Svarbus klausimas
Bukareštas, rugsėjo 6 d. (dpa-ELTA). Rumunijos kariuomenė atlieka tyrimą dėl šalies teritorijoje aptiktų, kaip spėjama, drono dalių, paskelbė Gynybos ministerija Bukarešte.
Gynybos ministras Angelis Tîlvaras patvirtino, kad netoli Plauro kaimo greta sienos su Ukraina būta tokio radinio. Iki šiol jo vadovaujama ministerija ir prezidentas Klausas Iohannisas neigė pranešimus, kad Rumunijoje nukrito Rusijos bepiločiai. „Patvirtinu, kad šiame regione buvo aptikta galimų drono dalių“, – transliuotojui „Antena 3 CNN“ pareiškė A. Tîlvaras.
Ukraina buvo pranešusi, kad po Maskvos atakos jos teritorijoje Rumunijoje nukrito ir sprogo Rusijos paleisti „Shahed“ tipo dronai. Rumunija yra NATO narė.
Ukrainos diplomatas Denysas Šmyhalis ir Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. EPA – ELTA foto
Bukareštas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Rumunija, gerindama transporto infrastruktūrą, nori padvigubinti ukrainietiškų grūdų eksporto tranzitą. Tikslas yra per Rumuniją pervežamų ukrainietiškų grūdų kiekį padvigubinti nuo 2 mln. iki 4 mln. tonų per mėnesį, penktadienį Bukarešte susitikęs su Ukrainos kolega Denysu Šmyhaliu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Rumunija šiuo metu yra trečia svarbiausia ukrainietiškų grūdų tranzito šalis, pridūrė svečias iš Kyjivo.
Kad būtų paspartintas tranzitas, pirmiausiai reikia sukurti naujus sienos perėjimo punktus tarp abiejų kaimyninių valstybių, kalbėjo D. Šmyhalis. Paspartinti ukrainietiškų prekių gabenimo įforminimą, be to, norima vykdant bendrą Ukrainos ir Rumunijos muitininkų bei pasienio policijos kontrolę.
Rumunija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ukrainietiškų prekių gabenimo pajėgumus jau padidino skirdama valstybės lėšų, sakė M. Ciolacu. Per daugumą pasienio postų tranzitas esą išaugo tris kartus, o Juodosios jūros Konstantos uoste – net šešis kartus.
Ukraina nori per metus eksportuoti nuo 40 iki 42 mln. tonų grūdų. Šiuo metu grūdų gabenimas Juodąja smarkiai apsunkintas, nes Rusija liepos pabaigoje pasitraukė iš tarpininkaujant Turkijai ir JT pasiekto grūdų susitarimo. Be to, Rusija parėjusiomis savaitėmis kelis kartus atakavo Ukrainos Dunojaus uostus, per kuriuos gabenama dalis grūdų eksporto. Alternatyvus maršrutas per Rumuniją laikomas nepatogiu, be kita ko, dėl tam nepakankamai išvystytų geležinkelių ir kelių.
Bukareštas, rugpjūčio 16 d. (dpa-ELTA). Rumunijos vyriausybė griežtai pasmerkė pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus uostus ir grūdų saugyklas netoli savo sienos.
„Griežtai smerkiu besitęsiančias Rusijos atakas prieš nekaltus žmones, civilinę infrastruktūrą, įskaitant grūdų sandėlius Renio ir Ismailo uostuose“, – trečiadienį X tinkle rašė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminita Odobescu. Taip, anot jos, Rusija kelia grėsmę maisto tiekimo ir laivybos Juodojoje jūroje saugumui.
Ukrainos Dunojaus uostai Renis ir Ismailas yra visai netoli Rumunijos sienos. Juos naktį į trečiadienį atakavo rusų dronai. Be kita ko, buvo apgadintos grūdų saugyklos. Per šiuos uostus keliauja dalis Ukrainos grūdų eksporto.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Berlynas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Rumunija pageidauja nuolatinio vokiečių karių buvimo šalyje.
„Manau, kad Rumunijos teritorijoje nuolat turėtų būti vokiečių dalinių“, – antradienį Berlyne spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Taip jis atsakė į klausimą, ko tikisi iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo dėl Aljanso rytinio flango stiprinimo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas, stiprindamas NATO rytinį sparną, nuolat dislokuos Lietuvoje 4 000 vokiečių karių. Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Prie rytinio flango valstybių priskiriama ir Rumunija, turinti sieną su Ukraina.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 ir 12 dienomis, be kita ko, tarsis dėl dalinių buvimo rytinėje Aljanso teritorijoje.
M. Ciolacu teigė žinąs apie Vokietijos planus nusiųsti į Lietuvą 4 000 kareivių. „Tikiuosi, kad mes netrukus Rumunijos teritorijoje nuolat turėsime vokiečių karių“, – pridūrė jis. Ministras sakė manąs, kad karas Ukrainoje užsitęs.
Vokietija kol kas planuoja dislokuoti savo karius tik Lietuvoje. Apie svarstymus dislokuoti dalinius kitose šalyse nėra žinoma.
NATO, šių metų balandžio mėn. duomenimis, Rumunijoje yra dislokavusi apie 1 500 kareivių, dauguma jų – prancūzai.
Karalius Karolis III apsilankė Transilvanijoje – Rumunijos regione, kuris yra jo „kraujyje“. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, birželio 6 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos karalius Karolis III antradienį apsilankė Rumunijos Viskrio kaimelyje, užbaigdamas savo kelionę po Transilvaniją – regioną, kuris, pasak karaliaus, yra jo, kaip kunigaikščio Vlado Drakulos palikuonio, „kraujyje“.
Atvykusį į Viskrį Karolį pasitiko dešimtys vietinių gyventojų ir turistų iš viso pasaulio, kurie laukė už užtvarų, kad galėtų paskutinę akimirką išvysti karalių prieš jam grįžtant į Jungtinę Karalystę.
Karolio III asmeninė kelionė į Rytų Europos šalį – pirmoji jo kelionė į užsienį nuo gegužės 6 dienos, kai buvo karūnuotas karaliumi. Praėjusį penktadienį karalius su karinėmis iškilmėmis buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose sostinėje Bukarešte, o paskui išvyko į bukoliškąją Transilvaniją, kur turi daug nekilnojamojo turto.
Apsilankęs regiono Valea Zalanului vietovėje, kur mėgavosi žygiais ir dalyvavo piknikuose su vietos gyventojais, Karolis pasiliko Viskrį paskutinei savo viešnagės Transilvanijoje dienai.
Viskris užkariavo tuometinio princo Charleso širdį, kai jis pirmą kartą čia apsilankė 1998 metais. Namas, kurį jis čia nusipirko 2006 metais, iš pradžių buvo retkarčiais lankoma princo rezidencija, o dabar jis paverstas botanikos muziejumi.
Antradienį kai kam pasisekė paspausti ranką naujai karūnuotam karaliui, persimesti keliais žodžiais ir padovanoti jam knygų – taip pat ir Šekspyro.
Transilvanijos regione. Viskrio kaimelyje. EPA – ELTA foto
Karolis yra „pavyzdys mūsų lyderiams, kurie padarė mažiau nei jis dėl Rumunijos, dėl aplinkosaugos“, – sakė 75 metų Radu Marinovicis, atvykęs į Viskrį iš netoliese esančio kaimo.
Praėjusią savaitę Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jautėsi kaip namie“, turėdamas omenyje savo sąsajas su liūdnai pagarsėjusiu Vladu Drakula per savo proprosenelę karalienę Mariją. 15 amžiuje gyvenęs kunigaikštis, žinomas Vlado Drakulos vardu, buvo istorinis Bramo Stokerio romano „Drakula“ įkvėpėjas.
Karalius Karolis, entuziastingas aplinkosaugininkas, gyrė Rumuniją už tai, kad joje vis dar „gyvena daugybė floros ir faunos rūšių, kurios kitur Europoje ir pasaulyje išnyko arba kurioms gresia pavojus“.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas palankiai įvertino karaliaus pastangas atliekant renovacijos darbus, nes jos privertė vietos gyventojus suvokti iš kartos į kartą perduodamų tradicijų, papročių ir amatų vertę.
Karalius Karolis III Rumunijoje pradėjo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Didžiosios Britanijos karalius Karolis III su karine pagarba buvo priimtas Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte, jis be žmonos pradėjo vizitą šioje Rytų Europos šalyje.
Skambant Didžiosios Britanijos ir Rumunijos himnams šalies prezidentas Klausas Iohannis, praėjusį mėnesį dalyvavęs Karolio karūnavimo ceremonijoje Londone, pasveikino naujai karūnuotą karalių. Priėmime, surengtame po sutikimo ant raudonojo kilimo, dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų keli vyriausybės pareigūnai ir pilietinės visuomenės nariai.
Karolio kelionė į Rumuniją yra pirmoji jo išvyka į užsienį po karūnavimo gegužės 6 dieną.
„Karalius pradėjo savo pirmąjį po karūnavimo vizitą užsienyje, jis išvyko į Rumuniją privačios viešnagės šalies Transilvanijos regione“, – pranešė Bakingamo rūmai ir pridūrė, kad Karolio viešnagės Rumunijoje trukmė nežinoma.
Per priėmimą Karolis sakė, kad Rumunijoje „visada jaučiasi kaip namie“, galbūt jis turėjo galvoje savo giminystės ryšius su liūdnai pagarsėjusiu kunigaikščiu Vladu, vadinamu Drakula, per savo prosenelę karalienę Mariją.
Karolis sakė „pamilęs Rumuniją, jos kultūrą ir meną, paveldą ir istoriją, platų kraštovaizdį ir neįkainojamą biologinę įvairovę“. Protarpiais karalius kreipėsi į susirinkusiuosius rumunų kalba. Karališkasis aplinkosaugininkas gyrė Rumuniją, išsaugojusią „daug floros ir faunos rūšių, išnykusių arba galinčių išnykti kitur Europoje ir pasaulyje“.
Rumunijos prezidentūra pranešė, kad oficialioje Karolio programoje numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu.
Manoma, kad iš Bukarešto Karolis keliaus į kaimiškąją Transilvaniją, regione jam priklauso nemažai nekilnojamojo turto ir jis ne kartą ten lankėsi. Viename kaime 2006 m. jis nusipirko namą, dabar jame įkurtas botanikos muziejus.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Bukareštas, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Rumunija penktadienį paneigė Ukrainos pranešimą, kad dvi Rusijos raketos kirto NATO narės oro erdvę pakeliui į Ukrainą.
Rumunija užfiksavo „oro taikinį, paleistą iš Juodosios jūros, iš Rusijos Federacijos laivo“, tačiau šis „niekur nekirto Rumunijos oro erdvės“, nurodė jos Gynybos ministerija.
„Radarų sistemos užfiksavo, kad taikinio trajektorija arčiausiai Rumunijos oro erdvės buvo maždaug už 35 kilometrų į šiaurės rytus nuo sienos“, – priduriama pareiškime.
Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-21 „LanceR“, vykdantys NATO oro policijos misiją, buvo pasiųsti į Rumunijos šiaurę, „kad papildytų mūsų reakcijos galimybes“, sakoma jame.
Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad dvi Rusijos raketos kirto Moldovos ir NATO narės Rumunijos oro erdvę prieš įskrisdamos į Ukrainą. Moldova patvirtino šį įvykį ir paskelbė iškviesianti Rusijos ambasadorių. Šalis jau matė Rusijos raketų nuolaužų per beveik metus trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kasmetinio forumo Rumunijoje metu užsipuolė Vakarų valstybes, kaltindamas jas bandymais primesti jo šaliai svetimas vertybes ir kritikuodamas ES bei JAV strategiją Ukrainoje, informuoja dpa.
„Vakarų civilizacijos galybė, prestižas ir gebėjimas veikti silpsta“, – V. Orbanas pareiškė tūkstančiams žmonių lankydamasis Rumunijos kurorte Beile Tušnade, Transilvanijoje, kur gyvena vengrų mažuma.
Apie save jis kalbėjo kaip apie Vengrijos kultūrinio ir politinio identiteto gynėją nuo „Briuselio biurokratų“. Vengrijos premjeras dar kartą pakartojo sąmokslo teoriją, kad Europos politiką neva diktuoja JAV milijardierius ir investuotojas Georgeas Sorosas.
„Jie gali gyventi kaip nori, bet turėtų ir mums leisti gyventi taip, kaip mes norime“, – reikalavo V. Orbanas, užsimindamas apie ES bylą prieš Vengriją dėl įstatymo apribojančio informaciją apie LGBTQ bendruomenės problemas.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje ir peikė Vakarus už tai, kad jie neva ignoravo Rusijos saugumo interesus prieš tai, kai jos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Pasak V. Orbano, jeigu valdžioje vis dar būtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tai karas Ukrainoje net nebūtų prasidėjęs.
Rumunijos nacionalistai bandė nutraukti V. Orbano kalbą vos jam pradėjus kalbėti. Jie skandavo „Transilvanija visada bus Rumunijos žemė“, tačiau juos išvedė policija.
Beile Tusnadas – nedidelis miestelis Transilvanijoje, kuriame gyvena etninių vengrų mažuma. Iki 1918 m. šis regionas priklausė Vengrijai.
Vengrijos politinė partija „Fidesz“ šiame miestelyje daugiau nei tris dešimtmečius rengia vasaros stovyklą, o V. Orbanas, vienas iš partijos įkūrėjų, čia tradiciškai kasmet sako baigiamąją kalbą.
V. Orbanas Vengrijos premjero postą užima nuo 2010 m., jau keturias kadencijas iš eilės. Tačiau Vengrija gali tapti pirmąja ES nare, kuriai dėl teisės viršenybės pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas.
JAV pirmoji ponia Jill Biden. EPA – ELTA foto
Bukareštas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį JAV pirmoji ponia Jill Biden Rumunijoje susitiko su pabėgėliais iš karo draskomos Ukrainos.
„Jūs esate nepaprastai stiprūs, – išklausiusi motinų ir vaikų istorijas apie tai, kaip jiems teko bėgti nuo Rusijos invazijos, teigė J. Biden. – Mes išvien su jumis, tikiuosi, kad tai žinote.“
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rumuniją jau pabėgo daugiau kaip 810 tūkst. žmonių. Daugelis jų iš čia pasitraukė į kitas šalis. Skaičiuojama, kad Rumunijoje pasiliko apie 80 tūkst. ukrainiečių, pusė jų – vaikai.
J. Biden šiuo metu su trijų dienų vizitu lankosi regione. Taip Vašingtonas siekia toliau rodyti savo paramą Ukrainai ir jos kaimyninėms šalims, kurios padeda ukrainiečiams pabėgėliams. JAV pirmoji ponia penktadienį Rumunijoje susitiko su ten dislokuotais JAV kariais, o sekmadienį vyks į Slovakiją, kur taip pat susitiks su pabėgėliais, pagalbos teikimo organizacijų darbuotojais ir vietos gyventojais.
Prieš savaitę su neanonsuotu vizitu Ukrainoje lankėsi JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Čia ji susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Ukrainos jau pasitraukė beveik 5,5 mln. žmonių. Iš jų 3 mln. išvyko į Lenkiją, 817 tūkst. – į Rumuniją, o dar beveik 372 tūkst. pasitraukė į Slovakiją.
Prieš COVID priemones protestuojantys dešinieji radikalai įsiveržė į Rumunijos parlamento kiemą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Protestuodami prieš planuojamas koronaviruso priemones, dešimtys dešiniųjų radikalų Rumunijos sostinėje Bukarešte prasibrovė pro parlamento apsauginius ir įsiveržė į pastato kiemą. Buvo apgadinti keli automobiliai, panešė rumunų naujienų agentūra „Mediafax“.
Ministras pirmininkas Nicolae Ciuca paragino vidaus reikalų ministrą Lucianą Bodę pasirūpinti valstybinių institucijų apsauga.
Tuo tarpu tūkstančiai demonstrantų žygiavo vyriausybės rūmų link. Žmones į protestus sukvietė kraštutinių dešiniųjų opozicinė partija AUR, pasisakanti prieš atsargumo priemones ir vakcinaciją. Protestas surengtas parlamente vykstant diskusijai dėl planuojamo sveikatos paso įvedimo.
Policijos atstovas sakė, kad smurtiniai susirėmimai prie parlamento yra „įvykęs faktas“. Dabar ketinama stiprinti pajėgas prie parlamento. Internetinio laikraščio „g4media.ro“ duomenimis, per riaušes apgadinti JAV ir Japonijos ambasadų automobiliai.
Po dramatiško COVID atvejų šuolio spalį dabar septynių dienų sergamumo rodiklis Rumunijoje jau kelias savaites mažėja. Antradienį jis siekė tik 26,1 atvejo 100 000 gyventojų.
JAV karinis sraigtasparnis dėl gedimo turėjo leistis Bukarešto centre. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Black Hawk“ turėjo priverstinai leistis Rumunijos sostinės centre. Tai pranešė Rumunijos radijas.
Jo žiniomis, žmonės per incidentą nenukentėjo, orlaivis nuvertė du apšvietimo stulpus, kurie nugriuvo ant netoliese stovėjusių automobilių. Charleso de Gaulle`io aikštės rajone sustabdytas transporto eismas, ten dirba policininkai, kariškiai ir medikai. Kariniai prokurorai tiria incidento aplinkybes.
Gynybos ministerijos atstovas Constantinas Spinu naujienų agentūrai „Agerpres“ papasakojo, kad Rumunijos ir JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnių mokomojo skrydžio metu „Black Hawk“ pilotas pranešė apie orlaivio gedimą. Buvo priimtas sprendimas atlikti priverstinį nusileidimą.
JAV ambasada informavo dirbanti kartu su partneriais rumunais, kad būtų sureguliuota susiklosčiusi situacija.
Dėl incidento keičiama liepos 20-21 d. d. renginių, skirtų Rumunijos aviacijos dienai ir šalies kariškių išvedimui iš Afganistano, programa.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Austrijos kolega Alexanderu Schallenbergu ir Rumunijos diplomatijos vadovu Bogdanu Aurescu birželio 24-26 dienomis viešės Pietų Kaukaze.
Trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrų vizitas į Azerbaidžaną, Armėniją ir Sakartvelą rengiamas ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu, sakoma URM pranešime. Dėl šio vizito susitarta gegužės 27 dieną Lisabonoje vykusiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų (Gymnich) susitikime, kurio metu, be kita ko, diskutuota apie įšaldytus konfliktus ES Rytų kaimynystėje.
„Džiaugiuosi, kad buvo išgirstas Lietuvos kvietimas skirti didesnį geopolitinį dėmesį Pietų Kaukazui. Puikiai pažįstame šį regioną ir žinome, kaip svarbu regiono valstybėms jausti ES paramą jų saugumui ir stabilumui. Norime labai aiškiai pasakyti – Europa yra ir bus tik dar aktyvesnė Pietų Kaukaze. Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra pasiryžusi visapusiškai prie to prisidėti, taip pat išnaudojant ir Rytų partnerystės teikiamas galimybes“, – prieš vizitą sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Birželio 25 d. numatomi G. Landsbergio, A. Schallenbergo ir B. Aurescu susitikimai su Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais šių šalių sostinėse, o birželio 26-ąją ministrus Tbilisyje priims Sakartvelo vadovybė.
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė išsiunčianti vieną rusų diplomatą, taip reikšdama solidarumą su Čekija.
Pasak ministerijos, Rusijos ambasados Bukarešte gynybos atašė pavaduotojas Aleksejus Gričajevas bus „paskelbtas persona non grata dėl jo veiksmų, prieštaraujančių Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Rumunijoje vyksta parlamento rinkimai. Rinkimų apylinkės atvėrė duris 7 val. Balsavimas truks iki 21 val.
Rumunijos piliečiai turi išrinkti 136 senatorius ir 329 deputatus iš 7 136 kandidatų (2 477 – į Senatą ir 4 659 – į Deputatų Rūmus).
Parlamentarai renkami ketveriems metams. Balsuojama pagal partijų sąrašus. Patekti į Deputatų Rūmus taip pat mėgina 42 nepriklausomi kandidatai, o į Senatą – vienas. Patekimo į parlamentą barjeras – 5 proc. balsų.
Nuolatinės rinkimų administracijos duomenimis, į rinkėjų sąrašus įtraukta daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Pandemija pakoregavo tradicinį rinkimų procesą. Pagal galiojančias taisykles, uždarose patalpose gali susirinkti ne daugiau kaip 20 žmonių, o atvirame ore – ne daugiau kaip 50. Nustatytos privalomos sanitarinės normos: kaukių dėvėjimas, temperatūros matavimas, saugaus atstumo laikymasis, patalpų dezinfekcija.
Naujausių apklausų duomenimis, mažumos vyriausybę sudariusią Nacionalliberalų partiją ketina paremti 28 proc. rinkėjų, Socialdemokratų partiją – 23 proc., Sąjungą už Rumunijos gelbėjimą – 18 proc.
Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Moldovoje vyksta prezidento rikimai. Dabartiniam prorusiškam prezidentui Igoriui Dodonui iššūkį meta proeuropietiška varžovė Maia Sandu, praneša dpa.
Moldova, buvusi Tarybų Sąjungos valstybė tarp Ukrainos ir Rumunijos, ilgą laiką buvo susiskaldžiusi dėl eurointegracijos siekio ir palankumo Maskvai.
2016 m. rinkimuose I. Dodonas nugalėjo M. Sandu antrajame ture. Pastaraisiais metais Moldova, viena neturtingiausių Europos valstijų, priartėjo prie ekonomikos žlugimo, o 45 metų politikas paramos ieškojo Rusijoje.
M. Sandu, kuriai 48, kelis mėnesius buvo premjerė I. Dodono pirmosios kadencijos metu, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ji pasisako už integraciją su Europos Sąjunga kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
Rinkimų procesą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šalies įvairiapusę žiniasklaidos erdvę įvertino kaip sudarančią nešališkas sąlygas abiem kandidatams.
Tam, kad rinkimai būtų laikom įvykusiais, juose dalyvauti turi bent trečdalis visų balso teisę turinčių piliečių. Jei kandidatas surenka daugiau nei pusę visų balsų, jis laikomas nugalėtoju jau pirmajame ture. Kitu atveju rengiamas antrasis rinkimų turas.
Kokie giluminiai procesai nulėmė, kad iš sovietinės „stovyklos“ išsilaisvinusių šalių likimai susiklostė taip skirtingai, o kai kurios susidūrė su teritorinio vientisumo problemomis, kurių nepavyksta išspręsti dešimtmečiais? Moldovos Respublika nepraranda vilties dėl Padniestrės regiono, nors visuomenė jam, kaip rodo atliekamos apklausos, vis abejingesnės.
Ciniška kelionės „razina“
KOVID-19 pandemija keliems mėnesiams sustingdė pasaulio gyvenimą, privertė pamiršti pramogas, įšaldė kelionių agentūrų veiklą. Tačiau traukiantis naujojo koronaviruso grėsmei pamažu švelninami apribojimai verslui. Artėja laikas, kai įspūdžių pasiilgę žmonės vėl atsivers puslapius su kelionių pasiūlymais.
Kai kuriuos siūlymus reikėtų vertinti kritiškai.
„Persikelkite į Padniestrę – jeigu norėsite itin netradicinės patirties, galite nukeliauti į atsiskyrėlišką Padnestrės respubliką, jos sostinę Tiraspolį bei apleistus bunkerius ir ginklų sandėlius“, – kelionę į Moldovą pristato vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Baltic Clipper“.
Ką tai reiškia – atsiskyrėliška respublika? Lietuvos kelionių planuotojai išties išradingi ir ciniški, taip neutraliai apibūdindami separatistų atplėštą Moldovos teritoriją!
Verta priminti, kad mūsų valstybė remia Moldovos teritorinį vientisumą, ES Rytų partnerystės šalies eurointegraciją.
Kovo 2-ąją Moldova minėjo dvi datas. Šiemet 28-osios metinės, kai valstybė tapo visateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Ta proga bendrame Prezidento, parlamento pirmininko ir premjero pareiškime sakoma, kad šis įvykis reiškia atkurtą teisę į valstybingumo tęstinumą, moldavų valstybės, gyvuojančios 660 metų, nepriklausomybę. Kartu šią dieną minimi tragiški 1992 metų įvykiai, susiję su Padniestrės konfliktu – niūriausiu šių laikų istorijos puslapiu. Ginkluotų susirėmimų pasekmės moldavų bendruomenėje jaučiamos ik šiol, turi įtakos politiniam ir socialiniam – ekonominiam gyvenimui.
Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
Prie Moldovos Vyriausybės veikiantis Reintegracijos biuras fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir naujojo koronaviruso protrūkio metu. Į Lietuvą panašaus dydžio Moldovoje, gegužės 2-osios duomenimis, KOVID-19 pasiglemžė 124 gyvybes; infekcija patvirtinta 4051 asmeniui, iš jų Padniestrės regione (apie 465 tūkst. gyventojų) – 467. Kišiniovas reiškia susirūpinimą dėl šiame regione pažeidžiamų piliečių teisių, medicinos paslaugų bei kompensuojamųjų vaistų, pirmojo būtinumo prekių prieinamumo.
Molotovo-Ribentropo akto sąmokslo auka
Padniestrės regiono konfliktas turi gilumines priežastis, už kurių slypi Rusijos imperiniai interesai.
Šiemet sukanka 80 metų, kai Sovietų sąjungos kariuomenė aneksavo Besarabiją. Į ją pretendavo kaip į „savo žemes“: 1812 m. po sutarties su Osmanų imperija carinė Rusija atsiriekė dalį buvusios Moldovos (Moldavijos) kunigaikštystės, šią teritoriją tarp Dniestro ir Pruto upių pavadino Besarabijos gubernija. Laisvieji moldavai, žinoma, šios teritorijos Rusijai nepripažino, žemes siekė susigrąžinti. (XIX a. antrojoje pusėje likusi Moldavijos dalis su Valakija sudarė Rumunijos karalystę.)
Po raudonosios revoliucijos, 1918 m., Besarabijos didžioji dalis atiteko Rumunijai. Rusijos įtakos zonoje liko kairysis Dniestro krantas, dabar vadinamas Padniestrės regionu.
Čia prasideda kitas priešistorės etapas – sovietizacija. Padniestrės regionas jį patyrė keliais dešimtmečiais anksčiau nei likusi Moldovos dalis. Pagal Maskvos planą 1924 m. iš Padniestrės ir gretimų Ukrainos rajonų buvo įkurta Moldavijos autonominė sovietinė respublika Ukrainos SSR sudėtyje.
Netrukus paaiškėjo, kad sovietinė valdžiajau tuomet turėjo aiškių ketinimų susigrąžinti Besarabijos žemes. Telaukė tinkamo momento. Jis atėjo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, pagal kurios slaptuosius protokolus Sovietų sąjungos įtakai perėjo tuomet Rumunijai priklausiusi Besarabija.
Taip 1940 metų birželio 28 dieną SSRS kariuomenė įžengė į Besarabiją. Vos po kelių dienų, rugpjūčio 2-ąją, buvo paskelbta apie Moldavijos sovietų socialistinės respublikos sukūrimą SSRS sudėtyje. Į jos sudėtį buvo įtrauktos okupuotos Besarabijos teritorijos (Belcis, Benderai, Kahulis, Kišiniovas, Orhėjus, Soroka) bei anksčiau aneksuotas regionas Dniestro kairiajame krante. Besarabijos pietinė dalis ir Bukovinos šiaurinė dalis Nikitos Chruščiovo valia buvo priskirti Ukrainai.
Tarptautinės teisės specialisto žvilgsniu
Kaip žlungant Sovietų sąjungai Moldovoje įsiplieskė vidinis konfliktas, peraugęs į ginkluotą, kurio pasekmės yra jaučiamos iki šiol?
Atsakymus galima rasti Namiko Alijevo knygoje „Padniestrės konfliktas (tarp Pruto ir Dniestro). Išsamūs politiniai ir teisiniai tyrimai“. Tai Gruzijos sostinėje veikiančio Suchumio valstybinio universiteto leidinys. N.Alijevas yra tarptautinės teisės specialistas, buvęs Azerbaidžano ambasadorius Moldovoje ir Gruzijoje, devynių tarptautinių ir nacionalinių akademijų (Maskvos, Insbruko Tbilisio, Niujorko, Sankt Peterburgo) tikrasis narys, trijų universitetų garbės narys, daugiau nei 20 monografijų, knygų ir brošiūrų, per 100 mokslinių straipsnių autorius. Jo darbai paskelbti daugeliu kalbų: azerbaidžaniečių, turkų, rusų, anglų, moldavų, vengrų, lenkų, rumunų, gruzinų, armėnų, taip pat ir lietuvių.
Mokslininkas ir diplomatas Namikas Alijevas
Šiais metais išleistoje monografijoje analizuojama konflikto priešistorė, jo istoriniai ir teisiniai aspektai, galimi sprendimo keliai. Pateikiama konflikto kronika, dokumentai.
Autorius atkreipia dėmesį į Padniestrės konflikto raidą: 1989–1992 metais tai buvo vidinis konfliktas tarp Moldovos centrinės ir regiono valdžios, nors jau tuomet įvykiuose tiek netiesiogiai, tiek ir tiesiogiai įsitraukė ir kitos valstybės, tačiau tarptautinės teisės požiūriu Padniestrės konfliktas peraugo į tarptautinį 1992 metų birželį, kai į konfliktą įsitraukė Rusijos 14-osios armijos daliniai.
Konflikto užuomazgos – nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse
1991 metų rugpjūčio 27 dieną paskelbta Moldovos Respublikos nepriklausomybės deklaracija. Kartu paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo paktas ir 1940 metų rugpjūčio 2 dienos SSRS įstatymas dėl Moldavijos SSR įkūrimo.
Rusija Moldavijos nepriklausomybę pripažino tų pačių metų gruodžio 18 dieną, su administracinių sienų ribomis, kokios buvo 1990 metų sausio 1 dieną, t.y. kartu su rajonais, esančiais Dniestro kairiajame krante.
Tačiau konflikto užuomazgos susiformavo dar iki nepriklausomybės atkūrimo. Nesantaika kilo dėl skirtingos šalies ateities vizijos: viena visuomenės grupė norėjo nepriklausomybės ir moldavų valstybingumo, kita – susijungimo su Rumunija (už šį kelią pasisakė nedidelė kūrėjų ir jaunimo grupė), o trečioji – Moldavijos išsaugojimo Sovietų sąjungos sudėtyje. Pastaroji idėja daugiausia buvo remiama Dniestro kairiajame krante. Iš baimės, kad Moldavija nebūtų sujungta su Rumunija, ypač po Nikolaje Čaušescu diktatūros nuvertimo, kilo masinė psichozė.
1990-ųjų pavasarį Tiraspolyje, paskui Benderuose, Ribnicoje prasidėjo nepaklusnumo centrinei valdžiai akcijos. Surengtos demonstracijos protestuojant prieš naująja valstybine Moldovos vėliava paskelbtą Trispalvę. Nenoro pripažinti nepriklausomos valstybės ženklus būta ir Lietuvoje, tačiau, skirtingai nuo mūsų šalies, Kišiniovui augančių separatistinių nuotaikų suvaldyti nepavyko.
Namiko Alijevo knyga „Padniestrės konfliktas”
Rugsėjo 2 dieną Tiraspolyjeį vyko suvažiavimas, kuriame paskelbtas neteisėtas darinys – Padniestrės Moldavijos respublika (PMR). Separatistai pareiškė, kad atsiskiria nuo Moldavijos, esą dauguma gyventojų šioje teritorijoje yra rusai bei ukrainiečiai, o 1940 metais jie esą buvo „prievarta“ sujungti su moldavais (iš tiesų Dniestro kairiajame krante gyventojų tautinė sudėtis maždaug iš trijų beveik lygių grupių: moldavų, ukrainiečių ir rusų).
Ir šiandien Padniestrės įvykių teisėtumas grindžiamas tuo, kad nepriklausomybės deklaracija esą de jure anuliuoja Padniestrę Moldovos Respublikos sudėtyje, taip pat pakeičia dabartines Moldovos ir Rumunijos bei Moldovos ir Ukrainos sienas.
PMR pasaulio bendruomenė nepripažino. Tačiau, pasak N.Alijevo, jos paskelbimo aktas tapo separatistų scenarijaus paskutiniu akordu, nes PMR pasiskelbė esanti SSRS sudėtyje.
Separatistams atėjo ginkluota pagalba
Konfliktas peraugo į konfliktą, kai į jį pradėjo atvirai kištis regione dislokuota sovietinė kariuomenė. 1991 metų gruodžio 3 dieną 14-oji armija užėmė Padniestrės teritorijos miestus: Grigoriopolį, Dubesarį, Slabodzėją, Tiraspolį, Ribnicą.
1992-ųjų kovo pradžioje, kai Moldova tapo visateise JTO nare su teisėtai pripažintomis valstybės sienomis, gvardiečiai su kazokais užblokavo tiltus per Dniestrą ties Valullui Vode, Benderais, Kamenka, Ribnica, įrengė „kontroliuojamus taškus“.
Į Padniestrės regioną būriais ėmė traukti kazokai ir samdiniai. Jau pirmąją savaitę į pagalbą Tiraspolio separatistams atvyko apie 2,5 tūkst. kazokų.
1992-ųjų pavasarį per Padniestrės karo veiksmus žuvo apie 1000 žmonių. 130 tūkst. tapo pabėgėliais savo šalyje ar išvyko ieškoti prieglobsčio užsienyje. Prarado savo namus.
Nėra saldu ir kairiajame Dniestro krante. Gyventojų skaičius čia sumažėjo apie 11 proc., išvyko uždarbiauti į užsienį.
Tęsiasi kompromisų paieška
Moldovos ir Rusijos sutartis dėl ginkluoto konflikto Padniestrės regione taikaus sureguliavimo principų pasirašyta 1992 metų liepos 21 dieną.
Saugumo zona yra 225 km ilgio ir 10–12 km pločio. Jungtines taikdarių pajėgos buvo sudarytos iš Rusijos, Padniestrės administracijos, Moldovos ir Ukrainos stebėtojų, įrengta 15 stacionarių stebėsenos punktų.
Kaip pastebi N.Alijevas, Ukraina iš vienos pusės oficialiai atsiribojo nuo Padniestrės valdžios, tačiau kita vertus, daug ukrainiečių savanorių stojo į Tiraspolio pusę prieš Moldovą. Ukrainos santykiai ir pozicija dėl Padniestrės buvo nepastovūs, priklausė nuo politinės konjunktūros.
Pastaraisiais metais tarptautinių susitarimų dėka vyksta kompromisų paieška ir pasiekta pažanga. Liberalizuotas vizų režimas. Leista į Padniestrę įsileisti mokytojus dėstyti mokyklose lotynų rašmenimis.
Moldova yra susidūrusi su dilema: atkurti savo teritorinį vientisumą ar integruotis į Europą atsisakius jai taip svarbaus regiono. Visuomenės erdvėje vis atviriau siūloma atsisakyti Padniestrės regiono. Dešimtys apklausų rodo, kad visuomenės akyse konflikto sureguliavimo klausimas jau nėra prioritetinis. Užaugo moldavų kartos, kurios nepamena 1992-ųjų įvykių…
Susitaikius – iškyla naujos grėsmės
Susitaikius su regiono praradimu, gali iškilti naujos grėsmės. N.Alijevas atkreipia dėmesį į sunkiai įtikimą dalyką: pasirodo, kad į Moldovos teritorijas pretenzijas reiškia jau ir pasaulio armėnų bendruomenė.
Armėnų teroristinė organizacija ASALA
2012 metų rugpjūčio 16 dieną Libijos Andžaro mieste armėnų teroristinė organizacija „Nor-ASALA“ oficialiai deklaravo savo organizaciją ir paskelbė tikslą įgyvendinti planą sukurti Nor Chajastan (Naująją Armėniją), iškėlė ištisą politinių reikalavimų sąrašą.
Kaip vieną iš svarbiausių programinių politinių reikalavimų ši organizacija iškėlė siekį sukurti „Šiaurės-vakarų Armėniją“ Budžako regione prie Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos sienų.
Geopolitiškai Moldova dalijama į aiškius regionus: šiaurinę, centrinę, Padniestrės rajonus ir Budžaką. Kiekvienas iš jų turi savo ypatumų, o Budžakas, kaip geopolitinių tyrimų objektas, yra vienas iš sudėtingiausių ir įdomiausių regionų. Armėnai čia niekada nesudarė bent kiek reikšmingesnės etninės dalies.
To nepaisant jie pretenduoja į šį regioną, numatydami čia viešpatauti ateityje, – perspėja tarptautinės teisės ekspertas N.Alijevas.
Šiaulių apylinkės teismas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skyrė 54 metų Rumunijos piliečiui, kuris 2015 m. keliuose bankomatuose įrengė magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Vėliau, panaudojus kortelių duomenis, gyventojų sąskaitose esančiais pinigais, daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas Indonezijoje, Kinijoje, Jamaikoje.
Be to, užsienietis bankui turės grąžinti 18 037,27 eurų ir Policijos departamentui – 1864,52 eurų ekstradicijos išlaidų.
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Mariaus Steponaičio, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis. Jis 2015 m. sausio pradžioje tris kartus Radviliškyje, bankomate, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Taip užsienietis neteisėtai užfiksavo ir įgijo 552 vnt. svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis, kurių pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti.
Vėliau duomenys buvo perduoti nenustatytam asmeniui ar asmenims ir Indonezijoje, Kinijoje bei Jamaikoje buvo panaudoti 45 vnt. banko klientų kortelių duomenys. Iš banko klientų mokėjimo kortelių sąskaitų buvo nuskaityti pinigai už prekes ar paslaugas, iš viso už 18 037,27 eurų.
Kaltinamasis iki 2015 m. gegužės 23 dienos Šiauliuose, kito banko bankomate, taip pat kaip ir Radviliškyje, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Tačiau svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenų neįgijo, nes bankomato inkasatoriai pastebėjo ir paėmė įrenginius.
Be to, C. V. T. 2014 m. gruodžio pabaigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgijo bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis, ir Šiauliuose per du kartus pasikėsino išimti po 1000 litų, iš viso beveik 580 eurų.
Kaltinamasis buvo nustatytas užfiksavus vaizdo kameromis ir atlikus DNR tyrimus. Užsieniečio paieška buvo paskelbta 2019 m. balandį. Vyras surastas per Interpolą, nes už panašius nusikaltimus buvo teistas Vokietijoje. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje kaltinamasis buvo perduotas ir sulaikytas Lietuvoje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
Į Lietuvą gabenamas nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Į „Linde Gas„ statomą gamyklą Kėdainiuose naktį į pirmadienį atvyksta nestandartinių gabaritų, beveik 170 tonų sveriantis krovinys, lydimas policijos palydos ir gabenamas specialiomis transporto priemonėmis. Du 37 ir 22 m. ilgio autotraukiniai į naujai statomą „Linde Gas“ oro skaidymo gamyklą iš Rumunijos gabena rektifikacinę koloną ir pagrindinį šilumokaitį.
Kadangi prekių judėjimas nėra ribojamas, didelių gabaritų kroviniai sekmadienį, 21 val., kirs Lietuvos-Lenkijos sieną ties Kalvarija ir naktį su policijos palyda pasieks „Linde Gas„ gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Anot „Linde Gas“ Baltijos regiono verslo plėtros vadovo Daliaus Klyvio, rektifikacinės kolonos, kitaip dar vadinamos „šalčio dėže„, atvykimas yra svarbus žingsnis dujų gamyklos statybų procese. Ši kolona yra vienas esminių oro skaidymo gamyklos komponentų, kuriame bus atliekamas deguonies ir azoto skaidymas.
Gamyklos darbai vyksta pagal numatytą planą – šiuo metu gamyklos teritorijoje užbaigiamas statyti kompresorinės pastatas. Į gamyklą jau yra investuota didžioji dalis numatytų lėšų. Iš viso oro skaidymo gamyklos statyboms planuoja skirti 20 mln. eurų investicijų, o statybų darbus planuojama užbaigti jau šių metų pabaigoje.
Kolonos ir šilumokaičio detalės buvo pagamintos „Linde Engineering“ priklausančioje gamykloje Vokietijoje, o galutinai surinkta Rumunijoje. Pervežimo darbus organizuoja tarptautinė kompanija „Eastern Shipping„, o krovinio montavimo darbus Kėdainiuose atliks „Elektrėnų energetikos remontas“. Nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Rektifikacinės kolonos pastatymas gamyklos teritorijoje numatytas antradienį nuo 7 val. ryto. Kolona bus iškeliama specialiu autokranu.
Krovinių transportavimas ir maršrutas buvo derinami su Lietuvos kelių policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija .Autotraukiniai nuo pat įvažiavimo į Lietuvą bus lydimi policijos automobilio.
„Linde Gas„ (buvusi AGA), teikianti pramonines dujas Lietuvoje, veikia nuo 1992 m. ir priklauso pirmaujančiai pasaulinei pramoninių dujų ir inžinerijos bendrovei „Linde“. Šių metų sausio mėn. AGA pakeitė pavadinimą ir oficialiai tapo „Linde Gas“.
Slaptai.lt ne sykį rašė, kad Armėnija šiuo metu rimtai susipykusi su trimis valstybėmis – Turkija, Azerbaidžanu ir Gruzija (Sakartvelas). Viena iš priežasčių, kodėl įtemti santykiai, – tai teritorinės pretenzijos. Tiek ankstesnės, tiek dabartinės Armėnijos valdžios reiškia teritorines pretenzijas Turkijai (sakykim, Araratas), Azerbaidžanui (Kalnų Karabachas) ir Sakartvelui (pavyzdžiui, reikalauja atiduoti neva armėnišką Batumį).
Tačiau armėnų separatistai, regis, neturi saiko jausmo. Pasirodo, oficialusis Jerevanas užsienyje gyvenančių tautiečių rankomis pretenduoja dar į trijų nepriklausomų šalių teritorijas. Tai – Moldova, Ukraina ir Rumunija.
Kad ši informacija nėra laužta iš piršto, byloja šiais metais Tbilisyje dienos šviesą išvydęs prof. dr. Namiko Alijevo mokslinis – analitinis veikalas „Padniestrės konfliktas“.
Pagrindinis autoriaus dėmesys sukoncentruotas į politinį – karinį konfliktą, kilusį tarp Moldovos ir Rusijos dėl Padniestrės. Knygos autorius tvirtina, kad 1989-1992 metais tarp centrinės Moldovos valdžios ir Padniestrės regiono atstovų kilę nesusipratimai tebuvo „vidinio pobūdžio“. Tačiau 1992-aisiais metais į konfliktą įsivėlė 14-oji Rusijos armija, ir nuo tada šis konfliktas laikomas tarptautiniu. Mat į Moldovos vidaus reikalus ciniškai įsivėlė svetimos valstybės – Rusijos – ginkluotosios pajėgos.
„Padniestrės konflikte“ šie įvykiai analizuojami itin preciziškai: visos priežastys, teisiniai aspektai, galimybė išvengti kraujo praliejimo… Taip pat pateikiama išsami įvykių kronika.
Tad šis mokslinis veikalas pravers visiems, kurie domisi teritoriniais konfliktas, kilusiais tiek buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, tiek ir kituose pasaulio regionuose.
Beje, šiame veikale pasakojama ir apie specifinį Budžako regioną, kuris apima Ukrainos, Rumunijos ir Moldovos teritorijas. Moldova dalinama į kelis akivaizdžiai skirtingus regionus – Šiaurė, Centras, Padniestrė ir Budžakas. Kiekvienas iš šių regionų – ypatingas (sava istorija, kultūra, nacionaline gyventojų sudėtimi bei užsienio šalių dėmesiu).
Prof. dr. Namikas Alijevas, knygų „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabachas” bei „Padniestrės konfliktas” autorius
Svarbu pabrėžti, jog armėnai ten niekad nesudarė tautinės mažumos. Jų nepavadinsi net etnine mažuma. Bet Budžake gyvenančių armėnų tautybės žmonių apetitai – labai dideli. Jie ten nori būti patys svarbiausi, turėti daugiausiai privilegijų. Vien dėl to, jog kadaise atsikėlė į Budžaką gyventi.
Dar svarbu pabrėžti, jog mokslinio veikalo „Padniestrės konfliktas“ autorius – solidus politikas, mokslininkas, tyrinėtojas. Namikas Alijevas yra Azerbaidžano diplomatas, kadaise rezidavęs Moldovoje ir Gruzijoje. Jo sąskaitoje – 20 mokslinių monografijų bei šimtas mokslinių straipsnių. N.Alijevas taip pat yra tikrasis Maskvos, Insburgo, Tbilisio, Niujorko, Sankt Peterburgo Mokslo Akademijų narys, trijų užsienio universitetų garbės daktaras.
Be kita ko, jo ankstesnysis mokslinis veikalas „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabacho konfliktas“ išverstas į lietuvių kalbą. 2013-aisiais metais ši knyga buvo pristatytas Vilniaus Universitete. Lietuviškoje spaudoje buvo paskelbta ir prof. dr. N.Alijevo straipsnių Kalnų Karabacho tema.
Sekmadienį Rumunijos prezidento rinkimų antrasis ratas neatnešė staigmenų – įtikinamą pergalę iškovojo dabartinis valstybės vadovas Klausas Iohannis.
Rumunijos vertinimų ir strategijos instituto (IRES) surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, per lemiamą balsavimą 60 metų etninis vokietis Klausas Iohannis (Nacionalliberalų partija – NLP) surinko 66,5 proc. balsų, o jo varžovė, Socialdemokratų partijos (SDP) lyderė Viorica Dancila – 33,5 proc. Balsuoti atėjo 49,84 proc. užregistruotų rinkėjų.
Tad K. Iohannis perrinktas Rumunijos prezidentu dar vienai penkerių metų kadencijai. Pasak stebėtojų, galima teigti, kad šalies proeuropietiškos politinės jėgos nugalėjo nacionalines populistines.
K. Iohannis per visą kampaniją elgėsi kaip nugalėtojas ir atrodė kaip stiprus kandidatas, kas tikriausiai padarė įspūdį daliai rinkėjų. Vis dėlto jam buvo priekaištaujama dėl pasyvumo, pasipūtimo, ankstesnių rinkimų pažadų nevykdymo. Net Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rinkimų pirmajam ratui skirtą straipsnį apie jį pavadino „Didvyris, kuris patyrė nesėkmę, bet vis dėlto nugalės“.
V. Dancila Rumunijos politinėje scenoje pasirodė 2018 metais kaip ministrė pirmininkė ir iškart sulaukė kaltinimų nekompetentingumu ir patyčių dėl to, kad rumuniškai kalba su klaidomis, nemoka užsienio kalbų ir neskoningai rengiasi. Pastangos sukurti „žmogiškos“ politikės, suprantančios rumunų reikmes, pasiaukojamos motinos ir žmonos įvaizdį veikiau paliko silpnumo įspūdį.
Rumunijoje reiškiama nuomonė, kad K. Iohannio ambicijos kur kas didesnės nei antrasis prezidento mandatas. Pasak apžvalgininkų, valstybės vadovas siekia įeiti į istoriją kaip Rumunijos išvaduotojas nuo komunizmo. Per paskutinį susitikimą su rinkėjais jis pareiškė, jog „SDP viešpatavo Rumunijos politinėje scenoje su nedidelėmis išimtimis 30 metų nuo to laiko, kai mes atsikratėme komunizmo, bet nuo visų komunistų mes neatsikratėme“.
„Lapkričio 24-ąją mes su šampanu aikštėse švęsime K. Iohannio pergalę antrajame rate ne prieš V. Dancilą, o prieš raudonąjį marą, – rašė apžvalgininkas Ionas Cristoiu. – Komunizmas Rumunijoje žlugo praėjus 30 metų po komunizmo žlugimo Rytų Europoje“.
Neabejojama, kad per antrąją K. Iohannio kadenciją Rumunijos ryšiai su ES ir NATO pasidarys dar glaudesni ir kad šalis dar energingiau ragins stiprinti rytinį Aljanso sparną.
