Politologai svarsto, ar toks krikdemų sprendimas naudingas TS-LKD?


Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) iškelti pretendentai į partijos pirmininkus, išskyrus dabartinį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pasirašė pareiškimą rinkimuose nekandidatuoti pastarojo naudai.
 
Apie artėjančius TS-LKD pirmininko rinkimus partija anonsavo jau kurį laiką, todėl Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad sprendimas galiausiai rinkimų neorganizuoti yra keistas ir nenaudingas partijai.
 
Politologė akcentuoja, kad konservatoriai praleido progą viešoje erdvėje pakalbėti apie save ne tik kaip apie valdančiuosius, tačiau ir kaip apie partiją. Visgi R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje TS-LKD turi du pasirinkimus: arba iš karto paskirti G. Landsbergį partijos pirmininku dar vienai kadencijai, arba partijos pirmininko rinkimus nukelti iki tol, kol pasibaigs pandemija.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis į šį TS-LKD sprendimą žiūri kiek kitaip. Politologas mano, kad sprendimas nekonkuruoti su dabartiniu partijos lyderiu G. Landsbergiu parodo, jog TS-LKD yra nusistovėjusi aiški hierarchinė tvarka, o tai, pasak jo, partijai yra naudinga.
 
R. Urbonaitė: konservatoriai praleido progą pakalbėti apie save kaip apie partiją
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų yra „keistas manevras“, nenaudingas patiems konservatoriams.
 
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad yra padaryta šiokia tokia klaida dėl to, kad buvo gana aiškiai anonsuota, kad tokie rinkimai bus, netgi patys konservatoriai platino būsimų rinkimų detales, kaip stengsis įtraukti ne tik konservatorių partijos žmones“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
R. Urbonaitės įsitikinimu, argumentas, kad rinkimai nerengiami dėl pandemijos taip pat yra silpnas.
 
„Man atrodo, kad vis dėlto pandemija neturėtų atšaukti nei diskusijų partijoje, nei tų procedūrų, kurios yra numatytos“, – savo nuomonę išsakė politologė.
 
„Aš suprantu, kad galbūt G. Landsbergio pergalės tikimybė tikrai buvo labai didelė, jam konkurenciją sudaryti – sudėtinga, bet negalime sakyti, kad vien šis kandidatų iškėlimas nerodo, kad konkurencija yra“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
 
R. Urbonaitė akcentavo, kad šioje situacijoje partija gali pasirinkti kelis sprendimus, iš kurių vienas gali būti partijos pirmininko rinkimų nukėlimas iki pandemijos pabaigos.
 
„Man įdomu, kokie toliau sprendimai bus priimti. Nes vienas galimas sprendimas iš tikrųjų yra paskirti Gabrielių Landsbergį iš karto praktiškai naujai kadencijai, kitas sprendimas – nukelti šiuos rinkimus ir pavesti G. Landsbergiui pirmininkauti partijai dar tam tikrą laikotarpį, pusmetį ar metus, bet planuoti, kad tokie rinkimai įvyks“, – sakė R. Urbonaitė.
 
„Aš nežinau, kurį variantą jie pasirinks. Nes, man atrodo, jeigu pasirinkai pandemiją kaip argumentą, o pandemija – mes visi tikimės, kad yra laikinas dalykas – tai tuomet ir idėja apie rinkimų nukėlimą galėtų atsirasti“, – teigė ji.
 
Taigi, politologė pabrėžia, kad nuspręsdami nerengti partijos pirmininko rinkimų konservatoriai „praleido gerą progą ne tik pakalbėti apie save kaip dabartinius valdančiuosius, bet ir apie save, kaip apie partiją“.
 
L. Bielinis: tai rodo partijos viduje nusistovėjusią aiškią hierarchinę tvarką
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis mano, kad sprendimas neorganizuoti partijos pirmininko rinkimų rodo TS-LKD aiškią hierarchinę tvarką, o tai, anot jo, partijai yra naudinga.
 
„Partijos viduje tai rodo tam tikrą nusistovėjusią hierarchinę tvarką. Ko gero, partijos vidaus gyvenimui tai yra naudinga. Nes iš tikrųjų vidinis blaškymasis partijų viduje kartais sukelia tokias audras, kurios patiems partiečiams būna netikėtos“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad pačiai partijai tai yra sveika, nes vidinė hierarchija turi būti aiški ir suprantama visiems ir dauguma turi būti lojali tai hierarchijai. Šiuo atveju mes pamatėme, kad iš tikrųjų hierarchiniai santykiai yra aiškūs ir suprantami partijos viduje“, – taip pat akcentavo jis.
 
Visgi politologas pripažino, kad viešumoje TS-LKD partiečių sprendimas nekonkuruoti su G. Landsbergiu gali sukelti įvairias interpretacijas.
 
„Viešumoje šitoks veiksmas gali sukelti įvairias interpretacijas ir tai gali būti traktuojama ir neigiamai, kaip valdžios uzurpavimą arba alternatyvių lyderių nebuvimą politinėje partijoje. Bet viešumoje visada bus visokiausių komentarų“, – sakė politologas.
 
Tačiau L. Bielinis akcentuoja, kad aiški TS-LKD nusistovėjusi hierarchinė struktūra ir krikdemų pasitraukimas iš partijos rinkimų nereiškia, kad partijoje nėra nuomonių įvairovės. Jis akcentuoja, kad partijoje galima neretai pastebėti aiškiai išsiskiriančias vertybines pozicijas, galinčias sukelti ne tik nesusikalbėjimą, bet ir audras.
 
„Iš tikrųjų partijos viduje yra nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė, ji egzistuoja ir diskusija taip pat yra. Partinė hierarchija signalizuoja apie struktūros aiškumą, apie kiekvieno suvokimą, kokį vaidmenį jis užima partijoje. Tuo tarpu pozicijos arba vertybinės orientacijos yra labai įvairios ir hierarchijos buvimas nesuvaržo tos diskusijos“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 13:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.