Europoje suaktyvėjo KGB–FSB įtakos agentai


Print

Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita paėmė interviu iš buvusio Čekijos karinės žvalgybos vadovo generolo Andoro Šandoro, kuriame jis papasakojo apie pavojų civilizuotoms šalims, kurį kelia Rusijos slaptųjų tarnybų įtakos agentai. Pavyzdžiui, generolas pažymėjo:

„Sovietų Sąjunga naudojo panašius metodus ir sukaupė šia linkme daug patirties, kurios dabar semiasi Rusija. Rusija moka daryti įtaką visuomenės nuomonei – tai pagrindinis jos žvalgybos užsiėmimas. Istorijoje buvo nemažai tai patvirtinančių epizodų, pakanka įsižiūrėti į organizacijas, kurios devintajame dešimtmetyje protestavo prieš Amerikos raketų dislokavimą Didžiojoje Britanijoje.

Prieš trejus metus Čekija buvo arti to, kad sutiktų leisti dislokuoti šalyje Amerikos radarą – Amerikos priešraketinės gynybos sistemos elementą. Tačiau visuomenė į tą idėją pažiūrėjo stulbinančiai kritiškai. Pas mus atsirado organizacijų, kurios vadinosi, pavyzdžiui, „Bazėms – ne“ arba „Seniūnų lyga prieš radarą“. Jų veikla buvo gana veiksminga: reikalingu momentu politikai (pirmiausia kairieji) pasičiupo jų lozungus, ir mūsų šalis nedavė leidimo statyti. Radaro temą Čekijoje užbaigė Barakas Obama, pareikšdamas, kad JAV atsisako ankstesnių planų ir perkels radarą į kitą vietą.

Rusai manipuliavo čekų visuomenės nuomone taip: pavyzdžiui, paskleidžiama informacija, kad skalūninės dujos pavojingos – jas išgaunant gali būti užteršti požeminiai vandens šaltiniai. Jeigu išplatinsite tokias žinias ekologinėse organizacijose, tai paskui tuos žodžius ims kartoti žiniasklaida. Toliau viskas jau paprasta: visuomenė sužinos, kad gamtai bus padaryta nepataisoma žala, vanduo bus apnuodytas, o skalūninių dujų išgavimo padariniai niekam nežinomi. Ir rezultatas – žmones ima priešintis šioms dujoms.

Gazprom‘as suinteresuotas dujų pardavimu. Ką galvoja rusai, kai girdi, kad lenkai jau rado didžiulius dujų telkinius ir ketina juos eksploatuoti? Ar juos džiugina toks faktas? Žinoma, ne, juk tai bus smūgis jų interesams. Ar jiems pavyks sustabdyti dujų žvalgybą, tai kitas klausimas, bet jie tikriausiai padarys viską, kas įmanoma, kad jums sutrukdytų. Ir jie stengsis paveikti visuomenės nuomonę.

Mes priklausome Rusijos įtakos sferai. Tai, kad Sovietų imperija suiro, nereiškia, kad Rusija toje pasaulio dalyje neturi interesų. Apskritai Europos ateitis didele dalimi priklauso nuo situacijos dviejose šalyse: Rusijoje ir Turkijoje.

Dirstelėkime į amerikiečius: jie siurbia skalūnines dujas. Jų kainos krito, todėl tas dujas įmanoma eksportuoti. Rusai tuo dalykus stebi. Jie turi savų telkinių (iki šiol didelių), bet kad išgyventų, jiems būtina išlaikyti pirkėjus. Jie vykdo gudrią politiką, pavyzdžiui, tiesdami dujotiekį, apeinant Lenkiją ir Baltijos šalis, – tai užsienio politikos instrumentas. Būtent toks instrumentas yra „Šiaurės srautas“. 

Aš įsitikinęs, kad savo tikslams pasiekti rusai pasirengę panaudoti visus jiems prieinamus instrumentus. Ir poveikis visuomenės nuomonei – tai esminė žvalgybos veiklos ir užsienio politikos dalis. Rusai tą veiklą pradėjo laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų ir neatsisako iki šiol. Vienintelis skirtumas, kad dabar mes turim reikalų ne su KGB, o su FSB, bet pavadinimas neturi jokios reikšmės.

Jų ambasadose yra žvalgybos bendradarbių, dirbančių apsimetus diplomatais arba aptarnaujančiu personalu. Yra ir tokių, kurie oficialiai figūruoja kaip žvalgybos atstovai, tad priešinga šalis žino, kad ponas N. atvyko iš FSB. Tai pirmoji grupė. Bet taip pat yra virtinė paprastų kompanijų.

Pavyzdžiui, Lenkijos–Rusijos arba paprasčiausiai Rusijos, kurios ramiai gali siųsti žmones kur nors. Tie, iš pirmo žvilgsnio, verčiasi paprasčiausiu bizniu, bet tuo pačiu metu verčiasi ir dar kai kuo, tai yra išnaudoja savo reikalus priedangai. Dažnai tiesiogiai arba netiesiogiai žvalgybai dirba žurnalistai. Tiesiog tarp kiekvienos profesijos atstovų galima rasti ką nors, kas užsiima visai ne tuo, kaip atrodo.

Mes turime remti JAV interesus Europoje. Rusija norėtų išstumti amerikiečius iš mūsų žemyno, nes čia ji nieko nebijo. Yra tik viena šalis, kurią rusai vertina labai rimtai, daugiausia dvi…“

Informacijos šaltinis – Lenkijos laikraštis "Rzeczpospolita".

2013.08.09


Prisijunkite prie diskusijos