Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.
JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
Pitsberge paskelbtame kaltinamajame akte Maksimas Jakubecas ir Igoris Turaševas įvardyti kaip pagrindiniai veikėjai programišių grupėje, kuri dešimtyse šalių įrašė kenkėjiškų programų ir iš įmonių bei vietos valdžios pavogė daugiau nei 100 milijonų dolerių.
JAV iždo atstovai nurodė, kad M. Jakubecas dirbo būtent Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje „nuo 2017 m.“ – jam buvo pavesta „vykdyti Rusijos valstybės projektus“.
„Evil Corp“ naudojo sukčiavimo schemas, siekdami į aukų kompiuterius įrašyti „Dridex“, „Bugat“ ir kitų kenkėjiškų programų.
Jas programišiai pasitelkė tam, kad prieitų prie tapatybių duomenų, slaptažodžių ir galėtų disponuoti banko sąskaitomis, iš kurių jie pervedinėjo dideles sumas į savo arba kitų pinigų plovėjų sąskaitas.
Pareigūnai visa tai pavadino besivystančia, inovatyvia ir įžūlia operacija, kurios vykdytojai išvengė tyrėjų akiračio ir vogė pinigus iš įvairių taikinių JAV, pavyzdžiui, vienuolių, rajono mokyklos tarybos, naftos įmonės ir ginklų gamybos bendrovės.
Valdžios teigimu, nuo kenkėjiškų programų 43 šalyse nukentėjo 300 organizacijų, taip pat daugybė pavienių asmenų, tačiau grupuotė vis dar veikia.
Abu asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, yra laisvėje, o JAV valstybės departamentas paskelbė apie 5 milijonų dolerių atlygį už M. Jakubeco sulaikymą ir nuteisimą. „M. Jakubecas galimai įsitraukė į jau dešimtį vykdytų kibernetinių nusikaltimų karštinę, kurios metu buvo panaudotos dvi finansų sektoriui pačios kenksmingiausios kenkėjiškos programos, dėl kurių aukos visame pasaulyje prarado dešimtis milijonų dolerių“, – sakė JAV generalinio prokuroro asistentas Brianas Benczkowskis.
Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) pareiškė, kad 2018 metais šalyje savo veiklą suaktyvino Rusijos ir Kinijos specialiosios tarnybos. Tai sakoma BIS praėjusių metų ataskaitoje, kurios atviroji dalis buvo paskelbta antradienį.
„2018 metais Čekijos teritorijoje žvalgybinį aktyvumą padidino visų Rusijos specialiųjų tarnybų – Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – darbuotojai ir neetatiniai agentai, – pažymima dokumente. – Jų veiklos tikslas – daryti poveikį sprendimų priėmimui įvairiais administracinio valdymo lygmenimis“.
Pasak dokumento autorių, Rusijos specialiosios tarnybos mėgina daryti įtaką Čekijos politikams. Problema nacionaliniam saugumui yra ir didelis Rusijos ambasados šalyje darbuotojų skaičius.
Spalio mėnesį BIS direktorius Michalas Koudelka per konferenciją saugumo klausimais šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnyboms dirbusių agentų tinklą.
Analizuodama Kinijos specialiųjų tarnybų veiklą Čekijoje, BIS pažymi, kad KLR atstovai mėgina gauti prieigą prie slaptos informacijos laikmenų, daugiausia – pramonės ir naujų technologijų srityje. Gerokai padidėjo Kinijos agentų susidomėjimas čekų mokslininkais.
Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimu Rusijai bei skyrė jiems realias ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose.
„Teismas abu asmenis pripažino kaltais, abu asmenys kaltę pripažino. (…) Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė abiem po ketverius metus ir devynis mėnesius realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.
„Teismas konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos yra įrodomos. Teismas taip pat pripažino, kad abu asmenys nusikaltimus atliko bendrininkų grupėje. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, vienas rinko informaciją tiesiogiai, kitas atliko tarpininko vaidmenį ir už tai gavo atlygį“, – teigė V. Jončas.
Bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvos saugumo tarnybos gavo informacijos apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai, įtarus, kad vykdomas šnipinėjimas. Už piniginį atlygį minėti piliečiai galėjo rinkti ir perduoti Rusijos žvalgybai informaciją, kuri ją domino. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų ir apie kitokį bendradarbiavimą su svetimos valstybės žvalgybos atstovais.
Rusijos žvalgybos instituciją domino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai, objektai, karinės vadovybės sprendimai, įsakymai, visa tai buvo fotografuojama. Rusijos žvalgus domino ir kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys. Kaltinamieji turėjo dar vieną užduotį – rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su svetimos šalies žvalgyba.
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių su Rusijos žvalgybos atstovais, slaptai susitikinėdavo Rusijoje arba kitose šalyse.
Vienas kaltinamasis gimęs 1966 metais, kitas – 1961 metais.
Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo uždaruose teismo posėdžiuose.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Abu kaltinamieji suimti.
Suimamas perversmo Juodkalnijoje dalyvis
Juodkalnijos teismas ketvirtadienį skyrė kalėjimo bausmes 14 asmenų, tarp kurių du opozicijos politikai, dėl tariamo sąmokslo 2016 metais su Rusijos pagalba nuversti vyriausybę.
Prorusiški opozicijos lyderiai Andrija Mandičius ir Milanas Knezevičius nubausti penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl priklausymo „nusikalstamai organizacijai“, kurios tikslas buvo „sutrukdyti Juodkalnijai tapti NATO nare“.
Dviem rusams, kurie, prokurorų teigimu, buvo žvalgybos pareigūnai, skirtos ilgiausios kalėjimo bausmės – 12 ir 15 metų. Rusai nuteisti jiems nedalyvaujant.
Viena iš versijų, kaip organizuotas perversmas Juodkalnijoje
Be dviejų Juodkalnijos opozicijos lyderių ir dviejų rusų, tarp nuteistųjų dar yra devyni serbai ir dar vienas Juodkalnijos pilietis.
Maskva neigė bet kokias sąsajas su sąmokslu, kuris, kaip įtariama, buvo planuojamas 2016 m. parlamento rinkimų dieną.
Specialiojo prokuroro teigimu, buvo planuojama nužudyti provakarietišką tuometį premjerą Milo Djukanovičių. Sąmokslininkai taip pat planavo įsiveržti į parlamentą ir atvesti į valdžią prorusišką vyriausybę.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusija išsiunčia du Švedijos diplomatus, Švedija apgailestauja dėl šio Rusijos valdžios sprendimo. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pranešė Švedijos URM atstovas Rasmusas Eljanskogas.
„Du švedų diplomatai paprašyti palikti Rusiją, – sakė jis. – Anksčiau Švedija paskelbė, kad rusų diplomatui nebuvo pratęsta viza: mes nepatenkinome Rusijos prašymo išduoti diplomatinę vizą. Atsakydama į tai Rusija paprašė du švedų diplomatus išvykti iš šalies. Mes apgailestaujame dėl Rusijos URM sprendimo“.
Švedijos URM kol kas nepateikė išsamesnių komentarų šiuo klausimu.
Kaip pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Maskvoje oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, dviejų Švedijos diplomatų išsiuntimas iš Rusijos yra atsakomoji priemonė.
Vasario mėnesį restorane Stokholmo centre buvo sulaikytas 45 metų švedas, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją Rusijos naudai. Jis pietavo su Rusijos diplomatu, kuris netrukus išvyko iš Švedijos. Po to Rusija paprašė vizų naujiems diplomatams, bet gavo neigiamą atsakymą.
Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, įtariamą švedą užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.
Įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.
Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.
Dar rinkimų kampanijos metu respublikonų kandidatas D.Trumpas NATO vadino atgyvena ir vengė garantuoti NATO sutarties 5 straipsnio įsipareigojimą bendrai gynybai sąjungininkų užpuolimo atveju.
Kandidatuodamas jis pažėrė pagyrų V.Putinui ir netgi neatmetė galimybės Krymą pripažinti Rusijos dalimi. Neaiškumų nesumažėjo, kai Amerikos žvalgyba nustatė, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus 2016 m., ir paaiškėjo D.Trumpo komandos ryšiai su Rusija, po ko šiuos ryšius ėmė tirti specialusis prokuroras R.Muelleris.
Kalbant apie abejotinas prezidento D.Trumpo nuostatas
ir elgesį, kai kada siūloma jų nesureikšminti, nes esą prezidentą reikia
vertinti pagal jo darbus. Tokiais atvejais sakoma, kad D.Trumpo valdymo metu
Baltijos valstybėse buvo sustiprintas NATO buvimas, Lietuvoje ir regione
atsirado Amerikos karinių pajėgų. Nurodoma, kad už agresiją prieš Ukrainą ir už
Novičioko panaudojimą JAV išplėtė sankcijų Rusijai mastą, išsiuntė net 60
Rusijos diplomatų. Taip pat Ukrainą imta remti ginklais, priešinamasi dujotiekio
Nord Stream 2 iš Rusijos į Vokietiją tiesimui ir pan.
Praėjus pusei kadencijos ir esant tokiam
neatitikimui tarp kalbėjimo ir veiksmų, verta pažvelgti į D.Trumpo
administracijos kai kurių sprendimų atsiradimo aplinkybes, šio prezidento
asmenybės ir veiklos ypatybes bei atitinkamus vertinimus.
D.Trumpo administracijos savitumai
Personalas D.Trumpo administracijoje iki šiol
keitėsi beprecedenčiu greičiu.
Brukingso instituto vertinimais[1],
prezidento vyresniųjų patarėjų grupėje pasikeitimų atsirado 42 pareigybėse iš
65, kas sudaro 65%. Pagal instituto metodiką nėra įskaičiuojama kaita vienoje
pareigybėje, jeigu pasikeitimai įvyko daugiau negu vieną kartą. Vienas tokių
atvejų – patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju tapo jau 5 asmuo.
D.Trumpo kabineto grupę sudaro 24 pareigūnai. Joje
atsirado 13 pasikeitimų. Dėl spaudimo pasitraukė 8, atsistatydino vienas,
protestuodamas pasitraukė gynybos ministras J.Mattisas, trys pasikeitimai
atsirado dėl paaukštinimo tarnyboje.
Vadybos JAV valdžioje specialistas M.Stieras
pastebi, kad toks trikdymas turi labai dideles pasekmes – praradus vadovą,
organizacijoje atsiranda kaskadinių padarinių[2].
Ne statistiniu rodikliu galėtų būti 2018 m. pradžioje pasirodžiusi
skandalingoji M.Wolffo knyga „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ (Fire and Fury: Inside the Trump White House)
ir D.Trumpo reakcija į ją. Knygoje vaizduojama visiškai sutrikusi
administracijos veikla, o D.Trumpo kai kurios savybės, jo padėjėjų manymu, rodo
žemą pirmojo valstybės asmens intelektą ir nestabilią psichiką.
Atsakydamas D.Trumpas tviteryje
pranešė esąs „labai stabilus genijus“. Mat anksčiau buvęs „LABAI“ sėkmingu
verslininku, televizijos žvaigžde, ir iš pirmo mėginimo tapęs prezidentu[3].
Tai nebuvo atsitiktiniai savaime išsprūdę žodžiai. Po pusmečio, po
NATO viršūnių susitikimo Briuselyje spaudos konferencijos metu žurnalistų
paklaustas, ar iš lėktuvo pakomentuos tviteryje susitikimus su kitų NATO šalių
lyderiais, D.Trumpas atsakė, kad nekomentuos, nes tai padarys kiti. Ir šia
proga pridūrė esąs „labai nuoseklus“ bei „labai
stabilus genijus“[4].
Paaiškėjo, kad kompetencija
D.Trumpo komandoje nebūtinai yra svarbiausia, ir tai rodo vienas konkretus
pavyzdys.
Vokiško žurnalo Der Spiegel viršelis
Žiniasklaidos dėmesį[5] atkreipė prezidentinės Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) vyresniuoju pareigūnu strateginiam planavimui tapęs asmuo, neturėjęs patirties nei karinėje, nei valstybės tarnybos srityse. Tai – K.Harringtonas, dirbęs rizikos fondo Thiel Macro vykdančiuoju direktorium. Jis buvo artimas D.Trumpo mecenatui bei sąjungininkui P.Thieliui. Pristatydamas naują pareigūną, tuometinis prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui M.Flynnas teigė, kad K.Harringtonas yra pasiruošęs atsinešti naujų darbinių idėjų.
Jau pačioje D.Trumpo
kadencijos pradžioje K.Harringtonas siūlė atitraukti dalį JAV
karinių pajėgų iš Rytų Europos, teiravosi apie galimybę JAV pajėgas atšaukti iš
Baltijos valstybių ar jas perdislokuoti kitur. Jis samprotavo apie strategiją
„performuoti JAV interesus naujų santykių su Rusija kontekste“. Apie tai
Amerikos leidiniui The Daily Beast po
metų liudijo buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai. Tai buvo pirmasis žinomu
tapęs JAV prezidento komandos bandymas, kuris K.Harringtono kolegai atrodė
panašus į atsilyginimą Rusijai už galimas investicijas D.Trumpui jo rinkimų
kampanijos metu.
K.Harringtonas aistringai tikėjo, kad ekonominės
sankcijos, ypač skiriamos Rusijai, buvo nepaprastai žalingos JAV.
Administracijos pareigūno liudijimu, 2017 m. kovo mėn. K.Harringtonas siūlė
atšaukti sankcijas Rusijos naftos sektoriui.
Beje, M.Flynnas vėliau turėjo atsistatydinti,
paaiškėjus, kad jis klaidino FTB ir viceprezidentą M.Pence dėl jo ryšių su
Rusijos ambasadorium Amerikai S.Kisliaku ir dėl šių ryšių turinio. Publikacijos
pasirodymo metu K.Harringtonas tebedirbo Nacionalinio saugumo taryboje. Nėra jo
pavardės buvusių darbuotojų sąraše ir dabar.
Nevienareikšmiškas elgesys Rusijos atžvilgiu
Pirmieji epizodai yra susiję
su prezidento B.Obamos Rusijai taikytų sprendimų peržiūra.
Dar 2017 m. pradžioje, taigi
vos pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas rengėsi atšaukti Rusijai
sankcijas, paskirtas už agresiją prieš Ukrainą. Planuota jų atsisakyti
vienašališkai, iš Rusijos nereikalaujant jokių veiksmų. Sužinoję apie ketinimą,
kuris panėšėjo į rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimą, į Valstybės
departamento sankcijų politikos koordinatorių D.Friedą kreipėsi jo kolegos.
Supratęs, kad ketinimas gali būti rimtas, o sprendimas gali atsirasti greitai,
D.Friedas kartu su valstybės sekretoriaus padėjėju žmogaus teisių reikalais
T.Malinowskiu ėmėsi lobizmo Kongrese, siekdami, kad sankcijos būtų įteisintos
įstatymu. Abiem pareigūnams vėliau teko atsistatydinti, o apie faktą jie po
kelių mėnesių pasakojo NBC televizijos naujienų laidoje[6].
Sankcijų Rusijai įstatymo
projektą teikė abi – demokratų ir respublikonų partijos. Tačiau D.Trumpas
siekė, kad įstatymo būtų atsisakyta. Šiuo tikslu 2017 m. liepos mėn. pabaigoje
jis telefonu kreipėsi į Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininką B.Corkerį.
D.Trumpas jam aiškino, kad tokia iniciatyva būtų antikonstitucinė ir pakenktų
jo prezidentinei veiklai. Taip pat telefonu kreipdamasis į kitą respublikonų
senatorių McConnelį, D.Trumpas reiškė nepasitenkinimą dėl sankcijų Rusijai
pagal svarstomą sankcijų Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai įstatymo projektą.
Nesusivaldęs pokalbio metu D.Trumpas ėmė šaukti. Vienam vyresniajam
respublikono padėjėjui susidarė įspūdis, tarsi D.Trumpas nuolat galvotų apie
Rusiją. Apie šias prezidento pastangas leidiniui Politico pranešė trys šaltiniai. Parlamentarams nenusileidus,
D.Trumpui 2017 m. rugpjūčio 2 d. teko pasirašyti įstatymą, draudžiantį jam be
parlamento pritarimo atšaukti sankcijas Rusijai[7].
Pagal įsigaliojusį įstatymą
naujos sankcijos Rusijai turėjo būti paskirtos iki 2017 m. spalio 1 d. Tačiau
nuo šio termino praėjus trims savaitėms, D.Trumpo administracija to nebuvo
padariusi. Administraciją spaudžiant parlamentarams, R.Tillersono vadovautame
Valstybės departamente buvo panaikintas sankcijų politikos skyrius, šią sritį
perduodant Politikos planavimo biuro direktoriaus pavaduotojui. Specializuotos
komandos darbo perdavimą vienam asmeniui eilė buvusių pareigūnų ir ekspertų
vadino klaida[8].
Dar vieną B.Obamos
administracijos sprendimą ketinta atšaukti 2017 m. gegužės mėn., Rusijai
grąžinant du diplomatinės tarnybos pastatus Niujorke ir Merilendo valstijoje.
Jie buvo uždaryti 2016 m. pabaigoje, paaiškėjus, kad Rusija kišosi į JAV
prezidento rinkimus 2016 m., o šie pastatai buvo naudojami žvalgybai. Apie
planus pranešus laikraščiui The
Washington Post, pastatų grąžinimo buvo atsisakyta[9].
Kiti toliau aptariami
atvejai, rodantys prezidento galimą šališkumą Rusijai, su peržiūromis nesusiję.
Susirūpinus, kad specialusis
prokuroras R.Muelleris, tiriantis galimus D.Trumpo ryšius su Rusija, nebūtų
nušalintas prezidento sprendimu, respublikonas senatorius Th.Tillisas kartu su
demokratu senatorium C.Coonsu ėmėsi rengti atitinkamo įstatymo projektą.
Reikšdamas nepasitenkinimą šiuo dokumentu, D.Trumpas yra skambinęs
respublikonui senatoriui Th.Tillisui. Apie tai leidiniui Politico pasakojo pokalbio turinį žinantis asmuo[10].
2018 m. balandžio mėnesį Amerikos ambasadorė JTO
N.R.Haley pranešė, kad ateinančią dieną JAV ketina
skelbti naujas ekonomines sankcijas Rusijos bendrovėms, talkininkavusioms
Bašaro al Asado režimui Sirijoje naudojant cheminius ginklus. Kremlius
sureagavo nelaukdamas – V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad šios
sankcijos su Sirija nesusiję, nes jomis esą norima išstumti Rusiją iš
tarptautinės rinkos. Žadėtą dieną pasirodė JAV prezidento atstovės spaudai
S.Sanders pranešimas. Jame nurodyta, kad D.Trumpas minėtoms sankcijoms
nepritarė. Vėliau žiniasklaidai S.Sanders patikslino, kad prezidentas nori
turėti gerus santykius su Rusija[11].
Ambasadorė N.R.Haley atsistatydino.
Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus
Iki šiol JAV
lieka Rusijai nepaskelbusios vadinamojo sankcijų antrojo paketo pagal JAV 1991
m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymą (CBW Act) už
cheminio ginklo Novičiok panaudojimą. Nors valstybės sekretoriaus padėjėja
M.Singh Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetą 2018 m. rugsėjo mėnesį patikino,
kad labai griežtos sankcijos bus neabejotinai paskelbtos iki termino pabaigos
lapkričio mėnesį, jeigu Rusija per likusį laiką CBW įstatymo nustatytų sąlygų
neįvykdys[12],
veiksmų nesulaukta. Rusija sąlygas ignoravo, o teisinimuisi dėl delsimo
Amerikoje atsirado priežasčių. Tai – tarpiniai Kongreso rinkimai lapkričio
mėnesį ir gruodžio mėnesį D.Trumpo paskelbtas valstybinių įstaigų uždarymas,
trukęs ilgiau negu mėnesį. Gi Maskva per šį laiką Juodojoje jūroje užpuolė
Ukrainos laivus.
Po Skripalių nuodijimo Novičiok
medžiaga britų premjerės T.May raginamas JAV prezidentas išsiuntė 60 Rusijos
diplomatų. Londonas pareikalavo, kad išvyktų 23. Sužinojęs, kad Vokietija ir
Prancūzija išsiuntė vos po kelis rusus, D.Trumpas pasijuto suklaidintas savo
padėjėjų. Jis nepriėmė jų aiškinimo, kad buvo orientuotasi į bendrą ES
išsiųstųjų skaičių. Laikraščio The Washington Post šaltinio
teigimu, D.Trumpas liko įtūžęs, svaidėsi keiksmais, o nuodijimą Novičioku
vadino iš esmės Europos problema[13].
Būdamas prezidentu, D.Trumpas su V.Putinu yra susitikęs 5 kartus. Tačiau ryškiausiu vadintinas susitikimas Helsinkyje 2018 m. liepos mėnesį. Jo nemažai kas laukė sunerimę. Mat žurnalistų paklaustas, ar galėtų atsisakyti Krymo aneksijos nepripažinimo, D.Trumpas jau buvo atsakęs: „Pamatysime. Helsinkyje gali būti visko. Su Putinu kalbėsime apie viską“[14].
Susitikimas buvo uždaras. Lyderiai
įsileido tik savo vertėjus, o padėjėjų, stenografuotojų dalyvavimo atsisakė.
Pokalbis truko dvi valandas vietoje planuotų 90 minučių. Kremlius buvo pranešęs
apie pasiektus svarbius susitarimus, o JAV valdžios pareigūnai tuo metu liko
visiškoje nežinioje[15].
Apie rezultatus teko spręsti pagal
prezidentų pasisakymus bendroje spaudos konferencijoje[16].
Po jos D.Trumpas sulaukė beprecedentės Amerikos kairiųjų ir dešiniųjų politikų,
įvairių pakraipų spaudos, žymių buvusių žvalgybos darbuotojų kritikos. Ją
apibendrino Svobodos radijas[17].
Ypač didelį nepasitenkinimą sukėlė
dvi prezidento tezės. Pirma, D.Trumpas leido suprasti, kad už kišimąsi į 2016
m. JAV prezidento rinkimus yra bendrai atsakingos Rusija su Amerika. Antra, jis
parodė, kad yra linkęs tikėti V.Putinu, tvirtinančiu, kad Rusija į šiuos
rinkimus nesikišo, bet ne Amerikos žvalgyba, kuri teigia atvirkščiai, be to,
turėdama tai įrodančius faktus.
Laikraštis The Wall Street Journal bendrą spaudos konferenciją prilygino
„asmeniniam ir nacionaliniam pažeminimui“. Pastebėta, kad D.Trumpas, būdamas
šalia diktatoriaus, kuris savo įsikišimu į rinkimus taip pakenkė jo
prezidentinei veiklai, nesugebėjo sau pripažinti, kad tiki savo patarėjais
žvalgybos reikalams, o ne Rusijos valdytoju.
Vienintelis žinomas politikas,
gynęs prezidentą, buvo senatorius R.Paulas, dėl to sulaukęs viešos D.Trumpo
padėkos. Senatorius J.McCainas D.Trumpo pasirodymą pavadino vienu gėdingiausių
Amerikos prezidentų istorijoje. D.Trumpui dar tą pačią dieną teko aiškintis,
kad jis spaudos konferencijoje Helsinkyje esą pasakė ne taip kaip galvojo. Jis
patikino, kad tiki JAV žvalgybos išvadomis, rodančiomis Rusijos kišimąsi į
prezidento 2016 m. rinkimus.
Amerikos Užsienio politikos tyrimų
instituto karinis analitikas S.Blankas Helsinkio susitikimą vertino ypač
neigiamai. Jo nuomone, D.Trumpas pademonstravo, kad nesupranta, apie ką kalba,
su kuo kalba, ir kad neturi jokios strategijos. Ekspertas numatė, kad Kongresas
neleis prezidentui nustatyti Amerikos ir Rusijos santykių jam pageidaujama
kryptimi, o kabineto ministrai, jeigu dėl principingumo neatsistatydins,
prisidės prie pasipriešinimo visais įmanomais būdais. Publicistas D.Satteris
didžiausia D.Trumpo klaida pavadino jo paramą autoritariniam režimui Rusijoje.
Jeigu dar Helsinkyje šio susitikimo
rezultatai atrodė labai neaiškūs ir kartu galintys būti reikšmingi, tai dabar
plačiai sutariama, kad susitikimas baigėsi niekuo. Akivaizdžiai lėmė didelis
pasipriešinimas, D.Trumpui sugrįžus į namus.
Paskutinis susitikimas su V.Putinu būtų likęs
iš viso nuslėptas, jeigu apie jį laikraščio TheFinancial Times nebūtų informavęs
Rusijos pareigūnas. Įvyko jis G20 viršūnių susitikimo metu, nepaisant to, kad
iš anksto suderintą oficialų susitikimą D.Trumpui teko atšaukti jau skrydžio į
Argentiną metu, paskelbus, kad Juodojoje jūroje Rusija atakavo Ukrainos laivus.
Prezidentų pokalbis truko apie 15 minučių, nedalyvaujant D.Trumpo vertėjui ar
stenografuotojui. Buvo aptarti kai kurie užsienio politikos klausimai, Ukrainos
laivų užpuolimas, Sirijos klausimai, tinkamas laikas būsimam oficialiam
dvišaliam susitikimui. Pokalbio turinį komentuoti atsisakė abiejų prezidentų
atstovai spaudai[18].
D.Trumpo pokalbiams su V.Putinu yra būdingas
Amerikai neįprastas slaptumas[19]. Po pirmojo susitikimo Vokietijoje G20 forumo metu
D.Trumpas atėmė užrašus iš savo vertėjo ir liepė jam nepasakoti, ką girdėjęs.
Antrąkart Amerikos lyderis su V.Putinu tame pačiame renginyje kalbėjosi be
liudininkų iš JAV. Helsinkio diskusijose be prezidentų dalyvavo tik jų
vertėjai. Susitikime Argentinoje šalia D.Trumpo sėdėjo tik Melanija Trump, o
vertėją turėjo tik V.Putinas. Ankstesnių prezidentų administracijų veteranams
lieka nesuprantamas D.Trumpo noras nuslėpti informaciją nuo savo komandos, kas
nesiderina su rūpinimusi valstybės interesais. Jie neprisimena atvejų, kai JAV
prezidentas kalbasi su kita puse vienas ir neinformuoja savo padėjėjų apie
pokalbio turinį.
D.Trumpas yra pareiškęs norą vėl matyti Rusiją G7
klube. Esą tuomet G7 valstybių vadovai turėtų galimybę su V.Putinu kalbėtis
apie Ukrainą ir Siriją, o pats D.Trumpas galėtų prašyti V.Putino imtis veiksmų,
naudingų pasauliui ir jo Rusijai. Savo pageidavimą jis išdėstė 2018 m. vasarą,
duodamas interviu televizijai Foxnews[20].
Iš G7 Rusija buvo pašalinta už Krymo aneksiją.
Viena
vėliausių palankumo V.Putinui apraiškų tapo Nacionalinės gynybos finansavimo
2019 m. įstatymo pasirašymas. Jau po kelių valandų D.Trumpas paskelbė specialų
pareiškimą, kuriame daugelį įstatymo nuostatų traktavo kaip konstitucijos
neatitinkančius prezidento galių ribojimus, kurių jis galįs nepaisyti. Rusijai
skirtais atvejais JAV prezidentas prieštaravo 4 nuostatoms iš 8. Viena jų
draudžia skirti lėšas „bet kuriai veiklai, kuri pripažįsta Rusijos federacijos
suverenitetą Krymui“. Beje, Amerikos teisininkų asociacija 2006 m. konstatavo,
kad prezidentai turėtų skelbti ne pasirašymo pareiškimus, o įstatymus vetuoti,
paliekant Kongresui teisę šį veto įveikti[21],[22].
Reiktų
taip pat paminėti faktą, kad Amerikos ir
Rusijos santykiai yra probleminiai, o prezidentų komunikacijoje to nesimato.
2018 m. rudenį CBS žurnalistei L.Stahl interviu metu teko net 4 kartus D.Trumpo
klausti to paties: kodėl jis viešai nėra kritikavęs V.Putino? Į klausimą
prezidentas taip ir nesugebėjo atsakyti[23].
Kartu pastebėtina, kad V.Putinas nėra blogai pasisakęs apie D.Trumpą.
Ekspertų nuomonės
D.Trumpo prezidentinę veiklą ir jo savybes Svobodos radijo laidoje aptarė trys Amerikos ekspertai[24].
Lietuvoje savo vertinimus pateikė į tradicinį saugumo politikai skirtą Sniego
susitikimą atvykęs prof. J.Siracuza iš Melburno[25].
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas,
politologas D.Krameris neabejoja, kad D.Trumpas, pasitraukdamas iš tarptautinių
sutarčių, per pusę savo kadencijos gerokai išklibino tarptautinių santykių
sistemą. Jam nėra aišku, ar D.Trumpas supranta tarptautinių santykių mechanizmą
iš viso. Stabilumo nedidina ir tai, kad D.Trumpas simpatizuoja stipriems autoritariniams vadovams ir viešai
kritikuoja savo sąjungininkus. Dėl tokių jo pareiškimų daugelis abejoja JAV
įsipareigojimų sąjungininkams patikimumu.
JAV politologė N.Khrushcheva konstatuoja, kad D.Trumpas tarptautinių
santykių sistemą klibina labai stipriai. Todėl tampa neaišku, kiek krizę
gilinančių veiksnių ši sistema gali atlaikyti.
D.Trumpo
požiūris į NATO Svobodos radijo
pašnekovams atrodo nevienareikšmiai.
Kadangi rinkimų kampanijos metu D.Trumpas NATO
vadino atgyvena, o tapęs prezidentu savo aplinkoje nuolat kalba apie Amerikos
pasitraukimą iš bloko, D.Krameriui nėra aišku, ko vertas šio valstybės vadovo
išmanymas. Žinant, kad prezidentas nemėgsta skaityti, kyla abejonių, ar jis yra
susipažinęs su žvalgybų kasdien jam teikiama informacija. Visgi D.Krameris
tikisi, kad JAV administracijai paskelbus apie pasitraukimo iš NATO ar panašų
ketinimą, tam pasipriešintų Kongresas, o administracijos pareigūnai, atsakingi
už užsienio ir saugumo politiką, atsistatydintų.
Gi N.Khrushcheva siūlomą JAV pasitraukimo iš NATO idėją laiko absoliučiai realia.
Perskaičiusi D.Trumpo knygą „Derybų menas“ ir dar vieną, skirtą jo kaip
politiko asmenybei, ji suprato, kad D.Trumpas yra linkęs nesiskaityti su
jokiomis aplinkybėmis, įstatymais, jeigu jie trukdo jo verslo sandėriams,
trukdo būti pirmu. Todėl Ameriką D.Trumpas traktuoja kaip privatų reikalą pagal
paskelbtą šūkį „Pirmiausia Amerika“. Šiam reikalui NATO tampa nereikalinga
našta, jeigu kitos bloko narės kolektyvinei gynybai skirti pinigų daugiau
nenori. Taip galvodamas prezidentas, pasak politologės, gali nuspręsti, kad
kolektyvinio saugumo organizacija jam trukdo ir todėl Amerikai yra
nereikalinga. Elgesys Kanados atžvilgiu parodė, kad iš D.Trumpo galima laukti
bet ko. Juk niekas nebūtų sugalvojęs, kad Kanadą JAV prezidentas galėtų pavadinti
pavojinga Amerikos sąjungininke. Spaudimu ir įžeidinėjimais D.Trumpas gavo ko
norėjo – Kanada turėjo priimti gerokai mažiau jai naudingą Šiaurės Amerikos
prekybos sutarties versiją.
Žurnalistas, Rusijos žinovas D.Satteris neabejoja,
kad D.Trumpas NATO svarbą supranta ir organizacijos silpninti neleis. Tačiau ir
jis pripažįsta, kad tikrąją tiesą atskleis laikas, nes žinių apie D.Trumpo
ketinimus trūksta.
D.Trumpo elgesio vertinimai
D.Krameris pastebėjo, kad D.Trumpą šalininkai giria
už padarytus darbus. Tačiau daug
ką glumina, kad prezidento pareiškimai visiškai neatitinka jo administracijos
priimamų sprendimų. Todėl lieka neaišku, kiek Baltųjų rūmų šeimininkas šios
administracijos vykdomoje politikoje susigaudo. Be to, šie
sprendimai nesiderina su D.Trumpo elgesiu Helsinkio viršūnių susitikime su
V.Putinu, jo atsisakymu pateikti informaciją apie šį pokalbį ir D.Trumpo
reikalavimu, kad vertėjas jam atiduotų užrašus, fiksuotus pokalbio metu.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
D.Satteris pripažįsta, kad D.Trumpas labai daug
prikalba negalvodamas, tačiau apie prezidentą jis yra linkęs spręsti pagal
sprendimus. Vis dėlto, pastebėtina, kad šis žurnalistas liko neatkreipęs
dėmesio į faktą, kodėl D.Trumpo valdymo metu prezidento B.Obamos dekretu
skirtas sankcijas Rusijai Amerika įtvirtino įstatymu, o kitas sankcijas ėmė
reglamentuoti taip pat įstatymais.
D.Trumpo viešas simpatijas V.Putinui N.Khrushcheva yra
aptarusi atskirame straipsnyje. Todėl jai atrodo tikėtina, kad D.Trumpas
V.Putiną vedžioja už nosies. Priežastys būtų nesudėtingos. Mat save D.Trumpas
įsivaizduoja kaip svarbiausią figūrą, kurios negali užstoti niekas tiek jo
šalyje tiek kitur. Tad jis nenori užleisti vietos Kinijai šalia Amerikos. Gal
D.Trumpas ir norėtų gerų asmeninių santykių su V.Putinu, tačiau jis nenori
Maskvai palikti vilties būti svarbia ir tolygia Amerikai. Taigi, politologės
nuomone, D.Trumpas Rusijai nedaro išimties, o traktuoja ją kaip bet kurią kitą
potencialią konkuruojančią su JAV valstybę ar organizaciją. Praėjus pusei
prezidento kadencijos, N.Khrushchevai tapo aišku viena – V.Putinui
nepasisekė.
D.Trumpą apibūdino paskutiniojo
Sniego susitikimo Trakuose dalyvis, Karališkojo Melburno Technologijų
universiteto (angl. RMIT)
profesorius, dešimčių knygų apie Šaltąjį karą autorius, Šaltojo karo
specialistas, 14-os JAV prezidentų biografijų ir branduolinių ginklų istorijos
tyrinėtojas J.Siracusa. Kad dėl teiginių prasmės nereiktų abejoti, interviu
Delfi mintis jis reiškė tiesmukiškai ir nesiskaitydamas su žodžiais.
Profesoriui aišku, kad D.Trumpas nieko nesiklauso, neturi pasaulio supratimo
kaip D.Reaganas. Tai yra kvailiausias prezidentas Baltųjų rūmų istorijoje,
tačiau turintis puikius žvėries instinktus. Iš NATO jis nesitrauks, nes
Europoje JAV turi pernelyg daug interesų. Jei Rusija pajudėtų prieš JAV sąjungininkus,
kur amerikiečių jau esama, profesoriaus įsitikinimu, jie pradės šaudyti per
daug nediskutuodami su savo vyriausiuoju karinių pajėgų vadu.
Samprotaujant apie perspektyvas
Čia minimi ekspertai vertino D.Trumpo galimybes,
bandė prognozuoti jo ateitį.
Amerikoje gyvuoja nuomonė, kurią D.Krameris kartu su
kitais respublikonais nurodė dar 2016 m. paskelbtame laiške. Jame teigiama, kad
D.Trumpas neturi savybių, reikalingų JAV prezidentui, ir kad tai gali sudaryti
pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.
Po dviejų metų D.Trumpo valdymo N.Khrushcheva neatmetė
galimybės, kad dėl specialiojo prokuroro R.Muellerio tyrimo D.Trumpas bus
priverstas pasitraukti.
Kitas akademikas J.Siracusa yra įsitikinęs, kad 2019-ieji D.Trumpui taps paskutiniaisiais metais JAV prezidento pareigose. Iš ten jis esą pasitrauks pats arba bus pašalintas per apkaltą.
Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti… Taip pasakė vienas ekspertas apie anekdotų herojais tapusius GRU agentus. Tačiau ne visi linkę nurašyti ir laidoti Rusijos karo žvalgybos tarnybą.
GRU štabas
Juodi
šikšnosparnių metai
JAV prezidentas Kalėdų rytą traukia dovanas iš po kalėdinės eglės. Atplėšęs Šiaurės Korėjos valdovo atsiųstą žvaigždės pavidalo dėžę, randa abiejų auksinius biustus ir didesnį, KimČen Yno, šveičia į šiukšlių kibirą. Kitoje pamato beisbolo kepuraitę su užrašu „Padaryk Ameriką vėl didžią“ ir viską tėškia ant grindų – pamatęs etiketę „Made in China“. Saudo Arabijos karaliaus padovanotą karūną prisimatuoja ir deda ant stalo, atėjęs prie jo su paketu, ant kurio nieko neužrašyta… – šitai matome Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT trumpame vaidybiniame rodinyje. – Išdrasko paketą ir išskleidžia ten buvusius marškinėlius su nugaroje parašyta: „Ты работаешь в ГРУ?“
Prezidento sutuoktinė miegamajame pasirodo vilkinti kaip tik šiais marškinėliais. Į lovoje su iPad‘u tįsančio prezidento prašymą išversti, kas ten parašyta („Tu iš tų kraštų“), atsako: „Padaryk Ameriką vėl didžią“.
Šis kūrinėlį pavadino „Russian Spies in the White House?“ Kadaise amerikiečiams rusų šnipai vaidenosi po kiekviena lova, o dabar Rusijos gerklingiausia propagandos skleidėja, RT, paploninusi liežuvį, pašiepia įsigąsdinusius amerikiečius: ar tik nebus Rusijos karinė žvalgyba įsitaisiusi paties prezidento pašonėje? Šnipomanija! Atsikvošėkite, lengvatikiai!
„2018 metais pagrindiniu Rusijos abreviatūra – ir šalies viduje, ir už jos ribų – tapo GRU“, – parašė „Meduza“, Rygoje įregistruotas Rusijos leidėjų internetinis laikraštis („Latvijoje įkurti nepriklausomą rusišką leidinį galima, o Rusijoje – ne“). Ir ne todėl, kad gruodžio pradžioje atšventė įkūrimo 100-metį ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šnipus su diversantais pagyrė: „Būdamas vyriausiasis vadas, aišku, žinau jūsų neperdedant unikalius gebėjimus, neišskiriant ir specialiųjų operacijų…“
Prieš ketvirtį amžiaus Rusijos karo žvalgybos emblema buvo pasirinktas šikšnosparnis: pats neišsiduoda, o viską girdi. Tačiau 2018-aisiais buvo priešingai. Kur tik Rusijos generaliniam štabui priklausantys šnipai skandalingai nepripėdavo ir neprijaukė! Ir pranešimai su #GRU žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo.
Klaida po klaidos
Slaptai.lt jau rašė, kad spalio pradžioje Jungtinėse Valstijose pateikė kaltinimus septyniems asmenims dėl kišimosi į šalies prezidento rinkimus ir kibernetinių atakų prieš tarptautines organizacijas; visi jie yra Rusijos piliečiai ir tarnauja padaliniuose, priklausančiuose GRU – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai. Keturi iš jų, kaip ankstėliau pranešė Nyderlandai, mėgino atakuoti Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) kompiuterinius išteklius Hagoje. Dviem iš šio ketverto jau anksčiau buvo iškeltos baudžiamosios bylos Šveicarijoje (mėgino prisismelkti prie Pasaulinės dopingo kontrolės tarnybos WADA duomenų). Olandai dar pridūrė GRU šnipus mėginus prilįsti prie duomenų, kuriuos sukaupė Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“ katastrofą Ukrainos rytuose (2014) tirianti bendra penkių valstybių tyrėjų grupė (JIT).
Rusų šnipams svilino padus ir kitose Europos šalyse. Metų pradžioje čekai pasigyrė, kad per penkerius metus išaiškino dešimtis Rusijos ir Kinijos šnipų, atskleidė „šalies teritorijoje veikusios vienos Rusijos specialiosios tarnybos žvalgybinį tinklą ir visiškai paralyžiavo jos veiklą“; tarnybos pavadinimo nenurodė, tačiau žinome 2012 metais šioje šalyje apsilankius buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį – gal ne šiaip sau?
GRU būstinė
Rugsėjo pradžioje Lenkijos prokuratūra pateikė kaltinimą buvusiam Ekonomikos ministerijos darbuotojui bendradarbiavus su GRU 2014–2016 metais. Spalio 5 d. Estijoje suimti du piliečiai, įtariami valstybės paslapčių išdavimu Rusijos karinei žvalgybai – šalies gynybos pajėgų karininkas ir jo tėvas (manoma, kad šiuo atveju irgi padėjo Skripalis). Lapkričio pradžioje sulaikytas Austrijos pulkininkas prisipažino, kad teikė duomenis GRU. Latvija apkaltino GRU keliomis kibernetinėmis atakomis prieš valstybines žinybas (esą darbavosi tie patys – susimovę Šveicarijoje ir Olandijoje).
Kaip
prisimename, lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra perdavė
teismui baudžiamąją bylą, kurioje vienas Klaipėdos gyventojas kaltinamas
šnipinėjimu. Jis teikė duomenis „Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos“,
kurios pavadinimas nenurodomas, tačiau lengvai atspėjamas žinant, kad rusus
domino Lietuvos karinės jūrų pajėgos, NATO karo laivai ir panašiai.
Gruodžio
pradžioje sužinojome, kad Ukrainos kontržvalgyba išaiškino GRU agentą, kuris
trejus metus dirbo, kaip rašo ukrainiečiai, priešui. Šis pulkininkas,
tarnaudamas šalies karinėse oro pajėgose, buvo atsakingas už visos ginkluotųjų
pajėgų turimos technikos apskaitą. „Sokratas“ įkliuvo, kai ėmėsi padėti Rusijos
karinės žvalgybai išsiaiškinti ukrainiečių laidomo skraidymo aparato
konstrukcijos paslaptis (per šiuos bepiločius Rusijos pajėgos Donbase prarado
daug technikos). Šnipas veikė ne vienas, tačiau jo bendrų Ukrainos
specialiosios tarnybos dar neišaiškino.
Kaip prisimename, rugsėjo pradžioje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei parlamento posėdyje tvirtai pareiškė, kad du Rusijos piliečiai, kuriems prokuratūra pateikė kaltinimą kėsinimusi nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Solsberyje, yra „GRU agentai“ ir kad jų nunuodijimui buvo pritarta „Rusijos valstybės aukščiausiame lygyje“. Naujųjų metų pradžioje britų „The Telegraph“ parašė („How the UK joined the dots from Salisbury Novichok attack to Vladimir Putin“): „Atvirai sakant, praėję metai labai nenusisekė GRU.“ Anot leidinio, pernykštį rudenį ministrė pirmininkė pažadėjo „išardyti“ šalyje GRU tinklus ir dabar matyti, kad pažadas ištesėtas. „Mes tikri, kad žinome viską, kas mums reikalinga žinoti apie Solsberį“, pasakė leidiniui jo šaltinis vyriausybėje. Išaiškinta, kas ir kaip prisidėjo prie šio nusikaltimo, ir kad visa tai buvo vykdoma Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritarus. Didžioji Britanija išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus – beveik visi jie buvo karinės žvalgybos (GRU) ir užsienio žvalgybos tarnybų agentai (SVR). „GRU prireiks dešimtmečių prarastoms pozicijoms Didžiojoje Britanijoje susigrąžinti.“
Separatistams
įsakinėjo GRU generolas?
2018 metų pradžioje sužinojome, kad Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos teismas priteisė 25-ių „Boeing 777“ katastrofoje žuvusiųjų giminaičiams $400 milijonų iš buvusio „Donecko liaudies respublikos gynybos ministro“ Igorio Girkino (Strelkovo), tačiau akivaidu, kad ne jis įsakė numušti viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos skrendantį keleivinį lėktuvą. Lapkričio mėnesį 55 žuvusiųjų giminės kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą su ieškiniu Rusijai.
GRU ir Vladimiras Putinas. kremlin.ru nuotr.
Laukiama nesulaukiama, kada baudžiamoji byla dėl viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos numušto lėktuvo įgulos ir keleivių žūties bus perduota Hagos apygardos teismui. Praėjusių metų pavasarį Nyderlandų saugumo taryba spaudos koferencijoje paskelbė JIT tarpinę išvadą: zenitinių raketų kompleksas „Buk“, iš kurio numušė lėktuvą, į Donecko sritį buvo atgabentas iš Rusijos Federacijos teritorijos ir priklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 53-iai priešlėktuvinės gynybos brigadai. Tačiau tyrėjai dar negalėjo tvirtai pasakyti, ar prie to prisidėjo „Rusija kaip valstybė“. Tyrimą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d.
Netrukus po spaudos konferencijos Hagoje tarptautinės grupės „Bellingcat“ ir Rusijos leidinio „The Insider“ tyrėjai paskelbė nustatę ir antro iš dviejų JIT ieškomų įtariamųjų asmenybę. Jų išvadoje teigiama, jog kelios dienos iki numušant „777“ viename įrašytų telefoninių pokalbių „…mes jau gavome Buk‘ą“ (…у нас уже есть Бук) sako GRU generolas Olegas Ivanikovas. Dar žinomas ir kaip buvęs „Pietų Osetijos gynybos ministras Andrejus Laptevas“ (2006 – 2008) bei „Luhansko liaudies respublikos gynybos ministro patarėjas“ (2014). Iš tikrųjų ne „ministrai“ ar kokie vietiniai vadai įsakinėjo Donecko ir Luhansko srityse kariaujantiems Rusijos kariuomenės padaliniams, teigia tyrėjai, o šis GRU generolas. Tiesiogiai jam pakluso ir ten veikusios privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdinių vadas. Generolas kontroliavo ir ginklų, karinės technikos bei kita tiekimą iš Rusijos. Palaikė ryšį su Maskva ir „netgi siuntė rekomendacijas dėl politinių paskyrimų Putino padėjėjui Vladislavui Surkovui“. Šis „Bellingcat“ ir „The Insider“ tyrimas yra pirmasis atvejis, kai keleivinio lėktuvo numušimas tiesiogiai siejamas su aukšto Rusijos karininko veikimu. Dabar žiūrėsime, ar JIT tyrėjai pripažins šią išvadą įtikinamai pagrindžiama.
GRU laidoti dar per anksti
Prie veiklos prieš Ukrainą priskirtinas ir neįprasto „žanro“ antpuolis, apie kurį pranešė „The Washington Post“. 2015 metų vasaryje daugiau kaip dešimt JAV senatorių elektroninius laiškus, kuriuose organizacijos „Ukrainos patriotai“ vardu aiškino, kad šalyje susiklostė kritinė padėtis, kariuomenėje veši „milžiniška“ korupcija ir prašė atsiųsti į šalį „patyrusių JAV ir NATO specialistų“. Šis prasta anglų kalba parašytas laiškas nesukėlė kokio nors didesnio šurmulio Kongrese, tačiau kontržvalgybininkai jį įsidėmėjo. Mat tai buvo pirmas žinomas GRU veikiančio psichologinių operacijų padalinio mėginimas paveikti amerikiečių politikus. Prašome jūsų pagalbos, bet jūs, sužinoję ukrainiečius jau nepasitikint savo generolais ir šiaip reikalams visiškai pašlijus, tikriausiai nepadėsite…
Šis laiškas radosi GRU padalinyje, kuris žinomas „karinės dalies 54777“ (arba 72) pavadinimu. Ten įsikūręs,
kaip tvirtina Vakarų kontržvalgybininkai, Rusijos ginkluotosiose pajėgose
veikiantis psichologinio karo operacijų centras. Antai ne per seniausiai, po
to, kai Rusijos pasieniečiai apšaudė
tris ukrainiečių laivus Juodojoje jūroje, Ukrainos pasienio rajonuose gyvenantys
jaunuoliai sulaukė pranešimų, raginančių atvykti į karo tarnybą. Šaukimus,
manoma, siuntinėjęs būtent šis psichologinių operacijų centras.
„Karinė dalis 54777“ turi keletą priedangos organizacijų kurios dedasi nekaltomis visuomeninės diplomatijos vykdytojomis, rusų išeivijos interesų gynėjomis, o iš tikrųjų jas slapta valdo GRU (geriausiai žinomos – „InfoRos“, „Institute of the Russian Diaspora“). Pavyzdžiui, 2014 metų vasaryje, prieš Rusijai okupuojant Krymą, minėtos „priedangos“ išplatino pareiškimą, kuriame rusiškų organizacijų Ukrainoje vardu buvo kalbama apie šioje šalyje rusams kylančias grėsmes, bręstančius pavojus ir Rusijos prezidentas prašomas įsikišti. Šis pareiškimas turėjo parodyti tarptautinei bendrijai, sykiu ir Rusijos visuomenei, Ukrainą nesant vieningą.
Dar ši „karinė dalis“, kaip rašoma „The Washington Post“, bendradarbiauja su kitomis psichologines ir kibernetines operacijas vykdančiomis grupėmis, – pavyzdžiui, „Cyber Caliphate“, kurioje susibūrę kibernetiniai diversantai dedasi „Islamo valstybės“ šalininkais. Iš tikrųjų ši grupė yra to paties GRU padalinio skyrius. „Cyber Caliphate“ 2015 metų pradžioje įsilaužė į JAV centrinės karo vadovybės išteklius Twitter‘yje, o 2016 metais įsismelkė į JAV demokratų partijos kompiuterinius tinklus.
Praėjusių metų pavasarį JAV finansų ministerijos paskelbtame naujame sankcijų 19-ai fizinių asmenų ir penkioms kompanijoms Rusijoje vėl randame GRU atstovus: patį Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininką ir tris jo pavaduotojus bei dar du karininkus. Amerikiečiai juos pripažino tiesiogiai atsakingais už tai, kas atsitiko Ukrainoje 2017 metų vasarą. Birželio 28-ąją, Ukrainos konstitucijos diena, itin žalingas kibernetinis virusas „NotPetya“ ištrynė duomenis bankų, energetikos kompanijų, oro uostų, aukštų vyriausybės valdininkų kompiuteriuose. „NotPetya“ padarė žalos ir Danijoje, Jungtinėse Valstijose. Baltuosiuose rūmuose ši diversija buvo pavadinta „labiausiai niokojama ir daugiausia nuostolių padariusia kibernetine ataka istorijoje“. Teigiama tai buvus tos pačios „karinės dalies 54777“ kibernetinius diversantus.
Britų spauda daug dėmesio skyrė rusų šnipų operacijoms šalyje nušviesti
„Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti“, – pašiepė anekdotų herojais tapusius GRU agentus Rusijos karinių pajėgų specialistas Maiklas Kofmanas iš Vudro Vilsono tarptautinio centro Vašingtone. Rusijos leidiniui „Komsomolskaja pravda“ specialiųjų tarnybų istorikas, žvalgybos veteranas Michailas Bogdanovas pasakė ne visiškai pritariantis „The Telegraph“ parašyta, kad GRU prireiks dešimtmečių nuo pastaraisiais metais patirtų smūgių atsigauti. Visur specialiosios tarnybos patiria nesėkmių. „Nurašyti ir laidoti GRU per anksti“. Rusijos karo žvalgyba savo veiklos srityje tebelieka dar labai pajėgi organizacija. Jis nemanąs karo žvalgybos vadovybę esant tokią neišmanią, kad „dėtų kiaušinius į vieną krepšį“. Negali visos operacijos būti vykdomos vienų ir tų pačių žmonių. Kita vertus, būdavo GRU ir SVR visiškai netekus rezidentūrų užsienyje, tačiau jos vėl rasdavosi ir tęsdavo operacijas.
Apie pastaruosius Rusijos karinės žvalgybos (GRU) nuotykius kuriami anekdotai. Kiti sako GRU esant stiprų ir klastingą priešininką, todėl kalbėti, kad veikia kažin kokie nevykėliai, reiškia nematyti GRU padarytos žalos ir negerbti aukų atminimo. Budrieji primena: o kas padėjo Kremliui atplėšti nuo Gruzijos Abchaziją su Pietų Osetija? Okupuoti Krymą ir įsibrauti į rytines Ukrainos žemes? O kas rengė valstybės perversmą Juodkalnijoje 2016-ųjų rudenį? Apie tai – kitą kartą.
Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.
„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.
„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.
„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.
Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.
Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.
Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.
Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.
Hilary Klinton
Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?
Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.
Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.
Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?
Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.
Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.
Barakas Obama
Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.
Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.
Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas
Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?
Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.
Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė
2018 gruodžio 2 d.
[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“. (vert. past.)
[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“‘ui. (vert. past.)
[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)
[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“). (vert. past.)
[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.
[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.
[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).
[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.
[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.
[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seimo posėdyje turėtų atsakinėti į parlamentarų klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais bei Vyriausybės konstitucinės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“. Be kita ko, premjero bus pasiteirauta, ar jis yra pasiruošęs ir toliau eiti savo pareigas, net ir tada, jei R. Karbauskis tęs savo verslo santykius su Kremliui artimais oligarchais bei vengs viešai atsakyti į klausimus apie tokių santykių kilmę.
S. Skvernelis sulauks klausimo ir apie tai, ar jam, kaip buvusiam policijos pareigūnui, nėra asmeniškai gėda, kad jį delegavusios partijos vadovas vysto verslą su tokiais korumpuotais veikėjais.
Lietuvos radijui ir televizijai paviešinus žurnalistinį tyrimą apie S. Skvernelį į premjerus delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko bei frakcijos seniūno R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu, žiniasklaidos atstovams S. Skvernelis pareiškė „tikrai nesidomįs pono Karbauskio verslo interesais“.
Arkadijus Rotenbergas
Šiam, vienam įtakingiausių Rusijos oligarchų, ypač artimam V. Putinui, Europos Sąjunga taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taiko sankcijas ir jo verslui.
Anot susitikimą inicijavusių Seimo narių, S. Skvernelį į Premjero pareigas delegavusios pagrindinės valdančiosios partijos lyderio R. Karbauskio verslo interesai, ypač jeigu jie yra labai stipriai susiję su įtakingiausiu Rusijos verslu, kurį valdo artimi V. Putinui oligarchai, turėtų rūpėti ministrui pirmininkui, nes tokios valdančiosios partijos lyderio verslo sąsajos su Kremliui artimu verslu gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. O pagal Lietuvos Konstituciją Vyriausybė „garantuoja valstybės saugumą“.
Premjeras Seimo nariams turės atsakyti į gausybę klausimų, susijusių su Rusijos oligarchu A. Rotenbergu, pavyzdžiui, kad pastarasis yra V. Putino vaikystės draugas, vienas artimiausių prezidentui bei įtakingiausių Kremliaus oligarchų, savo milijardinę verslo imperiją sukūręs tik V. Putinui tapus prezidentu; kad tarptautinėje žiniasklaidoje A. Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos „valstybinių užsakymų karalius“, pasinaudojęs Sočio olimpinėmis žaidynėmis bei su tuo susijusiais statybų užsakymais, iš esmės išpūtė olimpiados organizavimo išlaidas, siekdamas asmeninio praturtėjimo; kad A. Rotenbergo įmonės pastatė tiltą, sujungusį iš Ukrainos neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusija, jam asmeniškai prižiūrint šio tilto statybas; taip pat, kokias sankcijas šiam Rusijos veikėjui taiko ES ir JAV.
Kadangi pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas R. Karbauskis tikina nežinojęs, kas yra A. Rotenbergas, taip pat, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“, premjeras bus paklaustas, ar pasirūpino, kad jo bendrapartietis būtų informuotas, kas yra A. Rotenbergas, ir kokį pavojų Lietuvos tarptautinei reputacijai gali kelti faktas, kad Lietuvos valdančios partijos lyderis palaiko intensyvius verslo ryšius su A. Rotenbergo verslu.
Premjerui taip pat bus užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo santykius su Dmitrijumi Mazepinu, kurį žiniasklaida įvardija kaip dar vieną oligarchą, artimą V. Putinui, taip pat galimus R. Karbauskio ryšius verslo su žinomu Ukrainos oligarchu Dmytru Firtašu, šiuo metu nuo Ukrainos teisėsaugos besislapstančiu Austrijoje.
S. Skvernelis turės pasisakyti ir apie ilgamečius R. Karbauskio verslo ryšius su Rusijoje veikiančiu trąšų gamybos „Acron“ koncernu, kuriam nuo 1993 metų vadovauja Viatcheslav Moshe Kantoras – garsus Rusijos oligarchas, žmogus, artimas V. Putinui, turintis pagrindinę savo tarptautinės prekybos įmonę Šveicarijoje, kurią šios šalies saugumo tarnybos yra pripažinusios SVR („Služba vnešnej razvedki“, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba. – ELTA) priedangos organizacija.
Dmytro Firtash. Vikipedija nuotr.
Ministrui pirmininkui Seime teks teisintis ir dėl pagal Konstituciją galiojančios Vyriausybės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“ ir to, ar yra asmeniškai kreipęsis į Seimo narį R. Karbauskį, prašydamas atskleisti visus jo verslo ryšius su Rusijos oligarchais, artimais Kremliui.
Viatcheslav Moshe Kantoras
Ministro pirmininko klausiama, ar jam yra žinoma amerikiečių „smegenų centro“ „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS) plačiai pasaulyje nuskambėjusi analitinė studija „Kremliaus scenarijai: Rusijos įtakos Vidurio ir Rytų Europoje supratimas“ ir joje išdėstyti konkretūs techniniai siūlymai Vidurio Europos valstybių (įskaitant ir Baltijos valstybes) verslui pasipriešinti žalingam Rusijos poveikiui.
Seimo nariai S. Skvernelio teirausis, ar jam žinoma, kad 2016 m. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių analizėje konstatuojama, jog Rusijos „FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba. – ELTA) aktyviai prižiūri visus su užsieniu susijusius Rusijos ekonominius ryšius, kontroliuoja užsienio investicijas, naudoja užmegztus santykius žvalgybos tikslais. Dėl to kyla rizika Rusijoje ekonominius santykius palaikantiems Lietuvos verslininkams, ypač investuojantiems strateginiuose Rusijos ekonominiuose sektoriuose“. Taip pat, ar ministras pirmininkas, žinodamas apie savo partijos lyderio R. Karbauskio verslo ryšius su Kremliui artimų oligarchų verslais, nemano, kad tokie ryšiai gali pakenkti valstybės saugumui.
Šiuos klausimus premjerui uždavė Seimo nariai Jurgis Razma, Gintarė Skaistė, Irena Haase, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Arūnas Gėlūnas, Algimantas Salamakinas, Justas Džiugelis, Edmundas Pupinis ir Agnė Bilotaitė.
Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.
Alan Cullison / The Wall Street Journal
Šių metų kovo pabaigoje rusas emigrantas Nikolajus Gluškovas, buvęs Aeroflot‘o finansų direktorius, ruošėsi teismo posėdžiui Londone, pasakoja The Wall Street Journal žurnalistas Alanas Kiulisonas.
„Jis sakė draugams, jog posėdyje bus įrodyta, kad jis nekaltas ir nepadarė nusikaltimų, kuriais jį ilgą laiką kaltino Rusijos valdžia, o taip pat, kad bus demaskuotos oro linijos Aeroflot Russian Airlines kaip Rusijos specialiųjų tarnybų priedanga. Toji byla taip pat galėjo pastatyti prezidentą Vladimirą Putiną į nemalonią padėtį, nušviesdama posovietinės istorijos epizodą, kurį Rusijos vyriausybė mėgino ištrinti“, – sakoma straipsnyje.
„Teismo preliminarinio posėdžio išvakarėse Gluškovas liovėsi atsakinėti į telefono skambučius. Jo duktė nuvažiavo pas jį į namus, kad išsiaiškintų, kas atsitiko, ir rado namie jo lavoną, jis buvo pasmaugtas šuns pavadėliu. Tą naktį dešimtys kontrteroristinio padalinio policininkų apsupo jo namą ir pradėjo kasinėti duobes jo kieme“, – rašo autorius pranešdamas, jog britų policija tiria versiją, kad tai buvo žmogžudystė.
Gluškovas buvo vienas iš kadaise galingiausių rusų trejeto, kurie, susikrovę turtus per privatizaciją Rusijoje, prisidėjo kuriant politinę sistemą, kuri nuvedė Putiną į prezidento postą. Patekę į jo nemalonę, šis trejetas pabėgo į Angliją ir bandė organizuoti pasipriešinimą savo buvusiam protežė, bet jų pastangoms sutrukdė netikėtos mirtys ir brangūs teisminiai bylinėjimaisi“, sakoma straipsnyje. Leidinys primena Boriso Berezovskio mirtį („iš pradžių ji buvo pavadinta savižudybe, bet dabar policija pradėjo tyrimą iš naujo“, – sakoma straipsnyje), Aleksandro Litvinenkos ir Badrio Patarkacišvilio, o taip pat nurodo, kad savaitę prieš Gluškovo mirtį buvo apnuodyti Sergejus ir Julija Skripaliai.
Laikraštis rašo: „Pagrindinis klausimas Gluškovo byloje buvo Aeroflot‘o tvirtinimai, kad tas rusas ir jo partneriai per privatizaciją išsikovojo sau placdarmą Aeroflot‘o vadovybėje, pagrobė iš kompanijos 120 mln. dolerių“.
Rusijos kompanijos Aeroflot lėktuvas. EPA – ELTA nuotr.
„Raštiškuose pareiškimuose Aeroflot‘o oficialus atstovas Andrejus Sogrinas rašė, kad Aeroflot‘as „šiandien nėra ir niekada nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų kasininkas“. Jis pavadino Gluškovą „sukčiumi“, kuris Rusijoje buvo pripažintas kaltu sukūręs „įmantrią schemą, kaip išvesti milžiniškas Aeroflot‘o lėšas užsienio valiuta į Šveicarijos kompanijų, kurias jis kontroliavo, bankų sąskaitas“. Sogrinas sakė, kad Aeroflot‘as visai nesusijęs su jo mirtimi, ir pridūrė, kad Gluškovas, „jeigu būtų likęs gyvas, būtų susidūręs su esminiu civilinio teismo nuosprendžiu ir Anglijoje“, – praneša leidinys.
Autorius pabrėžia: „Gluškovas įtikinėjo, kad Aeroflot‘o ieškinys jam buvo absurdiškas, o apskritai byla, kuri daugelį metų buvo nagrinėjama Londono Aukštojo teismo Kanclerio skyriuje, Rusijos valdžiai buvo dingstis jam persekioti. Iki nagrinėjimo teisme paduoti teismui dokumentai, įskaitant 51 psl. liudytojų parodymų, su kuriais susipažino Wall Street Journal, demonstruoja, kad atsakydamas jis ketino vėl praskleisti 20 metų senumo Rusijos istorijos puslapius, kurie Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms yra keblūs“.
Leidinio nuomone, „Maskva iš pagrindų ištrynė užuominas, kad Putinui ateiti į valdžią padėjo kažkas galingesnis – toks žmogus, kaip Berezovskis“.
„Putinas atšalo oligarchams, kai surentė vertikalią politinę sistemą, kurioje šiandien viešpatauja, kai susivienijo su sąjungininkais iš specialiųjų tarnybų tam, kad prarytų pagrindines kompanijas. Nunuodyto Litvinenkos našlė Marina (originale klaidingai Maria – red. past.) Litvinenko interviu sakė, kad jos vyras manė, jog tai, kad Berezovskis perėmė Aeroflot‘ą, galiausiai pražudė jį ir jo sąjungininkus, nes taip jis įsigijo daug priešų saugumo isteblišmente. Ponia Litvinenko, pasiremdama tuo, ką jai buvo sakęs vyras, sakė, kad aviacijos kompanija buvo vienas iš centrinių Rusijos žvalgybos tarnybų elementų. Tos tarnybos nuo sovietinių laikų naudojo savo globalinį biurų ir skrydžių maršrutų tinklą, kad atliktų mokėjimus savo agentams visame pasaulyje, o taip pat, kad gabentų slaptus krovinius. Aeroflot‘as buvo viso to centras“, – rašoma leidinyje.
Marina Litvinenko, Aleksandro Litvinenkos našlė
Laikraštis praneša, kad susipažino su Gluškovo liudijimais ir kitais dokumentais, susijusiais su teismo byla.
Berezovskis įkalbėjo SSSR užsienio prekybos ministerijoje dirbusį Gluškovą eiti dirbti į Logovaz‘ą.
1991 metais Gluškovas buvo paskirtas AvtoVaz‘o generalinio direktoriaus pavaduotoju. “Kompanija, kaip jis tvirtino, pigiai pardavinėjo automobilius užsienio kompanijoms, kontroliuojamoms buvusių sovietinių valdininkų, kuriems buvo leista perpardavinėti mašinas ir pasisavinti pelną. Po daugelio metų Rusijos prokuratūra tvirtino, kad tai Berezovskis neteisėtai pasisavindavo lėšas firmoje. Gluškovas nutraukė tą praktiką, kaip jis tvirtino liudydamas teisme, tada jis pradėjo gauti grasinimų, kad jį privers „dingti“ arba kad jo šeimai gali būti blogai. Jis išsiuntė žmoną ir vaikus gyventi į Šveicariją, o po dvejų metų, sulaukęs „labai rimtų“ grasinimų iš vieno FSB pulkininko Toljatyje, atsistatydino iš kompanijos ir kitą dieną išvažiavo į Maskvą“, – sakoma straipsnyje.
Gluškovas buvo paskirtas Aeroflot‘o direktoriaus pavaduotoju.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
„Gluškovas ėmėsi tikrinti kompanijos finansus ir aptiko, kad, kaip ir AvtoVaz‘e, pagrindinis biuras nelabai kontroliavo pajamas. Pinigai už parduotus bilietus plaukė į šimtus bankų sąskaitų, kurias kontroliavo maždaug 150 regioninių biurų, tvirtino Gluškovas savo parodymuose. Maždaug 3500 iš 15 tūkst. kompanijos darbuotojų dirbo priedangoje vienai iš Rusijos žvalgybos tarnybų šakai, tvirtino jis“, – sakoma straipsnyje.
„1996 metų pradžioje jis sušaukė Aeroflot‘o atstovų iš viso pasaulio pasitarimą, ketindamas nukreipti pelną į kompanijas Šveicarijoje. Specialiosios tarnybos sureagavo nedelsdamos, tvirtino jis liudydamas. Pasak jo, jam kasdien skambindavo į biurą, į specialų telefoną, įvestą pokalbiams su specialiųjų tarnybų vadovais. Vienas iš jų, Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB generolas ir Jelcino asmens sargybinis, sakė, kad „nukirs man galvą“ ir „pasodins į kalėjimą“ (…), jeigu aš ir toliau pažeidinėsiu FSB teises“, liudydamas tvirtino Gluškovas“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys praneša: „Koržakovas, su kuriuo susiskambinome telefonu Rusijoje, neigė, kad grasino Gluškovui, bet buvusį Aeroflot‘o direktorių pavadino vagim, kuris pavogė iš kompanijos „dešimtis milijonų Berezovskio interesais“.
Leidinys primena tolesnę įvykių kroniką: 1997 metais Rusijos prokuratūra pradėjo numanomų finansinių pažeidimų tyrimą Aeroflot‘e. 2000 metais Berezovskis pabėgo į užsienį, o prokuratūra įvardijo jį kaip vieną iš įtariamųjų Aeroflot‘o byloje. Gluškovas buvo suimtas, apkaltinus pinigų plovimų ir neteisėta komercine veikla. 2004 metais teismas pripažino jį kaltu, bet paleido į laisvę, užskaičius tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką. Gluškovas persikėlė į Londoną.
Grįžęs Rusijos vyriausybės kontrolėn, Aeroflot‘as padavė Londone į teismą Gluškovą ir Berezovskį. Patarkacišvilis ir Berezovskis nebegyvi.
Borisas Berezovskis
„Gluškovas ir dar vienas atsakovas šioje byloje surinko finansinius dokumentus, kurie, pasak jų, įrodo, kad kai jis vadovavo, Aeroflot‘e tarnybinių nusikaltimų nebuvo“, rašo autorius.
Gluškovas tikėjosi, kad Koržakovui ir „kitiems Aeroflot‘e dirbusiems specialiųjų tarnybų darbuotojams“ bus surengta kryžminė apklausa, rašo autorius.
Leidinio nuomone, „Po mirties Gluškovas buvo dalinai reabilituotas. Po to, kai balandį aviacijos kompanija nepaaiškinusi atsiėmė savo ieškinį, teisėja įpareigojo Aeroflot‘ą išmokėti Gluškovo paveldėtojams ir kitiems atsakovams daugiau kaip 3 mln. svarų kaip teismo išlaidų kompensaciją. Teisėja pareiškė, kad po 5 metų nagrinėjimo aviacijos kompanija nutraukė savo žaidimus, matyt, todėl, jog Aeroflot‘as ir jo patarėjai suprato, kad jų ieškinys neturi jokių perspektyvų“.
Slaptai.lt skelbia beveik 30 minučių trukmės videointerviu Lietuvos saugumo tema, kuriame dalyvavo Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Pokalbį moderuoja Indrė Makaraitytė.
Šiame pokalbyje gvildenamos aktualios Lietuvai temos: ar mums pavyks išvengti Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus; ar Rusijoje įmanomas nepriklausomas verslas; kodėl kadaise savo vieną svarbiausių ir brangiausių įmonių patikėjome uždaryti Rusijos kompanijai; kokia Rosatom įtaka; ar Rusijos slaptosios tarnybos turi informacijos apie mūsų pažeidžiamus politikus, verslininkus, žurnalistus; kuo labiausiai MG Baltic įdomus buvo Seimo NSGK?
Stefanie Kirchgessner, Dan Collins, Luce Harding / The Guardian
Rusijos diplomatai pernai surengė Londone slaptas derybas su Džulianui Asandžui artimais žmonėmis apie tai, kaip padėti jam pabėgti iš Didžiosios Britanijos, praneša The Guardian.
„Buvo sudarytas išankstinis planas, pagal kurį WikiLeaks‘o įkūrėją būtų išvežę iš Ekvadoro ambasados Londone diplomatine mašina ir pergabenę į kitą šalį. Viena iš paskutinių paskirties vietų, pasak daugybės šaltinių, buvo Rusija, kur Asandžui negrėstų ekstradicija į JAV. Planas buvo atmestas po to, kai buvo nuspręsta, kad jis per daug rizikingas“, – rašo žurnalistai Stefani Kirchgesner, Denas Kolinsas ir Liukas Hardingas.
Operacija buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse ir susijusi su nesėkmingu Ekvadoro bandymu suteikti Asandžui oficialų diplomatinį statusą. Su Maskva buvo kontaktuojama per Asandžo patikėtinį Fidelį Narvaesą. Dar neseniai jis buvo Ekvadoro konsulas Londone.
„Pasak keturių skirtingų šaltinių, Kremlius buvo linkęs pritarti planui, įskaitant ir galimybę leisti Asandžui atvykti į Rusiją ir ten gyventi. Vienas šaltinis pasakojo, kad šioms diskusijoms tarpininkavo rusų verslininkas, kurio pavardė nežinoma. Buvo svarstoma ir galimybė laivu nugabenti Asandžą į Ekvadorą.
Šaltiniai kėlė ir prieštaringas versijas apie tai, kas atšaukė operaciją, bet visi laikėsi nuomonės, kad ji buvusi pernelyg rizikinga. „Pagrindinė kliūtis buvo Didžiosios Britanijos atsisakymas suteikti Asandžui diplomatinę apsaugą“, – patikslina žurnalistai.
Jungtinių Valstijų sudaromą sąrašą asmenų ir įmonių, kuriems taikomos sankcijos, ketvirtadienį papildė 33 Rusijos žvalgybos ir gynybos sektorių darbuotojai bei Kinijos karinė organizacija ir jos vadovas.
Taikant pernai įvestą sankcijų režimą – Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA), – į JAV juoduosius sąrašus įtraukti iš viso 72 asmenys.
JAV valstybės departamento teigimu, sąrašas papildytas siekiant „didinti Rusijos išlaidas, taip atsakant į šalies kišimąsi į JAV rinkimų procesus, nepriimtiną elgesį Rytų Ukrainoje ir kitą kenkėjišką veiklą“. Vašingtono teigimu, šis sąrašas padėjo užkirsti kelią rusiškos ginkluotės, vertos milijardų dolerių, eksportui.
Sankcijos gali būti taikomos ir tiems asmenims ar įmonėms, kurie palaiko verslo santykius su į sąrašą įtrauktais subjektais.
Sankcijos Kinijos organizacijai – Įrangos plėtros departamentui – ir jos vadovui Li Shangfu įvestos dėl to, kad jie sudarė „svarbių sandorių“ su asmenimis, kuriems JAV jau taikė sankcijas.
„Šie sandoriai susiję su Kinijos įsigytu rusišku koviniu lėktuvu Su-35 ir su raketų „žemė-oras“ sistema S-400 susijusia įranga“, – teigiama JAV valstybės departamento pranešime.
S-400 – pažangi rusiška oro gynybos sistema, kurią Maskva reklamuoja savo sąjungininkėms visame pasaulyje. Tarp ją įsigyti nusprendusių šalių yra ir NATO narė Turkija. Teigiama, kad dėl šio sandorio Ankarai gali grėsti sankcijos.
Marija Butina nuo tada, kai buvo suimta, laikoma kalėjimo kameroje, ir, kaip pranešė prokurorai, sulaukia didesnio aukštų Rusijos valdininkų dėmesio. „Atrodo, kad lankantys Butiną kalėjime Rusijos oficialieji asmenys stengiasi apginti ne vien tik Rusijos pilietės teises. Jie stengiasi apsaugoti dabartines žvalgybos operacijas“, – rašo buvęs CŽV bendradarbis Aleksas Finlis leidinyje Politico.
„Rusijos pareigūnai, tikriausiai, apskaičiuoja, kokių nuostolių patyrė dėl Butinos demaskavimo ir suėmimo. Jie nori žinoti, kas žinoma JAV žvalgybos bendrijai apie Butinos veiklą bei kontaktus, ką ji jiems papasakojo ir apskritai ar ką papasakojo. Ši informacija leis Rusijos žvalgybai suprasti, ar buvo sukompromituoti kiti agentai ar operacijos“, – spėja straipsnio autorius.
„Nors Butina nežino bendro Rusijos žvalgybos operacijų JAV teritorijoje vaizdo, ji gali netyčia paviešinti detales, kurios jai atrodo nereikšmingos, bet tyrėjams tai būtų trūkstami fragmentai. Paprasčiau pasakius, Rusijos valdininkai nori žinoti, ar ji apie ką nors prasitarė“, – rašo Finlis.
Taip pat, galimas dalykas, jie stengiasi nuraminti Butiną, kad ji tylėtų ir daugiau nieko neatskleistų. Prokurorai pažymėjo, kad Butina siūlė informacijos apie neteisėtą Polo Eriksono veiklą, nors advokatas primygtinai tvirtino, kad jų santykiai rimti. Rusijos valdininkai nori įsitikinti, kad ji jau nebeišduos informacijos, galinčios sukompromituoti Rusijos žvalgybos veiklą, gal net moko ją, ką sakyti.
„Maža to, atidus aukšto lygio dėmesys Butinai gali reikšti signalą, kuris turėtų nuraminti kitus Rusijos agentus. Bet kuriai žvalgybai palikti bėdoje agentą yra pražūtinga. Tada siunčiama žinia potencialiems bei dabartiniams žvalgams būtų lemtinga. Kodėl kažkas turi rizikuoti, dirbdamas žvalgybai, kuri negina savo žmonių? Rusija turi signalizuoti apie savo ketinimą padėti Butinai arba rizikuoti prarasti kitus šaltinius“, – rašo buvęs CŽV bendradarbis.
Stebėtina, kad Rusijos valdžia apskritai leido suimti Butiną, pažymi straipsnio autorius. Bet jeigu būtų pašalinusi iš žaidimo per greitai, tai būtų atkreipusi Amerikos valdžios dėmesį ir ši suprastų, kad Butina dalyvavo svarbioje operacijoje.
„Gal rusai manė, kad galima palaukti, ir viskas nurims. O gal jos suėmimo padariniai menki, ir suėmimas net prisidėjo prie didesnio tikslo, destabilizuojant Amerikos politiką. Arba tai galėjo būti padaryta tyčia: Butiną leido suimti tam, kad atitrauktų dėmesį nuo kitų operacijų“, – samprotauja Finlis.
Dar vienas paaiškinimas, neatmetant kitų, gali būti iškreiptas Rusijos požiūris į demokratiją ir prezidento valdžią Amerikoje, tęsia autorius. „Gal Vladimirui Putinui niekada neatėjo į galvą, kad ta apmaudi tramdymo ir atsvaros sistema, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos, yra ne šiaip sau dekoracijos, kaip jo šalyje. Gal jis galvojo, kad Butina bus saugi“, – baigia Finlis.
Informacijos šaltinis: Politico
XXX
Nežinantiems šios istorijos pradžios pridedame jau skelbtus straipsnius:
„Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…“ bei „Kūrė slaptą ryšio liniją tarp Kremliaus ir JAV“
_________
„Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…“
Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times
„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo The New York Times.
„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.
„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.
Žaidimas be pralaimėjimo. Slaptai.lt nuotr.
Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.
Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.
„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.
Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.
Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.
Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.
Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.
„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.
Anot teismo dokumentų, Rokfelerių klano atžala Džordžas O‘Nilas-jaunesnysis, galimas dalykas, padėjo Marijai Butinai kurti slaptą ryšio liniją su Kremliumi, praneša Bloomberg‘o žurnalistai Poli Mosendz, Gregas Farelas ir Ilja Archipovas.
O‘Nilas, 68-rių skulptorius ir konservatorių geradėjas, surengė privačią vakarienę Vašingtone Rusijos aukštų asmenų delegacijai, kuri 2017 metų vasario pradžioje atvyko į miestą Maldos pusryčių. Apie tai O‘Nilas pernai papasakojo Bloomberg‘ui viešai, pažymi publikacijos autoriai. Pasak jo, per vakarienę rusai susitiko su dviem kongresmenais respublikonais ir kitais žymiais konservatoriais.
Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
O‘Nilas pranešė, kad renginys buvo orientuotas į konstruktyvaus dialogo palaikymą bei kovą su rusofobija. „Tačiau kai kurie atėję vakarienės rusai turėjo kenkėjiškesnių ketinimų, tvirtina dabar Amerikos prokurorai iš nacionalinio saugumo skyriaus. O‘Nilas galėjo – sąmoningai ar ne – padėti Butinai sprendžiant jos užduotį – įkurti neoficialų ryšio kanalą tarp Kremliaus ir vedančiųjų respublikonų“, – perduoda žurnalistai.
Viename elektroniniame laiške Butina rašė, kad maždaug dešimties žmonių delegaciją sudarys Kremliui artimi „labai įtakingi“ žmonės. Tarp jų buvo Vladimirui Putinui artimas Aleksandras Toršinas, patikslina straipsnyje. Vėliau, anot kito laiško, Butina rašė – manoma, jog O‘Nilui, prašė padėkoti jam už „nuostabią vakarienę“. Ji pridūrė: „Mano brangusis Prezidentas gavo signalą apie jūsų organizacines iniciatyvas, jūsų konstruktyvų ir malonų dėmesį rusams“.
Bloomberg‘o žurnalistai praneša, kad papildomos rusų delegacijos vizito į Vašingtoną detalės surašytos penkių dienų kelionės tvarkaraštyje, kurio apačioje nurodyta Butinos pavardė ir telefonas. Vašingtone delegatai turėjo apsilankyti privačioje rusų ir amerikiečių vakarienėje sausio 31 dieną, Maldos pusryčiuose, o taip pat vakarienėje su pusryčių organizatoriais.
„Pakviestiems vakarienei sausio 31-ąją rusams buvo pateiktas ir maždaug dešimties amerikiečių sąrašas, su kuriais jie gali tikėtis ten susitikti. Jis buvo papildytas biografijos punktais rusų kalba ir daugumos dalyvių spalvotomis fotografijomis. Kas sudarė svečių sąrašą, neaišku“, – rašo straipsnio autoriai.
„Sąrašo priekyje O‘Nilas ir jo žmona, po jo eina Atstovų rūmų narys nuo Kalifornijos Dana Rorabacher, kuris, kaip pažymima aprašyme, pritaria Krymo aneksijai. Sąrašo pabaigoje Polas Eriksonas, kuris laikomas „Amerikos piliečiu 1“, visur figūruojantis Butinos dokumentuose. Aprašyme rusų kalba Eriksonas pavadintas Trumpo administracijos patarėju. Ar jis buvo tokioje pozicijoje, neaišku“, – pastebi Bloomberg‘o žurnalistai.
„Tarp kitų, patekusių į sąrašą, – Atstovų rūmų narys nuo Kentukio respublikonas Tomas Masis („pritaria rusų ir amerikiečių dialogui“, pažymėta sąraše) ir Holivudo režisierius Ronaldas Maksvelas („svarstomas kultūros ministerijos vadovo pareigoms prie Donaldo Trumpo“, „svajoja nufilmuoti filmą apie Stalino eros represijas“)“, – rašo straipsnio autoriai. Pagal dokumentus, rusų delegacijai vadovavo Toršinas.
„Anot teismo dokumentų, manoma, kad O‘Nilas pradėjo megzti Butinos ir žymių konservatorių kontaktus 2016 metų kovą, kai išaiškėjo, kad Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, – sakoma publikacijoje – Tuo pačiu metu Butina, anot teismo dokumentų, parašė dviem amerikiečiams – laikoma, kad Eriksonui ir O‘Nilui, – kad ji norėtų 2016 metų gegužės pabaigoje surengti Vašingtone ir Niujorke keletą „draugystei ir dialogui“ skirtų vakarienių“.
Viename laiške Butina rašė, kad Toršinas patvirtino esąs suinteresuotas „mūsiškiu rusų ir amerikiečių projektu“ ir kad Putino administracijos narys pritarė „tokiam komunikacijos kanalui“.
2016 metų rugsėjy Butina vėl parašė tiems dviem amerikiečiams, ragindama surengti dar vieną vakarienę Vašingtone spalio pradžioje. Ji įvyko lapkričio 4-ąją, ir tą pačią dieną, kaip spėjama, Eriksonas parašė savo pažįstamam, kad dalyvauja „kuriant labai konfidencialią ryšio liniją tarp Kremliaus ir pagrindinių lyderių“ respublikonų per organizaciją, ginančią teisę turėti ginklą. Laikoma, kad ta organizacija – Nacionalinė šaulių asociacija, sakoma straipsnyje.
Didžiosios Britanijos prokurorai dviem rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.
Didžioji Britanija apkaltino Rusiją „klaidinimu ir melais“. Tą Londonas padarė netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Didžiosios Britanijos įtariami asmenys yra karinės Rusijos žvalgybos pareigūnai.
„Ne kartą prašėme Rusijos pasiaiškinti dėl to, kas kovą įvyko Solsberyje, bet ji į tai atsakė klaidinimu ir melais“, – teigė Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May atstovas.
Didžioji Britanija praėjusią savaitę išdavė arešto orderius dviem Rusijos piliečiams – Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui – suimti. Šie asmenys įtariami kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste bandę nunuodyti S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovine medžiaga „Novičiok“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė teigia mananti, kad ataka buvo surengta su Kremliaus žinia. Rusijos valdžia, savo ruožtu, tokius kaltinimus griežtai neigia.
„Šiedu vyrai – Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pareigūnai. Jie panaudojo itin toksišką nelegalų cheminį ginklą mūsų šalies gatvėse“, – sakė Th. May atstovas.
Vladimiras Putinas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Rusija identifikavo vyrus, kuriuos Londonas įtaria cheminio ginklo ataka Solsberyje. Prezidento teigimu, jie yra civiliai ir greitai papasakos savo istoriją.
„Žinome, kas jie, radome juos. Žinoma, jie civiliai“, – ekonomikos forume Vladivostoke sakė V. Putinas.
Markas Švircas ir Chose Bautista / The New York Times
Manoma, kad buvęs rusų žvalgybininkas Sergejus Skripalis, kurį bandė nunuodyti nervams kenkenčia medžiaga Solsberio mieste, ne vienerius metus bičiuliavosi su Ispanijos žvalgybos atstovais. Kas bendra tarp buvusio GRU pulkininko ir Ispanijos žvalgybos? Ispanija pastaruosius kelis dešimtmečius rimtai domisi organizuotomis rusų nusikaltėlių grupuotėmis, turinčiomis ryšių su Rusijos vadovybe.
Taip rašo „The New York Times“ žurnalistai Markas Švircas ir Chose Bautista. Žurnalistai remiasi dviem šaltiniais – neįvardintu Ispanijos žvalgybos pareigūnu ir žinomu ispanų žurnalistu, rašytoju Fernando Ruedu.
Išėjęs į pensiją ponas S. Skripalis nenuobodžiavo – teberengė brifingus žvalgybos specialistams Čekijoje ir Estijoje. Dabar susidaro įspūdis, kad S. Skripalis buvo aktyvus ir Ispanijoje. O tai – akivaizdi paralelė su kitu iš Rusijos žvalgybos pasitraukusiu, politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje gavusiu bei radioaktyviuoju poloniu Londone nunuodytu Aleksandru Litvinenka.
Beje, Ispanijos valdžia pastaruoju metu kategoriškai neneigia versijos, jog A. Litvinenko jai padėjo susigaudyti, kaip veikia rusų mafija ir kaip ji bendradarbiauja su Kremliumi.
Ispanijos policijos emblema
Redakcijos duomenimis, kadaise S. Skripalis, dar būdamas GRU pulkininku, oficialiai dirbo Rusijos ambasadoje Madride. Oficiali priedanga – karinis atašė. Būtent tada ir ten S. Skripalį, bent jau remiantis rusų teismuose sukaupta informacija, užverbavo britų žvalgybininkai.
Tada S. Skripalio gyvenimas klostėsi ne itin palankiai: 2004-aisiais metais jį suėmė Rusijoje, teisė, bet Maskva iškeitė į Vakaruose sučiuptus ir ten įkalintus rusų šnipus. 2010-aisiais metais buvęs GRU pulkininkas S. Skripalis jau buvo persikėlęs į Didžiąją Britaniją. Tačiau manoma, kad jis, gyendamas kažkur Britanijoje, karts nuo karto išvažiuodavo į Ispaniją, kur susitikdavo su Ispanijos žvalgybos atstovais iš Nacionalinės žvalgybos centro (CNI). Tiesa, kada konkrečiai buvęs GRU pulkininkas svečiavosi Ispanijoje, – nežinoma. Ši informacija įslaptinta, kaip ir įslaptintos žinios, su kuo konkrečiai S. Skripalis ten susitikdavo.
Regis, Ispanijos žvalgybai labai reikėjo S. Skripalio patarimų, kadangi „mes, ispanai, nežinojome, kaip veikia rusų kriminalinės gaujos, turinčios ryšių Kremliuje. Skripalis, Litvinenko – jie mums suteikė daug svarbių žinių, ir mes jų dėka galėjome susidaryti išsamesnį rusų nusikaltėlių veiklos paveikslą“ (tai – vieno Ispanijos žvalgybininko, nenorėjusio, kad jo pavardė būtų viešai paskelbta, pastaba).
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Laikraštis primena, kad Litvinenkos šeimos advokatas yra tvirtinęs, jog Aleksandras buvo apmokamas Ispanijos žvalgybos agentas ir kad ruošėsi vykti į Ispaniją duoti duomenų apie rusų mafijos ir Kremliaus bendradarbiavimą.
Minėtame straipsnyje teigiama, kad S. Skripalio išvykos į Čekiją, Estiją ar Ispaniją nebuvo kuo nors išskirtinės. Jos panašios į tai, kuo užsiima daugelis į pensiją išėjusių žvalgybininkų. Tačiau Rusija galėjo manyti priešingai – baimintis, kad S. Skripalio veikla Vakaruose vis tik kenkia Kremliaus interesams.
Kaip tvirtina į atsargą išėjęs FSB pulkininkas Aleksandras Gusakas, „rusai jaučia genetinę neapykantą išdavikams, todėl nereikia gūžčioti iš nuostabos pečiais, kodėl tiek GRU, tiek SVR, tiek FSB persekioja į Vakarus perbėgusius savo kolegas“.
Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.Šioje kavinėje žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos žvalgyba tvirtina, kad jos darbuotojai nebūtų pajėgę padėti sprogstamojo įtaiso kavinėje, kur buvo nužudytas Aleksandras Zacharčenko. Bombą įnešti ten nepastebėti galėjo tik Rusijos žvalgybos FST darbuotojai (sprogstamasis įtaisas buvo paslėptas šviestuvuose, sprogimas nugriaudėjo apie 17 valandą).
Šią informaciją televizijai „5 kanalas“ pateikė oficialus Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vyriausiosios valdybos atstovas Vadimas Skibickij. Pasak Ukrainos pareigūno, A. Zacharčenkos galą buvo galima numatyti. Mat visi odioziniai vadinamųjų Luhansko ir Donecko „respublikų“ lyderiai – jau mirę (žuvusiųjų iš viso – jau 12). Jie arba nušauti, arba susprogdinti, arba nunuodyti. Tiksliau tariant, nužudyti ir tie, kurie aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą 2014-aisiais metais, ir tie, kurie galėtų tarptautiniams teismams paliudyti, jog Rusijos kariuomenė aktyviai remia prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.
Žodžiu, A. Zacharčenką šių metų rugpjūčio 31-ąją nužudė Rusijos žvalgyba FSB. Tiesa, kai kurie Kremliui simpatizuojantys rusiški leidiniai skelbia priešingai: esą tai ukrainiečių žvalgybininkų darbas. Ukraina neva atkeršijo A. Zacharčenkai už jo „principingą politiką“.
Tačiau oficialusis Kijevas įsitikinęs, jog dėl A. Zacharčenkos mirties dera kaltinti FSB. Kokie įrodymai leidžia šitaip teigti? Kavinė „Separ“, kurioje gyvybę prarado A. Zacharčenko (tądien kartu su juo buvo ir Aleksandras Timofejevas – vienas iš vadinamosios DLR vadovų; jis sunkiai sužeistas), kontroliavo būtent Rusijos žvalgyba FSB. Kontroliavo viską – nuo sargų iki barmenų. Nieko keisto ar nuostabaus, kad savo kavinėje FSB buvo įtaisiusi ir slaptas stebėjimo kameras bei modernią pasiklausymo aparatūrą. Kad galėtų viską matyti, viską girdėti – kad visi svarbūs pokalbiai bei susitikimai būtų nufilmuoti. Tad FSB tiesiog negalėjo nežinoti, kas, kada ir kodėl svečiuojasi „Separ“ kavinėje. Be FSB pritarimo ten niekas nebūtų galėjęs įnešti net adatos, o ką jau kalbėti apie sprogstamąjį įtaisą.
Pats A.Zacharčenko kavinėje „Separ“ tikriausiai jautėsi saugus. Todėl jis ten ir ogranizuodavo svarbiausius susitikimus su svarbiais žmonėmis. Jis vargu ar tikėjosi, jog sulauks, vaizdžiai tariant, smūgio į nugarą.
Ukrainos prezidento administracijos vienas iš vadovų Konstantinas Jelisejevas oficialiai pareiškė, kad Ukrainos valdžia dėl A. Zacharčenkos mirties niekuo dėta. Kijevui šis smogikas buvo reikalingas gyvas – kad galėtų liudyti teismuose apie Rusijos intrigas Rytų Ukrainoje.
Leidiniui „Faktai“ duodamas interviu Georgijus Tuka (jis – oficialus Ukrainos ministerijos, besirūpinančios laikinai okupuotų teritorijų klausimais, pareigūnas – ministro pavaduotojas) pasakė, kad A. Zacharčenkos mirties galbūt siekė „savi kriminaliniai elementai“. Ukrainos žvalgyba turi duomenų, kad A. Zacharčenka saviškių buvo kaltinamas, jog vagia iš Maskvos ateinančias lėšas.
Pažymėtina ir tai, kad nužudytojo A. Zacharčenkos žmona Natalija Zacharčenko teigia pasiruošusi atkeršyti už vyro mirtį. Tačiau ji taip pasielgs neva tik gavusi įsakymą.
Informacijos šaltinis – uniant.net ir gordonua.com leidiniai
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.
Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.
„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.
Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.
„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.
Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) informuoja, kad nuo šių metų liepos 26 d. Lietuvoje pradėta aktyviai platinti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė „Yandex. Taxi“. Pagal nutylėjimą, ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, praneša NKSC.
Programėlė prašo leidimo naudotis galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną (vykdyti naudotojo aplinkos įrašymą), naudoti kontaktų sąrašą (galimybė gauti telefonų knygos, naudojamų paskyrų informaciją), vykdyti skambučių valdymą, įrenginio tapatybės ir veiklos būklės nustatymą, vykdyti trumpųjų pranešimų paslaugų valdymą (galimybė perimti gaunamus pranešimus), atlikti turinio, saugomo išmaniojo įrenginio atmintyje, modifikavimą, nustatyti tikslią (GPS) įrenginio buvimo vietą, atlikti tinklo prieigos valdymą (siųsti duomenis internetu, stebėti ir valdyti tinklo sujungimus, valdyti belaidžio tinklo (angl. Wi-Fi) prieigą).
Pažymėtina ir tai, kad vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.
Šie „Yandex. Taxi“ programėlės poreikiai galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo, praneša NKSC.
Remiantis programėlės naudojimo sąlygomis, iš naudotojo įrenginio surinkti duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijos Federacijoje (Maskvoje).
Naudojimo sąlygose taip pat aptariama galimybė duomenis pateikti valstybinėms organizacijoms, reguliavimo institucijoms, teismams ir kitoms trečiosioms šalims, teigia NKSG.
Remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, „Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų“.
Grėsmių vertinime taip pat nurodoma: „(…) grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pvz., odnoklasniki, mail.ru, yandex ir pan.“
Šiuo metu NKSC praneša atliekantis išsamią „Yandex. Taxi“ programėlės saugumo analizę. Kol nebus nustatyti konkretūs faktai dėl mobiliosios programėlės saugumo, NKSC prie KAM rekomenduoja nediegti jos į turimus įrenginius. Ypač svarbu, kad ši priemonė nebūtų naudojama Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų įrenginiuose.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, jog meras Remigijus Šimašius kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex.Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat kreipėsi į VSD vadovą Darių Jauniškį su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.
Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė taip pat informavo, kad dėl „Yandex.Taxi“ kreiptasi ir į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios reklamos skleidimo. Kreipimesi nurodoma, kad įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo.
Pirmadienį VSD komunikacijos atstovė informavo Eltą, kad atsakymus, kurių yra paprašyta apie Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Yandex Taxi“, tikimasi turėti šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.
VSD patvirtino Eltai, kad du raštai dėl šios įmonės yra gauti. Per šią savaitę jų gali atsirasti ir daugiau.
Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė „Yandex Taxi“ veiklą Lietuvoje pradėjo nuo praėjusio ketvirtadienio.
Įmonės teigimu, pervežimo paslaugas bus galima užsisakyti naudojantis išmaniojo telefono programėle, o minimali kelionės kaina prasidės nuo 1 euro.
Skelbiama, kad ši bendrovė yra pagrindinė konkurentė kitai pervežimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Uber“. Skaičiuojama, kad pastaroji, konkuruodama su „Yandex Taxi“, yra praradusi 170 mln. JAV dolerių (145,224 mln. eurų).
„Yandex Taxi“ taip pat veiklą nuo kovo pradėjo Latvijoje, o nuo gegužės – ir Estijoje. Skelbiama, kad Rusijoje ji veikia nuo 2011 metų.
Bendrovė pavėžėjimo ir maisto tiekimo paslaugas teikia Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane.
