Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Anot Prezidentūros, šalies vadovas su ministru kalbės nacionalinio plėtros banko steigimo ir saugaus bei patikimo valstybės duomenų ir registrų valdymo klausimais.
„Taip pat bus aptartos turizmo sektoriaus aktualijos COVID-19 nulemtų suvaržymų kontekste“, – Eltą informavo Prezidentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) ketvirtadienį prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengia protesto akciją prieš Rimanto Sinkevičiaus paskyrimą į ministro postą.
JKL valdybos narys Vykintas Vaitkevičius sako, kad „pilietiškas jaunimas nesitaikys su valdančiųjų tyčiojimusi iš valstybės ir jos ateities“.
„Lietuvos ekonomikos laukia itin sudėtingas laikmetis, o vadovauti šiai sričiai skiriamas žmogus, garsėjantis tik meile linksmybėms Seime ir medžioklei su verslininkais. Beje, šito pomėgio net nematęs reikalo deklaruoti ir už tai nubaustas VTEK. Ministerija bus atsakinga už milžiniškų lėšų skirstymą, bet abejoju, ar nors vienas verslininkas tiki, kad šitas ministras gali turėti vizionierišką planą – šis žmogus 2016 metais netiko net Karbauskiui. Taigi, prie tokių Vyriausybės korupcijos, nepotizmo ir nekompetencijos profesionalų kaip Narkevičius ar Palionis, jungiasi naujas profesionalas Sinkevičius“, – pranešime cituojamas V. Vaitkevičius.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Lietuvos ir Baltarusijos transporto forumo atidaryme Minske pabrėžė dviejų kaimyninių valstybių partnerystės transporto ir logistikos srityje svarbą ekonominių ryšių tarp Azijos ir Europos Sąjungos šalių plėtrai.
„Baltarusija yra viena didžiausių rinkų Lietuvos eksporto paslaugoms, ir jų nuolat daugėja. Teigiamus rezultatus lemia išplėtota transporto infrastruktūra, glaudus ir ilgametis abiejų šalių transporto įmonių, kompanijų, susisiekimo ministerijų bendradarbiavimas, kurio tikslas – abipusė ekonominė nauda“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį krovinių įvairiarūšiu transportu pervežimai tarp šių dviejų valstybių sudarė 10,1 mln. tonų. Tranzitinis krovinių srautas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 2,5 proc., t. y. iki 7,1 mln. tonų ir siekė 35,5 proc. visos uosto krovos.
Šiemet vėl rekordinius rezultatus fiksuojanti Klaipėda yra vienintelis taip sėkmingai dirbantis Baltijos šalių uostas, kitaip dar vadinamas Rytų jūrų vartais į Vakarų Europą.
Tikimasi, kad aktyvus Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas, įgyvendinant didelio masto projektus su Kinijos partneriais, šioms dviem valstybėms užtikrins reikšmingą vietą Naujojo Šilko kelio grandinėje.
„Rail Baltica“ projektas pats yra kaip traukinys – palengva išjudėjo ir ryžtingai važiuoja į priekį“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, pradėdamas Seime surengtą apskrito stalo diskusiją „Rail Baltica: atviras žvilgsnis į projekto dabartį ir ateitį“.
Ministras pabrėžė, kad šiuo metu labai svarbu, jog, kaip ir buvo planuota, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vasario 16 d. pateikė bendrą antrą paraišką ES finansavimui gauti. Šioje paraiškoje Lietuva numatė veiklas, kuriomis „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė bus tiesiama į šiaurę nuo Kauno Latvijos sienos link – tai buvo prioritetinis partnerių ir Europos Komisijos siekis.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius š. m. rugsėjo 18 d. Rokiškyje vykusiame Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdyje, kuriame buvo aptarti dvišaliai klausimai energetikos, transporto ir kultūros srityse, apžvelgė tarptautinį „Rail Baltica“ projektą. Ministras pabrėžė, kad ilgai brandintas ir rengtas projektas įgauna vis didesnį pagreitį.
„Rail Baltica“ projektas yra vienas geriausių Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo pavyzdžių. Valstybes sujungsianti geležinkelio infrastruktūra atvers plačias galimybes ne tik transporto ir logistikos verslui, bet ir dar labiau suartins mūsų piliečius“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
