Incidentas Briuselyje: aplinkosaugos aktyvistės „Ryanair“ vadovui į veidą metė du pyragus. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Airijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary ketvirtadienį Briuselyje susilaukė dviejų pyragų į veidą.
Kaip pranešama, pyragus į M. O’Leary sviedė dvi aplinkosaugos aktyvistės. Incidentas įvyko tuo metu, kai „Ryanair“ vadovas prie Europos Komisijos pastato protestavo prieš Europos Sąjungoje vis pasikartojančius skrydžių vadovų streikus, kurie esą veikia jo vadovaujamą bendrovę.
„Sveiki atvykę į Belgiją“, – mesdama pyragą pareiškė viena iš aktyvisčių. Atitinkamą vaizdo medžiagą parodė Belgijos naujienų kanalai „LN24“ ir „RTL Info“.
„Sustabdykite taršą“, kurią kelia lėktuvai, ištepdama M. O’Leary pyragu sakė kita aktyvistė.
„Ryanair“ vadovas iš incidento pasijuokė. „Ryanair“ paskyroje tinkle „X“ vėliau pasirodė įrašas, kuriame teigiama, kad M. O’Leary buvo šiltai pasitiktas Briuselyje. „Keleiviai yra tokie patenkinti mūsų maršrutais ir peticija, kad švenčia su tortu“, – pažymima įraše.
Incidentas įvyko po to, kai „Ryanair“ pilotai Belgijoje paskelbė apie naują streiką, vyksiantį rugsėjo 14-15 dienomis. Tai bus jau ketvirtoji tokia jų akcija per du mėnesius. Pilotai streikuoja dėl atlyginimų ir darbo sąlygų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Monrealis/Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Lankydamasis Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), susisiekimo ministras Marius Skuodis dar kartą patvirtino visokeriopą šalies pagalbą ir įsitraukimą, šiai organizacijai vykdant „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Baltarusijoje gegužės 23 d. tyrimą.
Vizito Monrealyje (Kanada) metu vyko susitikimai su čia įsikūrusios organizacijos tarybos pirmininku Salvatore Sciacchitano, tarybos nariais ir kitais organizacijos atstovais, informuoja Susisiekimo ministerija. ICAO atliekamo tyrimo ataskaita turėtų būti patvirtinta lapkričio mėnesį.
„Šiais metais ne kartą susidūrėme su įvykiais, kai civiline aviacija pasinaudojama neteisėtiems ar beprecedenčiams tikslams. Visų pirma ypatingą reikšmę teikiame ICAO atliekamam tyrimui dėl „Ryanair“ keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo Minske. Tikimės, kad organizacijos tyrėjų galutinė ataskaita bus pateikta numatytu laiku, lapkričio mėnesį. Taip pat labai svarbu, kokių veiksmų imsis organizacija paskelbus tyrimo išvadas“, – susitikimuose kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
„Ryanair“ orlaivio užgrobimo vykdomam tyrimui M. Skuodis pakartojo ir pasiūlė visą šalies pagalbą ir įsitraukimą, kokio tik gali prireikti tyrimui vykdyti.
Atsižvelgdama į oficialius Lietuvos ir kitų šalių siūlymus, ICAO dar gegužės mėnesį paskelbė pradedanti tyrimą incidento faktams nustatyti, kai tarptautiniu maršrutu į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo priverstas nutūpti Minske. Tarptautinį tyrimą vykdanti ICAO tyrėjų komanda (angl. ICAO FFIT) lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką. Rugpjūčio mėnesį ICAO FFIT tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnais, primenama ministerijos pranešime.
ICAO FFIT tyrėjai analizuoja visų institucijų ir valstybių pateiktą medžiagą ir toliau planuoja koncentruotis į šalių parodymuose nustatytus nesutapimus, joms įvardinant incidento faktus ir įvykių seką.
Pasak ministro, nerimą kelia požymiai, rodantys, kad tarptautinė civilinė aviacija neretai yra naudojama kaip priemonė nelegaliai imigracijai organizuoti. M. Skuodis atkreipė dėmesį į nelegalią migraciją per Lietuvos–Baltarusijos valstybių sieną, išplitusią ir į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją. Pasak ministro, kyla įtarimų, kad tai organizuojama pasitelkiant kitų šalių oro linijas.
Palyginti su 2020 m., šiemet nelegali migracija į Lietuvą per Baltarusijos sieną išaugo mažiausiai 55 kartus.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Austrija ketvirtadienį sukritikavo Rusiją, kai pastaroji neleido pakeisti vieno „Austrian Airlines“ skrydžio plano, kad orlaivis galėtų išvengti Baltarusijos oro erdvės ir dėl to skrydį teko visiškai atšaukti.
Austrijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Rusijos atsisakymas patvirtinti skrydžio plano pakeitimus yra „visiškai nesuvokiamas“, ir paragino šalį „dirbtinai netrukdyti laisvam oro eismui tarp Rusijos ir Europos“.
„Tiek Austrija, tiek Rusija yra suinteresuotos, kad visi skrydžiai į ir per Rusiją galėtų tęstis be jokių problėmų“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame ministerijos pranešime.
„Austrian Airlines“ ketvirtadienį teko atšaukti numatytą skrydį maršrutu Viena-Maskva, nes Rusija nepatvirtino skrydžio plano pakeitimų, kad orlaivis galėtų išvengti Baltarusijos oro erdvės.
Vadovaudamosi Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) rekomendacijomis, šios Austrijos oro linijos nutraukė skrydžius virš Baltarusijos, tad buvo būtina pakeisti skrydžio planą.
„Skrydžių planų pakeitimus turi patvirtinti valdžios institucijos. Rusijos valdžia tokio leidimo mums nedavė“, – sakoma AFP atsiųstame oro linijų pranešime.
Baltarusija sekmadienį sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kai Minske priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį aviakompanijos „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikė juo skridusį opozicijos žurnalistą.
Reaguodami į tai, ES lyderiai pirmadienį nusprendė uždrausti Baltarusijos orlaiviams įskristi į Europos oro erdvę ir pateikė rekomendaciją ES oro vežėjams vengti Baltarusijos oro erdvės.
„Austrian Airlines“ priklauso Vokietijos „Lufthansa“ grupei.
„Lufthansa“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad visos jos oro linijos „šiuo metu vengia Baltarusijos oro erdvės“.
Tačiau tęsiami suplanuoti skrydžiai į Maskvą ir Sankt Peterburgą, pridūrė bendrovė.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sumokės „didžiulę kainą“ už „žiaurų“ priverstinį lėktuvo, kuriuo skrido šalies opozicijos aktyvistas, nutupdymą.
„Bet kuris diktatorius, kuris žaidžia su tokiomis idėjomis, turi būti priverstas suprasti, kad sumokės didžiulę kainą, – reporteriams Berlyne sakė H. Maasas, praėjus dienai po to, kai ES lyderiai susitarė dėl rekomendacijos vengti Baltarusijos oro erdvės ir dėl tolesnių ekonominių sankcijų šiai šaliai. – Mūsų tikslas visuomet buvo šiomis priemonėmis paveikti A. Lukašenką ir jo valdžios aparatą, o ne civilius gyventojus.“
Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymo Minske ir po to vykusio opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės sulaikymo pasigirdo raginimų imtis griežtų veiksmų prieš ilgametį Baltarusijos lyderį A. Lukašenką.
H. Maasas teigė, kad aptars planuojamas priemones su savo ES kolegomis vėliau šią savaitę Lisabonoje vyksiančiame jų susitikime.
Jis taip pat teigė, kad ES „artimai koordinuoja“ savo veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis.
Vokietijos URM vadovas pavadino priverstinį lėktuvo nutupdymą „žiauriu veiksmu“, kuris sukėlė pavojų daugiau kaip 170 žmonių gyvybėms.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos opozicija socialinės žiniasklaidos „Telegram“ kanale „Nexta“ paskelbė, kad Minske buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Protasevičius.
Sulaikymas įvyko po to, kai šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka davė įsakymą nutupdyti „Ryanair“ avialinijų lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, praneša AFP.
Kanalai „Nexta Live“ ir „Nexta“ turi apie 2 mln. sekėjų „Telegram“ tinkle ir yra ryškus Baltarusijos opozicijos balsas.
Sekmadienį R. Protasevičius skrido „Ryanair“ reisu iš Atėnų į Vilnių. Tačiau po melagingo pranešimo apie sprogmenis lėktuvas buvo nukreiptas į Minsko oro uostą.
Priverstinai nusileidusiame lėktuve bombos nerasta, o visi keleiviai buvo dar kartą tikrinami, tarp jų buvo ir R. Protasevičius. „Nexta“ teigimu, prieš skrydį jis buvo sekamas.
Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija iš pradžių patvirtino R. Protaseivčiaus sulaikymo faktą savo „Telegram“ paskyroje, tačiau pranešimas buvo pašalintas.
Baltarusijos režimas 26-erių R. Protasevičių ir „Nexta“ įkūrėją Stepaną Putilo, kuriam 22-eji, įtraukė į „sąrašą asmenų dalyvaujančių teroristinėje veikloje“.
Abu tinklaraštininkai gyvena Lenkijoje. Į „teroristų sąrašą“ jie buvo įtraukti dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus. Už tai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Režimas „Nexta“ kanalus ir jų logotipus „Telegram“ tinkle priskyrė „ekstremistiniams“ ir nurodė juos blokuoti.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba paskelbė, kad šalies vadovas davė įsakymą nutupdyti lėktuvą ir pakelti į dangų karinių pajėgų naikintuvą Mig-29.
„Nexta“ komandos narys Tadeuszas Giczanas tviteryje rašė, kad lėktuve skrido Baltarusijos saugumo tarnybų agentai, o šiam įskridus į Baltarusijos oro erdvę jie inicijavo muštynes su „Ryanair“ įgula bei aiškino, kad lėktuve neva yra savadarbis sprogmuo.
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvas buvo priverstas pasukti į Minską dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai beprecedentis incidentas ir pareikalavo tučtuojau paleisti visus keleivius.
„Rynair“ situacijos kol kas nekomentuoja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje paskelbė, kad lėktuve buvo 171 keleivis. Kol kas, anot jo, informacija žinoma apie 149 iš jų.
Po vieną keleivį yra iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Ispanijos, Sakartvelo ir Nigerijos, po 2 iš Latvijos ir Sirijos, po 3 iš Vokietijos ir Rusijos, po 4 iš Lenkijos ir Baltarusijos, 5 iš Rumunijos, 9 iš Prancūzijos, 11 iš Graikijos ir 94 iš Lietuvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat tviteryje pareiškė, kad „Ryanair“ keleiviams ir įgulai Baltarusijos veiksmai sukėlė grėsmę. Ji pareikalavo, kad lėktuvui ir visiems keleiviams būtų leista kuo greičiau grįžti į Vilnių.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt atkreipia dėmesį, kad Lietuvos visuomenė dėl nuolat nesiliaujančių skandalų bei rezonansinių bylų nūnai pamiršusi FlyLAL žlugimo istoriją.
Kokia šiandien padėtis klostosi Lietuvos aviacijos versle? Su kokiais sunkumais bei trukdžiais susiduria nacionalinės Lietuvos, Latvijos, Estijos aviakompanijos? Šiuos klausimus Slaptai.lt pateikė Lietuvos Susisiekimo ministruiEligijui MASIULIUI. Į mūsų klausimus operatyviai atsakė Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomeneMartynas ČERKAUSKAS. Interviu skelbiame be sutrumpinimų ir kupiūrų.
