Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Vašingtonas, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas, nukreiptas į aukščiausius Rusijos valstybinius ir privačius bankus bei dvi Vladimiro Putino dukteris, taip didindami spaudimą šalies ekonomikai ir jos elitui dėl invazijos į Ukrainą.
Baltieji rūmai taip pat paskelbė „visiško blokavimo“ sankcijas didžiausioms Rusijos viešosioms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ bei nurodė, kad visos naujos JAV investicijos Rusijoje dabar yra uždraustos.
Naujosios sankcijos skirtos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, dviem suaugusioms V. Putino dukroms su buvusia žmona Liudmila Škrebniova, nes yra žinoma, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą.
Naujos sankcijos smogė ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai ir dukrai bei Rusijos Saugumo Tarybos nariams, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą ir ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą bei ministrą pirmininką Michailą Mišustiną.
Vladimiras Putinas. Montažas. Laukiama nesulaukiama jo mirties
„Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, būtiną V. Putino karui su Ukraina palaikyti“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. „Manome, kad šeimos nariai slepia V. Putino turtą, todėl į juos nusitaikėme“, – žurnalistams sakė aukštas JAV pareigūnas, turėdamas omenyje dvi dukteris.
Pranešime taip pat sakoma, kad ketvirtadienį bus paskelbtos naujos sankcijos pagrindinėms Rusijos valstybinėms įmonėms, siekiant apriboti jų galimybes prekiauti ir nukreipti pinigus per pasaulinę finansų sistemą.
„Siaubingas brutalumas Bučoje tragiškai apnuogino niekingą V. Putino režimo prigimtį“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų tyčinio civilių nužudymo Kyjivo priemiestyje įrodymus. „Šiandien, bendradarbiaudami su Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkėmis ir partnerėmis, intensyviname griežčiausias kada nors didelei ekonomikai taikytas sankcijas“, – sakė anonimu likti norėjęs pareigūnas.
JAV prezidentas Joe Bidenas sankcijų eskalavimą tiesiogiai susiejo su įrodymais, kad Rusijos pajėgos tyčia žudė civilius Bučos mieste prie Kyjivo. „Aš aiškiai pasakiau, kad Rusija už savo žiaurumus Bučoje sumokės didžiulę kainą ir nedelsiant“, – tviteryje parašė J. Bidenas.
Naujosios sankcijos buvo derinamos su JAV sąjungininkėmis Europoje ir kitur, siekiant dar labiau pakenkti Rusijos ekonomikai ir spaudžiant V. Putiną sustabdyti karą. Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Sankcijos abiem bankams išplėtė ankstesnę priemonę, kuri blokavo tam tikras kapitalo operacijas su jais. Dabar bet koks banko turtas, kuris yra arba pateks į JAV jurisdikciją, bus įšaldytas, o JAV jurisdikcijai priklausantiems žmonėms ir įmonėms bus uždraustas verslas su jais. Tai gali turėti didelės įtakos „Sberbank“, kuris valdo beveik trečdalį turto Rusijos bankų sektoriuje.
Tačiau JAV taiko sankcijas ir toliau vengdamos Rusijos energetikos sektoriaus, kuris vis dar kasdien iš Europos vartotojų už gamtines dujas gauna milijonus dolerių. Baltieji rūmai pranešė, kad su energetika susiję sandoriai abiejuose bankuose vis dar bus leidžiami.
Putino fizionomija
Niujorkas, balandžio 6 d. (ELTA). Europos Sąjunga (ES) svarsto įvesti sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms. Tai reakcija į Ukrainos civilių žudymą ir kitus rusų karo nusikaltimus, rašo finansų portalas „Bloomberg“, remdamasis su svarstymais susijusiais šaltiniais.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą, kuriam dar turi pritarti ES šalių vyriausybės, ketinama įtraukti ir Rusijos politikų, verslininkų bei jų šeimų narių.
Rusijos prezidentas oficialiai turi dvi dukteris – Mariją ir Jekateriną. V. Putino teigimu, jos šneka keliomis kalbomis ir gyvena Rusijoje svetimais vardais.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, balandžio 1 d. (ELTA). Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte.
„Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, – antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vašingtonas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po ginčytino JAV prezidento Joe Bideno pasisakymo dėl Ukrainos pabrėžė Aljanso vienybę.
„Visos NATO sąjungininkės ne kartą aiškiai pareiškė, kad mes reaguosime, jei Rusija vėl surengs agresyvias akcijas prieš Ukrainą, – sakė J. Stoltenbergas ketvirtadienį stočiai CNN. – Esame pasirengę skelbti sankcijas ir, žinoma, svarstome stiprinti NATO pajėgų rytinėje Aljanso dalyje dislokavimą“. Tačiau kartu, anot J. Stoltenbergo, dialoge su Maskva ieškoma politinio krizės sprendimo.
NATO vadovas buvo paklaustas apie J. Bideno pasisakymą, kuris sukėlė Ukrainos kritiką. JAV prezidentas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose trečiadienį davė suprasti, kad gresiančios NATO sankcijos gali priklausyti nuo potencialios Rusijos agresijos masto.
„Nedidelis įsiveržimas“ esą sulauktų švelnesnio atsako.
„Jungtinės Valstijos kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis perdavė labai aiškią žinią, kad mes jokiu būdu netoleruosime tolesnio karinės jėgos naudojimo prieš Ukrainą, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Jungtinės Valstijos vadovauja pastangoms koordinuoti visų sąjungininkių reakciją į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“. Jis padėkojo JAV vyriausybei už šią lyderystę Aljanse.
JAV ir NATO kaltina Rusiją planuojant Ukrainos puolimą. Maskva tai kasdien neigia.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas sako, kad labiausiai tikėtina data, kada Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšos nebekeliaus per Lietuvą, yra kitų metų balandžio 1 d.
„Čia galbūt, sakyčiau, vienas klausimas būtų, kada tokie kroviniai į Lietuvą nepateks, tai galiu pasakyti, kad labiau tikėtina, pagal dabar galiojančias sankcijas ir įstatymus, balandžio 1 d. – labiausiai tikėtinas scenarijus“, – antradienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Šliužas.
Pasak jo, jei iki to laiko būtų priimtos Europos Sąjungos (ES) sankcijos arba būtų priimtas Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymas stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, galutinė trąšų gabenimo Lietuvos teritorija nutraukimo data galėtų būti paankstinta.
Jei iki to laiko atsiras naujos sankcijos, ar jos būtų ES, ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymo projektas, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija pirmadienį. Jei jis įsigaliotų gerokai anksčiau, tai ta data būtų anksčiau. Viskas priklauso nuo teisinės situacijos“, – sakė jis.
K. Šliužas taip pat pažymėjo, kad tranzitą galima nutraukti anksčiau, jei pavyktų rasti teisinių priežasčių, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Belaruskalij“ nebegali vykdyti iki 2023 metų galiojančios sutarties įsipareigojimų.
„Turbūt trečias variantas – jeigu mes pamatytume tam tikras aplinkybes, dėl kurių viena ar kita sutarties šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, tokių kaip mokėjimai, galimai tai irgi būtų vienas žingsnių, kurie galėtų sukurti tam teisinį pagrindą“, – nurodė valdybos pirmininkas.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ iš baltarusių įmonės dar prieš sankcijoms įsigaliojant gavo netipinį avansinį mokėjimą už tranzito per Lietuvą į Klaipėdos uostą paslaugas.
Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
„Lietuvos geležinkelių“ direktorius Mantas Bartuška tikino, kad avansą „Belaruskalij“ pervedė jo nesuderinusi su „Lietuvos geležinkeliais“ ir mokėjimą nesėkmingai buvo bandoma grąžinti. M. Bartuška atkreipė dėmesį, kad nesilaikant sutarties, kuri galioja iki 2023 m., sąlygų, Susisiekimo ministerijai pavaldžią įmonę užgriūtų ieškiniai ir šimtus milijonų siekiančios baudos.
Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Antradienį vakare geležinkelių valdyba pranešė, kad M. Bartuška po pereinamojo laikotarpio trauksis iš „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pareigų.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Vertindamas šių dienų Lietuvos politines batalijas, pirmiausia pasigendu dviejų dedamųjų: a) kompentencijos ir b) atsakomybės. Čia turiu mintyse ne taip madingą ,,politinę atsakomybę“, o konkrečią kiekvieno darbuotojo ar vadovo, kokio jis rango bebūtų, atsakomybę. Turbūt net ,,laisviečiams“ suprantama, kad, neturint kompentencijos, nebus ir atsakomybės.
Prisipažinsiu, nesu didelis Gabrieliaus Landsbergio gerbėjas, bet būtent jis šioje iš visų pusių negerai kvepiančioje ,,trašų“ istorijoje mažiausiai kaltas. Kad jis privirė prisvilusios košės su savo naujadaru – taip vadinama ,,vertybine užsienio politika“, tai faktas, bet ne už ,,trąšas“ jis turi būt atleidžiamas. Tik apie tai truputį vėliau.
Dabar gi – apie kompentenciją.Tegul kai kurie politikai mane koneveikia, tačiau aš niekaip negaliu suprasti, kaip ministras per metus nesugeba išsiaiškinti, už ką jis yra atsakingas. Kaip galima suprasti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio paaiškinimus, išsakytus gruodžio 10 d. per Lietuvos radiją, kad jo pavaldiniai jam neteikė informacijos arba ją teikė klaidingą? Jei tai tiesa, jau vien šis faktas pats savaime yra didžiulis skandalas. Būtent čia ir išlenda esminė mūsų valstybės bėda – jau 32 metus Lietuvą stekenantis ir žlugdantis vadovų kompentencijos klausimas. Ar ministru tampama tik todėl, kad esi lojalus partijos pirmininkui? Ar kad prieš rinkimus stropiai nešiojai ,,lankstinukus“? Deja, ir viena, ir kita – tai mūsų politikos tikrovė. Nors politika – tai valstybės reikalų tvarkymas, o tam reikalingas išmanymas, kuris neateina iš niekur. Tam reikia mokytis, ir ne tik universitete, ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo realybės arba praktikos. Niekada nebūsi geras ministras, jei prieš tai nebuvai didesnio kolektyvo vadovas. O bet kuris vadovas turi dvejopą užduotį – būti ne tik kolektyvo lyderiu, bet tam tikruose klausimuose ir vykdytoju. Yra dalis darbų, kurių už tave niekas kitas nepadarys, tik tu pats. Vienas iš tokių – atsakomybės savo sistemoje įvedimas. Kiekvieno padalinio ar struktūros vadovas privalo žinoti savo kompentencijos ir atsakomybės ribas. O tai pasiekiama per aiškų uždavinių formulavimą ir pastovią rezultatų kontrolę, kurią ir privalo sutvarkyti ministras – kad ji veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Tad ir šiame, gal net per daug išpūstame „trąšų“ skandale atsakomybė pirmoje eilėje tenka ne G.Landsbergiui , o M.Skuodžiui, nes tai pastarojo atsakomybės ribos. Ir net ne gėda, o tiesiog gėdinga, kad ministras pradeda ieškoti kaltų tuomet, kai darbas jau turėjo būt atliktas. Juk ne tada ,,šunis lakinti, kai medžioti laikas“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau čia norėtųsi truputį plačiau pakalbėti apie patį naratyvą ,,vertybinė užsienio politika“. Nedaug kas susimąsto, jog šis naratyvas neišvengiamai suponuoja išvadą, kad anksčiau vykdyta Lietuvos užsienio politika nebuvo ,,vertybinė“. O jei nebuvo ,,vertybinė“, vadinasi, buvo nevykusi, neprincipinga, nuolaidžiaujanti. Nors ją vykdė ne kas nors kitas, o konservatorių remiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė! Taip kad su tomis ,,vertybėmis“ kebloka klostosi padėtis, ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau kelmų kelyje. Kyla ir toks klausimas, kas tas ,,vertybes“ nustatė, jei apie jas šnekama tautos ir valstybės vardu. Gal buvo surengta kokia apklausa ir tai išsiaiškinta, tik mes šito nežinome? Juk be viso kito vertybės – labai subjektyvus reiškinys, kiekvienas žmogus jas supranta savaip, kaip ir apie daug ką gyvenime, taip ir apie vertybes sprendžiama ne vien vadovaujantis aukštais idealais, bet ir ,,pagal savo sugedimo laipsnį“. Nesiimu spręsti, kuo vadovaujasi konservatoriai, tačiau pastebiu, kad jų užsienio politikos vertybiškumas neatsiejamas nuo kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir demokratijos eksporto – tarsi Lietuvoje jos jau būtų per daug. Todėl norėtųsi, naudojantis proga, priminti, kad, pradėdami veiklą, Seimo nariai ir ministrai duoda priesaiką, kurioje be kitko yra ir tokie žodžiai: ,, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.
Saldus miegas. Slaptai.lt nuotr.
Aiškiai ir suprantamai parašyta – Lietuvos žmonių gerovei. Ir – nė žodžio apie kitų valstybių žmonių gerovę. Tai akivaizdi nuoroda, kad aukščiausia vertybė Lietuvos politikui yra savo tautiečių gerovė. Iš čia ir kildinamas logiškas klausimas, ar tokią užsienio politiką, kuri pablogins Lietuvos žmonių gerovę, galima laikyti ,,vertybine“. Mano ir daugelio mano kolegų supratimu – NE. Ir vėl gi niekas nesuteikia teisės nei Prezidentui, nei Seimui, nei ministrų kabineto nariams daryti to savo nuožiūra ir priiminėti tokius skaudžius mūsų tautai sprendimus vienasmeniškai. Ar gerai gyvenančių žmonių grupelės paskatintam. Tai tarp kitko gan slidus ir pavojingas kelias, kuris ribojasi su priesaikos sulaužymo galimybe. O to pasekmė – tik apkalta.
Suprantama, yra bendražmogiškas visa ko supratimas – kaip toje išmintyje bylojama, svetimo skausmo nebūna… Todėl būtent iš bendražmogiškų paskatų mes visi ar bent dauguma nepateisiname diktatoriškų režimų ir pasisakome už demokratiją. Bet taip pat siekiame, kad čia nebūtų žengiama veidmainystės keliu. Deja, per nepriklausomybės dešimtmečius tam tikros pakraipos politikai primetė mūsų valstybei ir tautai du nepageidautinus reiškinius – permanentinę priešų paiešką ir demokratijos eksportą. Pastarąjį – jau ne tik į kaimynines šalis, bet ir po visą pasaulį pasirinktinai.
Vis garsiau skamba naujas naratyvas, kad su diktatoriais negalima bendrauti. Taip ir norisi pasiūlyti mūsų jaunesniems politikams pasiskaityti istorijos vadovėlius. Jeigu Vakarai nebūtų bendravę su blogio imperija vadinama SSSR, tai ne tik kad būtų prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas, bet ir Michailo Gorbačiovo ,,perstroikos“ nebūtų buvę, o mes dabar gal vis dar gyventume toje pačioje SSSR – jei apskritai būtume gyvi.
Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.
Mūsų užsienio politikos formuotojų kompetencija iš tikro šlubuoja. Visų pirma, demokratijos eksportas nepriimtinas pagal pačią demokratijos prigimtį. Tokią santvarką svetimoje valstybėje ginklu, per prievartą neįkursi. Tam mus moko Vietnamo (senesnis) ir Afganistano (visai naujas) galingiausio pasaulyje valstybės – JAV – eksperimentas, pasibaigęs visišku fiasko. Beje, tos pačios JAV palaiko gan draugiškus ir jai naudingus santykius su daugeliu diktatoriškų režimų – pamiršusiems kaip pavyzdį galima priminti Azerbaidžaną, Kazachstaną, Katarą ir ypač viduramžišką Saudo Arabiją bei kitas šalis. Kartais JAV pasišpaguoja su Kinija, bet jų verslas ir toliau ten investuoja milijardines lėšas – kaip ir Kinijos į JAV. Tad jei mūsų ministrams stinga kompentencijos, tai gal nereikia imtis tokios veiklos, kurios neišmanai? Nes nekompetentingas vadovas bėdos pridaro ne sau, o kitiems, ir tos bėdos mastus kartais net būna sunku įvertinti. Iškilus tautietis profesorius Rimantas Rudzkis pasakė teisingai ir taikliai: ,,Kodėl su visa šia didžiule rinka (Kinija – A.M.) mažai Lietuvai, kuri orientuota į eksportą, reikia konfliktuoti? Aš negaliu paaiškinti. Tai juokinga! Galvokime ne apie tai, kas bus rytoj, už mėnesio ar dviejų. Planuokime Lietuvos valstybės raidą 5–10 metų į priekį. Mes eksportuojanti šalis, mūsų dabartinė plėtra baigia įsisotinti, jau yra vadinamas aukštų pajamų apribojimas. Norint daryti kitą šuolį, reikia ieškoti papildomų rinkų, ieškoti, kur plėstis. Jei manome, kad eksportuosime tik į ES, galime į nieką nekreipti dėmesio ir pyktis su Kinija, Rusija, Baltarusija, Pietų Korėja ir kuo tik norime. Bet nebus taip, kad liksime tik su ES, ypač jei ES rinka patirs nuosmukį, tada mūsų įmonėms reikės dalinai persiorientuoti į kitas rinkas.“
O su „vertybėmis“ susijusią problemą gan taikliai apibūdino Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius. „Man atrodo, kad Lietuvos užsienio politikos problemos prasidėjo ne šiandien, ne vakar ir ne prieš metus. Man atrodo, kad tai yra ilgus metus, keliolika metų besikaupiantis kamuolys, kuris tik pastaraisiais metais įgijo kritinę masę, svorį, kada praktiškai bet kokie realūs užsienio politikos ir diplomatijos žingsniai buvo pakeisti tam tikra retorika, politinėmis pozomis ir tokiu, aš sakyčiau, netgi pykčiu“, – kalbėdamas Seime įvykusioje diskusijoje „Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“, – pabrėžė A. Kasparavičius. Ir apibendrino: „Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra, nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė praktiškai vien negatyvius rezultatus“. (Citatos pabaiga – A.M.)
Tai kaip tuomet su ta Lietuvos žmonių gerove? Padėsime ją į stalčių ir palauksime geresnių laikų? Tačiau tai ne aš, o Europos Sąjunga nustatė, kad Lietuva, turėdama truputį daugiau nei 2,7 milijonų gyventojų ir beveik 600 000 iš jų, balansuojančių ant skurdo ribos, yra rekordininkė bendrijoje. Tai kur čia mūsų ponų politikų ir jų arogantiškų ,,suflerių“ vertybinė orientacija? O gal jiems ,,moralė – ne šio pasaulio dimensija“, kaip ne per seniausiai teigė įtakingas jų rato žmogus?
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ir pabaigoje – apie taip garsiai liaupsinamas ,,sankcijas“. Visų pirma, dėl trąšų ES nebuvo vieninga ir jokių sankcijų šiuo klausimu nepatvirtino. Kiek žinau, mes iš ES neišstojome – kaip ir netapome 51-ąja JAV valstija. Esame partneriai. Bet yra sutartys, kurias nutraukus reikės mokėti milijardus iš mūsų žmonių kišenės – ne iš asmeninių konservatorių ir liberalų lėšų. Manau, dėl tokios didelės kainos pirmiausia privalu atsiklausti Lietuvos žmonių, o neišradinėti abrakadabras, kaip fygos lapeliu prisidengiant nacionalnio saugumo problematika. Čia ji netinka. Tikroji grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui kyla iš vis augančios ir valstybės nesuvaldomos korupcijos, iš kurios figūrantų ir formuojasi ,,penktoji kolona“. Juo labiau kad tai neišvers A.Lukašenkos iš posto. O kadangi Baltarusija de facto jau yra Rusija (su mūsų pagalba), tai jis pats tikrai nebadaus. Nuo sankcijų labiausiai kenčia tie, kurių neįvardija apie jas kalbantys – nuo jų kenčia paprasti Rusijos ir Baltarusijos žmonės. Neturėkim iliuzijų, kad jie mus už tai pamils. Bus atvirkščiai, nes mes bloginame jiems gyvenimą. Suprantu mūsų revoliucionierių mąstymo logiką: ,,sankcijos“ apsunkins Baltarusijos žmonių gyvenimą ir jie sukilę nuvers diktatorių. Nebūkite naivūs, taip nebus. Diktatorių Baltarusijoje pakeis V.Putinas, kada jam to reikės ir jūsų nepaklaus.
Ir dar: o kodėl Vakarų valstybės nužblokuoja nei vieno oligarcho sąskaitų jų bankuose, juk žino, kad jie pavogti. Bet kažkodėl tokios paveikios priemonės nenuadojame. Matomai pagal principą pinigai nekvepia… Gal verčiau mažiau sekime pasakų apie vertybes, kurių jas kitiems siūlydami, patys retai laikomės, o telkime žmones vienybei. Supraskime, ateina įtemptas ir pavojingas išbandymas. Pasaulis sėdi ant branduolinės parako statinės, ir ponas Dievas težino, kada ji sprogs. Tesaugo jis Lietuvą nuo nekompetentingų ir mums žalingų sprendimų!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad kol kas Jungtinių Amerikos Valstijų įvestos sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui tarnaujančiai trąšų įmonei „Belaruskalij“ yra tik teorinės. Ministras mano, kad šioje situacijoje efektyviausias sprendimas būtų plėsti europines sankcijas Baltarusijai.
„Man šiek tiek apmaudu, kad tos sankcijos yra, deja, tik teorinės. Ir mosikuotis oriniais ginklais galim visi. Šiandieną Vyriausybė turi atrasti būdus, kaip de facto sankcionuoti tą įmonę. Jokio kito būdo Europos Sąjungai neįvedus sankcijų, deja, neegzistuoja. O Lietuva, kaip žinote, savarankiškų sankcijų įvesti negali dėl to, kad tai yra prekybos politikos dalis, kuri yra deleguota Europos Komisijai“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.
„Tai Jungtinės Amerikos Valstijos turi galimybę įvesti sankcijas, kurios yra griežtos. Jos tada įpareigoja įmones įtraukti veiklą ir bendradarbiauti su sankcionuojama įmone. Tai buvo padaryta „Nord Stream2“ vamzdžio tiesimo atveju. Šį kartą buvo pasirinkta taip nedaryti“, – pridūrė jis.
Todėl ministras užsimena, kad šioje situacijoje sankcijų įvedimas reiškia daugiau politinį gestą, o ne realų sankcionavimą.
„Našta viso to įvedimo realiai tada tenka, kaip aš minėjau, įmonėms. Bet jos, kaip matome, aiškina, kad joms reputacija jų nerūpi. Teisinio įpareigojimo įvesti sankcijas neturi, tai tenka Vyriausybei. Tai kartais susidaro toks įspūdis, kad vos ne sankcionuojama šiuo atveju ne „Belaruskalij“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, aš neabejoju, priims sprendimus tokius, kokių reikia“, – sakė jis.
Ministras akcentuoja, kad, jeigu Vyriausybėje bus pateiktas koks nors pasiūlymas, galintis apriboti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, jis tokį siūlymą palaikys.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik G. Landsbergis mano, kad geresnis sprendimas būtų buvęs Baltarusijai įvesti antrines sankcijas.
„Antrinės sankcijos taip pat yra teisinis sankcijų instrumentas, kuomet kiekviena įmonė, kuri dirba su sankcionuota įmone, atsiduria sankcijų sąraše“, – sakė ministras.
Todėl diplomatijos vadovas dar kartą pabrėžia, kad efektyviausias instrumentas dabartinėje situacijoje būtų plėsti europines sankcijas.
„Aš lieku prie nuomonės, kad efektyviausias instrumentas yra europinių sankcijų plėtimas. Priežasčių ir argumentų, kodėl tai reiktų daryti, yra apsčiai dėl to, kad A. Lukašenkos režimas pelnosi iš trąšų. Ir neabejotinai tiek aš, tikiuosi, ir valstybės vadovas EVT posėdžiuose kelsime šį klausimą toliau plėsti sankcijas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų. A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ pasveikino naujas JAV sankcijas, nukreiptas prieš povandeninį dujotiekį „Nord Stream 2“, einantį iš Rusijos į Vokietiją ir aplenkiantį Ukrainą.
„Rusija šiuo metu visapusiškai naudoja gamtines dujas kaip geopolitinį ginklą prieš Ukrainą ir kitas Europos valstybes“, – sakė „Naftogaz“ generalinis direktorius Jurijus Vitrenka. Todėl JAV sankcijos yra „galinga priemonė“ šioms Rusijos pastangoms sustabdyti.
Tuo pat metu Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas apkaltino Vokietiją neveiklumu. „Nors nuo bendros deklaracijos paskelbimo praėjo 123 dienos, iki šiol nepadaryta visiškai nieko, kad būtų pašalinta esama ekonominė ir saugumo grėsmė Ukrainai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, – sakė A. Melnykas trečiadienio laikraščiui „Die Welt“.
Pirmadienį JAV Kongresui pateiktoje Valstybės departamento ataskaitoje įvardyti du laivai ir viena su Rusija susijusi bendrovė „Transadria Ltd“, dalyvaujanti tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“.
Bendrovei „Transadria Ltd“ bus taikomos sankcijos pagal Europos energetinio saugumo apsaugos įstatymą (PEESA), o jos laivas „Marlin“ bus įvardytas kaip įšaldytas turtas, pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kartu su pirmadienio veiksmais prezidento Joe Bideno administracija jau taiko sankcijas aštuoniems asmenims ir paskelbė, kad 17 jų laivų yra įšaldytas turtas dėl dujotiekio projekto.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai dar vienas „atgrasus pavyzdys“, kaip JAV bando apsunkinti Rusijos bendrovių gyvenimą. „Mes atitinkamai reaguosime į šiuos nedraugiškus žingsnius“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas apkaltino JAV „neteisėtais veiksmais“. Ypač Maskvos ir Vašingtono noro atnaujinti dialogą didelės įtampos laikais kontekste tai – netinkamas tam būdas, jį citavo agentūra „Interfax“.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas.EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 23 d. (dpa-ELTA). JAV skelbia papildomas sankcijas dėl kontroversiško dujotiekio projekto „Nord Stream 2“, pirmadienį pranešė šalies Valstybės departamentas.
Departamento parengtoje ataskaitoje, pristatytoje JAV Kongresui, paminėti du laivai ir viena su Rusija susijusi įmonė „Transadria Ltd“. Pastarajai sankcijos bus įvestos pagal Europos energetinio saugumo įstatymą (PEESA), o jai priklausantis laivas „Marlin“ bus pripažintas blokuojamu turtu, teigiama valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešime.
Be pirmadienį nubaustų subjektų, prezidento Joe Bideno administracija jau yra paskelbusi su „Nord Stream 2“ susijusias sankcijas aštuoniems asmenims ir pripažinusi 17 jiems priklausančių laivų blokuojamu turtu.
„Administracijai toliau priešinantis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, įskaitant sankcijų skelbimą, tęsiame bendradarbiavimą su Vokietija ir kitais sąjungininkais ir partneriais, siekdami sumažinti dujotiekio keliamą riziką Ukrainai ir priešakiniame fronte esančioms NATO bei ES šalims“, – priduriama A. Blinkeno pranešime. „Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Kritikų vertinimu, „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas, kuris kelia pavojų Europos energetiniam saugumui. JAV išlieka itin skeptiška šio beveik užbaigto dujotiekio atžvilgiu, tačiau J. Bideno administracija yra nurodžiusi, kad yra pasirengusi laikytis nuosaikesnės pozicijos.
Vašingtonas ir Berlynas šių metų liepą savo konflikte dėl „Nord Stream 2“ pasiekė proveržį, kai JAV nusprendė atsisakyti drastiškų sankcijų dujotiekio operatorei. Tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis praėjusią savaitę patyrė dar vieną nesėkmę, kai Vokietijos valdžios institucijos sustabdė jo sertifikavimo procedūrą.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria siūlymams sankcionuoti Baltarusijos oro uostus ir aviacijos sektorių. Pasak valstybės vadovo, mažą įtaką turinčios sankcijos režimo ignoruojamos ir nėra efektyvios, todėl svarstomos turi būti atviros ir režimo elgesį paveiksiančios sankcijos.
G. Nausėda pažymi, kad tokios galėtų būti būtent Baltarusijos oro uostams ir nacionalinėms oro linijoms „Belavia“ pritaikytos sankcijos.
„Turime kalbėti, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos („Belavia“ – ELTA) nuomoja. Ne Baltarusija yra nuomotojai, o Europos Sąjunga, nemaža dalimi“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakėprezidentas.
Jo teigimu, siekiant sustabdyti toliau augantį keleivinių skrydžių iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją srautą, būtina bendradarbiauti su migrantų kilmės valstybėmis.
„Taip pat darbas su Artimųjų Rytų šalimis, su kuriomis ir galima, ir reikia kalbėtis tam, kad būtų užkardyti skrydžiai, kurie šiuo metu, deja, yra nustatomi iš vis naujų vietų. Ir Baltarusijos režimas, nors pats patiria nemažų sunkumų dėl to, kad kaupiasi didelis migrantų skaičius, humanitarinės problemos, žmonių nepasitenkinimas – nepaisant to, toliau ieškoma būdų kompensuoti tuos skrydžius, kurie buvo uždaryti pastaruoju metu“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas apie galimą NATO 4 straipsnio aktyvavimą prezidentas pabrėžė, kad tai veikiau kraštutinė veikimo ir stiprumo priemonė, kurią reiktų „pasilikti arsenale“. Šis straipsnis numato, kad NATO narės tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
I. Šimonytė taip pat išreiškė poziciją, kad naujos sankcijos Baltarusijos režimui visų pirma turi būti nukreiptos į migrantus skraidinančias avialinijas, taip pat oro uostus bei visą likusį režimo aviacijos sektorių.
„Pirmiausia kalbame apie oro susisiekimą – tai ne tik aviakompanijas, kurios visame šitame dalyvauja, bet ir aviakompanijas, kurios aptarnauja visą šitą ūkį, t. y. oro uostai, vadinamosios priežiūros kompanijos, kurios ant žemės teikia paslaugas, pareigūnai, kurie yra su tuo susiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josephą Borrellį pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, režimas savo oro uostus toliau naudoja neteisėtai migracijai organizuoti.
„Europa nebegali daugiau delsti. Įvykių eskalacija Lenkijos pasienyje yra tik dar vienas įrodymas, kad Baltarusijos režimas jau pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojamų veiksmų. Europa privalo nedelsdama reaguoti griežtindama sankcijas – Baltarusijos oro uostai turi būti sankcionuoti. Visos pasaulio avialinijos turi suprasti, kad skrisdamos į Baltarusiją jos bendradarbiauja su nusikalstamu režimu“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės parlamento vadovai antradienį atšaukė naujojo Kinijos ambasadoriaus apsilankymą po to, kai Pekinas įvedė sankcijas kritiškai nusiteikusiems britų parlamento nariams.
Pasiuntinys Zheng Zeguangas šią savaitę turėjo kreiptis į grupę Bendruomenių ir Lordų rūmų narių, kurie dirba skatindami JK ir Kinijos santykius.
Tačiau Iainas Duncanas Smithas, vienas iš devynių parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas už tai, kad jie garsiai pasisako prieš komunistų partijos politiką, ypač uigūrų atžvilgiu Sindziango regione, sakė, kad šis vizitas būtų „smerktinas“.
Kovo mėnesį parlamentarams ir jų šeimų nariams įvestos sankcijos, be kita ko, draudžia atvykti į žemyninę Kiniją ir buvusią JK koloniją Honkongą.
Duncanas Smithas ir kiti į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys raštu kreipėsi į Bendruomenių rūmų pirmininką Lindsay Hoyle‘ą, reikalaudami uždrausti Zhengui kalbėti parlamento rūmuose.
Savo pareiškime L. Hoyle‘as atsakė, kad jis reguliariai susitinka su ambasadoriais iš viso pasaulio, siekdamas stiprinti parlamentarų tarpusavio ryšius.
„Tačiau nemanau, kad Kinijos ambasadoriui derėtų susitikti Bendruomenių rūmų valdose ir mūsų darbo vietoje, kai jo šalis įvedė sankcijas kai kuriems mūsų nariams, – sakė jis. – Jei šios sankcijos būtų panaikintos, žinoma, tai nebūtų problema.“
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Bulgarijos piliečius ir 64 šios šalies organizacijas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro pranešime.
Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.
„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, – sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.
Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.
A. Lukašenka kaltina Vakarus mėginant destabilizuoti Baltarusiją. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu skundėsi Vakarų daromu spaudimu jo šaliai. Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ES nusprendė įvesti sankcijas valstybinei oro bendrovei „Belavia“, nors ji neturi nieko bendra su incidentu, sakė A. Lukašenka penktadienį Sočyje susitikęs su V. Putinu.
Baltarusija sekmadienį privertė Minske nutūpti lėktuvą ir sulaikė juo skridusį režimo kritiką Romaną Protasevičių. Taip pat buvo sulaikyta R. Protasevičiaus draugė Sofija Sapega, kuri yra Rusijos pilietė. Į tai reaguodamos ES šalys antradienį inicijavo naujas sankcijas Baltarusijai.
„Belavia“ po ES sprendimo dėl skrydžių draudimo buvo priversta stabdyti savo reisus į ES šalis. Vakarų oro bendrovės aplenkia Baltarusijos oro erdvę.
V. Putinas susitikime kritikavo, kad 2013 metais buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento lėktuvas, tačiau tada ES reakcijos esą nebuvo. „Tuomet tvyrojo ramybė“, – teigė V. Putinas, turėdamas omenyje JAV operaciją.
A. Lukašenka teigė atvežęs dokumentus, kad įrodytų Vakarų mėginimus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, kaip praėjusį rugpjūtį. Tada kilo masiniai protestai prieš „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamą A. Lukašenką, kuris pasiskelbė ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. V. Putinas pripažino A. Lukašenką nugalėtoju, ES – ne.
Kremliaus šeimininkas dabar keliskart pabrėžė, kad remia savo kolegą konfrontacijoje su Vakarais. Jis pasidžiaugė, kad prekyba tarp abiejų šalių išaugo. „Tai gera tendencija“, – sakė V. Putinas, pakvietęs A. Lukašenką išsimaudyti Juodojoje jūroje. Bendradarbiavimas esą turi būti tęsiamas.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui atšaukimas būtų pergalingas Rusijai.
„Tai bus didžiulė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį paskelbus, kad atsisako sankcijų dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
Šalis tokiu žingsniu siekė sumažinti įtampą su Berlynu dėl 10 mlrd. eurų vertės projekto, kurį Vokietija ir kai kurios Europos šalys laiko itin svarbiu užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas teigė, kad J. Bideno administracija „toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, argumentuodama, kad jis susilpnins Europos energetinį saugumą.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.
Ketvirtadienį kalbėdamasis su reporteriais V. Zelenskis teigė esąs sunerimęs, kad Vašingtonas gali visiškai atšaukti dujotiekiui taikomas sankcijas. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad yra didelė rizika, jog jie (Rusija) gali daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms… atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“, – teigė V. Zelenskis.
„Tai būtų pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir Joe Bidenui asmeniškai“, – pridūrė prezidentas.
Apie JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą paskelbta Maskvai ir Vašingtonui mėginant sušvelninti didžiausią dvišalių santykių krizę per daugybę metų.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir A. Blinkenas susitiko Reikjavike vykusio Arkties tarybos susitikimo kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo J. Bideno kadencijos pradžios.
Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono siūlymą birželį suorganizuoti J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
„Tai yra teigiamas signalas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą.
Rusija paskelbė sankcijas aštuoniems aukštiems ES atstovams, tarp jų – Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoliui ir Europos Komisijos vicepirmininkei Verai Jurovai.
Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad jiems, be kita ko, draudžiama atvykti į Rusiją.
ES kovą paskelbė baudžiamąsias priemones Rusijos vyriausybės atstovams.
Europos Parlamentas prieš tai apkaltino Rusiją „priešišku elgesiu“ ir pareikalavo ES ryžtingų veiksmų Maskvos atžvilgiu. Šalys narės turi nubrėžti „aiškias raudonas linijas“ dėl būsimo bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe, pareiškė parlamentarai. Jie pareikalavo tolesnių sankcijų dėl veiksmų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir patvirtino reikalavimą stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė galimybę griežtinti sankcijas Rusijai, taip reaguojant į Kremliaus elgesį su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris šiuo metu yra įkalintas.
Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.
„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.
ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.
Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.
„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.
Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.
Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.
Tegyvuoja Baltarusija. Slaptai.lt nuotr.
Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio. Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.
„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo metu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (…)
Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu sanatorijos „Belorus” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.
„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.
Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.
„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (…) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (…) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis. Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.
„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (…) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų advokatas J. Čobatas mano, kad „Sodra“ įstaigai gali inicijuoti bankrotą.
„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo areštuotas sanatorijos turtas, taip pat yra gaunami pranešimai, kuriais yra reikalaujama papildomų duomenų apie tai, koks yra sanatorijos turtas ir panašiai, iš ko matome, kad, kaip ir nurodė per praeito komiteto posėdį, „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – komitetų posėdyje teigė J. Čobotas.
„Bankroto bylos kėlimas įstaigai, kuriai yra skirtas pakankamas finansavimas (…), laukia pinigai, kurie galėtų būti sumokėti darbuotojams Lietuvoje (…), aš manau, kad yra tikrai neatsakinga situacija. Prašome visų institucijų atkreipti dėmesį ir spręsti šią susidariusią sudėtingą situaciją“, – taip pat akcentavo jis. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Visgi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježys Miskis akcentuoja, kad kol kas ketinimų „Belorus“ sanatorijai iškelti bankroto bylą nėra. „Sodros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą, įvertinęs visas aplinkybes, kelia teismas.
„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylos tikrai neturime, turime susipažinti su visa informacija, o po to veiksime pagal nustatytas procedūras“, – teigė J. Miskis.
„Pirmas dalykas, reikia susipažinti su turtine, finansine padėtimi įmonės, ar įmanoma išieškoti tas lėšas ir atgauti, sumažinti įsiskolinimą, ar neįmanoma. O, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne „Sodra“ ir ne kitos institucijos kelia bankroto bylą, o teismas kelia bankroto bylą. Ir jeigu yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti, tai ši bankroto byla turės būti iškelta“, – taip pat pabrėžė jis.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pakartojo savo prieštaravimą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui ir teigė, kad tai yra „komplikuotas“ klausimas.
„Aš jau ilgą laiką prieštarauju „Nord Stream 2“, – sakė J. Bidenas.
Paklaustas, kodėl prieštaringai vertinamam projektui nebuvo pritaikytos naujausios JAV sankcijos, J. Bidenas tikino, kad tai yra „komplikuotas klausimas, kuris veikia mūsų sąjungininkus Europoje“, tačiau jis esą bus sprendžiamas.
J. Bidenas susilaukia spaudimo iš Kongreso, ypač – respublikonų parlamentarų, reikalaujančių imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią „Nord Stream 2“ užbaigimui. Šiuo metu nutiesta maždaug 95 proc. dujotiekio.
Leidinio „Politico“ žiniomis, JAV teisingumo departamentas kovą leido įvesti sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kuri vadovauja dujotiekio projektavimui, tiesimui ir eksploatavimui, tačiau vėliau šis leidimas buvo panaikintas.
Aukšto rango pareigūnas „Politico“ teigė, kad J. Bideno administracija tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius Vašingtono ir Berlyno santykius, tačiau kol kas prezidentas sulaukia spaudimo įvesti sankcijas „Nord Stream 2“.
