Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos ministru pirmininku Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai ministrui pirmininkui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Ministras pirmininkas R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų

metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Romuviai pasidalino savo kelionės įspūdžiais po valstiją, atsakė į klausimus apie Lietuvą.  Savo ruožtu ponas R. Singhas papasakojo apie savo atstovaujamą valstiją, pristatė jos istoriją.

Lietuvos Senojo baltų tikėjimo atstovų delegacijai Indijoje vadovaujanti Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Šiųmetė Lietuvos Romuvos delegacijos išvyka į Indija buvo ypač vaisinga. Manau, kad tai naujas etapas jau bemaž 15 metų vykstančiame bendravime tarp Lietuvos Romuvos ir Indijos prigimtinio tikėjimo atstovų, atveriantis naujas Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimo galimybes, stiprinantis kultūrinius bei dvasinius saitus tarp mūsų abiejų šalių. Šios išvykos metu mes labai daug nuveikėme pristatydami Romuvos puoselėjamas savo protėvių dvasines tradicijas. Mes ne tik suteikėme žinių apie Lietuvą nieko negirdėjusiems Indijos žmonėms, bet ir atskleidėme jų pačių kalboje ir papročiuose slypinčias bendras su mūsų tauta giliai indoeuropietiškoje praeityje įsišaknijusių bendrų kultūrinių tradicijų ištakas“.

Per tris kelionės po Centrinės Indijos Čhatisgarho valstiją dienas Lietuvos romuvos atstovai lankė įspūdingas hinduistų šventoves, ašramus, universitetus bei mokyklas, susitiko su induistų dvasininkais bei šventaisiais, studentais bei moksleiviais.

Lankytasi: Čhatisgarho Pt. Ravišankaro Šuklos (Ravishankar Shukla) universitete, Gracious koledže, Genčių mokykloje internate, Vanavasi Kalyjano ašrame, Džagannatchos, Jašpurnagaro ir Viešpaties Ramos šventovėse.

Lietuvos romuvos delegacija visur buvo pasitikta su didžiule pagarba. Lietuvių laukė įspūdingi sutikimai ir priėmimai su tradiciniais indų šokiais, dainomis, apeigomis ir gausiomis dovanomis. Priėmimuose romuviai daugiausia susižavėjimo ir šilumos sulaukdavo pakvietę susirinkusius kartu padainuoti apeigines lietuviškas giesmes, o mokyklose pamokydami ir kartu su mokiniais šokdami įvairius tradicinius lietuviškus šokius.

Lietuvos Romuvos atstovai atsidėkodami už šiltą ir jaudinantį priėmimą bei nuveiktą didelį darbą rengiant šį oficialų vizitą, įteikė dovanas Indijos Tautinės savanorių organizacijos Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS) viceprezidentui Purnendu Sakseujai (Purnendu Sakseuia), viceprezidentui Dr. Purnendui Saksenai (Purnendu Saxena), šios organizacijos Tarybos nariams Sunilui Kulkarniui (Sunil Kulkarni), Dipakui Visputė (Dipak Vispute). Taip pat buvo pagerbtas ir apdovanotas Čhatisgarho valstijos vyriausiasis ministras dr. Ramanas Singhas (Raman Singh) ir šios valstijos ministrai: Kedaras Kašjapas (Kedar Kashyap), Mahešas Gagda (Mahesh Gagda), Vanavasi Kalyjano ašramo prezidentas Ratanlalas Agrvalas (Ratanlal  Agrwal), Gracious koledžo direktorius dr. Ašutašas Šukla (Ashutash Shukla) bei jo pavaduotojas Anuragas Džainas (Dr. Anurag Jain).

Prieš oficialų vizitą į Čhatisgarho valstiją Romuvos atstovai vasario 1-4 d.  Senąjį baltų tikėjimą pristatė didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti kultūros centre vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Femininein Ancient Culture“).

Lietuvos Romuvos delegaciją Indijoje lydi ir globoja RSS padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas (Surendra Mathur). Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko virš 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą.

Informacijos šaltinis ir nuotraukos – Alkas.lt

2018.02.08; 00:35

Paskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Izraelio, Estijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos.

Jau 17-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalis SUKLEGOS kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, world music, new age ir kitų eksperimentinių projektų.

Šiemet festivalio rengėjai dovanoja tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, naujų kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos.

Pirmasis, dar kitaip vadinamas ramusis, vakaras vyks rugsėjo 22 d. 18 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Čia ŽEMYNA TRINKŪNAITĖ pristatys savo antrąjį etnominimalizmu dvelkiantį ir archajiškai skambantį solinį albumą „Devynstygės kanklės – 21 kompozicija“.

Neabejotinai viena iš geriausių Latvijos kuoklių grojimo virtuozė LAIMA JANSONE pristatys kanklėms giminingą instrumentą – kuokles. Ši jauna, profesionali ir išskirtinė atlikėja, gerai žinoma savo gimtojoje šalyje ir užsienyje, kuria energija persmelktas, šiuolaikiškas, unikalaus skambesio kompozicijas.

Muzikantas iš Izraelio AVSHALOM FARJUN pakvies į kelionę per skirtingas kultūras, kurioje, klausydamiesi stebuklingo 90 stygų instrumento qanun, klausytojai patirs meditacinę, lyrišką atmosferą.

Be styginių instrumentų teatro scenoje žiūrovai išvys tradicinius lietuvių liaudies instrumentus – tabalus. Šiuos instrumentus prakalbins trys profesionalūs muzikantai iš Klaipėdos – VIKTORAS RUBEŽAS, KRISTIJONAS LUČINSKAS ir DONATAS BIELKAUSKAS. Šie vyrai nustebins eksperimentuodami įvairiais smulkiais senosios ir dabartinės buities daiktais.

Rugsėjo 23 ir 24 d. festivalio rengėjai kvies persikelti į erdvesnę Kauno kino centro „Romuva“ salę. Penktadienį nuo 18 val. čia bus daug smagaus jaunimo.

Folkloro ansamblis GILĖ pristatys savo programą, kurią jau sudėjo į penktąją savo plokštelę ir kuri šiemet prieš Kalėdas turėtų pasiekti klausytojus. Šiuolaikiškomis aranžuotėmis perpinta tradicinių sutartinių programa susilaukė nemažai dėmesio Lietuvos festivaliuose ir užsienio renginiuose.

Neseniai susibūrusi penkių vyrų kuopa RAKIJA KLEZMER ORKESTAR – bene vienintelė tokia, kuri atlieka tradicinę klezmer (žydų) muziką. Jų atliekami kūriniai neleis ramiai sėdėti minkštuose kino centro krėsluose.

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis KURŠIUKAI – tai gintariniai perlai Lietuvos pakrantėje. Įvairiausių renginių dalyviai ir konkursų laureatai nustebins Suklegų žiūrovus tradiciniu muzikavimu.

Festivalio svečiai iš Latvijos – modernaus folkloro grupė RIKŠI – tradicinę latvių muziką laiko savo gyvenimo būdu. Jauni, energingi atlikėjai jau spėjo įrašyti dvi plokšteles ir festivalio metu pristatys naujausius, Latvijoje pamėgtus savaip atliekamus kūrinius.

Penktadienio vakarą pabaigs viena iš įdomiausių Ukrainos folkloro grupių BURDON. Festivalio scenoje skambės per 14 metų sukaupta muzika – tai ne tik senų tradicinių melodijų interpretacijos, senovinės baladės, bet ir linksmi šokiai.

Šeštadienio vakarą 18 val. toje pačioje salėje vyks baigiamasis festivalio koncertas. Pirmą kartą į Suklegų sceną žengs unikalus „žmogumi-orkestru” vadinamas ANTANAS KIRVELEVIČIUS su bičiuliais. Čia žiūrovų laukia ne tik keisčiausi muzikantų instrumentai, bet ir neregėta PJŪKLŲ RINKTINĖ.

Duetas KAMANIŲ ŠILELIS – viena originaliausių grupių dabartinėje lietuviškos muzikos scenoje. Du jauni multiinstrumentalistai – KAMILĖ GUDMONAITĖ ir MANTAS ZEMLECKAS – kurdami savo unikalią muziką semiasi įkvėpimo tiek iš lietuvių liaudies muzikos, tiek iš pasaulinio folkloro ir visa tai sumaišo su indie, eksperimentiniais garsais ar tiesiog vandens teškėjimu.

Dar vienas festivalio eksperimentas – tai jau anksčiau minėtas svečias iš Izraelio AVSHALOM FARJUN ir multiinstrumentalistas SAULIUS PETREIKIS. Šie du puikūs muzikantai pirmą kartą susitiks festivalio Suklegos scenoje. Abu ypač talentingi muzikantai bandys sujungti savo atliekamus stilius ir dovanos žiūrovams vienintelį ir nepakartojama skrydį, kurio maršrutą muzikantai sukurs tiesiog scenoje.

Festivalį vainikuos neįtikėtino populiarumo susilaukusi grupė TRAD.ATTACK! Grupė susišlavė daugelį muzikinių apdovanojimų savo šalyje ir tapo viena geidžiamiausių festivalio dalyvių. Tai šviežio folkloro gūsis iš Estijos – draugiško, aistringo, galingo, dinamiško, linksmo ir, svarbiausia, – ištikimo šaknims.

Pasak festivalio prezidento Artūro Sinkevičiaus, šiai metais išgirsime įvairiaspalvę ir išskirtinę tiek tradicinę, tiek šiuolaikiškos muzikos papuoštą ir kruopščiai atrinktą programą.

Daugiau informacijos apie programą ir atlikėjus rasite puslapyje www.suklegos.lt. Visi festivalio renginiai nemokami, tad kviečiame pažvelgti į folklorą kitaip.

Informaciją pateikė Artūras Sinkevičius (Kauno etninės veiklos klubas).

2016.09.07; 05:25

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt. Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla, parlamento posėdžiai buvo surengti Čikagoje (JAV), Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija).

Solt Leik Sityje susirinkę religijų atstovai aptarė pasaulį kamuojančias negandas: karus, terorizmą, neapykantą, klimato pokyčius, didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimą siekiant gėrio ir žmogiškumo.

Pirmą kartą religijų parlamente plenariniame posėdyje kalbą pasakė ir Senojo baltų tikėjimo atstovė Lietuvos Romuvos Krivė – Inija Trinkūnienė.

„Labai svarbu, kad buvau pakviesta atstovauti prigimtinio tikėjimo religinei bendruomenei Romuvai, tęsiančiai nepertraukiamą dvasinę baltų tradiciją. Tradicija, pagrįsta tiesiogine dvasine perdava – pasaulėjauta pasiekė mus per kaimo žmones, papročius, dainas, pasakas ir sakmes. Mums, lietuviams, iki šiol yra brangi motina Žemė, mūsų jungtys su gamta ir senaisiais papročiais ypač stiprios. Mūsų alkuose auga ąžuolai, išdygę iš gilių tų ąžuolų, kuriuos iškirto piktavaliai misionieriai, užgesinę mūsų Šventąją Ugnį. Ąžuolai užaugo, mes sugrįžome į alkus, ir vėl juose dega mūsų Amžinoji Ugnis“ –  dalijosi savo mintimis JAV viešinti Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Į Lietuvą Romuvos Krivė ketina grįžti spalio 29 d.

Pridedame 6 nuotraukas. Nuotraukų autorius: Romuva.

1.      Su Andras Corban Arthen – Pasaulio religijų parlamento vicepirmininku.
2.      Su Matthew Black Eagle Man – JAV indėnų dvasiniu vadovu.
3.      Pasaulio religijų parlamente.
4.      Su Dharmos mokytoju Hsin Tao iš Taivanio.
5.      Su budistų vienuoliu ir indėnų vadu iš JAV.
6.      Inija Trinkunienė – Pasaulio etniniu religiju kongrese, 2015.

2015.10.27; 05:13

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą. 

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Po Talkos daugelis prakaitą plovė ir savo gyvybines galias stiprino kaimiškoje pirtyje.

Continue reading „Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus“

vel_1

Spalio 26 d., šeštadienį, Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) paminėti Ilgių – Vėlinių.

Spalio pabaigoje pagal senąsias lietuvių tradicijas minimi protėviai, lankomi jų kapai. Vėlinės – mirusiųjų minėjimo metas – vienas iš akivaizdžiausių mūsų senojo tikėjimo gyvybingumo patvirtinimų. Senąjį tikėjimą liudijame kasmet lankydami savo artimųjų kapus, uždegdami žvakeles, parymodami prie kapų ir mintimis atverdami save amžinybei. Lietuvos jaunimo ramuva jau dešimtmetį prisimena, pagerbia ir senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant pilkapių.

Šarūnas Mikelionis, Lietuvos jaunimo ramuvos tarybos narys: „Šiais metais protėvių minėjimas prasidės talka Romuvos kaime – Dvarciškiuose: bus pastatyta  skulptoriaus A.Sakalausko nudrožta Praamžiaus skulptūra. Po pietų 17 val. bus keliaujama prie miškuose esančių pilkapių: uždegamos žvakelės, giedamos giesmės protėviams, vaišinamasi“.

Continue reading „Jaunimo ramuva kviečia paminėti protėvius“

Paskelbus 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, paaiškėjo, kad Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš dešimtmetį jų buvo užsirašę 1,3 tūkst.

Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija. Suprantama, tai nereiškia, jog visi šie žmonės priklauso kažkokiai konkrečiai religinei organizacijai.

Romuvių Krivių krivaitis J.Trinkūnas rašo: „Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija". Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą."

Continue reading „Religija… tikėjimas ar kažkas daugiau?“

Tuomet, kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai  – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys pasisemti galių iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės.

Continue reading „Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės“