Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.

Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
 
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
 
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
 
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
 
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
 
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 06:00

Lietuva, solidarizuodamasi su Čekija, priėmė sprendimą iš šalies išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus.
 
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – spaudos konferencijoje informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuodamasi su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijos Respublikai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių.
 
Pasak G. Landsbergio, sprendimas priimtas koordinuojantis su Latvijos ir Estijos partneriais.
 
„Mano žiniomis, Latvijos ir Estijos kolegos išsiuntė po vieną su diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – informavo jis.
 
„Mano politinė pozicija yra tokia, kad apskritai Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau su priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar, manau, kad Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į tikrai beprecedenčius atvejus ir veiksmus, kuriuos tie žvalgybos darbuotojai vykdė“, – akcentavo jis.
 
Ministras teigia, kad solidarizuotis su Baltijos šalimis svarsto ir kai kurios kitos valstybės.
 
„Aš pats kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas, kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti taip pat prie šių Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – teigė jis.
 
G. Landsbergio teigimu, abu išsiučiami Rusijos ambasados darbuotojai turėjo diplomatinį rangą. Ministras mano, kad reaguodama į Lietuvos sprendimą, Rusija galimai imsis analogiškų veiksmų.
 
„Yra priimta, ir Maskva yra tai anksčiau dariusi, kad yra išsiunčiamas atitinkamas skaičius darbuotojų. Nors mes nepritariame tokiam veiksmui, nes turime aiškių argumentų, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu Rusija prisiimtų atsaką griežtesnį, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, neproporcingai išsiųsti daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Čekijos vyriausybė pastarąją savaitę paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Praha analogiško veiksmo paprašė ir euroatlantinių partnerių. Šis čekų sprendimas priimtas po to, kai Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01

Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
 
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
 
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30

Slovakijos vyriausybė priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis tris Rusijos diplomatus. Kaip pranešė televizijos kanalas TA3, tai ketvirtadienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.
 
„Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus, – sakė Vyriausybės vadovas. – Jie turi palikti šalį per septynias artimiausias dienas“.
 
Bratislava taip reagavo į Prahos prašymą, kad NATO ir Europos Sąjungos šalys pademonstruotų solidarumą su Čekija, kuri anksčiau paskelbė nepageidaujamais asmenimis 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų dėl sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais. Čekijos pareigūnai nustatė, kad su šiuo incidentu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.
 
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas žurnalistams pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė J. Kulhánekas.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30

Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.

Čekija išsiųs 18 Rusijos ambasados darbuotojų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Apie tai šeštadienį pranešė šalies premjeras, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai. Tai patvirtino Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas. Rusams nurodyta iš šalies išvykti per 48 valandas.
 
„Čekijos Respublika yra suvereni valstybė ir privalo tinkamai reaguoti į šiuos precedento neturinčius faktus“, – sakė premjeras Andrejus Babišas.
 
Sprogimai amunicijos sandėlyje Vrbetice, už 110 km į rytus nuo Prahos, įvyko 2014 m. spalį ir gruodį. Jų metu du žmonės žuvo ir buvo padaryta didelė žala.
 
Toje vietoje veikė komercinės gynybos sektoriaus bendrovės ir buvo laikoma šimtai sprogmenų.
 
Specialus policijos dalinys, tiriantis organizuotus nusikaltimus, išplatino dviejų įtariamųjų nuotraukas. Abu vyrai panašūs į tuos, kurie buvo ieškomi Jungtinėje Karalystėje dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo 2018 m.
 
Įtariamieji GRU nariai 2014 m. spalio viduryje šešias dienas lankėsi Čekijos regione, kuriame yra amunicijos sandėlis.
 
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Teigiama, kad jie keliavo su rusiškais pasais, kuriuose įrašyti vardai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas.
 
Po sprogimų tūkstančiams čekų karių prireikė dvejų metų, kad išminuotų nesprogusius sprogmenis ir vietovė vėl būtų saugi.
 
Kremlius į žinias apie rusų išsiuntimą atsakė greitai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Praha puikiai žino, kas nutinka po „tokių triukų“.
 
Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas mano, kad atsakas į diplomatų išsiuntimą turėtų būti proporcingas.
 
Tuo metu J. Hamačekas pranešė atšaukiąs pirmadienį planuotą vizitą į Maskvą. Kiti vyriausybės nariai ir opozicija jį itin kritikavo dėl rengtos kelionės, kurios metu turėjo būti aptarta galimybė įsigyti „Sputnik V“ vakciną nuo COVID-19. Šeštadienį ministras pareiškė negalėsiąs vykti į Rusiją dėl vyriausybės posėdžio.
 
Premjeras A. Babišas jam priminė, kad vidaus reikalų ministras neatsakingas už vakcinų įsigijimo klausimus, ir pagrasino, kad kelionės metu jis negalės naudotis vyriausybiniu lėktuvu. Premjeras pridūrė, kad, prieš svarstant „Sputnik V“ įsigijimą, šią vakciną turėtų patvirtinti atsakingos ES institucijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00

Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
 
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
 
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
 
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
 
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
 
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00

Lenkijos URM iškvietė šalyje reziduojantį Rusijos ambasadorių. Jam buvo įteikta nota, bylojanti, jog trys rusų diplomatai, dirbantys ambasadoje Varšuvoje, skelbiami nepageidaujamais asmenimis. Persona non grata paskelbti diplomatai dėl to, kad elgėsi ne taip, kaip diplomatus elgtis įpareigoja tarptautinė teisė. Tokio būta oficialaus Lenkijos paaiškinimo.

Slaptai.lt informacija

2021.04.16; 00:30

Italija nedelsdama išsiunčia du Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus neteisėtais veiksmais. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.
 
„Iškviestam į URM Rusijos ambasadoriui buvo pareikštas Italijos vyriausybės protestas. Jis taip pat buvo informuotas, kad nedelsiant išsiunčiami du Rusijos ambasados darbuotojai, susiję su rimta byla (dėl šnipinėjimo). Dėkoju mūsų specialiosioms tarnyboms ir visoms valstybės institucijoms, dirbančioms mūsų šalies saugumo labui“, – pabrėžė ministras.
 
Anksčiau karabinierių specialiojo dalinio (ROS) vadovybė pranešė, kad pagal Romos prokuratūros orderį buvo sulaikyti Italijos kariškis ir Rusijos karininkas, dirbantis Italijos sostinėje.
 
Pasak pareigūnų, įtariamieji buvo sulaikyti antradienio vakarą su įkalčiais, kai italas už pinigus perdavė rusui dokumentų, kuriuose buvo konfidencialios informacijos. „Sulaikytas Italijos karinių jūrų pajėgų kapitonas ir karininkas, RF ambasados darbuotojas, kurie kaltinami šnipinėjimu ir grėsmės valstybės saugumui kėlimu“, – sakoma pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:05

Persona non grata

Pirmadienį Bulgarijos URM paskelbė du Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis. Tai žurnalistams pranešė Rusijos diplomatinė atstovybė.
 
„Šiandien į Bulgarijos URM buvo iškviestas patarėjas-pasiuntinys, jam buvo įteikta nota dėl Rusijos ambasados darbuotojų paskelbimo nepageidaujamais asmenimis. Jie turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – informavo atstovybė.
 
Rusijos ambasada pabrėžė, kad šis Bulgarijos sprendimas yra nepagrįstas. „Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė ambasados atstovai.
 
Šeštadienį Bulgarijos ministras pirmininkas Boikas Borisovas, komentuodamas pranešimus, kad šalies pareigūnai sulaikė šešis šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamus žmones – Bulgarijos gynybos ministerijos ir karinės žvalgybos darbuotojus, taip pat ir Rusijos pilietę, kuri yra vieno iš sulaikytųjų žmona, pareiškė, jog dėl šios bylos teks paskelbti Rusijos diplomatus nepageidaujamais asmenimis.
 
Rusijos ambasada Bulgarijoje reikalavo iki teismo nutraukti visas spekuliacijas šia tema. Jos atstovai sakė, jog tikisi, kad „teismo procesas bus depolitizuotas, bešališkas ir objektyvus, atitiks Bulgarijos ir tarptautinės teisės normas“. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 05:00

Diplomatai ir gynybos atašė. Tarp jų – daug Rusijos atstovų

Vokietija, Švedija ir Lenkija pirmadienį pranešė, kad išsiunčia po vieną Rusijos diplomatą, atsakydamos į Maskvos sprendimą išsiųsti jų diplomatus dėl tariamo dalyvavimo protestuose, skirtuose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Šios trys Europos šalys apie atsakomuosius veiksmus paskelbė koordinuotuose pranešimuose, didėjant įtampai tarp ES ir Rusijos.
 
„Šiandien Federalinis užsienio reikalų biuras paskelbė vieną Rusijos ambasados Berlyne darbuotoją persona non grata“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad Maskvos sprendimas išsiųsti Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos diplomatus yra „nepateisinamas“.
 
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad Stokholmas „informavo Rusijos ambasadorių, kad vieno asmens iš Rusijos ambasados prašoma palikti Švediją“.
 
„Tai aiškus atsakas į nepriimtiną sprendimą išsiųsti Švedijos diplomatą, kuris tik vykdė savo pareigas“, – tviteryje parašė ji.
 
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu taip pat pasmerkė „nepagrįstą“ šalies diplomato Sankt Peterburge išsiuntimą ir sakė, kad paskelbė persona non grata Rusijos konsulinį pareigūną Poznanėje, vakarų Lenkijoje.
 
Rusija penktadienį per retą ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą paskelbė netikėtą sprendimą išsiųsti tris ES diplomatus.
 
Maskva apkaltino diplomatus praėjusį mėnesį dalyvavus „neteisėtuose protestuose“.
 
Rusijos ir ES santykiai yra suprastėję dėl A. Navalno suėmimo ir įkalinimo, po kurio nacionaliniu mastu kilo opocizijos protestai.
A. Navalnas buvo suimtas sausio 17 dieną iš karto po sugrįžimo į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo, kurį, Vakarų manymu, užsakė Kremlius.
 
J. Borrellis vasario 22 dieną susitiks su bloko užsienio reikalų ministrais aptarti naujas sankcijas Maskvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 06:00

Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
 
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
 
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
 
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 02:00

Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.

Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
 
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
 
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“.
Zelimchanas Changošvilis
 
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
 
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:30

Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos televizijos kanalas „Markiza“.
 
Pasak jo, omenyje turimi Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
 
Savo ruožtu Slovakijos interneto leidinys „aktuality.sk“ informuoja, kad Rusijos diplomatai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis rugpjūčio 6 d.
 
Šnipinėjimu įtariami rusai turi palikti Slovakiją iki šios savaitės pabaigos.
 
Rusijos ambasados Bratislavoje atstovas pareiškė, kad diplomatinė atstovybė nekomentuoja Slovakijos žiniasklaidos pranešimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 06:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekija paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus, jie bus išsiųsti iš šalies. Tai penktadienį per bendrą spaudos konferenciją pranešė Čekijos premjeras Andrejus Babišas ir užsienio reikalų ministras Tomášas Petříčekas.
 
Pasak A. Babišo, šalies Saugumo ir informacijos tarnyba gavo duomenų ir įrodymų, jog „vienas iš Rusijos ambasados darbuotojų išplatino melagingą informaciją apie planuojamą išpuolį prieš Čekijos politikus“.
 
„Tai sukomplikavo Čekijos ir Rusijos santykius. Mes esame suvereni valstybė, ir tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
 
„Mes mėginome sureguliuoti nemalonią situaciją diplomatinėmis priemonėmis. Mes ne kartą bendravome su Rusijos ambasada. Bet diplomatinis sprendimas buvo neįmanomas, Rusijos Federacija mums nepaliko kito varianto. Nuodugniai išnagrinėję padėtį, mes nusprendėme išsiųsti diplomatus“, – pareiškė Tomášas Petříčekas.
 
Rusijos ambasada Prahoje jau gavo atitinkamą Čekijos URM pranešimą.
 
„Tai – sufabrikuota provokacija. Šis nedraugiškas žingsnis rodo, kad Praha nenori normalizuoti pastaruoju metu ne dėl mūsų kaltės degradavusių Rusijos ir Čekijos santykių“, – pareiškė Rusijos diplomatinės misijos atstovas.
 
Čekijos radijas susiejo Rusijos diplomatų išsiuntimą su vadinamąja „ricino byla“.
 
Balandžio pradžioje Čekijos sostinėje buvo demontuotas paminklas Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui. Vėliau Čekijos žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kad esą į Prahą atskrido žmogus su Rusijos diplomatiniu pasu ir su ricinu bagaže. Nuodai esą buvo skirti Prahos politikams, susijusiems su paminklo pašalinimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 04:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Po balsavimo posėdžių salėje kilo plati diskusija. I. Rozova dėkojo Seimo nariams prieš rinkimus grįžus į sveiką protą, tuo metu opozicija kaltino valdančiuosius, kad šie dėl koalicijos tvarumo pridengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovę.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.
 
Pasak parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, parlamentas, nesiimdamas tirti I. Rozovos atvejo, tapo neatsparus Rusijos įtakai.
 
„Tai įeis į istoriją, ir ateities kartos atsimins, kad įvyko tai, kas įvyko. Šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams. Šitas Seimas atsisakė tirti trąšų klausimą, atsisakė tirti ir mano penkis iškeltus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos įtakos Ignalinos AE uždarymo referendumui, žemės nepardavimo referendumui ir kt. Šitas Seimas jau kelintą kartą balsuoja, kad atsisakytų tirti Rusijos įtaką, galimai vykusią Seimo narės atžvilgiu“, – po balsavimo sakė liberalas E. Gentvilas.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu I. Rozova padėkojo visiems Seimo nariams.
 
„Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę. Mes visi matome, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir šios dienos įvykiai – ne išimtis. (…) Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums“, – sakė I. Rozova.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti, paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 02:00

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
 
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
 
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
 
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
 
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
 
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
 
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
 
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo dar dviem savaitėms pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos, ir Seimas tokį prašymą išgirdo.
 
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. pabaigti šį tyrimą, po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 10 parlamentarų.
 
Po svarstymo NSGK šis projektas į svarstymo ir priėmimo stadiją į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti kitą savaitę.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šio nepavyko pateikti.
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl stoviu tribūnoje  ir prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta, ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. „Problema galimai buvo ta, kad iš 6 NSGK dirbančių opozicijos atstovų 4 buvo tyrimo objektai“, – sakė NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, priekaištavęs opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad negalima suplakti Kremliaus įtakos tyrimo su Seimo narių veikimo tyrimu.
 
„Jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote, pradėdami tirti komiteto narius, kurie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra: kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas – daugumos nebėra. Jūs čia pūdrinate, jūs neatlikote darbo, ar planuojate atsistatydinti?“ – piktinosi E. Gentvilas.
 
„Ar neatsibodo politikuoti?“ – klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus, primena ELTA.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 11:00

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama baigt parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą.“
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.“
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
Šį projektą buvo planuojama pateikti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 06:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki kitos savaitės Seimas atidėjo nutarimo projekto pateikimą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Atidėti projekto pristatymą paprašė jį planavęs pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, kuris tokį prašymą motyvavo tuo, kad Seimo narė Irina Rozova ką tik palaidojo savo tėvą.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų variantą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:02

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
 
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus, kurie praėjusią savaitę į posėdį atvykti negalėjo.
 
„Uždaras posėdis ir kviečiame tuos pačius asmenis, kurie neatvyko praėjusį posėdį: buvusius Seimo pirmininkus – Ireną Degutienę ir Vydą Gedvilą. Tuo pačiu opozicija paprašė iškviesti ir premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kartu jis pridūrė, kad du kviesti asmenys atsisakė dalyvauti trečiadienį vyksiančiame posėdyje, tačiau į visus klausimus, pasak jo, atsakė raštu.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jau turime du raštiškus atsisakymus, bet tuo pačiu ir paaiškinimus į tam tikrus klausimus, kuriuos mes ruošėmės užduoti komisijos (posėdžio. – ELTA) metu“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
 
Paklausus, kodėl į posėdį nekviečiamas Seimo pirmininku dirbęs Arūnas Valinskas, D. Gaižauskas atsakė, jog toks sprendimas buvo padarytas, įvertinus A. Valinsko darbo Seimo vadovu aplinkybes.
 
„Pradžioje buvome numatę visus Seimo pirmininkus nuo 2009 m. kviesti. Patikrinę tam tikrą informaciją, kurią turime, – ir įslaptintą informaciją, pamatėme, kad A. Valinsko laikais jis tikrai tos informacijos gavo labai minimaliai, dėl to nusprendėme jo net nekviesti“, – pridūrė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad antradienį 44 parlamentarai pasirašė dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 00:30