Bernas pirštu baksnoja Maskvai į nesiliaujančius šnipų išpuolius prieš Šveicarijos įstaigas. Šveicarija nusileidžia Vakarų spaudimui, leidinyje Le Temps aiškina šveicarų politologas ir istorikas, Ženevos Tarptautinių tyrimų ir plėtros instituto garbės profesorius Andrė Libichas.
Dabartinę Rusijos ir Šveicarijos santykių būklę paženklino Rusijos ambasadoriaus iškvietimas Berne tam, kad būtų pasiskųsta dėl numanomo Rusijos šnipinėjimo Špice (cheminė laboratorija) ir kitose Šveicarijos vietose. Santykiai blogesni, negu per šaltąjį karą, bet geresni, nei laikotarpiu tarp dviejų karų, pabrėžia straipsnio autorius.
Šaltojo karo laikotarpiu, kaip, beje, ir laikotarpiu tarp dviejų karų, Šveicarija sugebėjo išgauti naudos iš savo vaidmens, tapusi šnipinėjimo centru ir norinčių susitaikyti priešų susitikimų vieta. Antai, Ronaldas Reiganas ir Michailas Gorbačiovas 1985 metais susitiko Ženevoje, kad pradėtų procesą, ženklinusį, kad pasibaigė konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų. Šveicarija buvo svetinga, patogioje vietoje, gerai aprūpinta, o svarbiausia – neutrali šalis. Tokias savybes aukštai vertino visi, nepriklausomai nuo jų ideologinių ir politinių nesutarimų, primena Libichas.
Tačiau pablogėjus santykiams tarp Vakarų šalių ir Rusijos, aplink Šveicariją pradėjo veržtis gniaužtai. Šalis užsitraukė tarptautines sankcijas, kurios 2014 metais buvo pritaikytos Rusijai už Krymo aneksiją. Ji vis tiktai neprisijungė prie amerikiečių ir europiečių ir daugiau sankcijų nepridėjo. Šveicarija ilgai išliko kaip salelė Europos viduryje, labai vertinama Maskvos ir ypač rusų verslininkų, galėjusių tęsti savo veiklą ir būti apsaugoti nuo nemalonumų ir draudimų, su kuriais jie susidurdavo kitose šalyse, nurodo ekspertas.
Ir vis dėlto, pastaruoju metu JAV, o paskui ir Europos Sąjunga, pradėjo reikalauti didesnės drausmės Kremliaus atžvilgiu, bent jau tiek, kad ji reikštų savo nepritarimą Rusijai, kad kitą kartą išsiųstų Rusijos diplomatus, kaip šį pavasarį šį pavasarį padarė jos, ir kuri, sprendžiant iš visko, elgiasi santūriai kalbant apie jų naujas sankcijas Rusijai. Dabar, kai derybos su Briuseliu įžengia į gana keblią fazę, Šveicarijai neverta laikytis atskirai Rusijos atžvilgiu. Būtų neprotinga rizikuoti, erzinant supervalstybę – Ameriką, demonstruojančią pasauliui savo raumenis. Štai mes ir matome, kaip Šveicarijos užsienio reikalų ministras griežtina toną ir demaskuoja neteisėtus Rusijos veiksmus, apie kuriuos iki šiol nutylėdavo, analizuoja Libichas.
Šveicarijai, priverstai pasirinkti Vakarų stovyklą ir visiškai prisidėti prie jos, nepavyks išvengti užsienio valstybių, kurioms visiškai nerūpi Šveicarijos „neutralitetas“, spaudimo, baigia straipsnį autorius.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley. EPA – ELTA nuotr.
JAV pirmadienį apkaltino Rusiją pažeidinėjant Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai.
Skubiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley sakė, kad JAV turi įrodymų apie Rusijos „nuoseklius ir plataus masto Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimus“.
N. Haley teigimu, Rusija laipsniškai siekia pakenkti sankcijų režimui ir sukčiauja, nepaisant to, kad remia Jungtinių Tautų sankcijų rezoliucijas.
Įvairios sankcijos Šiaurės Korėjai buvo paskelbtos dėl nesibaigiančių raketų paleidimų ir branduolinių bandymų, jomis siekiama priversti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinės programos.
JAV teigia, kad Jungtinių Tautų sankcijos, kurios sudavė smūgį Šiaurės Korėjos ekonomikai, privalo galioti, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų programos.
Grupė kairiųjų pažiūrų čekų politikų sukėlė Ukrainos vyriausybės pasipiktinimą dar kartą apsilankiusi Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, pirmadienį pranešė Čekijos naujienų agentūra CTK.
Skelbiama, kad Europos Parlamento (EP) narys Jaromiras Kohličekas ir keli aukšti pareigūnai, priklausantys Čekijos komunistų partijai, dalyvavo Sevastopolyje vykusiame Juodosios jūros flotilės parade.
Be kita ko, jie planavo vykti į Jaltą ir „Arteko“ vaikų stovyklą.
Ukraina kritikavo politikų apsilankymą teritorijoje, kurią 2014 metų kovą aneksavo Rusija. Europos Sąjunga ir daugelis kitų šalių Krymo aneksijos nepripažįsta.
Kijevas įspėjo, kad Čekijos įstatymų leidėjams gali grėsti „plataus spektro sankcijos“.
Dėl kaltinimų kibernetinėmis atakomis JAV išplėtė savo sankcijas Rusijai, praneša agentūra „Reuters“.
Baudžiamosios priemonės pritaikytos dar penkioms Rusijos įmonėms ir trims privatiems asmenimis, pirmadienį sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas. Jie esą bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba (FSB) ir prisidėjo prie to, kad pakenktų JAV ir jų sąjungininkių saugumui.
Pasak S. Mnuchino, Rusijai, be kita ko, tenka atsakomybė dėl „NotPetya“ atakos, kuri 2017-aisiais paveikė Europą, Aziją ir Ameriką. Be to, Maskva esą rengė kibernetines atakas prieš JAV energetikos tinklus ir telekomunikacijos infrastruktūrą.
Naujos sankcijos bus taikomos įmonėms „Digital Security“, „ERPScan“, „Embedi“, „Kvant Scientific Research Institute“ ir „Divetechnoservices“. Sankcionuojami asmenys yra Aleksandras Lvovičius Tribunas, Olegas Sergejevičius Čirikovas bei Vladimiras Jakovlevičius.
JAV jau yra paskelbusios sankcijas rusų įmonėms ir asmenims dėl kibernetinių atakų per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį vakare atidarys dviejų dienų regioninio saugumo aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Rusija, Iranas ir kiti sąjungininkai. Per viršūnių susitikimą bus aptariama auganti įtampa su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos politikos ir Vašingtono sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Jau penktadienį pasaulio lyderiai pradėjo rinktis į 18-ąjį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą. ŠBO vadovauja Kinija ir Rusija. Tarp šio regioninio saugumo bloko narių – buvusios sovietinės Vidurio Azijos respublikos, Pakistanas ir Indija. Iranas susitikime dalyvaus narės-stebėtojos teisėmis.
Prieš ŠBO susitikimą pajūrio mieste Čingdao, kuriame dalyvaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis, imtasi ypatingų saugumo priemonių. Renginyje dalyvaus ir Pakistano prezidentas Mamnoonas Hussainas bei Indijos premjeras Narendra Modis.
Xi Jinpingas per atidarymo banketą šeštadienį vakare pasakė įžanginę kalbą. Po banketo – fejerverkų šou.
Kaip teigia analitikai, vienas iš svarbiausių šiųmetinių diskusijų klausimų, nors ir neįtrauktų į darbotvarkę, gali būti galimybė Iranui, šiuo metu turinčiam stebėtojos statusą, tapti visaverte organizacijos nare. Šio statuso Iranas siekia nuo 2008 metų, tačiau negalėjo jo tikėtis, kol šaliai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos. Po 2015 metų branduolinio susitarimo ši kliūtis buvo pašalinta.
Dabar, iš sutarties pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, „ŠBO narės gali suteikti Iranui visateisės narystės statusą, taip pademonstruodamos paramą Teheranui ir branduoliniam susitarimui“, – teigė JAV Karinių oro pajėgų koledžo tarptautinio saugumo studijų profesorė Dawn Murphy.
Kalbėdama šeštadienį Vilniuje naujienų agentūrai AFP, Irano aukšto rango pareigūnė Massoumeh Ebtekar sakė, kad Teheranas tikisi, jog didžiosios Europos šalys, kaip ir Rusija bei Kinija, patvirtins savo įsipareigojimus laikytis branduolinės sutarties „kiek įmanoma greičiau, nes Iranas nelauks amžinai“. „Buvome ištikimi šio įsipareigojimo dalyviai, stengėmės kiek galėjome, demonstravome savo gerus ketinimus. Dabar susiduriame su dideliu nestabilumu regione“, – sakė ji.
D. Trumpas Ovaliajame kabinete priėmė iš Venesuelos kalėjimo paleistą amerikietį. EPA-ELTA nuotr.
JAV pilietis Joshua Holtas, kurį Venesuelos valdžia paleido iš kalėjimo, su savo venesueliete žmona Thamy atvyko į Vašingtoną, lydimas senatoriaus Bobo Corkerio, kuris tarpininkavo per derybas dėl jo išlaisvinimo.
Vėliau Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete J. Holtą su šeima priėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir grupė įstatymų leidėjų.
Amerikietis su savo žmona buvo sulaikytas Venesueloje beveik prieš dvejus metus, 2016 metais, Thamy šeimos name Karakase. Pora, apkaltinta slepiant ginklus, buvo pasodinta į kalėjimą dvejiems metams. Karakaso kalėjime, kuriame jiedu buvo laikomi, Venesuelos žvalgybos tarnybos kalina politinius kalinius.
J. Holtas paleistas po penktadienį Karakase įvykusio Senato užsienio ryšių komiteto pirmininko Bobo Corkerio susitikimo su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro.
„Labai džiaugiuosi, kad Joshas Holtas jau namie, su savo šeima – kur jis visada priklausė“, – tviteryje rašė JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, pridurdamas, kad sankcijos Venesuelai ir toliau galios, nepaisant amerikiečio ir jo žmonos paleidimo iš kalėjimo. „Sankcijos galios tol, kol į Venesuelą grįš demokratija“, – rašė jis.
Sėdėdamas šalia J. Holto Ovaliajame kabinete, D. Trumpas pavadino jį „neįtikimai drąsiu“. „Neįtikėtina, kad jums pavyko tą ištverti (…) situacija tikrai buvo kebli“, – sakė jis amerikiečiui ir jo šeimai.
J. Holtas pripažino esąs sukrėstas, negalįs patikėti, kad pagaliau grįžo namo. „Esu nepaprastai dėkingas už tai, ką padarėte dėl mūsų, kad galvojote apie mane, kad rūpinotės dėl manęs, – pridūrė jis. – Mane tai nepaprastai jaudina“.
N. Maduro atstovas poros paleidimą iš kalėjimo pavadino „gestu“, kuriuo siekiama pagerinti dialogą tarp Venesuelos ir JAV.
N. Maduras ne kartą yra apkaltinęs JAV mėginimais jį nuversti. JAV neseniai sugriežtino sankcijas Venesuelai. Ketvirtadienį JAV nurodė dviem vyresniesiems Venesuelos diplomatams per 48 valandas išvykti iš JAV. Taip JAV reagavo į Karakaso sprendimą išsiųsti du JAV diplomatus – reikalų patikėtinį Toddą Robinsoną ir misijos vadovo pavaduotoją Brianą Naranjosą. Praėjusį sekmadienį naujai kadencijai perrinktas Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras apkaltino JAV diplomatus kišantis į Venesuelos vidaus reikalus.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Balandžio 9-ąją Lietuvos viešoji erdvė ištransliavo naujienų agentūros „Reuters“ žinią, kad verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai kontroliuojamos įmonės nuomojo orlaivius Ukrainos bendrovėms, tiekusioms lėktuvus Sirijoje Basharo al-Assado režimo pusėje kariaujančių rusų samdinių transportavimui.
„Reuters“ citavo Ukrainos orlaivių registrą, kad nuo 2016-ųjų spalio iki 2018-ųjų vasario Lietuvoje registruotos bendrovės „Avia AM Leasing“ antrinėms įmonėms priklausantys penki lėktuvai buvo išnuomoti Ukrainoje veikiančioms kompanijoms „Khors“ ir „Dart“. „Khors“ buvo įtraukta į JAV vyriausybės „juodąjį sąrašą“, o ir „Dart“ jame kurį laiką figūravo dėl savo vaidmens prisidedant prie vakarietiškų orlaivių „Airbus“ ir „Boeing“ eksporto Sirijos oro bendrovėms, nepaisant draudimo tą daryti. Kovo pabaigoje naujienų agentūrai susisiekus su „Avia AM Leasing“, trys iš tų lėktuvų pašalinti iš Ukrainos registro.
Viena taip pat ir šios informcijos pasekmių galima laikyti„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) politikų balandžio 11-ąją pateiktą siūlymą AB „Avia AM Leasing“ ir AB „Avia Solutions Group“ (ASG) įtraukti į NATO partnerių nepatikimų tiekėjų sąrašus. Pasiūlymas pateiktas premjerui Sauliui Skverneliui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui bei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Pasak konservatorių, ASG dukterinės įmonės galimai siejamos su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramonę, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas.
ASG įsteigta 2005 metais privatizuotų „Lietuvos avialinijų“ bazėje, gyvavo 4-eris metus iki bankroto 2009-aisias paskelbimo. Kitos G.Žiemelio privatizuotos kompanijos sėkmingai dirba iki šiol, pavyzdžiui, „Baltic Ground Services“ (BGS) aptarnauja lėktuvus bei keleivius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos (Odesos, Lvovo bei Kijevo Žulianų ir Borispolio) oro uostuose (iš viso 15-oje) bei turi Lietuvos kariuomenės lėktuvų aprūpinimo kuru Vilnaius oro uoste sutartį (baigiasi 2019-ųjų balandį), „Helisota“ remontuoja sraigtasparnius. Pasak Lietuvoje gyvenančio antikorupcinio projekto „Municipalinio skenerio“, kuris atliko ASG akcininkų nustatymo tyrimą, vieno autorių Michailo Maglovo, yra taip pat kompanija, išperkamosios nuomos būdu tiekianti lėktuvus, suteikusi orlaivius kompanijoms „Aeroflot“ bei „Transergo“.
„Municipalinio skenerio“ tyrimas skelbtas interneto puslapyje „Svoboda news“ publikacijoje „NATO degalų tiekėjas kaltinamas ryšiais su Rusija“ (03 09). Pasak jo autorių, tarp kompanijos, kurios dukterinės įmonės aptarnauja Lietuvos armijos orlaivius ir gali turėti priėjimą prie kitų NATO šalių karinės technikos, akcininkų – Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ generalinis dirketorius Sergejus Čemezovas bei pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas (Dmitrijaus Medvedevo vyriausybėje). 2013-ųjų pabaigoje prieš pat Krymo aneksiją G.Žiemelis įsijungė į naujo Maskvos oro uosto „Žukovskij“ statybos projektą, kai gruodžio 30-ąją su „Rostec“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Dmitrjumi Šugajevu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl ketvirto Maskvos oro uosto vystymo bei valdymo. ASG į bendros įmonės įskaitinį kapitalą įnešė 22 milijonus eurų, „Rostec“ – nekilnojamąjį turtą bei oro uosto „Ramenskoje“ žemę. Įvykus šiam sandoriui, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardijo ASG nepatikima kompanija, bendradarbiavimas su kuria neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o 2014-ųjų liepą panaikino BGS patikimo tiekėjo statusą, kuris suteikdavo teisę dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Projekto autoriai taip pat atskleidė, kad ASG 2014-aisiais išleido 1,7 milijono papildomų akcijų, kurias per ofšorines kompanijas Kipre bei Liuksemburge pardavė buvusiam dar Sovietų Sąjungos prekybos ministro pavaduotojui Sergejui Aliošinui, tėvui Boriso Aliošino, kuris su S.Čemezovu yra Rusijos vyriausybės valdomos Jungtinės lėktuvų korporacijos direktorių tarybos narys (pirmininkas – D.Manturovas).
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Pasak „Municipalinio skenerio“, tokiu būdu su S.Čemezovu bei D.Manturovu susiję asmenys gavo ne mažiau 10 proc. ASG akcijų. 2015-ųjų gegužę oro uosto „Žukovskij“ valdytoja kompanija „Ramport Aero“ su „Rostec“ priklausančiu banku „Novikombank“, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pasirašė oro uosto plėtimo kreditavimo sutartį. Primintina, kad iš „Žukovskij“ atliekami lėktuvų reisai į Rusijos aneksuotą Krymą.
Pasak „Municipalinio skenerio“ autorių, pagrindinių ASG akcininkų taip ir nepavyko nustatyti, nes jie slepiasi už Nyderlandų fondų, kurie neįpareigoja atskleisti akcininkų (jais dėl to ir naudojamasi). Viena vertus, sankcijų pažeidimo formaliai nėra, nes ASG ir „Rostec“ bendradarbiavimas nesusijęs su kariniais reikalais, iš kitos pusės, yra VSD bei Lietuvos vyriausybės pozicija.
Viename ASG išplatintų pranešimų teigiama, kad prieš kompaniją vykdoma informacinė ataka ir kad „Avia AM Leasing“ nei jos antrinės įmonės niekada nenuomojo ir nepardavė lėktuvų bendrovėms „Khors“ ir „Dart“, o agentūroje „Reuters“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir ją galimai inicijuoja įvairių šalių specialiosios tarnybos. G.Žiemelis, panašu, nemato nieko smerktino bendradarbiavime su „Rostec“ bei S.Čemezovu, buvusiu KGB agentu Vokietijoje bei V.Putino kaimynu Drezdene. Kovo 6-ąją ASG paskelbė atsakymą-pareiškimą ir į „Municipalinio skanerio“ tyrimą, kuriame pakartojo, jog kompanija užsienyje turi tik komercinių interesų ir nieko bendra su aukštais rusų pareigūnais.
Vis dėlto G.Žiemelio valdoma ASG ir dėl savo veiklos pobūdžio atsidūrė tarp dviejų ugnių, nes vasarį viešojoje erdvėje ėmė sklisti informacija apie rusų įtarimus renčiant NATO bazę Pamaskvėje, Žukovskio tarptautiniame oro uoste. Maždaug, NATO lėktuvus turinti teisę aptarnauti lietuviško kapitalo įmonė skverbiasi į pačią Rusijos „širdį“.
* * *
Dar viena pastarųjų mėnsių istorija, pačioje Rusijoje jau lyg ir patikimai susieta su būsima vyriausybe, kurią prezidentas Vladimiras Putinas turės tvirtinti po inauguracijos gegužės 7 dieną. Kovo 31-ąją buvo suimti iš Dagestano Machačkalos kilę milijardierius Zijavudinas Magomedovas ir jo brolis Magomedas, balandžio 5-ąją Maskvos Tverės teismas areštavo tyrėjų iš jų paimtus pinigus. Broliai apkaltinti sukčiavimu, pinigų iššvaistymu (esą ofšorinėse zonose paslėpė virš 2,5 milijardo biudžetinių rublių) bei nusikalstamos grupuotės įsteigimu. Abu įtariamieji siūlė teismui paleisti juos už 5 milijardų rublių užstatą, bet teisėjas sutiko su kaltintojų argumentu, kad Magomedovai spruks arba būdami laisvėje mėgins paveikti teisminį tyrimą, ir milijardierius paliko už grotų. Kartu suimtas jų koncernui „Summa Group“ priklausančios bendrovės „Intex“ direktorius Arturas Maksidovas.
Nors informacijos rusų viešojoje erdvėje mažai, iš to, „kas yra“, galima daryti prielaidą, jog tyrėjai turi pretenzijų dėl epizodų Kaliningrade – nedidelio grunto sitprinimo kontrakto, pelkėtoje teritorijoje statant stadioną „Baltik Arena“ pasaulio futbolo čempionatui. Jį iš pradžių projektavo Omsko kompanija „Mostovik“, bet šis projektas nebuvo panaudotas, mat „Mostovik“ projektavimo procese bankrutavo. Jį perėmusi verslo oligarcho Araso Agalarovo bendrovė „Krokus“ projektą perdirbo, rangovų konkursą išlošė broliai Magomedovai, dempingu mažinę kainas, kas galų gale išprovokavo jų konfliktą su A.Agalarovu (broliai kaltino „Krokus“ projekavimo klaidomis, kas lėmė papildomų lėšų poreikį). Ekspertizių bei teismų maratoną iš pradžių laimėjo koncernas „Summa Group“, bet paskui „Krokus“ su Rusijos vyriausybės palaiminimu inicijavo naujas ekspertizes, kurios lyg ir parodė, jog koncernas grunto stiprinimui naudojo netinkamos sudėties smėlį.
2014-aisiais pelnytas Kaliningrado oro uosto kilimo tako rekonstrukcijos projektas gerokai solidesnis, įvertintas 3 milijardais 200 tūkstančiai rublių. Tačiau jis pelnytas po Krymo aneksijos, kai rublio kursas smuko ir pabrango skalda, kurią teko gabentis iš karjerų Norvegijoje bei Švedijoje. Rekonstrukciją stabdė ir aplinkybė, kad ją vykdyti reikėjo oro uostui nenutraukiant darbo. Galų gale Rusijos vyriausybė kontraktą nutraukė, tačiau teismus laimėjo koncernas „Summa Group“.
Tokia yra ne ypač raiški informacija, kurią šiuo metu galima rasti rusų viešojoje erdvėje. Pasak „Svoboda news“ korespondentės Kaliningrade Nelli Muminovos („Svoboda“ 04 03), Magomedovų ir A.Agalarovo konfliktą lydėjo galybė interesų „povandeninių srovių“, tarkime, ginčo dėl Machačkalos uosto kontrolės, kuris „įeina“ į irgi iš Dagestano, bet Derbento kilusio verslo oligarcho Suleimano Kerimovo interesų lauką. Vakarų sankcijų sąlygomis pinigų vis labiau trūksta, konkurentai visomis įmanomomis priemonėmis šalino vieni kitus, vogė visi, iš principo galima sodinti visus „Baltik Arena“ statybos koncesininkus.
Turiningesnis šioje istorijoje vis dėlto autoritarinio dvaro žaidimų elementas. Ir pasak Rusijos finansų ministerijos, vos 3,6 proc. valstybinių užsakymų Rusijoje vykdomi konkurso būdu, likusi dalis – kai yra vienas „konkursantas“ arba kitu metodu, ir čia jau ima veikti „jungties“ su aukštais valstybės pareigūnais faktorius. Čempionu čia rusų viešoji erdvė laiko verslo oligarchą Arkadijų Rotenbergą, gi broliai Magomedovai pradedant 2015-aisiais korupcinėje „piramidėje“ ėmė prarasti pozicijas, pasak „svobodanews“ (04 03), ir dėl ryšių su pusbroliais Mahomedu bei Achmedu Bilalovais, kurie 2013-aisiais labai jau lėtai statė olimpinio Sočio objektus, ir už netinkamą „Vnešekonombanko“ kredito panaudojimą buvo viešai „sunešioti“ prezidento V.Putino, po ko skubiai išvyko į užsienį, kur reziduoja po šiai dienai.
Magomedovai siejami su vis dar Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo artimiausios aplinkos žmonėmis, jų verslas ir įgavo dinamiką 2008-aisiais prezidentauti pradėjus D.Medvedevui. Pasak „svpressa.ru“ (04 02), jie sieti su vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus aplinka, kurio uošvis verslininkas Chandadašas Rustamovas – irgi išeivis iš Dagestano Derbento. Šis suėmimas atrodo ir kaip D.Medvedevo pozicijų silpninimas vyriausybės atsistatydinimo bei perskyrimo išvakarėse. Brolių verslas buvo susijęs su uostais bei logistika, tai reiškia, jog „Summa Group“ turėjo tiesioginių reikalų su svarbiais valstybinio žaliavų sektoriaus atstovais.
Dabartinėmis „tarpuvaldžio“ aplinkybėmis įtakingi žaidėjai naudojasi galimybe veikti prieš oponentus bei valyti „konkurencinį lauką“. Kita vertus, pasak su korupcija besikaunančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, koncernas „Summa Group“ finansavo taip pat Rusijos prezidento spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovoir jo žmonos atostogas jachtoje „Maltese Falcon“ Viduržemio jūroje.
Šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“ (04 03) vertinimu, Rusijos liberalų verslo elitą į turtingiausių Rusijos šeimų penketuką įeinančios (pagal žurnalo „Forbes“ versiją) „Summa Group“ savininkų šeimos atstovų areštas sukrėtė, tai gali būti naujos rusų verslo nerimo bangos pradžia, užsiimantys juo Rusijoje žino visada viena koja esantys kalėjime. Pasak šveicarų dienraščio, be abejo, tai įspėjimas (kol kas sunku pasakyti – koks) ir užsienio investuotojams.
Labirintas. Turbosquid.com
Politologas Michailas Tulskis primena, kad brolių Magomedovų kontroliuojama „Tolimųjų rytų jūrų laivininkystė“ 2012-aisiais dar atnešė pusę milijardo rublių pelno, kitais metais patyrė minimalų nuostolį, nuo 2014-ų iki 2016-ųjų metiniai nuostoliai sudarė 8 milijardus, 2016 metais siekė 4,2 milijardo.
Apibendrinant, 2014-2017 metais pagrindinė koncerno „Summa Group“ kompanija patyrė apie 20 milijardų rublių nuostolių. Pinigai baigėsi, užtat ėmė kauptis problemos, pasak M.Tulskio, anksčiau Magomedovai galėjo „patepti“ bet ką, dabar „tepti“ nebėra už ką. Praturtėję iš valstybinių užsakymų arba/ir ryšių su aukštais valdininkais jie „pražiūrėjo“ tiesos momentą (sankcijos, pinigų stygius, konkurentų spaudimas) ir tapo idealiu taikiniu, įtakingi draugai dabar jiems neturi laiko, turi rūpintis savimi: menkiausias neatsargus judesys – ir tu už vyriausybės ribų, jei ne dar blogiau. Tokios yra autoritarinių režimų realijos.
Šių istorijų moralu galima laikyti ir faktą, kad esama verslų, kurie autoritariniuose kraštuose pavojingi pagal apibrėžimą, kur susilietimas su valdžios struktūromis verslą būtinai korumpuoja. Dažniausiai tokie ypač jautrūs yra strateginiai sektoriai, prie kurių aviacija, uostai, logistika būtinai priskirtini ir jokie „nesikišimai į politiką“ neišgelbės, jei „kortos“ valdžios koridoriuose „sukris“ nepalankiai. Todėl su autoritarais strateginiuose sektoriuose dirbančius verslininkus Vakarai ir įtraukia į nepatikimųjų registrus.
M. Pompeo: JAV sankcijos Rusijai turi būti sugriežtintos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos turi dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pareiškė Mike`as Pompeo, kurį prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė į JAV valstybės sekretoriaus postą.
Jis kalbėjo JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komitete, kur buvo svarstoma jo kandidatūra.
„(Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas dar nepakankamai suvokė JAV signalą. Ir mes turime toliau dirbti šia linkme“, – pažymėjo M. Pompeo, kuris šiuo metu yra Centrinės žvalgybos valdybos direktorius.
Pasak jo, šiuo metu beveik visais Maskvos veiksmais tarptautinėje arenoje siekiama „pakirsti Vakarų demokratiją“, ir Vašingtonas „negali leisti“, kad Rusija realizuotų savo norą tapti nauja pasaulio lydere.
JAV administracija turi duoti atkirtį Kremliui kiekviename regione ir kiekvienoje srityje – ar tai būtų kibernetinė erdvė, ar ekonomika, teigė M. Pompeo. „Mes privalome daryti visa, kad Vladimiras Putinas nepasiektų savo galutinio tikslo“, – pabrėžė kandidatas į JAV valstybės sekretoriaus postą.
JAV penktadienį įvedė sankcijas septyniems Rusijos oligarchams, kuriuos kaltina palaikant ir finansuojant prezidento Vladimiro Putino siekį pakirsti Vakarų demokratijų pagrindus.
Aukšto rango JAV pareigūnai šiuos verslininkus apibūdino kaip V. Putino „artimiausios aplinkos“ žmones.
„Jungtinės Valstijos imasi šių veiksmų, atsakydamos į tebesitęsiančią ir vis įžūlesne tampančią Rusijos valdžios kenkėjišką veiklą, kurią ji vykdo visame pasaulyje“, – sakė vienas iš pareigūnų.
Tarp asmenų, kuriems įvestos nuobaudos, – aliuminio magnatas Olegas Deripaska ir valstybinės energetikos bendrovės „Gazprom“ direktorius Aleksejus Mileris.
Užmirškite politkorektiškumą, nuolankumą ir pataikavimą Minskui (o iš tiesų – Kremliui). Lietuvai liko keli mėnesiai įtikinti tarptautinę bendruomenę stoti į mūsų pusę.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Likus keletui dienų iki Naujųjų metų TS-LKD frakcijos nariai A.Kubilius ir D.Kreivys oficialiai kreipėsi į naująją Vyriausybę, prašydami atsakyti, kada ir kokiu būdu Vyriausybė planuoja viešai pranešti, kad ji, kartu su tarptautine bendruomene, sieks, jog Astravo AE statybos būtų stabdomos.
Tam reikalingas ne tik įstatymo, dėl kurio praėjusią vasarą buvo surinkti dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, priėmimas, bet ir labai aktyvi veikla diplomatiniu lygiu. Tarptautinėje erdvėje Astravo klausimą privalome kelti kiekvieną dieną, visuose susitikimuose, visuose lygiuose.
Turime įvardyti Astravo stabdymą kaip esminį Lietuvos nacionalinį interesą. Bet ar tokie uždaviniai dera su politkorektiška Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pozicija Baltarusijos atžvilgiu, kuomet ministras Briuselyje yra daug geriau žinomas kaip vienas aktyviausių sankcijų su Baltarusija atšaukimo šalininkų, beatodairiškai tikintis pozityviu dialogu su Lukašenkos režimu?
Turime suprasti, kad prieš Lietuvą šiuo metu pasitelkiamos milžiniškos Rusijos ir Baltarusijos diplomatijos, žvalgybos, informacinio karo ir kitos priemonės, nes siekiama vieno tikslo – kad jau šią vasarą būtų pripažinta, jog Baltarusija įvykdė visus tarptautinės bendruomenės reikalavimus ir, kad Astravo AE saugiai gali būti statoma toliau, neatsižvelgiant į Lietuvos retoriką.
Ministro L. Linkevičiaus diplomatija Astravo klausimu šiuo metu tyli arba jau yra galutinai nutildyta ir ruošiasi gėdingam, istoriniam pralaimėjimui. Štai keletas faktų ir argumentų aukščiau minėtiems teiginiams pagrįsti.
Pradėkime nuo daugiausiai šioje srityje nuveikusios URM energetinio saugumo direktorės Gitanos Grigaitytės iš esmės atleidimo iš pareigų. Visi, kas dirbo su Astravo AE klausimu, puikiai žino, kad būtent šis žmogus buvo paskutinės URM rezistencijos, kovojant prieš Astravo AE statybas, variklis. Šiandien p. Grigaitytei pasiūlytos jau kitos, labai svarbios pareigos – ambasadorius ypatingiems pavedimams darbui su… Lietuvos savivaldybėmis. Patį geriausią savo karį tarpuvaldyje, kai niekas negirdi ir nemato, atitraukiame iš paskutinio mūšio, kuriame priešas jau sutelkė visas savo kariuomenes.
Matyt, visa tai ne tik dėl to, kad, L.Linkevičiaus teigimu, ši vyriausybė neturi priešų, aplink, kaip senais gerais laikais, vien draugai, bet gal ir dėl to, jog URM telkiasi svariam indėliui mažinti atskirtį su regionais ir kaimu.
Ką galime konkrečiai padaryti šiai situacijai pakeisti? Kaip galime padėti ministrui L. Linkevičiui apsaugoti mūsų visų vaikus nuo Astravo AE monstro?
Siūlau kelis labai konkrečius ir būtinus žingsnius.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visų pirma privalome mobilizuotis. Šiam tikslui ministras Linas Linkevičius galėtų maksimaliai išnaudoti dar prie Andriaus Kubiliaus vyriausybės įsteigtą tarpinstitucinę darbo grupę, kurios vadovu paskirtas pats Užsienio reikalų ministras, tačiau tuo deramai taip ir nepasinaudojęs buvusios kadencijos metu.
Ši grupė turėtų tiek koordinuoti visų Lietuvos institucijų darbą, tiek formuluoti bendrą poziciją, organizuoti visus reikiamus vidinius ir tarptautinius susitikimus dėl Astravo AE statybų stabdymo. Būtent Lietuvos Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti, kad tarptautinėje erdvėje visos Lietuvos institucijos veiktų vieningai, kryptingai, išnaudodamos kiekvieną pasitaikančią progą – tiek Prezidentūra, tiek su užsienio svečiais nuolat bendraujantys Seimo nariai, tiek Premjeras ir visi ministrai privalo nuolat kelti šį klausimą ir raportuoti ministrui Linkevičiui, kuris turi tapti idėjiniu ir organizaciniu šios diplomatinės kampanijos prieš Astravo AE lyderiu.
Jeigu Užsienio reikalų ministras pats asmeniškai į šią diplomatinę kampaniją įsitrauktų kaip pagrindinis kampanijos variklis ir koordinatorius, esu įsitikinęs, kad mums pavyktų „užvesti“ ir visus kitus aukštus politikus, visus aukščiausius šalies pareigūnus. Tai mums jau buvo pavykę padaryti tiek stojimo į ES ar NATO laikais, kuomet panašiai skausmingai gynėme nuo Rusijos (ir kai kurių vidinių gerai žinomų) rankų Kaliningrado tranzitą ar reikalavome ES paramos Ignalinos AE uždarymui.
Visa valstybė buvo įtraukta į šių klausimų sprendimą ir tai buvo padaryta būtent URM dėka. Ministras L. Linkevičius galėtų pasiklausti savo bendrapartiečio Gedimino Kirkilo ar prezidento Valdo Adamkaus kaip ši kampanija buvo organizuota. Astravo AE stabdymas privalo tapti kiekvieno iš mūsų kasdienės darbotvarkės dalimi.
Visiems dabartiniams politiniams lyderiams privalu suprasti vieną paprastą ir skausmingą faktą – pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimo data, planuojami 2019 m., žaibiškai artėja. Jeigu ministras Linkevičius ir toliau Astravo klausimu elgsis lygiai taip, kaip elgėsi premjero Butkevičiaus vyriausybėje, tai vos kelerių metų tokį ministro elgesį ne tik istorikai galės įvertinti kaip piktybinį neveikimą.
Dar po kelių dešimčių metų istorikai galės susipažinti su visais ministro pokalbiais ir įvertinti, kiek kartų visuose savo susitikimuose 2012-2019 m. ministras iškėlė Astravo AE klausimą – bijau būti pranašu, bet esu įsitikinęs, kad tokių pokalbių bus rasta ne tiek jau daug. Tuo metu laikas (ir Kremlius) – negailestingas. Baltarusiai ir Astravo AE projektą įgyvendinanti Rusijos valstybinė kompanija “Rosatom’as” (arba tiesiog – Kremlius), nebodami visų ministro Linkevičiaus viešųjų ryšių ir plačių, ilgai trunkančių malonių užsienio kelionių, kaip ir nuolat įvykstančių incidentų (tiek AAE statybų aikštelėje, tiek ir su pačiu reaktoriaus korpusu), po kurių gauna dar vieną formalią ministro Linkevičiaus notą, pirmojo reaktoriaus paleidimo datos net negalvoja nukelti.
Kremliui ši data yra esminis, strateginis tikslas. 2019 m. vyks ir Lietuvos Prezidento rinkimai – nuostabesnio Vilniaus pažeminimo ta proga net nesugalvosi. Pirmojo reaktoriaus paleidimas Kremliui būtinas kuo skubesnis – t.y. kuo greičiau išmetant į rinką “pigią” elektrą, kad įvairūs ligšiolinės susitaikėliškos politikos apologetai, per ketverius metus galutinai numarinę Visagino projektą, pritrūktų argumentų kodėl reikia už elektrą mokėti brangiau, jeigu galima pigiau, ypač jei dėl to kenčia Lietuvos verslo konkurencingumas bei dar labiau skurdinami Lietuvos gyventojai.
Šį pirmą reaktorių būtina paleisti kuo greičiau ir tam, kad galutinai būtų sugadinti Baltijos šalių (ir pirmiausiai Lietuvos) sinchronizacijos su Vakarais planai per įvairius Kaliningrado, ES Baltijos jūros strategijos įtinklinimo planus, šiuose procesuose aktyviai dalyvaujant Kremliaus diplomatams, kurie ir šiuo metu – ministro Linkevičiaus gėdai – kartu su baltarusiais labai aktyviai dirba su Europos Komisija. Lietuvos diplomatijai vis labiau išsijungiant iš Astravo stabdymo proceso ir kartu matant labai intensyvias diplomatines Minsko ir Kremliaus pastangas Briuselyje, atskirose ES šalyse ir Vašingtone, manau, kad turėtų būti atgaivinta ir Kaliningrado AE idėja, kad suvereniai Lietuvos valiai toliau įtvirtinti savo energetinio saugumo pamatus būtų suduotas paskutinis smūgis.
Kodėl ne, jeigu po kelerių metų niekur priešų nematanti Lietuvos valdžia kartu su Europos Komisija ir kai kuriomis ES šalimis (Vokietija, Prancūzija – nes šių šalių įmonės tam neprieštaraus), o gal ir būsima galimai pragmatiška JAV, tam pritars. Jeigu ministras Linkevičius nepritaria tokiai prognozei, tuomet atitinkamai intensyviai pats turėtų bent jau Vakarų sostinėse veikti prieš Kremliaus ir Minsko atominius nuodus.
Svarbu, jog dabartiniai valdantieji suprastų, kad Lietuvos kova prieš Astravo AE nėra tik techninė ar teisinė, bet ir politinė, diplomatinė. Nesuprantama kaip ministras galėtų toliau eiti savo pareigas, mūsų diplomatijai nesugebėjus Astravo AE klausimo iškelti tarptautiniu mastu. Kad ministrui ir skaitytojams būtų aiškiau patikslinsiu.
“Tarptautiniu mastu” – tai visų pirma labai intensyvūs pokalbiai su ES institucijomis. Europos Komisijos Energetikos direktoratas, kaip žinia, didelių pastangų dėka jau pradeda suprasti Lietuvos poziciją, tačiau iki šiol jos nepriima. Komisijos aplinkosaugos padaliniai, kaip ir aukščiausi Briuselio vadovai – Komisijos vadas Junkeris, ES „Užsienio reikalų ministrė“ Mogherini (kuri asmeniškai, beje, remiama mūsų ministro Linkevičiaus, rūpinasi ES – Minsko santykių atšilimu) ar ES Tarybos pirmininkas Tuskas – tai yra žmonės, su kuriais mūsų aukščiausi pareigūnai turi ne tik nuolat kelti Astravo AE klausimą, bet ir įtikinti juos paremti Lietuvą, solidarizuotis su mumis esminiu nacionalinio saugumo klausimu.
Kodėl iki šiol tas nėra nepadaryta? Ar ir vėl kalti konservatoriai?
Aptarkime ir kitas sostines ar tarptautines organizacijas. Turime ne tik nuolat dirbti su TATENA, jos generaliniu direktoriumi, bet ir visų kitų tarptautinių organizacijų bei ES šalių vadovais, o ypač Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos aukščiausiais lyderiais. JAV vaidmuo, aišku, čia irgi yra esminis – paskutiniame susitikime su JAV Viceprezidentu Bidenu šį klausimą mūsų Prezidentė iškėlė, tačiau ar jis bus iškeltas ir išrinktam JAV Prezidentui bei jo atstovams? Ar ministras Linkevičius nuolat kėlė Astravo AE klausimą Vašingtone praėjusios kadencijos metu?
Negalime pamiršti ir tarptautinių finansinių institucijų, kuriose priimami sprendimai dėl atitinkamo finansavimo skyrimo – EBRD, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, Pasaulio bankas ir pan. Deja, ir šiose institucijose Astravo AE klausimą ir vėl dažniausiai kelia tik ta pati opozicinė TS-LKD.
Suprantama, kad Astravo AE statybų stabdymas socialdemokratams yra nepatogus, itin sudėtingas ar net gali pasirodyti neperspektyvus. Tačiau gerai žinant, kiek daug šiame fronte 2012-2019 m. galėjome ir dar galėsime nuveikti, bus labai sunku suprasti, jeigu ir dabartiniai valdantieji žengs tuo pačiu buvusios vyriausybės pramintu keliu. Jų neveiklumas Astravo AE klausimu gali tapti istoriniu, už kurį jokie dabartiniai ar vėlesni pasiteisinimai ar opozicijos kaltinimai nebepadės. Ši kilpa veržiasi kiekvieną dieną, kaip ir atsakomybė už Lietuvos ateitį tiesiogine šio žodžio prasme, kurią teks prisiimti.
Lietuva privalo Astravo AE klausimą nuolat kelti – visur ir visada – taip kaip kėlėme savo laisvės bylą, net ir tada, kai mūsų niekas nenorėjo girdėti. Kitaip nieko nebus. Briuselis, kitos tarptautinės organizacijos (TATENA, Espoo, Aarhus konvencijos ir kt.) privalo suprasti, jog Lietuva šiaip sau niekada neužtils, kad tai yra mūsų esminis interesas. Jeigu mūsų sąjungininkai būtent taip šiandien suvoktų Lietuvos poziciją, esu tikras, Astravo AE statybos būtų sustabdytos.
Užmirškite politkorektiškumą, nuolankumą ir pataikavimą Minskui (o iš tiesų – Kremliui). Lietuvai liko keli mėnesiai įtikinti tarptautinę bendruomenę stoti į mūsų pusę. Pabudote iš Naujametinio miego ir kelkitės, ministre Linkevičiau, laikas jau seniai ne mūsų pusėje. Vasarą mūsų (ir Jūsų) laukia naujas smūgis.
Dar galime padaryti labai daug, jeigu susitelktume savo paskutiniam diplomatiniam mūšiui visais frontais, visais lygiais, visomis jėgomis – pradėkite, kad ir nuo savo mėgstamo „Snow“ susitikimo, kuriame – esu įsitikinęs – Astravo AE statybų klausimo net ir neketinote kelti.
Vengrijos vyriausybės atstovas Janošas Lazaras patvirtino informaciją, kad antradienį pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl Rusijos 10 mlrd. eurų kredito Vengrijai Pakšo AE prie Dunojaus galingumui išplėsti. Anksčiau opozicija pavadino šio sandėrio sąlygas neskaidriomis, vergiškomis, tokiomis, kurios ES narę Vengriją padaro priklausoma nuo Putino Rusijos.
Nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iš konservatorių vyriausybės vadovo Viktoro Orbano nebuvo nei vieno pareiškimo, kuris smerktų Rusijos agresiją Kryme. Ar ne tai galėtų būti ta lojalumo Kremliui kaina, klausia valdančiosios koalicijos oponentai.
Barakas Obama smogė Putino artimiausiam ratui, kad „greitai atvėsintų euforiją, sukeltą Krymo užgrobimo“. Europos Sąjunga bijo rimtai nutraukti ryšius su Rusija, bet pasikėsinimo į Ukrainos rytus ir pietus nedovanos, rašo žiniasklaida. Rusijos liberalai, iš esmės „pasibaisėję įsibrovimu į Ukrainą“, būgštauja, kad Kremlius pyktį išlies ant jų.
JAV smogė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui į pačią širdį, įvesdamos sankcijas dvidešimčiai jo aplinkos žmonių ir bankui, susijusiam su jam artima aplinka, praneša The Financial Times.
