Reaguodamas į buvusio Rusijos šnipo apnuodijimą Anglijos Solsberio mieste, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė iš šalies išsiųsti 60 Rusijos diplomatų ir uždaryti Maskvos konsulatą Sietle.
Aukšti administracijos pareigūnai žurnalistus informavo, kad 48 „žinomi žvalgybos pareigūnai“, dirbantys Rusijos konsulate Sietle, ir 12 – Rusijos misijoje Jungtinėse Tautose (JT) iš šalies turės išvykti per septynias dienas.
Pranešama, kad Rusijos konsulatą Sietle nurodyta uždaryti todėl, kad jis įsikūręs netoli JAV karinio jūrų laivyno bazės.
JAV sprendimas išsiųsti įtariamus Rusijos žvalgybininkus – dalis pastangų pažaboti rusus, aktyviai užsiimančius prieš JAV nukreiptos žvalgybinės informacijos rinkimu, ir palaikyti panašių veiksmų besiimančias NATO sąjungininkes, sakė Vašingtono pareigūnai.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui įteikta nota, kurioje pareikšta, kad iš Lietuvos turi būti išsiunčiami trys Rusijos diplomatai. Taip pat kalbama ir apie papildomas sankcijas Maskvai – Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą.
Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius Rusijos ambasadoriui įteikė notą, kuria trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos.
Kovo pradžioje įvykęs buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje esančiame Solsberio mieste, kurio metu nukentėjo dar beveik 20 asmenų – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudojamas cheminis ginklas. Europos Vadovų Taryba kovo 23 dieną pareiškė, jog pritaria Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už šį išpuolį, ir kad nedvejodama palaiko Jungtinę Karalystę šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje.
Išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis Jungtinei Karalystei solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai.
Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokią sankciją už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir pinigų plovimą (vadinamuoju Magnickio įstatymu). Užsienio reikalų ministerija, remdamasi atsakingų Lietuvos institucijų rekomendacija bei atitinkamais sąjungininkų veiksmais, kreipiasi ir į Migracijos departamentą, siūlydama uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl galimos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 23 d. paskelbė, kad praktiškai nebėra abejonių, jog cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje organizavo Rusija.
Pasak D. Grybauskaitės, visos ES šalys įvertina tiesioginį išpuolio ryšį su Rusija. Anot jos, kad informacija, kurią suteikė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa Mei ir kitos institucijos tiesiog nuvedė link Rusijos. D. Grybauskaitė tai traktavo kaip pagrindinę priežastį, kodėl ES lyderių nuomonė Rusijos atžvilgiu tapo griežtesnė.
D. Grybauskaitė, pabrėžė, kad valstybės įsipareigojo taikyti nacionalines priemones.
„Visos šalys įsipareigojo taikyti nacionalines priemones. Dabar vyksta tam tikra koordinacija ir, manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – situaciją komentavo D. Grybauskaitė, pridėdama, kad koordinuoti valstybių veiksmai turėtų apimti Rusijos žvalgybos tinklo narių Europos šalyse išsiuntimą.
„Visiškai aišku, kad toks tinklas yra ir jis veikia agresyviai, ir mes tuo pasakysime, kad mes žinome, kad jūs čia esate, žinome, kas jūs, žinome, ką darote, todėl jus ir išsiūsime“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Buvęs dvigubas šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovo pradžioje.
Jungtinės Karalystės iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė analogišku veiksmu.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Th. May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.
Reaguodamos į buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje, 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių išsiųs Rusijos diplomatus, pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Neatmestina, kad ateinančiomis dienomis ir savaitėmis bus imtasi papildomų priemonių, įskaitant tolesnius (pareigūnų) išsiuntimus iš bendros ES sistemos“, – pridūrė D. Tuskas.
Koordinuotų veiksmų Bendrijos narės ėmėsi po to, kai ketvirtadienį išplatintame pareiškime informavo sutinkančios su Didžiosios Britanijos vertinimu, kad „labai tikėtina, jog (už Sergejaus Skripalio apnuodijimą) atsakinga Rusijos Federacija ir kad tam nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo“.
XXX
Pavyzdžiui, Vokietija planuoja išsiųsti keturis Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Süddeutsche Zeitung“. „Vokietija po Didžiosios Britanijos išsiųs Rusijos diplomatus dėl cheminės atakos prieš Sergejų Skripalį Solsberyje“, – rašo leidinys, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau apie 20 Europos Sąjungos šalių paskelbė ketinančios pirmadienį išsiųsti Rusijos diplomatus dėl buvusio GRU karininko S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.
XXX
Prancūzija dėl incidento Didžiosios Britanijos Solsberio mieste išsiunčia iš šalies keturis Rusijos diplomatus. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniu diplomatų sluoksniuose.
XXX
Latvija išsiunčia iš šalies vieną Rusijos ambasados Rygoje darbuotoją ir vieną aviacijos bendrovės „Aeroflot“ darbuotoją. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Rusijos ambasadorius Latvijoje Jevgenijus Lukjanovas.
Prieš tai J. Lukjanovas apsilankė Latvijos užsienio reikalų ministerijoje, kur jis buvo iškviestas.
„Svarbiausia mano vizito į Latvijos URM tema ir dingstis buvo ministerijos sprendimas dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos ambasados Latvijoje darbuotoją. Jam nurodyta per septynias dienas palikti Latvijos teritoriją.
Mes taip pat sužinojome, jog šiandien gautas pranešimas, kad Latvijos teritoriją turi palikti „Aeroflot“ atstovas šioje šalyje. Per kiek laiko jis turi tai padaryti, nebuvo paskelbta“, – sakė Rusijos ambasadorius.
XXX
Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė, jog Estija davė nurodymą per savaitę palikti šalį Rusijos ambasados Taline karo atašė. Išsiuntimo priežastis – diplomatui nederama veikla, praneša portalas ERR.
Apie savo planus Estijos URM anksčiau informavo Rusijos ambasadorių Taline Aleksandrą Petrovą.
Rusijos ambasados Estijoje tinklalapio duomenimis, karo atašė yra Olegas Afanasjevas.
Pasak ERR, atsakydama į tai Rusija veikiausiai išsiųs Estijos ambasados Maskvoje karo atašė pulkininką Toomą Pedą. Kaip anksčiau sakė A. Petrovas, atsakomųjų Maskvos žingsnių nereikės ilgai laukti.
XXX
„Solidarizuodamasi su Didžiąja Britanija, Lenkija nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis keturis Rusijos diplomatus“, – pareiškė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.
XXX
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo feisbuke pavadino planuojamą Rusijos diplomatų išsiuntimą iš ES šalių „ištikimų valdinių elgesiu“.
XXX
Kovo 4 d. buvęs GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono. Dabar jie abu yra ligoninėje, jų būklė kritinė.
Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po išpuolio Solsberyje iš Didžiosios Britanijos išsiunčiami Rusijos diplomatai palieka šalį.
Antradienį priešpiet prie ambasados Londone privažiavo autobusai, kad nuvežtų diplomatus ir jų šeimų narius į oro uostą. Jie buvo su lagaminais, kai kurie – su savo naminiais gyvūnais.
Didžiosios Britanijos vyriausybė praėjusį trečiadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 23 Rusijos diplomatus. Jiems duotos dvi savaitės išvykti.
Londonas kaltina Maskvą pasikėsinimu į buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją, kurie buvo apnuodyti Solsberyje kovo 4 dieną.
Rusija savaitgalį savo ruožtu paskelbė išsiunčianti 23 britų diplomatus.
Rusija ginče su Didžiąja Britanija netrukus išsiųs iš šalies britų diplomatus. Išsiuntimas bus pradėtas netrukus, naujienų agentūra RIA ketvirtadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Vyriausybė Londone dėl išpuolio prieš buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus, taip pat paskelbė baudžiamąsias priemones.
Dėl S. Skripalio apnuodijimo Rusiją kaltina ir JAV. Maskva kaltinimus neigia.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pristatė šalies vyriausybės atsaką į pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Tą ji padarė Maskvai nesutikus paaiškinti, kaip nutiko, kad Skripaliams nuodyti buvo panaudota Rusijoje sukurta medžiaga, praneša independent.co.uk ir BBC.
Premjerė informavo, kad iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 23 Rusijos diplomatai, įvardijami kaip po priedanga dirbantys „žvalgybos pareigūnai“. Palikti šalį jie turės per savaitę. Teigiama, kad tai – didžiausio masto diplomatų išsiuntimas iš šalies per daugiau kaip tris dešimtmečius.
Th. May taip pat patvirtino, kad šiemet Rusijoje vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate nedalyvaus nei Didžiosios Britanijos ministrai, nei karališkosios šeimos nariai. Be to, bus atšauktas planuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas šalyje.
Pati Rusija neigia kaip nors prisidėjusi prie pasikėsinimo į S. Skripalį.
Maskva ignoravo Th. May duotą terminą iki vidurnakčio pradėti bendradarbiauti tiriant šią bylą, todėl tai paskatino premjerę paskelbti rinkinį priemonių, kurios, tikimasi, Rusijai nusiųs „aiškią žinutę“.
Be jau minėtų priemonių, Didžioji Britanija ketina sugriežtinti privačių skrydžių ir krovinių patikras bei įšaldyti Rusijos valstybės lėšas, kai bus turima įrodymų, kad jos gali būti panaudotos keliant grėsmę Jungtinės Karalystės (JK) piliečių ir gyventojų gyvybėms ar turtui. Be to, ketinama laikinai įšaldyti aukšto lygmens dvišalius Londono ir Maskvos santykius.
Th. May šalies parlamentarams sakė, kad Rusija nepaaiškino, kaip rusų gamybos nervus paralyžiuojanti medžiaga galėjo būti panaudota JK teritorijoje, o Maskvos atsaką apibūdino kaip kupiną „sarkazmo, paniekos ir pasipriešinimo“.
Kovo 4 d. Viltšyro grafystės Solsberio mieste prie vieno iš prekybos centrų buvo rasti du žmonės, nukentėję nuo nežinomos medžiagos. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.
S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.
Tebesitęsiant nesantaikai tarp Vašingtono ir Maskvos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagrasino iš šalies išsiųsti dar iki 155 JAV diplomatų, informuoja naujienų agentūra AFP.
Kremlius
„Pasiliekame teisę spręsti, kiek Amerikos diplomatų gali būti Maskvoje. Tačiau šiuo momentu to nedarysime“, – per spaudos konferenciją po Pietų Kinijoje rengiamo BRICS viršūnių susitikimo sakė V. Putinas.
Maskva anksčiau nurodė Jungtinėms Valstijoms iki rugsėjo 1 d. savo diplomatų skaičių Rusijoje sumažinti iki 455. Tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose. Tačiau Rusijos lyderis pareiškė, kad JAV diplomatų skaičius gali būti dar labiau sumažintas – iki 300.
Be kita ko, šeštadienį Rusija buvo priversta apleisti savo konsulatą San Franciske ir dvi diplomatines įstaigas Niujorke bei Vašingtone. Kaip jau skelbta, JAV įsakė Rusijai uždaryti savo konsulatą San Fransiske ir du pastatus Vašingtone bei Niujorke, kuriuose veikia prekybos misijos. Taip Vašingtonas reagavo į kiek anksčiau Maskvos duotą įsakymą sumažinti savo diplomatų skaičių Rusijoje.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Įsisiūbuojančios 755-ių JAV diplomatų išsiuntimo iš Rusijos istorijos „akis už akį“ stiliumi (pasak Kremliaus versijos, kad Vašingtone ir Maskvoje būtų diplomatinio personalo paritetas) turbūt vis dėlto komiškiausia detalė yra Jungtinių Valstijų ambasados Gruzijoje pareiškimas rugpjūčio 25-ąją, kad ji pasirengusi priimti ne imigracines vizas norinčių gauti rusų pareiškimus savo konsuliniame skyriuje Tbilisyje.
Na, ir kas, kad kalbama tik apie procedūrinį pragmatizmą – Gruzija yra vienašališkai atšaukusi vizų režimą šią šalį norintiems aplankyti rusams, tad šis pareiškimas aktualus šiaurės Kaukaze, Krasnodaro bei Stavropolio srityse gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie į Tbilisį gali nukakti per kelias valandas. Vis dėlto irgi faktas: panorėję Amerikos vizos, rusai dabar priversti dairytis ir į šalį, kurią 2007-aisiais užpuolė.
Kažkas panašaus nutiko 1986-aisiais, kuomet Amerika išprašė kelias dešimtis šnipinėjimu įtartų Sovietų Sąjungos diplomatų ir nustatė palyginti žemą sovietų diplomatinių atstovybių Vašingtone, Niujorke ir San Franciske darbuotojų kiekio ribą. Atsakydama Sovietų Sąjunga uždraudė JAV atstovybėms Maskvoje bei tuometiniame Leningrade priimti į darbą savo piliečius, veikiausiai tikėdamasi, jog ryškus personalo sumažėjimas pakirs jų visavertį darbą, ir Vašingtonas grąžins buvusį status quo. Amerikos diplomatams teko užsiimti ambasadų teritorijos valymo ir kitais pagalbiniais darbais, bet jos toliau funkcionavo, o Maskva prarado galimybę stebėti, kas dedasi už atstovybių sienų.
Ką tik atpasakota situacija šiek tiek simboliška, mat iš tiesų diplomatinis paritetas yra problema, nes tai susiję su šnipinėjimu. Čekija ir Slovakija rugpjūčio 21 dieną minėjo 49-erių metų sukaktį nuo tragiškų 1968-ųjų, kuomet Sovietų Sąjungos ir kai kurių kitų Varšuvos sutarties bloko šalių karines pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją ir jėga užgniaužė Prahos pavasario reformas.
Metinių išvakarėse Čekijos respublikos viešojoje erdvėje vėl iškilo Rusijos buvimo (diplomatinio ir žvalgybinio) šioje šalyje tema. Čekijos parlamento deputatas Ivanas Gabalas nusiuntė laišką užsienio reikalų ministrui Lubomírui Zaorálekui su siūlymu siekti, kad Maskva sumažintų savo diplomatinės atstovybės Prahoje personalą. Interviu „Aktualne.cz“ politikas pareiškė, jog šis yra nepamatuotai išpūstas bei turi būti sumažintas apie 60 proc.
Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.
Nėra reikalo spėlioti, kuo užsiima nemaža Rusijos diplomatinės atstovybės personalo dalis – čekų kontržvalgyba BIS savo ataskaitose reguliariai nurodo rusų ambasadą Prahoje veikiant kaip žvalgybinės veiklos centrą ne tik šioje šalyje, bet ir visame vidurio bei rytų Europos regione. Tiesa, garsių, su diplomatų išsiuntimais susijusių skandalų nuosaikioje Čekijoje yra nutikę senokai. Kalbos apie pernelyg didelį rusų diplomatų „tankį“ Vidurio ir Rytų Europoje gana reguliarios, šios šalies diplomatai jų paprastai nekomentuoja, remdamiesi teise kiekvienai valstybei skirti tiek diplomatinių darbuotojų, kiek ši mano esant reikalinga, jei nėra kitų susitarimų.
Prahos tyrimų centro „European Values“ direktoriaus pavaduotojas bei programos „Kremlin Watch“ vadovas Jakubas Janda savo skiltyje žurnale „Newsweek“ (08 07) nurodė, jog statistika pakankamai vienareikšmiška – Čekijos atstovybėje Maskvoje dirba 65 diplomatai, rusai savo ambasadoje Prahoje įdarbinę 140 žmonių. Suomijoje šis santykis sudaro maždaug 60-30 suomių nenaudai. Įprasta, kad Rusijos diplomatų skaičiaus „perviršis“ sukasi apie du kartus.
Rusų diplomatai kelia įtarimus ne vien Čekijoje, tarkime, švedų kontržvalgybos SIPO vertinimu, žvalgybine veikla užsiima maždaug trečdalis Švedijoje dirbančių Rusijos diplomatų.
J.Jandos vertinimu (interviu „svoboda.org“ 08 21), Vašingtono ir Maskvos „diplomatinio pariteto“ konfliktas yra tinkama proga bent iš dalies spręsti pernelyg didelio po diplomatine priedanga dirbančių rusų aktyvumo problemą. Įprasta praktika, kad žvalgybinė veikla įeina į bet kurios šalies diplomatinės atstovybės darbų sąrašą, bet šįkart problema yra ne vien paprasta aritmetika. Pasak J.Jandos, Europos šalių kontržvalgybų ataskaitos fiksuoja nepaliaujamą rusų žvalgybinės veiklos aktyvumo augimą, kurio lygis artėja prie to, kuris buvo Šaltojo karo metais. Be to, bent Čekijos respublikoje Rusijos pusė apskritai nesivargina deklaruoti žvalgybos pareigūnų savo atstovybėje, ir tai diplomatiniuose santykiuose yra mažiausiai nedraugiška.
Esama įtakingos tezės, jog santykiai tarp Vakarų ir Rusijos dabar turbūt prasčiausi po Šaltojo Karo pabaigos. Tokios padėties vertinimai tarp Europos politikų bei diplomatų yra įvairūs, netrūksta manančių (ypač Europos Sąjungos (ES) Vakaruose), kad papildomo santykių paaštrėjimo ES šiuo metu reikia mažiausiai. Tačiau kalbama juk apie Europos šalių nacionalinį saugumą, kuriam Rusijos žvalgybų aktyvumas grėsmę kelia. Kadangi požiūrių ES esama įvairių, o vidurio bei rytų europiečiai objektyviai jautresni tokioms grėsmėms, būtent jie šiuo klausimu galėtų veikti koordinuodami veiksmus, beje, tuo pačių pademontruodami sąjunginę paramą Jungtinėms Valstijoms, nes prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, turi tam tikrų abejonių dėl sąjungininkų Europoje. Susidariusi šalių grupė pelnytų diplomatinių taškų, jei koordinuotai pareikalautų Maskvą sumažinti savo diplomatų skaičių pariteto pagrindais.
J.Jandos manymu, Čekijos užsienio reikalų ministerija pati viena į savo politiko demaršą vargu ar reaguos, šiaip jau pagrįstai argumentuodama tai savo ambasados Maskvoje darbo paralyžiumi, jei principingai leisis tik į dvišalį diplomatinio personalo pariteto siekį su Maskva. Rusams užtektų išsiųsti, tarkime, 20 čekų diplomatų, ir Čekijos ambasada Maskvoje taptų neveiksni. Todėl reikia koordinuotų kelių šalių pastangų. Rusams gana paprasta „nubausti“ vieną nedidelę šalį, tačiau jei tokių rasis 5 ar 10, padaryti tą bus kur kas sunkiau.
Nors Rusijos žvalgybinės veiklos intensyvėjimo grėsmė Vidurio bei Rytų Europos regione apskritai artikuliuojama, politinių reakcijų bei iniciatyvų aukščiausiame politiniame lygmenyje kol kas nėra. Banalu, bet veikiausiai dera laukti politikų atostogų pabaigos ir dar kažkiek laiko, kol į inerciją linkusio politinio gyvenimo rutina įgys įprastą ritmą.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Tuo tarpu rusai gaišti nelinkę, pasak prokremliška propagandos monitoringu užsiimančios „Kremlin Watch“, vadinamasis Visų slavų komitetas kitų metų birželį Prahoje planuoja surengti Tarptautinį slavų kongresą, kuriame bus siūloma steigti nepriklausomų slavų valstybių tarpparlamentinę struktūrą, turėsiančią parengti vieningą politiką visoms gyvenimo sritims (pavyzdžiui, kultūrai ir ekonomikai). Nors tos „politikos“ bent kiek konkretesnių gairių kol kas nėra, nesunku numanyti, jog tai bus dar viena geopolitika persunkta iniciatyva, kai humanitariniu poreikiu geriau pažinti vieniems kitus ir mėginti ieškoti bendro veikimo galimybių bus dangstomas banalus siekis pateisinti geopolitinius Kremliaus veiksmus – kol kas Gruzijoje bei Ukrainoje.
Beje, Rusijoje prieš daugiau nei porą mėnesių vykusiame Visų slavų suvažiavime dalyvavusią maždaug 10 narių čekų delegaciją, pasak Čekijos žiniasklaidos, privačiai priėmė šios šalies ambasadorius Rusijoje, pirmas (dar) čekoslovakų kosmonautas Vladimíras Remekas.
J.Jandos vertinimu, ir apklausos patvirtina, jog provakarietiškas vektorius čekų visuomenėje dominuoja, tarkime, Rusijos veiksmus Ukrainoje atvirai palaikančiųjų Čekijoje yra gal kelios dešimtys, ne daugiau. Vis dėlto irgi faktas, jog prokremliškos pažiūros šioje šalyje dabar pasklidusios labiausiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus, ir propaganda čia vaidina (greta atvirai prorusiško prezidento Milošo Zemano institucinio poveikio) tikrai nepaskutinį vaidmenį.
Todėl pavojinga yra dar viena čekų specialiųjų tarnybų ataskaitų pabrėžiama aplinkybė: Čekijos Respubliką rusai išnaudoja kaip saugią regioninio masto akcijų aikštelę, Rusijos ambasada Prahoje veikia kaip visoje Vidurio Europoje vykdomų akcijų koordinacijos centras. Taigi kalbama ne apie nedidelę Čekijos Respubliką, o apie platesnio masto „poveikio“ operacijas. Todėl čekų nerimas atrodo logiškas ir suprantamas.
Be abejo, įdomu, ką šia tema mano (jei apskritai ką nors mano) ir veikia dažniausiai savo parapinėse problemose besimurkdantys Lietuvos politikai. Kuomet kalbama apie propagandą, tarkime, nežinia kiek metų trunkanti, seniausiai farsą primenanti mėginimų kažkaip „reglamentuoti“ rusiškai transliuojančius televizijos kanalus istorija ypatingo optimizmo nesuteikia, nors tai yra visiškai atviri labai konkretaus mentaliteto propapagandos kanalai.
Todėl ir atviras yra klausimas, kaip iš Lietuvos valstybės perspektyvos atrodo Rusijos ambasados Vilniuje veikla ir kaip mūsų šalis reaguotų į tokias ar panašias kaip čekų politiko iniciatyvas.
Imdamosi atsakomųjų veiksmų prieš Rusiją, JAV nurodė rusams uždaryti savo konsulatą San Franciske ir po vieną sparną atstovybėse Vašingtone ir Niujorke, praneša naujienų agentūra AP.
Valstybės departamentas teigia, kad šis žingsnis – JAV atsakas į Kremliaus nurodymą sumažinti šalies diplomatų skaičių Rusijoje. Departamento atstovė Heter Nauert (Heather Nauert) sakė, kad taip JAV ir Rusija taps lygiavertės, nes viena kitos teritorijose nuo šiol turės po tris konsulatus.
Anksčiau šiemet Maskva, reaguodama į JAV įvestas sankcijas, Vašingtonui nurodė sumažinti savo diplomatinių atstovybių darbuotojų Rusijoje skaičių. Vašingtonas savo diplomatų skaičių buvo priverstas sumažinti 755 darbuotojais.
Valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) tuomet pareiškė, kad į Rusijos veiksmus JAV atsakys iki rugsėjo mėnesio.
Rusijos biurai turi būti uždaryti iki šeštadienio. Įsakymas galioja ir Rusijos „kanceliarijos sparnui“ Vašingtone bei „konsuliniam sparnui“ Niujorke.
Maskva pasiūlė Jungtinėms Valstijoms iki rugsėjo mėnesio sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių. Tai sakoma Rusijos URM pareiškime, kuriuo remiasi „RIA Novosti“.
Vašingtonui pasiūlyta palikti Rusijoje 455 JAV diplomatinių ir konsulinių įstaigų darbuotojus – tiek pat Rusijos diplomatų yra Jungtinėse Valstijose.
„Jeigu Amerikos valdžia imsis naujų vienašališkų veiksmų mūsų diplomatų Jungtinėse Valstijose skaičiui mažinti, į tai bus atsakyta veidrodiniu principu“, – pabrėžė Rusijos URM atstovai.
Be to, Amerikos ambasada nuo rugpjūčio mėnesio nebegalės naudotis vila Serebrianyj Boro rajone ir sandėliais Dorožnajos gatvėje Maskvoje. Pasak URM pareigūnų, Rusija pasilieka teisę imtis ir kitų priemonių, kurios gali atsiliepti JAV interesams.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Vladimiras Putinas pritarė URM pareiškimui.
Stebėtojai šiuos Maskvos žingsnius sieja su tuo, kad JAV Kongresas šią savaitę didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai, Šiaurės Korėjai ir Iranui.
Antradienį Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Europos Parlamento (EP) Pirmininką Antoniją Tajanį (Antonio Tajani), prašydamas stabdyti kolegų iniciatyvas šmeižti Baltijos valstybes, falsifikuoti istoriją ir diskredituoti už laisvę kovojusių žmonių atminimą.
EP nariai iš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų (GUE/NGL) pranešė rengiantys rezoliuciją, kuria bus siekiama pasmerkti Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją ir Estiją) dėl šių tariamo negebėjimo suvaldyti „kraštutinių dešiniųjų ir fašistinių nuotaikų“. Jų pranešime teigiama, kad „veikti nutarta po to, kai Baltijos šalyse pastebėtas nerimą keliantis kraštutinių dešiniųjų grupių mitingų ir maršų skaičius, o tokiems renginiams pritaria vietos valdžia“.
Rezoliuciją prieš Baltijos šalis kurpiantis Čekijos europarlamentaras Jiržis Maštalka žiniasklaidai teigė, kad rezoliucija bus siekiama ne tik politiškai pasmerkti Baltijos šalis, bet ir imtis ekonominių sankcijų – užšaldyti ES fondų lėšas.
„Kolegos iš šios frakcijos jau ne kartą yra pasižymėję radikaliais pareiškimais ir iniciatyvomis. Visuomet tai traktuodavau kaip pigų būdą pasireklamuoti, susilaukti dėmesio, bet tokie dalykai esamame geopolitiniame fone yra labai neatsakingi ir netgi pavojingi. Jaučiu pareigą imtis man prieinamų priemonių stabdyti tokias iniciatyvas, nes vien jų svarstymas, mano nuomone, diskredituoja patį Parlamentą ir ES vieningumą“, – sako EP narys V. Mazuronis.
Politikas įsitikinęs, kad GUE/NGL frakcijos nariai akivaizdžiai buvo paveikti arba suklaidinti Rusijos diplomatų, nes daugybė įvykių nėra atsitiktiniai.
„Akivaizdu, kad viskas prasidėjo nuo NATO išplatinto vaizdo įrašo apie Lietuvos pokario partizaninį pasipriešinimą, tai tikrai įsiutino Rusiją ir ši pasinaudodama savo „draugais“ Parlamente siekia savo tikslų informacinio karo fone. Net neabejoju, kad tokia rezoliucija nesusilauktų sėkmės Parlamente, patys rezoliucijos autoriai tai supranta, bet vien faktas, kad bus gaištamas laikas tokioms iniciatyvoms svarstyti man yra nepriimtinas. Žodžio laisvė yra gerai, bet akivaizdus bandymas falsifikuoti istoriją, kai kovotojai už savo tautos laisvę paverčiami fašistais ar žudikais – tėra paprasčiausias šmeižtas, tyčiojimasis iš ES narių piliečių, jų istorijos ir dargi tarnavimas kitų valstybių interesams – o tai neturi nieko bendro su žodžio laisve“, – teigia V. Mazuronis.
EP šiuo metu sesijos nevyksta ir atsinaujins rugpjūčio pabaigoje, tačiau Lietuvos deleguotas europarlamentaras mano, kad būtina imtis veiksmų ir pasiruošti tokių provokacijų neutralizavimui.
Liepos 7-ąją Vilniaus apygardos teismas už šnipinėjimą 10 metų kalėti nuteisė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Tiriant šią bylą nustatyta, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams papulkininkis N.Filipčenka su kitais asmenimis nuo 2011 metų spalio iki 2014-ųjų pabaigos siekė užverbuoti Lietuvos piliečius, kad šie rinktų ir perduotų užsienio valstybės žvalgybai ją dominančią informaciją. Jie taip pat verbavo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kad šie įrengtų pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Rusų šnipas taip pat teistas už dokumentų klastojimą bei daugkartinius neteisėtus valstybės sienos kirtimus.
Prokuratūros duomenimis, verbuojamieji būdavo aprūpinami techninėmis ir kitomis priemonėmis, instruktuojami, jiems duoti pinigai ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
N.Filipčenka palaikė ryšį su verbuotais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.
Teismas taip pat nustatė, kad 40 metų papulkininkis Rusijos piliečio Nikolajaus Trifonovo vardu išduotais suklastotais dokumentais ne kartą kirto Lietuvos sieną ir šiuos dokumentus su suklastotomis Europos Sąjungos (ES) šalių narių Šengeno vizomis gabeno per mūsų šalies teritoriją.
Gana garsiai nuskambėjusi šnipinėjimo storija nėra vienintelė mūsų ir ne tik mūsų šalyje pastaraisiais mėnesiais. Vasarį Šiaulių apygardos teismas kaltu dė šnipinėjimo Rusijai pripažino bei 5-eriems metams kalėti nuteisė buvusį Lietuvos karinių pajėgų kapitoną 34-erių Sergejų Pusiną. Tyrimo metu nustatyta, jog šis karinių oro pajėgų bazės karininkas nuo 2012 metų iki 2014-ųjų pabaigos rusų žvalgybai teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenės dalinių dislokacijos vietas, NATO oro policijos misijos veiklą, galimas žvalgybos bepiločių dislokacijos vietas bei Atlanto aljanso vadovaujamos koalicijos operacijas Afganistane.
Iš S.Pusino rusų žvalgyba taip pat gavo Lietuvos gynybos ministerijos dokumentų kopijas (dalis kurių buvo su grifu „slaptai“) bei kai kurių karinių oro pajėgų bazės karininkų asmens bylas. Tyrimas pradėtas 2014 metų gryuodį po to, kai Lietuvos gynybos ministerijos antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (paprastai tariant, karinei žvalgybai) pavyko gauti informaciją, jog kapitoną 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgyba.
Dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai anksčiau atitinkamai penkeriems bei trejiems metams kalėti nuteisti buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jam skirti treji metai nelaisvės.
Panašu, kad ne tik Lietuva, bet visos Baltijos valstybės Maskvos imamos vertinti kaip „visavertės” priešininkės – regione vis reguliariau išaiškinami rusų šnipai, kurių veikimo metodai vis rafinuotesni.
Nekeista, nes nuo 2017-ųjų visose Baltijos valstybėse bei Lenkijoje reguliariai treniruojasi JAV bei kitų valstybių kariškiai. Kovo 24-ąją Latvijos prokuratūra pateikė kaltinimus šnipinėjimu valstybinės įmonės „Latvijos geležinkeliai“ darbuotojui 47-erių Aleksandrui Krasnoperovui. Pagal tyrimo versiją šis Jelgavos stoties geležinkelių kelių prižiūrėtojas metus perfilmavo stoties vaizdo kamerų medžiagą, taip reguliariai bei tikslingai rinko slaptą karinę bei komercinę informaciją ir perduodavo ją kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
A.Krasnoperovas yra Jelgavos Afganistano karo veteranų visuomeninės organizacijos „Šuravi“ valdybos narys ir iki arešto palaikė glaudžius ryšius su Afganistano karo veteranais Rusijoje.
Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu „krymr.com“ liepos 17-ąją nurodė, jog rusų šnipai jo šalyje šiandien pakankamai aktyvūs, pasak T.H.Ilveso, ypač pikantiška tai, kad estai sulaiko daugiau rusų šnipų nei kitos Europos valstybės, nors Estija yra labai nedidelė šalis. Kaip sėkmingiausią estų specialiųjų tarnybų darbo pavyzdį prezidentas nurodė buvusio aukšto valdininko, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Estijos policijos departamento generalinio direktoriaus, vėliau Gynybos ministerijos valstybės paslapčių padalinio vadovo Hermano Simmo demaskavimą 2008-aisiais už šnipinėjimą Rusijos naudai, už ką jis nuteistas kalėti 12 su puse metų.
Rusų šnipų interesų zona siekia pirmiausia karinį sektorių – siekiama išmušti ne vien Estijos gynybines paslaptis, bet ir informaciją apie NATO karines bazes šalies teritorijoje. Rusijos žvalgyba taip pat siekia prieiti prie estų specialiųjų tarnybų informacijos, mėgina dirbti su rusų diaspora, siekdama nuteikti ją prieš Estiją.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pastaruoju atveju pakankamai sudėtinga nustatyti skirtumą tarp legalios veiklos rusakalbių bendruomenėje ir žvalgybinės informacijos rinkimo. Kaip nurodoma Estijos apsaugos policijos (KaPo) naujausioje atsakaitoje (publikuojama kasmet), 2016-ųjų pradžioje suaktyvėjo Maskvos pastangos daryti įtaką Baltijos valstybėms, tuo tikslu įsteigiant Baltijos valstybių tyrimų asociaciją, kuri ateityje turėtų suvienyti šio regiono istoriją bei dabartinę situaciją nagrinėjančius tyrėjus.
Pasak ataskaitos, vis dėlto netrūksta požymių, kad tikrasis Asociacijos tikslas yra Rusijos interesų propaganda, siunčiant tipiškas Maskvos įtaką turinčias stiprinti žinutes apie rusakalbių diskriminaciją, istorijos klastojimą, probleminį Baltijos regioną ir pan.
Prezidento T.H.Ilveso vertinimu, vargu ar Estijoje pavyks išnaudoti rusakalbių faktorių, kaip kad Maskvai tas pavyko, pavyzdžiui Donbase, nes greta propagandos negalima išleisti iš akių medžiaginės gerovės faktoriaus. Estija yra ES narė, jos piliečiai, įskaitant rusakalbius, gali laisvai keliauti ir dirbti Europoje, pačioje Estijoje minimali pensija didesnė nei vidutinis atlyginimas Rusijoje, taigi žmonės nemato prasmės šlietis prie šios valstybės.
Vis dėlto žvalgybos veikia pagal savo rutininių taisyklių inerciją. Maskvos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) informacinio saugumo koncepcija priimta dar 1999 metų birželį, vienas pagrindinių jos punktų nurodo būtinumą užkardyti užsienio šalių valstybinę politiką, nukreiptą į politinių, ekonominių, karinių, ekologinių bei kitų procesų globalų monitoringą, taip esą siekiant vienašališko pranašumo.
2005 metų gegužės 12-ąją Rusijos valstybės dūmoje Federalinio saugumo biuro (FSB) direktorius Nikolajus Patruševas informavo apie jo tarnybos atskleistą Bratislavoje suplanuotą sąmokslą prieš Baltarusijos režimą, kitą dieną šią inforjaciją patvirtino baltarusių KGB, tokiu būdu „neprieštaraudamas“ N.Patruševo tarnybos kišimuisi į savo reikalus.
Po savaitės Kazachstano sostinėje Astanonje vykusiame NVS specialiųjų tarnybų vadovų susitikime FSB direktorius perspėjo kolegas dėl vadinamųjų „spalvotųjų revoliucijų“ pavojus, šiuo klausimu jį palaikė ne tik Baltarusijos KGB šefas, bet ir Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto vadovas.
Kremliaus siekis kištis ar net kontroliuoti politinę situaciją kaimyninėse valstybės akivaizdus, paskutinių metų istorija (Maskvos agresyvi politika Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu) akivaizdžiai patvirtina, jog Baltarusija jau nesiribojama.
Pasak tyrimų centro „Agentura.Ru“ dienraščio „Novaya gazeta“ užsakymu dar 2006-ųjų vasarį-kovą atlikto tyrimo, Baltijos šalys vienintelės posovietinėje erdvėje sugebėjo nuo nulio sukurti savo specialiąsias tarnybas, reguliariai keičiasi su Maskva personomis nongrata bei notomis taip pat dėl žvalgybinės veiklos, todėl įgijo Vakarų kolegų pasitikėjimą. Pasak tyrimo, Latvijoje ir Lietuvoje stiprios JAV, Estijoje – britų žvalgybos pozicijos. Beje, rusų kontržvalgybos vertinimu, mūsų šalyje jau tada buvo viena didžiausių JAV Centrinės žvalgybos valdybos rezidentūrų pasaulyje.
Baltijos šalys iš rytų pusės akylai stebimos jau kurį laiką, ta veikla neabejotinai tik intensyvės. 2015-ųjų lapkritį interviu radijui „Svoboda“ saugumo ekspertas Markas Galeottis nurodė apie reikšmingą kiekį Baltijos valstybėse rusų žvalgybai dirbančių „nelegalų“, kurie veikia ne po diplomatinės neliečiamybės priedanga. Ypač jų daug tarp vietos rusakalbių bei Baltijos šalis įvairiais pretekstais nuolat lankančių Rusijos piliečių.
Beje, Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro vertinimu, 40 proc. Rusijos diplomatinės atstovybės Rygoje personalo yra šnipai.
Pasak eksperto, iki šiol vienos ES šalys buvo kietesnės rusų žvalgybinės rezidentūros bei propagandos atžvilgiu, kitos elgėsi nuosaikiau. Vieningos politikos trūkumu rusų specialiosios tarnybos naudojasi, žvalgybinę veiklą tiesiog kilnodamos iš vienos šalies į kitą. M.Galeočio vertinimu, ES turi veikti vieninga sistema su galimybe išsiųsti iš šalių tuos, ant kurių krenta ir menkas įtarimas šnipinėjimu, jei rusai atsakys (o jie paprastai atsako labai entuziastingai) – ką gi, ne problema.
Klasikinis pavyzdys – Čekija, kurios sostinėje Prahoje yra didžiulį kiekį personalo turinti Rusijos ambasada, pagal „svorį“ tikrai neatitinkanti šios valstybės dydžio. Čekų kontržvalgyba savo ataskaitose reguliariai nurodydavo, jog maždaug pusė personalo susijusi su rusų specialiosiomis tarnybomis, bet šalies politinė valdžia į tai beveik nereaguodavo. Tiesa, situacija jau keičiasi, čekai ėmė steigti rusų propagandai bei žvalgybinei įtakai tirti skirtus tyrimų centrus (pavyzdžiui, sausio 1-ąją Prahoje pradėjusį veikti Kovos su terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis centrą), ir jų balsas girdimas vis labiau.
Šia prasme Baltijos valstybės yra pakankamai ryžtingos ir nuoseklios ir net gali būti pavyzdžiu visai ES.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad diplomatiniame ginče su Jungtinėmis Valstijomis, kurios 2016 metais Jungtinėse Valstijose uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes ir išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, Maskvos kantrybė senka, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pernai gruodį JAV finansų departamentas paskelbė, kad prieš Rusiją imamasi naujų sankcijų dėl jos kibernetinių atakų. „Interfax“ žiniomis, į išplėstą juodąjį sąrašą buvo įtraukti šeši fiziniai asmenys ir penkios žinybos bei organizacijos. Jame atsidūrė ir kai kurie Rusijos generalinio štabo vyriausiosios valdybos vadovai. Be to, taikydamos sankcijas, Jungtinės Valstijos išsiuntė iš Vašingtono ir San Francisko 35 Rusijos diplomatus ir uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes.
„Atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Rusija negali ilgą laiką taikstytis su tuo ir visko užbaigti nesiimant atsakomųjų priemonių. Tačiau kartu tikimės, kad galiausiai mūsų kolegos Jungtinėse Valstijose parodys tam tikrą politinę valią ištaisyti tarptautinės teisės pažeidimus“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Todėl amerikiečiai tikisi, kad Rusija iš šalies išsiųs keletą dešimčių Amerikos diplomatų apkaltindama juos neleistinu elgesiu – šnipinėjimu, ir tuo pačiu uždarys keletą ambasadų ar konsulatų.
Greg Miller, Adam Entous, Ellen Nakashima / The Washington Post
„Pasak buvusių ir veikiančių Amerikos valdininkų, mėnesį prieš prezidentui Trumpui pradedant eiti pareigas, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Flinas privačiai aptarinėjo Amerikos sankcijas Rusijai su šios šalies ambasadoriumi JAV, o tai prieštarauja viešiems oficialių Trumpo atstovų įtikinėjimams“, – rašo The Washington Post.
„Flino kontaktai su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku kai kurių JAV aukštų valdininkų buvo aiškinami kaip nederantis ir gal prieštaraujantis įstatymams signalas Kremliui, kad jis gali tikėtis, jog bus atidėtos Obamos administracijos gruodžio pabaigoje įvestos sankcijos už numanomą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.
Flinas paneigė faktą, kad jis aptarinėjo sankcijas su Kisliaku.
„Šią savaitę valdininkai pareiškė, kad FTB toliau tyrinėja Flino kontaktus su Kisliaku. Kai kurie oficialūs asmenys pabrėžia, kad nors sankcijos ir buvo aptartos, jie tame neįžvelgia įrodymų, jog Flinas ketino atvirai pažadėti konkrečių žingsnių po inauguracijos“, – rašo žurnalistai.
Tos derybos tebuvo viena grandis Flino kontaktų su Kisliaku serijoje, kuri prasidėjo dar prieš rinkimus 2016-ųjų lapkričio 8-ąją ir tęsėsi pereinamuoju laikotarpiu, pažymėjo valdininkai.
Visi oficialūs asmenys, susipažinę su Rusijos diplomatų derybas stebėjusios Amerikos žvalgybos pranešimais, pareiškė, kad Flinas atvirai minėjo su rinkimais siejamas sankcijas. „Du iš tų valdininkų žengė dar toliau, sakydami, kad Flinas ragino Rusiją per daug audringai nereaguoti į sankcijas, kurias įveda prezidentas Barakas Obama, paaiškinęs, kad abi šalys galės tą klausimą peržiūrėti po to, kai Donaldas Trumpas duos prezidento priesaiką“, – sakoma straipsnyje.
„Kisliakui susidarė įspūdis, kad vėliau sankcijos bus peržiūrėtos“, – sakė vienas buvęs valdininkas.
Pasak informuotų šaltinių, inauguracijos išvakarėse Flino duoto Kisliakui signalo pobūdis tarp Barako Obamos administracijos valdininkų ir žvalgybos tarnybų bendradarbių įskėlė debatus, ar Flinas nepažeidė įstatymo, draudžiančio neturintiems leidimo piliečiams kištis į JAV konfliktus su užsienio valstybėmis.
Trečiadienį Flinas pareiškė, kad jis pirmą kartą susitiko su Kisliaku 2013 metais, kai būdamas Amerikos karinės žvalgybos direktoriumi buvo nuvykęs į Maskvą. Kisliakas padėjo organizuoti tą kelionę, sakė Flinas.
Pasak Flino, gruodžio pabaigoje jis aptarinėjo su Kisliaku visą virtinę klausimų, taip pat ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Trumpo telefoninių pokalbių organizavimą po inauguracijos, o taip pat pareiškė užuojautą po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Turkijoje.
Šį mėnesį trumpame interviu konferencijoje Kisliakas apibūdino savo pašnekesius su Flinu kaip vaisingus. „Tai įprasta diplomatinė praktika“, – sakė jis.
Santūri Vladimiro Putino reakcija į Rusijos diplomatų deportaciją gruodžio pabaigoje, kuri Baltųjų rūmų valdininkams buvo netikėta, sužadino kai kuriems oficialiems asmenims įtarimus, kad Maskvai gal pažadėtas atidėjimas, ir todėl JAV žvalgybos agentūros pradėjo ieškoti atsakymo, aiškina leidinys.
Valdininkai ėmė atidžiai studijuoti žvalgybos duomenis, perimtus pranešimus bei diplomatines telegramas ir rado įrodymų, kad Flinas ir Kisliakas kontaktavo SMS žinutėmis ir skambinėjo vienas kitam maždaug tuo metu, kai buvo paskelbta apie deportaciją.
„Flinas, dabar JAV armijos generolas leitenantas dimisijoje, keletą kartų dalyvavo misijose Irake ir Afganistane po 2001 metų rugsėjo 11 teroro aktų, – rašo leidinys, – ir kelionėse vykdydavo aukščiausio lygmens žvalgybines užduotis, padedant JAV specialiosioms pajėgoms, kai buvo ieškoma islamistų ir Al Qaeda smogikų“.
Pasak buvusių kolegų, siaura specializacija privertė Fliną įvertinti islamistinių grupuočių pavojų kaip didžiausią lyginant su kitomis saugumo problemomis, įskaitant ir Rusijos grėsmes. Tad po kelionės į Maskvą 2013 metais, kai buvo Karinės žvalgybos agentūros direktoriumi, Flinas pradėjo seną Amerikos priešą laikyti potencialiu sąjungininku priešinantis teroristinėms grupuotėms, o save – žmogumi, esančiu unikalioje padėtyje, galinčiu užmegzti glaudesnius ryšius“, – sakoma straipsnyje.
„Echo Moskvy“ vedėjos Julijos Latyninos pareiškimas, kad naujos JAV sankcijos Rusijai – tai Barako Obamos kerštas asmeniškai Vladimirui Putinui, įrodo: sankcijos – labai skausmingas klausimas Kremliui, pareiškė leidiniui Gordon rusų publicistas Andrejus Piontkovskis.
Rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
„Naujojo laikraščio“ („Novaja gazeta“) apžvalgininkė ir per radijo stotį „Echo Moskvy“ transliuojamos autorinės programos „Prieinamumo kodas“ vedėja Julija Latynina, nepaisant savo tariamo opoziciškumo, padeda prastumti Kremliaus poziciją aštriausiais klausimais. Tokią nuomonę komentaruose leidiniui Gordon išsakė rusų publicistas ir politologas Andrejus Piontkovskis.
„Latynina – kagėbistinė kalė, kuri atlieka specialią RF specialiųjų tarnybų funkciją. Jai dažnai leidžiama kalbėti labai aštrius dalykus, taip pat ir apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bei jo sistemą. Bet tai daroma išimtinai tam, kad užkariautų auditorijos pasitikėjimą, o paskui prastumtų Kremliaus poziciją aštriausiais ir reikalingais KGB klausimais“, – pažymėjo Piontkovskis.
Politologas pažymėjo, jog pastarasis Latyninos pareiškimas, kad neva tai naujos JAV sankcijos Rusijai – tai Barako Obamos kerštas asmeniškai Vladimirui Putinui, dar kartą patvirtina: Latynina aktyviai gina skaudžiausius Kremliui klausimus.
„Latynina ne pirmą kartą padaro tokius pareiškimus. Tai dar kartą rodo: JAV sankcijos ir Rusijos diplomatų išsiuntimas – labai svarbus ir skausmingas klausimas Kremliui. Ir tai, kaip Latynina jį pateikė – geras rodiklis: vadinasi, Kremlius į jį žiūri labai rimtai. Senatorius respublikonas Džonas Makeinas pradeda klausymus Kongrese. Ir patikėkite, nuotaikos Amerikos valdančiuosiuose sluoksniuose griežtai antiputiniškos. Bendras JAV Senato vertinimas naujoms Amerikos prezidento Barako Obamos sankcijoms Rusijai – per mažai ir per vėlai“, – apibendrino Pionkovskis.
Žurnalistė Julija Latynina.
Latyninos nuomone, naujos JAV sankcijos Rusijai atrodo kaip prezidento Barako Obamos bandymas suvesti asmenines sąskaitas su RF lyderiu Vladimiru Putinu už demokratų partijos kandidatės Hilari Klinton pralaimėjimą rinkimuose.
Gruodžio 29-ąją JAV Valstybės departamentas paskelbė persona non grata 35 Rusijos diplomatus. Valstybės departamento spikerio Marko Tonerio pareiškime sakoma, kad jų veiksmai „neatitiko diplomatinio arba konsulinio statuso“.
Be to, JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims Rusijos kompanijoms, užsiimančioms internetinėmis technologijomis, o taip pat šešiems RF piliečiams dėl tikėtinų jų sąsajų su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.
Kremliaus spikeris Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos atsakymas į naujas sankcijas bus pagrįstas savitarpiškumo principu ir sukels esminį diskomfortą JAV.
RF URM pasiūlė atsakant išsiųsti iš Rusijos 35 Amerikos diplomatus, bet RF prezidentas Vladimiras Putinas nepritarė tai iniciatyvai. Jis pareiškė, kad RF „nenusileis iki „virtuvinės“, neatitinkančios diplomatijos lygio“ ir ateityje atkuriant Rusijos ir Amerikos santykius formuos atsižvelgiant į politiką, kurią vykdys išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.
Galų gale sulaukėme džiugios žinios iš Amerikos. Paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis Barakas Obama nusprendė bent šiek parodyti tvirtumo. Barakas Obama ryžosi iš šalies išprašyti 35 rusų diplomatus.
Rusijos diplomatai išvejami kaip „personos non gratos“. Jie kaltinami neteisėtai lindę ten, kur neturėjo kištis – į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.
Kita ne mažiau svarbi žinia – oficialusis Vašingtonas uždaro dvi Rusijos atstovybes tokiuose svarbiuose miestuose kaip Niujorkas ar Merilandas. Mat jos taip pat kaltinamos aktyviai dalyvavusios kišantis ten, kur neturėjo lįsti. B. Obama jau anksčiau priekaištavo Kremliui dėl slaptų bandymų paveikti prezidento rinkimų rezultatus sau naudinga linkme. Omenyje pirmiausia turimos, žinoma, kibernetinės atakos prieš JAV demokratų partiją ir jos kandidatę Hilary Klinton.
Bet tik dabar B. Obama išdrįso imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų pareikšdamas, kad diplomatų išsiuntimas – „tinkamos ir būtinos priemonės atsakant į Rusijos bandymus kenkti JAV interesams šalies viduje“.
Taigi Rusijos diplomatai privalo palikti JAV teritoriją per 72 valandas. Kadangi nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti gruodžio 29-ąją, šį sekmadienį jų Amerikoje jau neturėtų būti.
Taip pat svarbu, kad baigiantis savo kadenciją JAV prezidentas B. Obama ryžosi Rusijai taikyti ne vien diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas. Be kita ko, jis dar pridūrė, kad, esant reikalui, bus naudojamos įvairios papildomos sankcijos į JAV rinkimus kištis panorusioms Rusijos struktūroms. Beje, ne visos „papildomos sankcijos“ bus viešos.
Kaip praneša bbc.com ir BNS agentura, į juodąjį sąrašą įtrauktos dvi pagrindinės Rusijos žvalgybos agentūros: Federalinė saugumo taryba FST ir Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU. Amerika nuo 2016-ųjų gruodžio 29-osios įšaldo jų turtą, esantį JAV teritorijoje, ir atkerta nuo absoliučiai visos JAV finansų sistemos.
Analogiški trukdžiai bus taikomi dar trims Rusijos specialiosioms struktūroms. Tai „Specialusis technologinis centras“ (Sankt Peterburgas), įtariamas padėjęs GRU atlikti žvalgybos operacijas; organizacija „ZOR security“ (Maskva), turinti ir pavadinimą – „Esage Lab“, ji atliko techninius tyrimus; „Profesinė duomenų apdorojimo sistemų dizainerių asociacija“ (Maskva), grupė, apmokanti GRU personalą.
Nemalonumų turėtų patirti ir aukštieji Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai. Pavyzdžiui, dabartinis GRU vadovas Igoris Korobovas; GRU vadovo pavaduotojas Sergejus Gizunovas; pirmieji GRU vadovų pavaduotojai Igoris Kostiukovas ir Vladimiras Aleksejevas.
JAV iždas sankcijas įvedė ir dviems rusams, kaltinamiems dėl įsibrovimo į JAV bankų, korporacijų, universitetų kibernetines sistemas. Tai – Jevgenijus Bogačiovas (kaltinamas tuo, kad įsibrovė į bankų kompiuterius ir nušvilpė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių); Aleksejus Belanas (vadovavo „piktybiškam kibernetiniam asmeninių duomenų panaudojimui privačiam pasipelnymui“ ir sukompromitavo tris JAV veikiančias elektroninės prekybos bendroves).
Belieka priminti, kad J.Bogačiovas ir A.Belanas yra JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) „labiausiai ieškomų asmenų“ sąraše. Vadinasi, jiems, jei tik atsidurtų JAV teritorijoje, gresia baudžiamoji atsakomybė. Amerikiečiai pateikė viliojantį pasiūlymą: 3-jų milijonų JAV dolerių premiją už informaciją apie J.Bogačiovą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją – už konfidencialias žinias apie A.Belaną.
Nė neabejojama, kad Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų ypač griežtų priemonių prieš JAV diplomatus. Nors nereikia pamiršti, kad Rusijoje reziduojantiems Amerikos diplomatams ir taip jau buvo sunku dirbti. Rusijos kontržvalgyba juos sekė žymiai kiečiau ir priekabiau nei Amerika seka JAV dirbančius Rusijos diplomatus.
O kokia Donaldo Trampo (Donald Trump) reakcija? Akivaizdu, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas jaučiasi nepatogiai. Situacija subtili. Jei Rusijos slaptosios tarnybos „išties rimtai dalyvavo“ JAV prezidento rinkimuose, tai galima viešai klausti, ar D.Trampas teisėtai tapo JAV prezidentu. Todėl jis ir svaidosi keistais pareiškimais, esą B.Obamos pateikti kaltinimai Rusijai – juokingi. D.Trampas demagogiškai ragina amerikiečius rūpintis savo reikalais. Bet jei Amerikos prezidento rinkimai – ne amerikiečių reikalas, tai kuo amerikiečiai tada turėtų domėtis?
Be kita ko, egzistuoja pavojus, kad oficialiai tapęs JAV prezidentu D.Trampas gali atšaukti savo pirmtako B.Obamos įvestas sankcijas Rusijai.
Taip pat neramu dėl Lietuvos. Jei jau Rusija sugeba ženkliai sujaukti tokios galingos valstybės kaip JAV rinkimus, vadinasi, ji turi puikias galimybes slapta žaisti ir Lietuvoje, kai baigsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir mums, lietuviams, teks rinkti naująjį šalies vadovą.
Informacijos šaltinis – bbc.com, BNS, lzinios.lt, slaptai.lt portalas.
Siūlome skaitytojams Youtube patalpintą „nuklausytą“ dviejų Rusijos ambasadorių, Igorio Čiubarovo Eritrėjoje ir Sergejaus Bacharevo Zimbabvėje bei Malavyje 5 min. 30 sek. trukmės telefoninį pokalbį.
Šalom, Igori, šalom Sergejau, apsikeičia pasisveikinimu Rusijos ambasadoriai ir smaginasi Kremliaus pasauliui įvaryta baime dėl invazijos į Krymą.
Mes dar Aliaską atsiimsime, Majamyje referendumą paskelbsime, juk ten mūsiškių – 95 procentai, šaiposi diplomatai.
O visas tas supistas paribio Latvijas, Estijas ir kitas…, spardysime jų užpakalius teisinga kryptimi.
Didžiosios Britanijos URM pranešė, kad 2012 metais Didžiojoje Britanijoje asmenys, turintys diplomatinę neliečiamybę, įvykdė 12 „rimtų teisės pažeidimų“, – rašo The Huffington Post.
Iš jų buvo trys atvejai, kai „Rusijos diplomatai neblaivūs vairavo automobilį“, perpasakoja žurnalistas Nedas Simonsas pareiškimą, ketvirtadienį paskelbtą Bendruomenės rūmų deputatams.
Kas galėjo pamanyti, jog Suomijos politikos mokslų profesorius Timo Kivimaki atsidurs kalėjime. Tačiau įdomiausia išsiaiškinti priežastis, kurios profesorių atvedė į teisiamųjų suolą.
Priminsime: Danijos teismas nuteisė jį penkiems mėnesiams kalėti ne už kokius nors finansinius pažeidimus. Nuteisė dėl šnipinėjimo svetimai valstybei. Danijos teisėjai pripažino jį kaltu šnipinėjus Rusijai. Tiksliau tariant, kokiai šaliai konkrečiai šnipinėjo ponas T.Kivimaki, nenurodoma. Tepasakoma, jog “profesorius nuteistas dėl neteisėto informacijos perdavimo šnipinėjančiai organizacijai iš užsienio”.
Praėjusią savaitę principingai ir drąsiai pasielgė Kanada. Ši valstybė “personomis non gratomis paskelbė net keturis Rusijos ambasados darbuotojus”. Oficialūs kaltinimai rusų diplomatams – šnipinėjimas. O Kanados žiniasklaida įvardino net išsiunčiamų ambasados darbuotojų pavardes. Tai – gynybos atašė pavaduotojas papulkinikis Dmitrijus Fedorčatenka ir atašė Konstantinas Kolpakovas.
Dar du išsiunčiami Rusijos piliečiai – Michailas Nikiforovas ir Tatjana Steklova. Jie Rusijos ambasadoje tebuvo techniniai darbuotojai. Kanados valdžia smulkiau nepanoro komentuoti savo sprendimo motyvuodama, jog tai “susiję su šalies nacionalinio saugumo reikalais”.
Siūlome skaitytojams Youtube patalpintą „nuklausytą“ dviejų Rusijos ambasadorių, Igorio Čiubarovo Eritrėjoje ir Sergejaus Bacharevo Zimbabvėje bei Malavyje 5 min. 30 sek. trukmės telefoninį pokalbį.
