Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms. Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
Nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius pirmadienį viršijo 6 tūkst. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 73 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo.
Sekmadienį VSAT pareigūnai neįleido 97 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, šeštadienį – 98, penktadienį – 126, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87, antradienį – 96. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6017 (vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenys).
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Pirmadienį popiet Užsieniečių registracijos centre Medininkuose kilo neramumai. Užsieniečiai reikalavo laisvės, triukšmavo, buvo bandymų išversti tvorą, sulaužyti vartus. Tvarką užtikrino pasieniečių pajėgos, talkinamos Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Estijos policijos pareigūnų.
Pavakarę dar protestavo viename iš penkių sektorių, kuriame apgyvendintos šeimos, buvę užsieniečiai. Nepavykus geranoriškai susitarti nutraukti neteisėtą veiklą VSAT Specialiosios paskirties skyriaus (SPS) pajėgos įėjo į sektorių, kur keli užsieniečiai pasipriešino, bandė griebti už VSAT pareigūnų ginklų. Buvo panaudotos ašarinės dujos, aktyviausi riaušių dalyviai surakinti antrankiais. Jie vėliau izoliuoti. Tokios priemonės pritaikytos 7 asmenims. Apie 17 val. neramumai buvo suvaldyti, likusieji užsieniečiai nurimo ir grįžo į savo gyvenamąsias patalpas. Incidento metu nukentėjusiųjų nebuvo, medikų pagalbos neprireikė.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl riaušių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mažesnės nepasitenkinimo akcijos pirmadienį buvo kilusios Užsieniečių registracijos centruose Pabradėje ir Kybartuose.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Rusijoje užfiksuotas dar vienas incidentas įkalinimo įstaigoje – šeštadienį pradėtas tyrimas dėl riaušių kalėjime, kuriose dalyvavo mažiausiai 200 nuteistųjų.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad jos kilo dėl smurto prieš kalinius, praneša AFP.
Riaušės prasidėjo penktadienį Vladikaukazo pataisos kolonijoje Nr. 1. Tyrimų komiteto vietinis skyrius paskelbė, kad neramumuose, kurių metu buvo gadinamas kalėjimo turtas, dalyvavo 200 kalinių, o tvarką įvedė į įvykio vietą nusiųstos specialiosios pajėgos. Pranešama, kad niekas nenukentėjo.
Tyrėjai taip pat paskelbė, kad pradėtas tyrimas dėl masinių riaušių organizavimo, o už tai gresia nuo 8 iki 15 m. įkalinimo bausmė.
Penktadienį naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad riaušės prasidėjo kai du kaliniai „pasipriešino planinei kamerų apžiūrai“ ir „išprovokavo kitus nuteistuosius“.
Tačiau pažeidimus įkalinimo įstaigose fiksuojanti žmogaus teisių organizacija Gulagu.net, kuri turi daug šaltinių Rusijos bausmių atlikimo sistemoje, šeštadienį paskelbė, kad neramumai kilo kalėjimų prižiūrėtojams pradėjus mušti kalinius guminėmis lazdomis. Ši organizacija socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „kaliniai persipjovė venas, kad sustabdytų patyčias“.
Vladimiras Osečkinas, kuris Gulagu.net projektui vadovauja iš Prancūzijos, sako, kad nuteistieji žalojasi tam, kad atkreiptų prokurorų dėmesį į patiriamus kankinimus. Anot jo, su organizacija iš įkalinimo vietos susisiekė nuteistasis, kuris atsiuntė kalinio nuotrauką su ant kūno matomomis raudonomis žymėmis nuo mušimo.
Anot V. Osečkino, įprasta praktika, kad kalėjimų prižiūrėtojai viską filmuoti pradeda tik kilus riaušėms ir prokurorams pateikiama medžiaga tik apie kalinių, bet ne prižiūrėtojų veiksmus.
Spalio mėnesį Gulagu.net išplatino pirmuosius iš daugiau nei 1 tūkst. vaizdo įrašų, kuriuose nufilmuoti Rusijoje kankinami nuteistieji.
Viename vaizdo įrašų matoma kaip Saratovo kalėjimo ligoninėje buvo prievartaujami ir kankinami žmonės. Dėl šio incidento Rusijos kalėjimų tarnyba anksčiau spalį atleido kelis pareigūnus.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Lietuvos Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 12 asmenų, praneša Generalinė prokuratūra. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtariamųjų skaičius, prokuratūros pateiktais duomenimis, išaugo iki 62, nukentėjusiais pripažinti 26 asmenys.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 8 asmenims. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus rajone, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir kt. miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Šiuo metu įtarimai ikiteisminiame tyrime iš viso yra pareikšti 50 asmenų.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. vedamas suimtasis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas tvirtina, kad, pagal šiuo metu turimus duomenis, penktadienio mitingo ir eisenos link Seimo metu sužalotų asmenų nebuvo.
„Sužeistų, sužalotų nei pareigūnų, nei mitingo dalyvių, nei miestiečių, nei svečių šiuo metu tokios informacijos neturime. Taip pat neturime informacijos apie sugadintus pastatus, automobilius, miesto aplinką. Tokios informacijos nesame gavę šiuo momentu“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė S. Gagas.
Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atsiprašė vilniečių už kilusius nepatogumus renginio metu. „Be abejo, tenka atsiprašyti ir miesto gyventojų, ir miesto svečių už sudarytus nepatogumus ir eismo kamščius vykstant į įvairias vietas“, – sakė generalinis komisaras.
Tačiau jis tuo pačiu pridūrė, kad ne tik Seimas, bet ir Katedros aikštė nėra geriausia vieta tokio pobūdžio susibūrimui.
„Turime suvokti, kad ir Katedros aikštė nėra pati tinkamiausia vieta tokiems renginiams. Taip, ji geresnė negu prie Seimo, bet ne pati tinkamiausia. Pasirinkta vieta ir renginio specifika ir sukėlė tas problemas“, – aiškino R. Požėla.
ELTA primena, kad penktadienį pasibaigus Šeimų sąjūdžio mitingui Katedros aikštėje, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė link parlamento, nors tokiai eisenai leidimas išduotas nebuvo. Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Kuo bigsis ši akistata? Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal dabartinę situaciją, policijos atstovo teigimu, situacija stabilizavosi, tačiau pareigūnai prie Seimo ketina budėti per naktį.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Pasibaigus renginiui Katedros aikštėje, pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Jiems užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai juos šiek tiek nustūmė.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikšte, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dar vienas epizodas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Žmonių prie Seimo vis mažiau, darbą baigia ir kai kurie pareigūnai
Prie Seimo susirinkusius žmones nebelaukti vakaro paragino keli į vietą atėję Šeimų sąjūdžio atstovai, tarp kurių buvo ir Raimondas Grinevičius. Dar kelioms grupelėms žmonių išėjus, prie Seimo rūmų savo darbą baigė ir kai kurie pavieniai policijos pareigūnai. Juos mitinguoti pasilikusi minios dalis palydėjo plojimais.
Policija neleidžia priartėti prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neatmeta galimybės, kad pareigūnams neužkirtus kelio nuo Katedros aikštės link Seimo einančiai mitinguotojų miniai, būtų pasikartojęs rugpjūčio 10 d. riaušių scenarijus.
„Manyčiau, kad mūsų pasirengimas, tos priemonės tikrai buvo reikalingos. Matyt, jeigu ne tas pasirengimas, tai labai tikėtina, galbūt būtume turėję panašų scenarijų, kaip buvo prieš mėnesį laiko“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, policininkams prie Lukiškių aikštės teko panaudoti specialiąsias priemones, siekiant užkirsti galimus tolesnius pažeidimus.
„Matėme, renginiui baigiantis, turbūt apie kelis šimtus asmenų patraukė link Seimo, skanduodami tam tikrus šūkius, kurių esminis buvo „Seimą lauk“. Mums teko imtis taktinių priemonių, tuos asmenis stabdyti ne Seimo prieigose, o kitose miesto gatvėse, kad jie nepatektų prie Seimo“, – aiškino R. Požėla.
S. Gagas: pareigūnai sulaikė 20 asmenų
Savo ruožtu Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas informavo apie penktadienį policijos fiksuotus pažeidimus sostinėje vykusio mitingo metu. Jo teigimu, didžiąją nusižengimų dalį sudarė administraciniai nusižengimai, susiję su netinkamu autotransporto priemonių disponavimu. Tačiau, jo teigimu, fiksuoti ir saviizoliacijos pažeidimai taip pat sučiupti asmenys, turėję narkotinių medžiagų. Iš viso, pažymėjo S. Gagas, dienos metu sulaikyta 20 asmenų.
„Policijos pareigūnai dirbo postuose, keliuose vedančiuose į Vilnių. Darbo šiuose postuose metu policijos pareigūnai nustatė 35 administracinius nusižengimus. Nusižengimai yra tokie, kaip saugos diržų nesegėjimas, transporto priemonės be atliktos techninės apžiūros, nepadraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba pasitaikė ir tokių atveju, kur asmenys vyko į mitingą, tačiau neturėjo teisės tą daryti – privalėjo būti saviizoliaciojoje. Dviem asmenims buvo surašyti protokolai“, – žurnalistams sakė S. Gagas.
„Dienos eigoje policijos pareigūnai sulaikė 20 asmenų, 19 asmenų už Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus, vienas asmuo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis“, – teigė jis.
Vilniaus policijos viršininkas pažymėjo, kad priešingai nei teigta socialiniuose tinkluose, pareigūnai transporto priemonių, vykusių į mitingą, neapgręžė.
„Dar kartą paneigiu informaciją, pasirodžiusią, kad policijos pareigūnai apgręžinėjo transporto priemones ir neleido vykti į mitingą Vilniuje. Tokių atvejų policijos pareigūnai nefiksavo ir jų nebuvo“, – sakė S. Gagas.
ELTA primena, kad penktadienį pasibaigus Šeimų sąjūdžio mitingui Katedros aikštėje, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė link parlamento, nors tokiai eisenai leidimas išduotas nebuvo.
Pagal dabartinę situaciją, policijos atstovo teigimu, situacija stabilizavosi, tačiau pareigūnai prie Seimo ketina budėti per naktį.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Pasibaigus renginiui Katedros aikštėje, pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Jiems užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai juos šiek tiek nustūmė.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikšte, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Žmonių prie Seimo vis mažiau, darbą baigia ir kai kurie pareigūnai
Prie Seimo susirinkusius žmones nebelaukti vakaro paragino keli į vietą atėję Šeimų sąjūdžio atstovai, tarp kurių buvo ir Raimondas Grinevičius. Dar kelioms grupelėms žmonių išėjus, prie Seimo rūmų savo darbą baigė ir kai kurie pavieniai policijos pareigūnai. Juos mitinguoti pasilikusi minios dalis palydėjo plojimais.
Vilnius. Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.
Sostinės meras Remigijus Šimašius mano, kad po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo rugsėjo 10-ąją Šeimų sąjūdžiui surengti mitingą prie Seimo, atsižvelgiant į organizatorių prašymą, leidimas renginiui vykti tą pačią dieną gali būti suteiktas kitoje vietoje – Katedros aikštėje.
„Vilniuje taikiems politiniams protestams, palaikymams yra vietos, tik nėra vietos riaušėms arba protestams, kurie labai aišku, kad veda į riaušes. Mes iš organizatorių, kurie pasireiškė nelabai gražiuoju prieš mėnesį, gavome dar vieną prašymą organizuoti mitingą“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, sakė R. Šimašius.
Komisija sprendimą dėl teisės vykti Šeimų sąjūdžio protestui turėtų apsispręsti trečiadienį. Pasak mero, organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės išsakytas pastabas, todėl leidimas galėtų būti išduotas.
„Kadangi atsižvelgta į daugelį labai konkrečių prašymų, pakeista vieta, sumažintas dalyvių skaičius, nenutempta viskas į naktį, kad tarsi riaušėms parengta, galiausiai žadama pasirūpinti apsauga, gavome palankias policijos išvadas. Aišku, Saugumo departamento viešai išsakytos pastabos išlieka, bet manome, kad leidimas galėtų būti išduotas“, – teigė sostinės meras.
ELTA primena, kad praėjusį antradienį Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nesuteikti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio prie Seimo rugsėjo 10 d. organizuotam mitingui. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas išskyrė tris tokio sprendimo priežastis.
„Visų pirma – vieta. Leidimas prašomas iki 15 tūkst. žmonių, ir mes matome, kad fiziškai toje teritorijoje tiek žmonių tiesiog netilps. Saugus atstumas iki Seimo yra 75 metrai. Taip pat gavome Martyno Mažvydo bibliotekos atskirą kreipimąsi, kad yra trikdomas jų darbas ir jų sklype mes turime užtikrinti praėjimą. Todėl tas plotas dar labiau mažėja“, – aiškino A. Bužinskas.
„Antra priežastis – laikas. Buvo prašoma pratęsti renginio leidimą iki 22 val. Manome, kad pati aikštė yra pakankamai prastai apšviesta ir pareigūnų darbą tai apsunkins grynai iš saugumo pusės“, – tęsė jis.
„Trečia priežastis – Valstybės saugumo departamentas išviešino dalį pažymos, kurioje aiškiai nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi įvairių susirinkimų rizika, kurie gali pasibaigti tam tikrais smurtiniais veiksmais“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Organizatoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė tokį savivaldybės sprendimą.
„Kreipimosi tikslas – panaikinti paskutinį savivaldybės sprendimą“, – Eltai tuomet teigė Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
Berlyne prieš planuojamas demonstracijas dislokuota 2,2 tūkst. policijos pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.
Berlyno policija sekmadienį ruošiasi dar vienai didelio masto operacijai, mieste planuojant daugiau uždraustų demonstracijų prieš koronaviruso priemones.
„Viena iš vietų, kuriai bus skiriama dėmesio – vyriausybinis kvartalas, kuris turi simbolinę reikšmę“, – teigė policijos atstovas Thilo Cablitzas.
Šeštadienį į Vokietijos sostinės gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, ar gerokai mažiau nei buvo tikėtasi.
Policija uždraudė devynias savaitgalį turėjusias vykti demonstracijas, įskaitant planuotą judėjimo „Lateral Thinking“, kuris vienija skepsio koronaviruso atžvilgiu neslepiančius žmones, kraštutinių dešiniųjų aktyvistus ir antivakserius.
Lygiai prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.
Anot T. Cablitzo, sekmadienį sostinėje dislokuojama apie 2,2 tūkst. policijos pareigūnų.
Nuo šeštadienio Berlyno pareigūnams talkina policininkai iš kitų federalinių žemių.
Rugpjūčio 25-oji – įsimintina Armėnijai. Tądien šioje šalyje kilo net dvejos peštynės. Tai būta ypatingų muštynių: grūmėsi ne policija ir riaušininkai, kumščiavosi Armėnijos politikai.
Net dvejos muštynės
Kaip praneša Reuters ir APA, armėnų deputatams nepavyko parlamente surengti rytinio posėdžio. Opozicija ir valdantieji vienas kitą užgauliojo, stumdė, mėtė plastmasinius buteliukus su mineraliniu vandeniu. Rytinė sesija buvo nutraukta, posėdžiui vadovavęs pirmininkas nedelsiant paskelbė pertrauką.
Antrosios muštynės įsiplieskė, kai Ekonomikos reikalų komiteto vadovas, opozicijos frakcijai „Armėnija“ priklausantis parlamentaras Vagė Akopianas kalbėjo iš tribūnos. Jis, pavyzdžiui, sakė: „Ilgai negalėsite maitinti liaudies programa, sudaryta iš populizmo, malonių žodžių, tostų ir šūkių“. Kažkam iš salės nemandagiai replikavus, minėtas V. Akopianas agresyviai puolė įžeidėjo link. Tada oponentai jį stumtelėjo, kyštelėjo koją. Apstumdytą V. Akopianą gynė kolegos, pagalbon pasitelkti kumščiai.
Armėnijos parlamente – muštynės. ArmLur.am; delfi
Nesusipratimai kilo ir tuomet, kai, remiantis Reuters pranešimais, valdančiosios frakcijos „Pilietinis susitarimas“ narys Aikas Sargsianas viešai ir garsiai iš tribūnos „išdavikais“ pakrikštijo visus gynybos ministrus, kuriems neva vadovaujant kariniams reikalams „už pinigus buvo atleidžiami nuo tarnybos šauktiniai“.
Svaidė vienas į kitą plastikinius buteliukus
Po šių pareiškimų į žodinę dvikovą temperamentingai nėrė buvęs gynybos ministras Seiranas Oganianas: į A. Sarkisianą jis sviedė plastikinį butelį. Tada ir kiti parlamento atstovai ėmė mėtyti vieni į kitus net ir sunkius, kietus daiktus, ne tik plastikinius buteliukus.
Parlamento pirmininkas Alenas Simonianas turėjo dar sykį nutraukti posėdį. Saugumo pareigūnai suskubo atsistoti tarp besimušančiųjų. Parlamento posėdžiui vadovavęs politikas įsakė kuo greičiau nutraukti transliaciją – kad kuo mažiau dvikovos vaizdų patektų į spaudą. Tačiau kai kurie kadrai, kuriuos pavyko nufilmuoti, išties … graudžiai juokingi, nedarantys garbės nė vienai pusei. Parlamentarams kaip paaugliams muštis parlamente – kokia čia garbė, koks čia vyriškumas?
Armėnijos parlamente – net dvejos muštynės. ArmLur.am; delfi
Beje, Armėnijos parlamento darbas buvo sutrukdytas ir antradienį, kai premjeras Nikolas Pašinianas rėžė ugningą kalbą, o jo apsauga jį vos apsaugojo nuo įtūžusios opozicijos. Šios trinties kaltininkė – opozicinės frakcijos „Turiu garbės“ deputatė Ana Mkrtčian, mat trukdė premjerui kalbėti laidydama replikas. O parlamento vadovui pareikalavus nutilti arba palikti posėdžių salę – nepakluso reikalavimams.
Žinoma, muštynės parlamentuose – ne toks jau retas reiškinys. Kadaise muštasi Ganos, Bolivijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Taivano, Turkijos parlamentuose. Tad Armėnija – ne išimtis.
Armėnijos parlamente kadaise neš šaudyta
Tačiau jei jau kalbame apie muštynes Armėnijos parlamente, prisiminkime kur kas kruvinesnius, žiauresnius įvykius: kas ten nutiko 1999 metų spalio 27-osios vakarą? Tądien Armėnijos parlamente buvo surengta Nacionalinio Susirinkimo deputatų ir Vyriausybės narių diskusija. Apie 17 valandą į posėdžių salę įsiveržė penki automatais Kalašnikov ginkluoti asmenys ir pradėjo šaudyti į Ministrų kabineto vadovus. Išpuolio metu nušauti aštuoni politikai: Armėnijos premjeras Vazgenas Sargsianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas, parlamento pirmininko pavaduotojai Jurijus Bašnianas, Rubenas Mironianas, Svarbių reikalų ministras Leonardas Petrosianas, parlamento deputatai Genrikas Abramianas, Armenak Armenakianas ir Mikaelas Kotanianas. Nuo užpuolikų paleistų kultų nukentėjo dar apie 30 asmenų, tuo metu buvusių pagrindinėje Armėnijos parlamento salėje.
Kas tas Nairi Hunanyanas
Teroristas Nairi Unanianas
Šiam išpuoliui vadovavo Nairi Unanianas. Jam talkino brolis, dėdė ir dar du vyrai. N.Unanianas ir jo sėbrai tvirtino, kad jie save laiko patriotais, nusprendusiais drastišku būdu likviduoti tuos Armėnijos politikus, kurie Armėniją stumia į katastrofą. Jie tvirtino padedantys armėnų tautai atsikvošėti – atsikratyti armėnų kraują siurbiančių niekšiškų politikų. O tokiais anuomet galėjo būti laikomi tie, kurie Armėniją vedė į NATO ir ES arba siekė draugiškų santykių su Azerbaidžanu ir Turkija Tokių pareiškimų būta.
Beje, užpuolio vadeiva N.Unanianas vėliau tardytojams tvirtins, esą jie troško nušauti tik tuometinį Armėnijos premjerą. Kiti nušauti bei sužeisti – netyčia, per klaidą.
Užpuolikų likimas – nepavydėtinas. Nors jie ir paėmė įkaitais apie 50 žmonių, reikalavo teisės per Armėnijos televiziją paskelbti politinį pareiškimą bei sraigtasparnio, kuriuo galėtų pabėgti, kitą dieną, t.y. spalio 28-ąją, suimtuosius jie paleido, patys pasidavė. Į Jerevaną permestų Armėnijos karinių pajėgų bei iš Rusijos skubiai atskridusio antiteroristinio būrio paramos neprireikė.
Spalio 30 – 31 dienomis Jerevane laidojo nušautus politikus. Laidotuvėse Jerevane dalyvavo tuometinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Iškalbinga detalė?
Svarbu pastebėti ir tai, kad Armėnijos teisėsauga užuolikus traktavo kaip teroristus, jėga siekusius nuversti teisėtą valdžią. Jų nusikaltimus tyrė vyriausiasis karinis Armėnijos prokuroras Gagikas Džangirianas. Tyrimas baigtas ir perduotas teismui 2000 metų liepos mėnesį. 2003-ųjų gruodžio mėnesį visi penki skerdynes Armėnijos parlamente surengę smogikai nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Ko iš tiesų siekė smogikai?
Seržas Sargsianas buvo visiškai priklausomas nuo Vladimiro Putino. Karikatūra
Apklausų metu jie pasakojo siekę Armėnijai gero, be to, veikė niekieno nei įtakojami, nei verčiami. Suprask – jie patys sugalvojo ir patys realizavo užpuolimo planą.
Daug kas Armėnijoje iki šiol mano, kad šauliai žudynes surengė tam, kad savo politines pozicijas sustiprintų tuo metu Armėnijos prezidentu buvęs Robertas Kočarianas bei tuometinis Armėnijos nacionalinio saugumo ministras Seržas Sargsianas, kaip jau paminėta, kietos politikos Kalnų Karabacho klausimu šalininkai (nenorėję grąžinti Azerbaidžanui okupuoto Kalnų Karabacho).
Ir iš tiesų, po 1999-ųjų spalio 27-osios skerdynių tiek R.Kočarianui, tiek S.Sargsianui tikrai pavyko sustiprinti savo valdžią. Jėgos, siekusios ieškoti kompromisų su Azeraidžanu, troškusios Azerbaidžanui grąžinti bent dalį Kalnų Karabacho, buvo nustumtos į šalį.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Premjerė įsitikinusi, kad anksčiau šį mėnesį vykusiame proteste prie Seimo buvo galima pastebėti ir atvirai antivalstybine veikla užsiimančių žmonių.
„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.
„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją… visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.
„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.
Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Artėjant rugsėjo 10 dienai, kuomet prie Seimo Šeimų sąjūdis planuoja surengti dar vieną mitingą, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kartoja – daugiatūkstantiniai renginiai prie parlamento yra sunkiai galimi.
„Dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, prie Lietuvos Seimo yra negalimi. Tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – po ketvirtadienį vykusio susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite žurnalistams sakė komisaras.
Todėl, R. Požėlos teigimu, policija rugsėjo mėnesį imsis priemonių, kad planuojamo mitingo metu nebebūtų pažeisti įstatymai – pirmiausiai įstatymu numatytas 75 metrų atstumas iki Seimo, kurio turi laikytis mitinguotojai.
„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis, – mes tai planuojame, tam ruošiamės. Bus akivaizdu, iki kur galima prieiti ir kur yra riba, kuri yra saugoma įstatymu“, – teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras užsiminė, kad prie Seimo iškilti ir perimetrą žymėti antiriaušinės tvoros.
Taip pat R. Požėla pažymėjo, kad artėjančių mitingų metu policija mobilizuos daugiau pareigūnų. Pasak jo, tą verčia daryti pamokos, išmoktos po rugpjūčio 10 d. vykusio ir riaušėmis virtusio mitingo.
„Mums reikia turėti visada tiek pareigūnų, kurie būtų pasirengę veikti įvairiomis ir netgi kritinėmis situacijomis“, – sakė jis, pridurdamas, kad rugpjūčio 10 d. mitinge pareigūnai dar dienos metu fiksavo kylančias įtampas.
„Ar mes matėme kylančias įtampas renginyje – taip matėme, tam tikrų simbolių naudojimas mums buvo signalas, kad šis renginys turi savų rizikų. Tad nuo renginio pradžios mes nuosekliai didinome pareigūnų skaičių prie Seimo. Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir supratome, kad bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją ir kad reikia pareigūnų, kurie yra specialiai (pasirengę) vykdyti tam tikras intervencijas“, – sakė R. Požėla.
„Taigi išmokta pamoka sako tą, kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija su savo partneriais veiktų nenutrūkstamai“, – pridūrė jis.
„Policija imsis priemonių, nepaisant, kokių konkrečių grėsmių sąrašą mes turėsime. Kad mūsų pareigūnai būtų mobilizuoti ir parengti veikti įvairiomis situacijomis“, – spaudos konferencijoje sakė policijos generalinis komisaras.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad įtariamųjų ratas riaušių prie Seimo byloje kiekvieną savaitę didėja.
„Darbo tikrai yra daug. Iš esmės mobilizuota visa Vilniaus VPK organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba. Dirba 6 prokurorai, kurie vadovauja, koordinuoja šį tyrimą. Apimtis tikrai yra labai didžiulė, daug yra informacijos, daug filmuotos medžiagos, daug asmenų, kuriems mes turime ar dar turėsime klausimų. Tai tikrai didžiulis prioritetas šiai bylai ir noriu pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas labai intensyviai“, – žurnalistams antradienį teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras akcentuoja, kad riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų ratas plečiasi.
„Įtariamųjų ratas didėja. Kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus, tai tas ratas didėja. Ką šiuo metu turime yra vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt bus kiti skaičiai“, – sakė jis.
Pasak R. Požėlos, teisėsaugos akiratyje šiuo metu yra maždaug 40 asmenų, dalyvavusių riaušėse prie Seimo.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos teismas į laisvę paleido keturis įtariamuosius riaušių prie Seimo byloje.
„Aukštesnės instancijos teismas pasakė, kad to suėmimo nereikia, jis neproporcingas“, – Eltai teigė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
ELTA primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.
Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Vėliau įtarimai riaušių prie Seimo byloje buvo pareikšti dar trims asmenims, vienas iš šių įtariamųjų buvo suimtas.
Rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo pareikšti dar 3 asmenims. Įtariamieji yra sulaikyti, dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
Prie Lietuvos Seimo – neramumai. Slaptai.lt nuotr.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausantys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai iš esmės sutaria, kad praėjusio antradienio įvykių, kuomet prie Seimo vykęs protestas vėliau peraugo į riaušes, skirstyti į dvi atskiras dalis nebūtų teisinga, šis procesas, jų nuomone, buvo nepertraukiamas.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.
Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.
„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.
Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.
„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Lietuvos Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui.
„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.
Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.
„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (…) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.
Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.
„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.
D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas
Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.
Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.
„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.
Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.
„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji. Per protestus prieš B. Netanyahu Izraelio policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais. Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.
Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.
„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.
Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą
Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai. Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė. Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.
„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.
Belgijos policija malšina riaušes. EPA – ELTA nuotr.
„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.
Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.
„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis – pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis. Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.
„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.
Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai
V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.
Briuselyje policija sulaikė 70 „geltonųjų liemenių“. EPA-ELTA nuotr.
„Priežastis (kodėl kilo riaušės – ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.
Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.
Protestuotojai Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.
Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“.
Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.
„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.
„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis atsakė šalies vadovui Gitanui Nausėdai, palyginusiam konservatoriaus ir Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovo Povilo Mačiulio bendravimą su „Šeimų maršo“ renginiuose dalyvavusiu kontroversiškai vertinamu Antanu Kandrotu-Celofanu.
M. Maldeikis įsitikinęs, kad tai yra visiškai skirtingos situacijos, kadangi jis pats tiesiog siekė pademonstruoti, kad nebijo politikams grasinančių asmenų, o Prezidentūra savo veiksmais legitimizavo A. Kandroto elgesį.
Šalies vadovas savo patarėjo P. Mačiulio pokalbį su A. Kandrotu palygino su M. Maldeikio atveju, kai portalui „Delfi“ duotame interviu buvo paklaustas, ar, jo nuomone, Prezidentūra savo veiksmais ir palaikymu „Šeimų maršui“ nesuteikė impulso ir antradienį prie Seimo vykusiam protestui, galiausiai peraugusiam į riaušes.
„Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šitais žmonėmis ir pirmiausiai pasakė, kad šių žmonių nuomonę mes girdime, kad tarp tų žmonių vėl buvo provokatorių, kaip jie ten vadinami, Plastikais ar kažkaip kitaip, vėlgi nuo šito mes negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai tai nufotografavo ir pateikė tai, kaip „dangus griūna“. Aš tada užduodu klausimą štai šitai pusei, kuri išreiškia tokio pobūdžio kritiką: o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi turbūt gerą pusę valandos palapinėje apie partnerystę ir kitus socialinius klausimus“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi pats TS-LKD frakcijai priklausantis parlamentaras tokią šalies vadovo mintį vadina absurdu, kadangi jis pats su birželio mėnesį vykusio „Šeimų maršo“ trijų dienų protesto dalyviais siekė bendrauti, norėdamas parodyti, kad politikai jų tiesiog nebijo.
„Visiškas absurdas, visiškai skirtingos situacijos, kodėl Maldeikis kalbėjo su Celofanu. Maldeikis nelegetimizavo Celofano, kaip tai darė prezidentas. Maldeikis parodė, kad niekas čia, Seime, nebijo Celofono ir jo draugų, kurie grasino atvažiuoti į namus, kad vaikams į dantis bus įstatyti reikalavimai, bus pasigauti vaikai, artimieji“, – Eltai kalbėjo M. Maldeikis.
M. Maldeikis: Celofanas prieš tai grasino atvažiuoti į mano namus
Konservatorius pasakoja, kad tuomet vykusiame renginyje jis su „Šeimų maršo“ aktyvistais bendravo, kadangi jam pačiam prieš tai buvo grasinama.
„Mane labai nustebino prezidento pareiškimas, dėl to, kad jo patarėjo ir mano išėjimas buvo du skirtingi dalykai. Jis išėjo pasitinkant būtent tą žmogų, jis su juo kalbėjo. Mano atvejis buvo kitoks. Tas žmogus, kuris prisistato Celofano pravarde, man prieš tai yra grasinęs atvažiuoti į namus. Dėl to aš jam pasiūliau susitikti prie Seimo, jeigu jis man turi išsakyti kažkokią poziciją“, – pasakojo M. Maldeikis.
Politikas kartu priduria, kad jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje tuomet vyko mitingas, jis tiesiog sutiko A. Kandrotą ir nusprendė su juo pasikalbėti, kadangi jau anksčiau buvo sakęs, jog gali jį sutikti ir išklausyti tai, ką šis asmuo nori pasakyti. Todėl TS-LKD frakcijos narys pabrėžia, kad jo susitikimo tikslas buvo ne išreikšti palaikymą, o parodyti, jog jis tiesiog sutinka išklausyti mitinguotojus.
„Mūsų susitikimas buvo tam tikra pozicija, parodymas, kad aš sutinku išgirsti, ką jie man turi pasakyti kaip politikui. Ne kaip Tėvynės sąjungos nariui, o kaip politikui, kuriam yra grasinama už savo politinę poziciją“, – aiškino konservatorius.
Tvirtina, kad prezidentas savo veiksmais legitimavo A. Kandroto elgesį
Parlamentaras įsitikinęs, kad to paties mitingo metu šalies vadovo vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis su protestuojančiais asmenimis išėjo pabendrauti visiškai kitu tikslu.
„Tuo tarpu prezidento patarėjas, kurio ėjimas aiškiai buvo suderintas su prezidentu, turėjo visai kitokias implikacijas. Mes žinome, kad prieš tai prezidentas jau buvo kreipęsis į „Šeimų maršą” savo vaizdo įrašu, ir tai yra visai kitokia politinė konotacija, visai kitokia politinė aplinka.
Jo veiksmai legitimizuoja tai, ką daro kai kurie personažai, nuo kurių netgi tas pats „Šeimų maršas“ atsiriboja“, – įsitikinęs M. Maldeikis.
Politikas neabejoja, kad G. Nausėda savo veiksmais iš esmės pateisino, parėmė A. Kandroto elgesį.
„Prezidentas savo veiksmais tiek „Šeimų maršo„ vaizdo įrašu, tiek susitikimu su Celofanu legitimizavo jį. Prezidentui nebuvo grasinama, kad atvažiuos pas prezidento vaikus ir jiems į dantis bus įkišti vieni ar kiti reikalavimai. Tai yra du skirtingi dalykai“, – mano konservatorius.
Su mitinguojančiais M. Maldeikis bendravo ir antradienį vykusiame proteste
Parlamentarui su protestuojančia minia teko pabendrauti ir antradienį vykusiame mitinge prie Seimo, kuris galiausiai peraugo į riaušes. M. Maldeikis tikino, kad šiuo atveju jis tiesiog pasikalbėjo su keliais žmonėmis, eidamas į parlamento rūmus ir iš jų.
„Šiuo atveju aš tiesiog ėjau pro šalį į savo darbo vietą ir aš buvau užkalbintas, atsakiau, pabandžiau pakalbėti su vienu ar kitu žmogumi, kurie norėjo su manimi pakalbėti“, – pasakojo TS-LKD frakcijos narys, kartu pažymėdamas, kad mitinge buvo tiek norinčių su juo nusifotografuoti, tiek jam grasinusių. Protestuotojai po Seimo posėdžio užblokavo išėjimus, užsipuolė seimo narius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Vienas žmogus norėjo su manimi pasidaryti selfį, kiti turėjo kitą nuomonę. Aš tiesiog pabendravau su jais. Kažkoks rėkė, kad ateini čia, gausi į galvą. Tegul. Čia jų pozicija. Aš jų nebijau, atėjau į darbą, pabalsavau, išėjau iš darbo ir ėjau toliau“, – teigė jis.
Visgi konservatorius tuo pačiu akcentavo, kad eiti bendrauti su žmonėmis šiame proteste jis nematė prasmės.
„Aš netikiu tokiais renginiais, kuriuose kalba Paleckis, astros ir visokie kitokie. Tai nėra renginiai į kuriuos aš eičiau susitikti su žmonėmis, nes aš netikiu, kad tai forma, kuria tie žmonės nori kalbėtis. Jie nenori kalbėtis“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius: jeigu nesugebate prisiimti atsakomybės, jūs neverti organizuoti mitingų
Šalies vadovas laikosi pozicijos, kad antradienį vykusį renginį reikėtų aiškiai atskirti į taikiąją protesto dalį ir riaušes, kurios vyko jau pasibaigus renginio organizatoriams išduoto leidimo laikui. M. Maldeikis tokią Prezidentūros nuomonę laiko mitingo organizatorių pasiaiškinimų, siekiant išvengti atsakomybės, dalimi.
„Šią prezidento poziciją priimu bendrame chore, kurį aš girdžiu iš tos pusės, kad yra kažkokios provokacijos, čia ne mes, mes nežinome, kas mėtė, galbūt čia policija mėtė, čia provokacija. Aš tai vertinu kaip politinės lyderystės neturėjimą ir nemokėjimą būti politikais. Tiek prezidento atžvilgiu, tiek visų tų, kurie ten susirinko. Pradedant nuo organizatorių, kalbėjusiųjų. Jie labai drąsūs kalbėti apie politikus, bet kai patiems reikia atsakyti už savo ir savo bendražygių veiksmus, to nesugeba padaryti ir pradeda kaltinti kažkokius sąmokslininkus, kad policininkai tai darė. Tai tiesiog nemokėjimas priimti atsakomybės“, – įsitikinęs konservatorius.
Parlamentaras pabrėžė, kad politinį protestą organizuojantys asmenys privalo prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurias toks mitingas sukelia.
„Jūs organizavote renginį – jūs už jį ir atsakote. Atsakote už tuos žmones, kurie ten susirinko, prisiėmėte tam tikrus laiko apribojimus, iki 17 valandos. Jeigu jūs norite būti politikoje, jūs turite būti įgalūs atsakyti už savo veiksmus ir savo bendražygių, kuriuos jūs kviečiate, veiksmus. Jeigu jūs to negalite padaryti, tai nedarykite mitingų, nes jūs to neverti“, – tvirtino M. Maldeikis.
ELTA primena, kad birželio 15 d. į mitingą prie Seimo atėjo pasikalbėti M. Maldeikis, tačiau renginio dalyvių jis buvo nušvilptas ir iškeiktas. Labiausiai renginio dalyviai pasipiktino, kai jis su protesto akcijos organizatoriumi Raimondu Grinevičiumi bandė diskutuoti apie Stambulo konvenciją.
„Jeigu mes imame Stambulo konvenciją, jos nėra ratifikavusios tik kelios Europos Sąjungos šalys. Atsisakė, kiek žinau, Turkija…“, – protestuotojams savo argumentus bandė dėstyti M. Maldeikis.
Protestuotojai po Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vis tik politiko argumentų renginio dalyviai nesiklausė. Pasipiktinę protestuotojai M. Maldeikiui šaukė „Eik lauk“ ir išplūdo keiksmažodžiais.
Tuo tarpu, „Šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus tuomet pasitikęs P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas tą kartą akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo. P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad Lietuvos žvalgyba sprendimų priėmėjams jau nuo sausio teikė informaciją apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais ir pandemijos suvaldymu. Jo teigimu, informacija apie „Šeimų sąjūdžio“ veiklą ir su ja susijusiomis rizikomis buvo pateikta dar kovo mėnesį.
„Sprendimų priėmėjams nuo sausio buvo teikiama informacija apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais. Kovo mėnesį pateikta informacija apie organizuojamą Šeimų maršą ir su tuo susijusias socialinės įtampos rizikas“, – teigė D. Jauniškis.
„Tai teigti, kad Valstybės saugumo departamentą tai pagavo kažkaip nepasiruošusį, yra absoliučiai neatsakinga“, – pridūrė jis.
VSD direktorius taip pat patikimo, kad kol kas nėra jokių įrodymų, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusių sąjūdžių ir visuomeninių organizacijų veikla būtų kaip nors susijusi su užsienio valstybių įtaka.
„Dėl užsienio šalių mes jau buvome pareiškę, kad neturime duomenų apie kažkokią antivalstybinę veiklą, kaip tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse. Lygiai taip pat, kaip sakėme, mes neturime jokių įrodymų, kad už to stovi užsienio jėgos“.
Visgi D. Jauniškis galimybės, kad tokių įrodymų gali atsirasti, neatmeta.
„Jeigu tie įrodymai bus, o aš neatmetu ir to varianto, tai, be jokios abejonės, bus tiriama, analizuojama ir bus pateikiama visuomenei, jeigu mes turėsime įrodymų“.
VSD direktorius akcentuoja, kad žvalgyba turi veikti atsakingai, pasak jo, turi būti pateikiamos tik tos žinios, kurios grįstos įrodymais. „Mes negalime neatsakingai švaistytis pasvarstymais tiesiog žiniasklaidoje ar dar kažkur“, – akcentavo D. Jauniškis.
Jis taip pat patikino neturįs duomenų, kad riaušės prie Seimo ir neramumai Rūdninkuose yra susiję.
Vis tik VSD direktorius pažymi, kad pastarųjų savaičių neramumuose galima įžvelgti hibridinio karo apraiškų.
„Dar kartą sakau, kad hibridinio karo elementų galima įžvelgti, ką mes ir pasakėme, kad yra apraiškų, ypač po riaušių. Yra tam tikrų apraiškų, kurios jau kelia tam tikrą neramumą ir jau reikėtų pervertinti tą situaciją, nes jau kai išvirsta į riaušes, į smurtą, tai čia jau yra visai kiti dalykai“, – teigė D. Jauniškis.
„Dėl to ir sakome, kad yra jau tokių antivalstybinių veiklos apraiškų, kurias reikėtų tirti, žiūrėti ir pateikti tam tikras išvadas“, – pridūrė jis. D. Jauniškis taip pat teigė, kad pradinių signalų nebuvo, jog mitingas prie Seimo galėtų pavirsti į riaušes.
„Galvoju, kad policijos tokia pati išvada turėtų būti, nes nebuvo signalų, kad tai būtinai išvirs į maištus, riaušes ar smurtą“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad antradienį vakare panašiu metu įvykę neramumai prie Seimo ir Rūdninkų poligone galėjo būti dvi tos pačios organizuotos akcijos dalys.
„Mano vertinimu, tai yra organizuota ir suplanuota akcija, tikrai gerai padėliota. Bet manau, kad detalesnius vertinimus atliks Valstybės saugumo departamentas ir pateiks savo išvadas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad riaušių prie Seimo organizatoriams teks prisiimti atsakomybę, o tokiomis akcijomis, jos nuomone, siekiama sudaryti nestabilią padėtį valstybėje.
„Mano nuomone, tą patį vakarą vykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“, – teigė A. Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat stebėjosi dėl tokio sutapimo, kai neramumai tuo pačiu metu kyla dviejose skirtingose vietose.
„Aš esu pareigūnas, mėgstu kalbėti faktų kalba. Dabar aš tokių konkrečių faktų neturiu, bet man, kaip ir ministrei, kyla tokių nuostabų, kaip čia taip išėjo, kad panašūs veiksmai įvyko vienu metu keliose vietose“, – stebėjosi R. Požėla.
Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) Ričardas Pocius sieja įvykius Rūdninkuose ir prie Seimo ir mano, kad tai buvo koordinuoti veiksmai.
„Vien tai, kad mūsų žvalgyba užfiksavo tuos pačius veidus tiek liepos 26 d. Rūdninkų blokavime ir (antradienį-ELTA) prie Seimo, tai galiu teigti, kad taip (mano, kad susiję – ELTA)“, – teigė R. Pocius, kartu patikslindamas, kad poligono teritorijoje esantys migrantai gali gauti informaciją naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Galiu pasakyti, kad nelegalūs migrantai turi visišką kontaktą su Lietuvos piliečiais ir ne tik su Lietuvos piliečiais. Čia ne naujiena, kad keičiasi informacija. Mobilusis telefonas šiais laikais viską gali“, – tvirtino VST vadas.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Neramumų antradienio vakarą buvo ne tik prie Seimo, bet ir Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone.
Apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Rūdninkų poligone kilo neramumai, migrantai laužo tvorą. Tą pačią dieną, apie 23.45 val., situacija stabilizavosi.
Policijos departamentas praneša, kad buvo sulaikyta 11 neteisėtų migrantų, kurie buvo pabėgę iš poligono.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
