Apklausa, atlikta Jurijaus Levados apklausų centre, parodė, kad 69 proc. rusų šiandien palaiko Vladimirą Putiną, o Dmitrijų Medvedevą šiuo metu remia 66 proc. Rusijos piliečių.
Lenkų leidinio “Polska” žurnalistas Agatonas Kozinskij teiraujasi pasaulio šachmatų čempiono Gario Kasparovo, vieno iš Rusijos opozicijos lyderio, kas, jo manymu, artimiausiu metu taps naujuoju Rusijos prezidentu ir kas užims Rusijos ministro pirmininko postą. Rusijos opozicines jėgas atstovaujantis šachmatų eksčempionas Garis Kasparovas teigia, kad Dmitrijus Medvedevas – niekas. Tuščia vieta. D.Medvedevas visuomet atlieka tas užduotis, kurias jam iškelia Vladimiras Putinas.
Eksčempionas Garis Kasparovas pabrėžė nemanąs, kad D.Medvedevui bus liepta kitais metais vadovauti Rusijos Vyriausybei. Premjeru greičiausiai taps kas nors kitas, pavyzdžiui, Aleksėjus Kudrinas. Tačiau bet kokiu atveju Rusijos premjeru taps žmogus, kurį nurodys V.Putinas. Opozicines Rusijos jėgas bandantis suvienyti G.Kasparovas įsitikinęs, jog Rusijoje šiandien nėra jokių rinkimų. Ir nėra jokio rungtyniavimo tarp V.Putino ir D.Medvedevo. V.Putinas vadovauja, o D.Medvedevas tėra V.Putino šešėlis. 2012-aisiais metais, G.Kasparovo manymu, V.Putinas sugrįš į Prezidento postą. Štai ir visa intriga. Visa kita, kas galėtų byloti apie rinkimus, demokratiją arba konkurenciją, tėra iliuzija. Bet iliuziją V.Putinui palaikyti sekasi labai efektyviai.
Žurnalistui pastebėjus, jog vis tik skirtumų tarp D.Medvedevo ir V.Putino esama, nes D.Medvedevas nuolat kalba apie šalies modernizaciją, o V.Putinas labiau konservatyvus, G.Kasparovas pabrėžė, kad šie du Rusijos vadovai – to paties režimo atstovai. Jie tik vaizduoja, kad linksta Vakarų pusėn. Mat Vakarų bankuose saugojami jų pinigai. Dideli pinigai. Tik dėl šios priežasties Putino – Medvedevo tandemas siekia išlaikyti gerus santykius su Vakarais. Bent vaizduoja, kad nori palaikyti gerus santykius. Šiame politiniame žaidime D.Medvedevui skirtas provakarietiško lyderio vaidmuo. Bet jo gulbės giesmė jau sugrota. 2012-aisiais metais jis išnyks iš politinės arenos, o jo vietą užims kas nors kitas. Apie D.Medvedevą netrukus visi pamirš.
Tada žurnalistas pasiteiravo, kodėl G.Kasparovas įsitikinęs, jog D.Medvedevas netaps premjeru. Ir ar tai reiškia, kad Rusijos likimas iš esmės – vienose rankose. Kaip žiauriausių diktatūrų laikais.
Eksčempionas G.Kasparovas sutiko, kad kalbos apie diktatūras žmones visuomet baugindavo ir tebebaugina. Kadangi visuomenė prisimena Hitlerio valdomą Vokietiją ar Mao Dzeduno geležinėse replėse laikomą Kiniją. Šiandieninę Rusiją lengviau palyginti ne su diktatūra, o su mafija. Pats vyriausias mafijos bosas – tai V.Putinas. Rusija nūnai labiau panaši į Pietų Amerikos šalis ar Italiją. V.Putino įgyvendinamas modelis – diktatūra. Bet ne tokia diktatūra, kokios egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo. Šis režimas – modernus, nes jis, pavyzdžiui, suvokia interneto svarbą ir reikšmę. Esama ir kai kurių kitų esminių skirtumų. Sunku įsivaizduoti Staliną, savo pinigus laikantį Šveicarijos bankuose. V.Putino komandai – tai įprastas dalykas. V.Putinas nori vadovauti kaip Stalinas, o gyventi – kaip milijardierius Romanas Abramovičius. Pinigai V.Putinui – svarbiausias gyvenimo dalykas.
G.Kasparovas įsitikinęs, jog V.Putinas – pats turtingiausias žmogus pasaulyje. Mat jis kontroliuoja pačius didžiausius Žemės turtus. Žinoma, JAV biudžetas – didesnis už Rusijos biudžetą. Bet JAV prezidentas Barakas Obama negali šalies biudžeto taip vienvaldiškai kontroliuoti kaip V.Putinas. B.Obamai kiekvieną kartą reikia sulaukti Kongreso pritarimo. V.Putinas gi milijardus dolerių gali išleisti be Valstybės Dūmos ar prezidento pritarimo. Turint omenyje, kad V.Putinui pavaldūs ir dešimtys turtingiausių oligarchų, suma, kurią valdo dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, – išties pasakiška, sunkiai įsivaizduojama ir sunkiai suskaičiuojama. Nepalyginama su sumomis, kurioms įtakos turi JAV, Prancūzijos ar Vokietijos prezidentai. Kontroliuodamas pasakiškus turtus V.Putinas piktnaudžiauja savo įtaka Vakarams.
Duodamas interviu lenkiškam leidiniui G.Kasparovas pateikė keletą vaizdingų palyginimų. Pavyzdžiui. Josifas Stalinas negalėjo Kremliuje įdarbinti buvusio Prancūzijos ministro pirmininko. O V.Putinas buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį – įdarbino. Ir buvusį Suomijos premjerą Paavo Liponeną įdarbino. O Italijos premjeras Silvijo Berluskonis – akivaizdžiausias V.Putino verslo partneris. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas irgi neturi jokių pretenzijų V.Putinui. Tiesiog bijo pyktis, bijo ginčytis. D.Tuskas vengia bet kokių konfliktų su Kremliumi.
Tada žurnalistas paklausė: “Jūs manote, kad Lenkija privalėtų elgtis griežčiau, bendraudama su V.Putinu?”. Žurnalistas pastebėjo: “Bet mes ir elgėmės griežčiau, kai valdžioje buvo broliai Kačynskiai – Jaroslavas ir Lechas.”.
Internetinį portalą Kasparov.ru turinčio opozicionieriaus G.Kasparovo manymu, tai bloga išeitis – priešintis po vieną. Jei Lenkija bus vienintelė šalis, kuri kritikuos Kremlių, padėtis tarptautinėje arenoje nė kiek nepasikeis. O turint omenyje, kiek daug rusiškų pinigų sukasi Europoje, sunku patikėti, jog dar kokia nors Europos Sąjungos valstybė drįstų su V.Putinu bendrauti “pakeltu tonu”. Net Amerikoje pastaruoju metu išaugo Rusijos įtaka. Juk būtent rusas nusipirko 10 proc. socialinio tinklalapio Facebook dalies.
Tai – puikus pavyzdys, kaip V.Putinas stiprina savo įtaką Vakaruose pasinaudodamas oligarchų pinigais. Pagrindiniai V.Putino kontroliuojami oligarchai, sakykim, tas pats R.Abramovičius, veikia ne Rusijoje, ne Azijoje, o Vakaruose. Būtent dėl šios priežasties Kremlius bijo, kad Vakarai vieną gražią dieną neuždraustų Šengeno vizų. Kremlius nebijo vakarietiškų sankcijų, stebėtojų, komisijų. Kremliaus vadovai bijo, kad Vakarai gali uždrausti jiems keliauti po Europą, kad Europoje gali būti įšaldytos jų sąskaitos.
G.Kasparovas pabrėžė, kad jis, nepaisant intrigų ir kliūčių, tiki, jog Europos Parlamentas vis tik kada nors išdraus Rusijos politikams ir verslininkams laisvai keliauti po ES erdvę. Bent jau pagrindinius diktatorius įtrauks į juoduosius sąrašus. Taigi Europa, deja, priklausoma nuo V.Putino. Be abejo, V.Putinas nerengia jokių pogromų. Europą jis valdo ne tankų, o bankų pagalba.
Lenkijos žurnalistas teiravosi ir apie G.Kasparovo ateities planus. Žurnalistas pastebėjo, jog G.Kasparovas kadaise bandė kurti opozicinę partiją ir rungtyniauti Rusijos Prezidento rinkimuose. Taigi įdomu, kokia G.Kasparovo nuomonė apie opoziciją ir jos įtaką realiems procesams šalyje.
G.Kasparovas atsakė, kad “režimo negalima nugalėti demokratinių rinkimų pagalba”. Nes režimas tiesiog neleis surengti demokratinių rinkimų. G.Kasparovas kol kas negalįs tiksliau pasakyti, ar veiksmingas buvo jo ir jo bendraminčių priešinimąsis Kremliaus diktatūrai. Be abejo, toji kova neatnešė tokių rezultatų, kokių jis tikėjosi. Jis norėjo pasiekti žymiai daugiau. Bet šiuo atveju kur kas svarbiau, kad Rusija – vis dar gyva. V.Putinas specialiai “aštrina padėtį”, nes mato, jog antiputiniškai nusiteikusiųjų gretos nuolat gausėja. Ne šiaip sau nuo 2004-ųjų Rusijoje neįregistruota nė viena politinė partija. Kremlius neleido įregistruoti. Prezidento rinkimuose neleidžiama dalyvauti ir nė vienam rimtesniam opozicijos atstovui. Tačiau ši Kremliaus taktika byloja, jog V.Putinas “nesijaučia toks galingas ir įtakingas, kaip pats to norėtų”.
Nuotraukoje: interviu Lenkijos laikraščiui „Polska” davęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.
Parengta pagal “Polska” publikaciją.
2011.07.25
