Atsižvelgdama į informaciniame portale „15min“ publikacijoje „Skandalingi „Rubikono“ vadų pokalbių įrašai 15 metų dūla stalčiuose, nors Lietuvai labai praverstų“ (aut. Ernestas Naprys), paskelbtas subjektyvias faktų interpretacijas, kurios gali klaidinti visuomenę jai svarbiu klausimu, ir apgailestaudama, kad į prokuratūrą nebuvo kreiptasi prašant atsakyti į klausimus, patikslinti ar patvirtinti duomenis iki publikacijos viešinimo, prokuratūra teikia trumpą aprašytos publikacijoje situacijos komentarą bei šiuo metu galimus skelbti faktus:

Teismui nustačius, kad Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija  (VKKEK) 2010 m. patvirtino 5 metų laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai aukštą bazinę kainą, 2017 m. vasario 2 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Dumbravos pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių, kad būtų atlyginta gyventojams padaryta materialinė žala.

Išnagrinėjus šį pareiškimą buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., kuris atliekamas ir šiuo metu.

Taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl žalos, kuri Vilniaus miesto gyventojams buvo padaryta patvirtinus nepagrįstai aukštą bazinę šilumos kainą, atlyginimo 2017-08-10 nutarimu atsisakė interviu žurnalistui davęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. Vagneris.

Kaip pagrindinis šio nutarimo motyvas buvo nurodytas aukštesniojo prokuroro atsisakymas pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą iki Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareikš priešieškinį Stokholmo prekybos rūmų arbitražui. Taip pat nutarime nurodyta, kad VKEKK, kuri teismo įpareigota perskaičiuoti šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias, šiuos paskaičiavimus atliks š. m. rudenį, po ko, maždaug 2018 m. vasario mėnesį, savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiks priešieškinį ir dėl Vilniaus miesto gyventojų permokėtų piniginių sumų.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Iš prokuroro nutarime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad kompetentingos institucijos ėmėsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti. Medžiagoje taip pat yra ir Vilniaus miesto tarybos sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad Taryba nusprendė kreiptis į Stokholmo prekybos rūmų arbitražą dėl galimai iki 200 mln. Eur siekiančios žalos dėl UAB „Vilniaus energija“ dėl neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, prokuratūra šiuo metu neturi pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pažymime ir tai, kad Vilniaus savivaldybei ir AB „Šilumos tinklai“ atstovauti įgaliotai advokatų kontorai prokuratūra teikė turimus Stokholmo arbitraže nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis, bendradarbiavo ir bendradarbiaus su valstybės bei visuomenės interesus atstovaujančiais įgaliotais asmenimis.

Tokie duomenys, kaip publikacijoje minimi asmenų pokalbių įrašai, jų išklotinės ar kitokia panašaus pobūdžio medžiaga nėra vieša, todėl apie tokios medžiagos buvimo faktą ir turinį nustatyta tvarka informuojami tik tie asmenys, kuriems dėl jų einamų pareigų ir atliekamų funkcijų tokią informaciją žinoti yra būtina. Kitoks tokios informacijos naudojimas, perdavimas ar viešinimas yra draudžiamas įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju prokuratūra gali tik užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems yra būtina, su visa reikiama informacija yra laiku ir išsamiai supažindinti.

Tarnybinis patikrinimas yra atliekamas siekiant nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kuriomis neviešintini duomenys buvo perduoti asmenims, pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas neturėjusiems teisės tokios informacijos gauti, ja disponuoti ir perduoti. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visa konfidenciali informacija būtų tinkamai saugoma, perduodama ir naudojama tik taip, kaip tai nustatyta įstatyme.

Asmeninės prokuroro K. Vagnerio nuostatos, subjektyvus situacijos vertinimas, kuris, galimai, kyla iš to, kad prokuroras pagal jo pareigas ir funkcijas nedisponuoja visa objektyviam verinimui reikalinga informacija, jo įžvalgos ir aktyvi pilietinė pozicija nėra šio tarnybinio tyrimo objektas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2017.09.30; 06:30

Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Continue reading „Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus“

zuokas[1]

Artėjant rinkimams į vietos savivaldos tarybas, iš patamsių į viešumą vėl rodosi funkcionieriai, pakedenę plunksneles, su piršliais ir be jų, nebesugalvodami nieko nauja, primityviais, ne kartą išbandytais būdais, ieško mulkių, kurie gal pamiršę jų „gerus darbus“ vėl ateis prie balsadėžių už juos balsuoti. Antai nei Artūro Zuoko, nei jo žmonos asmeniškai nepažįstu, kaip ir jie nepažįsta manęs, tačiau gavau gražų šventinių sveikinimų atviruką, dar gražesniame įpakavime su mėsos gaminių be konservantų (be dažiklių, be fosfatų, be tirštiklių, be „E“ priedų) reklamos lankstinuku ir dar su 2011 metų kalendoriumi.

Continue reading „Vėl prabilo senas Rubikono patefonas“

vilniaus_miesto_savivaldybe

Tiek buvusias, tiek esamą Vilniaus savivaldybes bei jų merus akivaizdžiai valdo rubikoninio statybų verslo atstovai, kurie tikrąją senovinę miesto panoramą paskandino tarp daugiaaukščių, už bažnyčias aukštesnių beveidžių griozdų, neatpažįstamai pakeitė Senamiesčio namų fasadus, įsibrovė į Vilniaus požemius. Požeminių garažų statyba po Gedimino prospektu kainavo per 20 mln. litų, tačiau automobilių kamšatis centre nesumažėjo. Nors požeminių garažų statyba nei finansiniu, nei aplinkos gerinimo atžvilgiu nepasiteisino, tačiau miesto šeimininkai ir toliau planuoja įvairiose sostinės vietose tokius garažus įrenginėti.

Continue reading „Požeminių garažų statyba užtemdė miesto vadovų protus“