Kuris scenarijus realiausias?


Print

Kitą savaitę man dar nežinoma diena (diena x), taps istorinė. Ateity ji bus minima kaip visos Lietuvai reikšmingos, bet skaudžios, negatyvios datos.

Per kelis dešimtmečius tas faktas, įvyksiantis kitą savaitę, Lietuvą labai pakeis, galbūt neatpažįstamai, kaip jau pakeitė Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Švediją…

Taip, omenyje turiu tuos keturis imigrantus (vyrą, žmoną ir du vaikus), kurie kitą savaitę turbūt iškilmingai bus apgyvendinti Lietuvoje, Rukloje.

Pirmieji iš tūkstančio šimto penkių. Jie bus filmuojami, fotografuojami, juos įsidėmėsime, kaip įsidėmime visus numanomai reikšmingus įvykius, pakeisiančius mūsų tautos gyvenimą. Nuo jų prasidės įvykiai, procesai, kurių pasekmių numatyti niekas negali, net tie, kurie mano, kad gali.

Po dešimties metų tą gruodžio dieną žiniasklaidoje bus primenama, kiek dabar dešimčių tūkstančių tokių emigrantų gyvena Lietuvoje; po dvidešimties metų – jau kiek šimtų tūkstančių…

Po dešimties, dvidešimties metų gruodžio mėnesį miestų aikštėse vargu ar puošime kalėdines eglutes, kurios nepatiks 2015 ir 2016 metais į Lietuvą iškilmingai atgabentiems naujiesiems lietuviams, kurių jau turėsime Seime, ministerijose, savivaldybėse. Tad šįmet dar džiaukimės šv. Kalėdomis, lankykime Prakartėles, kurios irgi gali būti uždraustos (Italijoje jau dabar apie tai diskutuojama).

Po kelių dešimtmečių ypač laimingi bus Lietuvos vyrai: visuomeniniame transporte stovėti jiems nereikės. Stovės moterys. Ir prie vyrų stalo jos nesimaišys. Ir koncertų salėse… Anais laikais, kai statėme komunizmą, žmona darbo reikalais vykdavo į musulmoniškas respublikas. Autobuse kelios lietuvaitės ir jų kolega Jonas, jaunas vyrukas. Visi stovi. Nuo sėdynės pakyla moteris ir primygtinai prošo Joną atsisėsti. Nori nenori – teko paklusti. Buvo daug juoko.

Įdomu, kieno teises Gedimino prospekte tada gins pavilionienės, kuodytės? Vyrų ar moterų?   

Turbūt negalima taip kalbėti; paliečiau draudžiamą temą, kurių, kaip sakė Seimo narys Kęstutis Masiulis, deja, jau yra. Apie atbėgėlius arba gerai, arba nieko; tylėk ir įsidėmėk, ką sako ministras Saulius Skvernelis. Tūkstantis kitas žmonių iš mums nepažįstamo pasaulio Lietuvai žalos nepridarys – tokia oficiali valdžios nuostata, kurios privalu paisyti.

Ne, aš dar galvos neguldyčiau, kad po kelių dešimtmečių bus taip, kaip surašiau. Dar turiu vilties: didžiosios Europos tautos sustabdys šią savižudybę. Negali būti, kad jos nieko nemato ir nesupranta, kas su jomis daroma. Todėl, pasak filosofo Vytauto Radžvilo („Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio, propatria.lt), yra keli variantai. Europos valdantieji laikinai stabilizuoja situaciją, bet „žaibiškai bunda europiečių tautinė ir valstybinė sąmonė“. Ji gali pasireikšti „šiurkščiais ir ne visai politiniais sprendimais“.

„Manau, kad tikrai nebūtų kokio nors masinio kitų rasių žmonių persekiojimo ar naikinimo, paprasčiausiai būtų taip, kad nelojalūs elementai be ilgų svarstymų ir teismų būtų deportuojami iš Europos, būtų apribotos daugelis dabartinių vadinamųjų demokratinių laisvių ir teisių vien dėl saugumo. Tad Europa būtų mažiau komfortiškas žemynas. Turint omeny gresiančią pražūtį, toks variantas nėra pats blogiausias“, – rašo filosofas Vytautas Radžvilas.

Jis mano, kad geriausias scenarijus būtų, jeigu jau artėjančiuose rinkimuose realią įtaką įgytų „vadinamosios ekstremistinės jėgos“, kurios, pasak filosofo, visaip juodinamos ir šmeižiamos. Jos priverstų šiuolaikinį politinį elitą, aktyviai vykdžiusį Europos ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, galvoti ir tvarkytis taip, kaip naudinga tautoms senbuvėms.

Sensacingas straipsnis. Įdomu, ar jis buvo pasiūlytas kokiam įtakingam portalui? Jeigu nebuvo – ar pasiūlytas būtų buvęs ten paskelbtas? Nei Jakilaičio, nei Miliūtės filosofas nesudomino. O gal buvo kviestas ant Jakilaičio „kilimo“, bet atsisakė paklusti? Mirtina tyla. Nes peržengtos leistinos ribos.

Tik paskaitykite, ką jis rašo: „O kalbant apie Lietuvą, kol kas ji šiame kontekste atrodo tiesiog apgailėtinai, nes sunku įsivaizduoti ką nors niekingesnio kaip aukščiausius Lietuvos pareigūnus, lakstančius į nežinia kokias šalis tam, kad priviliotų į Lietuvą migrantus, kurie čia net nenori keliauti. Tuo požiūriu dabartinė Lietuvos valdžia yra daug niekingesnė nei net sovietinės Lietuvos administracija, nes kuomet į Lietuvą būdavo keliami kolonistai iš kitų sovietinių respublikų, tai vis dėlto būdavo Maskvos direktyvos, kurias norom nenorom tekdavo vykdyti. Maža to, turime duomenų, kurie liudija, kad anoji okupuotos Lietuvos administracija pagal išgales stengdavosi tų direktyvų nevykdyti.

Pavyzdžiui, kai Maskva organizuodavo eilines dideles statybas, kurioms reikėdavo daug darbo jėgos, jie mėgindavo ją sutelkti iš vietos gyventojų. Kitaip tariant, sukviesti į tas statybas Lietuvos kaimo žmones. Turint omenyje, kad šitai Lietuvos valdžiai panašios represijos negręsia, galima sakyti, kad ji elgiasi tikrai apgailėtinai.“

O kaip mūsų „vadinamosios ekstremistinės jėgos“? Pateks kitąmet į Seimą? Ar turime savo le penų? Drąsių filosofų  turime, bet kas už jų? Man patiko Alvydo Jokubaičio straipsnis „Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo“.

Su tokiais straipsniais negalima užsidaryti viename  portale, reikia eiti pas tuos, kurie tautos likimu nesidomi. Pirmiausia – pas tuos.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.12.12; 08:26


Prisijunkite prie diskusijos