Iš skandalų neišbrendantis Jozefas Blateris. Youtube.com nuotr.

Neseniai įvyko buvusio Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos vadovo Jozefo Blaterio „privatus susitikimas“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau daug įdomiau, kokia proga FIFA prezidentas prieš keliolika metų Maskvos restorane gėrė konjaką su Rusijos „kortų karaliumi“?

Parodęs pirštu į parako statinę

Likus mėnesiui iki Pasaulio futbolo čempionato pradžios, Vokietijos TV kanalas ARD pranešė, kad Rusija neįsileidžia jiems kuriančio žurnalisto Hajo Zepelto (Hajo Seppelt). Dėl to subruzdo žurnalistų organizacijos, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir net kanclerė Angela Merkel pakėlė balsą. Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) paskelbė oficialų pareiškimą Rusijos pusę turint paaiškinti tokį akibrokštą. Rusijos pasiuntinybė Vokietijoje pripažino, kad šis žurnalistas įrašytas į nepageidaujamų jų šalyje asmenis, tačiau viza jam išduota ir jis galės dirbti čempionate tokios pačiomis teisėmis kaip ir visi.

Viskas baigėsi tuo, kad Zepeltas pats atsisakė vykti Maskvą, kaip pasakė kolegoms – nusprendė kartu ARD vadovais, iš Federalinės kriminalinės policijos  tarnybos (BKA) ataskaitos sužinoję, kad Rusijoje jis negalėsiąs jaustis saugus. Tą patį jam patarė ir užsienio reikalų ministras. Mat Rusijos tyrimų komitetas irgi pasakė savo žodį: žurnalistui būnant Rusijos teritorijoje tyrėjai pasistengsią apklausti žurnalistą baudžiamojoje byloje, iškeltoje buvusiam šalies dopingo kontrolės laboratorijos direktoriui. Į JAV pabėgęs ir žiniasklaidoje visaip išgarsėjęs pabėgėlis Grigorijus Rodčenkovas tėvynėje įtariamas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais.

Vienas Valstybės dūmos deputatas apie vokiečių žurnalistą pasakė: jis „vykdo užsakymą diskredituoti Rusijos sportą“. Daugelis Rusijoje ant jo griežia dantį: „Vakarų užsakymu jis sutrypė į purvą didžiąją sporto valstybę“. Šiaip jau jis išgarsėjo kaip atkakliausias kovotojas su draudžiamų preparatų vartojimu sporte. Jo sukurtose dokumentiniuose filmuose tuo kaltinami ne vienos valstybės sporto veikėjai: buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, Kinijos, Kenijos, Meksikos, Šiaurės Korėjos, Didžiosios Britanijos. Britams atėjo eilė po to, kai ARD parodė tris filmus su liudijimais prieš Rusijos sporto veikėjus. Rusai labiausiai ir nukentėjo: Tarptautinis olimpinis komitetas neleido Rusijai dalyvauti 2016 vasaros žaidynėse Brazilijoje kaip valstybei, tas pats atsitiko šių metų žiemos žaidynėse Japonijoje ir tuo, atrodo, nesibaigs.

Naujame filme, parodytame šių metų pradžioje, Zepeltas suteikė žodį Jungtinėse Valstijose slapstomam Rodčenkovui ir pasakė, kad jo pėdsakus uostinėja Rusijos specialiosios tarnybos; Rusijos olimpinio komiteto vadovas esą pareiškęs: „Rodčenkovą reikia sušaudyti!“ Likus kelioms savaitėms iki pasaulio futbolo čempionato Rusijoje pradžios, buvęs laboratorijos vadovas vėl prabilo – šį sykį apie tai, kad 2014 metais buvo suklastoti Rusijos futbolininkų dopingo kontrolės mėginiai: esą sporto ministras Vitalijus Mutka jam nurodęs, kad neturi būti „teigiamų“ (rodančių vartojus draudžiamus preparatus) futbolininkų mėginių. „Jis buvo mano viršininkas, ir aš padariau taip, kaip jis įsakė.“ (Rusijos rinktinei šiame čempionate didele persvara nugalėjus pirmuosius du varžovus, JAV dopingo kontrolės tarnybos vadovas paragino FIFA patikrinti Rusijos futbolininkus, kaip tai daroma sportininkams nelauktai pasiekus labai gerų rezultatų.)

Vokiečių žurnalistas tvirtina, kad Rusijoje gyvuoja valstybės palaikoma dopingo sistema su didžiuliu priedangos aparatu, iš kur ir tampoma už virvučių. Visas sportas Rusijoje yra visiškai kontroliuojamas vyriausybės ir Sporto ministerijos. Valstybės įvaizdžiui ir prestižui pasaulio akyse pagerinti nėra tinkamesnio instrumento nei sportas. Dėl to ir olimpinės žaidynės Sočyje, ir Pasaulio futbolo čempionatas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „geriau nei kas kitas pasaulyje suprato, kad per sportą galima daryti politiką. Tamsiąją pusę mėginama pakišti po dangčiu, tačiau tai yra kaip parako statinė, kuri kada nors tikrai sprogs.“ Dėl šių žodžių ir visa kita Hako Zepeltas Rusijos žiniasklaidoje vadinamas „parsidavėliu žurnalistu“. O į Maskvą atsisakė vykti todėl, kad esą „išsigando“.

Buvusio prezidento padangėje lieka apsiniaukę 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas čempionato dienomis priėmė keleto valstybių vadovus, o neseniai įvyko jo „privatus susitikimas“ su vienu „aistruoliu“, atvykusiu, kaip paaiškino žurnalistams, „pasimėgauti Pasaulio čempionatu“. Pats atvykėlis, buvęs Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos prezidentas Jozefas Blateris, valstybinei naujienų tarnybai TASS pasakė, kad „truputį pasikalbėjome, be kita ko, prisiminėme 2010 m. gruodžio 2 d. įvykius (tą dieną FIFA vykdomojo komiteto nariai balsavo dėl to, kurioms dviem valstybėms suteikti teisę rengti 2018/2022 metų Pasaulio futbolo taurės turnyrus, nugalėjo Rusija ir Kataras – red.). Tada jis (Putinas – red.) buvo vyriausybės pirmininkas. Jam pranešė, kad Rusija laimėjo teisę rengti pasaulio čempionatą ir jis tuojau pat atskrido į Ciurichą, kur surengė spaudos konferenciją. Toliau mes kalbėjomės tik apie pasaulio čempionatą“. Jau anksčiau Blaterio spaudos sekretorius pranešė žurnalistams, kad buvusį FIFA vadovą atvykti į Pasaulio čempioną pakvietė Rusijos prezidentas, su kuriuo jį daug metų sieja „artimi santykiai“, Rusija įgijo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą tuo laikotarpiu, kai FIFA prezidentu buvo Blateris.

FIFA emblema

Rusiškai rašantis armėnų leidinys (Rusarminfo.ru) pranešė, kad Blaterį kelionėje į Maskvą atlydėjo sugyventinė ir ta „labai graži moteris, kurios nuotrauka kabo labiausiai matomoje vietoje Blaterio namuose Ciuriche“, esanti armėnė. NTV priminė ankstesnius Jozefo Blaterio žodžius, kad Pasaulio čempionato Rusijoje rengėjų pastangos nusipelno didžiausių pagyrimų ir kad jis iki paryčių negalėjo užmigti po Rusijos rinktinės pergalės prieš Egiptą. Dar kiti parašė, kad atvyko 82 metų „buvęs“ ir tiek.

Tuo tarpu didieji leidiniai pasistengė paaiškinti, kodėl „Putino kvietimu“. RT: FIFA etikos komitetas nušalino Blaterį nuo veiklos, susijusios su futbolu, šešeriems metams ir jis atvyko į Pasaulio čempionatą kaip privatus asmuo. TASS paaiškino, dėl ko nušalino: jo nurodymu FIFA pervedė 2 milijonus Šveicarijos frankų Europos futbolo asociacijų federacijos (UEFA) prezidentui Mišeliui Platiniui 2011 metais. Tačiau „Blaterio atvykimas nėra FIFA etikos komiteto sprendimo pažeidimas, nes buvęs futbolo veikėjas pasaulio čempionato rungtynes lanko kaip privatus asmuo“. RBK pranešė ne tik apie FIFA etikos komiteto sprendimą: 2015 metų rugsėjį Blateriui ir Platiniui iškėlė baudžiamąją bylą. Pagrindas pradėti tyrimą buvo tai, kad Blateris išmokėjo Platiniui 2 milijonus Šveicarijos frankų kaip atlygį už darbą specialiuoju patarėju FIFA 1998–2002 metais. 2018 metų gegužę prancūzų leidinys „Le Monde“ pranešė, kad Platinis atleistas nuo visų kaltinimų.

Apie tai, kad „Šveicarijos prokuratūra atsiėmė kaltinimus buvusiam UEFA prezidentui dėl korupcijos“, gegužės pabaigoje paskelbė daugybė rusiškai rašančių leidinių. Esą tai leidiniui „Le Monde“ pasakė Platinio interesams atstovaujantis advokatas, gavęs prokuroro laišką: byla nutraukiama trūkstant įkalčių. Pats Blateris Twitter‘yje parašė: „Tai geras ženklas man. Aš nekantriai laukiu tolesnių įvykių.“ Laukia greitai stosiant giedrą Blaterio padangėje ir daugybė jo gerbėjų Rusijoje. Tuo tarpu tolesni įvykiai gali susiklostyti ir priešingai jų lūkesčiams. Blateris jam iškeltoje byloje įtariamas aplaidžiu pareigų vykdymu ir grobstymu, taigi 2 milijonai frankų Platiniui – tik vienas epizodų. Kita vertus, Platinio advokatas žurnalistus suklaidino. AFP prokuratūroje sužinojo: tyrimas dėl korupcijos buvusio UEFA prezidento atžvilgiu nenutrauktas ir radusis naujų įkalčių jis bus tęsiamas toliau.

Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Blateris pastarąjį kartą viešai lankėsi užsienyje 2015 metų vasarą – kaip tik Rusijoje, kai Sankt Peterburge vyko Pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro burtų traukimo ceremonija. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė FIFA prezidentą Jozefą Blaterį esant ypatingai nusipelniusį tarptautinį sporto veikėją. „Jeigu kas ir vertas Nobelio premijos, tai būtent tokie žmonės“, – pasakė jis šveicarų TV ir radijo kompanijai RTS.  Jis asmeniškai netikįs nė vienu žodžiu iš to, kas kalbama apie Blaterio korupciją.  Žurnalistai prisiminė kolegos Endriu Dženingso žodžius, kodėl Blateris vengia rodytis už Šveicarijos sienų – kurio nors miesto gatvėje sustos policijos automobilis ir šerifas pasakys: „Prašom sėstis, ponas Blateri“. Tuo tarpu Rusijoje jis gali jaustis saugus.

Neregėto masto sąmokslas

Beje, ir Jozefas Blateris – tik vienas įtariamų tyrime, kurį nuo 2015-ųjų pavasario atlieka Šveicarijos prokurorai. Visuomenė apie tai sužinojo po to, kai gegužės 27-osios ankstyvą rytą šveicarų policija Ciuricho viešbutyje sulaikė penkis aukšto rango FIFA veikėjus. Generalinė prokuratūra paskelbė, kad sulaikytieji ir kiti su FIFA susiję asmenys įtariami „kriminalinio pobūdžio“ veikimu ir „neteisėtu praturtėjimu“ vykstant varžytuvėms dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatus. Šveicarai taip pat pranešė, kad tyrimą dėl galimos korupcijos FIFA veikloje nepriklausomai nuo jų, tačiau derindama veiksmus atlieka su JAV teisingumo ministerija.

Amerikiečiai ta proga žurnalistams prikalbėjo tiek ir tiek. JAV generalinė prokurorė Loreta Linč pasakė, kad Federalinis tyrimų biuras su kitomis žinyboms atskleidė iki tol neregėto masto sąmokslą: pradedant 1991 metais dvi futbolo valdininkų kartos, naudodamosi savo postais, ėmė „milijonų dolerių“ kyšius iš marketingo kompanijų mainais į komercines teises FIFA turnyruose. JAV mokesčių tarnybos vadovas Ričardas Veberis: geriausi pasaulio finansų detektyvai ir šios srities specialieji agentai išaiškino sudėtingas pinigų plovimo schemas, aptiko dešimtis milijonų dolerių, slepiamų lengvatinio apmokestinimo zonose – Honkonge, Kaimanų saloje, Šveicarija. „Iš tikrųjų vyko pasaulinis sukčiavimo čempionatas ir dabar mes parodėme FIFA raudonąją kortelę“. FTB direktorius Džeimsas Komis: „Šveicarijoje suimti asmenys reguliariai naudojosi amerikiečių finansine sistema savo transakcijoms slėpti“.

FTB visą tai narpliojo ketverius metus, o ant pėdsakų užėjo tirdami kai kurių Rusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių veikimą. „The New York Times“ parašė amerikiečių tyrėjus supratus, kokį milžinišką darbą reikia atlikti, kad būtų iki galo atskleistos „galingiausios sportinės organizacijos“ paslaptys. Teisingumo ministerijos atstovas: „Procesas gali užtrukti ne vienerius metus“.

2016 metų pavasarį FIFA pripažino tyrėjų išvadą, kad buvo papirkinėjami vykdomojo komiteto nariai, kurių balsai lėmė 1998 ir 2010 metų pasaulio čempionatų šeimininkais būti Prancūziją ir Pietų Afrikos Respubliką. FIFA teisininkai kreipėsi į Niujorko apygardos teismą, kur atkeliavo FIFA valdininkų korupcijos byla, su prašymu pripažinti organizaciją nukentėjus nuo atsakovų  ir išieškoti iš jų ne mažiau kaip $38 milijonų žalai atlyginti; žala gali ir padidėti, nes federacija tebekenčia dėl jos reputacijos pažeminimo.

FTB ir antrankiai

2017 metų pavasarį Prancūzijos prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl galimo papirkinėjimo renkant šalis, 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkes. Įtariama korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nusikalstamas susitarimas. Prancūzų tyrėjai apklausė buvusį FIFA prezidentą Jozefą Blaterį. Šveicarijos tyrėjai daugiau tylėjo. Praėjusių metų vasaros pradžioje šios šalies generalinis prokuroras Michaelis Lauberas žiniasklaidai pranešė, jog tiriamos 25 bylos dėl korupcijos Tarptautinėje futbolo federacijoje.

Toliau iškinamasi dėl įtarimą keliančių 172 pervedimų Šveicarijos bankuose tuo laikotarpiu, kai buvo varžomasi dėl teisės surengti 2018 ir 2022 metų turnyrus. 2017 metų pabaigoje „Le Monde“ parašė, kad praėjus 7 metams tuos rinkimus dengia „paslapties skraistė“. Šveicarijos prokurorai patikrino 180 pranešimų su įtarimais pinigų plovimu. Iš 22 tada balsavusiųjų FIFA vykdomojo komiteto narių trylika buvo nušalinti, pasitraukė arba jų veiksmai tiriami.

Šių metų vasario pradžioje sužinojome, kad Jungtinėse Valstijoje vykdomas platus tyrimas dėl didžiausių tarptautinių organizacijų (Tarptautinis olimpinis komitetas, futbolo ir lengvosios atletikos federacijos) ir marketingo kompanijų galimai neteisėtos veiklos. JAV prokurorai atkreipė akis į kompaniją „Helios Partners“, kuriai padedant ne viena valstybė laimėjo teisę rengti didelius sporto forumus. Amerikiečių manymu, rašoma, Rusija gavo teisę vykdyti 2014 olimpiadą Sočyje ir dabar pasaulio čempionatą padedant ir šios kompanijos neteistiems veiksmams. Kitame tyrime, „New York Times“ duomenimis, aiškinamasi įtarimus Alimžanui Tochtachunovui („Taivančik“). „Be valstybinių suėmimo orderių ir šaukimų į prisiekusiųjų teismą, amerikiečių leidinio autoriaus nuomone, gali būti kaltinamųjų išvadų, laikomos paslaptyje iki to momento, kai korumpuoti Rusijos veikėjai pasirodys tokiose vietose, kur juos galima suimti ir perduoti į JAV teisingumo rankas.“

PA nuotraukoje – MI6 būstinė Londone

Visiškai neseniai „The Daily Beast“ suteikė žodį škotų žurnalistui  Endriu Dženingsui: „FTB tyrimas dar toli gražu nebaigtas.“ Britų leidinys pritaria savo pašnekovui: „Žaidimas dar nebaigtas.“ Škotų žurnalistas penkiolika metu tiria korupciją aukštuosiuose FIFA sluoksniuose, parašė apie tai ne vieną knygą. „Blateris ir FIFA vadovybė atitinka visus organizuotos nusikalstamos grupuotės požymius, – prieš keletą sakė vokiečių leidiniui „Bild am Sonntag“. – Korupcijos ir apgaulės mastas užgniaužia kvapą.“ Jis tvirtina, jog pradedant  2002-ųjų pasaulio futbolo čempionatu teisė rengti šiuos turnyrus buvo perkama. Kai kuriais atvejais ne tiek šalys geidė tapti rengėjomis per kyšius, kiek jų reikalavo balsuotojai.

Kaltindamas kitus pripažino buvus slaptą susitarimą

2015 metų spalio pradžioje FIFA etikos komitetas nušalino Jozefą Blaterį ir Mišelį Platinį nuo pareigų 90 dienų. Paskutinėmis mėnesio dienomis Blateris Rusijos naujienų tarnybai TASS kiek praskleidė tiek triukšmo sukėlusių rinkimų kulisus. Anot jo, 2010 metais buvo vidinis įsitikinimas, kad vienas Pasaulio čempionatas vyks Rusijoje – Rytų Europos valstybėje dar ne karto nebuvo tokio turnyro, o 2022-ųjų metų varžybų rengėja regėjosi JAV. Tad pasaulio čempionatų šeimininkėmis būtų tapusios dvi pagrindinės politinės pasaulio jėgos. Viskas klostėsi sklandžiai iki Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi susitikimo su Kataro princo įpėdiniu – dabartiniu emyru. Tada Sarkozi pasakė Platiniui, kad 2022 metais neblogai būtų nuvažiavus į Katarą. Tai sumaišė visas kortas. Rinkimuose amerikiečiai turėjo laimėti prieš Katarą santykiu 12:10. Tačiau po to keturi Europai atstovaujantys FIFA vykdomojo komiteto nariai perėjo į Kataro pusę. Užuot džiaugęsi dviem puikiais pasaulio čempionatais, Rusijoje ir JAV, „mes kalbame apie FIFA krizę“.

Šis Blaterio interviu žiniasklaidoje sulaukė piktų, net sarkastiškų atgarsių. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“: iki šiol visi manė, kad pasaulio čempionatų rengėjai išrenkami balsavimu, tuo tarpu Blateris pripažįsta, kad dėl to galima tiesiog susitarti! Futbolui padedant, gelia vokiečių laikraštis Blateriui ir Putinui, „mūsų žydrojoje planetoje vis dėlto surado vienas kitą du žmonės, apie kuriuos ir nepagalvosi, kad jie galėtų turėti bičiulių“. Blaterio žodžiais itin pasipiktinta Didžiojoje Britanijoje, kuri 2010 metų rinkimuose triuškinamai pralaimėjo Rusijai. „The Telegraph“ suteikė žodį Anglijos futbolo asociacijos direktorių tarybos pirmininkui Gregui Daikui: norėta susitarti dar iki balsavimo, tad galima teigti buvus sandėrį. Anglai savo paraiškos palaikymui išleido 21 milijoną svarų sterlingų ir dabar būtų neblogai susigrąžinti šiuos pinigus. Laikraštis „The Australian“: tai kam Australija, irgi pretendavusi į 2018 metų turnyro šeimininkes, išleido 45 milijonus savo dolerių, jeigu iš anksto buvo susitarta, kad čempionatas teks Rusijai? Britų „Mirror“ sarkastiškai klausė, ar tik Blateris nesiekia apsišaukti nepakaltinamuoju: užsimojęs apjuodinti Platinį jis apkaltino pats save – ar tai ne beprotystė? Ar tik nesirengia Blateris, šitaip dėkojantis Vladimirui Putinui už paramą, prašytis  politinio prieglobsčio Rusijoje – nepavykus apsimesti bepročiu?

BBC atkreipė dėmesį, kad TASS neteisingai išvertė į rusų kalbą Blaterio pasakyta angliškai: „Dėl čempionatų, mes susitarėme, kad tai bus Rusija, nes Rusijoje, Rytų Europoje (…), o 2022 metais grįšime į Ameriką.“ Ne „buvo vidinis įsitikinimas“, o tiesiog „susitarėme“… Beje, leidiniui „The Financial Times“ Blateris papasakojo apie aukštųjų FIFA vadovų sprendimą dėl 2018 metų pasaulio čempionato („suderintą, tačiau ne raštiškai“) be kokių nors dviprasmybių: „Susitarėme, kad palaikysime dvi didžiąsias valstybes: Rusiją ir JAV.“ Balsavimą dėl JAV sužlugdė Platinis, atidavęs savo balsą Katarui. Tada pralaimėjusios  šalys pradėjo „FIFA žlugdymo kampaniją.“

Su žmogumi, kuris aplošė pusę pasaulio

Rusijai laimėjus FIFA vykdomajame komitete vykusius rinkimus dėl 2018 metų pasaulio čempionato, jau po kelių dienų Rusijos paraiškos pateikimo komiteto narys, FIFA garbės narys Viačeslavas Koloskovas papasakojo apie tai, kas „laikyta paslaptyje ir tik dabar galima atskleisti“. Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas ne tik žodžiais palaikė paraišką, tačiau ir slapta susitiko su mažiausiai trečdaliu FIFA vykdomojo komiteto narių. Aktyviai talkino dirigentas Valerijus Gergijevas, atvedęs Blaterį, gerą savo pažįstamą, į Rusijos komitetą. Pats Koloskovas pažįstamas su Blateriu nuo 1980 metų, jie buvo nenugalima pora teniso kortuose. „Aš buvau 100% tikras, kad savo balsą Blateris atiduos už Rusiją.“

Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.

Tada, 2010-ųjų pabaigoje, kai Ciuriche Jozefas Blateris paskelbė Rusiją tapus 2018 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininke, Maskvos delegacijos nariai netvėrė savo kailyje, o pirmoje eilėje sėdėjęs milijardierius Romanas Abramovičius nė nemirktelėjo. Tarytum būtų žinojęs, pastebėjo vienas žurnalistas, kad kitaip ir negalėjo būti. Buvęs britų specialiosios tarnybos MI-6 agentas Kristoferis Stilas irgi aiškinosi, kaip Rusijai pavyko gauti teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2018 metais. Jo duomenimis, svarbų  vaidmenį suvaidino Abramovičius (vieno garsiausių Anglijos futbolo klubų savininkas) ir kiti oligarchai, taip pat valstybinė kompanija „Gazprom“. Rusijos futbolo akademijos prezidentą Abramovičių pirmą kartą tarp aukštų FIFA veikėjų pastebėjo 2010-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje; ten vykusio Pasaulio futbolo čempionato metu jis bendravo ir su Blateriu. 2013 metų gruodį milijardierių, savo ištaigingąja jachta užplaukusį į Niujorką, apklausė FTB. Jo advokatas paaiškino amerikiečius domėjusius, kokiu būdu Rusija gavo teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą – amerikiečiai įtaria šiame reikale buvus „korupcijos sudedamąją“.

2016-aisiais FIFA partneriu tapo Rusijos valstybinė kompanija „Gazprom“. Žurnalistai atskleidė, kad likus kelioms dienoms iki balsavimo viena „Gazprom“ bendrovių sudarė sutartį su Kipro naftos kompanija „Petrolina“, priklausančia FIFA vykdomojo komiteto nariui; po kontrakto pasirašymo „Petrolinos“ pajamos padidėjo vienu trečdaliu. Tas vykdomojo komiteto narys iš pradžių neigė: „Ne, ne, ne. Mes neturime jokių santykių su „Gazprom“. Kai vokiečių dokumentinio filmo kūrėjai jam parodė dokumentus, ėmė teisintis, jog Rusijos kompanija – viso labo klientė, o ne partnerė. Šis FIFA veikėjas turėjo reikalų ir su Kataru: viena valstybinių kompanijų nupirko iš jo žemės sklypą Kipre už 32 milijonus eurų. „Tai neturi nieko bendra su tuo, už ką aš balsavau, – gynėsi Kipro milijonierius. – Niekas nežino, kaip aš balsavau.“

Šių metų pradžioje „Mail on Sunday“ parašė apie Australijos rašytojos ir futbolo veikėjos pokalbį su Blateriu. 2010 metais, likus keliems mėnesiams iki balsavimo FIFA vykdomajame komitete, jis asmeniškai tarėsi su Kataro valstybiniu TV kanalu „Al Jazeera“ (dabar – „BeIN Sports“), kad šis pervestu FIFA 100 milijonų dolerių ir taip padėtų šaliai laimėti teisę rengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą. Tą patį tvirtino ir vienas buvęs FIFA veikėjas: Blateris vadovavo, o jam talkino UEFA prezidentas Mišelis Platinis…

Rusijos žiniasklaidoje Kataro klastos irgi smerkiamos. Ir piestu stojama už Rusiją – tiesiog nekaltas avinėlis nuožmių plėšrūnų puotoje. Taip, Sporto ministras Vitalijus Mutka siuntinėjo laiškus FIFA vykdomojo komiteto nariams dėl „abipusių interesų“, tačiau tai – tik standartinė tokiais atvejais kalbos figūra. Viename laiške rašoma apie „partnerystę balsavimo metu“, tačiau tai, rusų galva, irgi tik kalbos grožybė… Tuo tarpu esama tam tikrų įkalčių, kad Rusija ir Kataras galėjo veikti netgi išvien. Šios valstybės sudarė sutartį dėl Rusijoje, Jamalo pusiasalyje, slūgsančių milžiniškų gamtinių dujų išteklių išgavimo. Ir energingiausiai šiame reikalą varė tuomečio emyro bičiulis, ilgametis FIFA vykdomojo komiteto narys, galiausiai iki galvos nušalintas nuo pareigų dėl daugybės korupcinių suktybių.

2014 metais vokiečių leidinys „Bild am Sonntag“ įdėjo nuotrauką, kurioje FIFA prezidentą Jozefą Blaterį matome su Alimžanu Tochtachunovu, daugeliui žinomą pravarde (Тайванчик) su konjako taurėmis rankose; atokiau stovi tas pats Viačeslavas Koloskovas, tuometis FIFA viceprezidentas ir Rusijos futbolo sąjungos prezidentas. Nuotraukos darytos Maskvos restorane „China Club“ dar 2005 metų pradžioje. Jas žurnalistams davė vokiečių specialiosios tarnybos. Blateris dėl jų nesileido į ilgas kalbas: Galima rasti tūkstančius mano nuotraukų su man nepažįstamais  žmonėmis. Šito pono aš neprisimenu.“

Alimžanas Tochtachunovas – Taivančikas

„Taivanietis“ dėl tokių žodžių galėjo smarkiai įsižeisti. Tai Vakaruose jį vadina „Rusijos gangsteriu“, o Rusijoje jis – „garsus verslininkas ir mecenatas“. Vladimirą Putiną pirmą kartą pamatė Monte Karle, kai tas ten lankėsi dar būdamas Peterburgo mero pavaduotoju, ir nuo to laiko labai gerbia. Tiesa, Vakaruose jo dosnumas nepripažįstamas. Jis įtariamas dar 2002 metų Žiemos olimpinėse žaidynėse papirkęs dailiojo čiuožimo varžybų teisėją ir padėjęs Rusijos sportininkei iškovoti aukso medalį. Jo ieško „Interpolas“. Jis laikomas „korupcijos sporte specialistu“. Vokiečių spauda: Tuo metu, kai Rusija kovojo dėl teisės surengti žiemos olimpiadą Sočyje, „Taivanietis“ buvo susitikęs su Rusijos vyriausybės atstovais ir kartu svarstė, kaip pakenkti Zalcburgui – konkurentu. „New York Times“ neseniai jį pavadino „vienu pagrindinių Putino korupcinės veiklos bendrininkų“. Jis pralobo dar Sovietų Sąjungos laikais, pogrindyje lošdamas kortomis. Kalbama, išlošęs vieną milijoną dolerių iš Monako princo.

Taivaniečiu“ vėl susidomėjo FTB. Gal sužinosime, kokia proga „kortų karalius“ ir FIFA prezidentas susitiko Maskvos restorane ir už ką gėrė? „Ar tai buvo vienintelis jų pasimatymas? „Bild am Sonntag“: „Dėl tokių prestižinių renginių kaip olimpinės žaidynės ir pasaulio futbolo čempionatas, vyriausybė, specialiosios tarnybos ir nusikalstamos grupuotės veikia išvien. Tai yra dalis Rusijos užsienio politikos.“

2018.06.27; 06:00

JAV iždo departamentas paskelbė ilgai lauktą glaudžiais ryšiais su Kremliumi susijusių žinomų rusų, kurie galėtų tapti sankcijų taikiniais, sąrašą, informuoja CNN.

JAV paskelbė 114 Rusijos politikų ir 96 oligarchų sąrašą, remiantis rugpjūtį JAV Kongreso priimtu įstatymu dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.

Neformaliai šis sąrašas žinomas kaip „Putino sąrašas“. Į septynių puslapių apimties sąrašą taip pat pateko ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir verslo lyderiai. Tarp įvardytų oligarchų atsidūrė ir gerai žinomi oligarchai Romanas Abramovičius ir Olegas Deripaska.

Pagal JAV įstatymą, sąrašas turėjo būti pateiktas iki pirmadienio ir jis buvo paskelbtas likus 10 minučių iki vidurnakčio.

Rusijos senatorius Francas Klincevičius nedelsiant sureagavo į sąrašą, įspėdamas dėl griežto Maskvos atsako.

Informacijos šaltinios – ELTA

2018.01.31; 00:01

Milijardierius Romanas Abramovičius. Reuters nuotr.

Rusijos milijardierius, futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius skiriasi su sutuoktine galerininke Daša Žukova, naujienų agentūrai AFP patvirtino R. Abramovičiaus atstovas.

„Po 10 metų kartu mudu priėmėme sudėtingą sprendimą išsiskirti, tačiau liekame artimais draugais, tėvais ir partneriais tuose projektuose, kuriuos išplėtojome kartu“, – skelbiama poros pranešime, kurį pirmadienį naujienų agentūrai AFP atsiuntė R. Abramovičiaus atstovas Džonas Manas (John Mann).

50 metų amžiaus R. Abramovičius, anot žurnalo „Forbes“, yra dvyliktas turtingiausias Rusijos verslininkas, jo turto vertė siekia 9,1 mlrd. dolerių. Milijardieriui futbolo klubas „Chelsea“ priklauso nuo 2003-iųjų.

Pora kartu susilaukė dviejų vaikų – dukters ir sūnaus. Bendrame R. Abramovičiaus ir 36 metų amžiaus D. Žukovos pranešime teigiama, kad pora įsipareigojo kartu auginti abu vaikus.

Vyrui tai buvo jau trečioji santuoka. Su antrąja žmona Irina Malandina po 16 metų trukusios santuokos R. Abramovičius išsiskyrė 2007 metais, jie turi penkis vaikus. Pirmoji oligarcho santuoka su Olga Lysova truko itin trumpai – nuo 1987 iki 1991 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.10; 06:23

Ketvirtojo Apokalipsės raitelio laukiant

Kaip atsimename, Rusijos naujienų agentūros „Regnum“ tekstas apie metropoliteno statybą mūsų sostinėje buvo pavadintas „Vilniuje ketinama statyti metro kaip slėptuvę nuo bombų“. Antraštės nepavadinsi nei teisinga, nei išradinga – jau prieš dešimt metų rašyta: „Kinijoje metro statomas kaip slėptuvė nuo bombų“. Energingai ilginamas Pekino metropolitenas, planuota, iki 2020-ųjų turėtų pralenkti ilgiausiu pasaulyje laikomą London Under ground (daugiau kaip 400 km). Terminas dar nesukako, o Šanchajus (588 km) ir Pekinas (554 km) jau gerokai lenkia Londoną.

Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pekino metro Kinijos valdovo Mao Dzedungo nurodymu 7 dešimtmetyje Pekine po žeme buvo pastatytas didžiulis vyriausybinis bunkeris – šiame požeminiame mieste tunelių ilgis siekė 30 kilometrų. Kaip rašyta, ten buvo parduotuvės, mokyklos ir netgi…ledo čiuožykla. Naujojo tūkstantmečio pradžioje kinai griebėsi įgyvendinti milžinišką (netgi Kinijos mastais) bunkerių statybos programą, skirtą, oficialiai, apsaugai nuo žemės drebėjimų. Sunku patikėti, tačiau sakoma, jog po žeme esama vietos 40% sostinės gyventojų (Pekine gyvena daugiau kaip 11 mln. žmonių). Slaptų tunelių tinklas jungia šachtas, kur pastatytos branduolinės raketos (Rusijos, Vietnamo, Indijos ir Taivano kryptimis).

Kinų žiniasklaidos pranešimais, tuneliai išrausti kelių šimtų metrų gylyje ir driekiasi daugiau kaip 5 tūkstančius kilometrų (todėl šis titaniškomis pastangomis sukurtas tinklas ir vadinamas „Didžiąja požemine kinų siena“). Visa tai – slapti dalykai, tačiau Kinijos vadovybė, įtariama, sąmoningai leidžia kai ką paskleisti per žiniasklaidą: tegul priešininkai žino Kinijos galią ir nesusigundo smogti pirmi! Šaltojo karo metais šis atgrasymo būdas buvo vadinamas neišvengiamu abipusiu susinaikinimu. Todėl ir dabar ne viską, kuo valstybės giriasi, reikėtų imti už gryną pinigą. Juo labiau – nesuskaičiuojamas sąmokslo teorijas. 

1995 metais netoli Denverio (Kolorado valstija, JAV) pradėjo veikti vienas didžiausių pasaulyje oro uostų. Nuo to laiko DIA yra statinys, bene dažniausiai minimas sąmokslo teorijose. Jau vien tai, kad jam pastatyti išleista neregėtai dideli pinigai ($ 4,8 mlrd. 1994 metų kainomis!), prikišamai rodo buvus padaryta gerokai daugiau negu regima paviršiuje. Ir negi jo prireikė tik todėl, kad Denverio gyventojai pasiskundė miesto ribose esančio senojo oro uosto keliamu triukšmu? Nors statyta lygumoje, tačiau perkilnota neįsivaizduojama gausybė grunto – 110 mlrd. kub. metrų (1/3 to kiekio, kuris iškastas vedant Panamos kanalą!). DIA požemiai užima 8 aukštus, bendras tunelių ilgis sudaro apie 30 kilometrų; ten važinėja sunkvežimiai ir traukinukai.

Manoma, kilus karui ar įvykus didelei stichinei nelaimei, JAV prezidentas ir ministrai persikeltų į požeminę slėptuvę po kalnu Mount Weather, Virginijos valstijoje, esančią 60 mylių atstumu nuo Vašingtono. Pagal projektą „Vyriausybės tęstinumas“ įvairiose JAV vietose išdėstyta apie šimtą požeminių vadaviečių. Neatmetama, kad Denveris – irgi ta vieta. Sako, čia metro atšaka po ilgiausiu lėktuvų pakilimo-nusileidimo taku veda į netoli esantį JAV cheminių ginklų arsenalą.

Dar ne viskas. 120 mylių (!) požeminis tunelis siekia JAV atsarginius branduolinių pajėgų valdymo centrus (North American Aerospace Defense Command, Cheyenne Mountain Operations Center). Įtarieji taip pat atkreipė dėmesį, jog 2005 metais JAV centrinė žvalgybos valdyba (CIA) perkėlė vidaus operacijų skyriaus pagrindinę buveinę iš Lenglio (Virginijos valstijoje) į Denverį. Savo ruožtu Federalinis tyrimų biuras čia atkėlė savo kovos su terorizmu pajėgas…

Kadaise žinomas TV laidų vedėjas Džesis Ventura(Jesse Ventura) aiškinosi, kaip JAV rengiamasi Majų kalendoriuje išpranašautai pasaulio pabaigai 2012 metais. Jo pašnekovas, bunkerių statytojas, nepanoro pasakyti, kaip vadinasi didžiausias Valstijose bunkeris, tačiau atskleidė jį esant Vidurio Vakaruose ir nurodė dydį – 100 000 kv. metrų. Ir pridūrė: didelio bunkerio rausimo darbų neįmanoma nuslėpti neužmaskavus jų kitomis statybomis paviršiuje, pavyzdžiui, stadiono, aerodromo. Visa pasakyta daugelis suprato kaip užuominą, jog didžiausias bunkeris yra būtent po Denverio tarptautiniu oro uostu. Ventura padarė išvadą: tenykštis milžiniškas požeminis kompleksas yra skirtas pasislėpti nuo pranašaujamos katastrofos JAV elitui. Ten nereikia bijoti nė didžiausio tvano, nes DIA yra 1600 m virš jūros lygio plytinčioje vietovėje.

DIA rūmuose sienas puošia paslaptingos freskos, o lauke visų akis patraukia grėsminga piestu pasistojusio mėlyno žirgo žaižaruojančiomis akimis skulptūra. Ją sąmokslų narstytojai pakrikštijo Palšuoju Apokalipsės žirgu – pagal Jono apreiškimą ir tikina, jog Šėtono, arba Mirties žirgas simbolizuoja po branduolinės ar kitokios globalinės katastrofos planetoje stosiant Naująją tvarką. Pasaulį valdys žmonijos elito – auksinio milijardo atstovai. Pastarieji (pasaulio vyriausybė) ir išsigelbės DIA požemiuose… Kaip sakoma, norite – tikėkite, norite – netikėkite. DIA statybos pabaigą liudijančioje atminimo lentoje puikuojasi skriestuvas ir kampainis su raide G (God) – masonų simbolis. Įmūrytoje kapsulėje savo valandos laukia pranešimas ainiams, tačiau ta valanda išmuš tik 2094-aisiais…

Naujasis Edenas

Teigiama, jog Putino nurodymu milijardierius Romanas Abramovičius 2008 metais užsakė vokiečių kompanijai «Herrenkneeht AG» pagaminti didžiausią pasaulyje tunelių kasimo agregatą (prakasos skersmuo – 19 m). Per mėnesį ši mašina gali įveikti  250-300 metrų. Jos kaina – €100 milijonų. Tačiau gali būti, kad gudrus verteiva pats užuodė pelningą verslą. Į žemę lenda ne tik branduolinių valstybių vyriausybės, bet ir šiaip asmenys, galintys sau leisti tokią prabangą. 

Požeminio metro linijos – ne tik patogi ir saugi transporto priemonė?

Anot amerikiečių žurnalo „The New Yorker“, daugelis turtingų žmonių JAV neabejoja, jog dabartinėmis sąlygomis civilizacijos žlugimas neišvengiamas ir rengiasi kovai dėl išlikimo. Paprasčiausia sėsti į asmeninį lėktuvą ir nuskristi, tarkime, į Naująją Zelandiją, kur laukia seniai nupirkti apartamentai.

Tačiau galima pasislėpti ir toli nevažiuojant. Pavyzdžiui, vienas amerikiečių verslininkas per 4 metus buvusioje branduolinių raketų šachtoje-saugykloje įtaisė 15 aukštų statinį, kainavusį jam 20 mln. dolerių. Jame yra 12 prabangių apartamentų, kur 75 žmonės  gali išgyventi pasaulio pabaigą; maisto ir kuro atsargų turėtų užtekti 5 metams. Visus apartamentus, išskyrus tą, kurį statytojas pasiliko savo šeimai, jau nupirko.

Vienas naujų projektų – „Trident Lakes“. Prie Dalaso planuojama pastatyti tikrą požeminį miestą su visomis civilizacijos gėrybėmis ir apsaugotą nuo visų grėsmių. Jame bus 400 apartamentų (kaina – nuo $4 milijonų). Apie 1 600 gyventojų sudarys apsaugotą bendruomenę (beje, bus ir visų gyventojų DNR saugykla).

Pats Abramovičius dar 2007 metais už $100 milijonų nusipirko povandenį laivą. Neaišku, ar konkrečiai 2012-ųjų katastrofai rengėsi, ar nežinia kada galinčiam kilti branduoliniam karui. 65 m ilgio „P (kiti – Krasnodaro kraštas palei Juodąją jūrą ir pamaskvė) hoenix 1000“ panyra į 350 m gylį ir panirus galima išgyventi visą mėnesį. Milijardieriui širdį skauda ne tik dėl savo artimųjų. Spėjama, jo nupirktųjų jachtų ir povandeninių laivų flotilės tikrieji savininkai yra Rusijos pirmieji asmenys ir Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai…

Gali būti, Abramovičius bus nusižiūrėjęs ir vietelę Altajaus kalnuose. Rašyta, jog ten dar gerokai prieš 2012 metus pradėtas statyti „Naujasis Edenas“. Projektas vykdomas toliau. Šį rojaus kampelį sudaro rezidencijos, bunkeriai, sandėliai, vietinės elektrinės ir kita, ko reikia kelioms dešimtims tūkstančių svarbių asmenų ir jų tarnų. Gali būti Altajus, kaip pranašauta, jau tapo dar vienu šalies valdymo centru (kiti – Krasnodaro kraštas palei Juodąją jūrą ir pamaskvė), kur laikinai ar pastoviai gyvena Rusijos politinis ir verslo elitas. 

Prieštaringais kūriniais pagarsėjusio meksikiečių kilmės skulptoriaus Luiso Džimenezo (Luis Jimenez) skulptūra Denverio tarptautiniame oro uoste.

Beje, į kalnus kraustosi ir… bankininkai. Šio pasaulio turtuoliai naudojasi ne tik Šveicarijos bankais, kurie dabar įpareigoti teikti žinias apie savo indėlininkus. Kaip rašo „Bloomberg“, ten suklestėjo privačių seifų operatorių verslas, nes šiems operatoriams neprivalu atsiskaitinėti dėl klientų. Konkrečiau – tai nuo pašalinių akių itin slepiamos privačios saugyklos po žeme visoje Šveicarijos Alpių kalnuose, įrengtos paprastai buvusiose kariniuose bunkeriuose.

Pavyzdžiui, didžiausios aukso atsargos saugomos kalno granitiniame šlaite esančiame tunelių labirinte. Ginkluota sargyba, neįsidėmėtinos lauko durys, o už jų – dar dvejos ir galiausiai – 3,5 tonos sveriantis plieninis portalas. Ne per toliausiai – orlaivių nusileidimo aikštelė, tad žmogus, kurio akies rainelę atpažins detektorius, savo lobius gali išvysti ilgai negaišuodamas. Šis auksas išliks bet kokiu atveju…

Prieštaringais kūriniais pagarsėjusio meksikiečių kilmės skulptoriaus Luiso Džimenezo (Luis Jimenez) skulptūra Denverio tarptautiniame oro uoste. 2008 metais skulptūrą užbaigė menininko sūnūs, nes pats autorius žuvo… prispaustas savo kūrinio.

2017.02.12; 05:05

Po to, kai praėjusią savaitę buvęs britų žvalgybos MI 6 agentas Kristoferis Stilas išgarsėjo kaip dosjė apie Donaldą Trumpą autorius, jis iškart pasislėpė, nuogąstaudamas ne tik būsimojo JAV prezidento keršto, bet, pirmiausia, Rusijos keršto.

Buvusio KGB agento ir buvusio specialiųjų tarnybų vadovo Vladimiro Putino imperija kelia grėsmę Stilui dvigubais nemalonumais – dėl Rusijai pakenkusio dosjė ir dėl futbolo.

Tokias išvadas skelbia vokiečių žurnalo Der Spiegel  apžvalgininkas Jensas Vainraichas. 

Dalykas tas, kad Stilas, vadovaujantis firmai Orbis Business Intelligence Ltd, daugelį metų „rinko informaciją dominančia tema: kokiu būdu Rusija gavo teisę surengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą“, sakoma straipsnyje. Tas klausimas kamuoja sporto pasaulį jau nuo 2010 metų gruodžio 2-osios, kai FIFA vykdomasis komitetas gana abejotinomis aplinkybėmis atidavė 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatus atitinkamai Rusijai ir Katarui.

Tą dieną, gruodžio 2-ąją, praėjus kelioms valandoms po FIFA sprendimo, Putinas, tada laikinasis premjeras, atskrido į Ciurichą ir surengė gana keistą spaudos konferenciją. Kai spaudos konferencijos įkarštyje jis pasakė manąs, kad rusų milijardierius Romanas Abramovičius neatsisakė idėjos remti Rusijos planą pasaulio čempionato atžvilgiu, tas pastebimai krūptelėjo ant kėdės ir tiesiog nutaisė pozą „ramiai“, rašo Vainraichas. 

Romanas Abramovičius, Rusijos milijardierius

„Jeigu tikėsime Kristoferio Stilo tyrimo rezultatais, lemiamą vaidmenį suteikiant Rusijai teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą suvaidino būtent Abramovičiaus ir dar keleto kitų oligarchų įsipareigojimai, o taip pat koncerno Gazprom pritraukimas, – perduoda Vainraichas. Stilo versija tokia, kad Putinas „neva tai davė specialų nurodymą 2010 metų vasaros pabaigoje, nes labai bijojo, kad Rusijos paraiška sužlugs“.

Maža to, Stilas ir kiti agentai slaptame pranešime Britanijos komitetui užfiksavo, kad pirmą kartą Abramovičius FIFA sluoksniuose pasirodė per pasaulio futbolo čempionatą PAR 2010 metais. 

Pagrindinis Stilą dominęs klausimas buvo tai, kaip „Putinas ir tuometinis Kataro emyras Hamadas bin Chalifa Al Tanis (dabartinio emiro tėvas) ne tik sudarė mega sandėrį dėl gigantiško dujų telkinio Jamaloje eksploatavimo, bet ir sudarė Rusijos ir Kataro aljansą įgyti teisę surengti būsimuosius pasaulio futbolo čempionatus“, rašo žurnalistas.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel.

2017.01.19; 05:22

Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.

Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.

Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?

Continue reading „Edvardas Snoudenas – kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“

Milijardierių Borisą Berezovskį, buvusį Rusijos politiką, tapusį Vladimiro Putino priešininku, negyvą jo namuose Berkšyre (Didžioji Britanija) kovo 23-ąją dieną rado jo darbuotojas. Netikėta rusų magnato mirtis sukėlė daugybę spėliojimų. Policija pranešė, kad atlikus skrodimą paaiškėjo, jog B.Berezovskio mirtis "susijusi su pasikorimu".

Toks pranešimas kol kas neišaiškino tikrųjų rusų milijardieriaus mirties priežasčių. Pranešime nėra žodžių "savižudybė" ar "uždusinimas". Apie "nužudymą", beje, irgi nekalbama. Skelbiama, kad skrodimas jokių smurtinės kovos pėdsakų neaptiko.

Continue reading „Neaiškios Boriso Berezovskio mirties priežastys“

antonov_vladimir

Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.

Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje  nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir  Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.

Continue reading „Įtariamasis V. Antonovas „Snoro“ byloje“

latynina10

Kuo įsiminė praėjusi savaitė? Įsiminė paskutinieji Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarai, transliuojami per RTVi televiziją laidoje “Kod dostupa”. Žurnalistė, rašytoja J.Latynina savo dėmesį  sukoncentravusi, be kita ko, ir į Londono teisme besibylinėjančius du Rusijos turtuolius – Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių.

Iš pirmo žvilgsnio šis konfliktas mums, lietuviams, turėtų mažiausiai rūpėti. Tik pamanyk: susipyko du oligarchai, nepasidalina įmonių akcijomis, ginčijasi, kuris kuriam daugiau skolingas. Skaitytojas gali pagrįstai teirautis, kur gi čia lietuviškasis interesas? Taip, lietuviškųjų aktualijų šioje dvikovoje tarsi ir nėra. Tačiau įžvalgioji J.Latynina per rusiškąjį atlapų draskymą Didžiosios Britanijos teismuose pateikia savąją versiją, kaip gi surėdyta tikroji šiandieninės Rusijos politika.

Continue reading „Kaip lietuviškąją politiką apibūdintų Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina“

abramovicius_

Portale Slaptai.lt perskaičiau žurnalisto Gintaro Visocko straipsnį “Kada Lietuva turės tikrų milijonierių”. Kai kurios mintis – vertos dėmesio. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad Lietuva dėl savo visiems suprantamos specifikos (nedidelės teritorijos, didelių gamyklų nebuvimas ir t.t) negali turėti daug labai turtingų žmonių. G.Visocko publikacijoje pateikiami kai kurie naujausi duomenys apie Baltijos šalių milijonierius ir milijardierius. O aš noriu pateikti 2003-ųjų metų duomenis, kas ir kodėl tapo turtingiausiais žmonėmis Vidurio ir Rytų Europoje. Palyginkime su 2011-ųjų duomenimis. Niekas kardinaliai nesikeičia. Tendencijos išlieka tos pačios.

Continue reading „Turtingiausi Vidurio ir Rytų Europos žmonės – vis dėlto rusai“

kasparov-foto

Apklausa, atlikta Jurijaus Levados apklausų centre, parodė, kad 69 proc. rusų šiandien palaiko Vladimirą Putiną, o Dmitrijų Medvedevą šiuo metu remia 66 proc. Rusijos piliečių.

Lenkų leidinio “Polska” žurnalistas Agatonas Kozinskij teiraujasi pasaulio šachmatų čempiono Gario Kasparovo, vieno iš Rusijos opozicijos lyderio, kas, jo manymu, artimiausiu metu taps naujuoju Rusijos prezidentu ir kas užims Rusijos ministro pirmininko postą. Rusijos opozicines jėgas atstovaujantis šachmatų eksčempionas Garis Kasparovas teigia, kad Dmitrijus Medvedevas – niekas. Tuščia vieta. D.Medvedevas visuomet atlieka tas užduotis, kurias jam iškelia Vladimiras Putinas.

Continue reading „Vladimiras Putinas – turtingiausias pasaulio žmogus?“

abramovicius_

Žurnalas “Forbes” nuo 1987 metų kasmet skelbia turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Neseniai paskelbtas naujas 1011 milijardierių sąrašas nustebino pasaulį ir pribloškė daugelį Rusijos gyventojų.

Ekonominės krizės sąlygomis, kuri Rusiją palietė itin skaudžiai, turtingiausių žmonių pasaulyje sąraše atsirado 62 Rusijos piliečiai (prieš metus jų buvo tik 32). Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiausiai milijardierių, bet per šį laikotarpį jų skaičius sumažėjo nuo 45 iki 40 procentų.

Continue reading „Vargšė milijardierių šalis“