VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiais metais, artėjant vasaros sezonui, neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai greičiausiai išaugs, prognozuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, generolas Rustamas Liubajevas.
Apie tai VSAT vadovas kalbėjo penktadienį, pristatinėdamas tarnybos 2022 m. veiklos ataskaitą. Anot R. Liubajevo, nors pasieniečių, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų dėka pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės krizę, spaudimas iš Minsko režimo, pasitelkiant neteisėtą migraciją, nemažėja.
„Spaudimas iš Baltarusijos režimo išlieka. Jeigu 2018 m. į Lietuvos teritoriją neįleisti daugiau negu 8 tūkstančiai migrantų, tai pernai tokių buvo daugiau negu 11 tūkstančių“, – VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.
Jis teigė, kad, nepaisant to, jog šių metų pradžioje stebimas sumažėjęs neteisėtos migracijos srautas, atšilus orams, VSAT vado teigimu, situacija vėl pasikeis.
„Metų pradžioje sumažėjo srautai (neteisėtos migracijos iš Baltarusijos – ELTA), tačiau artėjant vasaros sezonui, srautai greičiausiai išaugs“, – dėstė R. Liubajevas.
Pristatinėdamas 2022 m. VSAT veiklos ataskaitą tarnybos vadas džiaugėsi, kad valstybės sienos kirtimo atvejų išaiškinamumo rodikliai auga. R. Liubajevo teigimu, 2022 m. iš visų fiksuotų sienos kirtimo tvarkos pažeidimų atvejų 91,3 proc. pavyko nustatyti pažeidimą padariusius asmenis, 2021 m. šis rodiklis siekė 95,6 proc., 2020 m. – 82,5 proc.
VSAT vadas R. Liubajevas, kalbėdamas apie neteisėtos migracijos srautų valdymą, pasidžiaugė, kad pasieniečiams vis dažniau pavyksta identifikuoti asmenis, kurie neteisėtai gabena kitus žmones per sieną.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Pernai nustatyti 231 migrantų gabentojai, 2021 m. nustatyti 100 gabentojų“, – statistiką pristatė pasieniečių vadas.
VSAT ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. daugiausiai neteistų migrantų gabeno ukrainiečiai – 76. Taip pat pernai, kaip rodo pasieniečių statistika, dažnai neteisėtai migrantus gabeno ir lietuviai (27) bei Sakartvelo piliečiai (23).
VSAT ataskaitoje rašoma, jog 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apgyvendinti 151 neteisėtas migrantas, kai 2021 m. rugsėjį tokių buvo 2060.
Pasak R. Liubajevo, auga ir iš Lietuvos išvykstančių neteisėtų migrantų srautas. Statistika rodo, kad 2021 m. savanoriškai iš Lietuvos į kilmės šalis išvyko 400 migrantų, priverstinai buvo grąžinti 56, pernai savanoriškai Lietuvą paliko 679 neteisėti migrantai, priverstinai į kilmės šalis grąžinti 55.
„Pagal šiuos rodiklius Europoje esame vieni iš lyderių, kalbant apie proporcijas tarp neteisėtų migrantų, sulaikytų prie valstybės sienos, ir organizuotų migrantų grąžinimo“, – aiškino R. Liubajevas.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu moderniomis sienos apsaugos stebėjimo sistemomis padengta 55 proc. sienos su Baltarusija, o iki metų pabaigos jomis bus stebima jau visa siena. Tai, anot ministrės, yra asmeninis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo įsipareigojimas.
„Šiuo metu apie 55 proc. išorės sienos su Baltarusija yra padengta sienos stebėjimo sistemomis. Yra įsipareigojimas ir tikslas, prisiimta asmeninė VSAT vadovo atsakomybė, kad iki metų pabaigos sienos stebėjimo sistemos padengs visą ruožą“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Tai yra labai svarbu“, – pabrėžė ministrė.
Ji argumentavo, kad neseniai pabaigtą statyti fizinį barjerą gadina ne tik neteisėtai į Lietuvą patekti bandantys migrantai, bet ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Matome, ką šiandien daro mūsų kaimynų pareigūnai. Kaimynų pareigūnai turi ne tik kad būtinąsias priemones, bet kartu nešiojasi fizinio barjero gadinimo priemones, turi tam tikrą taktiką ir metodiką, kaip fizinį barjerą gadinti, jį gadina, stumia migrantus“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė kiek anksčiau yra minėjusi, kad stebėjimo sistemos iš viso dengia apie 70 proc. visos Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija. Sistemai įrengti Europos Sąjunga yra skyrusi 70 mln. eurų.
R. Liubajevas tuomet sakė, kad rengiama stebėjimo įranga yra viena moderniausių naudojamų Europoje, pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
Dabar Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Baltarusijos pareigūnai ir toliau gadina Lietuvos pasienyje iškilusį fizinį barjerą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Galime teigti, kad fizinis barjeras yra gadinamas tyčia. Baltarusijos pareigūnai norėdami mums atkeršyti fiziškai gadina ir tai daro demonstratyviai, net matant mūsų sistemoms. Nors didžioji dalis gadinimų fiksuojama ten, kur mes tos sistemos neturime“, – penktadienį Pūškų pasienio užkardoje žurnalistams sakė VSAT vadas.
Kaip teigė R. Liubajevas, sučiupti fizinį barjerą gadinančius asmenis yra sudėtinga, mat į įvykio vietą atvykus Lietuvos pareigūnams šie iš karto pasišalina. Tuo tarpu Baltarusijos struktūros į tokius atvejus nereaguoja, net Lietuvos pasieniečiams apie tai pranešus.
„Jei matome atvejus, mūsų patrulis vyksta į įvykio vietą ir tas gadinimas nutraukiamas. Tada pareigūnai arba migrantai iš karto pasišalina į Baltarusijos teritorijos gilumą. Mes fiksavome Baltarusijos pareigūnų gadinimo atvejus, net pateikėme oficialų raštą dėl to. Atsakymo arba visai nėra, arba atsakymas yra toks, kad gadinimo atvejo nustatyti nepavyko“, – teigė VSAT vadas.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, akivaizdu, kad prieš Lietuvą toliau tęsiasi hibridinė ataka.
„Baltarusijos pareigūnai nebendradarbiauja su mumis, jie prieš mus organizuoja hibridinę ataką“, – sakė A. Bilotaitė.
Jei barjerą gadinantys asmenys būtų sulaikyti, jiems būtų pritaikytos sankcijos.
„Fizinis barjeras yra pastatytas valstybės teritorijoje. Toks asmuo būtų sulaikytas ir jam pritaikytos sankcijos dėl valstybės sienos pažeidimo ir, antra, dėl turto gadinimo“, – sakė VSAT vadas, pridurdamas, kad su fizinio barjero rangovais jau sutarta sutvarkyti nustatytas pažeistas barjero vietas.
„Susitarta su rangovais, kad dalis pažeidimų ar sugadintų ruožų bus sutvarkyta. Šiuo metu deriname klausimą dėl papildomo finansavimo skyrimo mums iš sutaupytų lėšų fizinio barjero diegimui“, – teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas akcentuoja, kad situacija pasienyje su Baltarusija vėl darosi vis labiau įtempta – stebimas į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srauto padidėjimas. VSAT vado teigimu, neteisėti migrantai valstybės sieną bando kirsti didesnėmis grupėmis, dažniausiai tuose pasienio ruožuose, kuriuose nėra įdiegtas fizinis barjeras. R. Liubajevo teigimu, fiksuojama ir pasienyje nutiestos tvoros gadinimo atvejų, pasak jo, kartais prie jų prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
Fiksuojamas neteisėtų migrantų srauto didėjimas
R. Liubajevas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautas.
„Bendra situacija iš tikrųjų yra įtempta. Matome neteisėtų migrantų srautų didėjimą pastaruoju laikotarpiu, tai tikrai neramina, siena saugoma sustiprintu režimu. Dabar mes deriname su kitomis institucijomis, taip pat planuojame ir savo pajėgas sustiprinti prie sienos su Baltarusija. Labai panaši situacija ir prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Tai tos tendencijos yra bendros ir kai tik didėja srautai pas mus, tie srautai didėja taip pat ir pas kaimynus“, – Eltai teigė R. Liubajevas, pažymėdamas, kad prie Latvijos sienos neteisėtų migrantų srautai gerokai mažesni.
Jis akcentuoja, kad ypatingai neraminanti situacija šiuo metu yra Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože.
„Jeigu pirmame šių metų pusmetyje ir praeitais metais dauguma neteisėtų migrantų buvo sulaikoma būtent Varėnos pasienio rinktinės ruože, šiuo metu nemažai jų sulaikoma ir Vilniaus. Tai mums būtinai reiktų optimizuoti savo pajėgas būtent Vilniaus pasienio rinktinės ruože“, – akcentavo jis.
VSAT vadas mano, kad neteisėtų migrantų srautai vėl išaugo dėl palankių klimato sąlygų vasaros laikotarpiu. Pasak jo, panašios tendencijos yra fiksuojamos ir prie kitų Europos Sąjungos sienų.
R. Liubajevo vertinimu, neteisėtų migrantų bandymai patekti į Lietuvos teritoriją greitu metu greičiausiai nesiliaus, todėl, pasak jo, fizinio barjero diegimas pasienyje su Baltarusija yra nepaprastai svarbus.
„Mes matome, kad beveik visi neteisėti migrantai šiuo metu atvyksta į Baltarusiją per Rusijos Federaciją, per Maskvą arba per kitus miestus. Toliau vyksta kitomis transporto priemonėmis Baltarusija ir tada šturmuoja Lietuvos ir Baltarusijos arba Lenkijos ir Baltarusijos sieną“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai aš manyčiau, kad tokia situacija išliks pakankamai ilgą laikotarpį, dėl to tikrai negalime atsipalaiduoti, toliau turime tęsti tokių svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, tai yra fizinio barjero diegimą prie sienos, stebėjimo sistemų kūrimą prie mūsų sienos su Baltarusija“, – pridūrė jis.
VSAT vado teigimu, planuojama, kad iki rugsėjo fizinio barjero diegimo projektas prie sienos su Baltarusija bus visiškai užbaigtas, pasak jo, iki metų pabaigos planuojama užbaigti ir sienos stebėjimo sistemų diegimą.
„Be to, kaip ir minėjome, mes optimizuojame savo pajėgas, pritraukiame papildomas pajėgas iš kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių, taip pat deriname ir su kitomis institucijomis, su Lietuvos kariuomene, su Lietuvos policija dėl papildomų resursų skyrimo. Kad galima būtų suvaldyti situaciją, tokią, kokia ji yra šiuo metu prie sienos su Baltarusija“ , – pabrėžė jis.
Fiksuojama fizinio barjero gadinimo atvejų
R. Liubajevas taip pat atkreipia dėmesį, kad yra fiksuojama ir fizinio barjero gadinimo atvejų. VSAT vado teigimu, kartais prie to prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Būna tokių atvejų, kai tvora buvo gadinama, arba buvo bandoma perlipti per tvorą. Beje, reikėtų paminėti, kad kartais prie tokių bandymų prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai padedant migrantams perlipti per tvorą arba gadinant fizinį barjerą“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak VSAT vado, kol kas fizinio barjero gadinimo atvejai yra pavieniai, nes migrantai dažniau renkasi į Lietuvą bandyti patekti kertant tuos ruožus, kuriuose tvora nėra įrengta. Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Dažniausiai dabar tų pažeidimų yra fiksuojama ten, kur dar nėra tos tvoros, arba ten, kur neplanuojama statyti tvoros, arba fizinio barjerą dėl tam tikrų gamtinių ir geografinių ypatumų. Tai tokių atvejų irgi yra nemažai. Tai tvoros gadinimo atvejai kol kas yra pavieniai. Kartais mūsų pareigūnams pavyksta laiku pastebėti tokį bandymą, laiku sureaguoti ir tokiu atveju neteisėti migrantai pasitraukia į Baltarusijos teritorijos gilumą“, – sakė jis.
Nors R. Liubajevas akcentuoja fizinio barjero pasienyje su Baltarusija svarbą, tačiau, pasak jo, saugant valstybės sieną taip pat labai svarbus ir kitų kompleksinių priemonių taikymas.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad fizinis barjeras yra puiki priemonė, tačiau turi būti taip pat kitomis priemonėmis saugoma siena ir stebėjimo sistemos, optimizuotos pajėgos prie valstybės sienos, kurios galėtų reaguoti į tuos valstybės sienos pažeidimus. Nes jeigu mes tik fiksuosime valstybės sienos pažeidimą ir neturėsime galimybių reaguoti arba sulaikyti tuos neteisėtus migrantus, tai jokios naudos iš tos sistemos arba iš fizinio barjero nebus. Mes tiesiog matysime, kad vyksta pažeidimas, bet nieko realiai padaryti negalėsime. Dėl to sienos apsaugos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai“, – pabrėžė R. Liubajevas.
Migrantai bando patekti didesnėmis grupėmis
VSAT vadas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos sieną nelegaliai dažniausiai bando kirsti migrantai iš Afganistano, Sirijos, Tadžikistano, įvairių Afrikos šalių piliečiai. Dažniausiai, pasak jo, sieną kirsti bandoma Baltarusijos pasieniečių suformuotomis migrantų grupėmis, kurios paprastai būna sudarytos iš įvairių šalių piliečių.
„Pavyzdžiui praeitą savaitę buvo sulaikytos pakankamai didelės grupės. Tos grupės buvo sudarytos iš įvairių šalių atstovų. Tai rodo, kad tos grupės iš tikrųjų yra formuojamos Baltarusijos pasieniečių pagalba, nes realiame gyvenime vienoje grupėje trijų ar keturių pilietybių asmenų Europoje pakankamai retai pasitaiko. Kaip taisyklė, grupėje būna vienos šalies atstovai“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai tokie atvejai, kai grupė yra trijų-keturių valstybių ir ne tik iš to paties regiono: iš Afrikos, iš Azijos, rodo, kad tos grupės dirbinai sudaromos ir tiesiog siunčiamos Baltarusijos pasieniečių pagalba į Lietuvą arba į Lenkiją“, – taip pat pažymėjo jis.
Per pastarąją savaitę padaugėjo Baltarusijos pareigūnų jėga per sieną į Lietuvą stumiamų migrantų skaičius Dieveniškių kilpos pasienio ruože, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
„Per paskutinę savaitę padaugėjo atvejų, kai Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai jėga stumia neteisėtus migrantus Gintaro Žagunio užkardos ruože. Pavyzdžiui, vakar buvo neįleistas 71 neteisėtas migrantas ir jie visi bandė atvykti į Lietuvą būtent per šios užkardos ruožą. Tokių grupių buvo ir šiandien“, – žurnalistus pasienio ruože Dieveniškėse informavo R. Liubajevas.
Pasak jo, šiame pasienio poste bus didinamos sienos apsaugos pajėgos, pasitelkiami kariai.
„Siena kontroliuojama ir stebėjimas vykdomas sustiprintu režimu. Taip pat vyksta ir fizinio barjero, ir stebėjimo sistemų įrenginėjimo darbai“, – sakė VSAT vadas.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas žurnalistams teigė, kad Dieveniškių pasienio ruože netrukus bus baigta diegti nauja stebėjimo sistema.
Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kapčiamiesčio pasienio užkardoje trečiadienį apsilankęs Valstybės sienos apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos pasieniečiai girdi sunkiosios technikos judėjimą Baltarusijos teritorijoje. Pasak VSAT vado, tai galimai signalizuoja, kad prie Lietuvos sienos yra gabenami neteisėti migrantai.
„Judėjimas prie valstybės sienos vyksta. Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkios technikos garsus Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas yra tas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų ir jie stumiami į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams teigė į Kapčiamiestį atvykęs R. Liubajevas.
Vis dėlto kol kas, pasak VSAT vado, per trečiadienį buvo sulaikyta tik 10 Lietuvos sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų.
„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastosios padėties situacija pasienio ruože ir 5 kilometrų ruože nuo pasienio ruožo ribos, situacija buvo labai rami, nebuvo nei vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas visą laiką man, kaip VSAT vadui, šiek tiek kelia nerimą“, – sakė R. Liubajevas.
„Pirma grupė 10 asmenų buvo sulaikyta prieš valandą, toliau stebėsime situaciją prie valstybės sienos. Taip pat per naktį nebuvo pastebėta labai didelių grupių, buvo matomos trys neteisėtų migrantų grupės mūsų užkardų ruožuose. Tai iki 10 asmenų dvi grupės ir apie 30 asmenų grupė“, – pridūrė jis.
VSAT vadas teigia kol kas negalintis prognozuoti, kiek neteisėtų migrantų gali būti susibūrę Baltarusijos teritorijoje netoli Kapčiamiesčio.
„Mes matome, kad neteisėtų migrantų srautai didėja, tai faktas, kad neteisėtų migrantų yra prie mūsų sienos, mes jų dažniausiai nematome, nes jie būna miškuose ir kartais jie bando atvykti“, – sakė jis.
Vis dėlto, R. Liubajevo teigimu, tarnyba tokių palapinių miestelių, kokius migrantai įkūrė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, prie Lietuvos kol kas nepastebima.
„Mes tokių kaimelių nematome. Visą naktį mes naudojame sraigtasparnius, iš kurių buvo stebima situacija Baltarusijos pusėje. Tokių kaimelių nepastebėjome. Buvo pastebėtos trys grupės, kurios buvo vietoje, buvo deginami laužai, tačiau kaimelių nematėme“, – teigė R. Liubajevas.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad tiek jis, tiek ir kiti Lietuvos – Baltarusijos pasienį saugantys pareigūnai sulaukia grasinimų. Jo teigimu, tai, ko gero, Baltarusijos specialiųjų tarnybų inicijuota spaudimo priemonė. Kita vertus, pažymi R. Liubajevas, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl VSAT nenori, kad žiniasklaida pasienyje fiksuotų, kaip vykdomi nelegaliai sieną kirsti ketinančių migrantų „neįleidimo veiksmai“.
„Kol kas mes nelabai norėtume, kad būtų fiksuojami neįleidimo veiksmai. Tai yra susiję su dviem pagrindiniais aspektais. Pirmiausiai su mūsų pareigūnų saugumo aspektu. Mūsų pareigūnai, kurie dalyvavo šioje veikloje, gali susilaukti grasinimų. Ir tokių atvejų yra. Daugelis iš mūsų gauna grasinimų, asmeniškai aš gavau jų tikrai nemažai. Tačiau aš esu pakankamai viešas asmuo ir tikrai nesunku mane identifikuoti kaip tarnybos vadą ir žinutes siųsti man. Tačiau pakankamai dažnai tai buvo daroma ir su pareigūnais, kurie dalyvavo arba neįleidimo procedūroje, arba tiesiog organizuojant valstybės sienos apsaugą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Liubajevas.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
„Kitas aspektas yra susijęs su taktiniais dalykais. Mūsų pareigūnai, vykdydami tuos neįleidimus, atlieka veiksmus, kurie turi didelę reikšmę taktikos prasme. Tikrai nenorėtume, kad ta informacija būtų lengvai prieinama Baltarusijos Respublikos specialiosioms tarnyboms“, – teigė VSAT vadas.
R. Liubajevas neabejojo, kad šie grasinimai yra organizuojami būtent Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Pagal mūsų informaciją ir praktiką, tai yra Baltarusijos specialiųjų tarnybų poveikio priemonė. Ji mane šiek tiek juokina, kadangi jei man rašytų arabų teroristinių organizacijų atstovai, jie tai parašytų arba arabų kalba, arba lietuvių, arba rusų kalba. Bet dabar sulaukiu tik angliškai parašytų pranešimų. Labai juokingo turinio pranešimai“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, jam rašyta iš netikrų paskyrų, kurios buvo sukurtos vos kelios minutės iki grasinamos žinutės išsiuntimo. Išsiuntus laišką, akcentavo jis, paskyros buvo ištrinamos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad jau nuo šeštadienio pasieniečiams į pagalbą užtikrinant sienos su Baltarusija apsaugą ateis 260 Lietuvos karių.
„Nuo rytojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybai pradeda talkinti Lietuvos kariuomenė. Iš viso planuojama sienos apsaugai skirti 260 Lietuvos kariuomenės karių. Visi šie kariai bus dislokuoti prie valstybės sienos ir sustiprins kiekvienos užkardos apsaugą“, – penktadienį žurnalistams sakė VSAT vadas.
Jo teigimu, stabdant nelegalių migrantų srautus iš Baltarusijos, į pagalbą pasieniečiams ateis ir kitų institucijų pareigūnai.
„Planuojame padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų skaičių prie valstybės sienos, taip pat pritraukti kitų institucijų atstovus ir pareigūnus. Šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra apie 190 sargybų – apie 360 pareigūnų. Tai yra VSAT pareigūnai, policijos ir viešojo saugumo tarnybos bei kitų institucijų pareigūnai“, – teigė jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Praėjusių metų gruodį pareigas eiti pradėjęs naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sukurti itin pažangią sienos apsaugos sistemą. Pasieniečių vado teigimu, net kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lydere.
Kartu VSAT vadovas neslepia, kad srityje yra ir problemų: pavyzdžiui, dalis visuomenės palankiai žiūri į kontrabandinių prekių vartojimą, taip pat pasienio tarnyboje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Vis dėlto šiuo klausimu R. Liubajevas griežtas – jo tvirtinimu, VSAT taiko nulinę toleranciją korupcijai ir dės visas pastangas kovai su šiuo reiškiniu.
Generolas taip pat tikina, kad tarnybai būtina gerinti pasiruošimą krašto gynybos funkcijoms – karo atveju pasienio pareigūnai tampa kariuomenės dalimi. Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu R. Liubajevas taip pat įvertino kalbas apie Europai gręsiančią naują migrantų krizę, pakomentavo nelegalios migracijos aktualumą Lietuvai bei apžvelgė VSAT pareigūnų indelį į koronaviruso plitimo pažabojimą.
– Pradėkime nuo europinio masto klausimo. Jūs beveik vienuolika metų dirbote Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ Varšuvoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į įtampą tarp Sirijos ir Turkijos, pradėta kalbėti apie potencialią dar vieną pabėgėlių krizę. Kiek tai aktualu Lietuvai?
– Betarpiškai tai nėra aktualu. Kol kas situacija prie mūsų išorės ES sienų yra kontroliuojama, tačiau, kadangi mes visi esame ES ir užtikriname mūsų visų išorės sienų apsaugą, tai čia yra ir mūsų rūpestis. Galima sakyti, kad, kalbant apie nelegalią migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tranzitinė valstybė. Kadangi per beveik 30 metų pavyko sukurti sistemą – tai ir techninės sistemos prie mūsų išorės sienų, ir mūsų profesionali tarnyba, tai tas nelegalių migrantų patekimas į ES yra pakankamai apsunkintas. Dėl to pasirenkami kiti maršrutai.
Vis dėlto, kadangi esame ES, esame atsakingi už mūsų tą bendrą išorės sieną, tad negalime likti abejingi ir turime kolegoms padėti. Jeigu kalbame apie situaciją prie Turkijos ir Graikijos sienos, kur paskutiniu metu nemažai problemų ir atvyksta labai daug nelegalių migrantų, tai mes planuojame prisidėti ir padėti Graikijos pareigūnams. Šiuo metu aktyviai ruošiamės dalyvauti „Frontex“ organizuojamoje greito reagavimo operacijoje, kur dalyvaus mūsų pareigūnai su techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mes jau turime patvirtinimą, kurį gavome iš „Frontex“ agentūros, kad keturi mūsų pareigūnai galės dalyvauti toje bendroje operacijoje. Ji planuojama kol kas dviem mėnesiams, po to bus vertinama situacija. Jeigu bus to greito reagavimo poreikis, tai operacija bus vėl pratęsta.
Taigi, kol kas mes kalbame apie dviejų mėnesių laikotarpį, o į operaciją vyktų keturi mūsų pareigūnai. Pagal nustatytą tvarką planuojama, kad pareigūnai pradės darbą jau kovo 11 d. – t. y. tada jau bus prie sienos ir vykdys „Frontex“ užduotis, padės Graikijos pareigūnams užtikrinti kontrolę.
Noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai, jog situacija prie mūsų sienų stabili, visą laiką turime būti pasiruošę, nes tie srautai gali keistis. (…). Gali būti, kad tie migrantų srautai atsiras prie mūsų sienų, tačiau kol kas neturime indikacijų, kad artimiausiu metu nelegalūs migrantai bandys patekti į ES per mūsų išorės sienas.
– Ar kritikuojančių pabėgėlių įleidimą asmenų nepasitikėjimas žmonėmis, bėgančiais nuo karo, yra pagrįstas? Visuomenėje vyrauja įvairiausių stereotipų.
– Aš, kaip teisėsaugos pareigūnas, karininkas, manau, kad mes turėtume kovoti ne prieš migrantus, o būtent prieš tuos, kurie tą nelegalią migraciją organizuoja ir gauna pelnus. Kalbu apie nusikaltėlius, nusikaltėlių grupuotes. Manau, kad tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Teko asmeniškai pačiam žiūrėti ir matyti, kokiomis sąlygomis žmonės atvyksta prie išorės ES sienų. Žinome, kad nemažai tų žmonių žūsta.
Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Viduržiemio jūros regioną, tai tikrai kol kas neturime tikslių duomenų, kiek žmonių, bandydami patekti į Vakarų Europą arba ES, tiesiog tame kelyje žūsta. Tai tikrai yra žmonių tragedija ir aš manau, kad būdami teisėsaugos pareigūnais, pasieniečiais, mes turime vis dėlto išlikti žmonėmis. Jeigu žmonėms tokia pagalba yra reikalinga, tai turime tą pagalbą jiems suteikti ir gerbti tas principines laisves bei užtikrinti tų žmonių saugumą ir laisvę.
Mūsų pagrindinis darbo objektas turi būti vis dėlto tie nusikaltėliai. Turime kovoti ne prieš žmones, o būtent prieš nusikaltėlius.
– Pasukime kalbą kontrabandos link. Ar kontrabandos mastai Lietuvoje keičiasi? Kokias prekes bandoma pervežti dažniausiai?
– Bendra situacija valstybėje gerėja – kontrabandos mastai nuolat mažėja, nes čia mūsų pagrindinis susirūpinimas ir problema.
Vis dėlto mus šiek tiek neramina kontrabandos tabako gaminiais augimo tendencija, kurią mes pastebėjome praeitais metais – ji padidėjo. Ši situacija mus šiek tiek neramina.
Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai efektyvią sistemą prie mūsų išorės sienų ir situacija iš esmės keičiasi. Jeigu prieš 8-10 metų tikrai turėjome nemažai problemų su kontrabanda prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos – Kaliningrado srities, tai dabar pagrindinis mūsų rūpestis yra siena su Baltarusija, kur turime nemažai tokių atvejų.
Beje, ne tik su išorės sienomis turime problemų, bet ir su vidaus. Konkrečiai kalbu apie mūsų sieną su Latvija. Turime nemažai duomenų ir informacijos, kad didelė dalis kontrabandinių cigarečių pas mus patenka ir per Lietuvos-Latvijos sieną. Šiuo atveju mes aktyviai dirbame su mūsų Latvijos kolegomis, bandome dalintis savo patirtimi, kuriant stebėjimo sistemas, nes šių sistemų dėka, aš manau, mums pavyko iš esmės situaciją suvaldyti.
Aišku, dar lieka tam tikrų sienos ruožų, kur sistemų nėra – ten tokių (tabako gaminių kontrabandos – ELTA) atvejų daugėja, tad vertinant situaciją, rizikas, turėtume dar daugiau pasistengti ir galbūt daugiau priemonių taikyti. VSAT atsakinga už taip vadinamą „žaliosios“ sienos (Lietuvos pasienis miškuose, laukuose, vandens telkiniuose – ELTA) kontrolę, o kontrolės punktuose už kovą su kontrabanda atsakinga Muitinė, tačiau mes turime bendradarbiauti. Praeitą savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu ir planuojame aktyvuoti tą bendradarbiavimo schemą bei organizuoti daugiau bendrų operacijų. Turime kartu keistis informacija, organizuoti bendras operacijas, turime gerų kontaktų ir su mūsų kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, taigi galime galvoti ir apie informacijos apsikeitimą, gaunant ją iš mūsų partnerių, tarkime, Baltarusijoje.
Taigi, situacija yra kontroliuojama, tačiau tikrai manome, kad dar padirbėti šioje srityje reikės.
– Ar VSAT, vykdydama pasienio stebėseną kartu su Muitine, yra pastebėjusi, kad tam tikroms prekėms atsiradę draudimai ar apribojimai indikuoja didesnius kontrabandos pasienyje mastus?
– Sakyčiau, kad kontrabanda – tas reiškinys, kuris egzistavo ko gero dar nuo Romos imperijos laikų ir matyt tas reiškinys išliks kol bus ekonomikos ir kainų skirtumai. Mūsų – ir VSAT, ir Muitinės pagrindinis uždavinys būtų padaryti taip, kad tas verslas nebūtų tiek pelningas.
Kol išliks labai didelis kainų skirtumas, tai matyt tų atvejų bus. Mes turime padaryti kiek įmanoma daugiau, kad tas verslas būtų nebe toks pelningas. Jeigu žiūrėsime į situaciją, kuri yra prie Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, tai papildomų priemonių dėka ta kontrabanda tapo ne tokia pelninga ir dėl to ten tie kontrabandos mastai mažėja. Kuo labiau mūsų visuomenė toleruos kontrabandinių prekių naudojimą, vartojimą, tai tikrai mes tų problemų turėsime.
Reikia taip pat įvertinti ir socialinę situaciją, kuri regionuose yra skirtinga. Kaip ir minėjau, visuomenė dar pakankamai daug toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Aišku, situacija keičiasi, bet iš tikrųjų kol tie aspektai išliks, tol mes kovosime su kontrabanda.
– Pakalbėkime apie pastarųjų savaičių aktualijas. Plintant koronavirusui ne tik paskelbta ekstremali situacija, tačiau imamasi įvairiausių papildomų saugumo priemonių. Eltai esate sakęs, kad pareigūnai budi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliuose, o prie ES išorės sienų budi ir visuomenės sveikatos specialistai. ES lyderiai sako, kad Šengeno erdvėje judėjimas toliau liks laisvas. Visgi, jeigu epidemijos mastai plėstųsi, ar situacijos valdymą palengvintų vėl įrengti, kad ir laikini, kontrolės punktai Šengeno erdvėje?
– Jeigu mes kalbame apie pasienio kontrolės procedūrų atstatymą prie vidaus sienų, tai mes vis dėlto kalbame apie dokumentų patikrinimą, asmenų, kurie vyksta per valstybės sieną bei transporto priemonių patikrinimą. Šiuo atveju, jeigu mes norėtume apsisaugoti nuo koronaviruso, tai matyt tos priemonės nelabai padėtų. Mes kalbame daugiau apie prevencinių priemonių taikymą ir pirmiausia kalbu apie informavimą bei žmonių stebėseną.
Kaip ir minėjau, mūsų pareigūnai visuose kontrolės punktuose – ten, kur nėra Visuomenės sveikatos centro atstovų arba kariškių, padeda vykdyti stebėseną, registruoja tuos žmonės, kurie atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų ir teikia informaciją. Ta kontrolė vykdoma ir prie išorės sienų, ir prie vidaus. Prie vidaus sienų tos priemonės taikomos pasirinktinai, nes ten mes negalime taikyti sisteminių patikrinimo procedūrų. Taigi, mūsų pareigūnai pasirinktinai stabdo transporto priemones, bando sužinoti, iš kokių regionų vyksta žmonės. Kaip ir minėjau, jeigu asmenys atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų, jie yra registruojami, fiksuojami, jiems yra teikiama informacija.
– Ar jau kreipėtės į valstybės rezervą dėl papildomų apsaugos priemonių pareigūnams?
– Kreipėmės. Šiuo metu ta informacija iš įvairių institucijų renkama, mes prašymą teikėme operacijų centrui, nes tų poreikių iš tikrųjų yra. Vis dėl to mes manome, kad mūsų pareigūnai nėra toje rizikos grupėje, kadangi prie vidaus Šengeno valstybių reisų mes kontrolės neatliekame, tai, jeigu tokie reisai, kaip iš Šiaurės Italijos egzistuoja, ten mūsų pareigūnai patikrinimo procedūrų nevykdo.
Kalbant apie išorės sienas, mes kalbame apie Baltarusijos, Rusijos Federacijos piliečius arba ES piliečius. Nėra taip, kad mūsų pareigūnai būtų tos rizikos grupėje, juolab, kad jie dažniausiai bendrauja pakankamai dideliu atstumu su keleiviais.
Taigi, operacijų centras turi įvertinti visus aspektus. Galbūt daugiau tų priemonių reikia skirti medicinos įstaigoms, bet mūsų visa informacija pateikta ir laukiame, koks bus sprendimas. Neabejotinai, mes šiek tiek tų apsaugos priemonių gausime, bet šiam momentui esame aprūpinti.
– Pakalbėkime apie pačius VSAT pareigūnus. Vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti Šalčininkų policijos pareigūnas ir Purvėnų užkardos pasienietis, kurie įtariami neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis. Kaip pranešė VSAT, šie iš traukinio išmestas nelegalias cigaretes krovę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos. Kokias priemones ir pastangas deda VSAT, siekdama užtikrinti maksimalų pareigūnų sąžiningumą?
– Ši tema yra labai jautri ir man asmeniškai – kaip žmogui, piliečiui, karininkui tokia su korupcija susijusi situacija yra netoleruotina. Kiekvienas toks atvejis man, kaip karininkui, yra tarsi pažeminimas. Aš manau, kad mes tikrai turime su tuo kovoti.
Turiu pripažinti, kad tokių apraiškų mes vis dar turime. Aišku, tie korupcijos mastai mažėja. Jeigu mes lyginsime situaciją prie mūsų sienų prieš 15-20 metų ir dabar, tai dabar kalbame apie visiškai kitokią situaciją, tačiau tai yra viena iš mano prioritetinių veiklos sričių. Mes pasitvirtinome kovos su korupcija veiksmų planą, kuriame yra numatyta nemažai įvairių priemonių: ir mokymai mūsų pareigūnams, ir patikrinimai. Tų priemonių tikrai planuojama nemažai, žinoma, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais, taigi planų dirbti su mūsų pareigūnais turime nemažai.
Tikrai neslėpsime tų atvejų, kiekvieną iš jų bandysime išsiaiškinti ir to tikrai netoleruosime – taikysime nulinę toleranciją korupcijai. Beje, gyvename demokratinėje valstybėje, kartais labai sudėtinga yra įrodyti mūsų pareigūnų kaltę. (…) Mes turime ir kitokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, prevenciniai pokalbiai. Pas mus taip pat egzistuoja Imuniteto valdyba, kuri atsakinga už kovą su korupcija, tad mes tikrai stiprinsime šios valdybos pajėgumus bei bandysime su korupcija tarnyboje kovoti.
– Jūs VSAT vadovu dirbate mažiau nei pusę metų. Kaip sekasi bendrauti su profsąjungomis? Kokius matote didžiausius iššūkius?
– Dialogas tikrai vyksta pakankamai aktyviai. Noriu pasakyti, kad tuo dialogu esu tikrai patenkintas bei vertinu profsąjungas ir apskritai socialinius partnerius. Jie tikrai daug padeda, nes mūsų interesai iš esmės sutampa. Mano, kaip vadovo, ir profsąjungų uždavinys yra rūpintis mūsų pareigūnais. Manau, kad mes turime daug daugiau bendro, nei priešiškų dalykų. Tikrai manau, kad mes tą kontaktą turime ir tas bendradarbiavimas su partneriais vyksta pakankamai gerai.
Vieni iš pirmųjų pasirašėme šakos sutartį su socialiniais partneriais, problemų tame nematome ir tikrai tą bendravimą su jais stiprinsime.
Nuo mano paskyrimo laikotarpio vienas iš mano pirmųjų susitikimų ir buvo su profsąjungų atstovais. Aišku, galbūt dėl užimtumo dar ne su visais pavyko susitikti, bet beveik su visais profsąjungų vadovais jau teko pabendrauti, pasikalbėti, aptarti, ką toliau galime kartu nuveikti. Turime darbų, deriname veiksmus, tikrai labai teigiamai vertinu tą mūsų bendradarbiavimą.
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visos VSAT? Ką būtina padaryti čia ir dabar?
– Toks pagrindinis dalykas – reikėtų dabar didinti pareigūnų motyvaciją ir kai kalbu apie motyvaciją, turiu omenyje ne tik atlyginimą. Kalbu ir apie darbo sąlygų gerinimą, ir aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis, taip pat pareigūnams reikia suteikti galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais, dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi, yra didelis spektras priemonių. Praėjusiais metais klausimas dėl atlyginimų buvo pradėtas spręsti – galbūt jie auga ne tokiais tempais, kaip mes norėtume, tačiau tikrai po truputį auga, nemažai buvo padaryta gerinant žmonių sąlygas. Mes turime motyvuoti savo žmones, kad jie žinotų, jog jų poreikiai yra užtikrinti, jie gali ramiai dirbti, tarnauti Tėvynei. (…)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Manau, kad reikėtų ir toliau vystyti projektus dėl sienos stebėjimo sistemų – tai būtų toks bendras mūsų uždavinys. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek valstybė galės skirti finansavimo. Mes galime pasinaudoti ir ES finansiniais instrumentais, bet dabar kalbama apie tai, kad tas finansavimas sumažės, nes matome, kaip vyksta derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos. Galbūt vis daugiau ir daugiau reikės skirti mums finansavimo iš nacionalinio biudžeto, tačiau tuos projektus reikia ir toliau vykdyti.
Dar vienas aspektas – mums reikėtų galvoti ir apie mūsų gynybinės funkcijos vykdymą. Pagal Lietuvos įstatymus mes turime ir tokią funkciją, karo atveju mes tampame kariškiais – karinių pajėgų dalimi. Taigi, tam reikia taip pat ruoštis ir tai yra apsektas, kuris pareikalautų nemažai organizacinio darbo: mums reikia užtikrinti mūsų pareigūnų mokymą, aprūpinimą ginkluote ir technika.
– Paminėjote, kad VSAT esant poreikiui prisidėtų prie krašto gynybos. Ar dabar VSAT pareigūnai dalyvauja kokiose nors kariuomenės pratybose?
– Mes dabar pasirašėme bendradarbiavimo planą su Lietuvos kariuomene. Tie planai yra rengiami ir pasirašomi kiekvienais metais, ten numatyta nemažai visokių priemonių – ir bendri mokymai, ir pratybos. Nuo praeitų metų mes pradėjome organizuoti ir mūsų pareigūnų rengimo programą, kuri bus įgyvendinama. Tie darbai vyksta, kartu su gynybos štabu jau deriname mūsų gynybos planą, pagal kurį VSAT taptų kariuomenės dalimi, esant tam tikromis situacijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra ir mes toliau jį stiprinsime.
– Lapkričio viduryje Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išsirinko naują vadovą – Jevgenijų Ameliną. Jis po tapimo profsąjungos vadovu sakė, kad šiuo metu bene aktualiausia problema yra išmaniųjų įrenginių ribojimas tarnyboje. Ar pavyko pradėti kažkokius veiksmus, siekiant išspręsti šią problemą?
– Dabar man tenka lankytis mūsų padaliniuose, kalbėtis su žmonėmis ir jau matyt ta problema nebėra tokia aktuali. Galbūt iš dalies žmonės priprato. Mes norime įvertinti, koks buvo efektas. Aš suprantu, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas priimtas, tačiau mes dabar turime po kažkurio laiko įvertinti ir bandyti priimti sprendimą.
Kol kas atšaukti neplanuojame, nes norime įvertinti, koks to sprendimo teigiamas ar neigiamas efektas. Tuo labiau, kad visiems tiems pareigūnams, kuriems yra ribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas, suteikiamos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, jeigu yra toks poreikis. Pamatysime, kaip buvo pasinaudota, vertinsime statistiką, bandysime kalbėti ir su pačiais pareigūnais, ir su profsąjungomis. Kai turėsime daugiau informacijos ir duomenų, bandysime priimti sprendimą, ar toliau tokią praktiką tęsime, ar nutrauksime.
– Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą steigti atskirą Viešojo saugumo kolegiją, kurioje būtų ruošiami įvairių tarnybų pareigūnai ir jiems suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas?
– Daug kalbama apie šios kolegijos steigimą. Mūsų tokia principinė pozicija buvo, kad vis dėlto tas profesionalus mokymas išliktų tose institucijose. Pas mus pavyko sukurti pakankamai gerą bazę. Iš tikrųjų mūsų mokykla – Pasieniečių mokykla, kuri ir organizuoja tokį mokymą profesinį, yra pakankamai gerai aprūpinta. Tuo labiau, kad mes aktyviai bendradarbiaujame su „Frontex“ agentūra, mūsų mokykla yra ir taip vadinama partnerystės akademija, ten organizuojama nemažai europinių renginių, mokymų.
Mūsų pozicija buvo kiek įmanoma išlaikyti tą sistemą, kad tas profesinis rengimas liktų institucijose, o kalbant apie aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tai šiuo atveju būtų galima galvoti ir apie tokios kolegijos steigimą. Žiūrėsime, koks bus sprendimas, kokiu keliu nueita. Mes girdime, kad buvo pasirinktas konsolidavimo modelis, kiekvienas toks sprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Mūsų pagrindinis rūpestis būtų, kad nenutrūktų tas profesinis rengimas – tų pasieniečių, kurie po to vykdo savo funkcijas prie sienos.
– VSAT vadu tapote 2019 m. gruodį. Ką jau pavyko įgyvendinti ir kokių tikslų įgyvendinimo sieksite artimiausiu metu?
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
– Jeigu kalbėti bendrai apie mūsų sistemą, tai per beveik trisdešimt metų mums pavyko sukurti sistemą, kuri pilnai atitinka mūsų poreikius. Kalbu apie Lietuvos ir politinę, ir geografinę situaciją. Manau, kad šis modelis yra tikrai pasiteisinęs ir, mano manymu, tai – viena pažangiausių šiuo metu sienos apsaugos sistemų. Kaip ir minėjote, man teko beveik vienuolika metų dirbti Europoje, nemažai lankytis, organizuoti bendras operacijas su kitų valstybių sienos apsaugos institucijų atstovais ir tarnybomis, tai tikrai galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų sistema yra viena pažangiausių, kalbant ir apie techninį aprūpinimą, ir organizavimą. Vienas iš mano tikslų ir ambicijų būtų, kad Lietuva taptų mūsų regiono lyderiais sienos apsaugos srityje.
Mes tam turime pagrindą, nes tokios sistemos neturi nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Net galiu teigti, kad lenkai neturi tokios sistemos. Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lyderiais sienos apsaugos srityje. Beje, mūsų kaimynai tai net pripažįsta. Jeigu dabar vertintume ir lygintume mūsų sistemą su Suomijos sienos apsaugos sistema, kuri buvo laikoma viena pažangiausių ir moderniausių Europoje, tai šiuo metu mes, ko gero, šiek tiek juos ir aplenkėme.
Esu patenkintas, kad sistemingai tokia sistema buvo kuriama. Yra kai kurie momentai, dėl kurių reikėtų padirbėti, bet iš principo tie sprendimai, kurie buvo priimti – kurti tokią sistemą, o ne kitokią – manau, kad pasiteisino.
