Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.

Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
 
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
 
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“.
Zelimchanas Changošvilis
 
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
 
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:30

Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos televizijos kanalas „Markiza“.
 
Pasak jo, omenyje turimi Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
 
Savo ruožtu Slovakijos interneto leidinys „aktuality.sk“ informuoja, kad Rusijos diplomatai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis rugpjūčio 6 d.
 
Šnipinėjimu įtariami rusai turi palikti Slovakiją iki šios savaitės pabaigos.
 
Rusijos ambasados Bratislavoje atstovas pareiškė, kad diplomatinė atstovybė nekomentuoja Slovakijos žiniasklaidos pranešimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekija paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus, jie bus išsiųsti iš šalies. Tai penktadienį per bendrą spaudos konferenciją pranešė Čekijos premjeras Andrejus Babišas ir užsienio reikalų ministras Tomášas Petříčekas.
 
Pasak A. Babišo, šalies Saugumo ir informacijos tarnyba gavo duomenų ir įrodymų, jog „vienas iš Rusijos ambasados darbuotojų išplatino melagingą informaciją apie planuojamą išpuolį prieš Čekijos politikus“.
 
„Tai sukomplikavo Čekijos ir Rusijos santykius. Mes esame suvereni valstybė, ir tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
 
„Mes mėginome sureguliuoti nemalonią situaciją diplomatinėmis priemonėmis. Mes ne kartą bendravome su Rusijos ambasada. Bet diplomatinis sprendimas buvo neįmanomas, Rusijos Federacija mums nepaliko kito varianto. Nuodugniai išnagrinėję padėtį, mes nusprendėme išsiųsti diplomatus“, – pareiškė Tomášas Petříčekas.
 
Rusijos ambasada Prahoje jau gavo atitinkamą Čekijos URM pranešimą.
 
„Tai – sufabrikuota provokacija. Šis nedraugiškas žingsnis rodo, kad Praha nenori normalizuoti pastaruoju metu ne dėl mūsų kaltės degradavusių Rusijos ir Čekijos santykių“, – pareiškė Rusijos diplomatinės misijos atstovas.
 
Čekijos radijas susiejo Rusijos diplomatų išsiuntimą su vadinamąja „ricino byla“.
 
Balandžio pradžioje Čekijos sostinėje buvo demontuotas paminklas Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui. Vėliau Čekijos žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kad esą į Prahą atskrido žmogus su Rusijos diplomatiniu pasu ir su ricinu bagaže. Nuodai esą buvo skirti Prahos politikams, susijusiems su paminklo pašalinimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 04:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Po balsavimo posėdžių salėje kilo plati diskusija. I. Rozova dėkojo Seimo nariams prieš rinkimus grįžus į sveiką protą, tuo metu opozicija kaltino valdančiuosius, kad šie dėl koalicijos tvarumo pridengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovę.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.
 
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, parlamentas, nesiimdamas tirti I. Rozovos atvejo, tapo neatsparus Rusijos įtakai.
 
„Tai įeis į istoriją, ir ateities kartos atsimins, kad įvyko tai, kas įvyko. Šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams. Šitas Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą, atsisakė tirti ir mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos įtakos Ignalinos AE uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kt. Šitas Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu“, – po balsavimo sakė liberalas E. Gentvilas.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu I. Rozova padėkojo visiems Seimo nariams.
 
„Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę. Mes visi matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir šios dienos įvykiai – ne išimtis. (…) Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums“, – sakė I. Rozova.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti, paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 02:00

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
 
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
 
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
 
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
 
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
 
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
 
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
 
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo dar dviem savaitėms pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos, ir Seimas tokį prašymą išgirdo.
 
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. pabaigti šį tyrimą, po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 10 parlamentarų.
 
Po svarstymo NSGK šis projektas į svarstymo ir priėmimo stadiją į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti kitą savaitę.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šio nepavyko pateikti.
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl stoviu tribūnoje  ir prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta, ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. „Problema galimai buvo ta, kad iš 6 NSGK dirbančių opozicijos atstovų 4 buvo tyrimo objektai“, – sakė NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, priekaištavęs opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad negalima suplakti Kremliaus įtakos tyrimo su Seimo narių veikimo tyrimu.
 
„Jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote, pradėdami tirti komiteto narius, kurie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra: kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas – daugumos nebėra. Jūs čia pūdrinate, jūs neatlikote darbo, ar planuojate atsistatydinti?“ – piktinosi E. Gentvilas.
 
„Ar neatsibodo politikuoti?“ – klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus, primena ELTA.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 11:00

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama baigt parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą.“
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.“
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
Šį projektą buvo planuojama pateikti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 06:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki kitos savaitės Seimas atidėjo nutarimo projekto pateikimą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Atidėti projekto pristatymą paprašė jį planavęs pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, kuris tokį prašymą motyvavo tuo, kad Seimo narė Irina Rozova ką tik palaidojo savo tėvą.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų variantą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:02

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
 
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus, kurie praėjusią savaitę į posėdį atvykti negalėjo.
 
„Uždaras posėdis ir kviečiame tuos pačius asmenis, kurie neatvyko praėjusį posėdį: buvusius Seimo pirmininkus – Ireną Degutienę ir Vydą Gedvilą. Tuo pačiu opozicija paprašė iškviesti ir premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kartu jis pridūrė, kad du kviesti asmenys atsisakė dalyvauti trečiadienį vyksiančiame posėdyje, tačiau į visus klausimus, pasak jo, atsakė raštu.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jau turime du raštiškus atsisakymus, bet tuo pačiu ir paaiškinimus į tam tikrus klausimus, kuriuos mes ruošėmės užduoti komisijos (posėdžio. – ELTA) metu“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
 
Paklausus, kodėl į posėdį nekviečiamas Seimo pirmininku dirbęs Arūnas Valinskas, D. Gaižauskas atsakė, jog toks sprendimas buvo padarytas, įvertinus A. Valinsko darbo Seimo vadovu aplinkybes.
 
„Pradžioje buvome numatę visus Seimo pirmininkus nuo 2009 m. kviesti. Patikrinę tam tikrą informaciją, kurią turime, – ir įslaptintą informaciją, pamatėme, kad A. Valinsko laikais jis tikrai tos informacijos gavo labai minimaliai, dėl to nusprendėme jo net nekviesti“, – pridūrė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad antradienį 44 parlamentarai pasirašė dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 00:30

Zelimchanas Changošvilis

Prancūzija solidarizuojasi su Vokietija, nusprendusia išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus po Sakartvelo piliečio skandalingo nužudymo Berlyne. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Eliziejaus rūmų atstovas.
 
„Mes suprantame Vokietijos vyriausybės sprendimą ir solidarizuojamės su ja. Mes laukiame, kad Vokietijos valdžia, jei reikės, paprašys partnerius Europoje imtis priemonių. Kol kas to nebuvo. Kitomis aplinkybėmis Prancūzija išsiųstų Rusijos diplomatą“, – sakė jis.
 
Berlyne gyvenęs 40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis buvo nužudytas rugpjūčio 23-iąją. Vokietijoje jis gyveno Tornikės K. vardu. Vėliau paaiškėjo, kad nužudytasis buvo kistinas (Sakartvelo rytuose gyvenančių čečėnų grupės atstovas) Zelimchanas Changošvilis.
 
Tą pačią dieną Berlyno prokuratūra pranešė, kad sulaikytas įtariamasis, kuris mėgino atsikratyti įkalčių, išmesdamas juos į Šprė upę. Vokietijos pareigūnų duomenimis, sulaikytasis – 49 metų Vadimas S.
 
Trečiadienį VFR užsienio reikalų ministerija pranešė išsiunčianti iš šalies du RF ambasados Vokietijoje darbuotojus dėl to, kad Rusijos valdžia nepakankamai bendradarbiauja tiriant Sakartvelo piliečio nužudymo bylą. Tyrimą atliekanti Vokietijos generalinė prokuratūra pareiškė turinti pagrindo manyti, kad nusikaltimas buvo padarytas dalyvaujant Rusijos arba jai priklausančios Čečėnijos valstybinėms struktūroms.
 
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pavadino „visiškai nepagrįstais“ įtarimus, kad RF gali būti susijusi su incidentu Berlyne.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 06:00

Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) imtis parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
 
Komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko trečiadienį įregistruotame patobulintame  nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK atsakyti į 5 klausimus. Tarp jų neliko anksčiau keltos iniciatyvos svarstyti apkaltos galimybę. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad atsisakyta ieškoti kaltų ir spręsti dėl galimos parlamentarų apkaltos.
 
Projekte siūloma įpareigoti NSGK nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Jei Seimas pritartų, per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie. 
  
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“,– toks klausimas pateikiamas nutarimo projekte.
Lietuvos saugumas (VSD)
 
NSGK turėtų taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – rašoma naujame nutarimo projekto variante.
 
Už patobulintą nutarimo projektą dėl naujo parlamentinio tyrimo trečiadienį balsavo 6 NSGK nariai, 5 susilaikė.
 
Anksčiau buvo planuojama tyrimą atlikti iki šių metų lapkričio 6 d. Patobulintame projekte siūlomas ilgesnis tyrimo terminas – iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.19; 05:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad inicijuojamą tyrimą dėl ryšius su Rusijos diplomatais nuslėpusios parlamentarės Irinos Rozovos saviems tikslams išnaudoja tiek valdantieji „valstiečiai“, tiek opozicijoje esantys konservatoriai.
 
Pasak politiko, „valstiečiai“ yra suinteresuoti bet kokia kaina „sumedžioti“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir patraukti jį iš užimamo posto, tuo metu konservatoriai, įsitikinęs G. Paluckas, šią situaciją išnaudoja Rusijos baimei žadinti.
 
„Man labai nesmagu matyti, kad tas Irinos Rozovos konkretus atvejis yra tam tikrų suinteresuotų grupių išnaudojamas. Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką visai politinei sistemai, nepaisant to, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymas, analizuodamas ir galų gale teikdamas metinę nacionalinio saugumo ataskaitą, yra ne kartą pasakęs, kad (Lietuvos. – ELTA) politinei sistemai kitų šalių įtakos nėra. Tad mes kalbame apie izoliuotus atvejus – apie juos ir reikėtų kalbėti, o ne prekiauti baime, kad Rusija perka politines partijas ir organizacijas,“ – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas, pridurdamas, kad, siekiant sklandaus Seimo darbo, būtina skelbti moratoriumą V. Pranckiečio medžioklei.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu mes norime sklandaus Seimo darbo, reikia skelbti moratoriumą Pranckiečio medžioklei,“ – pabrėžė jis. Pasak jo, iki Seimo kadencijos pabaigos liko vos metai, tad patraukti Seimo vadovą iš einamų pareigų nėra jokio reikalo.
 
„Aš nematau pagrindo toliau medžioti poną Pranckietį, apskritai kviečiu visus – poziciją ir opoziciją – palikti poną Pranckietį ramybėje, nes 12 mėnesių likusios kadencijos prabėgs greitai,“ – apibendrino socialdemokratų lyderis.
 
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos iniciatyva Seime ketvirtadienį buvo atidėta.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Tyrimą atlikti inicijuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 06:00

EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

André Liebich / Le Temps

Bernas pirštu baksnoja Maskvai į nesiliaujančius šnipų išpuolius prieš Šveicarijos įstaigas. Šveicarija nusileidžia Vakarų spaudimui, leidinyje Le Temps aiškina šveicarų politologas ir istorikas, Ženevos Tarptautinių tyrimų ir plėtros instituto garbės profesorius Andrė Libichas.

Dabartinę Rusijos ir Šveicarijos santykių būklę paženklino Rusijos ambasadoriaus iškvietimas Berne tam, kad būtų pasiskųsta dėl numanomo Rusijos šnipinėjimo Špice (cheminė laboratorija) ir kitose Šveicarijos vietose. Santykiai blogesni, negu per šaltąjį karą, bet geresni, nei laikotarpiu tarp dviejų karų, pabrėžia straipsnio autorius.

Šaltojo karo laikotarpiu, kaip, beje, ir laikotarpiu tarp dviejų karų, Šveicarija sugebėjo išgauti naudos iš savo vaidmens, tapusi šnipinėjimo centru ir norinčių susitaikyti priešų susitikimų vieta. Antai, Ronaldas Reiganas ir Michailas Gorbačiovas 1985 metais susitiko Ženevoje, kad pradėtų procesą, ženklinusį, kad pasibaigė konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų. Šveicarija buvo svetinga, patogioje vietoje, gerai aprūpinta, o svarbiausia – neutrali šalis. Tokias savybes aukštai vertino visi, nepriklausomai nuo jų ideologinių ir politinių nesutarimų, primena Libichas.

Tačiau pablogėjus santykiams tarp Vakarų šalių ir Rusijos, aplink Šveicariją pradėjo veržtis gniaužtai. Šalis užsitraukė tarptautines sankcijas, kurios 2014 metais buvo pritaikytos Rusijai už Krymo aneksiją. Ji vis tiktai neprisijungė prie amerikiečių ir europiečių ir daugiau sankcijų nepridėjo. Šveicarija ilgai išliko kaip salelė Europos viduryje, labai vertinama Maskvos ir ypač rusų verslininkų, galėjusių tęsti savo veiklą ir būti apsaugoti nuo nemalonumų ir draudimų, su kuriais jie susidurdavo kitose šalyse, nurodo ekspertas.

Ir vis dėlto, pastaruoju metu JAV, o paskui ir Europos Sąjunga, pradėjo reikalauti didesnės drausmės Kremliaus atžvilgiu, bent jau tiek, kad ji reikštų savo nepritarimą Rusijai, kad kitą kartą išsiųstų Rusijos diplomatus, kaip šį pavasarį šį pavasarį padarė jos, ir kuri, sprendžiant iš visko, elgiasi santūriai kalbant apie jų naujas sankcijas Rusijai. Dabar, kai derybos su Briuseliu įžengia į gana keblią fazę, Šveicarijai neverta laikytis atskirai Rusijos atžvilgiu. Būtų neprotinga rizikuoti, erzinant supervalstybę – Ameriką, demonstruojančią pasauliui savo raumenis. Štai mes ir matome, kaip Šveicarijos užsienio reikalų ministras griežtina toną ir demaskuoja neteisėtus Rusijos veiksmus, apie kuriuos iki šiol nutylėdavo, analizuoja Libichas.

Šveicarijai, priverstai pasirinkti Vakarų stovyklą ir visiškai prisidėti prie jos, nepavyks išvengti užsienio valstybių, kurioms visiškai nerūpi Šveicarijos „neutralitetas“, spaudimo, baigia straipsnį autorius.

Informacijos šaltinis: Le Temps

2018.10.05; 07:10

GRU emblema – skraidančioji pelė

Martin Robinson / Daily Mail

„Štai kaip vyko išskirtinė 30-ies valandų žmogžudystės operacija Solsberyje, kurią, Britanijos nuomone, įvykdė Rusijos grėsmingos karinės žvalgybos bendradarbiai, specialiai išmokyti medžioti nusikaltėlius ir juos bausti“, – rašo The Daily Mail. „Grupė, kurioje buvo daugiausia keturi specialiųjų tarnybų bendradarbiai, įskaitant moterį, buvo pasiųsta nužudyti Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją; du bendradarbiai turėjo nugabenti Novičiok‘ą, o dar du buvo rezerve, tokiam atvejui, jeigu jų draugai sunegaluotų ar nepasiektų savo tikslo“,  – praneša žurnalistas Martinas Robinsonas.

„Turima žinių, jog šaltiniai iš britų saugumo tarnybų spėja, kad žudikų grupę sudarė MI-6 vadovybei nežinomi dabartiniai arba buvę GRU pareigūnai, kurie, galimas dalykas, net nusekė paskui Juliją iš Maskvos į Londoną kovo 3-ąją“, – rašo laikraštis, primindamas, kad Julija ir jos tėvas pasijuto blogai kovo 4-ąją Solsberyje.

„Nuodus, kurie slaptai buvo laikomi kvepalų buteliuke, žudikai išmetė Karalienės Elžbietos sodų parke tame mieste, kur po keturių mėnesių juos rado nelaiminga pora – Don Sterdžes ir Čarlis Rouli. Žudikų komanda nuskubėjo į Hitrou ir, kaip manoma, kovo 5 dieną iš ten išskrido į Maskvą Aeroflot‘o reisu (po 30 valandų nuo tada, kai atskrido); ji nepaisė įprasto vingiuotesnio šnipų grįžimo maršruto, kuris vestų per Viduržemio jūros, Skandinavijos ar Turkijos oro uostus. Manoma, kad tą pačią dieną Britanijos pasiklausymo stotis Kipre perėmė šifruotę Maskvai, kurioje buvo frazė „Siunta pristatyta“ ir komanda „Sėkmingai pasitraukė nuo taikinio“, – sakoma straipsnyje.

„Mūsų leidinys praneša, jog lėktuvas, kuris, tikriausiai, pargabeno žudikus į tėvynę, kovo 30-ąją vėl nusileido Londone, kur Britanijos pasieniečiai jo laukė, kad atliktų „rutininį“ salono patikrinimą. Bet krata, kuri, kaip pranešė laikraščiui šaltiniai iš saugumo tarnybų, buvo pagrįsta žvalgybos duomenimis, sukėlė Rusijai įniršį, ir turima žinių, kad jos ambasada Londone taip sunerimo dėl lėktuvo apžiūros, kad skubiai pasiuntė į Hitrou diplomatus“, – rašo leidinys.

„Ketvirtadienį išaiškėjo, kad, pasinaudoję  veidų atpažinimo technologija, policininkai ir specialiųjų tarnybų bendradarbiai, kurie studijavo keturių tūkstančių valandų trukmės išorės stebėjimo kamerų vaizdo įrašus iš Solsberio ir Britanijos oro uostų, identifikavo šnipus, kurių dabar ieškoma dėl užpuolimo kovo 4-ąją ir Don Sterdžes nužudymo. Po to, kai slapyvardžiai pasuose buvo sutikrinti su komercinio reiso keleivių sąrašu, specialiosioms tarnyboms žinomos ir „šviežios identifikacijos“, panaudotos grįžtant į Rusiją“, – sakoma straipsnyje.

„Manoma, kad operacijai įvykdyti buvo pasirinkti GRU pareigūnai. Iki perbėgimo į Britaniją Sergejus Skripalis buvo Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas. Buvę pareigūnai, kurie išdrįsta pasisakyti viešai, sako: jeigu tu nuėjai tarnauti į GRU, išeiti iš ten neregėtai sunku. O tie, kas išeina ir pereina į užsienio žinybas, baudžiami žvėriškai“, – rašo leidinys.

Priminęs apie britės Don Sterdžes mirtį po numanomo kontakto su Novičiok‘u, laikraštis rašo: „Keletą dienų Karalienės Elžbietos (sodų) parke atliekamos paieškos; kai kuriuos parko ruožus apžiūri kariniai specialistai cheminės apsaugos drabužiais, o kiti – įprastai uniformuoti policininkai. Manoma, kad tokie aprangos skirtumai atspindi numanomą rizikos laipsnį dėl galimo kontakto su pavojingomis medžiagomis įvairiose parko dalyse. Nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo atvirai laikoma kvepalų buteliuke, o tai užmena, kad tarp žudikų galėjo būti moteris, o Sterdžes pasipurškė mirtina medžiaga savo riešus, radusi buteliuką parke“.

Informacijos šaltinis: Daily Mail

2018.07.24; 07:00

Graikija nusprendė išsiųsti du Rusijos diplomatus, dar dviem uždrausta įvažiuoti į šalį. Jie kaltinami kišimusi į Graikijos vidaus reikalus ir nacionalinio saugumo klausimus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Katimerini“, kuriuo remiasi „Interfax“.

Leidinio duomenimis, Atėnai kaltina Rusijos diplomatus mėginimais rinkti ir platinti informaciją bei valstybės pareigūnų papirkimu.

„Atėnų iniciatyva nėra „perkūnas iš giedro dangaus“, tai – atsakymas į koordinuotus veiksmus, kuriais siekiama plėsti Rusijos įtaką Graikijoje“, – pažymi „Katimerini“.

Anot leidinio šaltinių, Graikija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, stiprinti dviejų tautų draugystę, bet tai galima padaryti tik pariteto ir abipusės pagarbos pagrindu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:37

Rusija įtariama dariusi įtaką ir „Brexit“ referendumui Didžiojoje Britanijoje. Kelios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad Nacionalinė nusikaltimų agentūra (NCA) atlieka atitinkamą tyrimą.

Tyrimo centre yra verslininkas Arronas Banksas, kuris „Brexit“ kampanijai paaukojo 10 mln. dolerių ir, anot CNN, tapo didžiausiu individualiu aukotoju Jungtinės Karalystės istorijoje.

Teigiama, kad jis keliskart susitiko su Rusijos diplomatais. Be kita ko, buvo kalbama apie galimus verslus Rusijoje. Tai rodo elektriniai laiškai, kuriuos gavo NCA. Agentūra tyrimo nei patvirtino, nei paneigė.

Rusija jau yra įtariama kišimusi į rinkimus JAV bei Europos šalyse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.06; 04:30

Kipro pietuose bazuojamų Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų ekspertai tą dieną, kai Solsberyje buvo apnuodyti Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija, perėmė pranešimą, išsiųstą iš Damasko priemiesčio į Maskvą. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „The Times“.

Leidinio duomenimis, jame buvo frazė „siunta nugabenta“. Pranešime taip pat buvo sakoma, kad du asmenys „sėkmingai išvyko“. Jį pamatęs vienas Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų leitenantas prisiminė dar vieną pranešimą, perimtą prieš parą, kuriam nebuvo skirta reikiamo dėmesio.

Kaip teigiama straipsnyje, perimta informacija tapo dalimi žvalgybos duomenų, kuriuos Londonas perdavė sąjungininkams prieš tai, kai iš keliolikos šalių dėl incidento buvo išsiųsti Rusijos diplomatai.

Kovo 4 d. buvęs Rusijos GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.

Didžioji Britanija apkaltino Rusiją prisidėjus prie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo. Maskva neigia turinti ką nors bendra su šiuo incidentu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.10; 00:03

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį informavo, kad Aljansas, prisidėdamas prie tarptautinės bendruomenės atsako į Anglijoje įvykdytą mėginimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą, išsiųs septynis Rusijos diplomatus, o dar trims nesuteiks akreditacijų.

„Šiandien atšaukiau septynių Rusijos misijos NATO darbuotojų akreditacijas. Be to, trims akreditacijų laukiantiems asmenims jų nesuteiksiu“, – NATO būstinėje Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Tai Rusijai aiškiai parodys, kad nepriimtinas jos elgesio modelis turi savo kainą ir pasekmes“, – pridūrė jis.

Buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Londonas dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.

Reaguodamos į Skripalių apnuodijimą, 24 pasaulio valstybės ir NATO jau paskelbė išsiųsiančios daugiau kaip šimtą Rusijos diplomatų. Tai – precedento neturintis tarptautinis atsakas į pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų atvejį, kai nervus paralyžiuojanti medžiaga Europoje panaudota puolamaisiais tikslais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.28; 02:00

Reaguodamas į buvusio Rusijos šnipo apnuodijimą Anglijos Solsberio mieste, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė iš šalies išsiųsti 60 Rusijos diplomatų ir uždaryti Maskvos konsulatą Sietle.

Aukšti administracijos pareigūnai žurnalistus informavo, kad 48 „žinomi žvalgybos pareigūnai“, dirbantys Rusijos konsulate Sietle, ir 12 – Rusijos misijoje Jungtinėse Tautose (JT) iš šalies turės išvykti per septynias dienas.

Pranešama, kad Rusijos konsulatą Sietle nurodyta uždaryti todėl, kad jis įsikūręs netoli JAV karinio jūrų laivyno bazės.

JAV sprendimas išsiųsti įtariamus Rusijos žvalgybininkus – dalis pastangų pažaboti rusus, aktyviai užsiimančius prieš JAV nukreiptos žvalgybinės informacijos rinkimu, ir palaikyti panašių veiksmų besiimančias NATO sąjungininkes, sakė Vašingtono pareigūnai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.27; 06:29

Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui įteikta nota, kurioje pareikšta, kad iš Lietuvos turi būti išsiunčiami trys Rusijos diplomatai. Taip pat kalbama ir apie papildomas sankcijas Maskvai – Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą.

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius Rusijos ambasadoriui įteikė notą, kuria trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos.

Kovo pradžioje įvykęs buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje esančiame Solsberio mieste, kurio metu nukentėjo dar beveik 20 asmenų – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudojamas cheminis ginklas. Europos Vadovų Taryba kovo 23 dieną pareiškė, jog pritaria Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už šį išpuolį, ir kad nedvejodama palaiko Jungtinę Karalystę šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje.

Išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis Jungtinei Karalystei solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai.

Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokią sankciją už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir pinigų plovimą (vadinamuoju Magnickio įstatymu). Užsienio reikalų ministerija, remdamasi atsakingų Lietuvos institucijų rekomendacija bei atitinkamais sąjungininkų veiksmais, kreipiasi ir į Migracijos departamentą, siūlydama uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl galimos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 23 d. paskelbė, kad praktiškai nebėra abejonių, jog cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje organizavo Rusija.

Pasak D. Grybauskaitės, visos ES šalys įvertina tiesioginį išpuolio ryšį su Rusija. Anot jos, kad informacija, kurią suteikė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa Mei ir kitos institucijos tiesiog nuvedė link Rusijos. D. Grybauskaitė tai traktavo kaip pagrindinę priežastį, kodėl ES lyderių nuomonė Rusijos atžvilgiu tapo griežtesnė.

D. Grybauskaitė, pabrėžė, kad valstybės įsipareigojo taikyti nacionalines priemones.

„Visos šalys įsipareigojo taikyti nacionalines priemones. Dabar vyksta tam tikra koordinacija ir, manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – situaciją komentavo D. Grybauskaitė, pridėdama, kad koordinuoti valstybių veiksmai turėtų apimti Rusijos žvalgybos tinklo narių Europos šalyse išsiuntimą.

„Visiškai aišku, kad toks tinklas yra ir jis veikia agresyviai, ir mes tuo pasakysime, kad mes žinome, kad jūs čia esate, žinome, kas jūs, žinome, ką darote, todėl jus ir išsiūsime“, – pasakojo D. Grybauskaitė.

Buvęs dvigubas šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovo pradžioje.

Jungtinės Karalystės iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė analogišku veiksmu.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Th. May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.27; 06:16