Peru slaptųjų tarnybų nusikaltimai


Print

1999 m. liepos 1d. New York Times paskelbė JAV senato rezoliuciją (dalį) “US support for the Peruvian National Intelligence Service”, priimtą palaikant tarptautinę kovą su narkotikais.

“Labai neatsargu mums remti tokią korumpuotą ir represyvinę organizaciją, kaip Peru žvalgybos tarnybą”, – laikraščiui pareiškė buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas Eliotas Abramsas. – Kongresas turi nedelsiant panaikinti šį sprendimą. Negalima kovoti su narkotikų platintojais, palaikant korumpuotą ir represyvinę organizaciją, kuri sunaikino Peru demokratijos pamatus”.

1999 m. rugsėjo 30 d. Peru karinės justicijos aukščiausioji taryba po ilgų biurokratinių procedūrų pagaliau nusprendė išmokėti pilietei Leonorai La Rose pusantro tūkstančio dolerių kompensaciją dėl sveikatos praradimo. Kalbama apie buvusią Peru karinės kontržvalgybos darbuotoją, kuriai buvo pavesta sekti asmenis, įtariamus ardomąja veikla. Ilgainiui ši darbuotoja suprato, kad kovos su teroristais dingstimi Peru specialiosios tarnybos neretai fiziškai susidoroja su vyriausybės politiniais oponentais. Taip atsitiko su iki šiol neišaiškinta sostinės universiteto kai kurių dėstytojų ir studentų žūtimi. Leonora elgėsi nestandartiškai: ji įspėdavo tuos, kuriems grėsdavo tokios represijos. Netrukus ji pati pateko savo kolegų nemalonėn – atsidūrė už grotų kaip išdavikė. O už grotų – kaip už grotų: rimti stuburo pažeidimai, galvos traumos. “Išdavikė” gyva liko tik todėl, kad jos istorija pateko į spaudą.

2000 m. rugsėjo mėnesį buvo išplatinta informacija, kad Nacionalinės žvalgybos tarnybos (Servicio Nacional de Inteligecia – SIN) vadovas Vladimiro Montesina davė kyšį Peru opozicijai. Šis faktas užfiksuotas filmavimo kamera ir parodytas per televiziją. 2000 m. rugsėjo 24 d. Peru žvalgybos vadovas privačiu lėktuvu išvyko iš šalies.

2000 m. rugsėjo 29 d. Peru parlamentas vienbalsiai nutarė paleisti SIN. V.Montesina buvo įtariamas korupcija ir bandymu organizuoti perversmą. Opozicijos atstovas Fernando Olivera pareiškė, kad kongresmenai ryžtingai nusiteikę izoliuoti Montesiną iš Peru visuomenės. Jie mano, kad šaliai tai bus naudinga. Peru prezidentas Alberto Fudžimoris buvo priverstas paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. Šį prezidento sprendimą parėmė vyriausybė ir šalies stambiausios opozicinės partijos.

2001 m. kovo 27 d. organizacija Human Rights Watch pranešė, kad kovo 24 d. suimti du atsargos generolai, vadovavę Peru specialiosioms tarnyboms. Jie apkaltinti žmogaus teisių pažeidimais atliekant specialiąsias operacijas. Abu suimtieji generolai – Chulijo Salazaras Monro (Julio Salazar Monroe), buvęs SIN vadovas, ir Chuanas Rivera Lazo (Juan Rivera Lazo), buvęs karinės žvalgybos (SIE) vadovas, – susiję su “Colina Group”, kariuomenės mirties eskadronu, atsakingu už žmogžudystes Barrios Altos, taip pat už žmogaus teisių pažeidimus aštuntajame dešimtmetyje.

2001 m. birželio 24 d. buvęs Peru specialiųjų tarnybų šefas V. Montesina buvo suimtas Venesueloje. Taip baigėsi aštuonis mėnesius trukusi Pietų Amerikoje labiausiai ieškomo žmogaus medžioklė. Tą pačią naktį jis buvo deportuotas į šalį. Apie tai pranešė Peru prezidentas.

Lapkričio pradžioje Šveicarijos prokuratūra areštavo 48 milijonus dolerių, priklausančių V.Montesinai. Ciuricho prokuratūra pranešė, kad ji areštavo penkias sąskaitas, į kurias plaukė buvusio Peru slaptosios policijos vadovo V.Montesinos neteisėtai gauti pinigai už operaciją perkant rusiškus ginklus jo šalies reikmėms.

Šis laimikis leido jiems įšaldyti dar 22 milijonus dolerių. Šveicarijos teisingumo valdininkai neabejoja, kad šiuos pinigus V.Montesina gavo neteisėtai: tai, jų nuomone, komisiniai už prekybines operacijas Rusijoje perkant ginklus. Greičiausiai, mano šveicarai, taip buvo plaunami dideli pinigai. V.Montesina buvo vyriausiasis Peru prezidento Alberto Fudžimorio patarėjas, kai Peru kilo korupcijos skandalas. Pats Fudžimoris, tvirtinęs, kad nieko nežinojęs apie šias sąskaitas, buvo priverstas atsistatydinti kongreso sprendimu, kadangi jis “morališkai neatitinka” užimamo aukšto posto.

Rusija ginklus Peru valstybei tiekė nuo septintojo dešimtmečio, kol šioje šalyje valdžioje buvo kairiųjų pažiūrų karinė vyriausybė. Šveicarijos prokurorai iki šiol nežino, kokį vaidmenį plaunant pinigus vaidino firmos, sudariusios kontraktus su Rusijos ginklų gamintojais.

2002 metų vasario 2 dieną Peru teismo sprendimu buvęs saugumo tarnybos vadovas V.Montesina pripažintas kaltu ir nuteistas devynerius metus kalėti. Nuteistasis dar privalo sumokėti 2,8 milijono dolerių baudą. Teismo procesas buvo uždaras ir vyko karinėje bazėje netoli Limos.

2002 m. gegužės 30 d. vienos Peru žvalgybinės tarnybos vadovas žurnalistams paranešė, kad “Sendero Luminoso”, maoistinė sukilėlių grupuotė, kuri septintajame – aštuntajame dešimtmečiais kariavo kruviniausią partizaninį karą per visą Lotynų Amerikos istoriją, numatė naują strategiją, nors jos globaliniai politiniai tikslai lieka tie patys. Specialioje spaudos konferencijoje Benediktas Chimenesas, policijos pulkininkas, kažkada suvaidinęs svarbų vaidmenį operacijoje suimant “Sendero Luminoso” lyderį Abimaelį Gusmaną, pareiškė, kad naujasis “Sendero Luminoso” veiksmų planas numato susijungimą su kitomis Peru ultrakairiosiomis grupėmis, siekiant amnestuoti kalinčius “Sendero Luminoso” karius ir kitas panašias grupuotes; tas planas leistų jiems sugrįžti į politinį gyvenimą ir tęsti kovą prieš valstybę.

Beje, pats Chimenesas, kuris tiek daug nuveikė, kad būtų suimtas maoistų vadas Abimaelis Gusmanas, netrukus po savo triumfo buvo išvytas iš Peru antiteroristinės policijos dėl politinių intrigų jėgos struktūrų vadovybėje. Tačiau 2002 m. balandžio mėn. jis buvo skubiai iškviestas iš Niujorko, kur turėjo sočias ir ramias JT patarėjo pareigas, ir paskirtas naujo kontržvalgybinio padalinio vadovu; šis padalinys turėjo imtis svarbiausios naštos kovoje su terorizmu šioje Lotynų Amerikos šalyje.

Tuo tarpu Chimenesas vadovavo penkiems karininkams ir tikėjosi kad jų turės žymiai daugiau: kai kurie dar mokėsi specialiuose kursuose, kuriems vadovavo Amerikos FTB darbuotojai. Chimeneso žiniomis, naujasis “Sendero Luminoso” veiksmų planas, numatytas 2-jų – 5-erių metų laikotarpiui, buvo parengras specialiame senderininkų aktyvistų susitikime, kuris įvyko 2000-ųjų metų lapkričio mėnesį vienoje slaptoje maoistų pogrindininkų slėptuvėje. Vienas svarbiausių sukilėlių reikalavimų – reikalavimas uždaryti sustiprinto režimo kalėjimus, kuriuose kalinami sučiupti partizanų vadai su Abimaeliu Gusmanu priešakyje. Be to, maoistų partizanų akiratyje yra ir kitų klausimų, susijusių su Peru visuomeniniu gyvenimu. Chimeneso žiniomis, slaptieji “Sendero Luminoso” šalininkai dalyvauja vos ne visose protesto prieš Peru prezidentą demonstracijose, tačiau partizanų vadai neskuba aktyviai imtis prievartos, nes supranta, kad dabar tai gali tik pakenkti jų svarbiausiems tikslams.

2011.05.10


Prisijunkite prie diskusijos