Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 21 d. (ELTA). Maskva uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į Rusiją, praneša „The Telegraph“.
Draudimas vykti į Rusiją paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.
„Reuters“ duomenimis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas JAV prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas.
Balandžio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė keliauti Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui ir dar 10 vyriausybės atstovų.
Tuomet Kremlius aiškino, kad tokio žingsnio imtasi dėl neva „Jungtinės Karalystės vyriausybės beprecedentiškai priešiškų veiksmų“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.
„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.
„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma… atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.
Galų gale pradėkime sakyti tiesą, kokia ji karti bebūtų. Tik tiesą ir nieko daugiau. Tiesą privalome rėžti į akis visiems – draugams, partneriams, priešams. Pirmiausia – sau.
Tai – Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus mintis. Ji buvo pagarsinta viename iš video interviu. A. Arestovičius džiaugėsi, kad jo šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis būtent taip ir daro – visiems sako karčią teisą. Neišskiria nei Maskvos, nei Vašingtono, nei Briuselio.
Taip, paskutinieji keli dešimtmečiai buvo paženklinti melo ženklu. Mes visi visiems melavome. Nesakėme visos tiesos. Europos Sąjunga ir NATO dėjosi esančios pačios sąžiningiausios, garbingiausios organizacijos. Šiandien paaiškėjo, jog padorumą ir sąžiningumą dažnusyk nurungia godumas, atsargumas, bailumas. Ukrainą buvo galima išgelbėti nuo baisaus karo senų seniausiai, bet Vakarų politikai pabijojo ryžtingai, garbingai, dorai elgtis. Neiškastravo Vladimiro Putino nei 2008-aisiais, nei 2014-aisiais. Užtat išaušo 2022-ųjų vasario 24-oji.
Dabar jau akivaizdu, jog Europoje – gausu labai gražiai pliurpiančių politikų, kurie moka dirbti tik šiltnamio sąlygomis. Vos tik užgriūna rimtesni sukrėtimai – čia pat tampa bailiais ir pragmatikais.
Akivaizdu: Europa labai drąsiai, atmesdama bet kokius kompromisus, gina seksualinių mažumų teises. O štai Ukrainoje nuo rusų karių bombų žūstančių vaikų, rusų karių prievartaujamų moterų apginti, – nepajėgia. kartais – net ne itin stengiasi.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Šį Europos gėdos sąrašą tęsčiau ir tęsčiau…
Bet baisiausia, kad šiandieniniai Europos politikai dedasi nežinantys, kas yra tikroji atsakomybė už karo nusikaltimus. Be abejo, Vladimiras Putinas ir visa jo šutvė privalo sėdėti teisiamųjų suole. Geriausiu atveju – kalėjimas iki galvos pačiomis griežčiausiomis, sunkiausiomis sąlygomis. O dar geriau – mirties bausmės. Jokio pasigailėjimo šitiems išgamoms.
Tačiau už tai, kad Ukrainoje žūsta vaikai, moterys, seneliai, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kurie nesilaikė Budapešto memorandume duotų įsipareigojimų, kurie neskubėjo Ukrainai tiekti rimtų ginklų, kad ši veiksmingiau apsigintų nuo agresoriaus. Kaltos Vakarų žvalgybos, kurios manė, jog užpulta Ukraina po dviejų parų kris. Kalta buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, flirtavę su V.Putinu. Kalti Vakarų ambasadoriai, karo išvakarėse sprukę iš Ukrainos tarsi žiurkės iš skęstančio laivo. Kalti politikai, neįvedę žiaurių ekonominių sankcijų Rusijai tą pačią dieną, kai 2008-aisiais buvo užpulta Gruzija, kai 2014-aisiais buvo atakuojama Ukraina. Kaltas buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, kadaise nedavęs deramo atkirčio Kremliui. Kaltas Nobelio komitetas, davęs B. Obamai taikos premiją kaip avansą.
Džo Baidenas – dešinėje
O vertinant JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, viešai skelbiančius, ko amerikiečiai nesiims daryti gelbėdami Ukrainą, – tiesiog trūksta žodžių. Kodėl J. Bidenas viešai, o dabar – ir J. Stoltenbergas, kartoja, esą NATO nesiųs savo karių Ukrainai ištiesiant tvirtą pagalbos ranką? Juk tai – NATO karinės paslapties išdavimas. Jei JAV – teisinė valstybė, jei NATO – teisinė organizacija, J. Bidenui ir J. Stoltenbergui turėtų būti surengtos apkaltos – juos derėtų teisti už valstybės paslapčių išdavimą. Bent jau už tai, kad jų ilgas liežuvis atriša rankas žiauriam, ciniškam agresoriui dar labiau siautėti, o sunkiai, bet didvyriškai besiginančiai šaliai nuo jų pliurpalų – tik sunkiau.
Džulijaną Asandžą už „WikiLeaks“ erdvėje atskleistas paslaptis amerikiečiai štai kaip atkakliai persekioja! Tebeieško ir, jei tik galėtų, labai griežtai baustų Edvardą Snoudeną, besislapstantį Rusijoje! O JAV preizdentui ir NATO generaliniam sekretoriui nelaikyti liežuvio už dantų – leistina?
Taip, Vakarams šiandien privalu dėkoti, jog vis tik po truputį atsikvošėja ir dabar remia Ukrainą konkrečiau, solidžiau, ne vien apgailestavimais bei užuojautomis, ne vien ligoninių įranga ir maistu. Už tai – nuoširdus ačiū, nuoširdi pagarba. Kur elgiamasi gražiai – pagirkime. Kur niekingai – smerkime.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Ir vis tik, sakau, gal imkime rengti specialias kasmetines apklausas, kurios ES šalies politikai – patys bailiausi? Gal, sakau, tokios apklausos taptų bent mažyte paskata ES lyderiams elgtis sąžiningiau ir principingiau? Rinkimai – rinkimais, o užsimaukšlinti ant galvos simbolinę niekingiausio Europos Sąjungos ir NATO politiko karūną – menkas malonumas. Tokie „mini“ referendumai parodytų, kaip sąvokas „bailys“ ar „išdavystė“ suvokia, pavyzdžiui, lietuviai, vokiečiai, prancūzai, italai.
Europos Sąjungos prezidentams, pirmininkams, komisarams, europarlamentarams nūnai, deja, dalinami vien meduoliai. Bizūnas – tik rikimų dieną kas ketverius ar penkerius metus. O „bailio“ ir „išdaviko“ titulas liktų įrašytas į asmeninę biografiją visiems laikams. Juk taip nusprendė ne keletas istorikų, ne keletas politologų, taip nusprendė ES piliečiai oficialios apklausos metu.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Berlynas, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas buvo apkaltintas šnipinėjimu ir informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms 2014–2020 metais, penktadienį pranešė federaliniai prokurorai.
Karininkas, įvardijamas kaip Ralphas G., įtariamas teikęs informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervą, „civilinę gynybą“, 2014 metais Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą tarp Rusijos ir Vokietijos, sakoma federalinės prokuratūros pranešime.
JAV prezidentas Joe Bidenas – viešnagės Lenkijoje metu. EPA – ELTA foto
Varšuva, kovo 26 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą kalbėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje, JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad pasaulio ir Ukrainos laukia „ilga kova“, praneša portalas „Sky News“.
J. Bidenas prisiminė Šaltojo karo metu vykusią akistatą tarp komunizmo ir Vakarų. Pasak jo, tai buvo „kova už laisvę“ ir kova tarp „laisvės ir represijų“. Prezidentas perspėjo, kad dabartinis karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o žmonės turi pasiruošti „ilgai kovai“.
„Rusija pasmaugė demokratiją“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiai apie Ukrainoje neva vykdomą „denacifikaciją“ yra „pasibaisėtini“. JAV prezidentas perspėjo V. Putiną neliesti „nė centimetro“ NATO teritorijos ir pridūrė, kad Maskvos kursą gali pakeisti tik „sparčios ir griežtos“ priemonės.
Pasak J. Bideno, šis karas „jau yra strateginė Rusijos nesėkmė“. Toliau kalbėdamas apie V. Putiną, jis nurodė, kad, „dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.
JAV prezidentas pridūrė, kad visos pasaulio demokratijos turi atsakomybę padėti Ukrainai, ir nurodė: „Mes su jumis. Taškas.“
Pasaulis protestuoja dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių visoje Europoje dalyvavo mitinguose ir reiškė savo palaikymą Ukrainai, kurią puola Rusijos kariuomenė, informuoja dpa.
Protestai vyko ir Rusijoje, nepaisant augančių areštų.
„Mes, Rusijos, gydytojai, seselės ir paramedikai, esame griežtai prieš Rusijos karių vykdomą puolimą Ukrainos teritorijoje“, – rašoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau nei 300 žmonių.
Dešimtys Rusijos humanitarinių organizacijų išplatino atvirą laišką Vladimirui Putinui, raginantį prezidentą nutraukti karą.
Nuo ketvirtadienio Rusijoje buvo suimta daugiau nei 3 000 protestuotojų. Valdžia ragina žmones neprotestuoti ir nerizikuoti apsikrėsti koronavirusu. Rusijos žiniasklaidos reikalaujama nevartoti žodžio karas ir vadinti jį „karine operacija“.
Užsienio TV kanalų transliacijos jau kelias dienas blokuojamos viename gyvenamųjų ir biuro pastatų komplekse Maskvos centre, kur gyvena ir dirba daug diplomatų ir užsienio korespondentų bei Rusijos pareigūnai. Pasaulis smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Pastatų administracija sako, kad neveikia palydovinės sistemos ir siūlo žiūrėti Rusijos TV kanalus.
Mitingai vyko ir Estijos miestuose, policijos skaičiavimu demonstracijoje Taline dalyvavo iki 30 000 žmonių.
Šveicarijoje 20 000 žmonių protestavo Berne, reikalaudami taikos Ukrainoje, ir Rusijos turtuolių pinigų įšaldymo Šveicarijos bankuose. Austrijos sostinėje Vienoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Bulgarijos gyventojai rinkosi į mitingus Sofijoje, Varnoje ir Burgase. Suomijos sostinėje Helsinkyje protestavo daugiau nei 10 000, tūkstančiai mitingavo Vokietijoje ir Izraelyje. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šiuo metu gyvena apie 43 000 žydų.
Rusija puola. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusijos lyderį prezidentą Vladimirą Putiną ketvirtadienį pradėjus „plataus masto invaziją“, šalies miestuose pasigirdus sprogimams.
„Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Taikūs Ukrainos miestai bombarduojami“, – „Twitter“ tinkle parašė D. Kuleba.
„Tai puolamasis karas. Ukraina apsigins ir laimės. Pasaulis gali ir turi sustabdyti Putiną. Dabar laikas veikti“, – sakė jis.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją, ketvirtadienį prieš auštant nugriaudėjo sprogimai Ukrainos sostinėje Kijeve, keliuose miestuose prie fronto linijos, taip pat šalies pajūryje.
AFP žurnalistai taip pat girdėjo sprogimus Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, o policijos ir greitosios medicinos pagalbos sirenos buvo girdėti visoje Ukrainos sostinėje.
Sprogimai taip pat buvo girdėti Charkove – dideliame mieste, esančiame už 35 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.
Keturi garsūs sprogimai nugriaudėjo Kramatorske – pafrontės mieste, kuris veikia kaip Ukrainos vyriausybės sostinė rytinėje karo zonoje, o dar daugiau jų pasigirdo rytiniame Mariupolyje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams lėktuvams, o užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ tinkle paskelbė, kad jo šalyje prasidėjo „plataus masto invazija“.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad didelio tikslumo ginklais taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją prieš šalį.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai ir aviacija išvedami iš rikiuotės didelio tikslumo ginklais“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 21 d. (AFP-ELTA). JAV žvalgyba teigia, kad po bet kokios invazijos į Ukrainą Rusija panaudos ypač žiaurią strategiją civiliams gyventojams „sutriuškinti“, pirmadienį sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas.
Rusijos įsiveržimas į savo buvusią sovietinę kaimynę – Vašingtonas ir Vakarai įspėja, gali jis įvykti bet kurią dieną – bus „itin smurtinė“ operacija, „tačiau mes taip pat turime žvalgybos duomenų, leidžiančių manyti, kad Rusijos pajėgos panaudos dar žiauresnę brutalumo formą”, NBC News sakė J. Sullivanas.
„Tai bus karas, kurį Rusija pradės prieš Ukrainos žmones, siekdama juos represuoti, sutriuškinti, pakenkti“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Jungtinės Valstijos anksčiau perspėjo Jungtines Tautas, kad Maskva yra sudariusi juodąjį sąrašą ukrainiečių, „kurie turi būti nužudyti“ arba sulaikyti po invazijos, sakoma laiške, kurį sekmadienį gavo naujienų agentūra AFP. Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Vašingtonas turi „patikimos informacijos, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudos mirtinas priemones, kad išsklaidytų taikius protestus ar kitaip atremtų taikų civilių gyventojų pasipriešinimą“, sakoma JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet adresuotoje žinutėje.
Prancūzija siūlo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai amerikiečiui Joe Bidenui surengti viršūnių susitikimą, kad sumažintų įtampą, tačiau, pasak J. Sullivano, galimybės išvengti konflikto menkos.
„Tikimybė, kad bus rastas diplomatinis sprendimas – atsižvelgiant į rusų kariuomenės judėjimą – kas valandą mažėja“, – sakė jis ABC News.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti inicijuoti karinį atsaką, jei JAV nepatenkins jos saugumo reikalavimų, ir nurodė norinti visų JAV karių išvedimo iš Rytų ir Vidurio Europos.
„Jei amerikiečių pusė neparodys ryžto derėtis dėl teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų (…), Rusija bus priversta reaguoti, įskaitant karinių–techninių priemonių panaudojimą“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Šie ministerijos komentarai yra naujausi tarp Rusijos ir Vakarų gruodį prasidėjusiame dialoge, kai Maskva iškėlė virtinę saugumo reikalavimų. JAV nusiuntė Rusijai atsaką, kuriame atmetė pagrindinius Maskvos reikalavimus, įskaitant tai, kad Ukraina niekada negalėtų įstoti į NATO. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė savo pranešimą JAV ir jos sąjungininkėms skelbiant, kad Rusija prie Ukrainos sienų ir Kryme sutelkė daugiau kaip 100 000 karių. Taip buvo pakurstyti būgštavimai, kad Maskva galimai planuoja puolimą.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusija savo raštiškuose atsakymuose į JAV pasiūlymus dėl saugumo taip pat pareiškė neturinti ketinimų užpulti Ukrainą ir taip paprieštaravo JAV skelbiamoms prognozėms, kad ataka gali prasidėti bet kurią akimirką.
„Nėra jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkai anonsuoja dar nuo praėjusių metų rudens, ir ji neplanuojama“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos invazijos grėsmė yra „labai aukšta“.
Maskva anksčiau šią savaitę paskelbė nuo Ukrainos sienų patraukianti dalį savo karių, tačiau, pasak Vakarų šalių lyderių, ženklų apie pasitraukimą kol kas nėra.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija tiek pajėgų, kiek šiuo metu sutelkta prie Ukrainos sienos, gali neišlaikyti, tačiau dalis jų liks valstybių pasienyje, siekiant palaikyti įtampą ir nežinomybę dėl tolesnių Maskvos veiksmų.
„Vienas iš variantų gali būti toks, kad įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis: visą laiką (taikyti – ELTA) karinį spaudimą, laikyti nežinomybėje – o kas bus, kurioje vietoje bus. Rusija yra meistrai tą daryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pažymėjo, kad dabar prie Ukrainos sienų sutelktos praktiškai visos šalies karinės sausumos pajėgos, kovinių grupių skaičius vis dar auga, o kariai nėra išvedami. Vis dėlto V. Rupšys nemano, kad tokio dydžio kariuomenė pasiliks Ukrainos pasienyje – užteks dalies dabartinių pajėgumų nuolatinei įtampai palaikyti.
„Turbūt tiek neišlaikys, ten 100–120 kovinių grupių, batalionų, bet to ir nereikia. Reikia palikti kažkokią dalį, trečdalį, ir visą laiką juos keisti, rotuoti, ir visą laiką ta įtampa bus palaikoma. Tuo labiau kad bus kažkoks pagrindas arba bazė sukurta, kur galės bet kada priimti sprendimą ir permest vėl iš naujo visas pajėgas“, – sakė V. Rupšys.
„Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko“, – teigė jis.
Be kita ko, V. Rupšys dar pažymėjo, kad Rusijai masiškai mobilizavus kariuomenę prie Ukrainos, paaiškėjo tikrieji Maskvos kariniai pajėgumai. Pasak jo, jei anksčiau apie tikrąją skirtingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinę galią buvo galima tik spėti, dabar aiškiai matoma, „ką jie turi ir kiek jie yra galintys operaciškai veikti“.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
„Kad ir kaip ten baigtųsi dabar, Rusija parodė, kokia ji yra, kokius turi pajėgumus. Visame šitame yra didelis nerimas, negatyvas, bet, iš kitos pusės, mes pamatėme, kas yra Rusija. Pamatėme išties kokius pajėgumus turi karinius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
ELTA primena, kad dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.
Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d., tačiau puolimas neįvyko.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, vasario 15 d. (dpa-ELTA). Estijos žvalgybos duomenimis, Rusija nuo antrosios vasario pusės kariniu požiūriu bus pasirengusi pradėti plataus masto operaciją prieš Ukrainą. Iki tada Maskva bus sukūrusi tam reikalingas sąlygas ir pajėgimus, sakoma antradienį Taline paskelbtoje Estijos užsienio žvalgybos agentūros metinėje ataskaitoje. Tada esą reikės tik politinio sprendimo pradėti operaciją.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija nuo rudens prie Ukrainos sienos mobilizavo 150 000 kareivių. Buvo perkelti daliniai iš visų karinių apygardų ir kariuomenės dalių. „Tai didžiausias Rusijos karinių pajėgų sutelkimas per pastaruosius 30 metų“, – rašo žvalgyba. Rusija, be to, apie 20 000 karių yra nusiuntusi į Baltarusiją.
Dalinių sutelkimas kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai ir yra ultimatumas Vakarams. Net jei Rusijos vadovybę pavyks įtikinti atsisakyti karinio Ukrainos puolimo, anot estų žvalgybininkų, reikia tikėtis vis aktyvesnio Maskvos karinio elgesio. „Karinis spaudimas ir grasinimai karu Rusijai tapo svarbiais užsienio politikos instrumentais“, – sakoma ataskaitoje.
JAV ir jų sąjungininkai baiminasi, kad rusų dalinių judėjimas gali reikšti pasirengimą karui. Rusija tai neigia ir kasdien pabrėžia neketinanti pulti Ukrainos. Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad pirmieji daliniai po manevrų grįžta į savo bazes.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto
Berlynas, vasario 10 d. (ELTA). Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Vakarų šalys neturėtų daryti nuolaidų Rusijai saugumo klausimais.
„Mes turime atminti, kad negalima daryti jokių nuolaidų, netgi nedidelių, kai į tave nukreiptas pistoleto vamzdis“, – pareiškė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyne.
K. Kallas pridūrė, kad „diplomatija ir tikras dialogas“ turės šansų tik užtikrinus „patikimą atgrasymą“.
„Bet kuri nesėkmė šiuo požiūriu pasiųs Rusijai vilčių teikiančią žinią ir gali ją paskatinti laikytis analogiškos taktikos ir daryti spaudimą kitur“, – pabrėžė Estijos vyriausybės vadovė.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės sankcijos Rusijai, kurias skelbtų Vakarai, šiai inicijavus karinius veiksmus Ukrainoje, gali paskatinti Kremlių kuriam laikui itin apriboti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES), mano SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo teigimu, ES yra pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl trumpuoju laikotarpiu, juolab Bendrijos šalims šildymo sezoną pasitikus pustuštėmis saugyklomis, dujų tiekimas Europai gali sutrikti.
„Kalbu apie tam tikrus nesklandumus savaitę, mėnesį. Iš esmės vis tiek ES per mėnesį niekaip nediversifikuos, nes tiesiog neturi tiek infrastruktūros, kad atsivežtų iš kitur. Čia yra tokie trumpalaikiai žaidimai, kuriems alternatyvų nėra“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Europa negali trumpuoju laikotarpiu pakeisti rusiškų dujų, tiesiog nėra kaip, nėra suskystintų gamtinių dujų terminalų pajėgumų“, – paaiškina jis. „Swedbank“ banko duomenimis, ES iš Rusijos importuoja 44 proc. visų suvartojamų dujų.
Pasak T. Povilausko, Rusija gali imtis gąsdinimo taktikos ir įspėti ES, kad kuriam laikui gali nutraukti dujų eksportą.
„Kalbant apie trumpalaikį konfliktą, tokioje vietoje gali būti visokių scenarijų – ir pagąsdinimas kelioms dienoms, savaitėms, visiškai išjungti dujų perdavimą Europai“, – tokio varianto neatmeta ekonomistas, kartu pažymintis, kad Kremliaus atsakas priklausys nuo Vakarų ekonominių sankcijų masto.
„Viskas priklausys nuo to, ką padarys ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir kokias sankcijas įvestų Rusija. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali būti tam tikras pagąsdinimas“, – teigia T. Povilauskas.
Vis tik ilgiau netiekti dujų Europai, kaip pastebi ekspertas, Rusijai būtų pernelyg skaudus ekonominis smūgis.
„Akivaizdu, kad pati Rusija turbūt nebūtų finansiškai pajėgi pusę metų neparduoti dujų ES, nes tai vis tiek yra nemaži pinigai“, – tikina jis.
A. Izgorodinas: tiekimo trikdžiai iš Rusijos skatintų ES spartinti energetinį atsinaujinimą
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas sako, kad per griežtų dujų tiekimo suvaržymų gali vengti ir pati Rusija, kadangi tai skatintų ES sparčiau siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų importo.
„Rusija puikiai supranta, kad, kuo didesnė dujų kaina, tuo greičiau ir tuo didesnis Europos polinkis bus pereiti prie alternatyvų“, – Eltai teigė A. Izgorodinas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Jo manymu, ES galėtų atspausdinti daug pinigų ir per keletą metų juos masiškai investuoti į atsinaujinančią arba atominę energetiką. Tam ekonomistas šiuo metu mato idealias sąlygas – Bendrijoje šiemet dar galioja laisvesnės fiskalinės drausmės taisyklės, o Europos centrinis bankas bent iki 2023 metų žada nekelti euro zonoje galiojančių nulinių palūkanų normų. Tai esą galėtų trukti nuo trejų iki septynerių metų.
„Aišku, kad tai nebus pasiekta kitą pavasarį, bet per kokius 3–7 metus tikrai bus pasiekta. Viskas priklauso nuo pinigų, o pinigų Europa šiuo metu turi „kaip šieno“ ir tie pinigai yra praktiškai nemokami“, – pastebi A. Izgorodinas. Jis neatmeta, kad gamtinių dujų kainos pernelyg drastiškai gali ir nekilti, kadangi pačiai Rusijai nebūtų naudinga jas kelti per daug.
„Politiškai ir ekonomiškai žiūrint, Rusija šiuo metu yra suinteresuota tik palaikyti aukštą dujų kainų lygį, bet ne pernelyg aukštą, kad Europa nepasakytų: „Viskas, atsibodot, viso gero, eisime kitu energetikos keliu“. Jis yra visiškai įmanomas, tik tiek, kad tai truputį užtruks“, – mano A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.
Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Po praėjusią savaitę vykusio JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo A. Blinkenas pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Kremliaus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai jų – NATO nebepriimti naujų narių ir išvesti pajėgas iš Rumunijos, Bulgarijos bei kitų po 1997 metų prie Aljanso prisijungusių valstybių.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino dėl skandalingų komentarų apie Ukrainą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, informuoja naujienų agentūra dpa.
Penktadienį, lankydamasis Indijoje, viceadmirolas Kayus-Achimas Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina niekada nesusigrąžins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, o V. Putinas nusipelno pagarbos.
Šeštadienį Kijevas pareiškė besitikintis, kad Vokietijos karininkas paneigs savo teiginius.
„Ko jis nori, tai pagarbos, – sakė K. Schoenbachas, – parodyti pagarbą kažkam yra nedidelė kaina, tai netgi nieko nekainuoja. Jei paklausite manęs, lengva parodyti pagarbą, kurios jis reikalauja ir tikriausiai nusipelno.“
Viceadmirolas tai sakė po to, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių, o diplomatai dėl to ilgai derasi siekdami išvengti karo. Rusija neigia, kad ji planuoja pulti, bet reikalauja NATO pažado, kad Ukraina nebus priimta į Aljansą ir kad NATO daugiau nesiplės Rytų Europoje.
Kalbėdamas renginyje Indijoje, K. Schoenbachas taip pat sakė, kad Kinija yra didesnė grėsmė nei Rusija. „Mums – Indijai, Vokietijai – reikalinga Rusija. Nes mums reikia, kad Rusija būtų prieš Kiniją“, – sakė jis.
K. Schoenbachas, pamaldus katalikas, taip pat pabrėžė, kad Rusija yra krikščioniška šalis.
„Tikiu krikščionybe, o ten mes turime krikščionišką šalį. Net jei V. Putinas ir ateistas, tai nesvarbu. Turėti šią didelę valstybę, net jeigu ji ir nedemokratiška, mūsų pusėje kaip dvišalę partnerę, duoti jiems šansą su ES ir su JAV bendrauti lygiaverčiai – tai lengva. Tikriausiai tai laikytų Rusiją nuo Kinijos“, – sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, K. Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina „Krymo pusiasalį prarado ir niekada nebesusigrąžins“.
2014 m. Rusija ne tik aneksavo Krymą, bet nuo tada Rusijos remiami separatistai taip pat kariauja prieš Ukrainos pajėgas šios šalies rytuose.
Komentuodamas apie prie Ukrainos sienų dabar sutelktą Rusijos kariuomenę ir nuogąstavimus, kad Rusija siekia prisijungti Ukrainos teritoriją, Vokietijos kariuomenės atstovas pavadino tai „nesąmone“.
Tačiau NATO narės didina savo gynybinius pajėgumus po to, kai aukšto lygio derybos baigėsi nesėkmingai.
Vokietijos gynybos ministerija atsiribojo nuo K. Schoenbacho komentarų, kai juos paskelbė kelios žiniasklaidos priemonės.
„Teiginių turinys ir formuluotė jokiu būdu neatspindi Gynybos ministerijos pozicijos“, – Gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė dpa.
Šeštadienį K. Schoenbachas tviteryje rašė, kad jo komentarai buvo akivaizdi klaida ir neapgalvoti dabartinėje situacijoje.
Nepaisant to, Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhusen. Kijevas išreiškė susirūpinimą dėl nepriimtinų Vokietijos karinio jūrų laivyno vado pareiškimų apie tai, kad Krymas niekada negrįš Ukrainai, o ši niekada neatitiks NATO narystės kriterijų.
Vėliau šeštadienį K. Schoenbachas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.
„Mano neapgalvoti teiginiai apie saugumo ir karinę politiką, kuriuos išsakiau Indijoje, vis labiau apsunkina mano pareigas. Tam, kad būtų išvengta dar didesnės žalos Vokietijos kariniam jūrų laivynui, Bundesverui ir ypač Vokietijos Federacinei Respublikai, laikau tai būtinu žingsniu“, – sakoma K. Schoenbacho pareiškime.
Gynybos ministrė Christine Lambrecht priėmė jo atsistatydinimą.
Rusijos propaganda
Vašingtonas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Rusija pasiuntė į vietą operatyvininkus, apmokytus dirbti su sprogmenimis, kad jie atliktų „klaidinančią“ operaciją ir sukurtų dingstį įsiveržti į Ukrainą, penktadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.
„Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę atlikti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
Jungtinės Valstijos paskelbė žvalgybos duomenis kitą dieną, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, jog Rusija, sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, „rengiasi tam, kad galėtų griebtis suklastotos dingsties invazijai“.
JAV pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai, sakė, kad Rusija gali pradėti operacijas „likus kelioms savaitėms“ iki karinio įsiveržimo, galinčio prasidėti nuo sausio vidurio iki vasario vidurio. „Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę vykdyti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje, – sakė pareigūnas. – Operatyvininkai mokomi kariauti mieste ir naudoti sprogmenis, kad atliktų sabotažo veiksmus prieš pačiai Rusijai pavaldžias pajėgas“.
Pareigūnas sakė, kad Rusija tuo pat metu suaktyvino dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant įrašus, kuriuose Ukraina kaltinama teisių pažeidimais, o Vakarai – įtampos provokavimu. Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusijos įtakos veikėjai jau pradeda fabrikuoti Ukrainos provokacijas valstybinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, kad pateisintų Rusijos intervenciją ir pasėtų susiskaldymą Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
JAV ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant sąmokslo teorijas ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose. JAV pareigūnas sakė, kad Maskvos naratyvų apie Ukrainą rusų kalba skaičius socialiniuose tinkluose gruodį šoktelėjo 200 procentų iki beveik 3500 įrašų per dieną.
J. Sullivanas per susitikimą su žurnalistais sakė, kad panašią taktiką Rusija naudojo 2014 metais, kai užgrobė Krymą ir parėmė separatistus Rytų Ukrainoje. „Mes matėme šį scenarijų 2014 metais. Jie vėl rengia tą patį scenarijų“, – sakė J. Sullivanas.
Jungtinės Valstijos paskelbė duomenis apie apgaulės planus po savaitę trukusių derybų su Rusija siekiant sumažinti įtampą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis įsiveržimą į Ukrainą, bet reikalauja Vakarų saugumo garantijų, įskaitant pažadus neplėsti NATO į rytus.
J. Sullivanas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę diplomatijai, bet yra pasirengusios „ginti“ sąjungininkes ir taikyti Rusijai brangiai jai atsieisiančias ekonomines sankcijas, jei ji įsiverš.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Rusija sekmadienį pareiškė atmetanti bet kokią galimybę nusileisti Jungtinėms Valstijoms derybose dėl Ukrainos.
„Nesutiksime nusileisti. Tokia galimybė visiškai atmetama“, – Rusijos naujienų agentūroms pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad tai neatitiktų Maskvos „saugumo interesų“.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nusivylusi per pastarąsias kelias dienas iš Vašingtono ir Briuselio gautais signalais, tačiau mano, jog JAV ir NATO derybų metu elgsis „santūriai, kad iš tikrųjų suvoktų, ko mums reikia“.
Sekmadienį S. Riabkovas pradeda dalyvavimą derybose su JAV dėl situacijos Ukrainos pasienyje. Ten praėjusiais metais buvo sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių ir pradėta skambinti varpais dėl galimo Maskvos įsiveržimo. Vakarai paragino Rusiją patraukti savo dalinius, tačiau Maskva savo ruožtu pareikalavo įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
„Esame pasirengę ryžtingai reaguoti į tolesnę Rusijos agresiją. Tačiau vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas ir būtų pageidautina, kad Rusija jį pasirinktų“, – penktadienį pareiškė A. Blinkenas.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauli Niinisto, kad nori „nedelsiant“ pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, praneša Kremlius didėjant įtampai dėl Ukrainos.
V. Putinas „pakartojo būtinybę nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, – sakoma Kremliaus pranešime apie pokalbį telefonu. Jame teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant „sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus“ prieš prorusiškus sukilėlius separatistiniuose šalies rytuose. Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos.
V. Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į rytus. Praėjusią savaitę per vaizdo pokalbį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V. Putiną dėl „sankcijų, kokių jis niekada nematė“, jei Rusijos kariai pradėtų puolimą.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą. Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Rusijos slaptoji tarnyba FSB
Maskva, gruodžio 2 d. (ELTA). Rusijoje, anot žiniasklaidos, sulaikyti trys spėjami Ukrainos agentai, praneša agentūra „Reuters“.
Vienas jų kaltinamas planavęs išpuolį, ketvirtadienį paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi saugumo tarnyba. Du kiti įtariami rinkę slaptą informaciją apie strategiškai svarbius objektus Rusijoje.
Spėjami agentai sulaikyti augant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos bei Vakarų. Jau kurį laiką netyla pranešimai apie Rusijos dalinių telkimą Ukrainos pasienyje. Vyriausybė Kijeve ir NATO baiminasi, kad dalinių judėjimas netoli sienos gali pranašauti atvirą karinę konfrontaciją. Rusija pareiškė, kad neturi planų įžengti į Ukrainą.
