Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio pirmoje pusėje planuoja vizitą į Vatikaną. Jo metu parlamento vadovė ketina išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Taip, planas toks yra, trumpas vizitas numatytas lapkričio pirmoje pusėje“, – Eltai patvirtino V. Čmilytė-Nielsen. Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Parlamento vadovė neslepia, vizito metu ketinanti išdėstyti Lietuvos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Suprantama, kad susitikimo metu, jei toks susitikimas, kaip planuojama, įvyks, tai, manau, kad Rusijos karas Ukrainoje bus viena iš pagrindinių temų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visuose savo susitikimuose su užsienio šalių politikais aš visada (…) apie tai kaip Lietuva apskritai mato šį karą ir jo keliamą pavojų ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet viso pasaulio taikai. Tai, manau, kad turėsiu progą apie tai pakalbėti ir savo vizito Vatikane metu“, – pažymėjo ji.
Apie planus vykti į Vatikaną Seimo pirmininkė užsiminė dar rugsėjo pradžioje, tačiau tuomet konkretesnė data dar nebuvo aiški.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus Pranciškaus jauniems rusų katalikams skirto pasisakymo, kuriame jis gyrė „didžiosios Rusijos“ palikimą. Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad popiežiaus Pranciškaus pastarieji pasisakymai apie „didžiosios Rusijos“ palikimą užgauna labai daug žmonių, todėl turėtų būti labiau apgalvoti.
Politinis Putino smūgis ant didžiosios politikos kilimo pagaliau pasiekė savo tikslą. Apskaičiuota teisingai ir nuspėjamai. Nuolatiniai Turkijos oro erdvės pažeidinėjimai ir „humanitarinių krovinių vilkstinių“ bombardavimai negalėjo likti be tokių pasekmių, kaip priverstinis Turkijos karinis įsikišimas.
Tačiau nesuspėjo Putinas su Lavrovu paskelbti savo namų ruošinio, kai Erdoganas jau visu tempu režisavo savąjį konflikto scenarijų. Du iš pavartės – Stambulo ir Piterio – susiėjo besiginčydami ir nusprendė išsiaiškinti, kas smarkesnis. Kiekvienas norėjo smogti pirmas, bet Erdoganas pasirodė esąs ryžtingesnis ir smogė.
Apie Rusiją esame labai daug šnekėję. Tik dar niekada nesame pabrėžę bene svarbiausio dalyko – rusų tauta miršta. Šis reiškinys aiškėja tik dabar, praėjus visuotiniams Rusijos gyventojų surašymams.
Po pirmojo surašymo duomenų analizės Rusija džiūgavo. Tikėjo, kad turės 144 milijonus gyventojų, o priskaičiavo vienu milijonu daugiau! Tačiau geriau ištyrus paaiškėjo, kad tas nelauktas prieaugis – visai ne rusai. Jis atsirado todėl, kad greičiau negu buvo manoma iki šiol auga Kaukazo tautų, kurios priklauso Rusijos Federacijai, gyventojų skaičius. Ypač tai pastebima Dagestane, Ingušetijoje, net karo nuniokotoje Čečėnijoje. Rusijos Valstybinio statistikos reikalų komiteto nuomonė aiški ir nedviprasmiška: rusai – greičiausiai mažėjanti tauta pasaulyje. Pasirodo, iki 2050-ųjų metų Rusija gali prarasti maždaug 54 milijonus žmonių. Taigi Rusijoje iš viso liks tik 90 milijonų gyventojų. O pačių rusų juk bus dar mažiau. Kitų šaltinių nuomone, gyventojų Rusijoje sumažės gal dar daugiau. Liks tiek, kiek dabar turi Ispanija ir Portugalija.
