Rusijos slaptoji tarnyba FST (Federalnaja služba bezopastnosti) praneša, kad Barnaūlo mieste kontržvalgybos preigūnai sučiupo kariškį, tarnavusį strateginės paskirties raketinių pajėgų dalinyje. Suimtasis kaltinamas teikęs slaptą informaciją Ukrainos žvalgybai.
Jei Rusijos teismas pripažintų kariškį bendradarbiavus su Ukrainos slaptosiomis tarnybomis, jam grėstų įkalinimas nuo 12 iki 20 metų.
Šią informaciją išplatino TASS.
2020.08.27; 14:06
Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano uošvis Mikaelas Minasianas savo asmeninėje paskyroje Facebooke paskelbė daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Tas videokomentaras paskelbtas gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Pranešimo pavadinimas – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.
Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama faktų, bylojančių, kad premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų šias savo nuodėmes, generolą Aršaką Karapetianą, savo patarėją, gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Derybos surengtos tam, kad Rusijos žvalgyba padėtų užglaistyti į tarptautinius nemalonumus patekusio N.Pašiniano ir jo šeimos reikalus. Voroneže, kuris nūnai tapo tarptautinių Armėnijos reikalų tvarkymo centru, buvo reguliuojami nesusipratimai dėl į paviršių iškilusios kontrabandos cigaretėmis. Įdomu, kad tomis dienomis tiek Rusijoje, tiek Armėnijoje dėl koronaviruso buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl generolas negalėjo išvykti iš Armėnijos ir atvažiuoti į Voronežą kaip privatus asmuo. Taigi jis teturėjo vieną galimybę – išvykti kaip valstybės pareigūnas. Bet oficialiame Vyriausybės puslapyje nė žodžiu neužsimenama apie tokį vizitą. Tad tikėtina, jog generolas išvyko sulaukęs žodinio N. Pašiniano įsakymo. Manoma, kaš šis generolas seniai tvarko komplikuotus N.Pašiniano reikalus.
Bet generolo misija Voroneže tuo nesibaigė. „Yra faktų, kad N.Pašinianas kartu su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“, – skelbia M.Minasianas.
Analizuojant prekybos ginklais klausimą negalima pamiršti aplinkybės, kad Armėnija turi teisę iš Rusijos pigiai pirkti ginklų – pagal Rusijos vidaus rinkos kainas, t.y. 65 proc. pigiau, nei šie kainuotų tarptautinėse rinkose. Kaip N.Pašinianas išnaudoja šią situaciją asmeninėms reikmėms? Schema nesudėtinga, maždaug tokia: „N.Pašinianas įpareigoja savo bičiulį Davidą Galstianą per Gynybos ministeriją įsigyti 100 vienetų ginklų. Ginklai perkami Armėnijos valstybės vardu, bet jie atitenka D.Galastianui. Tada Armėnija perka 60 vienetų ginklų iš D.Galstiano asmeninio fondo, apmoka visas išlaidas, ir ginklai atgabenami į Armėniją. Dokumentai sutvarkyti idealiai. Išskyrus vieną detalę. Tie likę 40 vienetų parduoti trečiosioms šalims – labai brangiai. O tai – ne tik gėda (gėda dėl cigarečių ar deimantų kontrabandos). Tai jau – niekšybė. Tokia M.Minasiano nuomonė.
Ginklų ekspertai, kaip skelbia M.Minasianas, puikiai supranta, jog pagal specialius ženklus, kuriais pažymėti visi ginklai, lengvai nustatoma, kur jie galų gale atsidūrė. Tad Rusija anksčiau ar vėliau tai išsiaiškins.
Beje, N.Pašiniano draugužį D.Galstianą Maskva jau paskelbė nepageidaujamu asmeniu Rusijoje. D.Galstianas tapo persona non grata Rusijoje iki pat 2029 metų.
Svarbi ir dar viena detalė, kurią straipsnyje „Nikolas Pašinianas įtrauktas į tarptautinę prekybą ginklais“ mini M.Minasianas. Generolas A.Karapetinas, kurį N.Pašinianas pasikvietė tapti įtakingu patarėjumi, atsakingas už Armėnijos pralaimėjimus vadinamąjame 2016-ųjų balandžio kare su Azerbaidžanu. Tuo metu jis buvo Armėnijos karinės žvalgybos vadovas. Manoma, kad prastas vadovas. Nes tuometinės Armėnijos pajėgos nežinojo, nei kada, nei kaip, nei kokiais ginklais Azerbaidžanas disponuoja pasienio ruože. 2016-ųjų įvykius N.Pašinianas, siekdamas patekti į valdžią, vadino gėdingu Jerevano pralaimėjimu. Bet kai tapo premjeru, savo dešiniąja ranka pasirinko susikompromitavusį karinės žvalgybos vadovą. Štai tokia moralė…
Savo komentaruose M.Minasianas taip pat pasakoja, kaip oficiali Armėnijos valdžia brangiai pirkdavo seną karinę techniką. Pirkdavo tokias karines mašinas, kurias Čekija, Jordanija, Graikija, pavyzdžiui, parduodavo kaip metalo laužą. M.Minasianas rašo, kad tie ginklai gal dar veikia, gal dar naudotini, bet jie akivaizdžiai moraliai pasenę (omenyje turimos, sakykim, priešlėktuvinės gynybos mašinos Osa-AKM“). Jos tikrai nevertos 27 milijonų JAV dolerių.
Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane dabartinį Armėnijos premjerą vadina patologišku melagiu ir pigiu propagandistu.
Parengta pagal https://armenianreport.com/pubs/248507/
2020.05.31; 14:34
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.
Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.
I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
2019.12.11; 14:15
Dar rinkimų kampanijos metu respublikonų kandidatas D.Trumpas NATO vadino atgyvena ir vengė garantuoti NATO sutarties 5 straipsnio įsipareigojimą bendrai gynybai sąjungininkų užpuolimo atveju.
Kandidatuodamas jis pažėrė pagyrų V.Putinui ir netgi neatmetė galimybės Krymą pripažinti Rusijos dalimi. Neaiškumų nesumažėjo, kai Amerikos žvalgyba nustatė, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus 2016 m., ir paaiškėjo D.Trumpo komandos ryšiai su Rusija, po ko šiuos ryšius ėmė tirti specialusis prokuroras R.Muelleris.
Kalbant apie abejotinas prezidento D.Trumpo nuostatas ir elgesį, kai kada siūloma jų nesureikšminti, nes esą prezidentą reikia vertinti pagal jo darbus. Tokiais atvejais sakoma, kad D.Trumpo valdymo metu Baltijos valstybėse buvo sustiprintas NATO buvimas, Lietuvoje ir regione atsirado Amerikos karinių pajėgų. Nurodoma, kad už agresiją prieš Ukrainą ir už Novičioko panaudojimą JAV išplėtė sankcijų Rusijai mastą, išsiuntė net 60 Rusijos diplomatų. Taip pat Ukrainą imta remti ginklais, priešinamasi dujotiekio Nord Stream 2 iš Rusijos į Vokietiją tiesimui ir pan.
Praėjus pusei kadencijos ir esant tokiam neatitikimui tarp kalbėjimo ir veiksmų, verta pažvelgti į D.Trumpo administracijos kai kurių sprendimų atsiradimo aplinkybes, šio prezidento asmenybės ir veiklos ypatybes bei atitinkamus vertinimus.
D.Trumpo administracijos savitumai
Personalas D.Trumpo administracijoje iki šiol keitėsi beprecedenčiu greičiu.
Brukingso instituto vertinimais[1], prezidento vyresniųjų patarėjų grupėje pasikeitimų atsirado 42 pareigybėse iš 65, kas sudaro 65%. Pagal instituto metodiką nėra įskaičiuojama kaita vienoje pareigybėje, jeigu pasikeitimai įvyko daugiau negu vieną kartą. Vienas tokių atvejų – patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju tapo jau 5 asmuo.
D.Trumpo kabineto grupę sudaro 24 pareigūnai. Joje atsirado 13 pasikeitimų. Dėl spaudimo pasitraukė 8, atsistatydino vienas, protestuodamas pasitraukė gynybos ministras J.Mattisas, trys pasikeitimai atsirado dėl paaukštinimo tarnyboje.
Vadybos JAV valdžioje specialistas M.Stieras pastebi, kad toks trikdymas turi labai dideles pasekmes – praradus vadovą, organizacijoje atsiranda kaskadinių padarinių[2].
Ne statistiniu rodikliu galėtų būti 2018 m. pradžioje pasirodžiusi skandalingoji M.Wolffo knyga „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ (Fire and Fury: Inside the Trump White House) ir D.Trumpo reakcija į ją. Knygoje vaizduojama visiškai sutrikusi administracijos veikla, o D.Trumpo kai kurios savybės, jo padėjėjų manymu, rodo žemą pirmojo valstybės asmens intelektą ir nestabilią psichiką.
Atsakydamas D.Trumpas tviteryje pranešė esąs „labai stabilus genijus“. Mat anksčiau buvęs „LABAI“ sėkmingu verslininku, televizijos žvaigžde, ir iš pirmo mėginimo tapęs prezidentu[3]. Tai nebuvo atsitiktiniai savaime išsprūdę žodžiai. Po pusmečio, po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje spaudos konferencijos metu žurnalistų paklaustas, ar iš lėktuvo pakomentuos tviteryje susitikimus su kitų NATO šalių lyderiais, D.Trumpas atsakė, kad nekomentuos, nes tai padarys kiti. Ir šia proga pridūrė esąs „labai nuoseklus“ bei „labai stabilus genijus“[4].
Paaiškėjo, kad kompetencija D.Trumpo komandoje nebūtinai yra svarbiausia, ir tai rodo vienas konkretus pavyzdys.
Žiniasklaidos dėmesį[5] atkreipė prezidentinės Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) vyresniuoju pareigūnu strateginiam planavimui tapęs asmuo, neturėjęs patirties nei karinėje, nei valstybės tarnybos srityse. Tai – K.Harringtonas, dirbęs rizikos fondo Thiel Macro vykdančiuoju direktorium. Jis buvo artimas D.Trumpo mecenatui bei sąjungininkui P.Thieliui. Pristatydamas naują pareigūną, tuometinis prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui M.Flynnas teigė, kad K.Harringtonas yra pasiruošęs atsinešti naujų darbinių idėjų.
Jau pačioje D.Trumpo kadencijos pradžioje K.Harringtonas siūlė atitraukti dalį JAV karinių pajėgų iš Rytų Europos, teiravosi apie galimybę JAV pajėgas atšaukti iš Baltijos valstybių ar jas perdislokuoti kitur. Jis samprotavo apie strategiją „performuoti JAV interesus naujų santykių su Rusija kontekste“. Apie tai Amerikos leidiniui The Daily Beast po metų liudijo buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai. Tai buvo pirmasis žinomu tapęs JAV prezidento komandos bandymas, kuris K.Harringtono kolegai atrodė panašus į atsilyginimą Rusijai už galimas investicijas D.Trumpui jo rinkimų kampanijos metu.
K.Harringtonas aistringai tikėjo, kad ekonominės sankcijos, ypač skiriamos Rusijai, buvo nepaprastai žalingos JAV. Administracijos pareigūno liudijimu, 2017 m. kovo mėn. K.Harringtonas siūlė atšaukti sankcijas Rusijos naftos sektoriui.
Beje, M.Flynnas vėliau turėjo atsistatydinti, paaiškėjus, kad jis klaidino FTB ir viceprezidentą M.Pence dėl jo ryšių su Rusijos ambasadorium Amerikai S.Kisliaku ir dėl šių ryšių turinio. Publikacijos pasirodymo metu K.Harringtonas tebedirbo Nacionalinio saugumo taryboje. Nėra jo pavardės buvusių darbuotojų sąraše ir dabar.
Nevienareikšmiškas elgesys Rusijos atžvilgiu
Pirmieji epizodai yra susiję su prezidento B.Obamos Rusijai taikytų sprendimų peržiūra.
Dar 2017 m. pradžioje, taigi vos pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas rengėsi atšaukti Rusijai sankcijas, paskirtas už agresiją prieš Ukrainą. Planuota jų atsisakyti vienašališkai, iš Rusijos nereikalaujant jokių veiksmų. Sužinoję apie ketinimą, kuris panėšėjo į rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimą, į Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorių D.Friedą kreipėsi jo kolegos. Supratęs, kad ketinimas gali būti rimtas, o sprendimas gali atsirasti greitai, D.Friedas kartu su valstybės sekretoriaus padėjėju žmogaus teisių reikalais T.Malinowskiu ėmėsi lobizmo Kongrese, siekdami, kad sankcijos būtų įteisintos įstatymu. Abiem pareigūnams vėliau teko atsistatydinti, o apie faktą jie po kelių mėnesių pasakojo NBC televizijos naujienų laidoje[6].
Sankcijų Rusijai įstatymo projektą teikė abi – demokratų ir respublikonų partijos. Tačiau D.Trumpas siekė, kad įstatymo būtų atsisakyta. Šiuo tikslu 2017 m. liepos mėn. pabaigoje jis telefonu kreipėsi į Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininką B.Corkerį. D.Trumpas jam aiškino, kad tokia iniciatyva būtų antikonstitucinė ir pakenktų jo prezidentinei veiklai. Taip pat telefonu kreipdamasis į kitą respublikonų senatorių McConnelį, D.Trumpas reiškė nepasitenkinimą dėl sankcijų Rusijai pagal svarstomą sankcijų Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai įstatymo projektą. Nesusivaldęs pokalbio metu D.Trumpas ėmė šaukti. Vienam vyresniajam respublikono padėjėjui susidarė įspūdis, tarsi D.Trumpas nuolat galvotų apie Rusiją. Apie šias prezidento pastangas leidiniui Politico pranešė trys šaltiniai. Parlamentarams nenusileidus, D.Trumpui 2017 m. rugpjūčio 2 d. teko pasirašyti įstatymą, draudžiantį jam be parlamento pritarimo atšaukti sankcijas Rusijai[7].
Pagal įsigaliojusį įstatymą naujos sankcijos Rusijai turėjo būti paskirtos iki 2017 m. spalio 1 d. Tačiau nuo šio termino praėjus trims savaitėms, D.Trumpo administracija to nebuvo padariusi. Administraciją spaudžiant parlamentarams, R.Tillersono vadovautame Valstybės departamente buvo panaikintas sankcijų politikos skyrius, šią sritį perduodant Politikos planavimo biuro direktoriaus pavaduotojui. Specializuotos komandos darbo perdavimą vienam asmeniui eilė buvusių pareigūnų ir ekspertų vadino klaida[8].
Dar vieną B.Obamos administracijos sprendimą ketinta atšaukti 2017 m. gegužės mėn., Rusijai grąžinant du diplomatinės tarnybos pastatus Niujorke ir Merilendo valstijoje. Jie buvo uždaryti 2016 m. pabaigoje, paaiškėjus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 m., o šie pastatai buvo naudojami žvalgybai. Apie planus pranešus laikraščiui The Washington Post, pastatų grąžinimo buvo atsisakyta[9].
Kiti toliau aptariami atvejai, rodantys prezidento galimą šališkumą Rusijai, su peržiūromis nesusiję.
Susirūpinus, kad specialusis prokuroras R.Muelleris, tiriantis galimus D.Trumpo ryšius su Rusija, nebūtų nušalintas prezidento sprendimu, respublikonas senatorius Th.Tillisas kartu su demokratu senatorium C.Coonsu ėmėsi rengti atitinkamo įstatymo projektą. Reikšdamas nepasitenkinimą šiuo dokumentu, D.Trumpas yra skambinęs respublikonui senatoriui Th.Tillisui. Apie tai leidiniui Politico pasakojo pokalbio turinį žinantis asmuo[10].
2018 m. balandžio mėnesį Amerikos ambasadorė JTO N.R.Haley pranešė, kad ateinančią dieną JAV ketina skelbti naujas ekonomines sankcijas Rusijos bendrovėms, talkininkavusioms Bašaro al Asado režimui Sirijoje naudojant cheminius ginklus. Kremlius sureagavo nelaukdamas – V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad šios sankcijos su Sirija nesusiję, nes jomis esą norima išstumti Rusiją iš tarptautinės rinkos. Žadėtą dieną pasirodė JAV prezidento atstovės spaudai S.Sanders pranešimas. Jame nurodyta, kad D.Trumpas minėtoms sankcijoms nepritarė. Vėliau žiniasklaidai S.Sanders patikslino, kad prezidentas nori turėti gerus santykius su Rusija[11]. Ambasadorė N.R.Haley atsistatydino.
Iki šiol JAV lieka Rusijai nepaskelbusios vadinamojo sankcijų antrojo paketo pagal JAV 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymą (CBW Act) už cheminio ginklo Novičiok panaudojimą. Nors valstybės sekretoriaus padėjėja M.Singh Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetą 2018 m. rugsėjo mėnesį patikino, kad labai griežtos sankcijos bus neabejotinai paskelbtos iki termino pabaigos lapkričio mėnesį, jeigu Rusija per likusį laiką CBW įstatymo nustatytų sąlygų neįvykdys[12], veiksmų nesulaukta. Rusija sąlygas ignoravo, o teisinimuisi dėl delsimo Amerikoje atsirado priežasčių. Tai – tarpiniai Kongreso rinkimai lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesį D.Trumpo paskelbtas valstybinių įstaigų uždarymas, trukęs ilgiau negu mėnesį. Gi Maskva per šį laiką Juodojoje jūroje užpuolė Ukrainos laivus.
Po Skripalių nuodijimo Novičiok medžiaga britų premjerės T.May raginamas JAV prezidentas išsiuntė 60 Rusijos diplomatų. Londonas pareikalavo, kad išvyktų 23. Sužinojęs, kad Vokietija ir Prancūzija išsiuntė vos po kelis rusus, D.Trumpas pasijuto suklaidintas savo padėjėjų. Jis nepriėmė jų aiškinimo, kad buvo orientuotasi į bendrą ES išsiųstųjų skaičių. Laikraščio The Washington Post šaltinio teigimu, D.Trumpas liko įtūžęs, svaidėsi keiksmais, o nuodijimą Novičioku vadino iš esmės Europos problema[13].
Būdamas prezidentu, D.Trumpas su V.Putinu yra susitikęs 5 kartus. Tačiau ryškiausiu vadintinas susitikimas Helsinkyje 2018 m. liepos mėnesį. Jo nemažai kas laukė sunerimę. Mat žurnalistų paklaustas, ar galėtų atsisakyti Krymo aneksijos nepripažinimo, D.Trumpas jau buvo atsakęs: „Pamatysime. Helsinkyje gali būti visko. Su Putinu kalbėsime apie viską“[14].
Susitikimas buvo uždaras. Lyderiai įsileido tik savo vertėjus, o padėjėjų, stenografuotojų dalyvavimo atsisakė. Pokalbis truko dvi valandas vietoje planuotų 90 minučių. Kremlius buvo pranešęs apie pasiektus svarbius susitarimus, o JAV valdžios pareigūnai tuo metu liko visiškoje nežinioje[15].
Apie rezultatus teko spręsti pagal prezidentų pasisakymus bendroje spaudos konferencijoje[16]. Po jos D.Trumpas sulaukė beprecedentės Amerikos kairiųjų ir dešiniųjų politikų, įvairių pakraipų spaudos, žymių buvusių žvalgybos darbuotojų kritikos. Ją apibendrino Svobodos radijas[17].
Ypač didelį nepasitenkinimą sukėlė dvi prezidento tezės. Pirma, D.Trumpas leido suprasti, kad už kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus yra bendrai atsakingos Rusija su Amerika. Antra, jis parodė, kad yra linkęs tikėti V.Putinu, tvirtinančiu, kad Rusija į šiuos rinkimus nesikišo, bet ne Amerikos žvalgyba, kuri teigia atvirkščiai, be to, turėdama tai įrodančius faktus.
Laikraštis The Wall Street Journal bendrą spaudos konferenciją prilygino „asmeniniam ir nacionaliniam pažeminimui“. Pastebėta, kad D.Trumpas, būdamas šalia diktatoriaus, kuris savo įsikišimu į rinkimus taip pakenkė jo prezidentinei veiklai, nesugebėjo sau pripažinti, kad tiki savo patarėjais žvalgybos reikalams, o ne Rusijos valdytoju.
Vienintelis žinomas politikas, gynęs prezidentą, buvo senatorius R.Paulas, dėl to sulaukęs viešos D.Trumpo padėkos. Senatorius J.McCainas D.Trumpo pasirodymą pavadino vienu gėdingiausių Amerikos prezidentų istorijoje. D.Trumpui dar tą pačią dieną teko aiškintis, kad jis spaudos konferencijoje Helsinkyje esą pasakė ne taip kaip galvojo. Jis patikino, kad tiki JAV žvalgybos išvadomis, rodančiomis Rusijos kišimąsi į prezidento 2016 m. rinkimus.
Amerikos Užsienio politikos tyrimų instituto karinis analitikas S.Blankas Helsinkio susitikimą vertino ypač neigiamai. Jo nuomone, D.Trumpas pademonstravo, kad nesupranta, apie ką kalba, su kuo kalba, ir kad neturi jokios strategijos. Ekspertas numatė, kad Kongresas neleis prezidentui nustatyti Amerikos ir Rusijos santykių jam pageidaujama kryptimi, o kabineto ministrai, jeigu dėl principingumo neatsistatydins, prisidės prie pasipriešinimo visais įmanomais būdais. Publicistas D.Satteris didžiausia D.Trumpo klaida pavadino jo paramą autoritariniam režimui Rusijoje.
Jeigu dar Helsinkyje šio susitikimo rezultatai atrodė labai neaiškūs ir kartu galintys būti reikšmingi, tai dabar plačiai sutariama, kad susitikimas baigėsi niekuo. Akivaizdžiai lėmė didelis pasipriešinimas, D.Trumpui sugrįžus į namus.
Paskutinis susitikimas su V.Putinu būtų likęs iš viso nuslėptas, jeigu apie jį laikraščio The Financial Times nebūtų informavęs Rusijos pareigūnas. Įvyko jis G20 viršūnių susitikimo metu, nepaisant to, kad iš anksto suderintą oficialų susitikimą D.Trumpui teko atšaukti jau skrydžio į Argentiną metu, paskelbus, kad Juodojoje jūroje Rusija atakavo Ukrainos laivus. Prezidentų pokalbis truko apie 15 minučių, nedalyvaujant D.Trumpo vertėjui ar stenografuotojui. Buvo aptarti kai kurie užsienio politikos klausimai, Ukrainos laivų užpuolimas, Sirijos klausimai, tinkamas laikas būsimam oficialiam dvišaliam susitikimui. Pokalbio turinį komentuoti atsisakė abiejų prezidentų atstovai spaudai[18].
D.Trumpo pokalbiams su V.Putinu yra būdingas Amerikai neįprastas slaptumas[19]. Po pirmojo susitikimo Vokietijoje G20 forumo metu D.Trumpas atėmė užrašus iš savo vertėjo ir liepė jam nepasakoti, ką girdėjęs. Antrąkart Amerikos lyderis su V.Putinu tame pačiame renginyje kalbėjosi be liudininkų iš JAV. Helsinkio diskusijose be prezidentų dalyvavo tik jų vertėjai. Susitikime Argentinoje šalia D.Trumpo sėdėjo tik Melanija Trump, o vertėją turėjo tik V.Putinas. Ankstesnių prezidentų administracijų veteranams lieka nesuprantamas D.Trumpo noras nuslėpti informaciją nuo savo komandos, kas nesiderina su rūpinimusi valstybės interesais. Jie neprisimena atvejų, kai JAV prezidentas kalbasi su kita puse vienas ir neinformuoja savo padėjėjų apie pokalbio turinį.
D.Trumpas yra pareiškęs norą vėl matyti Rusiją G7 klube. Esą tuomet G7 valstybių vadovai turėtų galimybę su V.Putinu kalbėtis apie Ukrainą ir Siriją, o pats D.Trumpas galėtų prašyti V.Putino imtis veiksmų, naudingų pasauliui ir jo Rusijai. Savo pageidavimą jis išdėstė 2018 m. vasarą, duodamas interviu televizijai Foxnews[20]. Iš G7 Rusija buvo pašalinta už Krymo aneksiją.
Viena vėliausių palankumo V.Putinui apraiškų tapo Nacionalinės gynybos finansavimo 2019 m. įstatymo pasirašymas. Jau po kelių valandų D.Trumpas paskelbė specialų pareiškimą, kuriame daugelį įstatymo nuostatų traktavo kaip konstitucijos neatitinkančius prezidento galių ribojimus, kurių jis galįs nepaisyti. Rusijai skirtais atvejais JAV prezidentas prieštaravo 4 nuostatoms iš 8. Viena jų draudžia skirti lėšas „bet kuriai veiklai, kuri pripažįsta Rusijos federacijos suverenitetą Krymui“. Beje, Amerikos teisininkų asociacija 2006 m. konstatavo, kad prezidentai turėtų skelbti ne pasirašymo pareiškimus, o įstatymus vetuoti, paliekant Kongresui teisę šį veto įveikti[21],[22].
Reiktų taip pat paminėti faktą, kad Amerikos ir Rusijos santykiai yra probleminiai, o prezidentų komunikacijoje to nesimato. 2018 m. rudenį CBS žurnalistei L.Stahl interviu metu teko net 4 kartus D.Trumpo klausti to paties: kodėl jis viešai nėra kritikavęs V.Putino? Į klausimą prezidentas taip ir nesugebėjo atsakyti[23]. Kartu pastebėtina, kad V.Putinas nėra blogai pasisakęs apie D.Trumpą.
Ekspertų nuomonės
D.Trumpo prezidentinę veiklą ir jo savybes Svobodos radijo laidoje aptarė trys Amerikos ekspertai[24]. Lietuvoje savo vertinimus pateikė į tradicinį saugumo politikai skirtą Sniego susitikimą atvykęs prof. J.Siracuza iš Melburno[25].
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, politologas D.Krameris neabejoja, kad D.Trumpas, pasitraukdamas iš tarptautinių sutarčių, per pusę savo kadencijos gerokai išklibino tarptautinių santykių sistemą. Jam nėra aišku, ar D.Trumpas supranta tarptautinių santykių mechanizmą iš viso. Stabilumo nedidina ir tai, kad D.Trumpas simpatizuoja stipriems autoritariniams vadovams ir viešai kritikuoja savo sąjungininkus. Dėl tokių jo pareiškimų daugelis abejoja JAV įsipareigojimų sąjungininkams patikimumu.
JAV politologė N.Khrushcheva konstatuoja, kad D.Trumpas tarptautinių santykių sistemą klibina labai stipriai. Todėl tampa neaišku, kiek krizę gilinančių veiksnių ši sistema gali atlaikyti.
D.Trumpo požiūris į NATO Svobodos radijo pašnekovams atrodo nevienareikšmiai.
Kadangi rinkimų kampanijos metu D.Trumpas NATO vadino atgyvena, o tapęs prezidentu savo aplinkoje nuolat kalba apie Amerikos pasitraukimą iš bloko, D.Krameriui nėra aišku, ko vertas šio valstybės vadovo išmanymas. Žinant, kad prezidentas nemėgsta skaityti, kyla abejonių, ar jis yra susipažinęs su žvalgybų kasdien jam teikiama informacija. Visgi D.Krameris tikisi, kad JAV administracijai paskelbus apie pasitraukimo iš NATO ar panašų ketinimą, tam pasipriešintų Kongresas, o administracijos pareigūnai, atsakingi už užsienio ir saugumo politiką, atsistatydintų.
Gi N.Khrushcheva siūlomą JAV pasitraukimo iš NATO idėją laiko absoliučiai realia. Perskaičiusi D.Trumpo knygą „Derybų menas“ ir dar vieną, skirtą jo kaip politiko asmenybei, ji suprato, kad D.Trumpas yra linkęs nesiskaityti su jokiomis aplinkybėmis, įstatymais, jeigu jie trukdo jo verslo sandėriams, trukdo būti pirmu. Todėl Ameriką D.Trumpas traktuoja kaip privatų reikalą pagal paskelbtą šūkį „Pirmiausia Amerika“. Šiam reikalui NATO tampa nereikalinga našta, jeigu kitos bloko narės kolektyvinei gynybai skirti pinigų daugiau nenori. Taip galvodamas prezidentas, pasak politologės, gali nuspręsti, kad kolektyvinio saugumo organizacija jam trukdo ir todėl Amerikai yra nereikalinga. Elgesys Kanados atžvilgiu parodė, kad iš D.Trumpo galima laukti bet ko. Juk niekas nebūtų sugalvojęs, kad Kanadą JAV prezidentas galėtų pavadinti pavojinga Amerikos sąjungininke. Spaudimu ir įžeidinėjimais D.Trumpas gavo ko norėjo – Kanada turėjo priimti gerokai mažiau jai naudingą Šiaurės Amerikos prekybos sutarties versiją.
Žurnalistas, Rusijos žinovas D.Satteris neabejoja, kad D.Trumpas NATO svarbą supranta ir organizacijos silpninti neleis. Tačiau ir jis pripažįsta, kad tikrąją tiesą atskleis laikas, nes žinių apie D.Trumpo ketinimus trūksta.
D.Trumpo elgesio vertinimai
D.Krameris pastebėjo, kad D.Trumpą šalininkai giria už padarytus darbus. Tačiau daug ką glumina, kad prezidento pareiškimai visiškai neatitinka jo administracijos priimamų sprendimų. Todėl lieka neaišku, kiek Baltųjų rūmų šeimininkas šios administracijos vykdomoje politikoje susigaudo. Be to, šie sprendimai nesiderina su D.Trumpo elgesiu Helsinkio viršūnių susitikime su V.Putinu, jo atsisakymu pateikti informaciją apie šį pokalbį ir D.Trumpo reikalavimu, kad vertėjas jam atiduotų užrašus, fiksuotus pokalbio metu.
D.Satteris pripažįsta, kad D.Trumpas labai daug prikalba negalvodamas, tačiau apie prezidentą jis yra linkęs spręsti pagal sprendimus. Vis dėlto, pastebėtina, kad šis žurnalistas liko neatkreipęs dėmesio į faktą, kodėl D.Trumpo valdymo metu prezidento B.Obamos dekretu skirtas sankcijas Rusijai Amerika įtvirtino įstatymu, o kitas sankcijas ėmė reglamentuoti taip pat įstatymais.
D.Trumpo viešas simpatijas V.Putinui N.Khrushcheva yra aptarusi atskirame straipsnyje. Todėl jai atrodo tikėtina, kad D.Trumpas V.Putiną vedžioja už nosies. Priežastys būtų nesudėtingos. Mat save D.Trumpas įsivaizduoja kaip svarbiausią figūrą, kurios negali užstoti niekas tiek jo šalyje tiek kitur. Tad jis nenori užleisti vietos Kinijai šalia Amerikos. Gal D.Trumpas ir norėtų gerų asmeninių santykių su V.Putinu, tačiau jis nenori Maskvai palikti vilties būti svarbia ir tolygia Amerikai. Taigi, politologės nuomone, D.Trumpas Rusijai nedaro išimties, o traktuoja ją kaip bet kurią kitą potencialią konkuruojančią su JAV valstybę ar organizaciją. Praėjus pusei prezidento kadencijos, N.Khrushchevai tapo aišku viena – V.Putinui nepasisekė.
D.Trumpą apibūdino paskutiniojo Sniego susitikimo Trakuose dalyvis, Karališkojo Melburno Technologijų universiteto (angl. RMIT) profesorius, dešimčių knygų apie Šaltąjį karą autorius, Šaltojo karo specialistas, 14-os JAV prezidentų biografijų ir branduolinių ginklų istorijos tyrinėtojas J.Siracusa. Kad dėl teiginių prasmės nereiktų abejoti, interviu Delfi mintis jis reiškė tiesmukiškai ir nesiskaitydamas su žodžiais. Profesoriui aišku, kad D.Trumpas nieko nesiklauso, neturi pasaulio supratimo kaip D.Reaganas. Tai yra kvailiausias prezidentas Baltųjų rūmų istorijoje, tačiau turintis puikius žvėries instinktus. Iš NATO jis nesitrauks, nes Europoje JAV turi pernelyg daug interesų. Jei Rusija pajudėtų prieš JAV sąjungininkus, kur amerikiečių jau esama, profesoriaus įsitikinimu, jie pradės šaudyti per daug nediskutuodami su savo vyriausiuoju karinių pajėgų vadu.
Samprotaujant apie perspektyvas
Čia minimi ekspertai vertino D.Trumpo galimybes, bandė prognozuoti jo ateitį.
Amerikoje gyvuoja nuomonė, kurią D.Krameris kartu su kitais respublikonais nurodė dar 2016 m. paskelbtame laiške. Jame teigiama, kad D.Trumpas neturi savybių, reikalingų JAV prezidentui, ir kad tai gali sudaryti pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.
Po dviejų metų D.Trumpo valdymo N.Khrushcheva neatmetė galimybės, kad dėl specialiojo prokuroro R.Muellerio tyrimo D.Trumpas bus priverstas pasitraukti.
Kitas akademikas J.Siracusa yra įsitikinęs, kad 2019-ieji D.Trumpui taps paskutiniaisiais metais JAV prezidento pareigose. Iš ten jis esą pasitrauks pats arba bus pašalintas per apkaltą.
2019.02.06; 12:29
[1] Tracking turnover in the Trump administration: https://www.brookings.edu/research/tracking-turnover-in-the-trump-administration/
[2] The Turnover at the Top of the Trump Administration Is Unprecedented: https://www.nytimes.com/interactive/2018/03/16/us/politics/all-the-major-firings-and-resignations-in-trump-administration.html
[3] Trump: I’m ‘Like, Really Smart,’ a ‘Very Stable Genius’: https://www.thedailybeast.com/trump-im-like-really-smart-a-very-stable-genius
[4] Trump again labels himself a ‘very stable genius’: https://thehill.com/homenews/administration/396628-trump-calls-himself-a-stable-genius
[5] White House Official Floated Withdrawing U.S. Forces to Please Putin :
[6] Former Diplomats: Trump Team Sought to Lift Sanctions on Russia: https://www.nbcnews.com/politics/white-house/former-diplomats-trump-team-sought-lift-sanctions-russia-n767406
[7] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950
[8] State Department Scraps Sanctions Office: https://foreignpolicy.com/2017/10/26/state-department-scraps-sanctions-office/
[9] Donald Trump to hand back Russian compounds in New York and Maryland seized after election:https://www.independent.co.uk/news/world/americas/donald-trump-russia-compounds-new-york-maryland-seized-presidential-election-2016-eastern-shore-a7766476.html
[10] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950
[11] Trump Declines to Add Sanctions Against Russians, Contradicting Haley: https://www.nytimes.com/2018/04/16/us/politics/trump-rejects-sanctions-russia-syria.html
[12] Royce Statement on Russia Sanctions Deadline: https://foreignaffairs.house.gov/press-release/royce-statement-on-russia-sanctions-deadline/
[13] Donald Trump ‘felt misled over expulsion of 60 Russian diplomats for Salisbury attack’: https://www.telegraph.co.uk/news/2018/04/16/donald-trump-felt-misled-expulsion-60-russian-diplomats-salisbury/
[14] Anerkennt Trump die Krim-Annexion?: https://www.blick.ch/news/ausland/vor-gipfel-mit-putin-bahnt-sich-paukenschlag-an-anerkennt-trump-die-krim-annexion-id8561441.html
[15] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html
[16] Read the full transcript of the Helsinki press conference: https://www.vox.com/2018/7/16/17576956/transcript-putin-trump-russia-helsinki-press-conference
[17] „Это фиаско“. Трампу пришлось оправдываться после встречи с Путиным: https://www.svoboda.org/a/29373502.html
[18] Trump and Putin sat down for meeting in Buenos Aires with no U.S. staff, report says: https://eu.usatoday.com/story/news/politics/2019/01/30/trump-putin-buenos-aires-meeting/2722486002/
[19] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html
[20] Trump, in Fox News interview, says of Kim Jong Un: ‘We understand each other’: http://www.foxnews.com/politics/2018/06/13/trump-in-fox-news-interview-says-kim-jong-un-understand-each-other.html
[21] Trump Claims Power to Bypass Limits Set by Congress in Defense Bill: https://www.nytimes.com/2018/08/14/us/politics/trump-signing-statements.html
[22] Trump signals he may ignore Russia provisions in defense bill he just signed: https://www.defensenews.com/congress/2018/08/14/trump-signals-he-may-ignore-russia-provisions-in-defense-bill-he-just-signed/
[23] President Trump on Christine Blasey Ford, his relationships with Vladimir Putin and Kim Jong Un and more: https://www.cbsnews.com/news/donald-trump-interview-60-minutes-full-transcript-lesley-stahl-jamal-khashoggi-james-mattis-brett-kavanaugh-vladimir-putin-2018-10-14/
[24] Необычный президент. Два года после инаугурации Дональда Трампа:https://www.svoboda.org/a/usa-today-trump-two-years/29718813.html
[25] Profesorius apie politikos užkulisius prabilo be cenzūros: cituokit viską: https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/profesorius-apie-politikos-uzkulisius-prabilo-be-cenzuros-cituokit-viska.d?id=80096395
Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti… Taip pasakė vienas ekspertas apie anekdotų herojais tapusius GRU agentus. Tačiau ne visi linkę nurašyti ir laidoti Rusijos karo žvalgybos tarnybą.
Juodi šikšnosparnių metai
JAV prezidentas Kalėdų rytą traukia dovanas iš po kalėdinės eglės. Atplėšęs Šiaurės Korėjos valdovo atsiųstą žvaigždės pavidalo dėžę, randa abiejų auksinius biustus ir didesnį, KimČen Yno, šveičia į šiukšlių kibirą. Kitoje pamato beisbolo kepuraitę su užrašu „Padaryk Ameriką vėl didžią“ ir viską tėškia ant grindų – pamatęs etiketę „Made in China“. Saudo Arabijos karaliaus padovanotą karūną prisimatuoja ir deda ant stalo, atėjęs prie jo su paketu, ant kurio nieko neužrašyta… – šitai matome Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT trumpame vaidybiniame rodinyje. – Išdrasko paketą ir išskleidžia ten buvusius marškinėlius su nugaroje parašyta: „Ты работаешь в ГРУ?“
Prezidento sutuoktinė miegamajame pasirodo vilkinti kaip tik šiais marškinėliais. Į lovoje su iPad‘u tįsančio prezidento prašymą išversti, kas ten parašyta („Tu iš tų kraštų“), atsako: „Padaryk Ameriką vėl didžią“.
Šis kūrinėlį pavadino „Russian Spies in the White House?“ Kadaise amerikiečiams rusų šnipai vaidenosi po kiekviena lova, o dabar Rusijos gerklingiausia propagandos skleidėja, RT, paploninusi liežuvį, pašiepia įsigąsdinusius amerikiečius: ar tik nebus Rusijos karinė žvalgyba įsitaisiusi paties prezidento pašonėje? Šnipomanija! Atsikvošėkite, lengvatikiai!
„2018 metais pagrindiniu Rusijos abreviatūra – ir šalies viduje, ir už jos ribų – tapo GRU“, – parašė „Meduza“, Rygoje įregistruotas Rusijos leidėjų internetinis laikraštis („Latvijoje įkurti nepriklausomą rusišką leidinį galima, o Rusijoje – ne“). Ir ne todėl, kad gruodžio pradžioje atšventė įkūrimo 100-metį ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šnipus su diversantais pagyrė: „Būdamas vyriausiasis vadas, aišku, žinau jūsų neperdedant unikalius gebėjimus, neišskiriant ir specialiųjų operacijų…“
Prieš ketvirtį amžiaus Rusijos karo žvalgybos emblema buvo pasirinktas šikšnosparnis: pats neišsiduoda, o viską girdi. Tačiau 2018-aisiais buvo priešingai. Kur tik Rusijos generaliniam štabui priklausantys šnipai skandalingai nepripėdavo ir neprijaukė! Ir pranešimai su #GRU žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo.
Klaida po klaidos
Slaptai.lt jau rašė, kad spalio pradžioje Jungtinėse Valstijose pateikė kaltinimus septyniems asmenims dėl kišimosi į šalies prezidento rinkimus ir kibernetinių atakų prieš tarptautines organizacijas; visi jie yra Rusijos piliečiai ir tarnauja padaliniuose, priklausančiuose GRU – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai. Keturi iš jų, kaip ankstėliau pranešė Nyderlandai, mėgino atakuoti Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) kompiuterinius išteklius Hagoje. Dviem iš šio ketverto jau anksčiau buvo iškeltos baudžiamosios bylos Šveicarijoje (mėgino prisismelkti prie Pasaulinės dopingo kontrolės tarnybos WADA duomenų). Olandai dar pridūrė GRU šnipus mėginus prilįsti prie duomenų, kuriuos sukaupė Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“ katastrofą Ukrainos rytuose (2014) tirianti bendra penkių valstybių tyrėjų grupė (JIT).
Rusų šnipams svilino padus ir kitose Europos šalyse. Metų pradžioje čekai pasigyrė, kad per penkerius metus išaiškino dešimtis Rusijos ir Kinijos šnipų, atskleidė „šalies teritorijoje veikusios vienos Rusijos specialiosios tarnybos žvalgybinį tinklą ir visiškai paralyžiavo jos veiklą“; tarnybos pavadinimo nenurodė, tačiau žinome 2012 metais šioje šalyje apsilankius buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį – gal ne šiaip sau?
Rugsėjo pradžioje Lenkijos prokuratūra pateikė kaltinimą buvusiam Ekonomikos ministerijos darbuotojui bendradarbiavus su GRU 2014–2016 metais. Spalio 5 d. Estijoje suimti du piliečiai, įtariami valstybės paslapčių išdavimu Rusijos karinei žvalgybai – šalies gynybos pajėgų karininkas ir jo tėvas (manoma, kad šiuo atveju irgi padėjo Skripalis). Lapkričio pradžioje sulaikytas Austrijos pulkininkas prisipažino, kad teikė duomenis GRU. Latvija apkaltino GRU keliomis kibernetinėmis atakomis prieš valstybines žinybas (esą darbavosi tie patys – susimovę Šveicarijoje ir Olandijoje).
Kaip prisimename, lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje vienas Klaipėdos gyventojas kaltinamas šnipinėjimu. Jis teikė duomenis „Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos“, kurios pavadinimas nenurodomas, tačiau lengvai atspėjamas žinant, kad rusus domino Lietuvos karinės jūrų pajėgos, NATO karo laivai ir panašiai.
Gruodžio pradžioje sužinojome, kad Ukrainos kontržvalgyba išaiškino GRU agentą, kuris trejus metus dirbo, kaip rašo ukrainiečiai, priešui. Šis pulkininkas, tarnaudamas šalies karinėse oro pajėgose, buvo atsakingas už visos ginkluotųjų pajėgų turimos technikos apskaitą. „Sokratas“ įkliuvo, kai ėmėsi padėti Rusijos karinės žvalgybai išsiaiškinti ukrainiečių laidomo skraidymo aparato konstrukcijos paslaptis (per šiuos bepiločius Rusijos pajėgos Donbase prarado daug technikos). Šnipas veikė ne vienas, tačiau jo bendrų Ukrainos specialiosios tarnybos dar neišaiškino.
Kaip prisimename, rugsėjo pradžioje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei parlamento posėdyje tvirtai pareiškė, kad du Rusijos piliečiai, kuriems prokuratūra pateikė kaltinimą kėsinimusi nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Solsberyje, yra „GRU agentai“ ir kad jų nunuodijimui buvo pritarta „Rusijos valstybės aukščiausiame lygyje“. Naujųjų metų pradžioje britų „The Telegraph“ parašė („How the UK joined the dots from Salisbury Novichok attack to Vladimir Putin“): „Atvirai sakant, praėję metai labai nenusisekė GRU.“ Anot leidinio, pernykštį rudenį ministrė pirmininkė pažadėjo „išardyti“ šalyje GRU tinklus ir dabar matyti, kad pažadas ištesėtas. „Mes tikri, kad žinome viską, kas mums reikalinga žinoti apie Solsberį“, pasakė leidiniui jo šaltinis vyriausybėje. Išaiškinta, kas ir kaip prisidėjo prie šio nusikaltimo, ir kad visa tai buvo vykdoma Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritarus. Didžioji Britanija išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus – beveik visi jie buvo karinės žvalgybos (GRU) ir užsienio žvalgybos tarnybų agentai (SVR). „GRU prireiks dešimtmečių prarastoms pozicijoms Didžiojoje Britanijoje susigrąžinti.“
Separatistams įsakinėjo GRU generolas?
2018 metų pradžioje sužinojome, kad Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos teismas priteisė 25-ių „Boeing 777“ katastrofoje žuvusiųjų giminaičiams $400 milijonų iš buvusio „Donecko liaudies respublikos gynybos ministro“ Igorio Girkino (Strelkovo), tačiau akivaidu, kad ne jis įsakė numušti viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos skrendantį keleivinį lėktuvą. Lapkričio mėnesį 55 žuvusiųjų giminės kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą su ieškiniu Rusijai.
Laukiama nesulaukiama, kada baudžiamoji byla dėl viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos numušto lėktuvo įgulos ir keleivių žūties bus perduota Hagos apygardos teismui. Praėjusių metų pavasarį Nyderlandų saugumo taryba spaudos koferencijoje paskelbė JIT tarpinę išvadą: zenitinių raketų kompleksas „Buk“, iš kurio numušė lėktuvą, į Donecko sritį buvo atgabentas iš Rusijos Federacijos teritorijos ir priklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 53-iai priešlėktuvinės gynybos brigadai. Tačiau tyrėjai dar negalėjo tvirtai pasakyti, ar prie to prisidėjo „Rusija kaip valstybė“. Tyrimą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d.
Netrukus po spaudos konferencijos Hagoje tarptautinės grupės „Bellingcat“ ir Rusijos leidinio „The Insider“ tyrėjai paskelbė nustatę ir antro iš dviejų JIT ieškomų įtariamųjų asmenybę. Jų išvadoje teigiama, jog kelios dienos iki numušant „777“ viename įrašytų telefoninių pokalbių „…mes jau gavome Buk‘ą“ (…у нас уже есть Бук) sako GRU generolas Olegas Ivanikovas. Dar žinomas ir kaip buvęs „Pietų Osetijos gynybos ministras Andrejus Laptevas“ (2006 – 2008) bei „Luhansko liaudies respublikos gynybos ministro patarėjas“ (2014). Iš tikrųjų ne „ministrai“ ar kokie vietiniai vadai įsakinėjo Donecko ir Luhansko srityse kariaujantiems Rusijos kariuomenės padaliniams, teigia tyrėjai, o šis GRU generolas. Tiesiogiai jam pakluso ir ten veikusios privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdinių vadas. Generolas kontroliavo ir ginklų, karinės technikos bei kita tiekimą iš Rusijos. Palaikė ryšį su Maskva ir „netgi siuntė rekomendacijas dėl politinių paskyrimų Putino padėjėjui Vladislavui Surkovui“. Šis „Bellingcat“ ir „The Insider“ tyrimas yra pirmasis atvejis, kai keleivinio lėktuvo numušimas tiesiogiai siejamas su aukšto Rusijos karininko veikimu. Dabar žiūrėsime, ar JIT tyrėjai pripažins šią išvadą įtikinamai pagrindžiama.
GRU laidoti dar per anksti
Prie veiklos prieš Ukrainą priskirtinas ir neįprasto „žanro“ antpuolis, apie kurį pranešė „The Washington Post“. 2015 metų vasaryje daugiau kaip dešimt JAV senatorių elektroninius laiškus, kuriuose organizacijos „Ukrainos patriotai“ vardu aiškino, kad šalyje susiklostė kritinė padėtis, kariuomenėje veši „milžiniška“ korupcija ir prašė atsiųsti į šalį „patyrusių JAV ir NATO specialistų“. Šis prasta anglų kalba parašytas laiškas nesukėlė kokio nors didesnio šurmulio Kongrese, tačiau kontržvalgybininkai jį įsidėmėjo. Mat tai buvo pirmas žinomas GRU veikiančio psichologinių operacijų padalinio mėginimas paveikti amerikiečių politikus. Prašome jūsų pagalbos, bet jūs, sužinoję ukrainiečius jau nepasitikint savo generolais ir šiaip reikalams visiškai pašlijus, tikriausiai nepadėsite…
Šis laiškas radosi GRU padalinyje, kuris žinomas „karinės dalies 54777“ (arba 72) pavadinimu. Ten įsikūręs, kaip tvirtina Vakarų kontržvalgybininkai, Rusijos ginkluotosiose pajėgose veikiantis psichologinio karo operacijų centras. Antai ne per seniausiai, po to, kai Rusijos pasieniečiai apšaudė tris ukrainiečių laivus Juodojoje jūroje, Ukrainos pasienio rajonuose gyvenantys jaunuoliai sulaukė pranešimų, raginančių atvykti į karo tarnybą. Šaukimus, manoma, siuntinėjęs būtent šis psichologinių operacijų centras.
„Karinė dalis 54777“ turi keletą priedangos organizacijų kurios dedasi nekaltomis visuomeninės diplomatijos vykdytojomis, rusų išeivijos interesų gynėjomis, o iš tikrųjų jas slapta valdo GRU (geriausiai žinomos – „InfoRos“, „Institute of the Russian Diaspora“). Pavyzdžiui, 2014 metų vasaryje, prieš Rusijai okupuojant Krymą, minėtos „priedangos“ išplatino pareiškimą, kuriame rusiškų organizacijų Ukrainoje vardu buvo kalbama apie šioje šalyje rusams kylančias grėsmes, bręstančius pavojus ir Rusijos prezidentas prašomas įsikišti. Šis pareiškimas turėjo parodyti tarptautinei bendrijai, sykiu ir Rusijos visuomenei, Ukrainą nesant vieningą.
Dar ši „karinė dalis“, kaip rašoma „The Washington Post“, bendradarbiauja su kitomis psichologines ir kibernetines operacijas vykdančiomis grupėmis, – pavyzdžiui, „Cyber Caliphate“, kurioje susibūrę kibernetiniai diversantai dedasi „Islamo valstybės“ šalininkais. Iš tikrųjų ši grupė yra to paties GRU padalinio skyrius. „Cyber Caliphate“ 2015 metų pradžioje įsilaužė į JAV centrinės karo vadovybės išteklius Twitter‘yje, o 2016 metais įsismelkė į JAV demokratų partijos kompiuterinius tinklus.
Praėjusių metų pavasarį JAV finansų ministerijos paskelbtame naujame sankcijų 19-ai fizinių asmenų ir penkioms kompanijoms Rusijoje vėl randame GRU atstovus: patį Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininką ir tris jo pavaduotojus bei dar du karininkus. Amerikiečiai juos pripažino tiesiogiai atsakingais už tai, kas atsitiko Ukrainoje 2017 metų vasarą. Birželio 28-ąją, Ukrainos konstitucijos diena, itin žalingas kibernetinis virusas „NotPetya“ ištrynė duomenis bankų, energetikos kompanijų, oro uostų, aukštų vyriausybės valdininkų kompiuteriuose. „NotPetya“ padarė žalos ir Danijoje, Jungtinėse Valstijose. Baltuosiuose rūmuose ši diversija buvo pavadinta „labiausiai niokojama ir daugiausia nuostolių padariusia kibernetine ataka istorijoje“. Teigiama tai buvus tos pačios „karinės dalies 54777“ kibernetinius diversantus.
„Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti“, – pašiepė anekdotų herojais tapusius GRU agentus Rusijos karinių pajėgų specialistas Maiklas Kofmanas iš Vudro Vilsono tarptautinio centro Vašingtone. Rusijos leidiniui „Komsomolskaja pravda“ specialiųjų tarnybų istorikas, žvalgybos veteranas Michailas Bogdanovas pasakė ne visiškai pritariantis „The Telegraph“ parašyta, kad GRU prireiks dešimtmečių nuo pastaraisiais metais patirtų smūgių atsigauti. Visur specialiosios tarnybos patiria nesėkmių. „Nurašyti ir laidoti GRU per anksti“. Rusijos karo žvalgyba savo veiklos srityje tebelieka dar labai pajėgi organizacija. Jis nemanąs karo žvalgybos vadovybę esant tokią neišmanią, kad „dėtų kiaušinius į vieną krepšį“. Negali visos operacijos būti vykdomos vienų ir tų pačių žmonių. Kita vertus, būdavo GRU ir SVR visiškai netekus rezidentūrų užsienyje, tačiau jos vėl rasdavosi ir tęsdavo operacijas.
Apie pastaruosius Rusijos karinės žvalgybos (GRU) nuotykius kuriami anekdotai. Kiti sako GRU esant stiprų ir klastingą priešininką, todėl kalbėti, kad veikia kažin kokie nevykėliai, reiškia nematyti GRU padarytos žalos ir negerbti aukų atminimo. Budrieji primena: o kas padėjo Kremliui atplėšti nuo Gruzijos Abchaziją su Pietų Osetija? Okupuoti Krymą ir įsibrauti į rytines Ukrainos žemes? O kas rengė valstybės perversmą Juodkalnijoje 2016-ųjų rudenį? Apie tai – kitą kartą.
2019.01.15; 16:55
Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.
„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.
„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.
„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.04; 01:30
