Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis ir politologas dr. Vincentas Vobolevičius advokato Igno Vėgėlės moderuojamoje diskusijoje pirmadienį aptars, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais.
Pranešama, kad diskusijų ciklo „Ieškom sprendimo“ tikslas – suvienyti neabejingus Lietuvos intelektualus, kad būtų rasti atsakymai, kaip Lietuvos valstybė turėtų būti valdoma. Diskusijų metu bus kalbinami įvairių sričių specialistai, visuomenininkai, intelektualai, kad išsiaiškintume svarbiausias Lietuvos problemas ir kaip galima jas spręsti.
Skelbiama, kad pirmoje ciklo diskusijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus ar demokratija šalyje nesibaigia rinkimų naktį, kam tarnauja valdžios įstaigos, kokie valdžios veiksmai didina pasitikėjimo prarają tarp gyventojų ir politinės valdžios ir ar įmanoma šį pasitikėjimą atkurti.
Taip pat bus diskutuojama apie tai, kas sukelia visuomenės poliarizaciją, kodėl politikai ją skatina bei kur reikia brėžti ribą valstybės kišimuisi į žmonių gyvenimus.
Renginio data ir laikas: 2023 m. rugsėjo 18 d. 11.30 val., trukmė – apie 1 val. 20 min., diskusijoms pratęsti prie kavos ar arbatos puodelio – apie 40 min.
Renginio vieta: Pirklių klubas (Gedimino pr. 35, Vilnius) Akanto salė (3 a.)
Renginio dalyviai: prof. Alvydas Jokubaitis, politikos filosofas; dr. Vincentas Vobolevičius, politologas; prof. dr. Ignas Vėgėlė, advokatas.
Kontaktinis asmuo: Evelina Gruzdienė, tel. +370 64363007, el. paštas kurybiniai.sprendimai@gmail.com
Kanalai, kuriuose bus transliuojama: https://youtube.com/live/2v93SdvNdlA . Taip pat kviečiame tiesioginę transliaciją 11.30 val. stebėti Eltos Facebook puslapyje.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Procesas prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams Vašingtone prasidės 2024 m. kovo 4 d. Šią datą pirmadienį nustatė teisėja, po posėdžio pranešė amerikiečių žiniasklaida.
D. Trumpui yra iškeltos iš viso keturios bylos. Įvairūs kaltinimai jam taip pat pateikti Niujorke, Majamyje ir Atlantoje. Jis yra pirmasis buvęs prezidentas JAV istorijoje, kuriam teks stoti prieš teismą dėl spėjamų nusikalstamų veikų. Vašingtone D. Trumpui buvo pateikti federaliniai kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas tuomet pralaimėjo demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiandien nepripažįsta savo pralaimėjimo. D. Trumpas tada įvairiais būdais mėgino rezultatus pakeisti savo naudai. Jo kampanija prieš rinkimų baigtį peraugo į beprecedentį, smurtinį jo šalininkų surengtą Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d. Kaltinamajame rašte D. Trumpui oficialiai pateikti keturi kaltinimai, įskaitant sąmokslą prieš JAV. Jei būtų nuteistas, jam gali grėsti ilga kalėjimo bausmė.
Prokuratūra pradžioje kaip proceso pradžios datą siūlė 2024 m. sausį. D. Trumpo advokatai tuo tarpu reikalavo procesą pradėti 2026 m. balandį – praėjus daug laiko po būsimų rinkimų.
JAV 2024 m. lapkričio pradžioje vyks nauji prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas vėl sieks tapti respublikonų kandidatu. Kad būtų nominuotas kandidatu, jis pirmiausiai turi laimėti vadinamuosiuose pirminiuose rinkimuose, kurie prasidės 2024 m. sausį. 2024 m. kovo 5 d. – praėjus dienai po dabar nustatytos proceso datos – JAV bus vadinamasis „superantradienis“. Tai yra svarbiausia pirminių rinkimų diena įvairiose valstijose. Kol kas D. Trumpas apklausose smarkiai lenkia visus kitus respublikonų kandidatus.
Dėl mėginimo daryti įtaką rinkimams D. Trumpui kaltinimai pateikti ir Džordžijos valstijoje. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
LRT Tarybai antradienį nepritarus, kad visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus rinkimai vyktų atviru balsavimu, Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka tikina, kad tiek jis, tiek visa LRT Taryba prisiims atsakomybę, jei rudenį vėl nebus išrinktas LRT generalinis direktorius, skelbia portalas lrt.lt.
„Be abejonės. Daug kartų nuskambėjo žodis „atsakomybė“. Patikėkite, atsakingai“, – po posėdžio paklaustas apie atsakomybę portalui teigė E. Valatka.
„Tai, kad tarybos narių nuomonė išsiskiria balsuojant už vieną ar kitą kandidatą, čia yra tokia situacija. Bet vėlgi, neskubinkime įvykių“, – pridūrė jis.
Pasak tarybos pirmininko, atviro balsavimo galimybė buvo svarstoma po to, kai toks pasiūlymas nuskambėjo visuomenėje.
Birželį, Seimo Kultūros komiteto posėdyje E. Valatka teigė, kad atviras balsavimas renkant LRT generalinį direktorių būtų galimas, tačiau antradienį pats balsavo prieš tokį siūlymą.
Antradienį posėdžiavusi LRT Taryba nepritarė siūlymui visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių rinkti atviru Tarybos narių balsavimu. Penki nariai pasisakė už šį siūlymą, 7 – prieš viešą balsavimą.
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Kito LRT generalinio direktoriaus konkurso data – šių metų spalio 3 diena.
LRT Taryba birželį vėl nepavyko išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT Tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT Taryba.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį stos prieš teismą, kad atsakytų į kaltinimus sąmokslu siekiant sužlugdyti 2020 metų rinkimus, o ši byla gali užtraukti tamsų ir neramų šešėlį virš 2024 metų rinkimų, kuriuose jis išlieka tikėtinu respublikonų kandidatu.
Iš metalinių užtvarų ir komunalinių sunkvežimių buvo suformuotas saugumo žiedas aplink E. Barreto Prettymano teismo pastatą Vašingtone, kur vyks buvusio prezidento areštas ir kaltinimų pareiškimas – netoli nuo JAV Kapitolijaus, kurį 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo jo šalininkai. Policija ir tarnybiniai šunys susirinko šalia teismo pastato, o dešimtys pasaulio žiniasklaidos atstovų būriavosi per naktį, ieškodami galimybės patekti į vidų. Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Tikimasi, kad 77 metų D. Trumpas per 16.00 val. (20.00 val. Grinvičo laiku) prasidėsiantį teismo posėdį pas magistrato teisėją Moxilą Upadhyayą pateiks kaltės nepripažinimo pareiškimą. Tikėtina, kad bus paimti jo pirštų atspaudai, bet veido nuotrauka nebus daroma. Kaltinimai D. Trumpui ir šešiems neįvardytiems jo bendrininkams siekiu sužlugdyti 2020 metų rinkimus – tai jau trečias kaltinimas buvusiam prezidentui nuo kovo mėnesio ir rimčiausia iš visų bylų, galinti sužlugdyti jo sugrįžimo planus.
Savo įraše socialinėje platformoje „Truth Social“ jis pasmerkė, pasak jo, Teisingumo departamento „beprecedentį ginklavimąsi“ ir apkaltino prezidentą Joe Bideną siekiu apkaltinti jį „tiek nusikaltimų, kiek tik galima sugalvoti“. „Bet netrukus, 2024 metais, ateis mūsų eilė“, – rašė jis.
J. Bidenas savo ruožtu ir toliau laikėsi santūriai dėl savo varžovo teisinių problemų. Kai per rytinį pasivažinėjimą dviračiu atostogaujant Delavere jo buvo paklausta, ar jis stebės kaltinimo pareiškimą, jis trumpai atkirto: „Ne“.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs LRT tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis tvirtina, kad jeigu norima išeiti iš aklavietės dėl naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo išrinkimo, reikėtų rinkimus rengti atviru balsavimu. Pasak jo, tuomet, jeigu rezultatas vėl būtų lygus, viską lemtų pirmininko balsas.
„Turėjau peržiūrėti mūsų prieš porą metų priimtus įvairius dokumentus, reglamentą ir pan., nes įstatymas buvo atnaujintas, ir radau, kad yra paprasta išeitis – jeigu taryba nori iš tos aklavietės išeiti, ji tiesiog turi peržiūrėti savo reglamente numatytą generalinio direktoriaus rinkimų tvarką“, – trečiadienį LRT televizijai teigė L. Gadeikis.
„(…) Jei rinkimai vyktų atviru balsavimu, tokiu atveju, jeigu yra po šešis balsus, reglamente numatyta puiki išimtis – lemia pirmininko balsas“, – akcentavo jis.
Kultūros ministras idėjai pritaria, bet pokyčių norėtų didesnių
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat aiškino, kad idėja rengti atvirą balsavimą yra gera, nes ji leistų tarybos pirmininkui pasinaudoti pridėtine galia. Tačiau jis pažymėjo, kad pokyčių reikėtų ir didesnių.
„Be abejo, atviras balsavimas bent jau leistų tarybos pirmininkui pasinaudoti ir savo tokia pridėtine galia. Tik mes turim labai aiškiai atskirti tam tikrus principus. Iš esmės tarybos pareiga duoti direktorių. Kad ir koks būtų procesas, kad ir kaip jie ten viduje ginčytųsi ir panašiai, jų pareiga yra jį paskirti“, – sakė S. Kairys.
„(…) Manau, kad įstatymų pakeitimų reikėtų ir tai signalas, jau antrą kartą renkant generalinį direktorių. (…) Niekada nesupratau, kai balsuojama tiesiog už vieną asmenį arba už kitą, pvz., pakeliant ranką ar kažkur ten taryba tokių maišelių padalija visiems, jie sumeta kokį vardą, už ką balsuoja. Man tai truputį toks archajiškas būdas. Taigi jeigu jau kandidatai rašo programas, yra dalis raštu, yra dalis žodžiu, tarybos nariai irgi turėtų balsuoti ne tiesiog myliu ar nemyliu principu, man patinka ar nepatinka“, – akcentavo jis.
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
„Baigėsi LRT tarybos posėdis, kuriame vyko slaptas balsavimas dėl LRT generalinio direktoriaus. Dalyvavo du kandidatai ir, deja, nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo 7 balsų skaičiaus. Todėl birželio 20 d. vyks LRT tarybos posėdis, kuriame mes spręsime ir informuosime apie naują konkursą, kuris galimai vyks jau rugsėjo mėnesį“ – teigė LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Anot jo, tai reiškia, kad iki rugsėjo LRT toliau vadovaus M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak E. Valatkos, LRT tarybos posėdyje vyko „išsamios diskusijos“, „labai detaliai“ nagrinėtos kandidatų programos, tinkamumas eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, todėl jis užtruko.
Paklaustas, ar LRT taryba svarstytų pasitraukti, nes nesugeba išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo vadovo, E. Valatka teigė, kad „diskutuos sekančiame tarybos posėdyje“.
„Šiandien tikrai nenoriu atsakyti į šį klausimą“, – sakė E. Valatka, sulaukęs klausimo, ar, jo asmenine nuomone, LRT vadovo neišrinkusi taryba turėtų pasitraukti.
Dar paklaustas, ar tam, kad LRT direktorius būtų išrinktas, reikėtų iki kito konkurso koreguoti tarybos sudėtį arba pataisyti LRT veiklą reglamentuojančius įstatymus, E. Valatka kalbėjo, kad staigių dabartinės tvarkos pokyčių neturėtų būti.
„Taryba veikia pagal LRT įstatymą ir tie pokyčiai negali būti labai staigūs. Diskutuosime, kalbėsime ir ieškosime konsensuso“, – atsakė LRT tarybos pirmininkas. LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
„LRT įstatymas yra svarbus visai LRT ir čia staigių sprendimų, staigių judesių tikrai neturėtų būti“, – pabrėžė jis.
Anot jo, siekiant tobulinti LRT vadovo rinkimų tvarką, galima svarstyti apie didesnį dalyvių viešinimą, esą „būtų logiška“ ir tai, kad kandidatai vykdytų susitikimus su visuomeninio transliuotojo darbuotojais, organizuotų debatus – ko pastarajame konkurse nebuvo.
„Šįkart taryba apsiribojo kitais sprendimais, tarkime vardų ir pavardžių viešinimu, programų viešinimu“, – teigė E. Valatka.
A. Zabarauskas nuo komentarų susilaiko
Konkurse dalyvavęs A. Zabarauskas po LRT tarybos posėdžio paskelbė susilaikysiąs nuo komentarų „bet kuria su LRT susijusia tema“ – kol įvyks sekantis tarybos narių susitikimas.
„Pritariu LRT tarybos pirmininkui, kad situacija yra neeilinė. Susilaikysiu nuo komentarų bet kuria su LRT susijusia tema, o savo nuomonę parašysiu po LRT tarybos posėdžio birželio 20 d., susipažinęs su viešai prieinamais jo nutarimais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vakare rašė A. Zabarauskas.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas. Kas valdys LRT – visuomeninę televiziją ir radiją? Slaptai.lt nuotr.
Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
Gegužės mėnesį surengtas pakartotinis konkursas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį, uždaro posėdžio metu, LRT taryba išrinks naująjį LRT generalinį direktorių. Dėl šio posto rungiasi du kandidatai – dabartinė nacionalinio transliuotojo laikinoji vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Jie posėdžio metu LRT tarybai pristatys savo kandidatūras.
Gegužės 24 dieną buvo viešai paskelbtos abiejų kandidatų į generalinio direktoriaus pareigas programų santraukas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė savo parengtos programos ištraukomis dalinosi mėnesį iki rinkimų savo „Facebook“ paskyroje. Anot jos, pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria LRT – besikeičiantys auditorijos įpročiai.
Laikinoji nacionalinio transliuotojo vadovė teigė, kad jos atsakas į šį iššūkį būtų skaitmeninių produktų patogumo tobulinimas, LRT turinio planavimo logikos keitimas, LRT padalinių struktūros keitimas ir turinio sklaidos strategijos suformavimas.
Kandidatas A. Zabarauskas, dalyvavęs „15min“ rengtoje debatų laidoje, teigė manantis, kad dabartinėje LRT organizacijoje trūksta nuomonių įvairovės.
Pasak A. Zabarausko, tapęs LRT vadovu jis įneštų daugiau skaidrumo bei dėmesio santykiui su skirtingomis auditorijomis. Taip pat, vienas jo prioritetinių darbų būtų nacionalinio transliuotojo perkėlimas į naujas patalpas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė atsisakė dalyvauti kitų medijų organizuojamuose debatuose. Tokį savo sprendimą ji grindė tuo, kad, anot jos, komercinės žiniasklaidos atstovai nėra suinteresuoti tiesioginio konkurento LRT sėkme. Todėl, teigė ji, būtų sunku tikėtis objektyvių debatų.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas.
Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
Gegužės mėnesį surengtas pakartotinis konkursas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį iki 19 val. policija gavo 84 pranešimus dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų, tačiau ikiteisminio tyrimo šiandien nebuvo pradėta. Tai sekmadienį vakare vykusioje spaudos konferencijoje pažymėjo Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pasak jo, sekmadienį papildomai registruotos 5 medžiagos, dėl kurių, atlikus teisinį vertinimą, bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Policijos vadovas informavo, kad tai susiję su Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuriame kalbama apie trukdymą pasinaudoti balsavimo teise.
Anot R. Požėlos, lyginant su 2019 m. vykusiais rinkimais į savivaldybių tarybas, yra gautas panašus pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus skaičius.
„Tačiau skirtingai negu 2019 m., šių rinkimų metų daugiausia yra gauta skundų dėl agitacijos taisyklių pažeidimų, taip pat gauti pranešimai dėl galimo rinkėjų papirkimo ar galimo pavežimo, tačiau patikrinus pranešimus dėl papirkimų didžioji dalis jų nepasitvirtino“, – sakė R. Požėla.
Komentuodamas galimus pažeidimus R. Požėla paminėjo agitacijos taisyklių pažeidimus, galimą rinkėjų papirkimą, pavežimą, viešosios tvarkos pažeidimus, biuletenių fotografavimą.
Jo teigimu, kaip ir 2019 m., taip ir 2023 m. daugiausia pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus fiksuota Alytaus ir Vilniaus apskrityse.
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
R. Požėlos teigimu, per šiuos savivaldos rinkimus užfiksuota žymiai mažiau nusikalstamų veikų, o 2019 m. buvo pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai.
Spaudos konferencijoje policijos vadovas informavo, kad nuo išankstinio balsavimo pradžios tai yra vasario 28 d. iki šeštadienio, policija buvo gavusi 61 pranešimą apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus ir per šį laikotarpį pradėjo 7 ikiteisminius tyrimus. Anot jo, dėl 8 įvykių dar yra tikslinamos aplinkybės.
„Tai gali reikšti, kad prie 7 ikiteisminių tyrimų dar gali būti pridėti papildomai 8 ikiteisminiai tyrimai. Jau 2 ikiteisminiuose tyrimuose yra nustatyti įtariamieji. Pranešimai apie įtarimus yra pateikti 2 asmenims“, – sakė R. Požėla.
Ikiteisminius tyrimus jis kol kas plačiau nekomentavo. „Ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytaus ir Telšių apskričių teritorijose. Matyt, prokurorai detaliau komentuos“, – sakė R. Požėla. Policijos vadovas lakoniškai asakė, kad kalba eina apie galimą penkių eurų atlygį.
Sekmadienį 20 val. pasibaigė savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Teisę balsuoti turėjo 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.
Spyna ir raktai. Slaptai.lt foto
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, gauta informacija apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau išbraukti iš savivaldos rinkimų. Dėl paskutinio kandidato VRK turėtų apsispręsti pirmadienį.
Anksčiau VRK negalėjo įvertinti, ar kurie nors kandidatai sąmoningai nuslėpė, jog bendradarbiavo su KGB struktūromis mat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Dėl šio klausimo centras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Kaip Eltą informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, ketvirtadienį centras gavo VSD leidimą, todėl netrukus reikalinga informacija buvo perduota VRK.
„Gavome atsakymą, jeigu neklystu, vakar (ketvirtadienį – ELTA). Vakar išslaptinome ir gavome leidimą iš komisijos, kad galime išslaptinti ir pateikėme vakar VRK“, – Eltai teigė V. Lukšys.
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Atsakymas buvo į darbo pabaigą ir į darbo pabaigą mes pateikėme VRK (dokumentus – ELTA)“, – pažymėjo LGGRTC vadovo pavaduotojas.
VRK patvirtino gavusi informaciją iš LGGRTC apie tris asmenis, kurie nenurodė, jog yra bendradarbiavę su KGB. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, du iš šių asmenų yra pašalinti iš savivaldybių merų ir tarybų rinkimų jau anksčiau – dėl kitų pareiškinių dokumentų neatitikimų.
„Vasario 2 d. VRK gavo raštą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kuriame nurodyti trys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Du iš trijų įvardintų asmenų buvo neregistruoti kandidatais sausio 17 d. kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų“, – raštu Eltai perduotame komentare nurodė VRK atstovė.
Visgi, dėl vieno melagingą informaciją pateikusio kandidato pirmadienį VRK šaukia neeilinį posėdį.
„Vienas šiuo metu yra registruotas kandidatu, kadangi VRK iki posėdžio, kuriame buvo registruojami kandidatai, pradžios nebuvo gavusi duomenų apie jo veiklą. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms artimiausiame VRK posėdyje, kuris numatomas vasario 6 d., komisija spręs klausimą dėl jo išbraukimo iš kandidatų sąrašų“, – rašoma komentare.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Įvardinti šio kandidato, sąmoningai nuslėpusio informaciją apie buvusį bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis, VRK kol kas negali – asmens tapatybė bus atskleista viešo komisijos posėdžio metu.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB. VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
ELTA primena, kad VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC, tačiau centras atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Kaip Eltai teigė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, jo teigimu, LGGRTC neturi teisės.
Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, LGGRTC kreipėsi į VSD patarimo.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dar nepaskelbė apie planus dalyvauti rinkimuose, nors atvirai svarsto apie naują kampaniją, kitą savaitę dalyvaus dviejuose demokratų lėšų rinkimo renginiuose, AFP sakė šaltinis partijoje.
Antradienį J. Bidenas vyks į Niujorką, o penktadienį – į Filadelfiją, kur susitiks su turtingais rėmėjais su viltimi įtikinti juos paaukoti pinigų Demokratų partijai prieš 2024 metų rinkimus.
Tokie lėšų rinkimo renginiai yra labai svarbūs Amerikos politinėse kampanijose, kurios yra finansuojamos šimtais milijonų dolerių privačių aukų.
Nepaisant to, kad J. Bidenas oficialiai tyli, aplink jį pamažu formuojasi prezidento rinkimų struktūra.
Leonidas Brežnevas pirtyje
Gruodį prezidentas įtikino demokratus pakeisti pirminių rinkimų grafiką taip, kad juodaodžiai rinkėjai įgytų daugiau galios – blokas, kuris pasirodė esąs būtinas Bideno 2020 metų pergalei prieš Donaldą Trumpą. Brežnevas bučiuoja Honekerį. Eglės Aleksandravičiūtės (ELTA) nuotr.
J. Bidenas, kuris, sulaukęs 80 metų, jau yra vyriausias pareigas einantis JAV prezidentas, kol kas tik sakė, kad „ketina“ vėl kandidatuoti, ir pažadėjo, kad galutinį sprendimą dėl 2024 metų prezidento rinkimų paskelbs šių metų pradžioje.
Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jis galėtų paskelbti apie tai po savo kalbos apie Sąjungos padėtį, kai JAV prezidentai tradiciškai pristato savo būsimą politinę darbotvarkę bendroje Kongreso sesijoje – ji planuojama vasario 7 dieną.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Likus šešioms dienoms iki Kongreso rinkimų, JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo dėl augančios grėsmės demokratijai Amerikoje. Jis primygtinai ragino gyventojus dalyvauti lapkričio 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose.
„Įprastais metais nekyla klausimas, ar mūsų atiduotas balsas saugo demokratiją ar kelia jai grėsmę, – sakė JAV prezidentas. – Tačiau šiais metais yra būtent taip“. J. Bidenas trečiadienio vakarą kalbėjo demokratų rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone.
J. Bidenas atkreipė dėmesį į tai, kad antradienį vyksiantis balsavimas bus pirmieji JAV rinkimai po to, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo JAV Kapitolijų. „Norėčiau sakyti, kad mūsų demokratijos puolimas tą dieną baigėsi. Tačiau negaliu“, – teigė J. Bidenas. Būsimuose rinkimuose esą visais lygiais mandatų siekia kandidatai, „kurie nenori įsipareigoti pripažinti rinkimų, kuriuose dalyvauja, rezultatus“.
J. Bideno pirmtakas respublikonas D. Trumpas iki šiol nesutinka pripažinti savo pralaimėjimo 2020 metų rinkimuose. Be jokių įrodymų jis toliau tvirtina, kad pergalė iš jo buvo pavogta sukčiavimu. Vadovaudamiesi šiuo pavyzdžiu, atskiri respublikonai, siekiantys mandatų ar postų vidurio kadencijos rinkimuose, aiškiai nesako, ar bet kokiu atveju pripažins rinkimų baigtį.
Lapkričio 8 dieną JAV gyventojai rinks visus 435 Atstovų Rūmu narius ir trečdalį Senato. Daugelyje valstijų vyks ir gubernatorių rinkimai, taip pat bus balsuojama dėl daugelio kitų postų.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Vykstant tokiems sudėtingiems geopolitiniams procesams neišvengiamai susimastai, tai kur slypi tos giluminės šaknys, kad žmones pykstasi, žudosi, net nematyto žiaurumo karus sukelia. Vardan ko? Pirma, kas ateina į galvą, tai vardan turtų – gobšumo paskatinti. Bet jeigu tų turtų turi daugiau nei reikia jam, jo šeimai, vaikams ir vaikaičiams. Tikrai ne vien dėl to.
Pats naujausias pavyzdys – V.Putinas. Jis kruviną, dar nergėto žiaurumo karą 77 metus išgyvenusioje taikioje Europoje pradėjo tikrai ne dėl turtų. Jis jų turi sočiai, kad eiliniams rusams net nesisapnavo kiek. Sako, jis nori atkurti SSRS arba pakartoti caro Petro I didžiosios Rusijos imperijos idėją. Abejotina, ar jis jau taip nuodugniai išstudijavo savo šalies istoriją. Dar yra naratyvas, plačiai visuomenei mažai žinomas apie kažkokį mistinį ,,ruskij mir“ (rusų pasaulį). Bet juk tai kaip rusai pasakytų ,,bried“ (kvailystė), nes tokio dalyko niekada nebuvo, jo nėra ir būti negali. Tai ne visai sveikose kažkieno smegenyse gimusi liguista idėja, kuri veikiant aplinkai ir siekiant kažkokio tai savęs įsiamžinimo gali tapti paranojiška mintimi. Tai tam tikros rūšies psichinė negalia, kurios tiesiog nesugebi atsikratyti. Ir pradedi tikėti, kad tai tavo lemtis. Tačiau net ne medikui matomai aišku, kad suprasti juk tai rimta, jei ne liga tai bent priklausomybė, kaip narkotikai arba azartiniai lošimai. Ir štai tokia liga/priklausomybe suserga didelės valstybės vadovas, turintis neribotas galias.
Problema tame, kad pasaulis bei atskiros valstybės nėra apsaugotos nuo tokios įvykių raidos. Mano oponentai nežinantys garsios Vinstono Čerčilio frazės, kad ,,Demokratija labai bloga santvarka, bet geresnės žmones nesugalvojo“ tuoj puls aiškinti, kad tai atsitikti gali tik esant diktatūrai, t.y. autokratiniam valstybės valdymui. O štai demokratinės valstybės nuo to yra automatiškai apsaugotos. Taip demokratiškose valstybėse daugiau yra saugilkių tokiems scenarijams. Tačiau ir jos toli gražu nėra nuo to pilnai apsaugotos. Taip, kad Vinstono Čerčilio citata aktuali ir šiandieną ir ypač pirmoji jos dalis.
Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Nors demokratinė sistema turi vieną svarbų privalumą, kad jose lyderiai dažnai keičiami. Tačiau jos turi ir aibę trūkumų.Visų pirma tai visiškai atgyvensusi archaiška rinkimų sistema. Juk jos šerdis yra visuomenės nuomonės formavimas. Ne idėjų ir programų kova. Ne kandidatų nuveikti darbai. O kuo geriau influenceriai vieną ar kitą kandidatą originaliau pareklamuos. Prieš keletą metų JAV buvo atlikta išsami studija, kaip rinkėjas pasirenka už ką balsuoti. Pasirodo, 80% jų pasirinkimą nulemia ne kandidato padorumas ir sugebėjimai, bet rinkėjo emocijos ,,patiko“ ar ,,nepatiko“ tipo ,,gražus“, ,,negražus“.
O kas nulemia gerą influencerių darbą. Atsakymas labai paprastas – PINIGAI! Taigi kuo didesni pingai, tuo daugiau galimybių tapti, kad ir JAV Prezidentu. Ir tik atsitiktinumas, kad šis lemiamas faktorius sutampa su kandidato pakankamai aukštu intelektu. Ir ne tik intelektu. Geram valstybės vadovui arba miesto, rajono merui reikia ne tik gero išsilavinimo, geros isšvaizdos, geros iškalbos, gerų manierų, bet svarbiausia doros, drąsos, bei ne eilinių gabumų sugebėti mąstyti ir kurti strategines savo bendruomenės, kuri tavimi patikėjo, ateities perspektyvas. Būkime sąžingi bent patys su savimi ar daug mūsų žinomų Lietuvos politikų buvusių ar esančių turi visą rinkinį šių savybių. Ką Lietuvos. Manau, sunkokai pilną savybių rinkinį rasime ir pas Europos lyderius. Be to, visų jų ir turėti neįmanoma. Nes geras tribūnas ir geras idėja turintis toli gražu gali būti neišvaizdus.
Be to, dar vienas esminis mūsų rinkimų sitemos trūkumas, kad kandidatams nėra numatyta (suformuluota) tam tikra minimalių reikalavimų kartelė. Dabar net slapstęsis nuo Lietuvos teisėsaugos ir teistas už nelegalių lėšų naudojimą veikėjas toliau lyg niekur nieko ilgą laiką vadovavo parlamentiniai partijai ir net atstovauja Lietuvą Europos parlamente. Galų gale visu savo silpnumu demokratinė rinkimų sistema atsiskleidė per praeitus rinkimus JAV, kai buvęs Prezidentas Donaldas Trumpas ne tik nepripažino rinkimų rezultatų, bet ir suagitavo savo rėmėjų būrį šturmuoti Kapitolijų. Kas tai – ne autritarizmas? Negana to jis ne tik, kad nenubaustas. Jis ir vėl ruošiasi kandidatuoti į JAV Prezidentus. Ir štai toks neadekvatus žmogus vadovavo branduolinei valstybei. Kaip Rusijoje V.Putinas, skirtumas tik tas, kad vienas išvis be stabdžių, o JAV dar sugebėjo išlaviruoti. Tačiau tai, kad iš principo padori JAV Respublikonų partija nesugeba kategoriškai atsiriboti nuo tokio neadekvataus lyderio, tik patvirtina prielaidą, kad ne tik diktatūrinėse valstybėse gali neprognozuojami veikėjai uzurpuoti aukščiausias valdžios galias. Tuo pačiu gaudami galimybę pradėti Pasaulinį Armagedoną.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
V.Putinas branduoliniai valstybei vadovauja jau 22 metus. Su juo lyg visiems ir aišku, jis diktatorius-autokratas. Tuo lyg ir viskas pasakyta. Deja ne. Viskas sudėtingiau ir painiau. Jis juk valdžią Rusijoje gavo, bent pradžioje, legimityviai. Naudojantis tokia pačia rinkimų sistema, kaip ir kitame demokratiniame pasaulyje. O diktatoriumi tapo po truputį, per eilę metų ir pasinaudojant referendumais.
Gal kai kas mane užsipuls, kad palyginau ne palyginamus dalykus. Noriu būti suprastas, aš tiesiog bandau jums parodyti, kokios netobulos abi sistemos, kai mes piliečiai patys įteikiame į rankas savo lyderiams neribotas galias, kurias jie gan dažnai panaudoja prieš mus pačius. Štai kitas pavyzdys. Šių eilučių autorius nuoširdžiai ,,sirgo“ per Prancūzijos Prezidento rinkimus už E.Macroną. Bet nespėjus įsivažiuoti savo antroje kandencijoje šis jaunas politikas, su didžiulėmis ambicijomis būti visos ES lyderiu, skaudžiai nuvylė. Jis pradėjo dalinti sveikam ir doram žmogui nesuvokiamus patarimus Ukrainos lyderiams suteikti galimybę Putinui ,,išsaugoti veidą“ paaukojant Rusijai dalį Ukrainos teritorijos. Keista, kodėl ne Prancūzijos? Štai gyvas pavyzdys NEDOROS ir NEDRĄSIOS politikos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kai mes su jumis išrenkame ne pagal bendražmogiškus aiškiai suformuluotus kriterijus reklamos/pinigų dėka bailias ir vidutinių gabumų pilkas asmenybes, tuo pačiu jiems suteikdami per didelias jų moralės ir intelekto lygiui neatitinkančias galias, tai ir turime apverktinus rezultatus. O tų rezultatų vaizdus gerai matome kiekvieną dieną Ukrainoje. Teisybės dėlei privalome pasakyti, kad ir NATO narės Turkijos Prezidento P.Erdogano elgesys dėl Suomijos ir Švedijos narystės ne tik kad nepuošia Aljanso, bet dar blogiau. Niekas net necyptelėjo, kad jis šias gan aukštos moralės standartų valstybes apkaltino jų simpatijoms kurdams. O juk ne paslaptis, kad kurdų yra virš 20 milijonų ir jų teritoriją per amžių karus uzurapavo Turkija, Irakas, Sirija ir Azerbaidžanas. Tai kaip čia su žmogaus teisėmis ir tautų apsisrendimo teise. Ar ji vieniems galioja, o kitiems ne. Juk mūsų užsienio politikos darytojai tiek iečių sulaužė koneveikdami Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau iš šitų moralizuotojų nė žodžio neteko girdėti apie vertybinę užsienio politiką liečiančią Turkijos elgesį. Štai akyvaizdi politikų viedmanystė ir bet kokios doros politikos sutrypimas į purvą.
Didžiausia problema prieš mus visus šiandieną iškyla visu savo aštrumu, o kaip sukurti priešnuodžius, kad mūsų likimas nebūtų priklausomas nuo Hitlerių, Stalinų, Moudzedūnų, Pol Potų, Huseinų, Putinų ir jų pasekėjų. Kad suteikdami valdžią ją suteiktume tik patiems Doriausiems, Empatiškiems, sugebantiems Mylėti savo artimą, žinantiems kas yra Atjauta, sugebantiems skirti Gėrį nuo blogio ir būti Drąsiems kovojant prieš piktavalius.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Tam reikia ruoštis ir ruožti nuo mažens. Suprantama, pirmiausia kiekvienas pats privalo būti atsakingais už savo daromus sprendimus, t.y. už tai, ką renkame. Juk tikrai nieko geresnio nei rinkimai pasaulis kol kas nesugalvojo. Prie to dar prisideda ribotas laikas užimti aukščiausius postus valstybėje. Nors tai reiktų išplėsti į visų lygių vadovų postus, kad amžinų kunigaikštukų nebūtų. Ypač Lietuvoje tai liečia savivaldybes. Svarbiausia, žmones privalo nuo mažens pasiruošti ir suprasti, kad norint ramiai ir gražiai gyventi savo likimą privalome atiduoti į tam tinkamų žmonių rankas. Privalome skirti, kad rinkimai – tai mūsų nemažos dalies būti savo laimės kalvės teisių perdavimas kitiems. Tai ne realybės šou. Tai mūsų likimo ir katastrofiškų pasekmių visiškai nekaltiems žmonėms atsiradimas, jeigu pasielgsime neteisingai. Dabar tai padarė Rusijos žmones. Nuo tokio jų sprendimo kenčia jie patys ir dar labiau kenčia ukrainiečiai. Jie dar nesupranta savo abejingumo kainos, bet jie už tai jau moka ir mokės dar ilgai. Lygiai kaip karinėmis priemonėmis mes neišspręsime konfliktų nei šalies viduje nei su kaimynais. Jos tinka tik gynybai. O taikai ir žmogiškam normalių, o ne psichopatų žmonių, gyvenimui reikia išmastyti ir sukurti tokius mechanizmus, kad žmonių atsakomybė už savo sprendimus pasiektų tą dorovės ir atsakomybės ribą, nuo ko prasideda tikrai gražus gyvenimas visiems.
Svorį keliantis kranas. Slaptai.lt foto
Išvada peršasi savaime, kad pribrendo laikas baigti kartoti nieko nepasakančią mantrą, mėgstamą mūsų politikų … ,,mes už liberaliąją demokratiją.“ pateikdami ją kaip savaiminę vertybę. Deja pati savaime ji nėra jokia vertybė. Neišvengiamai visiems kartu, arba nors neabejingiems mūsų likimui būtina pradėti kurti tokią universąlią valstybės valdymo sistemą kuri apimtų savyje ne tik ideologines klišes, o iš esmės nuoširdžiai per skaidrią rinkimų sistemą ir pinigų srautų ribojimą sukurtų prielaidas turėti išties išmintingą ir dorą valdžią. Kad šalį valdyti tam tikram periodui ateitų patys doriausi ir iškiliausi Tėvynės sūnūs ir dukros. Jeigu to nesiimsime tai ir toliau murkdysimės nesantaikos ir apgavysčių liūne.
Daktars Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo narys bei NSGK pirmininkas
Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seime numatomas antras – lemiamas – balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, leisiančios į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų.
Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų.
Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“
Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Pernai rugsėjo 23 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria numatoma leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Serbijoje sekmadienį buvo renkamas prezidentas ir parlamentas. EPA-ELTA nuotr.
Belgradas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Šį sekmadienį serbai balsuoja prezidento ir parlamento rinkimuose.
Aiškus favoritas į prezidento postą yra perrinkimo siekiantis dabartinis vadovas Aleksandras Vučičius. Šis nacionalistinių pažiūrų politikas Serbijai įvairiuose postuose vadovauja nuo 2012 m.
Parlamentas, kuriame dominuoja A. Vučičiaus vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS), išrinktas 2020 m. Tačiau prezidentas pasiryžo kartu su prezidento rinkimais surengti ir naujus parlamento rinkimus, taip siekdamas dar labiau padidinti savo partijos dominavimą.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. ryte vietos laiku. Balsuoti bus galima iki 20 val. Rinkimų rezultatų tikimasi vėlai vakare.
Briedis. Slaptai.lt fotografija
Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos parlamento komisija pirmadienį rekomendavo atimti neliečiamybę iš aukšto rango komunistų deputato, kadangi jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl briedžio neteisėto sumedžiojimo.
Kritikai teigia, kad Komunistų partijos Maskvos pirmojo sekretoriaus Valerijaus Raškino tyrimas yra politiškai motyvuotas, nes jis vadovavo protestams Rusijos sostinėje po rugsėjo mėnesį įvykusių parlamento rinkimų.
V. Raškinas ir kiti komunistai apkaltino valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ sukčiavimu po to, kai ji rinkimuose gavo absoliučią daugumą rinkėjų balsų.
Pirmadienį Valstybės Dūmos komisija pateikė rekomendaciją prieš ketvirtadienį vyksiantį plenarinį posėdį, kuriame įstatymų leidėjai svarstys, ar panaikinti V. Raškino neliečiamybę, kaip to prašė prokurorai.
Parlamento nariai yra „visi lygūs prieš įstatymą“, Dūmos paskelbtame pareiškime cituojamas komisijos vadovas Otaris Aršba. Tyrimas dėl brakonieriavimo buvo pradėtas spalio mėnesį, kai netoli Saratovo miesto automobilio, kuriuo važiavo V. Raškinas ir jo draugas, bagažinėje buvo rastos briedžio skerdenos dalys.
66 metų V. Raškinas iš pradžių neigė brakonieriavęs, bet vėliau prisipažino nužudęs gyvūną, teigdamas, kad supainiojo jį su šernu. Jis pasisiūlė sumokėti 80 tūkst. rublių (950 eurų) kompensaciją už nužudymą arba nupirkti briedžio patelę ir paleisti ją į mišką. Kadangi rugsėjo rinkimuose beveik visiems Kremliaus kritikams buvo uždrausta kandidatuoti, daugelis rusų Maskvoje ir kitur protestuodami balsavo už komunistus.
Sovietų Sąjungą valdžiusios partijos įpėdinė užėmė antrąją vietą, surinkusi apie 19 proc. balsų, ir atsiliko nuo prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“, kuri gavo beveik 50 proc. balsų.
Bulgarijoje – rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Sofija, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį bulgarai balsuoja trečią kartą šiais metais, tačiau turėdami maža vilties, kad visuotiniai rinkimai pagaliau atneš stabilią vyriausybę, kuri kovos su mirtingiausia koronaviruso banga šalyje.
„Visi turime balsuoti, bet taip pat bijau, kad viskas bus veltui… Neturiu daug vilčių“, – rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų Milena Stojanova, apibendrindama visuotinį nusiminimą.
Nors daugelis sakė, kad nesivargins eiti į balsavimo apylinkes, 35 metų finansų ekspertas Petaras Angelovas sakė, kad „tikrai balsuos (…) už pokyčius“ ir „geresnę ateitį“.
Po dvejų ankstesnių rinkimų balandį ir liepą partijos nesugebėjo suburti koalicijos, tad ir dabar išlieka tas pats klausimas, ar jos galės susitarti.
„Tikiuosi, kad politiniai lyderiai išmoko pamoką ir tai paskatins juos derėtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Naujojo Bulgarijos universiteto politikos mokslų profesorius Antonijus Todorovas. „Mes tiesiog negalime neturėti vyriausybės“, – teigė Boryana Dimitrova iš Alfa tyrimų instituto, pabrėžusi būtinybę kovoti su baisiausia šalyje siaučiančia COVID-19 banga.
Visiškai paskiepyti tik kiek daugiau nei 23 proc. iš 6,9 mln. Bulgarijos gyventojų – tai žemiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Laikinoji administracija nesugebėjo įvesti griežtesnių priemonių ir sustabdyti naujo infekcijų bei mirčių plitimo. Maždaug 200 žmonių kasdien miršta darbuotojų stokojančiose ligoninėse, šią savaitę mirtingumas Bulgarijoje buvo vienas didžiausių pasaulyje.
Netikrumas ir augančios elektros bei dujų kainos paveikė ekonomiką, Europos Komisija šią savaitę sumažino metinę Bulgarijos augimo prognozę.
Triskart premjeru buvusio Boiko Borisovo konservatyvi GERB partija „labai gerai išnaudoja šį jausmą“ rinkimų plakatuose ragindama laikytis „Tvarkos chaose“, sakė A.Todorovas. Balandžio mėnesį iš posto atšaukto B. Borisovo GERB, remiantis apklausomis, gali tapti stipriausia jėga parlamente, surinkusi iki 24 proc.Tačiau B. Borisovas, pernai susidūręs su didžiuliais protestais prieš kyšininkavimą ir daugybe paviešinimų apie įtariamą piktnaudžiavimą valstybės lėšomis, daugumos kitų partijų laikomas „nepriimtinu“ partneriu. Stebėtojai teigia, kad vargu ar jis ras pakankamai paramos, kad grįžtų į valdžią ketvirtai kadencijai.
Panašu, kad daugiausia vilčių rinkėjai sieja su Harvarde išsilavinimą įgijusiais buvusiais verslininkais Kirilu Petkovu ir Assenu Vassilevu, kurių judėjimas „Mes tęsiame permainas“ susikūrė tik rugsėjį, tačiau tikisi užimti antrą vietą ir suvienyti kitus platesniame prieš B. Borisovą nukreiptame fronte. Jų tikslas panaikinti korupciją sulaukia palaikymo šalyje, ilgą laiką garsėjusioje kaip labiausiai į kyšininkavimą linkusi ES narė. Šiuo metu partija turi 16 proc. rinkėjų palaikymą, kaip ir socialistai.
Apie 6,7 mln. rinkėjų sekmadienį taip pat renka naują valstybės vadovą, dėl posto varžosi iš viso 23 kandidatai. Kadenciją baigiantis socialistų remiamas prezidentas Rumenas Radevas antrai penkerių metų kadencijai kandidatuoja kaip nepriklausomas. Jis yra aiškus favoritas, bet analitikai mano, jog prireiks antrojo rinkimų rato lapkričio 21 dieną.
Japonai renka naujus Atstovų rūmų narius. EPA-ELTA nuotr.
Tokijas, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Šį sekmadienį Japonijoje renkami nauji žemesniųjų parlamento rūmų – Atstovų rūmų – nariai.
Remiantis naujausių apklausų duomenimis, valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) kartu su koalicijos partnere „Komeito“ tikriausiai išlaikys daugumą lemiamą balsą turinčiuose parlamento rūmuose. Todėl neprognozuojama, kad rinkimai galėtų pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą Japonijoje.
Tiesa, apklausos leidžia nuspėti, kad naujojo Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos LDP visgi patirs tam tikrų nuostolių.
Tačiau pabrėžiama, kad tik nedidelė dalis japonų mano, jog opozicijos partijos galėtų tapti alternatyva dešimtmečius valdančiai LDP. Nors šalies opozicija iš dalies susitarė dėl bendrų kandidatų, mažai tikėtina, kad ši strategija suveiks.
LDP yra naudingas Japonijos gyventojų nusivylimas politika, nes valdančioji partija turi ištikimą elektorato branduolį.
Rinkimai Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos rinkimų komisija šeštadienį pranešė, kad užfiksavo užsienio kišimąsi į tris dienas vykstančius parlamento rinkimus.
Rinkimuose, kurie baigsis sekmadienį ir kurie vyksta po beprecedenčio susidorojimo su Kremliaus kritikais ir kitaminčiais, rusai gali balsuoti internetu.
Rinkimų komisija pranešė, kad užfiksavo „tris kibernetines atakas“ prieš jos serverius „iš užsienio šalių“.
„Vakar užfiksavome tris tikslines atakas iš užsienio“, – sakė komisijos informatikos centro vadovas Aleksandras Sokolčiukas.
Pasak jo, kad dvi iš tų atakų buvo nukreiptos į komisijos interneto svetainę, o trečioji buvo DDoS ataka.
„Ataka buvo gana galinga“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo A. Sokolčiuką.
Jis pridūrė, kad „ruošiamasi“ naujoms atakoms „rytoj“.
A. Sokolčiukas neįvardijo, kokios šalys surengė atakas.
Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta jo tėviškėje Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo į socialdemokratų kreipimąsi dėl aptiktos ir pasipiktinimą partijai sukėlusios klaidos 4 klasės matematikos vadovėlyje. Kaip skelbta anksčiau pirmadienį, socialdemokratai ministrės teiravosi aplinkybių bei paaiškinimų, kodėl 2016 metais išleistame 4 klasės matematikos vadovėlyje skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tarpukario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.
Kaip pastebėjo socialdemokratai, Arkadijaus Kiseliovo ir Danutės Kiseliovos sudarytame vadovėlyje pateikiamas uždavinys, kurio sąlygoje skelbiama tokia tezė: „1926 m. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona“.
Socialdemokratai pažymi, kad A. Smetona į valdžią pateko ne rinkimų, bet surengto perversmo būdu, o tai, kad minėto vadovėlio užduotyje pateikta netiksli informacija, pasak jų, siunčia „iškraipytą istorinę žinią ir vaikams, ir jų tėvams“.
Atsakydama į socialdemokratų pastabas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad minėtame vadovėlyje istoriniai faktai pateikti netiksliai. Ministerija kreipėsi į leidyklą prašydama peržiūrėti vadovėlio užduotį ir ištaisyti klaidą. Antanas Smetona
„Leidykla „Alma littera“ atsiprašė už netikslų kontekstą ir informavo, kad, spausdindami šio matematikos vadovėlio kitą tiražą, klaidą ištaisys ir iki rugsėjo pabaigos apie tai mokyklas informuos atskiru laišku.
Skaitmeninio formato vadovėlyje ir „Eduka klasės“ aplinkoje mokytojai jau rugsėjo viduryje matys ištaisytą užduotį. „Šviesos“ leidyklos tinklalapyje iki šios savaitės pabaigos prie vadovėlio bus įkelta papildoma informacija apie užduoties keitimą“, – rašo išplatintame pranešime ministerija.
Pasak jos, klaida vadovėlyje ko gero įsivėlė atsitiktinai.
„Šis vadovėlis buvo vertintas 2012 metais. Kadangi jis buvo vertintas dalykiniu aspektu, todėl pradinio ugdymo matematikos vertintoja veikiausiai neatkreipė dėmesio į istorinių faktų netikslumą“, – pažymi ministerija.
Prancūzai vangiai balsuoja savivaldybių rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį Prancūzijoje vykstančiuose savivaldybių rinkimuose ir vėl žemas. Po pirmojo turo neišrinkus aiškių nugalėtojų, sekmadienį šalyje vyksta antrasis turas.
Iki 10 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 12,66 proc., vos šiek tiek daugiau nei tuo pačiu metu prieš savaitę per pirmąjį turą, kai iki 10 val. buvo balsavę apie 12,22 proc. gyventojų.
Per pirmąjį balsavimą birželio 20 d. rinkėjai buvo rekordiškai vangūs – iš viso rinkimų dieną savo balsą atidavė vos 33,3 proc. prancūzų. Politikams teko raginti gyventojus netingėti eiti prie balsadėžių šį sekmadienį.
Anot AFP, kai kurie analitikai teigia, kad pirmojo turo baigtis sukėlė abejonių, ar, kaip ilgai spėliota, per 2022 m. vyksiančius prezidento rinkimus varžysis tikrai dabartinis lyderis Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen, nes prieš savaitę rinkėjai labiau palaikė tradicinių dešiniųjų Respublikonų bei Socialistų partijų kandidatus.
