Rumunijos sostinė Bukareštas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Rumunijoje vyksta parlamento rinkimai. Rinkimų apylinkės atvėrė duris 7 val. Balsavimas truks iki 21 val.
Rumunijos piliečiai turi išrinkti 136 senatorius ir 329 deputatus iš 7 136 kandidatų (2 477 – į Senatą ir 4 659 – į Deputatų Rūmus).
Parlamentarai renkami ketveriems metams. Balsuojama pagal partijų sąrašus. Patekti į Deputatų Rūmus taip pat mėgina 42 nepriklausomi kandidatai, o į Senatą – vienas. Patekimo į parlamentą barjeras – 5 proc. balsų.
Nuolatinės rinkimų administracijos duomenimis, į rinkėjų sąrašus įtraukta daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Pandemija pakoregavo tradicinį rinkimų procesą. Pagal galiojančias taisykles, uždarose patalpose gali susirinkti ne daugiau kaip 20 žmonių, o atvirame ore – ne daugiau kaip 50. Nustatytos privalomos sanitarinės normos: kaukių dėvėjimas, temperatūros matavimas, saugaus atstumo laikymasis, patalpų dezinfekcija.
Naujausių apklausų duomenimis, mažumos vyriausybę sudariusią Nacionalliberalų partiją ketina paremti 28 proc. rinkėjų, Socialdemokratų partiją – 23 proc., Sąjungą už Rumunijos gelbėjimą – 18 proc.
Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Moldovoje vyksta prezidento rikimai. Dabartiniam prorusiškam prezidentui Igoriui Dodonui iššūkį meta proeuropietiška varžovė Maia Sandu, praneša dpa.
Moldova, buvusi Tarybų Sąjungos valstybė tarp Ukrainos ir Rumunijos, ilgą laiką buvo susiskaldžiusi dėl eurointegracijos siekio ir palankumo Maskvai.
2016 m. rinkimuose I. Dodonas nugalėjo M. Sandu antrajame ture. Pastaraisiais metais Moldova, viena neturtingiausių Europos valstijų, priartėjo prie ekonomikos žlugimo, o 45 metų politikas paramos ieškojo Rusijoje.
M. Sandu, kuriai 48, kelis mėnesius buvo premjerė I. Dodono pirmosios kadencijos metu, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ji pasisako už integraciją su Europos Sąjunga kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
Rinkimų procesą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šalies įvairiapusę žiniasklaidos erdvę įvertino kaip sudarančią nešališkas sąlygas abiem kandidatams.
Tam, kad rinkimai būtų laikom įvykusiais, juose dalyvauti turi bent trečdalis visų balso teisę turinčių piliečių. Jei kandidatas surenka daugiau nei pusę visų balsų, jis laikomas nugalėtoju jau pirmajame ture. Kitu atveju rengiamas antrasis rinkimų turas.
Kokie giluminiai procesai nulėmė, kad iš sovietinės „stovyklos“ išsilaisvinusių šalių likimai susiklostė taip skirtingai, o kai kurios susidūrė su teritorinio vientisumo problemomis, kurių nepavyksta išspręsti dešimtmečiais? Moldovos Respublika nepraranda vilties dėl Padniestrės regiono, nors visuomenė jam, kaip rodo atliekamos apklausos, vis abejingesnės.
Ciniška kelionės „razina“
KOVID-19 pandemija keliems mėnesiams sustingdė pasaulio gyvenimą, privertė pamiršti pramogas, įšaldė kelionių agentūrų veiklą. Tačiau traukiantis naujojo koronaviruso grėsmei pamažu švelninami apribojimai verslui. Artėja laikas, kai įspūdžių pasiilgę žmonės vėl atsivers puslapius su kelionių pasiūlymais.
Kai kuriuos siūlymus reikėtų vertinti kritiškai.
„Persikelkite į Padniestrę – jeigu norėsite itin netradicinės patirties, galite nukeliauti į atsiskyrėlišką Padnestrės respubliką, jos sostinę Tiraspolį bei apleistus bunkerius ir ginklų sandėlius“, – kelionę į Moldovą pristato vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Baltic Clipper“.
Ką tai reiškia – atsiskyrėliška respublika? Lietuvos kelionių planuotojai išties išradingi ir ciniški, taip neutraliai apibūdindami separatistų atplėštą Moldovos teritoriją!
Verta priminti, kad mūsų valstybė remia Moldovos teritorinį vientisumą, ES Rytų partnerystės šalies eurointegraciją.
Kovo 2-ąją Moldova minėjo dvi datas. Šiemet 28-osios metinės, kai valstybė tapo visateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Ta proga bendrame Prezidento, parlamento pirmininko ir premjero pareiškime sakoma, kad šis įvykis reiškia atkurtą teisę į valstybingumo tęstinumą, moldavų valstybės, gyvuojančios 660 metų, nepriklausomybę. Kartu šią dieną minimi tragiški 1992 metų įvykiai, susiję su Padniestrės konfliktu – niūriausiu šių laikų istorijos puslapiu. Ginkluotų susirėmimų pasekmės moldavų bendruomenėje jaučiamos ik šiol, turi įtakos politiniam ir socialiniam – ekonominiam gyvenimui.
Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
Prie Moldovos Vyriausybės veikiantis Reintegracijos biuras fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir naujojo koronaviruso protrūkio metu. Į Lietuvą panašaus dydžio Moldovoje, gegužės 2-osios duomenimis, KOVID-19 pasiglemžė 124 gyvybes; infekcija patvirtinta 4051 asmeniui, iš jų Padniestrės regione (apie 465 tūkst. gyventojų) – 467. Kišiniovas reiškia susirūpinimą dėl šiame regione pažeidžiamų piliečių teisių, medicinos paslaugų bei kompensuojamųjų vaistų, pirmojo būtinumo prekių prieinamumo.
Molotovo-Ribentropo akto sąmokslo auka
Padniestrės regiono konfliktas turi gilumines priežastis, už kurių slypi Rusijos imperiniai interesai.
Šiemet sukanka 80 metų, kai Sovietų sąjungos kariuomenė aneksavo Besarabiją. Į ją pretendavo kaip į „savo žemes“: 1812 m. po sutarties su Osmanų imperija carinė Rusija atsiriekė dalį buvusios Moldovos (Moldavijos) kunigaikštystės, šią teritoriją tarp Dniestro ir Pruto upių pavadino Besarabijos gubernija. Laisvieji moldavai, žinoma, šios teritorijos Rusijai nepripažino, žemes siekė susigrąžinti. (XIX a. antrojoje pusėje likusi Moldavijos dalis su Valakija sudarė Rumunijos karalystę.)
Po raudonosios revoliucijos, 1918 m., Besarabijos didžioji dalis atiteko Rumunijai. Rusijos įtakos zonoje liko kairysis Dniestro krantas, dabar vadinamas Padniestrės regionu.
Čia prasideda kitas priešistorės etapas – sovietizacija. Padniestrės regionas jį patyrė keliais dešimtmečiais anksčiau nei likusi Moldovos dalis. Pagal Maskvos planą 1924 m. iš Padniestrės ir gretimų Ukrainos rajonų buvo įkurta Moldavijos autonominė sovietinė respublika Ukrainos SSR sudėtyje.
Netrukus paaiškėjo, kad sovietinė valdžiajau tuomet turėjo aiškių ketinimų susigrąžinti Besarabijos žemes. Telaukė tinkamo momento. Jis atėjo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, pagal kurios slaptuosius protokolus Sovietų sąjungos įtakai perėjo tuomet Rumunijai priklausiusi Besarabija.
Taip 1940 metų birželio 28 dieną SSRS kariuomenė įžengė į Besarabiją. Vos po kelių dienų, rugpjūčio 2-ąją, buvo paskelbta apie Moldavijos sovietų socialistinės respublikos sukūrimą SSRS sudėtyje. Į jos sudėtį buvo įtrauktos okupuotos Besarabijos teritorijos (Belcis, Benderai, Kahulis, Kišiniovas, Orhėjus, Soroka) bei anksčiau aneksuotas regionas Dniestro kairiajame krante. Besarabijos pietinė dalis ir Bukovinos šiaurinė dalis Nikitos Chruščiovo valia buvo priskirti Ukrainai.
Tarptautinės teisės specialisto žvilgsniu
Kaip žlungant Sovietų sąjungai Moldovoje įsiplieskė vidinis konfliktas, peraugęs į ginkluotą, kurio pasekmės yra jaučiamos iki šiol?
Atsakymus galima rasti Namiko Alijevo knygoje „Padniestrės konfliktas (tarp Pruto ir Dniestro). Išsamūs politiniai ir teisiniai tyrimai“. Tai Gruzijos sostinėje veikiančio Suchumio valstybinio universiteto leidinys. N.Alijevas yra tarptautinės teisės specialistas, buvęs Azerbaidžano ambasadorius Moldovoje ir Gruzijoje, devynių tarptautinių ir nacionalinių akademijų (Maskvos, Insbruko Tbilisio, Niujorko, Sankt Peterburgo) tikrasis narys, trijų universitetų garbės narys, daugiau nei 20 monografijų, knygų ir brošiūrų, per 100 mokslinių straipsnių autorius. Jo darbai paskelbti daugeliu kalbų: azerbaidžaniečių, turkų, rusų, anglų, moldavų, vengrų, lenkų, rumunų, gruzinų, armėnų, taip pat ir lietuvių.
Mokslininkas ir diplomatas Namikas Alijevas
Šiais metais išleistoje monografijoje analizuojama konflikto priešistorė, jo istoriniai ir teisiniai aspektai, galimi sprendimo keliai. Pateikiama konflikto kronika, dokumentai.
Autorius atkreipia dėmesį į Padniestrės konflikto raidą: 1989–1992 metais tai buvo vidinis konfliktas tarp Moldovos centrinės ir regiono valdžios, nors jau tuomet įvykiuose tiek netiesiogiai, tiek ir tiesiogiai įsitraukė ir kitos valstybės, tačiau tarptautinės teisės požiūriu Padniestrės konfliktas peraugo į tarptautinį 1992 metų birželį, kai į konfliktą įsitraukė Rusijos 14-osios armijos daliniai.
Konflikto užuomazgos – nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse
1991 metų rugpjūčio 27 dieną paskelbta Moldovos Respublikos nepriklausomybės deklaracija. Kartu paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo paktas ir 1940 metų rugpjūčio 2 dienos SSRS įstatymas dėl Moldavijos SSR įkūrimo.
Rusija Moldavijos nepriklausomybę pripažino tų pačių metų gruodžio 18 dieną, su administracinių sienų ribomis, kokios buvo 1990 metų sausio 1 dieną, t.y. kartu su rajonais, esančiais Dniestro kairiajame krante.
Tačiau konflikto užuomazgos susiformavo dar iki nepriklausomybės atkūrimo. Nesantaika kilo dėl skirtingos šalies ateities vizijos: viena visuomenės grupė norėjo nepriklausomybės ir moldavų valstybingumo, kita – susijungimo su Rumunija (už šį kelią pasisakė nedidelė kūrėjų ir jaunimo grupė), o trečioji – Moldavijos išsaugojimo Sovietų sąjungos sudėtyje. Pastaroji idėja daugiausia buvo remiama Dniestro kairiajame krante. Iš baimės, kad Moldavija nebūtų sujungta su Rumunija, ypač po Nikolaje Čaušescu diktatūros nuvertimo, kilo masinė psichozė.
1990-ųjų pavasarį Tiraspolyje, paskui Benderuose, Ribnicoje prasidėjo nepaklusnumo centrinei valdžiai akcijos. Surengtos demonstracijos protestuojant prieš naująja valstybine Moldovos vėliava paskelbtą Trispalvę. Nenoro pripažinti nepriklausomos valstybės ženklus būta ir Lietuvoje, tačiau, skirtingai nuo mūsų šalies, Kišiniovui augančių separatistinių nuotaikų suvaldyti nepavyko.
Namiko Alijevo knyga „Padniestrės konfliktas“
Rugsėjo 2 dieną Tiraspolyjeį vyko suvažiavimas, kuriame paskelbtas neteisėtas darinys – Padniestrės Moldavijos respublika (PMR). Separatistai pareiškė, kad atsiskiria nuo Moldavijos, esą dauguma gyventojų šioje teritorijoje yra rusai bei ukrainiečiai, o 1940 metais jie esą buvo „prievarta“ sujungti su moldavais (iš tiesų Dniestro kairiajame krante gyventojų tautinė sudėtis maždaug iš trijų beveik lygių grupių: moldavų, ukrainiečių ir rusų).
Ir šiandien Padniestrės įvykių teisėtumas grindžiamas tuo, kad nepriklausomybės deklaracija esą de jure anuliuoja Padniestrę Moldovos Respublikos sudėtyje, taip pat pakeičia dabartines Moldovos ir Rumunijos bei Moldovos ir Ukrainos sienas.
PMR pasaulio bendruomenė nepripažino. Tačiau, pasak N.Alijevo, jos paskelbimo aktas tapo separatistų scenarijaus paskutiniu akordu, nes PMR pasiskelbė esanti SSRS sudėtyje.
Separatistams atėjo ginkluota pagalba
Konfliktas peraugo į konfliktą, kai į jį pradėjo atvirai kištis regione dislokuota sovietinė kariuomenė. 1991 metų gruodžio 3 dieną 14-oji armija užėmė Padniestrės teritorijos miestus: Grigoriopolį, Dubesarį, Slabodzėją, Tiraspolį, Ribnicą.
1992-ųjų kovo pradžioje, kai Moldova tapo visateise JTO nare su teisėtai pripažintomis valstybės sienomis, gvardiečiai su kazokais užblokavo tiltus per Dniestrą ties Valullui Vode, Benderais, Kamenka, Ribnica, įrengė „kontroliuojamus taškus“.
Į Padniestrės regioną būriais ėmė traukti kazokai ir samdiniai. Jau pirmąją savaitę į pagalbą Tiraspolio separatistams atvyko apie 2,5 tūkst. kazokų.
1992-ųjų pavasarį per Padniestrės karo veiksmus žuvo apie 1000 žmonių. 130 tūkst. tapo pabėgėliais savo šalyje ar išvyko ieškoti prieglobsčio užsienyje. Prarado savo namus.
Nėra saldu ir kairiajame Dniestro krante. Gyventojų skaičius čia sumažėjo apie 11 proc., išvyko uždarbiauti į užsienį.
Tęsiasi kompromisų paieška
Moldovos ir Rusijos sutartis dėl ginkluoto konflikto Padniestrės regione taikaus sureguliavimo principų pasirašyta 1992 metų liepos 21 dieną.
Saugumo zona yra 225 km ilgio ir 10–12 km pločio. Jungtines taikdarių pajėgos buvo sudarytos iš Rusijos, Padniestrės administracijos, Moldovos ir Ukrainos stebėtojų, įrengta 15 stacionarių stebėsenos punktų.
Kaip pastebi N.Alijevas, Ukraina iš vienos pusės oficialiai atsiribojo nuo Padniestrės valdžios, tačiau kita vertus, daug ukrainiečių savanorių stojo į Tiraspolio pusę prieš Moldovą. Ukrainos santykiai ir pozicija dėl Padniestrės buvo nepastovūs, priklausė nuo politinės konjunktūros.
Pastaraisiais metais tarptautinių susitarimų dėka vyksta kompromisų paieška ir pasiekta pažanga. Liberalizuotas vizų režimas. Leista į Padniestrę įsileisti mokytojus dėstyti mokyklose lotynų rašmenimis.
Moldova yra susidūrusi su dilema: atkurti savo teritorinį vientisumą ar integruotis į Europą atsisakius jai taip svarbaus regiono. Visuomenės erdvėje vis atviriau siūloma atsisakyti Padniestrės regiono. Dešimtys apklausų rodo, kad visuomenės akyse konflikto sureguliavimo klausimas jau nėra prioritetinis. Užaugo moldavų kartos, kurios nepamena 1992-ųjų įvykių…
Susitaikius – iškyla naujos grėsmės
Susitaikius su regiono praradimu, gali iškilti naujos grėsmės. N.Alijevas atkreipia dėmesį į sunkiai įtikimą dalyką: pasirodo, kad į Moldovos teritorijas pretenzijas reiškia jau ir pasaulio armėnų bendruomenė.
Armėnų teroristinė organizacija ASALA
2012 metų rugpjūčio 16 dieną Libijos Andžaro mieste armėnų teroristinė organizacija „Nor-ASALA“ oficialiai deklaravo savo organizaciją ir paskelbė tikslą įgyvendinti planą sukurti Nor Chajastan (Naująją Armėniją), iškėlė ištisą politinių reikalavimų sąrašą.
Kaip vieną iš svarbiausių programinių politinių reikalavimų ši organizacija iškėlė siekį sukurti „Šiaurės-vakarų Armėniją“ Budžako regione prie Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos sienų.
Geopolitiškai Moldova dalijama į aiškius regionus: šiaurinę, centrinę, Padniestrės rajonus ir Budžaką. Kiekvienas iš jų turi savo ypatumų, o Budžakas, kaip geopolitinių tyrimų objektas, yra vienas iš sudėtingiausių ir įdomiausių regionų. Armėnai čia niekada nesudarė bent kiek reikšmingesnės etninės dalies.
To nepaisant jie pretenduoja į šį regioną, numatydami čia viešpatauti ateityje, – perspėja tarptautinės teisės ekspertas N.Alijevas.
Šiaulių apylinkės teismas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skyrė 54 metų Rumunijos piliečiui, kuris 2015 m. keliuose bankomatuose įrengė magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Vėliau, panaudojus kortelių duomenis, gyventojų sąskaitose esančiais pinigais, daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas Indonezijoje, Kinijoje, Jamaikoje.
Be to, užsienietis bankui turės grąžinti 18 037,27 eurų ir Policijos departamentui – 1864,52 eurų ekstradicijos išlaidų.
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Mariaus Steponaičio, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis. Jis 2015 m. sausio pradžioje tris kartus Radviliškyje, bankomate, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Taip užsienietis neteisėtai užfiksavo ir įgijo 552 vnt. svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis, kurių pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti.
Vėliau duomenys buvo perduoti nenustatytam asmeniui ar asmenims ir Indonezijoje, Kinijoje bei Jamaikoje buvo panaudoti 45 vnt. banko klientų kortelių duomenys. Iš banko klientų mokėjimo kortelių sąskaitų buvo nuskaityti pinigai už prekes ar paslaugas, iš viso už 18 037,27 eurų.
Kaltinamasis iki 2015 m. gegužės 23 dienos Šiauliuose, kito banko bankomate, taip pat kaip ir Radviliškyje, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Tačiau svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenų neįgijo, nes bankomato inkasatoriai pastebėjo ir paėmė įrenginius.
Be to, C. V. T. 2014 m. gruodžio pabaigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgijo bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis, ir Šiauliuose per du kartus pasikėsino išimti po 1000 litų, iš viso beveik 580 eurų.
Kaltinamasis buvo nustatytas užfiksavus vaizdo kameromis ir atlikus DNR tyrimus. Užsieniečio paieška buvo paskelbta 2019 m. balandį. Vyras surastas per Interpolą, nes už panašius nusikaltimus buvo teistas Vokietijoje. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje kaltinamasis buvo perduotas ir sulaikytas Lietuvoje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
Į Lietuvą gabenamas nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Į „Linde Gas„ statomą gamyklą Kėdainiuose naktį į pirmadienį atvyksta nestandartinių gabaritų, beveik 170 tonų sveriantis krovinys, lydimas policijos palydos ir gabenamas specialiomis transporto priemonėmis. Du 37 ir 22 m. ilgio autotraukiniai į naujai statomą „Linde Gas“ oro skaidymo gamyklą iš Rumunijos gabena rektifikacinę koloną ir pagrindinį šilumokaitį.
Kadangi prekių judėjimas nėra ribojamas, didelių gabaritų kroviniai sekmadienį, 21 val., kirs Lietuvos-Lenkijos sieną ties Kalvarija ir naktį su policijos palyda pasieks „Linde Gas„ gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Anot „Linde Gas“ Baltijos regiono verslo plėtros vadovo Daliaus Klyvio, rektifikacinės kolonos, kitaip dar vadinamos „šalčio dėže„, atvykimas yra svarbus žingsnis dujų gamyklos statybų procese. Ši kolona yra vienas esminių oro skaidymo gamyklos komponentų, kuriame bus atliekamas deguonies ir azoto skaidymas.
Gamyklos darbai vyksta pagal numatytą planą – šiuo metu gamyklos teritorijoje užbaigiamas statyti kompresorinės pastatas. Į gamyklą jau yra investuota didžioji dalis numatytų lėšų. Iš viso oro skaidymo gamyklos statyboms planuoja skirti 20 mln. eurų investicijų, o statybų darbus planuojama užbaigti jau šių metų pabaigoje.
Kolonos ir šilumokaičio detalės buvo pagamintos „Linde Engineering“ priklausančioje gamykloje Vokietijoje, o galutinai surinkta Rumunijoje. Pervežimo darbus organizuoja tarptautinė kompanija „Eastern Shipping„, o krovinio montavimo darbus Kėdainiuose atliks „Elektrėnų energetikos remontas“. Nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Rektifikacinės kolonos pastatymas gamyklos teritorijoje numatytas antradienį nuo 7 val. ryto. Kolona bus iškeliama specialiu autokranu.
Krovinių transportavimas ir maršrutas buvo derinami su Lietuvos kelių policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija .Autotraukiniai nuo pat įvažiavimo į Lietuvą bus lydimi policijos automobilio.
„Linde Gas„ (buvusi AGA), teikianti pramonines dujas Lietuvoje, veikia nuo 1992 m. ir priklauso pirmaujančiai pasaulinei pramoninių dujų ir inžinerijos bendrovei „Linde“. Šių metų sausio mėn. AGA pakeitė pavadinimą ir oficialiai tapo „Linde Gas“.
Slaptai.lt ne sykį rašė, kad Armėnija šiuo metu rimtai susipykusi su trimis valstybėmis – Turkija, Azerbaidžanu ir Gruzija (Sakartvelas). Viena iš priežasčių, kodėl įtemti santykiai, – tai teritorinės pretenzijos. Tiek ankstesnės, tiek dabartinės Armėnijos valdžios reiškia teritorines pretenzijas Turkijai (sakykim, Araratas), Azerbaidžanui (Kalnų Karabachas) ir Sakartvelui (pavyzdžiui, reikalauja atiduoti neva armėnišką Batumį).
Tačiau armėnų separatistai, regis, neturi saiko jausmo. Pasirodo, oficialusis Jerevanas užsienyje gyvenančių tautiečių rankomis pretenduoja dar į trijų nepriklausomų šalių teritorijas. Tai – Moldova, Ukraina ir Rumunija.
Kad ši informacija nėra laužta iš piršto, byloja šiais metais Tbilisyje dienos šviesą išvydęs prof. dr. Namiko Alijevo mokslinis – analitinis veikalas „Padniestrės konfliktas“.
Pagrindinis autoriaus dėmesys sukoncentruotas į politinį – karinį konfliktą, kilusį tarp Moldovos ir Rusijos dėl Padniestrės. Knygos autorius tvirtina, kad 1989-1992 metais tarp centrinės Moldovos valdžios ir Padniestrės regiono atstovų kilę nesusipratimai tebuvo „vidinio pobūdžio“. Tačiau 1992-aisiais metais į konfliktą įsivėlė 14-oji Rusijos armija, ir nuo tada šis konfliktas laikomas tarptautiniu. Mat į Moldovos vidaus reikalus ciniškai įsivėlė svetimos valstybės – Rusijos – ginkluotosios pajėgos.
„Padniestrės konflikte“ šie įvykiai analizuojami itin preciziškai: visos priežastys, teisiniai aspektai, galimybė išvengti kraujo praliejimo… Taip pat pateikiama išsami įvykių kronika.
Tad šis mokslinis veikalas pravers visiems, kurie domisi teritoriniais konfliktas, kilusiais tiek buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, tiek ir kituose pasaulio regionuose.
Beje, šiame veikale pasakojama ir apie specifinį Budžako regioną, kuris apima Ukrainos, Rumunijos ir Moldovos teritorijas. Moldova dalinama į kelis akivaizdžiai skirtingus regionus – Šiaurė, Centras, Padniestrė ir Budžakas. Kiekvienas iš šių regionų – ypatingas (sava istorija, kultūra, nacionaline gyventojų sudėtimi bei užsienio šalių dėmesiu).
Prof. dr. Namikas Alijevas, knygų „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabachas“ bei „Padniestrės konfliktas“ autorius
Svarbu pabrėžti, jog armėnai ten niekad nesudarė tautinės mažumos. Jų nepavadinsi net etnine mažuma. Bet Budžake gyvenančių armėnų tautybės žmonių apetitai – labai dideli. Jie ten nori būti patys svarbiausi, turėti daugiausiai privilegijų. Vien dėl to, jog kadaise atsikėlė į Budžaką gyventi.
Dar svarbu pabrėžti, jog mokslinio veikalo „Padniestrės konfliktas“ autorius – solidus politikas, mokslininkas, tyrinėtojas. Namikas Alijevas yra Azerbaidžano diplomatas, kadaise rezidavęs Moldovoje ir Gruzijoje. Jo sąskaitoje – 20 mokslinių monografijų bei šimtas mokslinių straipsnių. N.Alijevas taip pat yra tikrasis Maskvos, Insburgo, Tbilisio, Niujorko, Sankt Peterburgo Mokslo Akademijų narys, trijų užsienio universitetų garbės daktaras.
Be kita ko, jo ankstesnysis mokslinis veikalas „Tarptautinė teisė ir Kalnų Karabacho konfliktas“ išverstas į lietuvių kalbą. 2013-aisiais metais ši knyga buvo pristatytas Vilniaus Universitete. Lietuviškoje spaudoje buvo paskelbta ir prof. dr. N.Alijevo straipsnių Kalnų Karabacho tema.
Sekmadienį Rumunijos prezidento rinkimų antrasis ratas neatnešė staigmenų – įtikinamą pergalę iškovojo dabartinis valstybės vadovas Klausas Iohannis.
Rumunijos vertinimų ir strategijos instituto (IRES) surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, per lemiamą balsavimą 60 metų etninis vokietis Klausas Iohannis (Nacionalliberalų partija – NLP) surinko 66,5 proc. balsų, o jo varžovė, Socialdemokratų partijos (SDP) lyderė Viorica Dancila – 33,5 proc. Balsuoti atėjo 49,84 proc. užregistruotų rinkėjų.
Tad K. Iohannis perrinktas Rumunijos prezidentu dar vienai penkerių metų kadencijai. Pasak stebėtojų, galima teigti, kad šalies proeuropietiškos politinės jėgos nugalėjo nacionalines populistines.
K. Iohannis per visą kampaniją elgėsi kaip nugalėtojas ir atrodė kaip stiprus kandidatas, kas tikriausiai padarė įspūdį daliai rinkėjų. Vis dėlto jam buvo priekaištaujama dėl pasyvumo, pasipūtimo, ankstesnių rinkimų pažadų nevykdymo. Net Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rinkimų pirmajam ratui skirtą straipsnį apie jį pavadino „Didvyris, kuris patyrė nesėkmę, bet vis dėlto nugalės“.
V. Dancila Rumunijos politinėje scenoje pasirodė 2018 metais kaip ministrė pirmininkė ir iškart sulaukė kaltinimų nekompetentingumu ir patyčių dėl to, kad rumuniškai kalba su klaidomis, nemoka užsienio kalbų ir neskoningai rengiasi. Pastangos sukurti „žmogiškos“ politikės, suprantančios rumunų reikmes, pasiaukojamos motinos ir žmonos įvaizdį veikiau paliko silpnumo įspūdį.
Rumunijoje reiškiama nuomonė, kad K. Iohannio ambicijos kur kas didesnės nei antrasis prezidento mandatas. Pasak apžvalgininkų, valstybės vadovas siekia įeiti į istoriją kaip Rumunijos išvaduotojas nuo komunizmo. Per paskutinį susitikimą su rinkėjais jis pareiškė, jog „SDP viešpatavo Rumunijos politinėje scenoje su nedidelėmis išimtimis 30 metų nuo to laiko, kai mes atsikratėme komunizmo, bet nuo visų komunistų mes neatsikratėme“.
„Lapkričio 24-ąją mes su šampanu aikštėse švęsime K. Iohannio pergalę antrajame rate ne prieš V. Dancilą, o prieš raudonąjį marą, – rašė apžvalgininkas Ionas Cristoiu. – Komunizmas Rumunijoje žlugo praėjus 30 metų po komunizmo žlugimo Rytų Europoje“.
Neabejojama, kad per antrąją K. Iohannio kadenciją Rumunijos ryšiai su ES ir NATO pasidarys dar glaudesni ir kad šalis dar energingiau ragins stiprinti rytinį Aljanso sparną.
Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.
Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.
Nuopuolis
Vašingtone per langą mačiau daug negrų. Šie jiems kaip mums vengrai. Tačiau yra vienas skirtumas: negrą greičiau atpažinsi nei vengrą.
60 sąs. 1978
Kančia
Protestuojantis rumunas po mūsų langais Niujorke bliovė: “Čaušesku yra Drakula!” Nikas ėmė drebėti ir pabalo kaip dezinfekuota Rumunijos medžiaga. Vėl vėmė ir atsisakė valgyti. Naktį praleido parkritęs į fotelį. Jie nori mums sukelti nervų priepuolį ir tada lieps pasirašyti viską, ko jie nori! Tačiau aš esu įžvalgi.
60 sąs. 1978
Žiedai
Aš dievinu gėlėtas sukneles. Kai tokią apsivelku, Nikas mane vadina socializmo pavasariu.
67 sąs. 1978
Socialistinis realizmas
Būna akimirkų, kai aš nebesusivokiu, kur esu iš tikrųjų.
67 sąs. 1978
Ateities paveikslas
Jei ančiai nukerti galvą, ji dar skrenda. Tai man pademonstravo Šimijesku. Kokia energija! Nuostabu! Čia aš regiu Naujojo Žmogaus simbolį.
68 sąs. 1978
Faktų patikrinimas
Atlikau eksperimentą.
Tai, kas būdinga ančiai, netinka vidutinio išsivystymo vengrui. Reikėtų surizikuoti ir pabandyti su grynakrauju rumunu, tačiau Nikas neleidžia. Vardan mokslo! Bet aš jį priversiu. Atsiras koks nors disidentas, apie kurį “Laisvoji Europa” dar nežino!
68 sąs. 1978
Bestseleris
Bukarešte labiausiai pageidaujama knyga yra mano naujausias kūrinys „Makromolekulinė chemija“. Ją perka labiau nei storą Niko kalbų rinktinės tomą.
69 sąs. 1978
Peleninės
Arafatui parodėme naujas keramikines pelenines su įtaisyta pasiklausymo aparatūra. Jos labai tinka restoranams ir viešbučiams. Parduosime jam kokį trisdešimt dėžių.
71 sąs. 1978
Trąšos
Štai viena Pol Poto idėja. Žmogaus fekalijos yra gera trąša, tačiau ją reikia išsklaidyti rankomis – tuomet didesnis efektas. Šį metodą būtų nuostabu pritaikyti Transilvanijos vengrams. Reikia pasikalbėti su Niku. Sutaupysime kastuvų.
121 sąs. 1979
Komunizmas ir logika
Darbą reikia palikti vargšams. Tai teisinga mintis. Turtingieji yra turtingi, todėl kam jiems pinigai.
128 sąs. 1979
Ruonės
Eksperimentas su oru pareikalavo kelių aukų. Likusios gyvos plaukikės tapo kresnesnės po hormonų injekcijos, sustiprinusios raumenis. Tokioms mergoms visur auga plaukai, jos ima panašėti į ruonius. Įdomu!
128 sąs. 1979
Kaip nemalonu!
Saugumo departamentas požemyje.
Gatvėje sugavo vengrų šnipą ir mūsų specialistai trankė jo galvą į sieną, kad tas prisipažintų. Jis klykė. Buvo didelis nesusipratimas, ir aš paklausiau, ar vengrai visada klykia, kai ko nors prašo iš jų. Man atsakė, kad visada.
Reikia surasti kitą, moksliškesnį rūšių klasifikacijos metodą. Negali būti nė kalbos, kad aš būčiau vienoje eilėje su vengrais.
197 sąs. 1980
Kliedesys
Rumunijos diktatoriaus žmona Elena Ceaușescu
Vidurnakty netikėtai pabudau. Mačiau siaubingą sapną. Tie nešvarūs, barzdoti angliakasiai voliojosi mūsų specialiajame traukinyje, kuris taip brangiai kainavo!
Išgėriau dvi raminančiųjų tablets.
238 sąs. 1981
Kaip juokinga
Tiktai retas žino, kad Nikas turi humoro dovaną. Šiandieną jis papasakojo anekdotą apie vengrą, kuris baltino lubas. Kolosalu! Aš jį užsirašiau, kad atsiminčiau.
Vengras baltina lubas. Ateina kitas vengras ir sako: “Laikykis už teptuko, aš trumpam paimsiu tavo kopėčias”.
Juokiausi iki vakaro.
239 sąs. 1981
Skersvėjis
Pučia. Tai jaučiu dešine ausimi. Kaip įdomu – jausmas toks, tarsi oras plūstų laukan per kairę ausį! Kaip tai įmanoma? Reikės pažvelgti į medicinos enciklopediją. Tarp abiejų ausų juk yra smegenys, todėl oras negalėtų plūsti per jas.
239 sąs. 1981
Juokinga
Nikas nepakartojamas! Vėl nuoširdžiai pasijuokėme. Užrašiau jo papasakotą anekdotą.
Kodėl vengras, įėjęs į kambarį, pirmiausia pažvelgia į dešinę, o po to į kairę. Todėl kad jis negali iškart pažvelgti į abi puses.
Man vėl ašaros akyse.
59 sąs. 1982
Visiškai priešingai!
Kapitalizme žmogus išnaudoja žmogų. Socializme yra visiškai priešingai.
Jau penkioliktą kartą žiūriu cirko festivalio vaizdo įrašą. Negaliu suprasti, kas čia tokio ypatingo – iliuzionistas perpjauna per pusę baleriną. Saugumo departamento kambariuose tai daroma kasdien.
320 sąs. 1984
Granatos
Po pietų buvo bandomos granatos. Iš artimiausios psichiatrinės ligoninės atvežė figūrantus. Juos padalijo į grupes ir prošal važiuodamas vienas aukštas vaikinas taikliai mėtė į juos granatas.
Trečią kartą aš išsigandau! Vienas iš bepročių sugavo granatą ir ruošėsi sviesti į mersedesą. Kokia laimė, kad ji sprogo jo rankose!
395 sąs. 1985
Gražios mumijos
Aš vos nešoku! Nikas pasakoja apie naują Bukareštą, kur rytoj gyvens Naujasis Žmogus. Tribūną lieps statyti iš raudonojo marmuro. (Kai aš į ją lipsiu, pirmiausia reikės pagalvoti apie suknelės ir lietpalčio spalvą, nes raudona man nedera.)
Po to Nikas aptarė mūsų planuojamą mauzoliejų. Aš sukikenau įsivaizduodama jį balzamuotą.
398 sąs. 1985
Nelsonas Mandela
Mūsų kalėjime jis neištvertų nė penkerių metų.
554 sąs. 1989
Visi į aikštę!
Timišoara kunkuliuoja. Kaltas vienas kontrrevoliucionierius dvasininkas.
Į maištininkus reikia šauti! Prieš juos siųsti tankus ir lėktuvus! Tegul bombarduoja, tegul lieja napalmą!
Ak, kad būtų atominė bomba, kurios metų metus prašau iš Niko! Ji juk būtina!
564 sąs. 1989
Pranašystė
Mirties bausmė. Diktatorių nebėra.
Ši mano su Niku formuojama sistema yra nesugriaunama. Ji gyvuos dar ilgai po to, kai mūsų nebebus.
Garsiausiai juokiasi tas, kuris juokiasi paskutinis.
Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.
Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.
Minties skalpelis
Kartu su Šimijesku atlikome vadeivos smegenų disekciją. Jos buvo neturtingos ir, neabejoju, imperialistinei propagandai paklusnaus vidutinioko žmogaus smegenys. Būtų gerai, jeigu būtų ištyrinėtos ir jo šeimos narių smegenys. Tačiau maištas jau numalšintas, ir Nikas mano, kad eksperimentą reikia atidėti vėlesniam laikui. Jeigu taip, tai taip. Man vis dėlto gaila.
32 sąs. 1977
Diagnozė
Svaigsta galva. Ar todėl, kad skaitau Leniną, ar nuo šampano, kurį sumaišau su alumi.
33 sąs. 1977
Vertinga lektūra
Ką tik baigiau skaityti vokiečių knygos vertimą į rusų kalbą. Knygos pavadinimas “Mano kova”. Joje radau daug vertingų idėjų. Pavyzdžiui, kaip išvalyti sveiką naciją nuo svetimkūnių, kuriais ji infekuota (kaip ir pas mus). Aš daug ko nesupratau, tačiau Niko privatus gydytojas Palotinesku paaiškino man įvairių kraujo grupių teoriją. Buvau labai nustebinta! Jeigu šuniui perpili katino kraują, šis iškart nustimpa. Su žmogumi irgi taip pat. Rumunuose vyrauja A grupė, nes mes esame kilę iš kromanjoniečių. Tai man suteikia jėgų!
33 sąs. 1977
Ir nuvylė, ir nuramino
Gaila, prancūzų leidykla „Gallimard“ ką tik atsisakė publikuoti mano mokslinius darbus. Gal nereikėjo prašyti tokio didelio pelno procento? Tačiau man pasiūlė kitą leidyklą – „Pasaulio mintis“. Gražus pavadinimas, tiesiog tinkantis mano tyrimams.
34 sąs. 1977
Dialektika
Pirmas tarė : „Taip“.
Antras tarė: „Ne“.
Trečias abu įgrūdo į kalėjimą.
48 sąs. 1978
Oro duobė
Nikas lėktuve apsivėmė. „Tai dėl oro duobės”, bandė teisintis pilotas. Koks idiotas! Ore nebūna duobių, nes pats oras yra viena didelė duobė. Nereikia būti chemiku, kad tai žinotum!
53 sąs. 1978
Idiotiškas klausimas!
Vienas protokolo šefas paklausė, ką aš norėčiau aplankyti: Mažąjį ar Didijį Trianoną. Žinoma, kad Didįjį! Kuo jis mane laiko?
53 sąs. 1978
Nusivylimas
Pagaliau pamačiau jų garsųjį Trianoną. Nieko ypatingo. Dar sužinojau, kad Mažasis Trianonas yra didesnis už Didįjį Trianoną. Kaip jie sugebėjo juos apkeisti?
53 sąs. 1978
Išdavikas
Pasirodo, ne taip lengva patekti į Prancūzijos akademiją. Priedo, tenai yra vienas rumunų išdavikas, pavarde Ionesco. Reikia patyrinėti, ar negalima jo suvažinėti.
53 sąs. 1978
Sutikimas
Rumunijos diktatorių Ceaușescu šeima
Tauta mus pasitiko fantastiškai. Tūkstančiai vėliavų ir vėliavėlių, Niko portretai. Visuotinė linksmybė išvydus mūsų šarvuotą automobilį. Mane trikdė tik tai, kaip rumunai geba švęsti neatverdami burnų.
Agentūros „France Press“ žiniomis, leidykla „Flammarion“ turi 564 buvusio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žmonos Elenos dienoraščių sąsiuvinius, maždaug 12 500 mašinraščio puslapių tekstų nuo 1977 metų iki 1989-ųjų.
Dienoraščiai buvo surasti Bukarešte, Komunistų partijos CK pastate per 1989 m. gruodžio revoliuciją. Užrašų vulgarumas atskleidžia dvasiškai ligotos partokratijos “pirmosios damos” kliedesius, tačiau dokumento faktų autentiškumas yra įrodytas. Kad šie dienoraščiai būtų skaitomi, juos literatūriškai parengė rumunų rašytojas Tudoras Negresku.
Musė ir marksizmas
Vakar lankiausi profesoriaus Šimijesku laboratorijoje. Marksistiniu leniniu požiūriu moksliškai tyrinėjome gyvūnų elgseną ir galimybę gautus rezultatus pritaikyti masių psichologijai reguliuoti. Norėjome sužinoti, kaip veikia išoriniai stimuliatoriai.
Sunkiausia buvo pritvirtinti elektrodus prie musės kojų. Kai tai pavyko, sušukau: „Šokinėki!“. Šimijesku įjungė elektros srovę. Ir musė šokinėjo! Po to jai nupjovėme pusę kojos ir pakartojome bandymą. Musė nebešoko. Padarėme išvadą: jeigu musei nupjauni koją, ji nebegirdi.
26 sąs. 1977
Eksperimentas
Saugumo departamentasman parūpino keletą kalinių, vengrų, kurie pateko kalėjiman įskundus kaimynams, nes klausėsi “Laisvosios Europos”. Miela! Eksperimentuose jie man pabuvo musėmis.
26 sąs. 1977
Šauni sėkmė
Tai, ką Šimijesku parodė man su musėmis, tą aš pakartojau su vengrais. Viskas teisinga! Žmonės, kaip ir vabzdžiai, apkursta, kai jiems nupjauna koją. Dabar reikės pabandyti, kas nutinka su žmogumi, kai jis netenka abiejų kojų. Prašysiu, kad Saugumo departamentas man parūpintų tokį egzempliorių. Jei jie neturės, surasiu pati.
26 sąs. 1977
Dedukcija
Tardant tautos priešus, jiems negalima laužyti kojų, nes tada jie nebegirdi klausimų. O kas nutiktų, jeigu jiems nupjautų rankas? Šią problemą reikės patyrinėti nuodugniau.
26 sąs. 1977
Mokesčiai
Partijos ekonomistai apskaičiavo, kad komisiniai mokesčiai, kuriuos gavome už Azijos heroino tranzitą per mūsų valstybę, leistų sumažinti mokesčius ir darbo žmonės gautų vieną mėnesio algą per metus. Šešis frankus ir trisdešimt santimų.
31 sąs. 1977
Privatus vizitas
Laukiame Prancūzijos prezidento su žmona.
31 sąs. 1977
Dovanos
Spėriai išpakavau jų atvežtas dovanas. Esu nusivylusi! Tiktai du apgailėtini deimanto auskarai ir gipso statulėlė be rankų!*
*(Luvro muziejuje specialiai buvo pagaminta meninė Miloso Veneros kopija)
31 sąs. 1977
Vakarėlis
Viskas būtų buvę nuostabu, jei Nikas per vakarienę nebūtų sudaužęs taurės.
“Baltas stiklas neša laimę”, – šluostydamas rankas staltiese tarė Prancūzijos prezidentas.
Malonus žmogus, beveik nuplikęs. Matyt, gėrė prastą šampaną.
31 sąs. 1977
Meškų medžioklė
Prezidentui patiko tinklinis. Tačiau jis nekantriai laukė Niko pažadėtos meškų medžioklės, dėl kurios ir atvažiavo. Du armijos batalionai penkiolika dienų stengėsi atginti į Karpatus bent vieną mešką, tačiau man atrodo, kad Nikas prieš mėnesį nušovė paskutinę. Reikėjo kažkaip gelbėti padėtį. Apvilkome keturis vengrus meškų kailiais iš Nacionalinio teatro rekvizitų ir paleidome į rezervatą. Prancūzijos prezidentas nušovė tris, o ketvirtą sužeidė, teko pribaigti, kad tas neišplepėtų.
Elenos ir jos vyro Ceaușescu suėmimas
Prezidentas tarė: “Noriu iš arčiau apžiūrėti tuos siaubūnus”. Aš netekau žado, nes tą akimirką pagalvojau, kad jis kalba apie Niką ir mane. Tuojau grįžome į Bukareštą.
31 sąs. 1977
Tikras kumpis
Apžiūrėjome kiaulių fermą. Prancūzijos prezidentas paglostė paršiavedę kiaulę (nesuskubome jo sulaikyti) ir išsitepė visą delną raudonai.
“Nuostabūs gyvulėliai “, tarė jis.
31 sąs. 1977
Kad būtų gražu
Paršeliai irgi buvo nuplauti šampūnu ir nudažyti raudonai.
31 sąs. 1977
Blogi menininkai
Kaltieji bandė teisintis, kad buvo blogi dažai. Nikas išsiuntė juos į pataisos darbus – kasti kanalą, kuris sujungs Donavą su Juodąja jūra.
Popiežius Rumunijoje palaimintaisiais paskelbė septynis katalikų mažumos vyskupus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus trečiąją ir paskutiniąją savo viešnagės Rumunijoje dieną palaimintaisiais paskelbė septynis katalikų mažumos vyskupus.
Per masines pamaldas Blažo mieste jis sekmadienį „tikėjimo kankiniais“ paskelbė komunistų režimo metais kankintus ir galiausiai nelaisvėje mirusius dvasininkus.
Organizatorių duomenimis, Mišiose dalyvavo apie 60 000 žmonių.
Vyskupai 1948 metais naktį į spalio 29-ąją Rumunijos komunistinės vyriausybės agentų buvo įkišti į kalėjimą. Jie buvo apkaltinti „tėvynės išdavimu“, nes nesutiko priimti stačiatikių daugumos tikėjimo. Kalėjime jie buvo kankinami ir galiausiai mirė stačiatikių vienuolyne, kur gyveno namų arešto sąlygomis. Iki šiol nėra žinoma, kur jie palaidoti.
Vyskupai „kentėjo ir paaukojo savo gyvenimą“, priešindamiesi komunistinės vyriausybės „totalitariniam“ režimui, kalbėjo popiežius. Jie savo gyvenimu parodė rumunams „laisvė ir gailestingumo“ pavyzdį. Kartu Pranciškus pabrėžė, kad „religinių išraiškos formų įvairovė“ turtina šalį.
Šiandien Rumunijoje gyvena tik apie 200 000 graikų katalikų bažnyčios atstovų. 1948-aisiais, kai konfesija buvo de facto panaikinta ir priskirta stačiatikių bažnyčiai, tikinčiųjų buvo apie 1,5 mln.
Sostinėje Bukarešte ir kituose Rumunijos miestuose sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės teisėsaugos reformą. „Teisėsauga, ne korupcija“ ir „Atšaukite jas (pataisas) ir traukitės“, – skandavo demonstrantai prie vyriausybės rūmų Bukarešte. Daugelis jų laikė rankose Europos Sąjungos vėliavas.
Skaičiuojama, kad sostinėje į gatves išėjo apie 10 000 žmonių. Mažesnės demonstracijos vyko dar mažiausiai dešimtyje miestų.
Nauji protestai nukreipti prieš praėjusį antradienį vyriausybės priimtą skubų potvarkį: jis numato didelius pakeitimus skiriant prokuratūrų vadovus. Anot kritikų, tai suteiks vyriausybei daugiau įtakos.
Protestuodami prokurorai Bukarešte ir dar penkiuose miestuose nuo pirmadienio ketina kelias dienas streikuoti.
„Tai, kas vyksta Rumunijoje, yra iššūkis Europos Sąjungai kaip visumai. Ar ji nusileis korumpuotiesiems? – klausė 68 metų pensininkas Paulas Tautu. – Jei ji tai padarys, tai bus pabaigos pradžia“.
Europos Komisija trečiadienį griežtai sukritikavo vyriausybės veiksmus. Komisija „su dideliu susirūpinimu stebi naujausius įvykius, turėdama omenyje teisinės valstybės principus“, – Briuselyje sakė atstovas. Ir naujausių pataisų turinys, ir procedūra, priimta taikant skubius potvarkius, esą „tiesiogiai prieštarauja“ Komisijos rekomendacijoms.
Rumunijos gynybos ministras Mihai’us Fiforas pareiškė esąs sunerimęs dėl didėjančio Rusijos karinio buvimo Juodojoje jūroje. „Situacija per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė“, – sakė jis ir įspėjo: Rusija naudojasi Juodąja jūra, kad išplėstų savo įtaką rytiniame Viduržemio jūros regione, praneša agentūra „Reuters“.
Todėl, imdamasis atgrasymo, Bukareštas dar šiais metais investuos į naikintuvus ir karinę įrangą, sakė ministras, tačiau detalių neįvardijo. M. Fiforas pabrėžė, kad Rumunija jau dabar vykdo NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP – tai darys ir ateityje.
Nuo 2019 metų sausio Rumunija perims pirmininkavimą ES. Vėliausiai tada Bukareštas, anot M. Fiforo, nori, kad Europos gynyba taptų viena pagrindinių temų. Be kita ko, turėtų būti sprendžiama, kaip ateityje pasiruošti rusų kibernetinėmis atakoms.
Metų pradžioje NATO jau paskelbė, kad Juodojoje jūroje dažniau vykdys manevrus. Rumunija planuoja pirkti daugiau naikintuvų ir įrangos, įskaitant „Patriot“ raketas.
Be Rumunijos prie Juodosios jūros yra ir NATO narės Turkija bei Bulgarija.
Rumunijoje trečią vakarą tęsėsi antikorupciniai protestai. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte trečią vakarą iš eilės tūkstančiai žmonių dalyvavo proteste prieš tariamą valdžios atstovų korupciją.
Naujienų agentūros „Agerpress“ duomenimis, prie vyriausybės būstinės Bukarešte susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Valstybės himną giedodami ir Rumunijos vėliavomis mosuodami protestuotojai vėl susirinko Pergalės aikštėje priešais vyriausybės būstinę. Tačiau protestuotojų minia buvo daug mažesnė nei du ankstesnius vakarus, kai susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.
Protesto organizatoriai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo dėl naujo teisės akto ir priemonių, skirtų ginti korumpuotų politikų interesus.
Sekmadienį vykusio protesto metu išvengta susirėmimų. Tuo tarpu penktadienį po demonstrantų ir policininkų susirėmimų mažiausiai 450 žmonių prireikė medicininės pagalbos.
Apie demonstracijas sekmadienį taip pat pranešta iš Klužo-Napokos, Sibiu ir Jasai miestų.
Ministrės pirmininkės Vioricos Dancilos vyriausybė pateko į kritikos ugnį dėl priimtų teisės aktų, apribojančių kovos su korupcija agentūros DNA galias. Be kita ko, buvo atleista DNA vadovė Laura Kovesi.
Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.
Rumunijos valdančiosios partijos lyderiui skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas Liviu Dragnea ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo.
L. Dragnea neturėjo iš karto keliauti į kalėjimą, nes jis dar gali apskųsti sprendimą.
Ketvirtadienį vakare pasklidus žinioms dėl nuosprendžio L. Dragneai, tūkstančiai rumunų išėjo į sostinės Bukarešto ir kitų miestų gatves, reikalaudami naujos vyriausybės.
Tūkstančiai rumunų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš baudžiamųjų įstatymų sušvelninimą, apsunkinsiantį kovą su korupcija.
Protestuotojai sostinėje Bukarešte, kur susirinko apytikriai 5 tūkst. demonstrantų, šaukė „Nenusileisime“ ir „Vagys“.
Demonstracijos metu kelis kartus kilo peštynės su policijos pareigūnais. Pareigūnų teigimu, sulaikyti aštuoni asmenys.
Protestuotojai piktinosi pirmadienį šalies parlamento priimtais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kurie, opozicijos teigimu, padės ginti pažeidėjus.
Remiantis pakeitimais, sumažinamas skaičius pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti sulaikytas kardomajam kalinimui. Anot Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso, kai kurie pakeitimai bus naudingi valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviui Dragneai, kuris susiduria su kaltinimais korupcija. Jis gali prašyti peržiūrėti jam paskelbtą lygtinį nuosprendį, dėl kurio nuo 2016 metų politikas negalėjo siekti ministro pirmininko posto.
Be kita ko, pagal pakeitimus kriminalinių nusikaltimų tyrimai negalės trukti ilgiau kaip vienerius metus, o tai reiškia, kad bylos bus automatiškai nutraukiamos, jei nebus pateikti jokie kaltinimai. Itin stipriai bus paveikti korupcijos tyrimai, kurie įprastai trunka kelerius metus, kol yra pateikiami kaltinimai.
Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.
Rumunijos nacionalinė kovos su diskriminacija taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies prezidentui Klausui Iohanniui skiriama 2 tūkstančių lėjų (444 eurų) bauda už žodžio „nusikaltėliai“ vartojimą, praneša naujienų agentūra „Agerpres“.
„Prezidento K. Iohanio pavartotas žodis „nusikaltėliai“ pažeidė žmonių, kuriems dar nepaskelbtas nuosprendis, teises. Prezidentui paskirta administracinė 2000 lėjų bauda“, – sakoma pranešime.
Prezidento administracija pranešė nepaliksianti šio sprendimo be dėmesio. „Rumunijos valstybės vadovas mano, kad šis sprendimas yra politinis, todėl jis apskųs jį atitinkamoje instancijoje“, – sakoma administracijos pareiškime.
Rumunijos prezidentas K. Iohanis yra dešiniojo centro jėgų atstovas, o vyriausybėje dominuoja socialdemokratai. Pastaraisiais metais prokurorai dėl korupcijos pasiuntė už grotų daug aukštų valdininkų ir verslininkų. Prezidentas ir opozicija atvirai vadina socialdemokratus „korupcijos partija“, o jos lyderius – „nusikaltėliais“. Savo ruožtu Socialdemokratų partijos atstovai teigia, kad prokuratūra vykdo prezidento politinį užsakymą.
2007 m. prie turtingųjų klubo – Europos Sąjungos – prisijungė dvi naujos narės Bulgarija ir Rumunija ir iškart užėmė paskutines vietas pagal daugelį lyginamųjų kriterijų. 2017-ųjų sausio 1 diena yra šios sukakties 10 metų jubiliejus, kol kas valstybių laimėjimai kuklūs.
Antrarūšiai Europoje
Abi kaimyninės šalys panašios savo politine, socialine ir ekonomine situacija, tačiau didelių tarpusavio simpatijų irgi nėra. Tai iliustruoja susisiekimo situacija tarp kaimynių. Bendra siena tęsiasi net 631 km, iš kurių 470 km vingiuoja Dunojumi, per kurį ilgą laiką buvo vos vienas tiltas. Antras tiltas, padedant Europos Sąjungai, pastatytas tik prieš keletą metų, tačiau jau daug kartų remontuotas, o vairuotojai skundžiasi dėl amžinų spūsčių kertant sieną.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Abi valstybes kamuoja visos tradicinės Rytų Europos problemos: mažas gimstamumas, didelė emigracija, užsienio investicijų trūkumas, prastai apmokamos darbo vietos, valstybinio sektoriaus silpnumas ir politinis nestabilumas. Per dešimt metų Rumunijoje Ministras Pirmininkas pasikeitė 9 kartus, Bulgarijoje situacija nedaug geresnė, premjeras keitėsi 7 kartus. Gyventojai apie savo politikus irgi turi Rytų Europai būdingą nuomonę: vyruoja visuotinis nusivylimas, parlamentų populiarumas žemas, todėl dažni mitingai, o dar dažnesnė protesto forma yra emigracija.
Abiems šalims Briuselis kol kas nenori leisti prisijungti prie Šengeno erdvės, nes bijoma, kad migracija iš šalių dar labiau išaugs. Jau ir dabar Britanijos spauda nuolat trimituoja apie rumunų ir bulgarų antplūdį. Nepaisant valdančių Londono politikų pareiškimų apie imigracijos stabdymą, šiemet bulgarų ir rumunų atvyko rekordiškai daug ir jie sudarė didesnę pusę visų naujų imigrantų iš ES.
Prioritetas – kova su korupcija
Ne tik ekonominiai rūpesčiai yra didelės emigracijos iš Rytų Balkanų priežastis, kitos ypač aštrios problemos yra socialinė nelygybė bei korupcija. 2004 m. Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Europos Sąjungą net buvo atidėtas dėl didelės korupcijos ir nevaldomo organizuoto nusikalstamumo. Šalys pažadėjo imtis radikalių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau Bulgarijai imtis realių veiksmų vis trukdo politiniai nesutarimai. Patys bulgarai juokauja, kad geriausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra nusikaltėlių emigracija.
Kol tarptautinė organizacija „Transparency International“ Bulgarijoje fiksuoja didžiausią korupcijos lygį visoje ES, daug geresnių rezultatų pavyko pasiekti Rumunijai. Šalyje buvo įsteigta speciali nepriklausoma kovos su korupcija institucija Nacionalinis antikorupcijos direktoratas (rumuniškai DNA) su labai plačiais įgaliojimais. Šiai organizacijai buvo pavesta kovoti ne su mažais kyšininkavimo atvejais, bet susitelkti išskirtinai į stambaus masto bylas, neapeinant ir aukščiausių politikų. Vien 2015 m. tarnyba pateikė kaltinimus 1250 asmenų, tarp jų net buvusiam premjerui Victorui Pontai, 5 ministrams, Bukarešto merui ir 21 parlamentarui. Tai labai patinka gyventojams ir verslininkams, nors vietos politikai kaltina pareigūnus politiniu susidorojimu ir tendencingais tyrimais.
Tarp Rusijos ir Turkijos
Abi šalys kenčia ne tik dėl vidaus problemų, bet jų gausu ir išorėje. Užsienio diplomatams Rytų Balkanuose jau kelis šimtmečius neleidžia atsipūsti dvi neramios kaimynės Rusija ir Turkija.
Nors Rumunija neturi tiesioginės sienos su Rusija, bet jos priešprieša su Maskva yra sena. Rumunija turi daug interesų Moldovoje, kurią visai norėtų matyti bendroje valstybėje ar bent ES nare, bet tam aktyviai priešinasi Rusija, kuri yra dislokavusi karius Padnestrėje. Taigi Bukareštas nuolat turi būti budrus ir visada turėti planą B, jeigu situacija Moldovoje taptų nestabili, o kad ji gali radikaliai pablogėti rodo Krymo aneksija ir įvykiai Rytų Ukrainoje.
Priešingai nei Rumunija, Bulgarija visada išlaikė draugiškus santykius su Maskva, kartais net per daug artimus. Rusų oligarchai labai pamėgo Bulgarijos kurortus, prisipirko daug nekilnojamojo turto ir pastebima, kad jie siekia daryti net politinę įtaką bulgarų politikams. Per kiekvienus rinkimus Bulgarijoje iškyla santykių su Rusija klausimas ir kandidatai vertinami ar yra palankūs, ar nepalankūs Maskvai.
Paskutiniu metu Sofijos valdžiai rūpesčių kelia pietinė kaimynė Turkija. Migrantai iš Artimųjų Rytų atrado kelią per Bulgariją į Vakarų Europą, o tai visai nepatinka ir taip neturtingai valstybei. Turkija nesaugo savo sienos ir nuolat grasina pasitraukti iš bet kokių tarpusavio derybų bei užtvindyti Europą migrantais, kurių didelė dalis plūsteltų į Bulgariją.
Rumunijos ekonomika pajėgesnė
Rumunija ir Bulgarija iš esmės yra tame pačiame ekonomikos lygyje jau daug dešimtmečių. Rumunija turi šiek tiek savo naftos ir dujų, o Bulgarija turi stiprų traukos centrą – ilgus smėlėtus paplūdimius. Po stojimo į Europos Sąjungą abiejų šalių ekonomikos kilo sparčiai, bet 2009 m. abi smarkiai ir krito kartu su pasauline finansų krize. Dabar ūkio augimas stabilizavosi ir rodo neblogus rezultatus, tačiau gyventojai pagerėjimo tikėjosi daug greičiau ir daug labiau jaučiamo.
Kaip vieną svarbiausių problemų Rytų Balkanų šalims Tarptautinis valiutos fondas nurodo drastišką gyventojų mažėjimą, kurį, pirmiausia, lemia emigracija. Per paskutinius 5 metus Bulgarija neteko 200 tūkst. gyventojų, Rumunija 600 tūkst. Tai vieni blogiausių rodiklių pasaulyje. Bulgarijoje gyventojų dabar yra apie 7 mln., nors prieš dvidešimt metų jų buvo 2 mln. daugiau. Rumunijoje situacija irgi tokia pat bloga, šalis nuo 1990 m. jau neteko 3 mln. gyventojų.
Paskutiniu metu Rumunija rodo kiek geresnius ekonominius pasiekimus. Šiai šaliai pavyko pritraukti stambių investuotojų, sumažėjo nedarbo lygis, auga darbuotojų produktyvumas ir jų algos jau viršija kaimynų už Dunojaus. Tai geri signalai, bet iki tikrai turtingų valstybių Vokietijos ir Jungtinės Karalystės standartų dar toli, nes Balkanų šalių ekonomikos ir gerovės lygis yra maždaug triskart menkesni.
Per 10 metų abiems šalims nepavyko pakartoti Airijos ekonomikos stebuklo, tačiau jau keletą metų abi šalys stabiliai ekonomiškai auga. Tai teikia vilčių, kad antrasis dešimtmetis Europos Sąjungoje bus sėkmingesnis. Bankas „Unicredit“ abi valstybes pavadino labai perspektyviomis ir ragina investuotojus nelaukti. Artimiausioje ateityje laukiama sparčios plėtros Bulgarijos ir Rumunijos nekilnojamojo turto rinkoje, prekyboje ir paslaugų sferose.
Su Laisvojo tarptautinio Moldovos universiteto Istorijos ir politikos mokslų instituto direktoriumi dr. Oktavianu Cyku susipažinome Vilniuje, kai jis viešėjo mūsų šalyje, atvykęs į politinio pobūdžio tarptautinę konferenciją. Istorikas O.Cyku sutiko atsakyti į visus “XXI amžiaus” klausimus: prorusiškos ar prorumuniškos jėgos valdo Moldovą, ar daug skirtumų tarp moldavų ir rumunų tautų, ar pavyks Kišiniovui iš Kremliaus atsiimti 14-osios armijos jėga atplėštą Padniestrės regioną, ar Moldovos jaunimas tiki narystės NATO ir Europos Sąjungos privalumais, ar daug jų šalyje – milijonierių… Klausimų svečiui pateikėme daug, kadangi apie gyvenimą šiandieninėje Moldovoje turime labai mažai žinių. Informacijos iš Baltarusijos ir Ukrainos esamai. O štai apie Modlovą negirdėjome beveik nieko.
Beje, paprašytas apibūdinti, kokią Lietuvą šiandien mato moldavai, istorikas Oktavianas Cyku, laikantis save tikru rumunu, pabrėžė: “jaustumėmės labai laimingi, jei kamuotų tik jūsiškės bėdos”.
