rinkimai

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Armėnijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.

Kaip praneša ELTA, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ankstų pirmadienį pareiškė laimėjęs pirmalaikius rinkimus, kuriuos sušaukė siekdamas numalšinti politinę krizę po nesėkmingo karo su Azerbaidžanu.

Tačiau jo pagrindinio konkurento, buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas sparčiai užginčijo rinkimų rezultatus ir pareiškė įtarimų dėl sukčiavimo.

Rinkimai buvo vertinami kaip N. Pašiniano ir R. Kočariano dvikova. Prieš rinkimus abu jie sutraukė didžiules minias į savo rinkimų kampanijų mitingus.

Preliminarūs sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad N. Pašiniano partija pirmauja su 57 proc. balsų ir gerokai lenkia R. Kočariano bloką, kuris surinko 19 proc. balsų.

„Armėnijos žmonės suteikė mūsų „Pilietinio susitarimo“ partijai mandatą valdyti šalį ir man asmeniškai – (mandatą) valdyti šalį kaip ministrui pirmininkui“, – ankstų pirmadienį paskelbė N. Pašinianas.

„Mes jau žinome, kad iškovojome užtikrintą pergalę rinkimuose ir turėsime užtikrintą daugumą parlamente“, – pridūrė jis ir paragino savo šalininkus pirmadienio vakarą susirinkti į pagrindinę Jerevano aikštę.

R. Kočariano rinkimų blokas savo ruožtu pareiškė nepripažinsiantis greito N. Pašiniano pareiškimo apie pergalę, kurį pastarasis paskelbė suskaičiavus tik 30 proc. balsų.

„Šimtai ženklų iš rinkimų apylinkių apie organizuotą ir planuotą klastojimą yra rimta priežastis nepasitikėjimui“, – sakoma bloko pranešime, kuriame priduriama, kad blokas „nepripažins“ rezultatų, kol nebus išnagrinėti „pažeidimai“.

Sekmadienio vakarą šalies Generalinė prokuratūra nurodė gavusi 319 pranešimų apie pažeidimus. Institucija teigė pradėjusi šešis kriminalinius tyrimus, kurie visi susiję su kyšiais rinkimų kampanijų metu.

Štai tokią informaciją mums pateikia agentūra ELTA.

Slaptai.lt redakcijos prierašas

Philip Ekozians ir jo garsioji knyga „Izraelis Ori. Pandoros skrynia”

Šia proga verta prisiminti žinomo armėnų kilmės tyrinėtojo, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autoriaus Filipo Ekozjanco (gyvenančio Ukrainoje) rekomendaciją, už kokius politikus turinti balsuoti armėnų tauta, jei nori, kad Armėnija taptų klestinčia, turtinga valstybe. Youtube.com erdvėje apstu štai tokių F.Ekozjanco palinkėjimų: „Armėnijos gerovė priklauso nuo to, ar armėnai liausis turkus ir azerbaidžaniečius laikyti savo priešais“.

Taigi F.Ekozjancas tvirtina, jog derėtų į valdžią rinkti tik tuos, kurie nelaiko Armėnijos priešais nei Azerbaidžano, nei Turkijos.

Ar Nikolas Pašinianas priskirtinas prie blaiviai mąstančiųjų?

F.Ekozjancas taip pat primena (gausu jo videointerviu youtube.com erdvėje), kad šiandien pateikiama Armėnijos istorija – labai daug kur suklastota. Ji suklastota kryptingai, dirbtinai. Tų klastų tikslas – įkalti armėnams į galvas, kad musulmonai turkai ir musulmonai azerbaidžaiečiai – amžini jų priešai. F.Ekozjancas įsitikinęs, jog taip tikrai nėra.

Jo manymu, dabartinę Armėnijos istoriją derėtų atidžiai peržiūrėti. Nuo pradžios iki pat šių dienų. Štai tik vienas konkretus pavyzdys. Dabartinė Armėnija garbina Mchitaristų ordino įkūrėją vienuolį Mchitarą Sebastacijų, XVIII amžiaus pradžioje pabėgusį į Veneciją ir ten įkūrusį ordiną, pavadintą savo vardu. Oficialusis Jerevanas garbina šį vienuolį, laiko jį šventuoju, nes jis esą bėgo iš tuometinės Osmanų imperijos dėl turkų rengiamų persekiojimų, patyrė daug vargo, pavojų, neteisybių.

Tačiau F.Ekozjancas pastebi, kad archyvai, kuriuos jis peržiūrėjo, byloja visai kitą tiesą: Mchitarą Sebastacijų tuometinėje Osmanų imperijoje persekiojo visai ne turkai. Jį nubausti troško Osmanų imperijoje gyvenę armėnai. Vietiniai armėnai nekentė šio vienuolio tik todėl, kad šis persimetęs pas katalikus.

2021.06.21; 10:08

Trumposios naujienos

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį Armėnijos parlamento deputatai specialiame posėdyje neišrinko laikinojo ministrų kabineto vadovo Nikolo Pašiniano premjeru, kad šalyje būtų surengti pirmalaikiai rinkimai.
 
„Už N. Pašiniano išrinkimą balsavo 1 deputatas, prieš – 3, susilaikė 75. N. Pašinianas neišrinktas ministru pirmininku“, – pranešė parlamento vadovas Araratas Mirzojanas.
 
Kaip praneša „Interfax“, valdančioji frakcija „Mano žingsnis“ susilaikė nuo balsavimo, opozicinė frakcija „Klestinti Armėnija“ posėdyje nedalyvavo, o opozicinė frakcija „Šviesioji Armėnija“ balsavo prieš.
 
Manoma, kad antrasis parlamento posėdis, skirtas naujojo šalies premjero rinkimams, įvyks gegužės 10 d. Jeigu deputatai vėl nepritars N. Pašiniano kandidatūrai, tai parlamentas bus paleistas, o prezidentas Armenas Sarkisianas paskirs pirmalaikius rinkimus, kurie, kaip anksčiau pareiškė N. Pašinianas, įvyks birželio 20 d.
 
Pats N. Pašinianas anksčiau pirmadienį sakė, jog jeigu politinės jėgos pažeis susitarimus ir iškels kandidatus į Armėnijos Vyriausybės vadovo postą, tai jo frakcija „Mano žingsnis“ išrinks naują premjerą.
 
N. Pašinianas atsistatydino balandžio 25 d., kad šalyje būtų galima surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Dabar jis yra laikinasis ministras pirmininkas. Pagal techninę procedūrą, kartu su premjeru atsistatydino ir šalies Vyriausybė.
 
Parlamentinės opozicinės frakcijos „Šviesioji Armėnija“ ir „Klestinti Armėnija“ jau pareiškė, kad, atsistatydinus N. Pašinianui, jos nekels savo kandidatų į premjerus. Pagrindinės politinės jėgos žada dalyvauti pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Ekspertų nuomone, pagrindiniai „Mano žingsnio“ konkurentai bus buvusių prezidentų Roberto Kočariano ir Seržo Sargsiano blokai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 16:00
Politinės intrigos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) iškelti pretendentai į partijos pirmininkus, išskyrus dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pasirašė pareiškimą rinkimuose nekandidatuoti pastarojo naudai.
 
Apie artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus partija anonsavo jau kurį laiką, todėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad sprendimas galiausiai rinkimų neorganizuoti yra keistas ir nenaudingas partijai.
 
Politologė akcentuoja, kad konservatoriai praleido progą viešoje erdvėje pakalbėti apie save ne tik kaip apie valdančiuosius, tačiau ir kaip apie partiją. Visgi R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje TS-LKD turi du pasirinkimus: arba iš karto paskirti G. Landsbergį partijos pirmininku dar vienai kadencijai, arba partijos pirmininko rinkimus nukelti iki tol, kol pasibaigs pandemija.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis į šį TS-LKD sprendimą žiūri kiek kitaip. Politologas mano, kad sprendimas nekonkuruoti su dabartiniu partijos lyderiu G. Landsbergiu parodo, jog TS-LKD yra nusistovėjusi aiški hierarchinė tvarka, o tai, pasak jo, partijai yra naudinga.
 
R. Urbonaitė: konservatoriai praleido progą pakalbėti apie save kaip apie partiją
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų yra „keistas manevras“, nenaudingas patiems konservatoriams.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad yra padaryta šiokia tokia klaida dėl to, kad buvo gana aiškiai anonsuota, kad tokie rinkimai bus, netgi patys konservatoriai platino būsimų rinkimų detales, kaip stengsis įtraukti ne tik konservatorių partijos žmones“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitės įsitikinimu, argumentas, kad rinkimai nerengiami dėl pandemijos taip pat yra silpnas.
 
„Man atrodo, kad vis dėlto pandemija neturėtų atšaukti nei diskusijų partijoje, nei tų procedūrų, kurios yra numatytos“, – savo nuomonę išsakė politologė.
 
„Aš suprantu, kad galbūt G. Landsbergio pergalės tikimybė tikrai buvo labai didelė, jam konkurenciją sudaryti – sudėtinga, bet negalime sakyti, kad vien šis kandidatų iškėlimas nerodo, kad konkurencija yra“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
 
R. Urbonaitė akcentavo, kad šioje situacijoje partija gali pasirinkti kelis sprendimus, iš kurių vienas gali būti partijos pirmininko rinkimų nukėlimas iki pandemijos pabaigos.
 
„Man įdomu, kokie toliau sprendimai bus priimti. Nes vienas galimas sprendimas iš tikrųjų yra paskirti Gabrielių Landsbergį iš karto praktiškai naujai kadencijai, kitas sprendimas – nukelti šiuos rinkimus ir pavesti G. Landsbergiui pirmininkauti partijai dar tam tikrą laikotarpį, pusmetį ar metus, bet planuoti, kad tokie rinkimai įvyks“, – sakė R. Urbonaitė.
 
„Aš nežinau, kurį variantą jie pasirinks. Nes, man atrodo, jeigu pasirinkai pandemiją kaip argumentą, o pandemija – mes visi tikimės, kad yra laikinas dalykas – tai tuomet ir idėja apie rinkimų nukėlimą galėtų atsirasti“, – teigė ji.
 
Taigi, politologė pabrėžia, kad nuspręsdami nerengti partijos pirmininko rinkimų konservatoriai „praleido gerą progą ne tik pakalbėti apie save kaip dabartinius valdančiuosius, bet ir apie save, kaip apie partiją“.
 
L. Bielinis: tai rodo partijos viduje nusistovėjusią aiškią hierarchinę tvarką
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų rodo TS-LKD aiškią hierarchinę tvarką, o tai, anot jo, partijai yra naudinga.
 
„Partijos viduje tai rodo tam tikrą nusistovėjusią hierarchinę tvarką. Ko gero, partijos vidaus gyvenimui tai yra naudinga. Nes iš tikrųjų vidinis blaškymasis partijų viduje kartais sukelia tokias audras, kurios patiems partiečiams būna netikėtos“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad pačiai partijai tai yra sveika, nes vidinė hierarchija turi būti aiški ir suprantama visiems ir dauguma turi būti lojali tai hierarchijai. Šiuo atveju mes pamatėme, kad iš tikrųjų hierarchiniai santykiai yra aiškūs ir suprantami partijos viduje“, – taip pat akcentavo jis.
 
Visgi politologas pripažino, kad viešumoje TS-LKD partiečių sprendimas nekonkuruoti su G. Landsbergiu gali sukelti įvairias interpretacijas.
 
„Viešumoje šitoks veiksmas gali sukelti įvairias interpretacijas ir tai gali būti traktuojama ir neigiamai, kaip valdžios uzurpavimą arba alternatyvių lyderių nebuvimą politinėje partijoje. Bet viešumoje visada bus visokiausių komentarų“, – sakė politologas.
 
Tačiau L. Bielinis akcentuoja, kad aiški TS-LKD nusistovėjusi hierarchinė struktūra ir krikdemų pasitraukimas iš partijos rinkimų nereiškia, kad partijoje nėra nuomonių įvairovės. Jis akcentuoja, kad partijoje galima neretai pastebėti aiškiai išsiskiriančias vertybines pozicijas, galinčias sukelti ne tik nesusikalbėjimą, bet ir audras.
 
„Iš tikrųjų partijos viduje yra nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė, ji egzistuoja ir diskusija taip pat yra. Partinė hierarchija signalizuoja apie struktūros aiškumą, apie kiekvieno suvokimą, kokį vaidmenį jis užima partijoje. Tuo tarpu pozicijos arba vertybinės orientacijos yra labai įvairios ir hierarchijos buvimas nesuvaržo tos diskusijos“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 13:00
Trumposios naujienos

Kazachstane vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Kazachstane vyko rinkimai į žemuosius parlamento rūmus, Mažilisą, o žmonių apklausa rodo, kad į juos patekti pretenduoja trys iš penkių rinkimuose dalyvavusių partijų, praneša TASS.
 
Pagal tyrimų instituto „Obščestvenoe mnenie“ atliktą balsavusių rinkėjų apklausą, valdančioji partija „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“) gali gauti 71,97 proc. balsų.
 
Į parlamentą taip pat patektų tos pačios partijos, kurios mandatus turėjo ir iki šiol: „Ak žol“ („Šviesusis kelias“) gali gauti 10,18 proc., o Kazachstano liaudies partija (KHP) – 9,03 proc. balsų.
 
Tuo metu, apklausos duomenimis, partijos „Auyl“ („Kaimas“) ir „Adal“ („Teisingumas“) neperkoptų 7 proc. balsų barjero ir į parlamentą nebūtų išrinktos.
 
Opozicijos Nacionalinė socialdemokratų partija (NSDP) rinkimus boikotavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:15
 
Trumposios naujienos

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ketina išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos dieną palikti Baltuosius rūmus sraigtasparniu, o paskui lėktuvu „Air Force One“ išskristi į Floridą, jis praleis visus oficialius renginius šalies sostinėje.
 
Tai sekmadienį pranešė portalas „Axios“.
 
Pasak portalo šaltinių, D. Trumpas nepasveikins J. Bideno Baltuosiuose rūmuose, nedalyvaus inauguracijoje, bet pasakys kalbą dideliame savo šalininkų mitinge Floridoje, kur paskelbs, kad dalyvaus 2024 metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose.  
 
Anot leidinio, D. Trumpas, praeityje – „televizijos žvaigždė“, sąmoningai ketina sudaryti situaciją, kai televizijos žiūrovų dėmesys turės blaškytis tarp naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonijos Vašingtone, kuri vyks laikantis saugaus atstumo, ir jo paties kalbos didžiulei miniai Floridoje.
 
Baltieji rūmai tokios informacijos apie D. Trumpo planus oficialiai nepatvirtina.
 
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei. Tačiau antros kadencijos siekiantis respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Tiesa, jis vis dėlto sutiko pradėti valdžios perdavimo procedūrą.
 
Naujojo JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atleido aukščiausią kibernetinio saugumo pareigūną Chrisą Krebsą, kuris atmetė nepagrįstus D. Trumpo teiginius apie plataus masto sukčiavimą per šalies prezidento rinkimus.
 
D. Trumpas apie Ch. Krebso, vadovaujančio Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūrai (CISA), atleidimą pranešė tviteryje ir teigė, kad pareigūno Ch. Krebso paskelbti pareiškimai apie rinkimus buvo „labai netikslūs.“
 
Praėjusią savaitę Ch. Krebso vadovaujama agentūra pareiškė, kad 2020 m. JAV prezidento rinkimai „buvo saugiausi Amerikos istorijoje.“
 
Pareigūnas taip pat paskelbė žinutę tviteryje, kurioje atmetė klaidingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus ir skaičiuojant balsus, kaip tai tvirtina D. Trumpas.
 
Būdamas CISA vadovu, Ch. Krebsas buvo vienas iš aukščiausio rango pareigūnų, atsakingų už balsavimo infrastruktūros apsaugojimą nuo užsienio kišimosi ir sukčiavimo.
 
D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą demokratui Joe Bidenui lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie didelio masto sukčiavimą per rinkimus. Prezidento teisininkai daugelyje valstijų bando užginčyti rinkimų rezultatus, bet nesėkmingai. Visos valstijos turi iki gruodžio pradžios oficialiai patvirtinti rinkimų rezultatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 02:00
Gordijo mazgas

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidento rinkimų rezultatai penktadienio vakarą Lietuvos laiku dar nėra aiškūs, kadangi kelios svyruojančios valstijos vis dar skaičiuoja balsus, tačiau prie pergalės pamažu artėja Joe Bidenas.
 
Demokratas užsitikrino jau bent 253 iš 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų, rodo JAV žiniasklaidos skaičiavimai. Jis šiuo metu pirmauja itin svarbioje Pensilvanijos valstijoje, pergalė kurioje nutiestų kelią į Baltuosius rūmus.
 
Donaldas Trumpas yra užsitikrinęs 214 rinkikų balsų. Nors respublikonų kandidatas keliose valstijose, galinčiose užtikrinti perrinkimą, tik nežymiai atsilieka nuo J. Bideno, jo galimybės iškovoti antrąją kadenciją pamažu blėsta.
 
J. Bidenas šiuo metu pirmauja ne tik Pensilvanijoje, o ir Džordžijoje, turinčioje 16 rinkikų balsų. Nepaisant to, dar per anksti skelbti jų nugalėtoją.
 
Neapibrėžtumas supa ir Arizoną, turinčią 11 rinkikų balsų.
 
Nors „Fox News“ ir „The Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, kitos žiniasklaidos priemonės to daryti neskubėjo.
Jei pergalę Arizonoje būtų galima užtikrintai priskirti J. Bidenui, jis jau turėtų 264 rinkikų balsus.
 
Balsų skaičiavimas svarbiose valstijose užtrunka todėl, nes esama daugybės paštu atiduotų balsų. Juos daugiausiai atidavė demokratai.
Pateikiame padėties apžvalgą valstijose, kurios dar nepriskyrė pergalės nė vienam kandidatui.
 
Pensilvanija
Pensilvanija išlieka didžiausiu prizu, kadangi ji turi net 20 rinkikų balsų. D. Trumpas joje kurį laiką pirmavo, tačiau J. Bidenas penktadienio rytą išsiveržė į priekį daugiau nei 6,8 tūkst. balsų.
 
Didžioji dalis nesuskaičiuotų balsų yra teritorijose, dažniau išrenkančiose demokratų kandidatus, pavyzdžiui, Filadelfijos mieste.
Jau suskaičiavus apie 95 proc. balsų, J. Bidenas surinko 49,4 proc., o D. Trumpas – 49,3 proc. balsų.
 
Džordžija
Džordžijoje iš pradžių taip pat pirmavo D. Trumpas, tačiau pranašumo įgijo J. Bidenas, toliau skaičiavus balsus demokratiškose teritorijose. Buvęs viceprezidentas šiuo metu nežymiai pirmauja.
 
J. Bideno persvara – apie 1,1 tūkst. balsų. Jau suskaičiuota apie 98 proc. visų balsų.
 
Džordžija nėra išrinkusi demokratų prezidento nuo 1992 metų. Valstijos 16 rinkikų balsų J. Bideną priartintų prie pergalai reikalingų 270 rinkikų balsų. Jei J. Bidenui būtų priskirta pergalė ir Arizonoje, jis rinkikų balsų būtų surinkęs daugiau, nei reikia.
 
Nevada
Pergalė Nevadoje jau iš anksto buvo prognozuojama J. Bidenui. Valstijos 6 rinkikų balsai jam užtikrintų 270 balsų, jei būtų užsitikrinęs pergalę Arizonoje.
 
Suskaičiavus daugiau nei 89 proc. balsų, J. Bidenas šioje valstijoje turi 11 tūkst. balsų persvarą.
 
Šiaurės Karolina
Šiaurės Karolinoje, turinčioje 15 rinkikų balsų, D. Trumpas pirmauja 77 tūkst. balsų, suskaičiuota jau 95 proc. visų balsų. Valstijoje jis iš viso surinko apie 50 proc. rinkėjų balsų, o J. Bidenas – 48,6 proc.
 
Šioje valstijoje pergalė prognozuojama D. Trumpui, tačiau iki rinkimų dienos paštu atsiųsti balsai dar gali būti skaičiuojami iki lapkričio 12 dienos.
 
Arizona
J. Bidenas šioje valstijoje pirmauja apie 47 tūkst. balsų, suskaičiavus apie 90 proc. visų atiduotų balsų. Jis surinkęs 50,1 proc., o D. Trumpas – 48,5 proc. balsų.
 
Jei J. Bidenas laimėtų Pensilvanijoje, pergalė Arizonoje jam nebebūtų reikalinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.07; 06:19
Aktualijos

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, Seimui siūloma priimti rezoliuciją, „sveikinančią išrinktąjį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Donaldą Trumpą“.
 
Jos projektą įregistravęs Seimo narys Petras Gražulis siūlo nuoširdžiai pasveikinti išrinktąjį JAV prezidentą D. Trumpą ir palinkėti jam „ visokeriopos sėkmės einant šias atsakingas pareigas bei įgyvendinant tarptautinės ir vidaus politikos įsipareigojimus“.
 
Rezoliucijos projekte akcentuojamas  JAV ir asmeninis šios šalies prezidento vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.
 
Rezoliucijos projekte kalbama taip pat apie nuoširdžius, ilgalaikius, istorinius Lietuvos ir JAV tautų saitus, dėkojama JAV ir jų prezidentams už nuolatinę ir ryžtingą vykdytą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką.
 
Taip pat siūloma įsipareigoti stiprinti strateginį bendradarbiavimą su JAV.
 
ELTA jau skelbė, kad šiuo metu JAV prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, laukiama rezultatų iš kelių likusių svyruojančių valstijų. Tikimasi, kad išsamesni rezultatai bus paskelbti trečiadienio vakarą Lietuvos laiku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 13:00
Aktualijos

Sveikiname Sakartvelą, įgyvendinusį rinkimų sistemos reformą ir sklandžiai surengusį rinkimus sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, sakoma sekmadienį išplatintame Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime dėl Sakartvelo parlamento rinkimų.
 
Kaip jau skelbta, spalio 31 dieną Sakartvelo (Gruzijos) piliečiai rinko naująjį parlamentą, priimsiantį svarbiausius šalies sprendimus artimiausiems ketveriems metus.
 
„Tarptautinių stebėtojų vertinimu, šiuose rinkimuose buvo laikomasi demokratinių standartų, procesas vyko sklandžiai ir laikantis įstatymų, nors ir neišvengta kai kurių pažeidimų bei incidentų, kuriuos raginame nedelsiant ištirti. Ruošiantis parlamento rinkimų antrajam turui (vyks lapkričio 21 dieną), kviečiame Sakartvelo politines partijas bei Centrinę rinkimų komisiją atsižvelgti į tarptautinių rinkimų stebėtojų pareikštas pastabas ir užtikrinti, kad antrojo turo rinkimų organizavimas ir jų rezultatai nekeltų jokių abejonių,
 
Šiuos parlamento rinkimus laikome svarbiu žingsniu, įtvirtinant demokratiją Sakartvele. Naujoji rinkimų sistema padidino politinių partijų ir piliečių pasitikėjimą demokratiniu procesu. Tikimės, kad ateityje toliau tobulinant rinkimų sistemą bus sudarytos galimybės platesniam politinių jėgų spektrui būti atstovaujamam parlamente”, – sakoma URM pareiškime.
 
URM pareiškia tikinti, kad po antrojo rinkimų turo suformuota valdančioji dauguma neatidėliodama imsis tolesnių Sakartvelo piliečiams svarbių reformų, ypač įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą.
 
„Lietuva pasirengusi tęsti glaudų bendradarbiavimą su šalies piliečių pasitikėjimą užsitikrinusia Sakartvelo valdžia, toliau nuosekliai pasisakys už Sakartvelo nepriklausomybės stiprinimą bei teritorinio vientisumo atkūrimą ir teiks paramą Sakartvelui siekiant integruotis į ES ir NATO”, – sakoma Lietuvos URM pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.02; 03:00
Trumposios naujienos

Nepaisant viešai skelbiamų apklausų rezultatų, prognozuojančių santykinai prastą jo pasirodymą po savaitės vyksiančiuose rinkimuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau tiki savo pergale. „Tikros apklausos rodo, kad aš laimėsiu“, – rašė D. Trumpas antradienį tviteryje.
 
JAV prezidentas viešais skelbiamas apklausas dažnai vadina suklastotomis, jos esą yra bevertės. Rinkimų kampanijos štabai paprastai užsako ir savo apklausas, kurių rezultatai neviešinami. Viename rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, remiantis „tikromis apklausomis“, jis labai „lengvai“ laimės rinkimus.
 
Apklausos rodo, kad respublikonas prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius rinkimus šalies mastu smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. Tačiau dėl sudėtingos rinkimų sistemos, kurioje svarbų vaidmenį vaidina valstijos, apklausų rezultatais aklai tikėti negalima. Vis dėlto ir apklausos vadinamosiose svyruojančiose valstijose rodo J. Bideno pranašumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.28; 03:00
Trumposios naujienos

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas per rinkimų kampaniją išleido televizijos reklamai daugiau negu bet kuris kitas pretendentas į šį postą per visą istoriją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Hill“, remdamasis analitikos kompanija „Advertising Analytics“.
 
Jos duomenimis, televizijos reklama nuo J. Bideno rinkimų kampanijos pradžios praėjusiais metais atsiėjo 582 mln. dolerių. Vien tik pastarąją savaitę jo komanda išleido 45 mln. dolerių. Be to, pagal išlaidas reklamai demokratų kandidatas lenkia savo varžovą respublikoną, dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris per dvejus pastaruosius metus tiems patiems tikslams išleido 342 mln. dolerių.
 
Pasak laikraščio, J. Bidenui iki lapkričio 10 d. taip pat nupirkta eterio laiko televizijoje už 57 mln. dolerių.
 
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bus renkami visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 17:07
Žvalgyba

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33
Aktualijos

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia manąs, kad kol kas derinti galimas koalicijas dar ankstyva. Visgi politikas sako, kad konservatorių ir Laisvės partijos pamatinės vertybinės nuostatos sutampa.
 
„Man atrodo, kad dabar yra tas etapas, kad dar koalicijų bet koks derinimas yra truputėlį ankstyvas ir jis gali net ir erzinti rinkėjus. Žmonės dabar renkasi, kad bus ašis, kas bus kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Žinoma. Bet, man atrodo, kad dabar toms kalboms dar yra truputį ankstoka“, – antradienį žurnalistams Seime akcentavo jis.
 
Paklaustas, ar Laisvės partijos vertybės visiškai atitinka konservatorių vertybines nuostatas, G. Landsbergis atsakė, kad pamatinės šių partijų vertybės sutampa.
 
„Aš matau, kad pamatiniai dalykai kai kurie sutampa. Jeigu mes kalbame apie žmogaus teises, apie žodžio laisves, apie vakarietišką Lietuvos kryptį. Jeigu mes kalbame apie pamatą, tai aišku. Bet ir su „socdemais“ sutampa“, – teigė jis.
 
„O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas ir skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija yra, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas ir balsuoti už tą partiją, kurios prioritetai atitinka jų“, – pridūrė politikas.
 
Visgi paklaustas, kaip vertina vertybinį suderinamumą su Darbo partija, politikas akcentuoja dar neturėjęs progos gerai įvertinti šios partijos pamatines vertybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 13:58
Aktualijos

Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų.  Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
 
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje  TS-LKD  pelnė 21,53 proc. balsų  ir pretenduoja į 20 mandatų.
 
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
 
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų  rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
 
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:30
Aktualijos

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
 
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
 
Antakalnio apygardoje balsavo 15,83 proc., Senamiesčio-Žvėryno apygardoje – 14,69 proc. rinkėjų.
 
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
 
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
 
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
 
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
 
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 00:01
Aktualijos

Balsuoti – reikia. Slaptai.lt nuotr.

Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl koronaviruso pandemijos yra sudariusi galimybę saviizoliacijoje esantiems piliečiams Seimo rinkimuose balsuoti namuose, tačiau tuo pasinaudoti rinkėjai kol kas neskuba. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra per 27 tūkst. asmenų.
 
Visgi VRK informuoja, kad, ketvirtadienio duomenimis, balsavimui iš namų užsiregistravo vos 14 izoliuotis turinčių rinkėjų.
 
„Matyt, priežastis yra, kad saviizoliacijoje esantys asmenys labai atsakingai vertina visą situaciją ir vengia bet kokio kontakto. Kitas dalykas, kad vėlgi mes turime labai didelę naujovę, jog saviizoliacijoje esantys asmenys gali balsuoti namuose. Todėl turbūt šie du dalykai ir lemia, kad kol kas mes turime tik tiek užsiregistravusių ir norinčių balsuoti“, – Eltai teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
„Kita vertus, matyt, (užsiregistravusiųjų – ELTA) skaičiai padidės, kai kitą savaitę prasidės ir išankstinis balsavimas. Galbūt bus dar daugiau kalbama apie rinkimus ir piliečiai pagalvos, kad kodėl ne, galima balsuoti ir saviizoliacijoje“, – vylėsi ji.
 
Visgi, pasak VRK pirmininkės, saviizoliacijoje esančių ir balsuoti užsiregistravusių asmenų skaičius tikrai yra mažas.
 
„Skaičiai yra iš tiesų maži, lyginant su tais skaičiais, kuriuos matome viešoje statistikoje apie asmenis, esančius saviizoliacijoje bendrai“, – pripažino ji.
 
L. Matjošaitytė akcentuoja, kad saviizoliacijoje esančių žmonių užsiregistravimo balsavimui procedūra yra kiek įmanoma labiau supaprastinta. VRK pirmininkės teigimu, yra sudarytos trys galimybės užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje.
 
„Yra trys galimybės. Viena iš galimybių yra užpildyti formą ir atsiųsti tą formą elektroniniu paštu. Jeigu nėra tokios galimybės, užtenka tik elektroninio laiško parašymo balsuok@vrk.lt elektroninio pašto adresu. O jeigu ir tokios galimybės nėra, tai paprasčiausias, elementariausias variantas yra paskambinti trumpuoju telefonu 1855“, – informavo L. Matjošaitytė.
 
VRK pirmininkės teigimu, asmenų, norinčių užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje, prašoma pateikti savo vardą ir pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą bei priežastį, dėl kurios žmogus yra saviizoliacijoje. Taip pat saviizoliacijoje norintis balsuoti asmuo turi duoti sutikimą, kad jo pateikti duomenys būtų naudojami rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.
 
Žmonės yra nepakankamai informuoti
 
Visgi VRK narė Gitana Matiekuvienė mano, kad tokį mažą saviizoliacijoje balsuoti ketinančių asmenų skaičių iš dalies lemia tai, kad žmonės nėra pakankamai informuoti.
 
„Yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės dar nėra pakankamai informuoti, jog jeigu jie nori balsuoti iš saviizoliacijos jiems reikia pildyti atskirą prašymą. (…) Antras dalykas, kad žmonės turbūt dar nėra tikri dėl savo saviizoliacijos laiko, kada jis pasibaigs. Gal kažkurie dar tikisi, kad iki sekmadienio baigsis saviizoliacija, gal kažkas laukia testų rezultatų“, – Eltai teigė ji.
 
G. Matiekuvienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad saviizoliacijoje norinčių balsuoti asmenų patikrinimo grandinė yra ganėtinai ilga. Pasak jos, balsuoti norintys asmenys, visų pirma, kreipiasi į VRK, tuomet VRK turi patikrinti duomenis ir kreipiasi į NVSC. G. Matiekuvienės teigimu, NVSC, patikrinęs informaciją, duoda atsakymą VRK ir tik tuomet VRK perduoda duomenis rinkimų apylinkėms.
 
Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje saviizoliacijoje yra 27 332 asmenys.
 
VRK praneša, kad rinkėjo, esančio saviizoliacijoje, prašymo balsuoti namuose forma turi būti pateikta iki paskutinio trečiadienio, einančio prieš rinkimų dieną, tai yra iki spalio 7 d. (įskaitytinai) ir iki spalio 21 d. (įskaitytinai) prieš pakartotinį balsavimą. Tie rinkėjai, kurie balsuos ne toje rinkimų apylinkėje, į kurios sąrašą jie įrašyti, šią formą turėtų pateikti iki paskutinio antradienio, einančio prieš rinkimų dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 00:55
Be kategorijos

J. Bidenas ir D. Trumpas. Rinkiminė dvikova. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsikrėtus koronavirusu, jo konkurentas rinkimuose Joe Bidenas atsisako vadinamosios neigiamos reklamos. Čia omenyje turimi reklaminiai filmukai, neigiamai vaizduojantys D. Trumpą, jį užsipuolantys ar diskredituojantys.
 
Buvęs viveprezidentas negali Trumpo šeimai linkėti pasveikti ir tada reklamoje blogai apie jį atsiliepti, šeštadienį politikos portalas „The Hill“ citavo J. Bideno rinkimų kampanijos atstovus.
 
Virusu užsikrėtęs D. Trumpas nuo penktadienio gydomas ligoninėje.
 
Prezidento liga sukėlė sumaištį jau ir taip chaotiškoje rinkimų kovoje. Prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas susirungs su J. Bidenu, vyks po mėnesio, lapkričio 3 dieną.
 
D. Trumpas priverstas dėl infekcijos atšaukti rinkimų kampanijos renginius. J. Bidenas tuo tarpu rinkimų kovą tęsia. Spalio 16 dieną buvo planuoti antrieji jųdviejų TV debatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 07:00
Žvalgyba

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01
Trumposios naujienos

Baltarusija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį devintą vakarą iš eilės išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.
 
Keli tūkstančiai žmonių susirinko Nepriklausomybės aikštėje Minsko centre, mosavo opozicijos baltai raudonai baltomis vėliavomis, skandavo „Traukis“ ir ragino autoritarinį lyderį atsistatydinti.
 
Demonstrantai taip pat žygiavo iki sulaikymo centrų, reikalaudami paleisti opozicijos lyderius ir protestuotojus, sulaikytus per pastarojo meto protestus. Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų vyksta protestai prieš oficialius rinkimų rezultatus ir tolesnį A. Lukašenkos valdymą.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų. Protestuotojai teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
 
Baltarusijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Per protestus, kurių metu policija ėmėsi brutalių veiksmų, buvo sulaikyta daugiau kaip 6 700 žmonių, šimtai sužeistų, du žmonės žuvo. Sulaikytieji palaipsniui paleidžiami, dauguma paleistųjų pasakoja apie mušimus ir kankinimus.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Trečiadienį ES lyderiai surengs viršūnių virtualų susitikimą krizei Baltarusijoje aptarti.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį irgi pareiškė savo susirūpinimą „dėl rinkimų Baltarusijoje eigos ir neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus, sulaikymų ir tariamų kankinimų bei netinkamo elgesio.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 05:30
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad jo šalis labai atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje, kurioje dėl ginčytinų rinkimų prezidentas Aliaksandras Lukašenka susiduria su didėjančiu spaudimu atsistatydinti.
 
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje siaubinga. „Mes labai atidžiai ją stebėsime“, – pridūrė JAV prezidentas.
 
Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje, pasibaigus prezidento rinkimams, įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenką. Protestuotojai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. Policija ėmėsi prieš protestuotojus brutalių veiksmų, tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o dauguma jau paleistų protestuotojų teigė, kad sulaikymo įstaigose buvo skriaudžiami ar net kankinami. Vašingtonas jau anksčiau ragino A. Lukašenką pradėti dialogą su pilietine visuomene.
 
Pats Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį prakalbo apie Konstitucijos keitimą ir dalijimąsi valdžia, bet atmetė galimybę surengti naujus rinkimus.
 
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rugpjūčio 9-ąją prezidentas A. Lukašenka buvo perrinktas šalies vadovu, pelnydamas 80,10 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja neva gavo tik 10,12 proc. balsų.
 
Europos Sąjunga (ES) anksčiau taip pat pasmerkė rinkimus Baltarusijoje, teigdama, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį paskelbė, kad trečiadienį rengiamas skubus virtualus viršūnių susitikimas krizei Baltarusijoje aptarti.
 
„Baltarusijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo ateities ir laisvai išrinkti savo vadovą. Smurtas prieš protestuotojus nepriimtinas“, – teigė Ch. Michelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.18; 02:00