JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas praėjusią savaitę buvo apklaustas dėl Rusijos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijos ryšių, antradienį patvirtino JAV Teisingumo departamentas.
Tyrimą dėl galimo slapto Rusijos ir JAV prezidento rinkimų kampanijos narių bendradarbiavimo atliekantys tyrėjai J. Sessionso apklausą vykdė kelias valandas. Tyrimui dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus vadovauja buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Robertas Muelleris.
Teisingumo departamentas atsisakė pateikti bet kokias apklausos detales, tačiau J. Sessionsas yra vienas iš D. Trumpo kabineto narių, kurių ryšiai su Rusija atkreipė dėmesį. Generalinis prokuroras rinkimų kampanijos metu buvo susitikęs su buvusiu Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.
J. Sessionsas, kaip ir JAV prezidentas, ne kartą atmetė pareiškimus, neva Rusijos kišimasis padėjo D. Trumpui laimėti rinkimus.
JAV teisėsauga formaliai pareiškė kaltinimus buvusiam prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Maiklui Flinui (Michael Flynn) dėl melagingų liudijimų apie savo kontaktus su Rusija. Penktadienį teisme jis pripažino savo kaltę.
Apie kaltinimus 59 metų M. Flinui paskelbta specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) dokumente.
Konkrečiai omenyje turimas M. Flino liudijimas apie jo pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku turinį. Buvęs generolas 2016 metų gruodį, likus kelioms savaitėms iki D. Trampo inauguracijos, telefonu kalbėjosi su S. Kisliaku.
M. Flinas sąmoningai pateikė „neteisingus, fiktyvius ir melagingus“ duomenis apie šį pokalbį telefonu, sakoma R. Miulerio dokumente. M. Flinas esą neigė, kad tada prašė Rusijos vyriausybės neatsakyti griežtomis priemonėmis į kadenciją baigiančio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) paskelbtas sankcijas Rusijai.
Buvęs generolas laikomas viena pagrindinių figūrų aferoje dėl D. Trampo komandos kontaktų su Rusija.
Dėl melagingų teiginių apie kontaktus su S. Kisliaku ponas M. Flinas vasarį atsistatydino iš patarėjo posto teišdirbęs tik pusketvirtos savaitės. Per apklausą Federaliniame tyrimų biure (FTB) sausio 29-ąją jis neigė, jog per pokalbį su ambasadoriumi spaudė jį, kad Rusija santūriai reaguotų į sankcijas. Tai būtų neteisėtas kišimasis į JAV užsienio politiką.
Tyrėjai, anot žiniasklaidos, neseniai dėl Rusijos aferos apklausė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentą ir patarėją Džaredą Kušnerį (Jared Kushner). Jo buvo klausinėjama apie susitikimą su Rusijos ambasadoriumi ir su buvusiu D. Trampo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Maiklu Flinu (Michael Flynn) pereinamuoju laikotarpiu po JAV prezidento rinkimų, rašo „New York Times“, remdamasis tyrėjų šaltiniais.
„Ponas Dž. Kušneris savanoriškai bendradarbiauja visais svarbiais klausimais, ir darys tai toliau“, – laikraščiui sakė Dž. Kušnerio advokatas Abė D. Lauvelas (Abbe D. Lowell).
Specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) komisija mėgina išsiaiškinti, ar asmenys iš D. Trampo aplinkos bendradarbiavo su Rusija, kad palenktų JAV prezidento rinkimus savo naudai.
Kad Dž. Kušneris lapkritį buvo apklaustas, pranešė ir CNN. Stotis rėmėsi dviem neįvardytais šaltiniais. Pokalbis esą truko 90 minučių, buvo kalbama pirmiausiai apie M. Fliną. Baltieji rūmai CNN informacijos komentuoti nenorėjo.
M. Flinas praėjusią savaitę nutraukė kontaktą su D. Trampo advokatais. Pasak „NYT“, tai reiškia, kad M. Flinas bendradarbiauja su specialiuoju tyrėju arba ruošia susitarimą dėl bendradarbiavimo. M. Flinas vos po trijų savaičių darbo vasarį atsistatydino dėl abejotinų kontaktų su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku.
„Taigi Ispanijos užsienio reikalų ministerija pateikė klausimą RF ambasadoriui Madride Jurijui Korčaginui apie informacinius pranešimus, jog Kremliui tarnaujantys hakeriai kišosi į Katalonijos konfliktą“, – tvirtina El Pais, remdamasis neįvardytais „vyriausybiniais šaltiniais“.
Korčaginas „patikino, kad nieko apie tai nežino, ir pažadėjo paklausti Maskvos. Po dviejų dienų Korčaginas pranešė ministerijai, kad tos naujienos neturi jokio pagrindo, ir priskyrė jas Ispanijos žiniasklaidos prasimanymams, darydamas užuominą į El Pais“, – rašo žurnalistas Migelis Gonzalesas. Pasak autoriaus, Korčaginas tą versiją išdėstė kalbėdamas seminare Instituto de Cuestiones Internacionales y Política Exterior (INCIPE) ir Rusijos ambasados Ispanijoje Twitter paskyroje.
Kalbėdami apie Rusijos ambasadoriui adresuotą minėtą prašymą, vyriausybiniai laikraščio šaltiniai „nurodė niuansus: tai nebuvo nei protestas, nei oficialus skundas, o tik pirmas prašymas paaiškinti“.
„Kai prisikaupė Rusijos tarnybų veiksmų požymių, vyriausybė nusprendė žengti dar vieną žingsnį, bet buvo linkusi jį žengti ne viena, o kartu su ES, tvirtindama, kad kalbama ne apie išimtinai Ispanijos problemą, nes tikrasis Maskvos taikinys – ne padaryti žalos Ispanijai, o destabilizuoti ES“, – sakoma straipsnyje.
„Vyriausybiniai šaltiniai pabrėžia: jeigu iki šiol Maskvos kišimasis į Katalonijos konfliktą galėjo turėti gana ribotą poveikį, tai jo tęsinio padariniai gali būti žymiai rimtesni, nes artėja gruodžio 21 – rinkimų autonominėje srityje (Katalonijoje) diena“, – rašo leidinys.
Gegužės 11–ąją JAV prezidentas prieš pietus priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą bei Rusijos pasiuntinį Jungtinės Valstijose Sergejų Kisliaką, dieną prieš tai iš pareigų atleidęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey.
Dėl šio fakto Amerika tebesiaiškina po šiai dienai taip pat susitikimo su rusų diplomatais kontekste, mat FTB šefas tyrė galimus D.Trumpo rinkimų štabo ryšius su rusų valdininkais, tarp kurių S.Kisliakas buvo kone svarbiausiu įtariamuoju.
Užtat tos pačios dienos popietę įvykęs prezidento D.Trumpo susitikimas su senu draugu, buvusiu patarėju nacionalinio saugumo klausimais bei valstybės sekretoriumi prie prezidento Richardo Nixono 1973-1977 metais Henriu Kissingeriu praėjo kur kas „tyliau”.
Henris Kisendžeris
Tai nereiškia, jog H.Kissinngerio priėmimas buvo mažiau reikšmingas nei žiniasklaidos tebenarstomas „techninis“ JAV prezidento susitikimas su rusų diplomatais. Buvęs valstybės sekretorius politinės karjeros metais garsėjo kaip valstybininkas, geostrateginių tikslų labui nevengęs kištis į kitų šalių reikalus – padėjo Amerikai ne tik atverti santykiams Kiniją, bet ir nuversti Čilės prezidentą Salvadorą Allendę bei paskatino JAV slapta bombarduoti Kambodžą.
Kuomet vadovavo JAV diplomatijai, H.Kissingeris inicijavo santykių „atšilimą“ tarp Jungtinių Valstijų bei tuometinės Sovietų Sąjungos. Beje, tuometinio „geopolitinio balanso“ siekis buvo deramai įvertintas – 1973 metais JAV valstybės sekretorius pelnė Nobelio taikos premiją.
Kita vertus, remdamasis buvusio diplomato pasiekimų sąrašu, „The Wshington Post“ jau šiandien konstatavo, jog prezidentas D.Trumpas priėmė „amoralų“ H.Kissingerį.
Vokiečių savaitraštis „Bild“ dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje informavo, kad D.Trumpas vilioja politinį sunkiasvorį, esą legendinis diplomatas turįs išaiškinti pasauliui Amerikos prezidento užsienio politikos planus. Prieš 40 metų palikęs valstybės tarnybą, politikas vis dėlto konsultavo dabartinio prezidento pereinamojo laikotarpio komandą.
Leidinys H.Kissingerį pristatė galimu tarpininku tarp Vašingtono ir Maskvos bei Vašingtono ir Pekino. Buvusį valstybės sekretorių sieja gana artimi ryšiai su Kinijos lyderiu XiJinpingu, ne šiaip praėjus vos kelioms dienoms po D.Trumpo išrinkimo prezidentu H.Kissingeris išvyko deryboms į Pekiną.
Pasak „Bild“, Vakarų specialiosioms tarnyboms skirtame dokumente teigiama, esą tai jis pataręs JAV prezidentui siekti atšaukti sankcijas Maskvai bei pripažinti Rusijos interesų viršenybę buvusiose sovietinėse respublikose nuo Baltarusijos ir Ukrainos iki Gruzijos bei Kazachstano. Tokiu atveju „raudona linija“, kurios Maskva negalėtų peržengti, eitų ties siena su Lenkija bei Baltijos valstybėmis.
H.Kissingeris laikosi nuostatos, jog susitaikymas su Rusija būtų tinkamas žingsnis, nes taptų atsvara augančiai Kinijos karinei galiai, be to, balansas tarp Jungtinių Valstijų bei Rusijos sustiprintų stabilumą pasaulyje. Jis kritikuoja buvusio prezidento Baracko Obamos užsienio politiką, ir atvirkščiai, apie dabartinį prezidentą atsiliepia tik pozityviai nurodydamas, jog šis turi galimybę įeiti į istoriją kaip pagarbos vertas Amerikos prezidentas.
Kremlius buvusiam valstybės sekretoriui atsilygina palankumu Rusijos prezidento spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovo lūpomis: „H.Kissingeris kaip ir anksčiau yra vienas išmintingiausių politikų, taip pat vienas giliausių Rusijos-Amerikos santykių ekspertų. Jei šis potencialas bei per dešimtmečius sukaupta patirtis bus kokia nors forma panaudota, mes tą tik sveikinsime“.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs JAV valstybės sekretorius su prezidentu Vladimiru Putinu susipažino po Berlyno sienos griuvimo. Kalbama, jog H.Kissingeris paklausęs būsimo Rusijos prezidento apie šio profesinę veiklą. Sulaukęs atsakymo apie darbą specialiosiose tarnybose, JAV politikas atsakęs: „Visi padorūs žmonės nuo jų pradėjo, aš irgi“.
Per pastaruosius 15 metų jis su V. Putinu susitikinėjo reguliariai, bet po JAV prezidento rinkimų dar nesikalbėjo. Pagrindinės susitikimų temos paprastai būdavo susijusios su politikos strategija, istorija, kalbėdavosi apie Ukrainą, Siriją, vis dėlto pagrindiniu klausimu visada būdavo Kinija. Politikos veteranas nemano, jog pagrindinis Rusijos prezidento tikslas yra destabilizuoti Vakarus, tiksliau, gavęs iš Dievo tokį šansą, jis dėkingai juo pasinaudotų, bet nemano turįs tokių galimybių. Atvirkščiai, V.Putinas mano, kad tai Vakarai kasasi po juo.
Interviu britų „The Times“ (01 23) H. Kissingeris prognozavo didelį sandorį tarp JAV bei Rusijos, vis dėlto didžiausią įtaką planetai turėsią D.Trumpo santykiai su Pekinu. Paklaustas, ar netaps D.Trumpo patarėju Rusijos klausimais, atsakė, jog sulaukęs 93-ejų darbo neieško. Žurnalisto spaudžiamas, ar vis dėlto nėra galimybės, jog taps tarpininku tarp JAV ir Rusijos, atrėmė, kad dalyvautų šiame procese nebent tuo atveju, jei matytų, kad Vakarų ir Rusijos požiūriai į pasaulio tvarką pakankamai panašūs arba kad šiame reikale galima nuveikti kažką naudingo.
Italų dienraščio „La Stampa“ specialaus korespondento Niujorke Paolo Mastrolilli vertinimu (02 01 komentaras) H.Kissingeris vis dėlto būtų laimingas įeiti į istoriją kaip naują Šaltąjį karą sugebėjęs sustabdyti žmogus. Britų „The Sunday Times“ publikacijoje „Viena ranka duoti, kita prilaikyti ir taip kontroliuoti Rusiją“ (02 20) nurodoma, jog H.Kissingeris dar prieš JAV prezidento rinkimus įsisąmonino, kad V.Putino valdymo filosofijos pagrindą sudaro mėginimas sugrąžinti savo šaliai didybę, pagrindinis tos didybės elementas yra pasaulio pagarba.
Pripažįstant šią logiką, „likęs pasaulis“ pirmiausia turėtų stabdyti NATO plėtrą, nesvarbu, ką šia tema mano kitos nacijos. Ukrainą H.Kissingeris laiko tiltu tarp Rytų bei Vakarų (maždaug kaip Suomija ar Austrija Šaltojo karo laikais), todėl jai esą reikia suteikti laisvę formuoti savarankiškus ekonominius bei politinius ryšius su bet kuo, tačiau ji negalinti siekti įstoti į bet kokias karines sąjungas ar saugumo organizacijas.
Tai H. Kissingeriui priklauso sąvoka „Trikampė diplomatija“, kurios dėka Šaltojo karo metais prieš 45 metus R.Nixonui bei jo valstybės sekretoriui pavyko supriešinti Pekiną ir Maskvą, glaudinant partnerystę su Kinija. Panašu, prie to mėginama grįžti. Nyderlandų analitinio fondo „Cicero Foundation“ ekspertas Rusijos klausimais Marcelis H. Van Herpenas vertina H.Kissingerio veikimo motyvus kaip realizmą, kur tarptautinis geopolitinis balansas svarbesnis už žmogaus teises bei demokratiją.
Štai toks geopolitinis pasjansas „nieko asmeniško“ stiliumi be jokių nacijų apsisprendimo galimybių. Jei tai virs tendencija, galima teigti, jog Lietuvai tiesiog pasisekė spėti pataikyti į po Sovietų imperijos žlugimo stojusį tarpulaikį bei realizuoti savo apsisprendimą gyventi laisvame pasaulyje.
Pasaulis „Trikampės diplomatijos“ taikymo laikais buvo akivaizdžiai dvipolis, dabartiniai geopolitiniai reikalai nepalyginamai komplikuotesni, todėl vien „technologinės“ geopolitikos kelias atrodo ypač slidus.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) „raganų medžiokle“ pavadino tyrimą dėl galimų ryšių tarp jo rinkimų komandos ir Rusijos.
„Tai yra didžiausia raganų medžioklė prieš kokį nors politiką JAV istorijoje“, – rašė jis ketvirtadienį „Twitter“ tinkle. Dieną prieš tai JAV teisingumo departamentas specialiuoju tyrėju aiškinantis skandalą paskyrė buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą Robertą Miulerį (Robert Mueller), praneša agentūra AFP.
D. Trampas taip pat apkaltino savo konkurentę rinkimų kovoje demokratę Hilari Klinton (Hillary Clinton) bei savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) veikus nelegaliai. Tačiau savo kaltinimų prezidentas nepatikslino. Jis tik pabrėžė, kad šiais atvejais specialieji tyrėjai nebuvo skiriami. „Visais šiais H. Klinton rinkimų komandos ir B. Obamos vyriausybės neteisėtų veiksmų atvejais specialusis tyrėjas nebuvo paskirtas“, – tviteryje teigė D. Trampas.
Buvęs FTB vadovas R. Miuleris kaip specialusis tyrėjas aiškinsis Rusijos vaidmenį JAV prezidento rinkimuose. Jis tam turės plačius įgaliojimus ir bus apsaugotas nuo politinės įtakos.
Jau trečiadienį D. Trampas vaizdavo save kaip žiniasklaidos kampanijos auką. „Su jokiu politiku istorijoje nebuvo elgiamasi blogiau ar nesąžiningiau“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Reuters“ praneša, kad D. Trampo komanda per rinkimų kampaniją net keliolika kartų turėjo kontaktų su Rusija.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos ryšiai su Rusija prieš rinkimus buvo daug intensyvesni nei iki šiol manyta. Tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi oficialiais asmenimis, susipažinusiais su pokalbiais ir iki šiol slaptais dokumentais.
Anot „Reuters“ tyrimo, šiuo metu jau atleistas patarėjas saugumo klausimais Maiklas Flinas (Michael Flynn) ir kiti D. Trampo patarėjai mažiausiai 18 kartų turėjo kontaktų su oficialiais Rusijos pareigūnais. Tai buvo telefoniniai pokalbiai ir elektroniniai laiškai septynių mėnesių laikotarpiu prieš rinkimus.
Iki šiol slapti buvę dokumentai, suteikiantys informacijos apie kontaktus, yra dalis medžiagos, kurią šiuo metu tiria Federalinis tyrimų biuras (FTB), rašo „Reuters“.
Dokumentai rodo, kad būta šešių pokalbių telefonu tarp Rusijos ambasadoriaus Vašingtone Sergejaus Kisliako ir M. Flino. Šis vasarį teišdirbęs tik 24 dienas atsistatydino iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų.
Jau iki šiol buvo žinoma, kad M. Flinas prieš pradėdamas eiti pareigas su Rusijos ambasadoriumi aptarė sankcijas Maskvai ir vėliau apie tai pateikė klaidingus duomenis. Dėl to jis buvo priverstas trauktis. Buvo žinoma ir tai, kad kai kurie D. Trampo rinkimų kampanijos patarėjai, tarp jų trys jo patikėtiniai – M. Flinas, Polas Manafortas (Paul Manafort) ir Karteris Peidžas (Carter Page) – turėjo privačių ir profesinių kontaktų su Rusija.
Pokalbiai tarp S. Kisliako ir M. Flino, anot „Reuters“, po lapkričio 8-osios suintensyvėjo. Esą buvo kalbama ir apie „slaptą komunikacijos kanalą“, kad būtų „apeitos“ kitos institucijos.
Baltieji rūmai, M. Flino advokatas ir Rusijos užsienio reikalų ministerija detalių komentuoti nepanoro, rašo „Reuters“.
Be šešių minėtų pokalbių telefonu, anot agentūros, buvo dar 12 kontaktų – telefonu, tekstinėmis žinutėmis ar elektroniniu paštu.
Sausį Baltieji rūmai dar neigė bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais per rinkimų kampaniją, tačiau vėliau, be kita ko, patvirtino tuo metu buvus keturių susitikimų tarp S. Kisliako ir D. Trampo patarėjų. Patvirtintas buvo ir S. Kisliako susitikimas su vėliau generaliniu prokuroru paskirtu Džefu Sešnsu (Jeff Sessions).
B.Obama buvo įspėjęs D.Trampą: neskirkite M. Flino nacionalinio saugumo patarėju
Barakas Obama (Barack Obama) ką tik išrinktą JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) buvo įspėjęs Maiklo Flino (Michael Flynn) neskirti patarėju nacionalinio saugumo klausimais, praneša JAV žiniasklaida, ja remiasi BBC.
B.Obama savo įpėdinį dėl M. Flino įspėjo praėjus mažiau nei dviem paroms po jo pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose, Ovaliajame kabinete vykusio judviejų pokalbio metu, sakė buvę B. Obamos administracijos pareigūnai.
Manoma, kad apie M. Flino ryšius su Rusijos ambasadoriumi bus užsiminta ir per pirmadienį vyksiančius Senato klausymus.
Iš nacionalinio saugumo patarėjo posto jis buvo atleistas būtent dėl šių ryšių nuslėpimo.
M.Flinas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas, suklaidino D. Trampo administraciją dėl to, ar iki inauguracijos su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku kalbėjosi apie JAV Rusijai taikomas sankcijas. Iš pareigų jis buvo atleistas vasario mėnesį.
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų kanalui „NBC News“ patvirtino, kad B. Obama „prezidentą informavo, jog nėra didelis M. Flino gerbėjas“, tačiau taip pat nurodė, kad į atsargą išėjęs generolas kritiškai vertino B. Obamos administraciją.
B.Obamos administracija 2014-aisiais M. Fliną buvo atleidusi iš Gynybos žvalgybos agentūros vadovo pareigų. Kaip priežastį ji nurodė vadovavimo klaidas ir su temperamentu susijusias problemas.
Pasak buvusio B. Obamos administracijos pareigūno, B. Obama D. Trampą dėl M. Flino įspėjo dar prieš pasigirstant įtarimams apie jo ryšius su Rusijos ambasadoriumi.
Nors Maiklas Flinas – jau nebe JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo reikalams (jis pats atsistatydino), vis tik įdomu ir svarbu, ką ponas Flinas išties kalbėjo susitikęs su Amerikoje reziduojančiu Rusijos ambasadoriumi.
Ar tikrai tie pokalbiai buvo tik „apie orą ir sveikatą“, ar vis tik Rusijos diplomatui buvo žadama sušvelninti šiuo metu Rusijai taikomas ekonomines sankcijas?
Slaptai.lt portalas šia tema savo skaitytojams pateikia du Vakaruose paskelbtus straipsnius.
XXX
Sari Horwitz, Adam Entous / The Washington Post
Maiklas Flinas per apklausą FTB darbuotojams neigė, kad aptardavo sankcijas su Rusijos ambasadoriumi
„Buvęs prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Maiklas Flinas per apklausą FTB agentams neigė, kad aptardavo Amerikos sankcijas Rusijai su tos šalies ambasadoriumi iki Donaldui Trampui pradedant eiti prezidento pareigas, o tai prieštarauja žvalgybos tarnybų perimtiems pokalbiams, kaip sakė veikiantys ir buvę Amerikos valdininkai“, – praneša The Washington Post.
Maiklas Flinas pietauja su Vladimiru Putinu
„Sausio 24-os dienos apklausa potencialiai gresia Flinui baudžiamąja atsakomybe, – rašo korespondentai Sari Horvac ir Adamas Entusas. – Melagingi parodymai FTB darbuotojams yra sunkus nusikaltimas. Tačiau, kaip tvirtina kai kurie valdininkai, neaišku, ar prokuratūra kels bylą, dalinai todėl, kad Flinas gali savaip interpretuoti žodžio „sankcijos“ apibrėžimą. Be to, po savo paneigimų FTB jis pareiškė, kad negali prisiminti viso pašnekesio, sako valdininkai“.
„Bet koks sprendimas dėl teisminio persekiojimo galų gale priklausys nuo Teisingumo ministerijos“, – sakoma straipsnyje.
Praėjus dviem dienoms po apklausos FTB tuometinė generalinė prokurorė Sali Jeits ir nacionalinio saugumo bendradarbis per susitikimą Baltuosiuose rūmuose pranešė Trampo juridiniam patarėjui Donaldui Makganui perimtų telefoninių pokalbių turinį. Sali Jeits ir kiti valdininkai ne tik sunerimo, kad Rusija galėjo panaudoti savo interesams apgaulingą skambučio aiškinimą – viceprezidento Maiko Penso pakartotą nacionalinėje televizijoje – bet ir nemanė, kad būtų teisinga nepranešti Pensui apie tuos prieštaravimus, pateiktus informuotų valdininkų.
Žurnalistai pažymi, jog neaišku, kada FTB pradėjo tikrinti Flino kontaktus su RF ambasadoriumi JAV Kisliaku. Buvusių valdininkų duomenimis, kad FTB tiria jų tarpusavio santykius, aukšti Barako Obamos administracijos bendradarbiai sužinojo sausio pradžioje.
„Paskutinę Barako Obamos prezidentavimo dieną Sali Jeits, Nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Kleperis ir CŽV direktorius Džonas Brenanas rekomendavo informuoti Trumpo komandą apie Flino reikalus. Tačiau FTB direktorius Džeimsas Kamis tam pasipriešino, pareiškęs, kad tai būtų kišimasis į agentūros atliekamą tyrimą. FTB studijuoja Trumpo bendražygių kontaktus su Rusijos valdininkais“, – sakoma straipsnyje.
informacijos šaltinis: The Washington Post.
XXX
Paul Sonne / The Wall Street Journal
Pentagonas nerado dokumentų, patvirtinančių, kad Maikui Flinui buvo leista paimti pinigų iš Rusijos televizijos
„Kaip rašoma einančiojo armijos ministro pareigas laiške, Pentagonas nerado jokių dokumentų, rodančių, kad Maikui Flinui buvo leista gauti pinigų iš užsienio vyriausybės, prieš jam išvykstant į Maskvą 2015 metais dalyvauti Rusijos televizijos programoje, – praneša Polas Zone leidinyje The Wall Street Journal. – Toks atradimas padarytas po to, kai deputatai iškėlė klausimą, ar buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas ir Amerikos armijos dimisijos generolas pažeidė Pentagono taisykles, pagal kurias karininkai privalo pranešti apie pajamas, gautas iš kitų šalių“.
„2015 metų pabaigoje Flinas priėmė kvietimą vykti į Maskvą ir duoti mokamą interviu Rusijos televizijai RT, o taip pat dalyvauti šventiniame renginyje jos dešimtmečio proga, kuriame jis sėdėjo greta prezidento Vladimiro Putino, – sakoma straipsnyje. – Armijos ministerija atliko „kruopštų archyvų tyrimą ir nerado jokių dokumentų“, – tai pranešė vasario 14 dienos laiške einantis armijos (sausumos pajėgų) ministro pareigas Robertas Spiras, atsakydamas Atstovų rūmų nariui Elaidžiui Kamingsu (demokratei iš Atstovų rūmų Priežiūros komiteto), kuris klausė, ar Flinas buvo gavęs tokį leidimą. Keletas deputatų demokratų neseniai paprašė gynybos ministerijos išaiškinti, ar Flinas nepažeidė konstitucijos, kai gavo pinigų už lankymąsi Rusijos televizijos tinklų renginyje“.
„Anksčiau Flinas sakė, kad už lankymąsi renginyje 2015 metų gruodžio mėnesį – laikotarpiu, kai stiprėjo įtampa tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus, – jam buvo sumokėta“, – sakoma straipsnyje.
Donaldo Trumpo šeštadienio „bomba“ – žodžiai, kad jo rinkiminio štabo telefonų buvo klausomasi Barako Obamos įsakymu, negalės atitraukti nuo „Rusijos klausimo“: šiame dosjė atsiskleidžiančias paslaptis ir netikėtus posūkius žiniasklaida lygina su „rusų matrioška“.
Prezidentas, kuris svajojo apie „atvirą“ dialogą su Putinu, užklupusių įtarimų akivaizdoje apsupa save „vanagais–realistais“.
„Rusija – kaip uždelsto veikimo bomba prezidento Trumpo administracijos valdininkams“, – rašo Denas Bolcas (Dan Balz) leidinyje The Washington Post.
„Dar daug kas nežinoma apie tą skandalą, pavyzdžiui, apie Trumpo rinkimų štabo valdininkų ir jo patarėjų kontaktus su rusais, – sakoma straipsnyje. – Be abejo, tų kontaktų būta. Kai kurie iš jų atrodo rutininiai, tačiau tų kontaktų aplinkybės ir turinys ne visai žinomi“.
Matrioškos su Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino portretais
Matyt, Trumpas žiūri į visą tą istorija kaip į bandymą atimti iš jo prezidentavimo teisėtumą. Jis toliau išsisukinėja atsakinėdamas į klausimą, ar asmeniškai tiki žvalgų išvadomis.
Kai pasirodė naujų pranešimų apie Trumpo administracijos kontaktus su rusais, prezidentas raginimus toliau tirti ryšius su Rusija pavadino „raganų medžiokle“. „Šeštadienį prezidentas pasinaudojo klasikiniu būdu, kad sukeltų naują skandalą. Per Twitter jis apkaltino Obamos administraciją „Trumpo bokšto“ pasiklausymo sąmokslu. Jis nepateikė jokių tą kaltinimą pagrindžiančių įkalčių,“, – rašo autorius.
„Ryšių su Rusija tyrime yra keletas elementų“, – tęsia Bolcas. – Ar užsienio valstybė bandė įsiskverbti į Amerikos rinkimus? Ar iš tikrųjų buvo koks nors Trumpo štabo ir rusų slaptas susitarimas ar bendradarbiavimas, siekiant pakenkti Hilary Klinton štabui?
„Tai dalis Trumpo darbotvarkės pirmaisiais prezidentavimo metais, lygiagrečiai su iniciatyvomis sveikatos apsaugos ir apmokestinimo sferoje. Prezidentui reikalinga nauja strategija, kuri atitiktų tikrąjį Rusijos problemos sudėtingumo lygį“, – apibendrina Bolcas.
XXX
„Per 2016 metų rinkiminę kampaniją antrasis Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas reguliariai kalbėdavosi su savo senu partneriu – Kijeve gyvenančiu buvusiu Rusijos armijos vertėju“, – rašo The New York Times žurnalistai. Pernai liepą Respublikonų partijos suvažiavime Trumpo komandos narys Dž. Gordonas susitiko su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku. „Tai atsitiko tuo momentu, kai Gordonas padėjo išbraukti iš partinės platformos karingas formuluotes, liečiančias Rusijos konfliktą su Ukraina“, – tvirtina leidinys.
Donald Trump. The Washington post.com nuotr.
„O Džeisonas Grinblatas, anksčiau buvęs Trump Organization juristas, o dabar vienas iš Baltųjų rūmų pirmininkų tarptautinėms deryboms pernai vasarą buvo susitikęs su Rusijos vyriausiuoju rabinu Berlu Lazaru, Rusijos prezidento Putino sąjungininku“, – praneša autoriai.
Amerikos demokratai žiūri į įtartinus Trumpo aplinkos ryšius ir jų netikslius pareiškimus neigiant kontaktus su rusais kaip į elementą bendro vaizdo, neigiančio Trumpo įtikinėjimus, kad jis ir jo aplinka „neturi jokių sąsajų su Rusija“. „Prezidento šalininkai sako, kad nekalti susitikimai, kurie yra rutina bet kurio naujo prezidento komandai, dabar politiniais sumetimais aiškinami kaip kažkoks ardomasis darbas“, – pažymi leidinys.
Vasarį Trumpas pareiškė: „Aš neturiu jokių sąsajų su Rusija“, – ir pridūrė: „Kiek man žinoma, nė vienas žmogus, su kuriuo aš turiu reikalų, irgi neturi“.
Iš tikrųjų žiniasklaida aptiko daugybę Trumpo aplinkos kontaktų su rusais, kurie dirba Putino vyriausybėje arba yra jai artimi.
Matydami bet kokiuose kontaktuose ką nors įtartino, „mes tampame labiau rusiški, negu rusai“, perspėja buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Džonas R. Bajerlis. Jis sakė, kad dabar kai vėl nuvažiuoja į Rusiją, seni pažįstami atsisako su juo susitikti dėl „grynai antivakarietiškos, antiamerikietiškos isterijos“, – bijo, kad juos apkaltins per dideliu draugiškumu Amerikai, perduoda leidinys.
Leidinio nuomone, Trumpas tikisi atsikratyti „nekritiško Putino gerbėjo“ įvaizdžio. Antai, į aukščiausias pareigas Nacionalinėje saugumo taryboje Rusijos reikalams jis paskirs ekspertę Fioną Hil, kuri, kaip manoma, Putiną vertina skeptiškai.
Autoriai smulkiai aprašinėja straipsnio pradžioje minėtus susitikimus.
Grinblatas, Trumpo štabe kuravęs rinkiminę agitaciją tarp žydų, sakė, kad neaptarinėjo su Berlu Lazaru Rusijos ir Amerikos santykių plačiąja prasme, o patį susitikimą su rabinu pavadino „tikriausiai ne tokiu jau naudingu“.
Gordonas, savo ruožtu, pareiškė, kad trumpai šnektelėjęs su Kisliaku „pakartojo kai kurias rinkimų štabo tezes apie santykių su Rusija gerinimą“, bet nesigilino į politinius klausimus iš esmės. Posėdyje, kur buvo sudarinėjama Respublikonų partijos platforma, Gordonas atmetė raginimą tiekti Ukrainai „mirtiną gynybinę ginkluotę“, bet jis įtikinėja, kad pašnekesys su Kisliaku ir platformos formuluotės tarpusavyje visiškai nesusiję.
„Konstantino V. Kilimniko atvejis (…) painesnis“, – tęsia leidinys. „Kilimnikas prieš daugelį metų dirbo vertėju Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Manafortas jį pasamdė 2005 metais, po to, kai iš demokratijos kūrimu užsiimančios amerikiečių organizacijos International Republican Institute Maskvos biuro jis buvo pašalintas dėl nuogąstavimų, kad svetimus informuoja apie jos veiklą“, – sakoma straipsnyje.
Pernai Kilimnikas buvo tardomas Ukrainoje dėl įtariamų ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. „Jo advokatas ir buvęs Ukrainos prokuratūros bendradarbis pavadino tyrimą nerimtu ir politiškai motyvuotu; tyrimas buvo nutrauktas, nepateikus Kilimnikui kaltinimų“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Spėlionese apie Trumpo ir jo aplinkos ryšius su Rusija visi keliai veda link Sergejaus Kisliako, – rašo Paolas Valentinas leidinyje Corriere della Sera. – Būtent jis, Kremliaus ambasadorius JAV nuo 2008 metų, yra ta figūra, kuri jungia gausybę tos mįslingos istorijos gijų“.
„Ar iš tikrųjų tas apkūnus per 60 metų amžiaus nuoširdžios ir dviprasmiškos sovietinio aparato veikėjo išvaizdos vyriškis – „pats pavojingiausias diplomatas Vašingtone“, kaip rašė Politico?
Obamos laikų buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas, „labai griežtos politikos su Kremliumi šalininkas ir, nepaisant skirtumų, didelis Kisliako draugas, pabrėžė: „Jo darbas – atstovauti savo šaliai, ir jis tai daro labai gerai“.
Rusiškos matrioškos
Tuo tarpu jau polemizuojama dėl dviejų kandidatų, kurie laikomi favoritais į JAV ambasadoriaus postą Maskvoje. Energetikos srities verslininkas Karteris Peidžas, kuris anksčiau turėjo dalykinių ryšių su Gazprom‘u, laikomas vienu iš Trumpo ir Putino ryšininkų. Peidžas vakar taip pat pripažino, kad buvo susitikęs su Kisliaku Respublikonų partijos suvažiavime.
Antras kandidatas ambasadoriaus Maskvoje vaidmeniui – tai „Amerikos diplomatijos legenda“ Ričardas Biortas, „tačiau Gazprom‘as buvo ir jo klientas“, pažymi autorius.
„Net jei tai atsitiktinumas, kur nepasisuksi, atrodo, kad Rusijos šešėlis persekioja Trumpo administraciją“, – apibendrina autorius.
XXX
Prezidentas Trumpas svaidosi žaibais ir griaudėja griausmais Obamos adresu ir mano, kad jį supa sąmokslininkai, rašo Süddeutsche Zeitung apžvalgininkas Hubertas Vetcelis.
„Eksprezidentas Barakas Obama vargu ar davė nurodymą klausytis Respublikonų partijos kandidato telefoninių pokalbių. Tokie tvirtinimai rytiniame Twitter pašte greičiau išduoda naujojo prezidento polinkį į paranoją ir impulsyvių emocijų nekontroliavimą“, – mano autorius.
Bet Trumpas kažkiek ir teisus: kažkas iš specialiųjų tarnybų ar nacionalinio saugumo institucijų aprūpina žiniasklaidą opia informacija.
„Trumpas ir jo aplinka atkakliai tvirtina, kad Obamą supa klika, į kurią įeina specialiųjų tarnybų, FTB, Valstybės departamento ir kitų neva tai „kairiųjų“ okupuotų vyriausybinių žinybų, siekiančių pakenkti ir nuversti Trumpą, atstovai“, – sakoma straipsnyje.
Patys „sąmokslininkai“, atrodo, savo misiją įsivaizduoja kitaip. „Pagal skirtingą informaciją iš Vašingtono, žinybose yra gerai informuotų bendradarbių, kurie Trumpą laiko ne kuo kitu, o tik prezidento Vladimiro Putino marionete. Girdi, Rusijos specialiosios tarnybos iš pradžių padėjo Trumpui įžengti į Baltuosius rūmus, o dabar jį šantažuoja“, – perduoda Vetcelis.
Kuri iš šių dviejų versijų teisinga? „Prezidentą apšaudo todėl, kad jis vykdo „neteisingą“ politiką Rusijos atžvilgiu, o gal bevardžiai patriotai valdžios aparate stengiasi išgelbėti JAV ir visą laisvąjį pasaulį? Viena aišku: JAV politiką graužia paranoja ir nepasitikėjimas. Ir taip bus tol, kol tema „Trumpas ir Rusija“ nebus viskas išsiaiškinta (…). Deja, JAV Kongresas nelabai domisi šia tema“, – apgailestauja autorius.
XXX
„Atvirumas apie Rusijos vyriausybės ryšius su Trumpo komanda virto žaidimu „rusiškos matrioškos“: nors ir labai neįtikėtina, kiekvienos matrioškos viduje visada atsiranda nauja“, – rašo El Pais redakcijos straipsnyje. Iš pradžių Maiklas Flinas buvo atstatydintas iš nacionalinio saugumo patarėjo posto. O dabar kilo skandalas dėl naujojo generalinio prokuroro Džefo Sešnso susitikimo su RF ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku rugsėjy, per numanomų Rusijos hakerių atakų įkarštį.
Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergejus Kisliakas
„Matyt, Putinas nuo pat pradžių įžvelgė, kad Trumpas – tai šansas išvengti ir tradicinių respublikonų, ir demokratų spaudimo Rusijai ir jos užsienio politikai, ir todėl ėmėsi suartėjimo operacijos. Neįtikėtina kitkas – Trumpo žmonės lengvai pasidavė jo žaidimo gudrybėms. Jeigu jie, varomi neapykantos demokratams, leidosi sau „padėti“ laimėti rinkimus, tai blogai. O jeigu jie priėmė pagalbą, nes jiems patinka stiprių valdytojų, kurie aiškiai kreipiasi į tautą ir nori, kad pasaulyje nebūtų įsipareigojimų, idėja, – tai dar blogiau. Šiaip ar taip, Putino šešėlis visada persekios Trumpą“, – apibendrina leidinys.
XXX
„Trumpo prezidentavime nuolatinis chaosas“, – tvirtina The Washington Post.
„To bruzdesio centre – nekantrus prezidentas, kurį vis labiau nuvilia jo administracijos negebėjimas atsikratyti to įspūdžio, kad jo rinkimų štabas bendradarbiavo su Rusija, nutraukti informacijos nutekėjimą nacionalinio saugumo ir tarptautinių nesutarimų klausimais, ir pasiekti kokių nors ženklių laimėjimų“, – sakoma straipsnyje.
Trumpas jaučiasi apsuptas iš visų pusių ir mano, kad jo prezidentavimą žinomais ir iki šiol neregėtais būdais persekioja grupė su Obama susijusių kritikų, federalinių biurokratų ir žvalgybininkų, nekalbant jau apie žiniasklaidą, kurią jis pavadino „amerikiečių tautos priešu“, rašo laikraštis.
Pasak respublikono Danos Rorabacherio, Trumpas savo draugams administracijoje sakė, kad jis persekiojamas už priešinimąsi „vanagiškam“ požiūriui į Rusiją. „Atminkite, ką sakė Duaitas Eizenhaueris: egzistuoja karinės pramonės kompleksas. Tas kompleksas tebeegzistuoja ir turi nemažai valdžios“, – pabrėžė Rorabacheris.
„Tai visai ne paranoja, kai taip yra iš tikrųjų. Tai nutekėjimas po nutekėjimo iš (žvalgybininkų bendruomenės) bendradarbių ir buvusių Obamos administracijos valdininkų, – pareiškė Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nanzas. – Baltieji rūmai rimtai sunerimę ir bando rasti sisteminį būdą toms problemoms išspręsti“.
Antradienį vėlai vakare Baltuosiuose rūmuose viešpatavo džiugi nuotaika, kai Trumpas grįžo pasakęs kalbą Kongrese, ir, regis, susigrąžino situacijos kontrolę. Trečiadienį vakare „netikėtai linksmybės baigėsi“, rašo leidinys: „The Washington Post pirmą kartą pranešė, kad generalinis prokuroras Džefas Sešnsas buvo susitikęs su Rusijos ambasadoriumi, nors prisiekęs per klausymus Senate jis sakė, kad neturėjo jokių kontaktų su rusais“.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Trumpas viešai apgynė prokurorą ir pareiškė, kad jis neturi nusišalinti nuo ryšių su Rusija tyrimo, bet po kelių valandų Sešnsas sušaukė spaudos konferenciją, kad praneštų kaip tik apie tai, – „o tai prilygo atviram nepaklusnumui prezidentui“, rašo leidinys.
Trumpas „tiesiog kunkuliavo iš įniršio, pasak Baltųjų rūmų valdininkų. Jis priekaištavo jiems už Sešnso sprendimą nusišalinti nuo tyrimo, manydamas, kad tas pasidavė žiniasklaidos ir kitų kritikų spaudimui, užuot priešinęsis, turėdamas visišką Baltųjų rūmų paramą“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Tikroji Trumpo komandos užmegztų kontaktų su Rusijos valdžia prigimtis lieka neįminta“, – rašo Le Figaro Lora Mandevil.
„Tomis dienomis Vašingtone neįmanoma išvengti „Rusijos klausimo“: neįžengiamos paslaptys, netikėti posūkiai, kategoriški tvitai“, – rašo žurnalistė. Demokratai „stengiasi padaryti Trumpą neteisėtu, remiantis kaltinimais, kad jis – Putino marionetė“, kai tuo tarpu „respublikonų administracija postringauja prieštaravimais, kad kairieji stengiasi pateisinti savo pralaimėjimą rinkimuose prasimanymais apie Kremliaus sąmokslą“. O juk Trumpas svajojo apie „atvirumą“ dialogui su Putinu, primena autorius.
Po nacionalinio saugumo patarėjo generolo Maiklo Flino nelemto pasitraukimo Trumpas tikėjosi užmiršti „nemalonią Rusijos problemą“ dėka savo optimistiško ir iškilmingo kreipimosi į Kongresą sėkmės. Tačiau nauji informacijos nutekėjimai atskleidė, kad teisingumo ministras Džefas Sešnsas, prisiekęs Kongresui, nepaminėjo savo susitikimų su Rusijos ambasadoriumi Kisliaku, sakoma toliau.
Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).
Trumpas karštai gynė savo ministrą, tačiau jo artimieji pasakoja, kad jis labai nusivylęs ir jaučiasi apgultyje. „Tokį įsiūtį liudija nauja, šeštadieninė Trumpo „bomba“: jis paskelbė sužinojęs apie jo rinkimų štabo telefonų pasiklausymą per rinkimų kampaniją Obamos nurodymu ir pareikalavo, kad Kongresas ištirtų tą informaciją, – praneša Mandevil. – Tokie sunkūs kaltinimai gali padėti Trumpui laikinai atitraukti dėmesį nuo Rusijos dosjė“.
Bet jie neleis išvengti pagrindinių klausimų: ar buvo suokalbis su Kremliumi ir ar Kremlius režisavo Amerikos prezidento rinkimų destabilizaciją? – rašo Mandevil.
XXX
Žinoma tik miglota idėja, kad Trumpas metų metus palaiko „tiesioginius ir netiesioginius ryšius su neoficialiu tinklu Rusijos mafijozų, oligarchų ir kleptokratų“, atvykusių iš Rusijos ir buvusios SSSR, kurie aprūpino jį pinigais, kai jis turėjo sunkumų, rašė Džeimsas Henris leidinyje The American Interest.
Kaip nurodo buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas Klintono administracijoje Stroubas Telbotas, Trumpą užgulę įtarimai gali pristabdyti naujos politikos pradžią Rusijos linkme. Prezidentas apsupo save tokiais vanagais-realistais, kaip Herbertas Makmasteris Saugumo taryboje, Džeimsas Metisas gynybos ministerijoje ir net Styvas Benonas, vyriausiasis politikos patarėjas ir prezidento strategas. O paskyrus į Saugumo tarybą Fioną Hil, garsėjančią giliu Rusijos pažinimu, atrodo, naivumui ir atviraširdiškumui durys užsitrenks, sakoma straipsnyje.
„Rusijos ambasadorius Vašingtone, kuris dažnai ir slapta kontaktavo su Amerikos prezidentui artimais asmenimis iki jo išrinkimo, atsidūrė visokiausių polemikų epicentre“, – rašo Le Figaro korespondentas Niujorke Morenas Pikaras.
Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergėjus Kisliakas
„Nuo 2016 metų liepos prityrusio 66-rių metų amžiaus Rusijos ambasadoriaus Sergejaus Kisliako dažni ir slapti kontaktai su Donaldui Trumpui artimais asmenimis pradėjo kelti įtarimų. Jie net sąlygojo priverstinį Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais generolo Maiko Flino atsistatydinimą. Pastarasis penkis kartus kalbėjo telefonu gruodžio 29 dieną su Kisliaku, minėdamas būsimąjį sankcijų Rusijai atšaukimą, bet nepranešė apie tai prezidentui Trumpui ir viceprezidentui Maikui Pensui“, – sakoma straipsnyje.
„Ir štai vėl išnyra Kisliakas – šįkart kompromituojantis teisingumo ministrą Džefą Sešnsą. Per klausymus Senate sausio 10 dieną pastarasis įtikinėjo, kad „nekomunikavo su rusais“. Tai buvo dar prieš tai, kai FTB (Federalinis Tyrimų Biuras), patvirtinimui pateikęs pasiklausytus telefoninius pokalbius, konstatavo, kad Sešnsas ir Kisliakas buvo susitikę 2016 metų liepą ir rugpjūtį, o tai metė šešėlį ant vieno ir iškėlė aikštėn kitą“, – rašo korespondentas.
Stenfordo universiteto politologijos profesorius, buvęs Amerikos ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas mielai prisimena „fantastiškus pusryčius“ Kisliako rezidencijoje Vašingtone kruopščiai atrinktiems svečiams, daugiausia aukščiausio rango valdininkams iš Barako Obamos administracijos. Makfolą žavi toks subtilus ryšių mezgimo meistriškumas.
Tuo tarpu Nikolasas Biornsas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politikos reikalams Džordžo Bušo eroje, mano, kad tas žmogus „labai protingas, labai prityręs, visada gerai pasirengęs, nors ciniškas, triukšmingas ir griežtas, sovietinio mentaliteto ir labai agresyviai nusiteikęs Amerikos atžvilgiu“.
„Būdamas uolus patriotas, Kisliakas išreiškia tono pasikeitimą Rusijos valdžios viršūnėje, laikosi neoimperialistinės Vladimiro Putino pozicijos ir demonstruoja stulbinantį atvirumą, gana retą jo oficialioms funkcijoms“, – rašo straipsnio autorius. „JAV problema, – tvirtina jis nė nemirksėdamas, – tai tikėjimas savo išskirtinumu. Skirtumas tarp mūsų toks, kad mes nesistengiame jo primesti, o JAV tai daro nesvyruodamos. Tai mums ne itin patinka“.
Pripažindamas, kad Rusijos ir Amerikos santykiai „išgyvena blogiausią laikotarpį“ savo istorijoje, įskaitant šaltojo karo metą, Kisliakas pliekia NATO jėgų plėtrą Lenkijoje ir Baltijos šalyse ir piešia savo pašnekovams amerikiečiams kivirčų dėl Ukrainos ir Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos pasekmes: „Mes išmokome gyventi be jūsų, ir jūs išmokote gyventi be mūsų“.
Straipsnio autorius klausia: „Ar Kisliakas vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus? Ar jo konfidencialūs santykiai su Donaldo Trumpo artimaisiais buvo bandymas sukompromituoti įtakingus asmenis iš naujosios Amerikos administracijos?“
Štai ką pats Kisliakas kalbėjo lapkritį per viešą paskaitą Stenforde: „Mes atliekame klasikinį diplomatinį darbą, – gynėsi jis, kai jį užsipuolė klausimais dėl gandų apie įsilaužimą į serverius per rinkiminę kampaniją Amerikoje. – Mūsų profesijos esmė – suprasti ir pažinti žmones, ir respublikonus ir demokratus. Kai dėl manęs, tai aš dirbu JAV taip seniai, kad esu pažįstamas beveik su visais!“
„Patekęs į audros epicentrą ir gavęs iš The New York Times „politiškai radioaktyvaus diplomato“ etiketę, Kisliakas, žinoma, džiaugsis, galėdamas sugrįžti į Maskvą. Jeigu tik jam nepasiūlys naujo posto – kontrteroristinio „caro“ posto, kurį JTO generalinis sekretorius Antonijus Guterešas ketina įsteigti naujame organizacijos štabe Niujorke, sakoma straipsnyje.
Kai dėl Kisliako įpėdinio, tai jis – Anatolijus Antonovas, dabartinis RF užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir keturių žvaigždučių generolas su „bulterjero“ reputacija. Jis tik laukia Valstybės dūmos patvirtinimo, kad užimtų neseniai pasidariusį tokį nepaprastai nepatogų Rusijos ambasadoriaus Trumpo Amerikoje krėslą, rašo Pikaras.
„Paskutinis stambus Amerikoje suimtas rusų šnipas ieškojo kaip tik tokios rūšies informacijos, kurios paviešinimu kaltinamas dimisijos generolas Maiklas Flinas“, – praneša Keti Zavadski leidinyje The Daily Beast.
„Neseniai paviešinti teismo dokumentai rodo, kokia svarbi Rusijos žvalgybai informacija apie ekonimines sankcijas, – sakoma straipsnyje. – Tarp tų dokumentų – dvejų metų senumo Jevgenijaus Buriakovo byla, – pastarasis – Rusijos banko tarnautojas, prisipažinęs, kad yra neregistruotas Rusijos žvalgybos agentas Jungtinėse Valstijose. Buriakovas atėjo prisipažinti, ir jo byla nepasiekė teismo. Tačiau su juo susiję dokumentai rodo, kad SVR – Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba – labai domėjosi Amerikos vyriausybės bandymais panaudoti finansines sankcijas kaip atpildą už Rusijos karinę agresiją“.
2014 metų rugpjūčio mėnesį Buriakovas pradėjo rinkti informaciją apie sankcijas, įvestas Rusijai už Krymo aneksiją. 2016 metų gruodį Rusijos ambasadorius Kisliakas aptarinėjo su Flinu sankcijas, kurias ką tik buvo įvedęs Obama ryšium su Rusijos kišimusi į rinkimus JAV.
„Visiems Rusijos žvalgybos veikėjams svarbiausia buvo išsiaiškinti, kas bus būsimosios administracijos sankcijų taikinys ir kokia bus politika. Jie būna įvairių kategorijų. Kai kurie, kaip Buriakovas, šnipinėja slapta, apsimesdami paprastais užsienio kompanijų bendradarbiais, o kiti susikuria alternatyvias asmenybes ir gula į dugną keleriems metams. Trečia kategorija dirba po diplomatine priedanga, faktiškai dviejuose vaidmenyse – diplomatų ir šnipų“, – rašo Zavadski.
Greg Miller, Adam Entous, Ellen Nakashima / The Washington Post
„Pasak buvusių ir veikiančių Amerikos valdininkų, mėnesį prieš prezidentui Trumpui pradedant eiti pareigas, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Flinas privačiai aptarinėjo Amerikos sankcijas Rusijai su šios šalies ambasadoriumi JAV, o tai prieštarauja viešiems oficialių Trumpo atstovų įtikinėjimams“, – rašo The Washington Post.
„Flino kontaktai su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku kai kurių JAV aukštų valdininkų buvo aiškinami kaip nederantis ir gal prieštaraujantis įstatymams signalas Kremliui, kad jis gali tikėtis, jog bus atidėtos Obamos administracijos gruodžio pabaigoje įvestos sankcijos už numanomą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.
Flinas paneigė faktą, kad jis aptarinėjo sankcijas su Kisliaku.
„Šią savaitę valdininkai pareiškė, kad FTB toliau tyrinėja Flino kontaktus su Kisliaku. Kai kurie oficialūs asmenys pabrėžia, kad nors sankcijos ir buvo aptartos, jie tame neįžvelgia įrodymų, jog Flinas ketino atvirai pažadėti konkrečių žingsnių po inauguracijos“, – rašo žurnalistai.
Tos derybos tebuvo viena grandis Flino kontaktų su Kisliaku serijoje, kuri prasidėjo dar prieš rinkimus 2016-ųjų lapkričio 8-ąją ir tęsėsi pereinamuoju laikotarpiu, pažymėjo valdininkai.
Visi oficialūs asmenys, susipažinę su Rusijos diplomatų derybas stebėjusios Amerikos žvalgybos pranešimais, pareiškė, kad Flinas atvirai minėjo su rinkimais siejamas sankcijas. „Du iš tų valdininkų žengė dar toliau, sakydami, kad Flinas ragino Rusiją per daug audringai nereaguoti į sankcijas, kurias įveda prezidentas Barakas Obama, paaiškinęs, kad abi šalys galės tą klausimą peržiūrėti po to, kai Donaldas Trumpas duos prezidento priesaiką“, – sakoma straipsnyje.
„Kisliakui susidarė įspūdis, kad vėliau sankcijos bus peržiūrėtos“, – sakė vienas buvęs valdininkas.
Pasak informuotų šaltinių, inauguracijos išvakarėse Flino duoto Kisliakui signalo pobūdis tarp Barako Obamos administracijos valdininkų ir žvalgybos tarnybų bendradarbių įskėlė debatus, ar Flinas nepažeidė įstatymo, draudžiančio neturintiems leidimo piliečiams kištis į JAV konfliktus su užsienio valstybėmis.
Trečiadienį Flinas pareiškė, kad jis pirmą kartą susitiko su Kisliaku 2013 metais, kai būdamas Amerikos karinės žvalgybos direktoriumi buvo nuvykęs į Maskvą. Kisliakas padėjo organizuoti tą kelionę, sakė Flinas.
Pasak Flino, gruodžio pabaigoje jis aptarinėjo su Kisliaku visą virtinę klausimų, taip pat ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Trumpo telefoninių pokalbių organizavimą po inauguracijos, o taip pat pareiškė užuojautą po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Turkijoje.
Šį mėnesį trumpame interviu konferencijoje Kisliakas apibūdino savo pašnekesius su Flinu kaip vaisingus. „Tai įprasta diplomatinė praktika“, – sakė jis.
Santūri Vladimiro Putino reakcija į Rusijos diplomatų deportaciją gruodžio pabaigoje, kuri Baltųjų rūmų valdininkams buvo netikėta, sužadino kai kuriems oficialiems asmenims įtarimus, kad Maskvai gal pažadėtas atidėjimas, ir todėl JAV žvalgybos agentūros pradėjo ieškoti atsakymo, aiškina leidinys.
Valdininkai ėmė atidžiai studijuoti žvalgybos duomenis, perimtus pranešimus bei diplomatines telegramas ir rado įrodymų, kad Flinas ir Kisliakas kontaktavo SMS žinutėmis ir skambinėjo vienas kitam maždaug tuo metu, kai buvo paskelbta apie deportaciją.
„Flinas, dabar JAV armijos generolas leitenantas dimisijoje, keletą kartų dalyvavo misijose Irake ir Afganistane po 2001 metų rugsėjo 11 teroro aktų, – rašo leidinys, – ir kelionėse vykdydavo aukščiausio lygmens žvalgybines užduotis, padedant JAV specialiosioms pajėgoms, kai buvo ieškoma islamistų ir Al Qaeda smogikų“.
Pasak buvusių kolegų, siaura specializacija privertė Fliną įvertinti islamistinių grupuočių pavojų kaip didžiausią lyginant su kitomis saugumo problemomis, įskaitant ir Rusijos grėsmes. Tad po kelionės į Maskvą 2013 metais, kai buvo Karinės žvalgybos agentūros direktoriumi, Flinas pradėjo seną Amerikos priešą laikyti potencialiu sąjungininku priešinantis teroristinėms grupuotėms, o save – žmogumi, esančiu unikalioje padėtyje, galinčiu užmegzti glaudesnius ryšius“, – sakoma straipsnyje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu ir aptarė dvišalius bendradarbiavimo klausimus, teigė, jog Europai ir transatlantiniams partneriams siunčiamas klaidingas signalas, kas Lietuvai yra svarbiausi partneriai.
„Atrodo, jog ir vėl kartojasi buvusio Seimo Pirmininko Vido Gedvilo istorija, kuomet jis pradėjęs pirmininkauti išsakė jau „klasika“ tapusią mintį, jog pirmiausia reikia stiprinti santykius su Rusija, kadangi pastaroji yra arti, o ne su JAV, kuri – toli.
Dabartinis Seimo vadovas V. Pranckietis susitikdamas su Rusijos ambasadoriumi siunčia analogišką ir keistą signalą… Tą signalą atkartoja kai kurių valdančiosios koalicijos Seimo narių kalbos, jog sukurta tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Dūma grupė leis bendradarbiauti kultūros, mokslo ir technologijų srityse.
Tačiau toks bendradarbiavimas yra labai pavojingas. Negalime pradėti kalbos apie kultūrinį ir bet kokį kitą bendradarbiavimą, nekalbėdami apie Ukrainą ar Gruziją, ir Kremliaus vykdomą agresiją tose valstybėse. Nustumti šiuos klausimus į šalį – būtent tai, ko siekia Rusija.
Ar naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma padės tokius siekius įgyvendinti – pamatysime artimiausiu metu. Tačiau bet kuriuo atveju Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tokiam santykių „normalizavimui“ nepritars“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Gintaras Visockas, portalo www.slaptai.lt redaktorius.
Gintaras Visockas
Ir vėl nesuprantu Vokietijos. Vokiečių politikai tegul ir nedidele balsų persvara, bet vis tik pripažino 1915-ųjų metų armėnų tragediją buvus genocidu.
Kad prieš šimtą metų tarp Osmanų imperijos daugumą sudariusių turkų ir mažumą atstovavusių armėnų egzistavo įtempti santykiai, – akivaizdu. Bet ar kiekvieną kruviną karinį susidūrimą galima vadinti genocidu?
Byrančios Osmanų imperijos gyventojai armėnai prieš šimtmetį talkino turkus puolančioms jėgoms – Rusijos imperijai. Būtent taip, o ne kitaip. Tokios versijos laikosi, pavyzdžiui, austrų istorikas Erichas Faiglas (1931 – 2007) savo veikale „Teroro mitai. Armėniškas ekstremizmas: ištakos ir istorinis kontekstas“. Jo manymu, Osmanų imperijos gyventojai armėnai išdavė turkus, tarp kurių, beje, iki Pirmojo pasaulinio karo sočiai ir saugiai gyveno. Jie ėmė talkinti rusams.
Tad nėra ko stebėtis, jei titulinė Osmanų imperijos tauta griebėsi atsakomųjų veiksmų prieš jiems peilį į nugarą smogusiuosius. Juk panašiai anuomet elgdavosi visi. Taip elgiamasi ir šiandien, taip bus elgiamasi ir rytoj, poryt. O ten, kur karas, kerštas, neramumai, – ar verta ieškoti humanizmo? Juolab kad gyvybė prieš šimtą metų buvo kiek kitaip vertinama nei dabar…
Nederėtų pamiršti ir aplinkybės, kad net ir šiandieninė Armėnija – kaimynines šalis puldinėjančios agresyviosios Rusijos sąjungininkė. Armėnijoje iki šiol veikia ir, regis, dar ilgai veiks Rusijos karinė bazė. Tad gal praėjusios savaitės balsavimas – tai Kremliaus žvalgybų intrigos, kurių pagalba keršijama Turkijai už numuštą karinį naikintuvą?
Nesu iš tų, kurie tiki Rusijos slaptųjų tarnybų visagalyste. Rusijos FSB, SVR ar GRU taip pat daro klaidų. Ir vis dėlto būtų kvaila manyti, jog Berlyne ir Bonoje nėra rusų įtakos agentų, kurių svarbiausias tikslas – supykdyti turkus ne tik su vokiečiais, bet ir su visa Europos Sąjunga.
Pateikime net ir tokį retorinį klausimą: ar šiandieniniam Kremliui nėra naudinga, kad Turkija su Vokietija pradėtų pyktis kaip NATO narės? Juk NATO aljansui priklausanti Turkija turi vieną galingiausių karinių formuočių visoje Europoje.
Nedera atmesti ir versijos, jog ranką čia pridėjusi įtakinga bei turtinga Vakaruose gyvenanti armėnų diaspora. Jai, matyt, irgi naudinga, kai vieną galingiausių armijų Europoje turinti NATO narė Turkija barasi su viena iš įtakingiausių ir galingiausių NATO ir ES šalių – Vokietija.
Taigi klostosi pavojinga situacija. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas grasina paliksiąs Europą „su jos pačios rūpesčiais“ bei perspėja, jog nuo šiol „Turkija nebebus barjeras, saugantis Europą nuo pabėgėlių keliamų problemų“. Vadovaujantis sveiku protu, turkai teisingai elgiasi, kad pyksta. Briuselis ir Strasbūras apgaudinėja turkus nuo pat 1987-ųjų. 1987-aisiais suteikė vilčių, jog priims į ES, nors puikiai žinojo, jog darys viską, kad taip niekad neatsitiktų.
Lietuvai, irgi kadaise paskubom pripažinusiai tragiškus 1915-ųjų įvykius armėnų tautos genocidu, verta prisiminti liaudišką patarlę: „Paskubėsi – žmones prajuokinsi“. Įrodymai, jog to meto žiaurus karinis konfliktas tarp turkų ir armėnų buvo būtent genocidas, – migloti. Jei jų ir esama, tai juos slepia ne kas kitas, o pati … Armėnija. Netikite? Turkija seniai atvėrusi savo archyvus – skaitykite, studijuokite, nagrinėkite. O Armėnija savo senųjų dokumentų iki šiol nenori parodyti Vakarų mokslininkams. Belieka gūžčioti pečiais – kodėl?
Tad lietuviams, visuomet puolantiems palaikyti „brolius krikščionis armėnus“, nederėtų užmiršti ne tik moralinių, bet ir pragmatinių sumetimų: Turkija – NATO narė. Jeigu mums teks patirti karinių nelaimių, tai pagalbos ranką išties ne armėnai, o būtent turkai.
Melas dažnai įvyniojamas į labai patrauklius propagandinius rūbus. Štai šių metų birželio 5-ąją Vilniaus Vingio parke Lietuvoje reziduojantis Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, švęsdamas Rusų kultūros dieną, iškilmingai pareiškė: „Supraskite Rusiją, mylėkite ją ir gerbkite, ir ji jums atsakys tuo pačiu“.
O juk meluoja! Begėdiškai, įžūliai meluoja! Karti gyvenimiška patirtis bylojas, kad bent jau iki šiol Rusija, kad ir kiek ją kviesdavome draugauti bei bičiuliautis lygiaverčiais pagrindais, mums pasiūlydavo tik naujas okupacijas, ekonomines blokadas bei šantažą drakoniškomis dujų ir naftos kainomis.
Dabar štai dar bando supykdyti su Turkija. Lietuvoje besisvečiuojantys turkų diplomatai sykį pusiau ironiškai, pusiau rimtai perspėjo: jei Lietuvą puls Rusija, nuo šiol lietuviams teks prašyti Armėnijos pagalbos…
Slaptai.lt nuotraukoje: komenatro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
Įdomu, kaip šiemet Vilniuje bus minima Rusijos diena? Oficiali paskutiniųjų kelerių metų statistika skelbia, jog 2003-aisiais Lietuvoje švęsti pradėta Rusijos nepriklausomybės diena nuolat populiarėja. Dalyvių skaičius nuo 2003-ųjų iki 2013-ųjų išaugo keliolika kartų: nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių.
Tad ir šiais, 2014-aisiais, matyt, bus gausu tiek svečių, tiek smalsuolių. Televizijos ekranuose jau gausu reklaminių pranešimų apie rėmėjus. Akivaizdu, kad šiai šventei ruošiamasi kruopščiai, kryptingai. Rusijos ambasada moka organizuoti renginius, kuriuose didžioji politika klastingai pridengiama pramogomis: triukšmingais fejerverkais, populiariais koncertais, įspūdingais atrakcionais.
