sankcijos Rusijai

Politinės intrigos

Nors Maiklas Flinas – jau nebe JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo reikalams (jis pats atsistatydino), vis tik įdomu ir svarbu, ką ponas Flinas išties kalbėjo susitikęs su Amerikoje reziduojančiu Rusijos ambasadoriumi.

Ar tikrai tie pokalbiai buvo tik „apie orą ir sveikatą“, ar vis tik Rusijos diplomatui buvo žadama sušvelninti šiuo metu Rusijai taikomas ekonomines sankcijas?

Slaptai.lt portalas šia tema savo skaitytojams pateikia du Vakaruose paskelbtus straipsnius.

XXX

Sari Horwitz, Adam Entous / The Washington Post

Maiklas Flinas per apklausą FTB darbuotojams neigė, kad aptardavo sankcijas su Rusijos ambasadoriumi

„Buvęs prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Maiklas Flinas per apklausą FTB agentams neigė, kad aptardavo Amerikos sankcijas Rusijai su tos šalies ambasadoriumi iki Donaldui Trampui pradedant eiti prezidento pareigas, o tai prieštarauja žvalgybos tarnybų perimtiems pokalbiams, kaip sakė veikiantys ir buvę Amerikos valdininkai“, – praneša The Washington Post. 

Maiklas Flinas pietauja su Vladimiru Putinu

„Sausio 24-os dienos apklausa potencialiai gresia Flinui baudžiamąja atsakomybe, – rašo korespondentai Sari Horvac ir Adamas Entusas. – Melagingi parodymai FTB darbuotojams yra sunkus nusikaltimas.  Tačiau, kaip tvirtina kai kurie valdininkai, neaišku, ar prokuratūra kels bylą, dalinai todėl, kad Flinas gali savaip interpretuoti žodžio „sankcijos“ apibrėžimą. Be to, po savo paneigimų FTB jis pareiškė, kad negali prisiminti viso pašnekesio, sako valdininkai“.

„Bet koks sprendimas dėl teisminio persekiojimo galų gale priklausys nuo Teisingumo ministerijos“, – sakoma straipsnyje.

Praėjus dviem dienoms po apklausos FTB tuometinė generalinė prokurorė Sali Jeits ir nacionalinio saugumo bendradarbis per susitikimą Baltuosiuose rūmuose pranešė Trampo juridiniam patarėjui Donaldui Makganui perimtų telefoninių pokalbių turinį. Sali Jeits ir kiti valdininkai ne tik sunerimo, kad Rusija galėjo panaudoti savo interesams apgaulingą skambučio aiškinimą – viceprezidento Maiko Penso pakartotą nacionalinėje televizijoje – bet ir nemanė, kad būtų teisinga nepranešti Pensui apie tuos prieštaravimus, pateiktus informuotų valdininkų.

Žurnalistai pažymi, jog neaišku, kada FTB pradėjo tikrinti Flino kontaktus su RF ambasadoriumi JAV Kisliaku. Buvusių valdininkų duomenimis, kad FTB tiria jų tarpusavio santykius, aukšti Barako Obamos administracijos bendradarbiai sužinojo sausio pradžioje.

„Paskutinę Barako Obamos prezidentavimo dieną Sali Jeits, Nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Kleperis ir CŽV direktorius Džonas Brenanas rekomendavo informuoti Trumpo komandą apie Flino reikalus. Tačiau FTB direktorius Džeimsas Kamis tam pasipriešino, pareiškęs, kad tai būtų kišimasis į agentūros atliekamą tyrimą. FTB studijuoja Trumpo bendražygių kontaktus su Rusijos valdininkais“, – sakoma straipsnyje.

informacijos šaltinis: The Washington Post.

XXX

Paul Sonne / The Wall Street Journal

Pentagonas nerado dokumentų, patvirtinančių, kad Maikui Flinui buvo leista paimti pinigų iš Rusijos televizijos

„Kaip rašoma einančiojo armijos ministro pareigas laiške, Pentagonas nerado jokių dokumentų, rodančių, kad Maikui Flinui buvo leista gauti pinigų iš užsienio vyriausybės, prieš jam išvykstant į Maskvą 2015 metais dalyvauti Rusijos televizijos programoje, – praneša Polas Zone leidinyje The Wall Street Journal. – Toks atradimas padarytas po to, kai deputatai iškėlė klausimą, ar buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas ir Amerikos armijos dimisijos generolas pažeidė Pentagono taisykles, pagal kurias karininkai privalo pranešti apie pajamas, gautas iš kitų šalių“.

„2015 metų pabaigoje Flinas priėmė kvietimą vykti į Maskvą ir duoti mokamą interviu Rusijos televizijai RT, o taip pat dalyvauti šventiniame renginyje jos dešimtmečio proga, kuriame jis sėdėjo greta prezidento Vladimiro Putino, – sakoma straipsnyje. – Armijos ministerija atliko „kruopštų archyvų tyrimą ir nerado jokių dokumentų“, – tai pranešė vasario 14 dienos laiške einantis armijos (sausumos pajėgų) ministro pareigas Robertas Spiras, atsakydamas Atstovų rūmų nariui Elaidžiui Kamingsu (demokratei iš Atstovų rūmų Priežiūros komiteto), kuris klausė, ar Flinas buvo gavęs tokį leidimą. Keletas deputatų demokratų neseniai paprašė gynybos ministerijos išaiškinti, ar Flinas nepažeidė konstitucijos, kai gavo pinigų už lankymąsi Rusijos televizijos tinklų renginyje“.

„Anksčiau Flinas sakė, kad už lankymąsi renginyje 2015 metų gruodžio mėnesį – laikotarpiu, kai stiprėjo įtampa tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus, – jam buvo sumokėta“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The Wall Street Journal.

2017.03.18; 12:50

Politinės intrigos

Maurin Picard / Le Figaro

„Rusijos ambasadorius Vašingtone, kuris dažnai ir slapta kontaktavo su Amerikos prezidentui artimais asmenimis iki jo išrinkimo, atsidūrė visokiausių polemikų epicentre“, – rašo Le Figaro korespondentas Niujorke Morenas Pikaras.  

Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergėjus Kisliakas

„Nuo 2016 metų liepos prityrusio 66-rių metų amžiaus Rusijos ambasadoriaus Sergejaus Kisliako dažni ir slapti kontaktai su Donaldui Trumpui artimais asmenimis pradėjo kelti įtarimų. Jie net sąlygojo priverstinį Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais generolo Maiko Flino atsistatydinimą. Pastarasis penkis kartus kalbėjo telefonu gruodžio 29 dieną su Kisliaku, minėdamas būsimąjį sankcijų Rusijai atšaukimą, bet nepranešė apie tai prezidentui Trumpui ir viceprezidentui Maikui Pensui“, – sakoma straipsnyje.

„Ir štai vėl išnyra Kisliakas – šįkart kompromituojantis teisingumo ministrą Džefą Sešnsą. Per klausymus Senate sausio 10 dieną pastarasis įtikinėjo, kad „nekomunikavo su rusais“. Tai buvo dar prieš tai, kai FTB (Federalinis Tyrimų Biuras), patvirtinimui pateikęs pasiklausytus telefoninius pokalbius, konstatavo, kad Sešnsas ir Kisliakas buvo susitikę 2016 metų liepą ir rugpjūtį, o tai metė šešėlį ant vieno ir iškėlė aikštėn kitą“, – rašo korespondentas.

Stenfordo universiteto politologijos profesorius, buvęs Amerikos ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas mielai prisimena „fantastiškus pusryčius“ Kisliako rezidencijoje Vašingtone kruopščiai atrinktiems svečiams, daugiausia aukščiausio rango valdininkams iš Barako Obamos administracijos. Makfolą žavi toks subtilus ryšių mezgimo meistriškumas.

Tuo tarpu Nikolasas Biornsas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politikos reikalams Džordžo Bušo eroje, mano, kad tas žmogus „labai protingas, labai prityręs, visada gerai pasirengęs, nors ciniškas, triukšmingas ir griežtas, sovietinio mentaliteto ir labai agresyviai nusiteikęs Amerikos  atžvilgiu“.

„Būdamas uolus patriotas, Kisliakas išreiškia tono pasikeitimą Rusijos valdžios viršūnėje, laikosi neoimperialistinės Vladimiro Putino pozicijos ir demonstruoja stulbinantį atvirumą, gana retą jo oficialioms funkcijoms“, – rašo straipsnio autorius. „JAV problema, – tvirtina jis nė nemirksėdamas, – tai tikėjimas savo išskirtinumu. Skirtumas tarp mūsų toks, kad mes nesistengiame jo primesti, o JAV tai daro nesvyruodamos. Tai mums ne itin patinka“.

Pripažindamas, kad Rusijos ir Amerikos santykiai „išgyvena blogiausią laikotarpį“ savo istorijoje, įskaitant šaltojo karo metą, Kisliakas pliekia NATO jėgų plėtrą Lenkijoje ir Baltijos šalyse ir piešia savo pašnekovams amerikiečiams kivirčų dėl Ukrainos ir Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos pasekmes: „Mes išmokome gyventi be jūsų, ir jūs išmokote gyventi be mūsų“.

Straipsnio autorius klausia: „Ar Kisliakas vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus? Ar jo konfidencialūs santykiai su Donaldo Trumpo artimaisiais buvo bandymas sukompromituoti įtakingus asmenis iš naujosios Amerikos administracijos?“

Štai ką pats Kisliakas kalbėjo lapkritį per viešą paskaitą Stenforde: „Mes atliekame klasikinį diplomatinį darbą, – gynėsi jis, kai jį užsipuolė klausimais dėl gandų apie įsilaužimą į serverius per rinkiminę kampaniją Amerikoje. – Mūsų profesijos esmė – suprasti ir pažinti žmones, ir respublikonus ir demokratus. Kai dėl manęs, tai aš dirbu JAV taip seniai, kad esu pažįstamas beveik su visais!“

„Patekęs į audros epicentrą ir gavęs iš The New York Times „politiškai radioaktyvaus diplomato“ etiketę, Kisliakas, žinoma, džiaugsis, galėdamas sugrįžti į Maskvą. Jeigu tik jam nepasiūlys naujo posto – kontrteroristinio „caro“ posto, kurį JTO generalinis sekretorius Antonijus Guterešas ketina įsteigti naujame organizacijos štabe Niujorke, sakoma straipsnyje.

Kai dėl Kisliako įpėdinio, tai jis – Anatolijus Antonovas, dabartinis RF užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir keturių žvaigždučių generolas su „bulterjero“ reputacija. Jis tik laukia Valstybės dūmos patvirtinimo, kad užimtų neseniai pasidariusį tokį nepaprastai nepatogų Rusijos ambasadoriaus Trumpo Amerikoje krėslą, rašo Pikaras.

Informacijos šaltinis: Le Figaro.

2017.03.08; 18:05

Atsargiai

Sausio 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Varšuvoje Lenkijos užsienio reikalų ministro kvietimu.

„Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių. Mes esame kaimynės, turinčios amžius trukusios bendros valstybės patirtį, NATO ir ES sąjungininkės. Dvišalių santykių su Lenkija plėtra yra vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės prioritetų. Esame pasirengę atviram dialogui su Lenkija visais klausimais. Tik nuoširdžiai ir atvirai kalbėdamiesi mes galėsime išspręsti abiem pusėms rūpimus klausimus“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Dvišalio susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu metu buvo aptarti dvišaliai klausimai, saugumo situacija regione,  padėtis Ukrainoje, santykiai su Rusija, Rytų partnerystės politikos įgyvendinimas, svarbiausi ES darbotvarkės klausimai bei strateginiai energetikos ir transporto projektai.

Susitikimo metu L. Linkevičius pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija yra sukūrusios solidžią dvišalių institucijų bazę, kurios pagrindu galima plėtoti dialogą visais klausimais. „Turime tai efektyviau išnaudoti, įtraukiant visas suinteresuotas ministerijas bei kitas vyriausybines institucijas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pokalbio su Lenkijos užsienio reikalų ministru metu didelis dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione. 

„Atsižvelgiant į dabartinę sunkiai prognozuojamą geopolitinę situaciją bei agresyvų Rusijos elgesį, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas įgauna dar didesnę svarbą. Lietuva ir Lenkija susiduria su panašiomis grėsmėmis saugumui ir bendrais iššūkiais, todėl aktyvus bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse yra natūralus mūsų šalių interesas. Mes esame vienoje valtyje, todėl privalome laikytis išvien“, – teigė L. Linkevičius. 

Jis padėkojo Lenkijai už daugkartinį dalyvavimą NATO oro policijos misijose bei lyderystę regione saugumo ir gynybos srityse. 

Ministrai akcentavo poreikį toliau stiprinti bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityje, ypatingai įgyvendinant bendrus infrastruktūros projektus. „Elektros jungtis su Lenkija ženkliai prisidėjo prie Lietuvos izoliacijos panaikinimo elektros srityje. Lenkijos vaidmuo išlieka ypatingai svarbus toliau įgyvendinant visam regionui svarbius projektus tokius kaip Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su Kontinentinės Europos tinklais, dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, Rail Baltica projektas“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Jis taip pat paragino kartu kelti klausimą dėl Astravo AE projekto Baltarusijoje, kuris yra įgyvendinamas neskaidriai ir nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.

„Pastaraisiais metais įvykę net šeši incidentai, susiję su šio projekto įgyvendinimu, iš tikrųjų kelia nerimą. Tai yra ne tik Lietuvos ar Lenkijos, bet ir viso regiono bei Europos problema“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministrai sutarė, kad abi šalys ir toliau turi išlikti ES Rytų Partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo varikliu. „Turime aktyviai kartu dirbti, kad ši iniciatyva taptų ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos prioritetu. Privalome raginti Rytų kaimynes tęsti reformų procesą ir padėti joms šioje srityje. Tuo pačiu turime vykdyti ir savo įsipareigojimus, tokius kaip Asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimas bei bevizio režimo suteikimas Gruzijai ir Ukrainai“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Jis taip pat akcentavo poreikį išlaikyti vieningą sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimų reikalavimai bei tęsti paramą Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimui bei reformų procesui šioje srityje.

Susitikimo metu taip pat buvo apsikeista nuomonėmis dėl politikos tautinių mažumų atžvilgiu. „Lietuvos lenkai, kaip ir kitų tautinių bendrijų atstovai, yra svarbi mūsų visuomenės ir valstybės sudėtinė dalis. Lygiai taip pat kaip ir Lenkijos lietuviai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

L.Linkevičius informavo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 70 mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, mūsų šalyje lenkų tautybės piliečiai gali gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo darželio iki universiteto, kas yra unikalu. „Lenkijos lietuvių padėtis taip pat reikalauja specialaus dėmesio, ypatingai tokiose srityse kaip švietimas, parama kultūros centrams bei žiniasklaidos priemonėms“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras Lenkijos kolegai įteikė Lenkijos lietuvių organizacijų laiško, adresuoto Lenkijos VRM, kopiją, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl sumažinto finansavimo lietuvių tautinei mažumai 2017 metais.

Ministrai taip pat aptarė galimybę retransliuoto lenkiškos televizijos kanalus Rytų Lietuvoje.

Susitikimo metu iškeltas klausimas dėl dvišalių tarpvyriausybinių komisijų veiklos atnaujinimo tokiose srityse kaip užsienio ir saugumo politika, švietimas ir kultūra bei ekonomika.

Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat vyko į Povonzkų (Powązki) karines kapines, kur pagerbė Abiejų Tautų 1863 m. sukilimo ir Smolensko katastrofos, kurios metu žuvo tuometinis Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo delegacija, aukų atminimą. L.Linkevičius taip pat dalyvavo Lenkijos tarptautinių santykių instituto ir Lietuvos ambasados Lenkijoje organizuotoje diskusijoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2017.01.21; 06:44

Žvalgyba

Henry Meyer / Blomberg

Rusija nedelsdama surengė Donaldui Trampui neakivaizdinį iškilmingą sutikimą, pastebi Bloomberg. „Prezidentas Putinas nusiuntė sveikinimo telegramą politikui neofitui, kuris susitikimuose su rinkėjais liejo savo susižavėjimą sukčiumi – buvusiu KGB bendradarbiu, – aiškina žurnalistas Henris Mejeris. – Putinas ir jo komanda viešai sveikino šansą naujiems, konstruktyvesniems santykiams su JAV“.  

Tačiau, autoriaus nuomone, džiūgavimus Maskvoje šiek tiek slopina suvokimas, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) – beprotiškai neprognozuojamas žmogus, o taip pat ir abejonės, ar tikrai pavyks pakeisti nusistovėjusią Vašingtono politiką, kurią Kremlius laiko antirusiška.

Kai kurie Kremliaus insaideriai sako, kad Putinas bus atsargus: prieš glebesčiuodamasis su Trampu, jis išsiaiškins, kiek toli tas yra pasiruošęs eiti.

„Situacijoje su Trampu daug kas mirtinai rizikinga, – sako Carnegie Moscow Center vadovas Dmitrijus Treninas. – Galimas dalykas, bus palankių aplinkybių, kurių niekas net neįtarė, nors tuo pačiu gali būti ir rizikingų, kurios užtemdys visus įmanomus laimėjimus“.

Jeigu Trampas įvykdys bent dalį savo rinkiminių pažadų, jo prezidentavimas gali kardinaliai pakeisti situaciją Putinui, kuris siekia atkurti Rusijos įtaką tarptautinėje arenoje, – taip mano Mejeris.

Galimas dalykas, pats Trampo laimėjimo rinkimuose faktas paskatins Putiną „įsidrąsinti ir elgtis atkakliau pradedant Artimaisiais Rytais ir baigiant kaimyninėmis buvusiomis sovietinėmis respublikomis“, – sakoma straipsnyje.

Dmitrijus Saimsas iš Center for the National Interest Vašingtone mano, kad, Trampo požiūriu, su Ukraina susiję „JAV interesai svarbūs, bet ne gyvybiškai svarbūs“. Sirijos prezidento Asado nušalinimas – Trampui ne prioritetinis uždavinys, nes „jis būtų žalingas kovai su Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis“, pridūrė Saimsas.

Trampui laimėjus rinkimus rublio kursas ir Rusijos fondinės rinkos sustiprėjo. „Investoriai iš anksto gardžiavosi potencialia ekonomine nauda iš sušvelnintos įtampos (gal ir sankcijų), nors naftos kainos smuko“, – sakoma straipsnyje.

Autoriaus nuomone, Trampo laimėjimas – „dalis populizmo bangos išsivysčiusiose šalyse – tos tendencijos, kurią Kremlius sveikina ir skatina“.

„Tai, kad kibernetinės atakos, kuriomis JAV apkaltino Rusiją, galėjo pakenkti Hilari Klinton, demaskavus vidinius jos rinkimų štabo mechanizmus, gali paskatinti Kremlių dar agresyviau kištis į rinkimų eigą kitose vietose“, – mano Mejeris.

Tuo pačiu metu Rusijos oficialūs asmenys nuogąstauja, kad Trampo mėginimams gerinti santykius su Kremliumi trukdys Amerikos jėgos, nesuinteresuotos „atšilimu“.

Tokios pat nuomonės laikosi ir buvęs Džordžo Bušo patarėjas Tomas Grehemas. „Duos atkirtį Kongresas ir, pirmiausia, jo paties partija“, – sakė jis.

Kai kurie Maskvos ir Trampo nesutarimai iškilo jau per jo rinkiminę kampaniją, pažymi autorius. Trampas pažadėjo surengti naujas derybas dėl branduolinio susitarimo su Iranu arba jį anuliuoti, kai tuo tarpu Maskva pritaria tam susitarimui.

Fiodoras Lukjanovas, vadovaujantis Kremlių užsienio politikos klausimais konsultuojančiai tarybai, mano, kad Trampas gali pamatyti, jog su Putinu ne taip lengva susitarti, kaip jam atrodė. Jis neatmeta galimybės, jog tada „nusivylimas gali sukelti jo susierzinimą, ir viskas nuriedės priešinga kryptim“.

Grehemo nuomone, mainais už sankcijų sušvelninimą Trampas „pamėgins ką nors gauti iš Rusijos“.

Ir vis dėlto, šiuo momentu rinkimų baigtis atrodo net geriau, negu tikėjosi Kremlius“, – apibendrina Mejeris.

Informacijos šaltinis: Bloomberg leidinys.

2016.11.15; 06:36

Aktualijos

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių vadovai susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė, kaip stiprinti ES bendradarbiavimą su NATO. EVT posėdyje taip pat pristatyta ES globalios bei saugumo politikos strategija ir aptartas Minsko susitarimų įgyvendinimas. 

NATO
NATO aljanso būstinė Briuselyje.

Šalies vadovės teigimu, ES laikosi nuoseklios ir principingos pozicijos – sankcijos yra tiesiogiai susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu.

Iki šiol Rusija nėra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimų, todėl apie sankcijų panaikinimą negali būti jokios kalbos. Rusija tai įvertintų kaip nuolaidžiavimą, savo neteisėtų veiksmų Ukrainos teritorijoje legitimizavimą ir pritarimą jos vykdomai agresijos politikai.

ES šalių vadovai taip pat apsvarstė naują ES globalios ir saugumo politikos strategiją, kuri nubrėš ilgalaikes gaires ES santykiams su jos kaimynėmis ir kitomis pasaulio šalimis. Paskutinį kartą tokia strategija buvo parengta 2003 metais. Prezidentė pabrėžė, jog per 13 metų geopolitinė padėtis Europos kaimynystėje ir pasaulyje smarkiai pasikeitė, todėl naujoji strategija turi atitikti realią situaciją. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos vadovės teigimu, dokumente atsižvelgta į Lietuvos siūlymus – įvardyta Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui, įtvirtintas Krymo aneksijos nepripažinimas, atkreipiamas dėmesys į hibridinių grėsmių pavojų, tarptautinių branduolinės saugos standartų laikymosi svarbą.

ES šalių lyderiai su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė ES ir NATO santykių stiprinimą, ypač ugdant atsparumą informacinėms ir kibernetinėms atakoms, derinant veiksmus hibridinio karo atveju, drauge sprendžiant migracijos iššūkius.

Jau dabar Aljanso laivai patruliuoja Egėjo jūroje ir padeda užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui bei išvengti beprasmių  žmonių žūčių. 

Artėjant NATO Varšuvos viršūnių susitikimui sutarta parengti bendrą NATO, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovų pareiškimą, kuris numatytų koordinuotą keitimąsi informacija, bendrą grėsmių vertinimą, galimybes praplėsti NATO indėlį toliau sprendžiant migracijos krizę

Po Jungtinės Karalystės žmonių sprendimo pasitraukti iš ES, NATO vaidmuo taip pat yra svarbus stiprinant transatlantinius ryšius ir užtikrinant Europos šalių vienybę kintančioje geopolitinėje aplinkoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.06.29; 05:53

Politinės intrigos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ aptarė Briuselyje vykusį Europos dešiniųjų partijų vadovų susitikimą bei jame skirtą dėmesį pabėgėlių krizei, JAV valstybės sekretoriaus J. Kerry vizitą į Maskvą, sankcijų Rusijai klausimą bei vidaus politikos aktualijas.

Pasak jo, „Vokietija yra pasiryžusi imtis lyderystės toliau sprendžiant pabėgėlių krizę, tačiau dėmesys krypsta jau nebe į perskirstymą esamų pabėgėlių, paskirstymą jų iš Turkijos ar kitų valstybių, bet ir į  išorinių sienų apsaugą“.

Continue reading „Gabrielius Landsbergis: „ES turi susitelkti ir spręsti tas problemas, kurios yra už ES sienų“” →

Politinės intrigos

Strasbūre Europos Parlamento narys, ES-Rusijos santykių ataskaitos pranešėjas Gabrielius Landsbergis buvo susitikęs su Europos Komisijos viceprezidente ir vyriausiąja įgaliotine užsienio ir saugumo reikalams Federica Mogherini.

Susitikimo metu aptarti ES ir Rusijos santykių bei kaip bus įgyvendinamos EP priimtos rekomendacijos Rusijos atžvilgiu.

Continue reading „Ar Federica Mogherini išgirs Gabrieliaus Landsbergio perspėjimus?” →

Politinės intrigos

Tik šiemet spalį Prancūzija galutinai nuspręs, ar parduoti Rusijai sraigtasparnnešius Mistral, rašo žurnalistai Žanas Komtas ir Natali Žilber laikraštyje Le Monde. 

„Sankcijų Rusijai rėmuose užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas (Laurent Fabius) gana droviai prakalbo apie galimybę pristabdyti 2011 metais Maskvos užsakytų dviejų Mistral tipo karinių laivų tiekimą. Tų laivų statyba Saint Nazaire laivų statykloje leido įsteigti Rusijoje tūkstantį darbo vietų“, – rašo straipsnio autoriai.

Continue reading „Laivų „Mistral” pardavimo Rusijai atšaukimas – teisinga priemonė?” →

Aktualijos

Nežinau, kas patarinėjo Barackui Obamai ir Katherinai Ashton pateikti oficialius nepageidaujamų Kremliaus pareigūnų sąrašus dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą. Bet jau akivaizdu, kad daugiau negu patyčių Kremliuje jie neverti.

Kalnas pagimdė pelę. Tokia daugumos politikos komentatorių nuomonė.

JAV yra labai gerai išvystyta vizų į šalį neišdavimo praktika, kuo jau seniai yra įsitikinęs ir ne vienas lietuvis. Viza neišduodama be jokių paaiškinimų. Tokias pat teises neišduoti vizą turi ir ES šalys.

Continue reading „Replika į JAV ir ES personalines sankcijas Kremliaus pareigūnams” →