Žmogžudystė Stambule: įtariama, kad prie čečėno nužudymo ranką prikišo Kremlius


Print

Abdulvachidas Edelgirejevas išgyveno Čečėnijoje, Sirijoje ir Rytų Ukrainoje, bet lapkritį buvo nušautas Stambule, kai kartu su trejų metų dukterėčia ketino važiuoti į parduotuvę, pasakoja The Guardian korespondentas Šonas Volkeris.

Pasak giminaičių ir draugų, Edelgirejevas „buvo viena iš pagrindinių figūrų Kaukazo Emyrate. Edelgirejevas taip pat praleido metus Sirijoje. Jo patirtis „atskleidžia, kad čečėnų pasipriešinimas palaipsniui užmezgė ryšius su IV (Islamo Valstybe), o taip pat nušviečia nesantaiką ir sąmyšį tarp kovotojų užsieniečių Sirijoje“, – sakoma straipsnyje.

Edelgirejevo nužudymas – dar vienas iš įžūlių pastaraisiais metais Stambule įvykdytų pagrindinių čečėnų figūrų nužudymų.

2003 metais prezidentas Putinas priėmė įstatymą, leidžiantį FSB vykdyti operacijas užsienyje, ir dabar, kai Rusija ir Turkija susipyko dėl numušto SU-24, „potencialūs likvidacijos objektai Turkijoje nuogąstauja, kad kampanija gali išplisti“, tvirtina autorius.

Ryšium su minėtais nužudymais Turkijoje buvo suimtas tik vienas žmogus. Jis žinomas pravarde Zona. Dabar jis teisiamas Stambule. „Pagrindinis įkaltis – slapta kamera nufilmuotas vaizdo įrašas, kai Zona susitinka ir aptarinėja čečėnų nužudymą su žmogumi, kuris, kaip tvirtinama, buvo FSB agentas“, – praneša Volkeris.

„Visi Stambulo čečėnai, susiję su Kaukazo Emyratu, dabar gyvena, bijodami užpuolimo“, – sakoma straipsnyje.

Edelgirejevas gimė Volgogrado srityje. 2000 metais šeima grįžo į Čečėniją. Trys jo broliai įstojo į insurgentų gretas ir atakuodavo rusų pajėgas, pasakoja autorius.

„Iš pradžių Abdulvachidas nebuvo kovotojas, bet specialiosios tarnybos, kurioms reikėjo informacijos apie jo brolius, buvo pagrobę jį tiek daug kartų, kad pagaliau jis nusprendė, jog geriau jam pačiam eiti į mišką“, – .sako jo tėvas Alu Edelgirejevas, irgi gyvenantis Stambule.

Laikui bėgant Edelgirejevas suartėjo su Doku Umarovu, kuris vadino save Kaukazo Emyrato emyru. 2009 metais Edelgirejevas susižeidė koją ir išvažiavo gydytis į Turkiją. Iki 2010 metų jis pagarsėjo kaip vienas iš pagrindinių Kaukazo Emyrato atstovų Stambule. „Pasak vieno šaltinio, jis padėjo gabenti į Kaukazą pinigus ir ekipuotę (aprūpinimą)“, – sakoma straipsnyje..

„2012 metais jis vėl buvo pasirengęs kovoti, bet Čečėnijoje sąlygos jau buvo nebeįmanomos“, – sakoma straipsnyje. Jis pasirinko karą Sirijoje. „Šaltinis iš Ukrainos sakė, kad anksčiau Islamo valstybės ir kitų sukilėlių grupuočių verbuotojai atvirai verbuodavo čečėnus (teikdavo siūlymus čečėnams) Stambule, bet prieš metus iš dalies pasitraukė į pogrindį“, – perduoda korespondentas.

2013 metais Edelgirejevas paliko Stambulą ir prisidėjo prie Kaukazo Emyrato kovotojų, kurie persikėlė kariauti į Siriją“, – rašo autorius. Bet kai čečėnas Omaras al Šišanis nusprendė grupuotę sujungti su Islamo Valstybe, įvyko skilimas.

Edelgirejevas buvo gerai pažįstamas su Šišaniu, jie buvo vedę seseris. Ir vis dėlto jis pasiliko su tais, kurie pasirinko prisiekti Džabhat an Nusrai, susijusiai su Al Qaeda.

„Mūsų kova visada lietė Rusiją, jis nesidomėjo ISIS“, – kalbėjo jo tėvas. Pasak autoriaus, prieš metus, nusivylęs dėl „chaoso“ Sirijoje, Edelgirejevas grįžo į Stambulą.

„Pastaraisiais mėnesiais kai kurie išlikę gyvi Kaukazo Emyrato viduriniosios grandies vadai, vis dar veikiantys Čečėnijoje ir kituose kalnų respublikose Rusijos pietuose, prisiekė ištikimybę Islamo Valstybei, o tai išprovokavo judėjimo susiskaldymą. Su judėjimu susijęs šaltinis iš Stambulo sakė: „Karas Sirijoje ir Islamo Valstybės ideologijos prasiskverbimas į Kaukazą smarkiai sugadino mūsų įvaizdį. Mes stengiamės vėl visus suvienyti ir paskelbti viešą pareiškimą, kad mūsų pagrindinis ir vienintelis priešas – Rusija“.

Pasak autoriaus, pernai Edelgirejevas praleido tris mėnesius Ukrainoje, kur kai kurie čečėnai kartu su ukrainiečių pajėgomis kovoja prieš Rusijos remiamus sukilėlius. Bet tėvas tvirtina, jog Ukrainos specialiosios tarnybos paprašė Edelgirejevą palikti šalį, pareiškusios čečėnams, kad negerai gausis, jeigu Vakarai aptiks pas juos „teroristų“.

Tad Edelgirejevas grįžo į Stambulą, kur buvo vienas iš pagrindinių Vilajat Nochčino – Kaukazo Emyrato čečėnų sektoriaus – atstovų, jis buvo atsakingas už pinigų surinkimą, tvirtina jo neįvardytas pažįstamas.

Volkeris komentuoja: „Daugelis pastaraisiais metais pagal užsakymus Turkijoje nužudytų čečėnų buvo susiję su pinigų surinkimu insurgentų judėjimui, ir paslaptingų žmogžudysčių virtinė perša mintį, kad Maskva bevelija pavieniui šalinti pagrindines figūras, o ne piktai viešai postringauti (užuot naudojusi piktą viešą retoriką). Tuo tarpu Ankara, atrodo, ne itin stengėsi išgaudyti žudikus“.

Autoriaus nuomone, dabar, kai Rusijos ir Turkijos santykiai sugedo, neatmetama, kad Rusija dar įžūliau visur medžios čečėnų insurgentus. „O Turkijos žvalgyba, galimas dalykas, dės daugiau pastangų žudikams sugauti arba sukels daugiau triukšmo dėl Zonos teismo, kuris kol kas nelabai viešinamas“, – sakoma straipsnyje.

Tik faktas, kad Edelgirejevo byloje niekas nesuimtas.

Informacijos šaltinis: The Guardian

2016.01.19; 09:37

 

 

 


Prisijunkite prie diskusijos