Baltų vienybės dieną minima Romuvos šventovės įkūrimo 1500 metų sukaktis


Baltų vienybės dieną. Vytauto Visocko nuotr.

Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus „Romuva“ kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia trečiadienio vakarą švęsti Rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir labai svarbią baltų Romuvos šventovės įkūrimo sukaktį – 1500 metų, kai Prūsijoje buvo įkurta pagrindinė baltų šventovė Romuva/Ramovė.
 
Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių „Romuvos“ dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.
 
„Mes, lietuviai, didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
 
Rugsėjo 22-ąją 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse, sakoma „Romuvos“ pranešime.
 
„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms“, – sako Latvijos Dievturių sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejus Brokas.
 
Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų, kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22-ąją.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
 
„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XIV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie šią šventovę.
 
Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.22; 16:43
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.