venckiene_mergaite-k

Są­jū­džio lai­kai jau at­ro­do ne­re­a­lūs, Tau­tos su­si­rin­ki­mams Lie­tu­vo­je ma­tuo­ja­mi ant­ran­kiai.

Kie­no var­du po ge­gu­žės 17-osios vi­suo­me­nei pri­myg­ti­nai de­monst­ruo­ja­ma ga­lia?

Ne­cy­pau­ki­te Jūs, tie ne­pa­ten­kin­tie­ji, nes ir iki jū­sų at­ei­si­me ir ly­giai to­kiais pa­čiais bū­dais pa­ro­dy­si­me, kas yra Jū­sų spal­vo­to­mis krei­de­lė­mis ban­do­ma kur­ti TIESA…

Ru­de­nį bus nu­šluo­ti kon­ser­va­to­riai, o ne­įvar­dy­tas blo­gis lai­mės, nes „dvie­jų šei­mų kon­flik­te“, kaip tai mėgs­ta kar­to­ti žy­mūs šios die­nos po­li­ti­kai, vie­nas „šei­mos na­rys“ yra bū­tent ta­sai ne­įvar­dy­tas blo­gis. Ir žai­džia­mas sėk­min­gas žai­di­mas – „Chod ko­niom!“ – ir bus leng­va at­si­kra­ty­ti de­ši­nių­jų, ir to­liau ma­ni­pu­liuo­ti de­mo­kra­tijos var­du.

Continue reading „Tiesos lauksime rudenį”

tumaviciute_slaptai

Šiais metais Kovo 11-oji Vilniuje priminė Sąjūdžio laikų nuotaiką: vėliavų jūra, ištikimybę Lietuvai skanduojančios merginos ir vaikinai, pažįstami signatarų, buvusių Gulago kalinių, tremtinių veidai.

Kolonos priekyje didžiulėmis raidėmis švietė Justino Marcinkevičiaus prisipažinimas „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“. Patriotinių tekstų tarpe išsiskyrė vokiečių tautos sūnaus Jurgio Zauerveino žodžiai „Lietuviais norime ir būt“. Gražiai į vėliavų jūrą įsiliejo svečių iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Rusijos, Vokietijos, Šveicarijos bei Švedijos nešamos tų šalių vėliavos. Išvydusi besišypsančią pažįstamą Vilniaus universiteto profesorę ir Vorkutos lagerio kalinį, įsiliejau į eiseną. Staiga man iš dešinės iškilo ilga balta marška su raudonai parašyta vokiška fraze „Juden raus“ (žydai lauk).

Continue reading „Provokatoriai siautėjo nebaudžiami”

Genzzz

Nuolat girdime: „Lietuva turi tapti patraukli užsienio investicijoms.“ Kodėl? „Mūsų krašte pigi darbo jėga“, – girdime. Piginkime dar, mažinkime mokesčius. Į Lietuvą plaukte plauks investicijos.

Verslininkas nebūtų verslininkas, jeigu netrokštų gauti kuo daugiau pelno. Suprantama, kai vienos valstybės verslininkai ieško svetur pelningesnio verslo. Pigesnės darbo jėgos ieškota ir gūdžiais kolonizacijos laikais. Užsienio įmonės ginklu ir su savo statytinių pagalba valdė ištisus kraštus, kad ir Vest Indijos arba Lotynų Amerikos šalis, kur šeimininkavo JAV bendrovės. Kuo visa tai ten baigėsi, mūsų išminčiams nė motais.

Continue reading „Juk premjero veikla dabar visais atžvilgiais primena „jedinstvininkų“ nuostatas”