Rusijos naikintuvai

Aktualijos

Praėjusią savaitę, birželio 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Birželio 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivius IL-20 ir SU-24MR. Orlaivis IL-20 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Orlaivis SU-24MR skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Birželio 5 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai atpažino orlaivį AN-12, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-24, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys policijos naikintuvai taip pat atpažino orlaivius AN-26 ir AN-12, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planus turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivius 2xSU-27, skridusius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į Kaliningrado sritį, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planų neturėjo.

Birželio 9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 3 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Orlaivis IL-20, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-26, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį atgal į Kaliningrado sritį, skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir orlaivį SU-24, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 03:00

Trumposios naujienos

Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys 2017 07 03-09

Liepos 3-9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Liepos 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:11

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę – birželio 19-25 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai du kartus buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius. Pirmą kartą NATO orlaiviai buvo pakelti palydėti Rusijos orlaivio „Tu- 154“ ir dviejų naikintuvų „Su-27“, skridusių iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

„Su-27“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be atsakiklio, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, „Tu-154“ skrido su skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį palaikė.

Antrą kartą NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti kitą grupę Rusijos Federacijos orlaivių, kurią sudarė 16 orlaivių, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Iš jų – „Su-27“, „Su-24“, „Su-34“, „Tu-154“ ir „Tu-134“. „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, atsakikliu ir ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Kiti orlaiviai skrido be iš anksto pateikto plano, be atsakiklių, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Kaip jau skelbta, birželio 21-ąją Lietuvos karinės oro pajėgos užfiksavo du Lietuvos valstybinės sienos kirtimus oro erdvėje ties Dubičiais ir Musteika Varėnos rajone. Užfiksuota, kad civilinis orlaivis „An-2“ įskrido į Lietuvos teritoriją du kartus. Pažeidimas fiksuotas Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo priemonėmis ir vizualiai. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasadai birželio 22 dieną įteikė notą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 05:12

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, birželio 12-18 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. 

Rusijos karinis orlaivis

Birželio 14 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: šešis Su-27, du Su-24 MR, keturis Su-34, vieną An-26 ir du IL-20. Du Su-27 ir vienas IL-20 pakilo ir leidosi Kaliningrado srityje. Kiti orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Visi orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 15 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius: aštuonis Su-27, vieną An-26, vieną A-50 ir du Tu-160. Keturi Su-27 orlaiviai skrydžius vykdė iš Kaliningrado srities ir atgal į Kaliningrado sritį, kai kiti keturi Su-27 orlaiviai skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Tik du Su-27 orlaiviai skrido pagal skrydžių planus tačiau be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė, kiti šeši Su-27 orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė. An-26 ir A-50 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planus, ryšį palaikė tik An-26, abu orlaiviai be įjungtų atsakiklių. Du Tu-160 skrydžius vykdė su įjungtais atsakikliais, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Birželio 16 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu ir ryšį palaikė.

Birželio 17 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius A-50 ir An-26. A-50 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį, o An-26 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado skirtį. Abu orlaiviai skirdo be įjungtų atsakiklių, su skrydžių planais, ryšį palaikė.

Birželio 18 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26 ir IL-76. An-26 skrido iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį be įjungto atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį palaikė. IL-76 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį pagal skrydžio planą, su įjungtu atsakikliu ir ryšį palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 07:55

Žvalgyba

Praėjusią savaitę – gegužės 22-28 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai šešis kartus buvo pakelti lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Gegužės 22-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį „An-26“. Jis skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. „An-26“ skrydį vykdė be įjungto atsakiklio, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį palaikė.

Tą pačią dieną NATO naikintuvų pilotai palydėjo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusį kitą Rusijos orlaivį „An-26“. Jis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal klaidingą skrydžio planą, ryšį palaikė.

Gegužės 23-iąją NATO naikintuvams teko lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusį Rusijos orlaivį „Tu-134“. Skrisdamas iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį „Tu-134“ skrydį vykdė be įjungto atsakiklio, pagal pavėluotai pateiktą skrydžio planą, ryšį palaikė.

Gegužės 25-ąją NATO naikintuvai palydėjo Rusijos orlaivį „IL-20“. Jis skrydį vykdė be įjungto atsakiklio, be skrydžio plano, ryšio nepalaikė.

Gegužės 26-ąją NATO naikintuvai lydėjo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos orlaivius „Tu-134“ ir „2x Su-27“. „Tu-134„iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį skrido su įjungtu atsakikliu, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį palaikė. „2x Su-27“ palydėjo „Tu-134“ iki Suomijos įlankos ir grįžo atgal į Kaliningrado sritį.

Gegužės 28-ąją NATO naikintuvai palydėjo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos orlaivius „An-72“ ir „2x Su-27′. Iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį „An-72“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį palaikė. Antrasis orlaivis skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio nepalaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA ir Krašto apsaugos ministerija

2017.05.30; 01:30

Trumposios naujienos

Kovo 20-26 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Kovo 24 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį An-26, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. An-26 orlaivis skrydį vykdė be skrydžio plano, be įjungto autoatsakiklio ,tačiau ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

Kovo 25 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Il-18, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Il-18 skrydį vykdė pagal pateiktą skrydžio planą, su įjungtu autoatsakikliu ir ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.27; 07:30

Trumposios naujienos

(Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys – 2017 02 13 – 2017 02 19)

Vasario 13-19 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 2 kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.

Vasario 14 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Il-22, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį ir juos lydėjusius du Su-27. Il-22 į ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu, skrido be skrydžio plano. Jį lydėję Su-27 skrido be išankstinių planų, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, nebuvo įsijungę autoatsakiklių.

Vasario 16 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį, Il-22 skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį sritį ir juos lydėjusius du Su-27. Il-22 skrydį vykdė pagal pateiktą skrydžio planą, su įjungtu autoatsakikliu ,ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė. Jį lydėję Su-27 skrido be išankstinių planų, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, nebuvo įsijungę autoatsakiklių.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.02.20; 04:50

Trumposios naujienos

Gruodžio 5 – 11 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Gruodžio 6 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius IL-38 ir An-26 .

Orlaiviai skrido pagal planus, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtais atsakikliais.

Gruodžio 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus buvo pakleti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius Su-34 ir IL-38. Orlaivis Su-34 skrido pagal skrydžio planą, tačiau nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais, skrido su išjungtu atsakikliu. IL-38 skrido pagal planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido su išjungtu atsakikliu.

Gruodžio 10 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai buvo kartą pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemininės dalis į Kaliningrado sritį skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius An-26. Vienas jų skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, bet skrido be įjungto auto atsakiklio. Kitas – su planu, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.13; 05:49

Trumposios naujienos

Lapkričio 21-27 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Lapkričio 21 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius du orlaivius Su-27. Orlaiviai skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, skrido be įjungtų atsakiklių.

Lapkričio 22 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai perėmė tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį An-26. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be įjungto atsakiklio.

Lapkričio 23 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, tačiau be atsakiklio.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.12.01; 05:18

Politinės intrigos

Viščiukų skaičiavimo ir naujų vilčių metas. Ketverių metų derlius jau aruoduose. Menkas, labai menkas – visi tą suprantame. Toks menkas, kad sunku išgyventi. Bėgam kaip Sirijos pabėgėliai nuo varganų išmokų, bedarbystės. 

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

Seimą palieka kelios dešimtys neišrinktųjų. Pavieniai ir net partijomis. Kai kuriuos tik išeinančius pirmą ir paskutinį sykį matai. Ką jie toje belangėje veikė? Gal tyliai dirbo valstybei naudingą darbą, bet televizijoms nebuvo įdomūs, todėl ir mes juos nurašėme į nuostolius. Tokių klaidų pasitaiko, bet retai.

Istorinis įvykis: Uspaskicho partija priėjo liepto galą. Vienas įžvalgus politologas rašo, kad ją stumtelėjo gudrusis Mazuronis. Ne tik ją, bet ir apsitapšnojusį prezidentą. Atėjau, pamačiau, padariau.

Pliumpt – ir visi galai į vandenį. Su vokeliais, neaiškios kilmės kapitalu, su Seimo pirmininkais ir pavaduotojais… Bet be tinkamo įvertinimo. Argi kelis tūkstančius eurų, priteistų milijonieriui, galima laikyti bausme! Uspaskichas turbūt nepaskandinamas, nes dar ir šiandien portale Delfi.lt jo portretas matomiausioje vietoje tebešmėžuoja.

Tai kaip dabar bus? Gapšys, nepatekęs į Seimą, vis dar vaikščios į STT ir prokuratūrą ar jau nebe? O Pakso susitikimas su Vainausku kavinėje, siekiant poveikio, ar turės apčiuopiamesnę pabaigą? Vargu. Net liberalas Masiulis praras tik tą brendžio dėžutę su eurais, kurie bus grąžinti skolintojui, nes buvęs politikas jau nubaustas taip, kad didžiausiam priešui nelikėčiau.

„Drąsos kelias“, triukšmingai tiestas, liko be kelininkų. Gal žinote, kur dabar Vasiliauskas, vienas iš tų, kurių neverta net prisiminti.

Kai rašiau šį tekstą, dar nežinojau sensacingos naujienos: apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ balsų pirkimą Šilutėje „už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus“. Gali būti keliamas klausimas dėl visos partijos rezultatų pirmajame rinkimų ture panaikinimo, – sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Atsirado vilties, kad Seime bus daugiau ir tvarkos, ir teisingumo, nes neliks „Tvarkos ir teisingumo“? Partija nebus išmesta, nes taip būtų pasikėsinta į rinkėjų valią. Nukentės tik konkretūs nusikaltę politikai. Kol rinkėjams patinka Paksas, Gražulis ir Komskis, tol jie mus ir valdys.

Tačiau žiūrėkime  į priekį. Dabar – ne tik nuveiktų darbų, bet ir būsimų koalicijų metas. Nuo jų daug priklausys, kiek viščiukų suskaičiuosime po ketverių metų. Antroji rinkimų į Seimą dalis didelių staigmenų nežada, ir konservatoriai, ir žalieji valstiečiai turėtų būti vienodai stiprūs. Tačiau, jeigu pirmieji gerai pažįstami, maždaug žinome, ko iš jų galima tikėtis, tai antrieji, ypač jų lyderis naisietis milijonierius – dar neįminta mįslė. Ar jis tikrai toks, kokiu dedasi? Kokie jo tikrieji tikslai? Vakar LRT forume politikos specai ilgai dėliojo galimas koalicijas. Variantų daug, bet didžiausia tikimybė – konservatoriai, žalieji valstiečiai ir liberalai. Man susidarė įspūdis, kad politologai nesitiki gerų permainų, nes naujai išrinktiesiems ne žmonių gerovė rūpi. Buvo Valinskas, buvo Venckienė, dabar – Karbauskis. Beje, laidos vedėjas Jakilaitis kaskart vis labiau įžūlėja: pateikia klausimą, bet savo pastabomis trukdo į jį atsakyti. O išmintingasis Katkus taip varo greitakalbe, kad televizijos žiūrovui sunku sekti jo mintį. 

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Gyvename dienomis, kai Rusijos naikintuvai ir bombonešiai beveik (o kartais tikrai) pažeidinėja mūsų oro erdvę, kai į Karaliaučių jau atgabentos atominį ginklą gabenti galinčios raketos, kai Rusija kaltinama dėl nusikaltimų žmoniškumui, kai Latvijoje ir Estijoje rusai šaukiasi Putino pagalbo… Tokių „kai“ labai daug ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir mūsų namuose. Net dirbant išvien būtų sunku įveikti alkoholizmą, pražūtingą emigraciją, švietimo, sveikatos apsaugos netobulumus, korupcijos vėžį…

Pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės statyba Lietuvos pašonėje. Ar įmanoma ją sustabdyti? Kažkada R.Karbauskis priešinosi Visagino atominės elektrinės statybai, NATO, žemės pardavimui užsieniečiams. O dabar? Atominės elektrinės bent artimiausiais dešimtmečiais jau nepastatytumėm, bet galėtumėm nepirkti ir per Lietuvą nepraleisti ten pagamintos elektros energijos. Gerai, kad ir konservatoriai, ir valstiečiai šiuo gyvybiškai svarbiu reikalu, atrodo, sutaria. O kiti R.Karbauskio jaunystės paklydimai? Ar išsigydė? Šis oligarchas ir su juo einantys profesionalai politologams nekelia didelio pasitikėjimo. „Juk, kaip teigia, sutelkė įvairių sričių profesionalus, nors, išvertus į normalią kalbą, tai tėra žmonės, neturintys nei aiškios juos vienijančios idėjos, nei ilgalaikės Lietuvos plėtros vizijos, iš esmės nieko, dėl ko juos būtų galima vadinti politikos profesionalais“, – „Valstybėje“ rašo Eduardas Eigirdas.

Rinkėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį, naisietį ir milijonierių, prekiaujantį rusiškomis trąšomis ir kombainais, įvertino žymiai palankiau. Netrukus ims aiškėti, kas buvo teisus.

Rinkimų rezultatų skaičiavimo naktį mane nustebino televizijos ir radijo žurnalistai. Laimėtojams ir pralaimėjusiesiems jie pateikė įvairių patogių ir nepatogių klausimų, bet neteko girdėti, kad politikų būtų teiraujamasi, ar jie pritaria dabar vykdomai užsienio politikai? ar mato Rusijos keliamus pavojus? ar reikia remti Ukrainą? kokia kariuomenė mums būtų geriau – profesionalų ar šauktinių? kokios turėtų būti išlaidos gynybai? Ir t.t., ir t.t. Tarsi visi būtumėm vieningos nuomonės, tarsi gyventumėm saugiai, kaip meškos ausy. O juk  galime atsidurti meškos nasruose su visomis neišspręstomis problemomis!

Antrajame ture linkėčiau kuo didesnės sėkmės šioms minėtoms partijoms, kad jos vienos galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Ir socialdemokratai, o ypač liberalai joms tik trukdytų. Tačiau nelabai tikiu tokiu tandemu. Rinkimus pralaimėjusieji nenurims.

2016.10.14; 05:45

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 29- rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtu autoatsakikliu.

Rugpjūčio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį AN- 24. Orlaivis skrido be plano, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.

Rugsėjo 2 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusių Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmą kartą – AN-12 ir antrą – TU-134. Orlaiviai skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtais autoatsakikliais.

Rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos orlaivį TU-134, su dviem jį lydinčiais orlaiviais SU-27. TU-134 skrido pagal skrydžio planą, skrido su atsakikliu, ryšį su skrydžio centrais palaikė. Orlaiviai SU-27 skrido be skrydžio plano, ryšio nepalaikė, autoatsakikliai nebuvo įjungti.

Informacijos šaltinis – www.kam.lt

2016.09.06; 10:10

Aktualijos

Danielis Dilanas Briomeris,  Die Welt

Rusų povandeninis laivas prie Didžiosios Britanijos krantų – tai nėra išskirtinis atvejis. Maskva padidino savo „povandeninį“ aktyvumą 50-čia procentų. Amerikiečių admirolams tai primena dviejų pasaulinių karų įvykius, rašo tinklalapyje leidinio Die Welt apžvalgininkas Danielis Dilanas Briomeris.

„Tai, ką mes šiandien stebime, jau nutiko šaltojo karo epochoje – tik tuomet rusai labiau laikydavosi tarptautinių taisyklių ir jų veiksmai buvo mažiau rizikingi,“ – teigia Keiras Džailsas, ekspertas Eurazijos saugumo klausimais, Londono Chatham House konfliktų tyrimų mokslinio centro direktorius.

Rusijos provokacijų gausa jūroje tampriai susijusi su analogiškais veiksmais ore. „Kada rusų lėktuvai nukrypsta nuo Šiaurės jūros į D.Britaniją ir Vakarų Europą, rusai tai vadina „pasukti už kampo“. Paskutiniu metu, pažymi komentatorius, rusai būtent „pasuka už kampo“.

Birželio 9 d. Švedijos karinės žinybos paskelbė, kad balandžio mėnesio pabaigoje jiems teko nutraukti mokymus tik todėl, kad jų pratybų rajone buvo pastebėtas nežinomos valstybės povandeninis objektas. 2015 metų spalį, o taip pat 2014 metų birželį švedų Karinės jūrų pajėgos šalies teritoriniuose vandenyse aptiko Rusijos povandeninius laivus, pranešama leidinyje.

Birželio 7 d. Estijos oro erdvę pažeidė rusų lėktuvas An – 26. Tą pačią dieną virš Suomijos buvo užfiksuotas skrydis priešlaivinio lėktuvo Tu – 142, tęsia vokiečių žurnalistas.

Gegužės 17 d. į orą buvo pakelti britų naikintuvai Typhoon penkių rusų lėktuvų, kurie, neperdavę identifikacijos kodo, prisiartino prie D.Britanijos oro erdvės, kontroliavimui.

Gegužės 28 d. Šiaurės Atlanto vandenyne buvo pastebėti penki rusų povandeniniai laivai, o vasario 17 d. netoli D.Britanijos oro erdvės pagautas rusų bombonešis. „Analogiški incidentai nutiko mažiausiai šešis kartus per paskutinius dvylika mėnesių,“ – pranešama laikraštyje.

Kaip teigia karinis ekspertas Džailsas, karinių lėktuvų ir povandeninių laivų veiksmai yra koordinuoti: „lėktuvai reikalingi dar ir priešo povandeninių laivų buvimo vietos nustatymui“.

Povandeniniai laivai, turintys raketas su atominėmis galvutėmis, pajėgūs suduoti smūgį toli nuo savo teritorijos, tuo atveju, jeigu ji būtų užpulta.

„Šio žaidimo esmė tokia: iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas ne itin kaltai. Svarbiausia – nustatyti pačią povandeninio laivo buvimo vietą. Tam, kam pavyksta prisiartinti prie priešo, surenka informaciją apie dislokaciją, o taip pat galimą reagavimą ekstremalios situacijos atveju. Kada situacijos paaštrėjimas pasiekia aukščiausiąją ribą, gauta informacija gali tapti lemiama. Paskutiniuoju metu tokie veiksmai tapo ypatingai aktyvūs,” – konstatuoja Briomeris.

„Ketvirtas mūšis dėl Atlanto vandenyno,“ – tokiomis antraštėmis paskelbta 6-ojo JAV laivyno vado viceadmirolo Džeimso Foggo III-iojo esė žurnale „US Naval Institute.“ Foggui dabartinės Rusijos povandeninės provokacijos primena dviejų pasaulinių karų laikų įvykius, o taip pat Šaltojo karo epochą.

„Didėjantys nuogąstavimai yra ne tik tai, kad Rusija tampa galinga sava ginkluote ir pasiruošimu konfrontuoti. Gynybinė Rusijos politika vis labiau krypsta į iššūkio metimą JAV ir jos NATO partneriams,“ – pažymi viceadmirolas.

Pasak karinio eksperto Džailso, per paskutiniuosius dešimt metų Vladimiras Putinas stipriai modernizavo Rusijos karines pajėgas, žymiai padidindamas ginkluotę, „ruošdamas jas galimam konfliktui su Vakarais“. „Kasmetinis naftos kainų augimas suteikė galimybę investuoti milijardus į Rusijos armiją ir ją perginkluoti“ – teigia ekspertas.

NATO nerimauja dėl didėjančio Rusijos karinio aktyvumo ore ir jūroje arti aljanso. NATO štabe kalbama, jog dėl minėtos rizikos sumažinimo vertėtų palaikyti pastovų ryšį su Maskva.

Džailso nuomone, rusai galimai turi tikslą neleisti tapti NATO narėmis tokioms neutralioms Skandinavijos šalims kaip Suomija ir Švedija. Bet sulaukia atvirkštinio efekto; kaip tik dėl Maskvos veiksmų Švedija ir Suomija svarsto galimybę prisijungti prie aljanso.

Gali būti, kad Rusijos provokacijos yra dalis vadinamojo hibridinio karo, kitaip sakant, kompleksinės Maskvos strategijos, suderinančios staigias atakas su nukreipiančiais dėmesį manevrais. „Greičiausiai, kad ne“, – mano Džailsas ir tuo pačiu pateikia pilotų, stebėjusių rizikingus rusų manevrus, nuomonę, – „rusai treniruojasi tikriems kariniams veiksmams.”

Informacijos šaltinis – Die Welt.

Publikacijos autorius – Danielis Dilanas Briomeris.

2016.06.15; 06:12

Trumposios naujienos

Gegužės 23-29 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartu kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

 Gegužės 27 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Il-38, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį.

Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, radijo ryšį su skrydžio valdymo centru palaikė, bet skrido be radiolokacinio atsakiklio.

 Gegužės 29 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo du Rusijos Federacijos orlaivius An-26, kurie skrido pagal skrydžio planą, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais, bet be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, bei du Rusijos Federacijos orlaivius Su-27, skridusius be plano, be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, jie ryšio su skrydžio valdymo centrais nepalaikė. Visi orlaiviai skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos į Kaliningrado sritį.

Informacijos šaltinis – portalas www.kam.lt

2016.05.31; 19:21

Aktualijos

Vasario 27 d. NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse budintys du Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ atliko savo tiesioginę užduotį – reagavo į iškvietimą.

14.35-50 val. naikintuvai iš Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Šiauliuose kilo atpažinti ir palydėti Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Continue reading „NATO naikintuvai iš Šiaulių kilo atpažinti Rusijos Federacijos orlaivio” →

Aktualijos

Sausio 18–24 d. Baltijos valstybių oro erdvę saugantys NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną kartą atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių sienų skridusių Rusijos Federacijos orlaivių.

Sausio 19 d. NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną karta iš Šiaulių ir atpažino bei palydėjo Rusijos Federacijos karinį žvalgybinį orlaivį IL-20.

Continue reading „Reagavimo į orlaivius ir laivus prie Baltijos valstybių sienų duomenys (2016 01 18-2016 01 24)” →

desantnica
Aktualijos

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai „Interfaks“ teigė, kad Rusija atmetė JAV ir NATO siūlymus sukurti apsikeitimo duomenimis centrą ir bendrų veiksmų planavimo centrą, bendradarbiaujant priešraketinės gynybos (PRG) srityje.

Mums pateikti pasiūlymai dėl apsikeitimo duomenimis netenkino Rusijos, sakė S. Riabkovas.

„Mes siūlėme (JAV ir NATO) sukurti bendrą sistemą, turinčią bendrą PRG perimetrą. Partneriai mums atsakė, kad jie negali Rusijai perleisti NATO saugumo, nes juos sieja Vašingtono susitarimai“, – sakė ministro pavaduotojas.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: stiprinami oro desanto kariuomenės daliniai” →