Žmogaus teisių komiteto iniciatyva penktadienį Seime vyks konferencija, skirta Tarptautinei romų dienai paminėti. 

Konferencijoje bus aptariamos Lietuvos ir kitų Europos šalių romų problemos, integracijos į visuomeninį gyvenimą klausimai. Renginyje kviečiami dalyvauti Lietuvos ir kitų šalių romų bendruomenių atstovai, kitų Lietuvos tautinių bendrijų atstovai, politikai.

Konferencija Seime – pirmoji renginių ciklo, skirto Tarptautinei romų dienai paminėti, dalis. Balandžio 14 dieną planuojamos eitynės Gedimino prospektu.

Pasak Lietuvos romų bendruomenės pirmininko Ištvano Kviko, viešais renginiais siekiama Lietuvos visuomenei parodyti romų bendruomenės vertybes ir tradicijas, stiprinti tautinių bendruomenių ryšius, lietuvių ir romų kultūrinį bendradarbiavimą. 

Balandžio 8-oji – diena, skirta romų kultūrai ir problemų, su kuriomis susiduria šios tautos žmonės, žinomumui didinti.

Tarptautinė romų diena įteisinta 1990 m. Lenkijoje per pirmąjį Pasaulinį romų kongresą.

Sigita Zumerytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:30

Rugpjūčio 2-ąją paminėta Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena primena apie šimtų tūkstančių romų tautybės žmonių nužudymą Antrojo pasaulinio karo metu, skelbia „Euronews“.

Nors nėra jokių oficialių duomenų, apytikriai skaičiuojama, kad naciai ir jų sąjungininkai Antrojo pasaulinio karo metu nužudė nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų ir sintų.

Beveik 20 tūkst. jų buvo nužudyti Aušvice. Didžioji dalis romų Holokausto aukų buvo nušautos arba mirė dėl prastų sąlygų kalinimo stovyklose.

„Daugeliui europiečių romai yra pamirštos Holokausto aukos. Atsimindami istorinį jų persekiojimą, prisimename apie būtinybę kovoti su problemomis, su kuriomis jie susiduria ir šiuo metu ir į kurias pernelyg dažnai neatsižvelgiama“, – teigiama bendrame Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso ir Komisijos narės Veros Jourovos pranešime.

„Praėjus septyniems dešimtmečiams, sintai ir romai kasdien vis dar susiduria su neapykanta, smurtu, diskriminacija ir rasizmu“, – rašoma pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 06:00

Italijos valdžia teigia, kad Romoje įsikūrusi romų stovykla kelia grėsmę žmonių sveikatai. EPA – ELTA nuotr.

Protestų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodymo nepaisydama Italijos policija ketvirtadienį pradėjo griauti ilgai egzistuojančią romų stovyklą sostinėje Romoje, skelbia BBC.

Romai atsisako išsikelti. EPA – ELTA nuotr.

Stovyklos, namais esančios apytikriai 300 žmonių, likvidavimo operacija pradėta auštant.

Romos miesto savivaldybės teigimu, stovykla tapo grėsme visuomenės sveikatai.

Policija neigė kai kurių romų tvirtinimus, kad prieš stovyklos gyventojus buvo naudojama jėga. Kol kas nežinoma, ar romų šeimoms bus suteikti kiti būstai.

Dauguma Italijos romų (čigonų) gyvena skurde.

Stovykloje romai protestavo laikydami plakatus su užrašais, skirtais Romos merei: „Virginia Raggi, palikite mūsų šeimas ramybėje“.

Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Matteo Salvinis ir jo partija „Lyga“ kaltina romus vagystėmis. Tuo tarpu daugelis romų skundžiasi, kad dėl diskriminacijos jiems sunku susirasti darbus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 05:00

Skatindamas romų bendruomenių ir vietos savivaldybių bendradarbiavimą bei savitarpio dialogą sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius integracijos, socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitus klausimus, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės tęsia 2016 m. pradėta projektą „Vietinės romų platformos – kelias bendradarbiavimo su savivaldybėmis link“, finansuojamą Europos Komisijos lėšomis.

Sėkmingai baigus pirmąjį projekto etapą, liepą gautas finansavimas antrai projekto daliai įgyvendinti. Šiemet jam skirta 65 tūkst. Eur.

„Romai sudaro didžiausią Europos etninę mažumą. Daugiau nei 6 milijonai romų gyvena Europos Sąjungoje, dauguma jų turi ES pilietybę. Nepaisant to, diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią patiria romai, yra itin didelė“, – sako romų tautinę mažumą kuruojanti Tautinių mažumo departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis vyr. specialistė Gražina Sluško.

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais buvo užmegzti ryšiai tarp romų bendruomenių ir savivaldybių. Buvo sukurtas įrankis romams per tarpininkus greičiau ir sėkmingiau spręsti iškilusias problemas, savivaldybių institucijų darbuotojams – susipažinti su romų situacija. Projekto metu buvo surengti mokymai švietimo darbuotojams, dirbantiems su romų vaikais, pedagogai įgijo specifinių žinių apie romų vaikų ugdymo ypatybes.

Daug dėmesio buvo skirta romėms moterims, skatinant jas imtis lyderių vaidmens. Projektas buvo įgyvendinamas 2 kryptimis: informuojant ir šviečiant visuomenę bei stiprinant romų gebėjimus ir įgūdžius. Projekto įgyvendinimo metu numatoma įdarbinti apmokytus koordinatorius – tarpininkus tarp romų bendruomenės ir savivaldybių, kurie dirbs Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Kybartuose ir Eišiškėse. Jie padės romams bendrauti su valstybės institucijų atstovais, asistuos romams tvarkant reikalus valstybės ir privačiose institucijose, padės spręsti kitas kasdienio gyvenimo problemas, vykdys švietimo ir prevencijos programas.

Planuojama organizuoti seminarą romų moterims ir mergaitėms, renginius romų jaunimui. Bus organizuojami mokymai su romais dirbantiems pedagogams. Vyks susitikimai su romų koordinatoriais, konsultacijos su savivaldybių atstovais. Taip pat bus atliktos dvi mokslinės studijos: apie romių moterų integraciją išėjus iš įkalinimo įstaigų ir apie teisingumo prieinamumą romų bendruomenės nariams.

„Europos Sąjungos valstybės turi įgyvendinti nacionalines romų integracijos strategijas socialiniu, ekonominiu, kultūriniu lygmenimis. Ypač svarbus yra romų švietimas ir su juo susijusios programos. Tam, kad romai sėkmingai integruotųsi į visuomenę, būtina suteikti jiems tinkamas sąlygas dalyvauti socialiniame gyvenime edukacinėse, kultūrinėse veiklose ankstyvame amžiuje. Efektyviai į bendras veiklas su bendraamžiais įtraukti vaikai greičiu adaptuojasi, įgyja reikšmingų socialinių įgūdžių. Taip pat yra svarbu bendradarbiauti su likusia visuomenės dalimi, supažindinti juos su romų istorija ir kultūra“, – sako G. Sluško.

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų tautybės žmonių. 81 proc. romų gyveno miestuose, 19 proc. – kaimo vietovėse. Daugiausia romų gyveno Vilniaus (38 proc.), Kauno (23 proc.), Šiaulių (11 proc.), Marijampolės (10 proc.) ir Panevėžio (7 proc.) apskrityse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 05:00

romu-mergaites

2011 metais pirmą kartą Vokietijos istorijoje minint nacionalsocializmo aukas kalbėjo ir čigonų holokaustą išgyvenęs asmuo – Zoni Weisz. Čia pateikiame Irenos Tumavičiūtės parengtą tekstą apie romų holokaustą.

1945 m. sausio 27 d. Raudonoji armija išvadavo Osvencimą/Aišvicą. Ši diena yra nacionalsocializmo aukų atminimo diena. Nuo 1996 m. tą dieną Bundestago plenarinių posėdžių salėje vyksta aukų atminimui skirtas renginys. 2011 m. sausio 27 d. pirmą kartą Bundestage kalbėjo romų atstovas Zoni Weisz, holokaustą išgyvenęs ir Nyderlandų Romų atsovas (vokiškai: Sinti und Roma).

Visi Zoni Weisz giminės – tėvai, broliukai, sesutės, tetos, dėdės ir tolimesni giminės tapo čigonų holokauso aukomis – žuvo koncentracijos stovyklose. 

Continue reading „“Pamirštasis holokaustas”“

romai

Mes, Lietuvos čigonai, galime pasidžiaugti, kad mūsų bendrijos Lietuvoje yra oficialiai įregistruotos. Tuo pat metu mus liūdina, kad dažnai vienaip ar kitaip su čigonais susiję klausimai svarstomi be mūsų atstovų. Mums itin nemalonu žinoti, kad atliekant kai kurias Lietuvos gyventojų apklausas, žmonės turi atsakyti į klausimą, ar norėtų, kad šalia jų gyventų čigonai. Nėra, pavyzdžiui, klausimo, ar norėtų, kad šalia gyventų buvę enkavedistai.

Ypač skaudu, kad, minint vokiškojo nacionalsocializmo aukas, čigonų aukos visiškai neminimos. Primename, kad Trečiojo Reicho vykdoma germanizacijos politika buvo numačiusi naikinti neįgaliuosius, žydus ir čigonus.

Continue reading „Kada bus minimas Lietuvos čigonų holokaustas?“

video_cip

Apie Vilniaus Kirtimų taborą ir jo gyventojus sklinda įvairiausių gandų bei paskalų. Nuo labai negražių iki viltingų, kupinų užuojautos, optimizmo. Vieni mano, jog dėl savo apvergtinos būklės kalčiausi patys romai, kiti tvirtina, esą romams derėtų padėt atsistoti ant kojų. O padėti – įmanoma. Pavyzdžiui, sutvarkant Kirtimų teritoriją, pastatant ten mažų, jaukių namelių ir, svarbiausia, įrengiant nacionalinį romų restoraną, kur būtų gaminami nacionaliniai patiekalai, o jaunosios romų šokėjos svečiams demonstruotų savo tautinius šokius bei dainas.

Pasak “Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos” pirmininko Konstantino Romualdo DOBROVOLSKIO, tokia idėja – labai graži. Įgyvendinus šiuos planus, laimėtų abi pusės. Lietuvos valstybei nereikėtų finansiškai remti romų, nes jie patys užsidirbtų pragyvenimui, sakykim, imdami nedidelį mokestį iš atvykstančių užsienio turistų. Be to, romai pinigų užsidirbtų sąžiningu, visiems priimtinu būdu – ne platindami narkotikus, ne vagiliaudami, bet šokdami, dainuodami, gamindami tautiškus patiekalus.

O kol kas padėtis – niūri. Šiandien videostudija “SLAPTAI” pasakoja apie “Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos” pirmininko Konstantino Romualdo DOBROVOLSKIO balandžio 15-osios vizitą į Kirtimų taborą.

Continue reading „Ar įmanoma padėti Kirtimų taboro romams (čigonams)?“

video_cip

Vasario 9-ąją  Romų visuomenės centre Kirtimuose (Vilnius) viešėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas Konstantinas Romualdas DOBROVOLSKIS. Tai – jau antrasis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovo K.R.Dobrovolskio pažintinio pobūdžio vizitas į Kirtimus, kur gyvena maždaug pusė tūkstančio romų. Šį sykį susitikimo su Romų visuomenės centro direktore Svetlana NOVOPOLSKAJA metu buvo tariamasi, kaip ir kuo konkrečiai Raudonojo Kryžiaus specialistai galėtų padėti Kirtimuose gyvenantiems romams įsiliejant į pilnavertį Lietuvos gyvenimą. Pastebėta, jog vyresniojo amžiaus romai vengia tikrintis sveikatą pas atvykstančius medikus, nors ši paslauga jiems teikiama nemokamai. Tuo tarpu jaunoji romų karta ne tik nebijo vizitų pas medikus, bet ir noriai bendrauja su Raudonojo Kryžiaus specialistais bei temperamentingai, įspūdingai šoka.

Continue reading „Žavios Kirtimuose gyvenančių romų vaikų šypsenos“