Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina Europos Sąjungos valstybių atstovus nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną. Pasak jo, Rusija mėgsta simbolius, todėl, akcentuoja ministras, Kremliaus pasiekta pergalė Antrajame pasauliniame kare, bus pasitelkta įprasminti ir dabartinę Rusijos karinę politiką.
„Rusija mėgsta simbolius. Gegužės mėnesį vyksiantis paradas Maskvoje – ne vien pergalės II-ajame pasauliniame kare iškilmės. Juo taip pat siekiama pažymėti šiuo metu vykdomos Rusijos karo politikos pergales”, – teigia L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Neformalioje ES užsienio reikalų ministrų diskusijoje L. Linkevičius pabrėžė, kad šiuo metu nėra prielaidų keisti ES politikos Rusijos atžvilgiu. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, Rusija ir toliau nekeičia savo užsienio politikos, toliau kišasi į kaimyninių ir kitų valstybių reikalus, o pastaruoju metu jos elgesys tapo dar agresyvesnis.
„Rusija demonstruoja savo galybę ne tik regione, bet ir pasaulyje. Vakarai negali kliautis partneryste su Rusija, nes ši ne dalyvauja sprendžiant konfliktus, o juos kuria. Kalbame ne tik apie Sakartvelą ar Ukrainą, bet ir apie Idlibą Sirijoje, apie eskalaciją Libijoje”, – sakė L. Linkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES santykius su Rusija ir toliau privalo grįsti penkiais principais, dėl kurių buvo sutarta 2016 metais ir kurie dar kartą ES valstybių narių patvirtinti 2018-aisiais.
Ketvirtadienį L. Linkevičius dalyvavo neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich) Zagrebe, kuriame daugiausiai dėmesio skirta bendrai ES politikai Rusijos atžvilgiu.
ELTA primena, kad 2015 metais Vakarų valstybių lyderiai atmetė kvietimus dalyvauti 70-ųjų pergalės metinių minėjime Maskvoje. Tai lėmė Rusijos vykdyta agresija Ukrainoje.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.
Psichiškai nesveikas?
Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – šiame, kaip anksčiau sakydavo, daugianacionaliniame energetikų mieste. Tik tiek, kad 1966 m. gimusią Visagino mokyklos lietuvių kalbos mokytoją patykojęs sumušė iš Sankt Peterburgo į Visaginą prieš keletą metų atvykęs gyventi 24 metų vyras. Jis pats save laiko „politiniu pabėgėliu“ ir nenorįs mokytis lietuvių kalbos.
Prokuroras Genadijus Jefimovas šio įvykio nelinkęs sureikšminti. Jaunuolis nelaikomas už grotų, prokurorui rūpestį kelia jo psichinė sveikata. Kitaip sakant, tai galimai nestabilios sveikatos jaunuolio chuliganiška veika, ir į ją negalima žiūrėti rimtai. Be to, mokytojai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai kas, kad atvykėlis niekina lietuvių kalbą, jos tyčia nesimoko, veltėdžiauja, rengia rasinius išpuolius, be to, savo vaizdo įrašų platformoje sukūręs begalę smurtą skatinančių „Youtube“ įrašų. Tikėtina, kad jis bus pripažintas nepakaltinamu ir jam bus pagrasinta piršteliu: daugiau taip nedaryk…
Esu toli nuo apibendrinimo, kad įvykį Visagine reiktų traktuoti kaip sąmoningą antilietuvišką išpuolį, inspiruotą iš šalies, arba kad jaunuolis kažkieno paveiktas. Tačiau taip pat nemanau, kad jį galima praleisti negirdomis ir nurašyti į eilines chuliganiškas veikas. Vis tik jauno nusikaltėlio motyvai yra aiškūs: nenoras mokytis lietuvių kalbos (nors pastaraisiais metais lankantis Visagine jau dažniau girdi kalbant lietuviškai), veltėdžiavimas, rasistinių nuotaikų skleidimas ir platinimas, agresija daugumos gyventojų atžvilgiu. Ar to maža?
Smogikų veisykla nuo jaunų dienų
Prieš ketverius metus VSD pateiktoje ataskaitoje buvo akcentuotas Maskvos dėmesys, nukreiptas į rusakalbių mokyklas, kuriose aktyviai veikia Rusijos tėvynainių draugijos. Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Visagine susiformavo komanda „Smogiamasis mirties batalionas“, kurią sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdenės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties progimnazijos“. Visagino jaunimas dalyvavo Leningrado srityje vykusiame jaunųjų skautų sąskrydyje, kuriame paaugliai buvo apdorojami sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare (Maskva jį vadina „tėvynės“ karu) idėjomis.
Rusiška agresija
Anksčiau, prieš beveik 10 metų, tapo žinoma, kad, kaip rašė laikraštis „Respublika“, iškart po Ignalinos atominės uždarymo socialiai neapsaugotus, darbo netekusius visaginiečius ėmė atakuoti mieste įsisteigęs neaiškios ideologijos Visagino atgimimo judėjimas (VAJ), viliojantis į savo gretas žmones pigesniais produktais ir viešai per rusų ir lietuvių kalbomis leidžiamą laikraštėlį “Pravda Visaginasa” (“Visagino tiesa”), žeminantis Lietuvos valstybę. Štai citata iš “Pravda Visaginasa”: “Nepriklausomos” Lietuvos piliečiams norėčiau pasakyti: “Jei ne Lenkija, Lietuvoje būtų badas (rusiškame tekste – golodomor). Jei ne Rusija, Lietuva išmirtų iškart, o jei ne pigaus etilo spirito kontrabanda, lietuviai prasiblaivytų ir iškart išeitų iš proto išvydę Lietuvos realybę”. Laikraštėlyje šaipomasi iš Sausio 13-osios. Esą žmones apgavo, vežė į Vilnių, nes ten dešrelių pigiau davė. Tetrūksta tik vieno dalyko. Kad Rusija, išgirdusi “Pravda Visaginasa”, imtų ginti Lietuvoje vargstančių savo piliečių ir tautiečių teises.
Klaipėdoje – antilietuviškumo židinys
Tuomet buvęs VSD direktorius Zigmas Vaišvila pagrįstai tvirtino, kad saugumiečiai apie šį judėjimą žino, bet nieko nedaro. Iki šiol nežinoma, kokios organizacijos ir kokie jų smogikai veikia šiame mieste. Nesiimu spręsti, ar bus ištirta minėto jaunuolio priklausomybė ne tik nuo narkotikų, bet ir nuo tokių antilietuviškų organizacijų. Tačiau Visaginas turi kelti tam tikrą rūpestį mūsų institucijoms.
Kaip ir Klaipėda, kurioje vis labiau reiškiasi prorusiškos destruktyvios jėgos, mėginančios įtraukti ir kitas tautines bendruomenes į savo antivalstybinę veiklą. Čia nuolatinius ryšius su Rusijos konsulatu palaiko Seimo narė Irina Rozova, šiomis dienomis kilo naujas šnipinėjimo skandalas, kai Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva įtarta keliais šnipinėjimo epizodais, tęisasi teisminis procesas dėl tarybos nario V. Titovo partizaninį judėjimą juodinančių žinių.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Pernai Slaptai.lt rašiau, kaip politikai uostamiestyje įpinami į rusų žvalgybos tinklą (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-politikai-ipinami-i-rusu-zvalgybos-tinkla-uostamiestyje/): „Klaipėdoje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.“
Provokacija Visagine nori nenori išeina iš įprasto chuliganizmo ar smurto rėmų. Manau, kad prokremliniai Rusijos portalai puls ginti 24-metį jaunuolį kaip lietuvių nacionalistų susidorojimo auką. Tai dar kartą patvirtins, kad šis išpuolis yra tautinių mažumų paniekos demonstracija Lietuvai ir joje nuo seno gyvenančiai lietuvių daugumai.
Bernie Sandersas. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Maskva kišasi į JAV prezidento rinkimus, kad padėtų Bernie Sanderso rinkimų kampanijai, demokratų kandidatas pareikalavo, kad Rusija nesikištų į rinkimus.
B. Sandersas žurnalistams tvirtino, kad JAV žvalgybos pareigūnai „maždaug prieš mėnesį“ informavo jį apie Rusijos bandymus kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus.
„The Washington Post“ penktadienį paskelbė, kad pareigūnai B. Sandersui sakė, esą Maskva siekia padėti jo prezidentinei kampanijai, nors neaišku, kokiu būdu Rusijos bando padėti B. Sandersui.
Pasak leidinio, žvalgybininkai apie Rusijos kišimąsi informavo ir prezidentą Donaldą Trumpą.
„Kitaip nei Donaldas Trumpas, aš nelaikau Vladimiro Putino savo geru draugu. Jis yra autokratinis banditas, kuris bando sunaikinti demokratiją ir sutriuškinti disidentus Rusijoje“, – teigė B. Sandersas.
„Tiesa sakant, man nerūpi, ką V. Putinas nori matyti prezidento poste. Mano žinia V. Putinui yra aiški: nesikiškite į Amerikos rinkimus, kaip prezidentas, aš pasirūpinsiu, kad taip ir būtų“, – pareiškė demokratų kandidatas.
JAV žvalgybos tarnybos anksčiau patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui juos laimėti, daugiausia tai vyko socialinių tinklų pagalba. Pats D. Trumpas ne kartą viešai abejojo žvalgybininkų išvadomis.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Save vadinantis demokratiniu socialistu B. Sandersas tvirtino, kad bet koks Rusijos kišimasis yra nepriimtinas.
„Bjaurus dalykas, kurį jie daro – mačiau dalį jų įrašų tviteryje ir kitų dalykų – jie bando mus suskaldyti“, – Kalifornijoje žurnalistams sakė B. Sandersas, prieš išskrisdamas į Nevadą, kur šeštadienį (Lietuvos laiku – sekmadienį) vyks demokratų pirminiai rinkimai.
„Jie bando sukelti chaosą, jie bando sukelti neapykantą Amerikoje“, – pridūrė B. Sandersas.
D. Trumpas, kalbėdamas rinkimų kampanijos renginyje Las Vegase naujus pranešimus apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus vadino dezinformacija.
D. Trumpas sakė girdėjęs „gandą“, kad „V. Putinas nori, kad aš būčiau išrinktas“. Tačiau, klausė JAV prezidentas, „ar ne geriau jam būtų Bernie (Sandersas)?“
D. Trumpas ne kartą kritikavo B. Sanderso kairiųjų pažiūrų politiką, nes Vermonto senatorius esą stumia demokratų partiją link „socializmo“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė JAV žvalgybos įspėjimus, kad Rusija vėl bando kištis į JAV rinkimus. Pasak D. Trumpo, pareiškimas, kad Rusija bando kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus ir paveikti juos jo naudai, yra „pramanas“, „dezinformacijos kampanija“, kuriai diriguoja jo varžovai demokratai.
„Demokratai Kongrese pradeda dar vieną dezinformacijos kampaniją, tvirtindami, kad Rusija mane mėgsta labiau negu bet kurį iš „dykinėtojų“ demokratų kandidatų, kurie, praėjus dviem savaitėms, vis dar nesugeba suskaičiuoti balsų Ajovos valstijoje“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
„Pramanas Nr. 7!“ – tvirtino JAV vadovas.
JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad JAV žvalgybos pareigūnai informavo Atstovų rūmų narius apie Rusijos bandymus kištis, siekiant sustiprinti D. Trumpo pozicijas 2020 m. rinkimuose.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Keliuose Rusijos miestuose šeštadienį vyko demonstracijos prieš prezidento Vladimiro Putino paskelbtą konstitucijos reformą.
Maskvoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 3 000 žmonių. Policija nurodė, kad protestuotojų buvo 300. Per pavienius protestus Sankt Peterburge, kuriems leidimas nėra reikalingas, pilietinių teisių organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, būta sulaikytų asmenų.
Demonstracijos taip pat vyko Archangelske Rusijos šiaurės vakaruose bei Ulan Udėje Sibire.
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatytas prezidento kadencijų skaičiaus apribojimas. Be to, parlamentui ateityje bus suteikta daugiau galių. V. Putinas pažadėjo, kad gyventojai dėl reformos galės pareikšti savo nuomonę balsuodami.
Jis tikisi „referendumo, o ne nesuprantamo viešo balsavimo“, agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus kritikas Sergejus Udalcovas, vienas demonstracijos Maskvoje organizatorių. V. Putinas kol kas detalių apie planuojamą balsavimą nepateikė.
V. Putino ketvirtoji kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Jo reforma numato ir Valstybės Tarybos sustiprinimą. Stebėtojai mano, kad 67-erių V. Putinas pasibaigus kadencijai gali siekti aukšto posto šioje institucijoje – ir taip užsitikrinti valdžią, V. Putinas tai neigia.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…
Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.
O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…
Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.
Kokie grėsmių prioritetai?
Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.
Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.
G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.
Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…
Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.
Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.
VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.
Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.
Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rusija sureagavo į Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Rusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) šią savaitę pateiktas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas primena ligos istoriją. Pasak jos, su Maskva susijusios grėsmės yra klijuojamos su maniakiniu atkaklumu.
„Atkreipėme dėmesį į eilinę Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitą. Dokumentas palieka nemalonų įspūdį ir primena ligos istoriją. Metų metus jo autoriai su maniakiniu atkaklumu klijuoja „nacionalinio saugumo grėsmės“ etiketę bet kuriam reiškiniui ar faktui, kuriame įžvelgiamos, o kartais net neįžvelgiamos, tik numanomos sąsajos su Rusija“, – rašoma ambasados komentare.
Jų teigimu negalima nepastebėti, kad žvalgybos institucijų pristatytas dokumentas yra direktyvinis ir, kad su juo turi būti derinami ne tik valstybės struktūrų, bet ir visuomeninių organizacijų veiksmai.
„Negalima nepastebėti, kad šis dokumentas Lietuvoje laikomas nustatomuoju, pagal kurį savo veiksmus turi derinti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomeninės organizacijos, taip pat ir įsteigtos išeivių iš užsienio valstybių. Nesilaikantiems VSD nustatytų normų ir taisyklių taikomi bauginimai, sulaikymai, suėmimai, atliekami tyrimai, jiems gresia viešas pasmerkimas ir t.t. Neslėpsime, tokia „auklėjamoji praktika“ yra gerai žinoma iš visiškai nesenos istorijos“, – teigia ambasada išplatintame pranešime.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigė, kad Rusija kelia vis dar didžiausias grėsmes šalies kariniam, informaciniam, ekonominiam ir energetiniam saugumui.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad jo siūlomos konstitucijos reformos nėra skirtos jo galių išplėtimui. Priešingai, jos turėtų patobulinti šalies politinę sistemą, pareiškė V. Putinas antradienį susitikime su civilinės visuomenės atstovais Čerepoveco mieste. Netikėtas V. Putino pareiškimas apie konstitucijos pataisas sukėlė spėliones, kad 67-erių prezidentas ir pasibaigus jo ketvirtajai kadencijai 2024 metais neatsisakys valdžios.
Tačiau V. Putinas dabar tai paneigė. „Būdamas prezidentas ir ministras pirmininkas, aš supratau, kad kai kurie dalykai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų“, – sakė jis antradienį. Todėl jis pasiūlęs pakeisti politinę sistemą, tačiau „ne tam, kad būtų išplėsti mano įgaliojimai“.
V. Putino reformos, be kita ko, numato Rusijos prezidento kadencijų apribojimą iki bendrai dviejų kadencijų. Be to, Valstybės Tarybai ir parlamentui ateityje bus suteikta daugiau teisių. V. Putinas taip pat pažadėjo, kad rusai dėl reformos balsuos referendume. Dūmoje parlamentarai po pirmojo svarstymo įstatymo projektą vienbalsiai priėmė.
V. Putinui paskelbus apie reformas, sausio viduryje atsistatydino premjero Dmitrijaus Medevedo vyriausybė. V. Putinas tada naujuoju vyriausybės vadovu paskyrė mažai žinomą mokesčių tarnybos vadovą Michailą Mišustiną.
Rusijoje jau seniai spėliojama apie galimą politinės sistemos keitimą, kuris leistų V. Putinui likti valdžioje ir pasibaigus kadencijai 2024 metais. Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad vienintelis V. Putino tikslas yra likti „vieninteliu vadovu iki gyvos galvos“.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje tvirtina, kad nemokama elektroninių vizų į Rusiją sistema kelia rizikas Lietuvos saugumui. Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Rusijos suteikiamos nemokamas vizos leidžia šiai valstybei lengviau verbuoti į ją atvykstančius Lietuvos piliečius. AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis“, – pabrėžia žvalgyba.
Kaip skelbiama VSD ir AOTD atskaitoje, 2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
Pasak žvalgybos institucijų, informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.
Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape. Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu. Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente. Kinijos žvalgyba
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tomas Knelvolfas
Šveicariškame leidinyje Tages-Anzeiger paskelbtas Tomo Knelvolfo straipsnis apie prieš maždaug prieš penketą mėnesių Davose sulaikytus įtartinus Rusijos piliečius.
Pasirodo, du įtartini Rusijos piliečiai Davose buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tačiau apie tai laikraštis pasakoja tik dabar. Matyt, tik dabar specialiosios tarnybos nutekino informaciją.
Taigi kas nutiko prieš penketą mėnesių Davose? Likus maždaug pusei metų iki Pasaulio Ekonomikos Forumo šveicarų policija (Graubiundeno kantonas) atsitiktinai sulaikė du Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, buvo Rusijos šnipai. Bent jau tokios versijos laikosi šis šveicarų leidinys.
Kodėl šveicarai palaikė Rusijos piliečius šnipais? Vienas iš įtariamųjų Šveicarijos policijai prisistatė esantis santechnikas. Tik jis, kaip ir jo kolega, planavo Davose gyventi nuo 2019 metų rugpjūčio 8-osios iki rugpjūčio 28 dienos. Šveicarijos pareigūnams pasirodė įtartina, kad santechnikai taip ilgai mėgausis gyvenimu tokiame brangiame kurorte – Davose. Ar Rusijos santechnikas pajėgus tiek daug uždirbti, kad beveik tris savaites pajėgtų gyventi viename iš garsiausių pasaulio kurortų – Davose?
Tada šveicarų policininkai patikrino Rusijos piliečių dokumentus ir paaiškėjo, kad abu jie turi diplomatinius Rusijos pasus. Dar labiau įtartina – kam Rusijos santechnikams reikalingi neliečiamybę garantuojantys diplomatiniai pasai?
Juolab, kad, patikrinus Davose akredituotų užsienio šalių diplomatų sąrašus, sulaikytųjų pavardžių ten nerasta. Taigi jie turi diplomatinius pasus, bet jie neakredituoti Davose! Tai kokių tikslų vedini atsibeldė į Davosą?
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
Šveicarija turėjo visas teises juos sulaikyti, nes diplomatinė neliečiamybė Davose galioja tik oficialiai akredituotiems svetimų šalių diplomatams. Bet šveicarai taip nepasielgė. Šveicarijos policija įtartinus rusus paleido. Šveicarijos žvalgyba greičiausiai neturėjo neginčijamų įrodymų, kad santechnikais prisistatę Rusijos piliečiai Davose mėgins įtaisyti pasiklausymo aparatūrą arba surengti vadinamąsias hakerių atakas.
O kad Davoso susitikimai domina stipriausių pasaulio šalių žvalgybas – nė kiek nekeista. Juk akivaizdu, kad 2020-ųjų sausio mėnesį Davose organizuojamas forumas negali netraukti užsienio šalių žvalgybų dėmesio. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskutinį sykį Davose svečiavosi prieš 11 metų, tai dar nereiškia, kad Rusijos žvalgyboms nerūpi, kas, kaip ir ką šnekės forumo užkulisiuose, kas su kuo susitiks, kokius susitarimus aptars.
Įtarimus, kad sanechnikais apsimetę rusai buvo šnipai, sustiprina ir tai, kaip juos aršiai puolė ginti Šveicarijoje rezduojantys Rusijos diplomatai. Berne reziduojantis Rusijos ambasadorius puolė įrodinėjo, esą diplomatinius pasus Rusija išduoda ne tik politika, bet ir ekonomika užsiimatiems pareigūnams. Suprask – ir santechnikams. O Rusijos URM pagrasino sukelsianti tarptautinį skandalą, jei Šveicarija sulaikys diplomatinių pasų savininkus.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija kuria unikalų naujos kartos ginklą, šalies gynybinis pajėgumas užtikrintas dešimtmečiams, pareiškė RF prezidentas Vladimiras Putinas.
„Mes niekam negrasiname ir nesistengiame primesti savo valios. Bet visus galiu patikinti: mūsų žingsniai nacionaliniam saugumui stiprinti buvo žengti laiku ir pakankamu mastu“, – teigė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui, informuoja „Interfax“.
Pasak Rusijos prezidento, nors šalies gynybinis pajėgumas dabar iš pagrindų sustiprintas, „mes negalime ilsėtis ant laurų ir atsipalaiduoti, turime eiti į priekį, atidžiai stebėdami ir analizuodami tai, kas vyksta šioje srityje pasaulyje, kurti būsimų kartų kovinius kompleksus ir sistemas“.
V. Putinas teigė, kad pirmą kartą per visą raketinio-branduolinio ginklo egzistavimo istoriją, įskaitant ir SSRS laikus, Rusija šioje srityje nieko nesiveja, o žengia priešakyje. Anot jo, kitos galingiausios valstybės dar tik turės sukurti ginkluotę, kurią jau turi Rusija.
Emblemoje – Norvegijos vėliavos spalvos
Buvęs Norvegijos pasienio inspektorius Frodė Bergas, nuteistas Rusijoje už šnipinėjimą ir grąžintas į tėvynę surengus žvalgų mainus, pareiškė, kad žlugus operacijai Rusijoje, kurioje jis dalyvavo, keliems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas TV2.
„Keturiems karinės žvalgybos darbuotojams buvo skirtos drausminės priemonės, kai žlugo operacija Rusijoje“, – sakė jis televizijos kanalui. Anot jo, buvo nubausti pareigūnai, liepę jam vykti į Rusiją.
Norvegijos karinė žvalgyba informaciją apie drausmines nuobaudas neigia.
Anksčiau F. Bergas teigė kelerius metus vykdęs kurjerio užduotis Rusijos teritorijoje neįvardytiems Norvegijos karinės žvalgybos darbuotojams. Pačios specialiosios tarnybos nepripažįsta, bet ir neneigia šio fakto.
Norvegijos parlamento specialiųjų tarnybų kontrolės komitetas pranešė, kad tiria F. Bergo bylą ir aiškinasi, ar Norvegijos karinė žvalgyba nepažeidė įstatymo, siųsdama jį vykdyti tokių užduočių.
Žvalgų mainus, į kuriuos buvo įtrauktas norvegas, Lietuva ir Rusija atliko 2019 metų lapkritį. Lietuva perdavė Rusijai jos piliečius Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, nuteistus 2017 metais už šnipinėjimą Rusijos naudai. Rusija grąžino Lietuvai jos piliečius Eugenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį, nuteistus 2016 metais, taip pat perdavė F. Bergą.
Norvegas buvo sulaikytas Maskvoje 2017 metų gruodžio 5 d. ir vėliau nuteistas 14 metų kalėti.
Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas toliau kalbėsis integracijos klausimais kito susitikimo metu – gruodžio 20 d. Sankt Peterburge.
Apie tai rusų žurnalistams po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo šį šeštadienį paskelbė Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Oreškinas.
„Prezidentai sutarė dėl susitikimo gruodžio 20 d. Susitikimas bus surengtas Sankt Peterburge. Jeigu prireiks, prezidentai gali netgi surengti dar vieną susitikimą“, – sakė ministras.
Kaip skelbta anksčiau, šeštadienį Baltarusijos vadovas A. Lukašenka susitiko su Rusijos prezidentu V. Putinu. Pasak Kremliaus, buvo aptarti „svarbūs dvišalių santykių klausimai, į kuriuos įtraukiamas potencialus integracijos gilinimas“.
Tuo metu, pasak naujienų agentūros AFP, apie 1 tūkst. baltarusių dalyvavo nesankcionuotoje demonstracijoje, nukreiptoje prieš potencialiai artimesnius šalies ryšius su Rusija.
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
Kontroversiškai vertinama rusiška programėlė „FaceApp“, leidžianti pasendinti savo atvaizdą, sukėlė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) nerimą.
FTB laiko „FaceApp“ „galima kontržvalgybos grėsme“ ir pareiškė tirsianti, ar sparčiai išpopuliarėjusi išmaniųjų telefonų programėlė buvo naudojama Rusijos valdžios kišantis į JAV rinkimus.
Lapkričio 25 d. datuojamame laiške Senato demokratų mažumos lyderiui Chuckui Schumeriui, FTB direktoriaus pavaduotoja Jill Tyson tikino, kad rusams priklausanti programėlė, leidžianti pasendinti arba atjauninti savo atvaizdą, kelia grėsmę dėl būdų, kuriais Kremlius gali „pasiekti telefono ir interneto ryšį“.
„FTB laiko bet kokią mobiliąją programėlę ar panašų Rusijoje sukurtą produktą, kaip „FaceApp“, galima kontržvalgybos grėsme, atsižvelgiant į duomenis, kuriuos renka šis produktas, privatumo ir naudojimo taisykles bei teisinius mechanizmus, kurie leidžia Rusijos valdžiai pasiekti šiuos duomenis“, – laiške, kurį pavyko gauti leidiniui „Daily News“, teigia J. Tyson.
Taigi, tvirtina J. Tyson, FTB įvertins, ar „užsienio įtakos operacijos, įskaitant „FaceApp“, taikėsi į „išrinktus pareigūnus, kandidatus, politines kampanijas ar partijas“ Jungtinėse Valstijose.
J. Tyson laiškas yra pirmas kartas, kai FTB oficialiai pavadino „FaceApp“ galima grėsme JAV rinkimų saugumui.
J. Tyson laiškas taip pat yra atsakymas į liepą Ch. Schumerio FTB parašytą laišką, kuriame biuras raginamas ištirti, ar programėlė gali „kelti nacionalinio saugumo ir privatumo grėsmes milijonams JAV piliečių“.
„FaceApp“ naudojimo taisyklės leidžia programinės įrangos kūrėjams dalytis vartotojų duomenimis be jų sutikimo. Be to, vartotojai, norėdami naudotis programėle, turi jai leisti pasiekti beveik visas nuotraukas ir mobiliojo telefono duomenis. Tai esą kelia grėsmę, kad programėlės kūrėjai gali pasidalyti tokia informacija su trečiosiomis šalimis.
Sankt Peterburge įsikūrę programėlės kūrėjai neigia pardavę „FaceApp“ vartotojų duomenis trečiosioms šalims.
Manoma, kad apie 1 proc. Rusijos gyventojų yra užsikrėtę ŽIV, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas epidemiją laiko „grėsme nacionaliniam saugumui“.
„Situacija tik blogėja“, – sakė Federalinio tyrimų ir prevencijos centro, kuris specializuojasi ŽIV ir AIDS srityje, vadovas Vadimas Pokrovskis.
Pasak jo, problema yra kilusi dėl prieinamos informacijos trūkumo ir nepakankamų gydymo galimybių. Nepilnamečių lytinis švietimas šalyje taip pat yra tabu tema, jį dar labiau apsunkina įstatymai, draudžiantys „homoseksualumo propagandą“.
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad šalyje gyvena apie 900 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. V. Pokrovskio teigimu, šis skaičius siekia 1,5 mln.
Palyginimui, federalinio Roberto Kocho ligų kontrolės instituto duomenimis, Vokietijoje ŽIV užsikrėtę apie 88 tūkst. žmonių – 0,1 proc. populiacijos.
V. Pokrovskis teigia, kad gerokai daugiau nei pusė visų naujų ŽIV atvejų atsiranda dėl lytinių santykių tarp vyrų ir moterų.
Pernai Rusijoje mirė 36 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Tai yra rekordinis mirčių skaičius nuo 1987 m., kai buvo užfiksuoti pirmieji viruso atvejai.
V. Pokrovskis taip pat apgailestauja, kad ŽIV gydymui Rusijoje išleidžiama pernelyg mažai lėšų. Kitąmet šiam tikslui skirti 29 mlrd. rublių (apie 410 mln. eurų).
Pasak eksperto, šaliai reikia mažiausiai triskart didinti išlaidas gydymui, nes Rusijai trūksta naujausių vaistų, diagnostinės įrangos ir kvalifikuoto personalo.
Dvi didžiausios Europos sveikatos apsaugos agentūros – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras – ketvirtadienį paskelbė, kad Europoje būtina rasti geresnių kovos su ŽIV būdų, nes ši liga moterims vis dar diagnozuojama vėliau nei vyrams.
2018 m. Europoje užfiksuota daugiau nei 141 tūkst. naujų ŽIV atvejų, sakoma agentūrų parengtoje ataskaitoje. Pasak organizacijų, vos trečdalį ŽIV atvejų sudaro moterys, o ankstyva diagnozė reiškia anksčiau pradėtą gydymą.
Labdaros organizacijų finansuojamo AIDS centro Maskvoje direktorius Sergejus Abdurachmanovas taip pat kritikavo Rusijoje stringančią ŽIV diagnostiką ir gydymą.
Kaip naujienų agentūrai DPA sakė S. Abdurachmanovas, Vakarų Europoje šiuo metu „yra piliulės apsaugai prieš seksą“. Tuo tarpu Rusijoje, tvirtino jis, „sąlygos kaip Vakarų Europoje 1990-aisiais“.
AIDS centro direktorius taip pat pabrėžė, kad Rusijoje ŽIV užsikrėtę daugiau nei milijonas žmonių, deja, „bet šis skaičius ir toliau auga“.
„Tai nebėra tik homoseksualų, intraveninius narkotikus vartojančių ir sekso darbuotojų problema. ŽIV kelia grėsmę visai Rusijos visuomenei“, – sakė S. Abdurachmanovas.
Šiemet paskelbtame dekrete V. Putinas ŽIV vadina „grėsmę nacionaliniam saugumui“, šalies gyventojų skaičius vis krintant.
Rusijoje gyventojų informavimą apie ŽIV epidemiją apsunkina 2013 m. priimtas įstatymas prieš vadinamąją „homoseksualumo propagandą“.
Įstatymas yra gana abstraktus, todėl juo iš esmės uždraudžiama nepilnamečiams pateikti informaciją apie netradicinius lytinius santykius.
„Mūsų interneto svetainė yra prieinama visiems, kuriems suėjo 18 metų. Bandome aiškinti apie prezervatyvų naudojimą kolegijose ir universitetuose“, – sakė S. Abdurachmanovas. Visgi, tikino jis, 18 metų sulaukusiam žmogui apie tai aiškinti gali būti jau per vėlu, tačiau geriau vėliau nei niekada.
Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
JAV saugumo struktūrų vadovai įspėja, kad priešiškos užsienio valstybės gali bandyti kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus, panašiai, kaip prieš 3 metus tai darė Maskva.
Bendrame septynių aukščiausio lygio saugumo agentūrų, įskaitant Gynybos departamentą, Nacionalinės žvalgybos direktoratą ir FTB, vadovų pranešime teigiama, esą kol kas nėra įrodymų, kad nacionalinė ar valstijos lygio rinkimų infrastruktūra yra pažeidžiama taip, kad tai paveiktų balsų skaičiavimą. Nepaisant to, JAV priešiškos valstybės esą vis tiek siekia pakenkti šaliai.
„Mūsų priešininkai nori pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką. Rusija, Kinija, Iranas ir kiti piktavaliai veikėjai sieks kištis į rinkimų procesą ar paveikti rinkėjų požiūrį“, – sakoma saugumiečių pranešime.
Pranešimas, paskelbtas per rinkimų į atsiradusias laisvas vietas įvairiose valstijose dieną, dar kartą primena apie Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus poveikį.
Pasak JAV žvalgybos tarnybų, Rusijos programišiai įsilaužė į demokratų partijos serverius, taip pat bandė laužtis į valstijų ir vietines balsavimo sistemas. Pats Donaldas Trumpas neigia Rusijos kišimąsi.
2016 m. rinkimų metu Rusijos „trolių ferma“, priklausiusi artimam Vladimiro Putino parankiniui, vykdė didžiulę socialinių tinklų kampaniją, kuria siekta sustiprinti D. Trumpo pozicijas ir sumenkinti jo konkurentę Hillary Clinton.
2016-ųjų prezidento rinkimai JAV taip pat apnuogino silpnybes kibernetinio saugumo srityje ir rinkėjų pažeidžiamumas dėl manipuliacijos žiniasklaida ir melagingų naujienų.
„Rinkimų saugumas yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų vyriausybės prioritetų“, – tvirtino saugumo agentūrų vadovai.
„Tai yra precedento neturintis bendradarbiavimo pavyzdys – JAV vyriausybė dirba su visomis 50 valstijų ir teritorijomis, vietos pareigūnais ir privataus sektoriaus partneriais, kad nustatytume grėsmes, dalytumėmės informacija ir saugotume demokratinius procesus“, – pridūrė jie.
Glumina neseniai delfi.lt portale pasirodęs interviu su Vladimiru Pozneriu, kuris pristatytas kaip „žymus Rusijos ir JAV žurnalistas“.
Stebina, žinoma, ne V.Poznerį kamantinėjančio žurnalisto klausimai. Klausimus iškėlusiam žurnalistui – jokių priekaištų. Tik nuoširdi padėka už drąsų ginčą su „pasaulinio kalibro žvaigžde“.
Stebina, liūdina V.Poznerio atsakymai. Ne tik šiurpina, bet ir žeidžia lietuviškąją savigarbą. Nemaniau, kad V.Pozneris – būtent toks.
Tikriausiai blogai elgiuosi, kad leidžiuosi į ginčą su juo. Tokiais atvejais patartina geriau patylėti, kad oponentui nesuteiktume per daug garbės. Ir vis tik neiškenčiau. Drįstu manyti, kad tekste „Vladimiras Pozneris: jie galvoja, kad Rusija gali pulti. Iš kur tokios mintys?” jis parodė tikrąjį savo veidą: demagogas ir cinikas, mokantis meistriškai viską apversti aukštyn kojomis.
Kokios jo pastabos įžeidė? Jų – labai daug.
Pavyzdžiui, Rusijos smūgį į nugarą su naciais kariavusiai Lenkijai jis vadina žaidimu. Kaimyninės valstybės užpuolimas – žaidimas?
Suomijos užpuolimą jis, tik pamanyk, traktuoja kaip būtinybę, šiai atsisakius SSRS pasiūlytų teritorinių mainų. Štai koks Stalinas buvo humaniškas – siūlė keistis teritorijomis, siūlė daugiau nei prašė, bet siaurakakčiai suomiai – nesutiko…
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ir 2008-aisiais ne Rusija užpuolė Gruziją. Ir V.Putinas – visiškai nėra baisus, juo tik be reikalo gąsdinami vaikai… Baubo darymas iš Putino, suprask, yra visiškai nepateisinamas. Ir pulti Baltijos šalių jis neketina. Nė minties tokios niekad neturėjo. Tarsi V.Pozneris būtų didysis magas, sugebantis atspėti Rusijos prezidento mintis, arba V.Pozneris – svarbiausias, artimiausias Putino aplinkos žmogus, puikiai žinąs, ką Kremliaus valdovas galvoja ryte, per pietus ir vakare…
Ypač buvo niekšiška ironizuoti: „O Lietuva ar pripažino savo klaidas vykdant žydų naikinimą?“ Tai kad Lietuvos, kai jos teritorijoje buvo žudomi žydai, kaip tik ir nebuvo. Lietuva tuomet buvo okupuota. Joje šeimininkavo ne lietuviai. Lietuviai tuomet neturėjo jokių galių, jokių teisių. Jei reiškiamos pretenzijos, tai jos turi būti adresuojamos tiems, kurie išties kalti dėl žydų nelaimių, – Berlyno valdžiai…
Rūta Vanagaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
O ir priekaištai, kad Lietuva labai piktai žvelgia į Rūtą Vanagaitę, – nesąžiningi. Jei gyvename demokratinėje valstybėje, leiskite lietuviams turėti savo nuomonę apie tokio sukirpimo „rašytojas”.
Koks pozneriškas įžūlumas – lietuviai privalo mylėti arba bent jau toleruoti Lietuvos didvyrius niekinančią „rašytoją”?!
Manau, kad V.Pozneris puikiai supranta, ką daro – jis blefuoja. Gudriai blefuoja. Jo net neapkaltinsi tendencingumu, nes jis sumaniai apsidraudžia, nerodo savo asmeninio požiūrio: suprask, tokie kitos pusės argumentai, tokia oponentų logika, tokie palyginimai ir sugretinimai… Bet, nepaisant akivaizdžiausių neatitikimų, prieštaravimų, net pasakytų pusiau „tiesų”, net įskaičiuojant ir pareiškimus „sutinku, bet”, – jis vis tiek per daug dažnai kartoja mūsų priešų argumentus. Kam? Kodėl?
Gal toks yra tikrasis V.Poznerio neva nuoširdaus pokalbio tikslas – sukelti abejonių, drumsti vandenį? Jis vis tik – žinomas asmuo. Gal atsiras lengvatikių, kurie patikės jo argumentais arba bent jau liausis V.Putino valdomą Rusiją traktuoti kaip teroristinę imperiją? Jau vien ko verti pozneriški svarstymai, kas galėjo nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Skripalių?! Ogi V.Putino priešai, bet kokia kaina trokštantys sukompromituoti vargšą V.Putiną…
Šiais pastebėjimais dalinuosi dar ir dėl to, kad V.Pozneris, regis, pasikeitė. Pasikeitė į blogąją pusę. Pavyzdžiui, 2014 metų rugpjūčo 17 dieną portalas slaptai.lt buvo paskelbęs jo tekstą: Vladimiras Pozneris. „Ankčiau buvau įsitikinęs, kad visas blogis – tik Kremliuje“ (https://slaptai.lt/vladimiras-pozneris-anksciau-buvau-isitikines-kad-visas-blogis-tik-kremliuje/). Tada jis pasirodė blaiviau, sąžiningiau mąstančiu žurnalistu.
Pateikiu tik vieną citatą iš ano 2014-aisiais paskelbto teksto: „…Ir man pirmą kartą gyvenimą šovė mintis, kad gauja vargu ar pasikeis per mano gyvenimą. Man nereikia imperinių planų, aš noriu važinėti lygiu keliu. Man nereikia Krymo, aš noriu pasitikėti produktais, kuriuos perku parduotuvėje. Aš nebijau NATO ties siena su Rusija, nes daugiau, nei vagia dabar Putinas su savo bendrais, pavogti neįmanoma. Aš noriu paprasčiausiai gyventi, užsidirbti, išlaidauti, rūpintis savimi bei savo artimaisiais.”
Tiesa, maždaug po metų, 2015-ųjų metų gegužės 11-ąją, portalas slaptai.lt buvo paskelbęs Gintaro Visocko publikaciją „Ko norėčiau paklausti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano?“ Štai toji publikacija (https://slaptai.lt/ko-noreciau-paklausti-armenijos-prezidento-serzo-sargsiano/) jau į akis krenta kaip akivaizdus V.Poznerio pataikavimas Rusijos satelitei – Armėnijai.
Minėtoje publikacijoje rašoma:
1983 metų liepos 15 dieną Paryžiaus oro uoste Orli sprogo bomba. Šio teroro autorius – ASALA grupuotei priklausantis Varužanas Karapetianas
„Ypač nustebino laidos pabaigoje nuskambėję V.Poznerio virkavimai, esą mes, žmonės, labai keisti padarai: mums sunku pripažinti savo kaltę, mums keblu patikėti, jog pripažinus kaltę ateina vien palengvėjimas ir ramybė.
Kodėl šių žodžių žymusis V.Pozneris nepateikė Armėnijos prezidentui S.Sargsianui? Kada Armėnija prisipažins neteisėtai okupavusi Kalnų Karabachą? Kada Armėnija pripažins įvykdžiusi patį tikriausią genocidą azerbaidžanietiškame Hodžaly mieste 1992-aisiais metais, kai armėnų smogikai, padedami rusų ginkluotųjų pajėgų, išžudė visus šio miesto civilius gyventojus – apie tūkstantį žmonių?
Galų gale kada Armėnija pasmerks teroristines organizacijas ASALA, Gnčak ir Dašnakcutiun, 20-ojo amžiaus viduryje Europos sostinėse barbariškai žudžiusias Turkijos ambasadorius ir konsulus? 1973 – 1984 metais Europoje, Amerikoje ir Australijoje armėnų fanatikai surengė 29 teroristinius išpuolius, sukeldami pavojų ne tik turkams, bet ir amerikiečiams, austrams, danams, vokiečiams…
Teroristinės organizacijos ASALA ženklas
Nejaugi žymusis V.Pozneris nežino šių faktų? Nejaugi šie veiksmai, V.Poznerio akimis, neverti atgailos ir atsiprašymo?”
Tuo metu galbūt ir ėmė ryškėti tikrosios pozneriškos tendencijos?
