Gabrielius Landsbergis: „ES turi susitelkti ir spręsti tas problemas, kurios yra už ES sienų“


Print

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ aptarė Briuselyje vykusį Europos dešiniųjų partijų vadovų susitikimą bei jame skirtą dėmesį pabėgėlių krizei, JAV valstybės sekretoriaus J. Kerry vizitą į Maskvą, sankcijų Rusijai klausimą bei vidaus politikos aktualijas.

Pasak jo, „Vokietija yra pasiryžusi imtis lyderystės toliau sprendžiant pabėgėlių krizę, tačiau dėmesys krypsta jau nebe į perskirstymą esamų pabėgėlių, paskirstymą jų iš Turkijos ar kitų valstybių, bet ir į  išorinių sienų apsaugą“.

„Akivaizdu, kad tų sričių sprendžiant pabėgėlių krizę yra kur kas daugiau. Tai yra būtent ir įsitraukimas į situacijas Artimuosiuose Rytuose, ir karštųjų taškų kūrimas, sienų apsauga ir t.t. Galiausiai – ir perskirstymas, kuriame dalyvauja šiandien ir Lietuva“, – sakė G. Landsbergis.

Be to, interviu aptartas ir Didžiosios Britanijos tolimesnis vaidmuo Europos Sąjungos projekte.

„Ir šiandien kaip niekad Europos Sąjungai būtų svarbi ir reikalinga Didžiosios Britanijos lyderystė, konstruktyvi pagalba sprendžiant krizes, prisidedant prie tų krizių sprendimo tiek politine, tiek finansine, tiek kitokia prasme. Šiandien pati Didžioji Britanija yra krizė. Dar viena, prie ilgo sąrašo krizių, kuriame ir Graikija, ir Ukraina, ir Rusija tebėra, ir visos kitos. Šiandien mes sprendžiame ir Britanijos klausimą“, – komentavo TS-LKD vadovas.

G. Landsbergis pažymėjo, kad Rusijos sankcijų akivaizdoje, pabėgėlių krizės akivaizdoje, ES turi susitelkti ir spręsti tas problemas, kurios yra už ES sienų.

Visą interviu galima perskaityti čia:

R. Musnickas: Šiąnakt tik grįžote iš Briuselio, buvote Europos dešiniųjų vadovų susitikime prieš tai, Briuselyje vyksta ir Europos vadovų tarybos susitikimas, jame sprendžiami Europos klausimai. Kokie jūsų įspūdžiai pirmiausiai iš dešiniųjų vadovų viršūnių susitikimo? Ten gal girdėjote ir ką kalbėjo Angela Merkel?

G. Landsbergis: Taip, kas kartą prieš Europos vadovų tarybą vyksta ir dešiniųjų partijų vadovų susitikimas. Pasidalinama nuomonėmis, ką dešiniųjų partijų vadovai mano apie Europą ištinkančias ir spręstinas krizes. Šįsyk didžiausias dėmesys buvo skirtas vėlgi, eilinį kartą pabėgėlių krizei, kokie dabar sprendimai ruošiami, kokie yra teisingi, kokie – neteisingi.

R. Musnickas: A. Merkel pozicija šiuo klausimu, nes turbūt ji čia grojanti pirmu smuiku, iš esmės labiausiai matoma, jos pozicija keičiasi po to, kas vyksta čia?

G. Landsbergis: Vokietija tiesiog dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų krūvis, tenkantis šiandien Vokietijai su neslopstančiu pabėgėlių srautu vis dėlto yra nepaprastai didelis ir dar kartą buvo pakviestos valstybės užtikrinti solidarumą. Rytų ir Centrinės Europos valstybių poziciją labai gerai išsakė Vengrijos premjeras V. Orbanas. Iš tikrųjų galbūt netikėtai, dažnai susilaukdavęs kritikos dėl neva labai griežtos pozicijos pabėgėlių klausimu, tačiau jis atkreipė dėmesį į vieną reiškinį. Jo paties žodžiais teigiant, Vengrija išleido apie 250 mln. eurų šiandien, siekiant sutvarkyti, izoliuoti Vengrijos sieną nuo išorės.

R. Musnickas: Sustiprinti sieną?

G. Landsbergis: Taip. Tai sako, „ar tai nėra solidarumas?“ Kiek Europos Sąjunga padėjo mums tą sieną stiprinti, nes tai – ES siena. Ir šiandien aš tą patį klausimą keliu ir Lietuvos situacijoje. Mes stodami į ES prisiėmėme įsipareigojimą stiprinti ir mūsų sieną, šiuo atveju su Baltarusija ar su Kaliningrado sritimi, buvo išleistos didžiulės sumos pinigų ir t.t. O kalbant apie Graikiją šiandien gūžtelima pečiais ir pasakoma, kad Graikija turi nekontroliuojamų taškų savo sienoje.

R. Musnickas: Tai ta pabėgėlių krizė davė teigiamų dalykų apskritai: kai kurios šalys užsiėmė sienos stiprinimu, antras dalykas, mes supratome, kaip reikėtų elgtis, parodė ES silpnąsias puses. Bet į tai reaguojant, vis dėlto kažkokie kitokie sprendimai bus ar ne? Nes Vokietija labai entuziastingai iš pradžių rėmusi pabėgėlius ir norėjusi juos pasiimti dabar jau keičia toną?

G. Landsbergis: Iš tikrųjų Vokietijos dešiniųjų, CDU partijos priimti dokumentai rodo, kad Vokietija yra pasiryžusi imtis lyderystės toliau sprendžiant pabėgėlių krizę, tačiau dėmesys krypsta jau nebe į perskirstymą esamų pabėgėlių, paskirstymą jų iš Turkijos ar kitų valstybių, bet ir į išorinių sienų apsaugą. Tai yra tas pats dalykas, kurį Vengrijos premjeras V. Orbanas balandžio mėnesį Europos Parlamente pristatinėjęs, kad sienų apsauga turi būti vienu iš prioritetinių klausimų, buvo išvadintas kraštutiniu dešiniuoju, radikalu ir visais kitais epitetais.

Tačiau jau šiandien Vokietija priima dokumentus, kurie būtent tą ir reiškia. Akivaizdu, kad tų sričių sprendžiant pabėgėlių krizę yra kur kas daugiau. Tai yra būtent ir įsitraukimas į situacijas Artimuosiuose Rytuose, ir karštųjų taškų kūrimas, sienų apsauga ir t.t. Galiausiai – ir perskirstymas, kuriame dalyvauja šiandien ir Lietuva.

R. Musnickas: Europos vadovų taryba vyksta antrą dieną, ten sprendžiami įdomūs dalykai. Šiuo atveju labiausiai matomas Britanijos premjeras ir jo pasiūlymai, ką daryti toliau su Europa. Kaip jums atrodo, neperlenkia D. Cameronas su migrantų reikalais, pašalpomis migrantams, požiūriu į ES?

G. Landsbergis: Pirmiausia politinis vertinimas turbūt būtų toks, kad Europa susiduria su beprecedentėmis krizėmis. Iš tikrųjų tokio sunkaus laikotarpio neatsimena net kolegos, kurie dirba bemaž 40 metų Europos institucijose. Ir šiandien kaip niekad Europos Sąjungai būtų svarbi ir reikalinga Didžiosios Britanijos lyderystė, konstruktyvi pagalba sprendžiant krizes, prisidedant prie tų krizių sprendimo tiek politine, tiek finansine, tiek kitokia prasme.

Šiandien pati Didžioji Britanija yra krizė. Dar viena, prie ilgo sąrašo krizių, kuriame ir Graikija, ir Ukraina, ir Rusija tebėra, ir visos kitos. Šiandien mes sprendžiame ir Britanijos klausimą. Konkrečiai dėl Camerono reikalavimų, tai iš keturių jo svarbiausių reikalavimų trys yra ganėtinai nesunkiai įgyvendinami – jie daugiau politiniai, ideologiniai – apie Britanijos vietą Europos Sąjungoje.

Tačiau vienas, kurį būtent ir jūs minėjote, – dėl vidaus migracijos ir pabėgėlių, kurie gali pretenduoti į Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos statuso gavėją, akivaizdu, kad šis klausimas susilaukė labai didelio pasipriešinimo – tiek iš Prancūzijos socialistų, tiek iš kitų valstybių. Panašu, kad čia bus didelė kova.

R. Musnickas: O kas ten yra nelogiška, aš bandau suprasti, jo reikalavimuose? Nes atrodo ir mūsų vadovai žiūri taip gana skeptiškai į Camerono šiuos pasiūlymus ir dėl migrantų bei pašalpų taip pat, jau seniai britai kalba apie tai, kad reikia baigti švaistytis pinigais. Ar tai yra nenormalus jų požiūris į tai?

G. Landsbergis: Kaip kalba ekspertai iš esmės, tai Britanija yra patraukli ekonomika Europos Sąjungoje. Žmones ten traukia ne dėl kažkokių išskirtinių sąlygų, o vien dėl to, kad ten yra geros galimybės gauti darbą ir gerą atlyginimą.

R. Musnickas: Ir pašalpas taip pat..

G. Landsbergis: Ir dalis jų gali pretenduoti ir į pašalpas. Šiandien kalbama apie tai, kad Didžiosios Britanijos ekonominis augimas, kuriuo pasižymi ir ekonomika, yra būtent dėl to, kad atvyksta nauji žmonės, su naujais įgūdžiais ir naujais sprendimais esamoms problemoms. Tad Didžiosios Britanijos siekis užsidaryti ir greičiau nereagavimas į ekonomines problemas, o reagavimas į populistų spaudimą, kurį suorganizavo Nigel Farage ir kiti politikai, spausdami DB Vyriausybę atsieit, kad pabėgėliai ir vidaus migrantai yra tai, kas slegia DB ekonomiką.

R. Musnickas: Jūs manote, kad ekonomika, ekonominė nauda yra didesnė iš migrantų nei išleidžiami pinigai paskui tiems, kurie nerado darbo ir turi gyventi iš pašalpų?

G. Landsbergis: Tą patvirtina daugelis skaičiavimų ir aš manau, kad šiandien D. Camerono reikalavimai parodo, ką reiškia pasidavimas populistų spaudimui, daug daugiau nei realios ekonominės problemos.

R. Musnickas: Jūsų prognozės, vis dėlto neaišku, kuo baigsis Europos vadovų tarybos susitikimas, bet apskritai Europa į kokią pusę gali keistis, gresia kas nors? Čia visi baiminosi Europos subyrėjimo dėl tos pačios Didžiosios Britanijos.

G. Landsbergis: Na, iš vakar vykusio posėdžio nuotaikos yra tokios, kad nei viena valstybė nenori Didžiosios Britanijos pasitraukimo. Niekas nenori. Ir tai yra vienas iš juodžiausių scenarijų Europai.

R. Musnickas: O jie patys?

G. Landsbergis: Aš manau, čia daugiau mano spėjimas, kad D. Cameronas neturi sugalvojęs plano B. ES turbūt palūš,taip kaip ji buvo palūžusi Margaret Thatcher laikais, kai buvo deramasi dėl išimčių žemės ūkiui ir panašių kitų klausimų. D. Cameronas nori būti antrąja M. Thatcher, kuris perlaužė Europos Sąjunga. O kas bus, jeigu neperlauš? Ir aš manau, kad čia atsakymų D. Cameronas šiandien neturi.

R. Musnickas: Bet čia toks šantažo instrumentas truputėlį?

G. Landsbergis: Taip, vakar tą labai aiškiai išgirdome iš A. Merkel, kai ji pasakė, kad negalės būti persiderėjimo sąlygų po referendumo. Ir tas signalas turi būti labai aiškiai pasiųstas DB žmonėms. Nes vėlgi tie patys populistai gali pasakyti taip: „na, gerai. Pirma leiskime įvykti referendumui, žmonės nubalsuoja, kad nori išstoti iš ES ir mes turėsime stipresnę kortą tolimesnėse derybose su ES. Ir šiandien A. Merkel sako „ne, tolimesnių derybų nebus“. Čia yra viskas. Jeigu jūs priėmėte sprendimą, jūs nubalsavote prieš ES, mes su didžiausiu apgailestavimu pamojuosime jums „sudie“.

R. Musnickas: Bet čia taip mano A. Merkel, D. Cameronas turbūt mano kitaip. Čia toks žaidimas šachmatų partijos, kai abu turi tik karalių ir bokštą, kas ką pastatys…

G. Landsbergis: Tai yra labai pavojingas žaidimas, nes Rusijos sankcijų akivaizdoje, pabėgėlių krizės akivaizdoje, ES turi susitelkti ir spręsti tas problemas, kurios yra už ES sienų. Ir turi būti aktyvi lyderystė, ir turi būti aktyvūs sprendimai įtraukiant ir prisiimant atsakomybę. Šiandien mes sprendžiame problemas viduje.

R. Musnickas: Gerai, dar vienas klausimas – V. Putino ir J. Kerry šios savaitės toks flirtas, bent jau iš šalies atrodo, jis jums ką nors sako ar ne?

G. Landsbergis: Akivaizdu, kad NATO valstybės šiek tiek su įtampa žiūri, kaip situacija plėtojasi Artimuosiuose Rytuose, ypač turiu galvoje tarp Rusijos ir Turkijos. Vakar buvo pranešimai apie areštuotus Rusijos laivus Turkijos uostuose, kiek anksčiau buvo Turkijos laivai areštuoti. Matome, kad įtampa nerimsta, yra manančių, kad reikia palaikyti ir bent jau šiek tiek tą diplomatinę įtampą mažinti.

Kita vertus, amerikiečių diplomatinis ėjimas įdomus. Jeigu jų valstybės sekretorius J. Kerry važiuoja kalbėtis su Putinu, o kita vertus, Amerikos Senatas patvirtina naftos produktų ir suskystintųjų dujų eksportą iš JAV. Tai akivaizdu, kad tai bus dar vienas ekonominis smūgis Rusijai. Kadangi amerikiečių atsargos naftos produktų turbūt, tiek kiek jie yra prikaupę, niekada nebuvo tokios didelės, bent jau istoriškai – didžiausios, reiškia jie yra daugiau nei pasiruošę eksportuoti, tad tai dar labiau muš kainas ir didžiausias pralaimėtojas šioje kovoje bus Rusija.

Tai čia toks žaidimas – viena ranka mušu, kita – paglostau. Turbūt taip būtų galima pavadinti. Tačiau visgi esminis klausimas, susijęs su Rusija, kokį signalą pasiųs Europos Sąjunga. Dėl sankcijų, dėl grįžimo prie bendradarbiavimo ir kitų dalykų.

R. Musnickas: Na, sankcijas pratęs turbūt.

G. Landsbergis: Sankcijas – taip, bet aš labiausiai nerimaučiau dėl to, kad gali būti pasiųstas signalas, kad tai paskutinis pusmetis.

R. Musnickas: Atsilaikykite bent jau šį pusmetį…

G. Landsbergis: Ir tas labai jaučiasi iš socialistų frakcijos Europos Parlamente. Jie visomis išgalėmis siekia atnaujinti ir vizitus, ir susitikimus su Rusijos Dūmos atstovais, ir valstybės pareigūnais. Mano klausimas yra tik vienas: situacija Ukrainoje nėra pasikeitusi. Jeigu mes prieš porą mėnesių kalbėjome, kad yra ugnis nutraukta, tai šiandien yra bombarduojama fronto linija. Tai reiškia, kad ginkluotė tebėra, siena nėra uždaryta, Rusijos kareiviai tebėra Ukrainos teritorijoje, aš jau nekalbu apie Krymo okupaciją, kuri nepajudėjo nei per milimetrą.

Reiškia, kad Rusijai būtų siunčiamas signalas – okupavai dalį šalies, luktelk pakankamai kantriai ir ilgai, ir žiūrėk – visi vėl grįš prie normalių santykių. Čia yra ypatingai pavojingas signalas, pats pavojingiausias, kokį tik mes galime pasiųsti.

R. Musnickas: Labai nedaug laiko beliko, kelios minutės. Trumpai – apie vidaus reikalus. Antradienį berods bus balsavimas dėl naujo Generalinio prokuroro kandidatūros Seime. Ją konservatoriai palaikys?

G. Landsbergis:. Taip, mūsų frakcija išreiškė palaikymą Prezidentės teiktam kandidatui. Pirmiausia, mes nuosekliai tai darome. Mes manome, kad reformos, pradėtos ankstesnių vadovų, turi būti tęsiamos. Ir yra labai negeras precedentas, kad prokuratūra yra taip ilgai be vadovo. Žmonėms reikia teisingumo, prokuratūrai reikia tvarkos ir tas klausimas turi būti išspręstas. Aš labai tikiuosi, kad valdančioji dauguma neužsiims politiniais žaidimais, nepasiners į partines dvikovas, kurios netgi atrodo kaip bandymai pridengti savo kai kurias problemas, galbūt teisines problemas, ir paskirs galiausiai prokurorą, kurį teikia Prezidentė.

R. Musnickas: Paksui dar Seimas šį kartą nesuteikė galimybės dalyvauti didžiojoje politikoje mūsų šalyje. Kaip jūs tai vertinate? Jums atrodo, kad ne laikas dar?

G. Landsbergis: Aš manau, kad teikimas buvo ganėtinai per didelis. Reiškia, Seimo nariai nebuvo įtikinti, kad tai buvo geriausias sprendimas. Ir visgi tai yra įvertinimas, ką nemaža dalis Seimo narių mano apie nušalintojo prezidento padarytus nusižengimus. Visgi žmonėms matyt tai buvo istoriškai labai svarbus dalykas, kuris nėra lengvai pamirštamas ir lengvai atleidžiamas.

R. Musnickas: Gerai. Kalėdos artėja. Kaip švęsite?

G. Landsbergis: Šeimos rate, be abejonės.

R. Musnickas: O kaip Landsbergių šeimos rate švenčiamos Kalėdos?

G. Landsbergis: Susikviečiant giminaičius prie stalo, tikiuosi, kad šiemet tai bus mūsų namuose, tai reiškia, kad mūsų šeimai bus mažiau važinėjimo. Na, o per didžiąsias šventes, taip šiemet sutapo, išvyksime iš Lietuvos.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

Tsajunga.lt nuotraukoje: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

2015.12.23; 06:09


Prisijunkite prie diskusijos