Rusai – greičiausiai mažėjanti tauta pasaulyje


Print

Apie Rusiją esame labai daug šnekėję. Tik dar niekada nesame pabrėžę bene svarbiausio dalyko – rusų tauta miršta. Šis reiškinys aiškėja tik dabar, praėjus visuotiniams Rusijos gyventojų surašymams.

Po pirmojo surašymo duomenų analizės Rusija džiūgavo. Tikėjo, kad turės 144 milijonus gyventojų, o priskaičiavo vienu milijonu daugiau! Tačiau geriau ištyrus paaiškėjo, kad tas nelauktas prieaugis – visai ne rusai. Jis atsirado todėl, kad greičiau negu buvo manoma iki šiol auga Kaukazo tautų, kurios priklauso Rusijos Federacijai, gyventojų skaičius. Ypač tai pastebima Dagestane, Ingušetijoje, net karo nuniokotoje Čečėnijoje. Rusijos Valstybinio statistikos reikalų komiteto nuomonė aiški ir nedviprasmiška: rusai – greičiausiai mažėjanti tauta pasaulyje. Pasirodo, iki 2050-ųjų metų Rusija gali prarasti maždaug 54 milijonus žmonių. Taigi Rusijoje iš viso liks tik 90 milijonų gyventojų. O pačių rusų juk bus dar mažiau. Kitų šaltinių nuomone, gyventojų Rusijoje sumažės gal dar daugiau. Liks tiek, kiek dabar turi Ispanija ir Portugalija.

Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijos Federacija neteko 3,5 milijono žmonių. Sumažėjo ne dėl išvažiuojančių, o todėl, kad gimsta žymiai mažiau negu miršta. Tačiau padėtį iki šiol gelbėjo žmonės, kurie per pastaruosius 10 metų važiavo į Rusiją iš buvusių sovietinių respublikų Centrinėje Azijoje ir Kaukaze. Bet tokia migracija baigėsi. Kurie norėjo grįžti, jau grįžo. Būdinga aplinkybė – rusus iš buvusių respublikų priima noriai, sudaro jiems lengvatų. Bet kitataučių, nesusigiminiavusių su rusais, stengiasi nepriimti. Kitataučių, jie daugiausiai kilę iš Centrinės Azijos ir Kaukazo, Rusijoje labai daug. Bet kadangi jie atvyksta ir gyvena nelegaliai, apskaitose jie neužfiksuoti. Rusija neturi pinigų įrengti savo sienų apsaugos, ir jos lieka beveik tokios pat, kaip buvo sovietiniais laikais tarp respublikų – lengvai pereinamos ir pervažiuojamos.

Beje, Rusijoje mažėja gyventojų, bet mažėja nevienodai. Rusai tirpsta greičiausiai. Po keliolikos metų pusė Rusijos armijos šauktinių bus musulmonai. Jau šiandien toje armijoje, kuri ruso širdžiai ne tiek federalinė, kiek Rusijos armija, – 36 proc. kareivių yra ne slavai. 

Štai ką rašo populiarus Rusijos laikraštis “Nezavisimaja gazeta”: “ 70 milijonų gyventojų, tegul net 90 milijonų, – tai per mažai, kad apgyvendintų tokią didelę teritoriją, kurią užima Rusija. Po 25 metų Vakarų Europoje, 15 kartų mažesnėje už dabartinę Rusiją, gyvens du kartus daugiau žmonių, negu tada bus Rusijoje. O Kinijoje, beveik du kartus mažesniame už Rusiją plote, gyvens 20 kartų daugiau žmonių. Turime paklausti savęs, ar iš viso gali išlikti Rusijos valstybiškumas”.

O Mokslų Akademijos sociologė Natalija Rymaševskaja štai ką sako: “Rusijoje į rytus nuo Uralo gyvena tik 20 mln. piliečių, ir, kaip rodo surašymas, iš to regiono bėgama sparčiausiai. Tačiau kinų pasienyje su Rusija gyvena 300 milijonų. Kinai neslepia vilčių, kad Sibire visai netrukus galės jų apsigyventi 50 ar net 70 milijonų.

Į Rusijos miestus, ir ne tik Sibire, plaukia didžiulė kinų emigrantų srovė. Kad kinietis nekliudomas peržengtų Rusijos – Kinijos sieną, užtenka 100 dolerių kyšio. Rusijos verslininkai ir savivaldybių administratoriai kinus priima noriai, net kviečia. Dirba gerai, pigiau net už pačius rusus, neprisigeria, jeigu triūsia gamykloje – nevagia, jeigu daržą augina, tai daržas klesti. Todėl importinės darbo jėgos Rusijai reikės vis daugiau. Rusijos prezidento administracijos viršininko pavaduotojas Viktoras Ivanovas skundžiasi laikraščiui “Argumenty i fakty”: “Maskvoje gyvena 600 tūkst. Azerbaidžano piliečių, iš jų prisiregistravę tik kas dešimtas, o mokesčius moka tik 13 žmonių. Iš 150 tūkst. apsigyvenusių Maskvoje kinų mokesčius moka tik du šimtai”.          

20-ame amžiuje Rusiją keturis kartus ištiko krizės, kurių metu gyventojų mažėjo milijonais. Pirmasis sykis – tai pasaulinis karas ir po jo sekęs pilietinis karas. Antroji krizė – Stalino masinės žudynės ir badas. Trečioji – Antrasis pasaulinis karas, o ketvirtoji – dabar. Šiuo metu Rusijoje miršta maždaug du kartus daugiau negu gimsta. Bet nuo ko miršta rusai? 46,7 proc. – per nelaimingus atsitikimus, tarp jų – ir apsinuodijimai alkoholiu. Beveik pusė mirčių – dėl degtinės. Nuo kraujo apytakos ir širdies ligų miršta tik 20 proc. Nuo vėžinių susirgimų – tik 7 proc. Niekur pasaulyje nėra tokios keistos, tokios nenatūralios mirčių statistikos.

Sergiejus Zacharovas, Rusijos Mokslų akademijos šeimos instituto direktorius, sako: “Tai, kad gimsta mažai, miršta daug, kad labai sutrumpėjo žmonių gyvenimas, yra sunkios ligos, kuria serga mūsų tauta, požymiai. Ligos priežastis – tai nesibaigianti ekonominė krizė ir netvarka daugumoje valstybinių institucijų. Ta liga – kaip įsisenėjęs vėžys. Maži ir dažnai vėluojantys atlyginimai, nusikalstamumas, neveikianti sveikatos apsauga, gigantiškas girtuokliavimas, bloga maisto kokybė, keliai, nuo kurių norisi verkti. Grįžo tuberkuliozė ir venerinės ligos, plinta AIDS, šeimose smurtas, skyrybos masiškos ir dar masiškesni abortai, savižudybės”.

Nuo persigėrimų ir apsinuodijimo alkoholiu per metus vidutiniškai miršta 35 tūkst. žmonių. Tai maždaug tiek pat, kiek buvo aukų per pirmąjį Čečėnijos karą. Bet susumavus alkoholio sukeltas eismo nelaimes, žmogžudystes, savižudybes, paskendimus ir sušalimus tampa aišku, kad alkoholis Rusijoje kasmet užmuša 130 tūkst. rusų. ŽIV nešiotojų užregistruota 200 tūkst. Iki šiol tai buvo beveik vieni narkomanai. Tačiau pastaraisiais metais AIDS pradėjo plisti ir tarp nevartojančio narkotikus jaunimo, nes jaunimas Rusijoje tiek seksualiai palaidas, kiek nebuvo niekada prieš tai. Saugus seksas – Rusijoje nežinomas dalykas. Mokyklose apie tai nieko neaiškinama. Tikriausiai dėl to sifilio epidemija tarp penkiolikos – septyniolikos metų paauglių nuo 1993 metų padidėjo 65 kartus.

Bandančių kovoti su AIDS Rusijos medikų nuomone (daktaras Vadimas Pokrovskis, programos pirmininkas), AIDS epidemija Rusijoje netrukus gali tapti tokia, kokia dabar Afrikoje. Dėl šių priežasčių Rusijos vyras dabar vidutiniškai gyvena 59 metus, moteris – 72 metus. Rusijos paauglys šiandien turi mažiau galimybių išgyventi negu Rusijos paauglys prieš šimtą metų. Rusijos moterys dabar taip sako: nenoriu nei gimdyti, nei vaikų auginti. Ne tokioje šalyje, ne tokiems vyrams. Oficialiais duomenimis, iš 10 nėštumų net 7 baigiasi abortais. O jau minėtas sociologas Zacharovas tvirtina: “Ką reiškia faktas, kad turime daugiau nei tris milijonus beglobių vaikų, vadinamųjų “bezprizornikų”? Kodėl į mokyklą vėl neatėjo pusmilijonis tų, kurie turėjo eiti į pirmąją klasę? Kodėl mūsų vaikai taip dažnai miršta arba žūna per įvairius nelaimingus atsitikimus? Atsakymas tik vienas. Bet jis – žiaurus. Tai niekam nereikalingi vaikai”.

Mums, lietuviams, liūdna ir gaila žiūrint į Rusiją. Ir kita vertus – neramu. Niekad nežinai, ką tokia šalis gali iškrėsti, kur pasisukti.

Nuotraukoje: žurnalistas, rašytojas, politikos apžvalgininkas Algimantas Čekuolis, šį komentarą perskaitęs per LRT.

2011.05.10


Prisijunkite prie diskusijos