Beveik pusė tūkstančio karių pradeda tarnybą Dragūnų batalione. KPKT ir Dragūnų bataliono nuotr.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalionas), vieninteliame ant Baltijos jūros kranto, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pirmadienį pradėjo per 460 karių.
 
Daugiau nei pustrečio šimto jaunuolių atlikti tarnybą Dragūnų batalione pasirinko savo noru, o beveik 200 į šaukiamųjų sąrašą patekusių jaunuolių išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Keletas karo prievolininkų sugrįžo iš užsienio į Lietuvą, kad atliktų pilietinę pareigą, o likusieji – susiderino galimybę atlikti karinę tarnybą su darbdaviais. Tarp visų tarnybą pradedančių karių – net 22 merginos, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Pirmąją atvykimo į Dragūnų batalioną dieną visi būsimieji kariai buvo patikrinti dėl koronoviruso infekcijos, jiems buvo išduotos uniformos ir ekipuotė, susipažino su daliniu ir įsikūrė kareivinėse.
 
Planuojama, kad spalio 16 d. Dragūnų bataliono NPPKT kariai Klaipėdos universiteto miestelyje prisieks Lietuvai.
 
Pirmuosius tarnybos mėnesius kariai įveiks bazinį kario kursą, kurių metu bus supažindinti su taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, medicinos principais, taip pat ginklais bei daugeliu kitų kariuomenės aspektų.
 
Praėję bazinį rengimą, NPPKT kariai įgis karines specialybes (pavyzdžiui, šaulio, kulkosvaidininko, granatsvaidininko ir pan.) Likusį tarnybos laiką kariai mokysis veikti padalinio (skyriaus, būrio, kuopos) sudėtyje, tobulins įgūdžius veikiant mūšio lauke pagal jiems priskirtas karines specialybes bei pareigas.
 
Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o to nepadarę bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą.
 
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet į tarnybą dar planuojama pašaukti daugiau kaip 1 230 jaunuolių, kurie bus paskirstyti į 9 dalinius.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai galimybė atlikti pareigą Tėvynei bei įgyti pagrindinį karinį parengtumą ir siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 08:30

Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Gr. M. Zabinatės nuotr.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliko ir į atsargą iškilmingai išleista apie 700 karių. Jie karybos pagrindus įgijo Mechanizuotoje pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) štabo kuopose, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione (Vaidoto batalionas) ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (Dragūnų batalionas).
 
Penktadienį į atsargą išlydėta tik dalis jaunųjų karių, birželio mėnesį baigiančių 9 mėnesių NPPKT. Birželio 26-ąją iškilmingos ceremonijos dar vyks Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalione ir Dragūnų batalione (likę NPPKT kariai).
 
Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, per iškilmingą rikiuotę, 9 mėnesių NPPKT baigė beveik septyniasdešimt MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės kuopų karių. Tarnybos metu įgytą karinę patirtį bei praktiką jie prisimins ir pritaikys civiliniame gyvenime, o 25 jaunuoliai, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, išreiškė norą toliau gilinti žinias pasirinktame profesinės karo tarnybos (PKT) kario kelyje.
 
Geriausius karius aukštesniais kariniais laipsniais bei padėkomis už parodytą išskirtinę iniciatyvą, sumanumą ir motyvaciją, pavyzdingą elgesį, puikų ir nepriekaištingą įgytų žinių taikymą, vykdant pavestas užduotis, paskatino bei apdovanojo MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, o arkivyskupas Gintaras Grušas ir karo kapelionas mjr. Saulius Noretas palaimino visus susirinkusius. Pasibaigus ceremonijai, kariai su vadais grįžo į kareivines, kur atliko paskutinę tarnybos užduotį – atidavė kario uniformas.
 
Ši jaunų karių pamaina tarnybos metu ne tik sustiprėjo fiziškai, išmoko karinio statuto, taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių, ginkluotės, medicinos bei karinės technikos pagrindų, bet ir susidūrė su visame pasaulyje išplitusios koronaviruso (COVID-19) infekcijos keliamomis grėsmėmis. Dėl karantino reikalavimų, kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, karių gyvenimo sąlygos buvo nelengvos, tačiau jie išlaikė kovinę dvasią bei pasirengimą iki paskutinės tarnybos dienos. Visi jaunieji kariai, pasinaudoję pirmumo teise, tarnybą pasirinko savo noru, ir MPB „Geležinis Vilkas“ pradėjo tarnauti nuo praėjusių metų rugsėjo 30 d.
 
Penktadienį į atsargą buvo išleista atnaujinto šaukimo 5-toji Vaidoto bataliono jaunųjų karių laida. Daugiau kaip 400 karių buvo padėkota už tai, kad įvykdė vieną iš svarbiausių savo gyvenimo užduočių – atliko pareigą Tėvynei, įgydami pagrindinius karinius įgūdžius, tapdami aktyviojo rezervo dalimi ir pasiryžę ir toliau vykdyti duotą priesaiką.
 
Iškilmingai išlydėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę kariai. Eil. Gintarės Kazlauskaitės nuotr.

Karių išleidimo ceremonijoje, kaip ir kiekvienais metais, buvo paskelbtas geriausias laidos karys, kuriuo šiais metais pripažintas eil. Simas Žvirblis. Šiam motyvuotam NPPKT kariui buvo įteikta atminimo dovana – bataliono žygio vėliavą, su kuria bataliono kariai dalyvaudavo žygiuose, visuomeniniuose renginiuose ir įvairiuose sporto turnyruose.
 
Neseniai pasibaigęs karantinas, trukęs 3 mėnesius, kiek sutrikdė standartinį karinio rengimo ciklą, tačiau kariai, prisitaikydami prie pasikeitusių tarnybos sąlygų, sugebėjo pasiekti aukštą, pasak instruktorių, pasiruošimo lygį. Dalis NPPKT atlikusių karių tęs tarnybą, įgiję PKT statusą, o likę kariai bus priskirti parengtajam kariuomenės rezervui.
 
Šventiška diena buvo ir MPB „Žemaitija“ Dragūnų batalione, kur Sausio 15-osios sukilimo aikštėje vykusioje ceremonijoje į atsargą iškilmingai buvo išlydėtos dvi NPPKT karių kuopos. Tarnybos draugų ir vadų bei artimųjų akivaizdoje kariams buvo įteikti karinių laipsnių skiriamieji ženklai, vardine dovana apdovanotas geriausias 2019–2020 m. NPPKT karys eil. Gintaras Mažonis, taip pat pasveikintas geriausias 2020 m. Dragūnų bataliono NPPKT skyrius, kuriuo tapo I pėstininkų kuopos 3-iojo būrio 3-iasis jaunųjų karių skyrius, įveikęs varžovus Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose.
 
Iš Dragūnų batalione NPPKT atlikusių karių apie penktadalis jaunuolių planuoja tęsti tarnybą, pasirinkdami PKT Lietuvos kariuomenėje. Apie 40 NPPKT karių ketina ir toliau Tėvynės gynimo įgūdžius tobulinti Klaipėdoje dislokuotame MPB batalione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 07:00

Seimas atmetė parlamentaro Povilo Urbšio antradienį pateiktą Karo prievolės įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 21 metų mažinti karo prievolininkų amžių.
 
Už projektą po pateikimo balsavo 5 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 57 parlamentarai.
 
Už tai, kad jis būtų tobulinamas, balsavo 26 Seimo nariai, už įstatymo pataisos atmetimą pasisakė 48 parlamentarai.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad tai gal ir neblogas siūlymas, bet per ankstyvas, nes Karo prievolės įstatymą Seimas ką tik pakeitė ir pajaunino šauktinių amžių.
 
Pasak jo, jau parengti planai dėl šauktinių, todėl šiuo metu reikėtų stebėti, kaip veikia dabartinis įstatymas, o ateityje, prireikus, būtų galima kalbėti apie galimybę dar labiau pajauninti šauktinių amžių.
 
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pernai gruodį priimtos Karo prievolės įstatymo pataisos, numatančios, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 00:30

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
 
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
 
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
 
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
 
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
 
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
 
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt.  Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
 
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
 
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
 
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
 
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:55

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05

Seimas nusprendė sumažinti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų amžių. Nuo 2020 metų į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
 
Už šias Karo prievolės įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.
 
Pasiūlymo iniciatoriai tvirtina, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą.
 
„Siekiame, jog nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba būtų patogesnė visiems šauktiniams, todėl šaukiamojo amžiaus mažinimas lemtų tai, kad jaunuoliai atliktų šią tarnybą prieš šeimos kūrimą, karjeros pradžią, taip pat galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek galėtume užtikrinti pakankamą kiekis potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministerijos pateiktai analizės duomenys rodo, kad vyresni nei 23 m. jaunuoliai neproporcingai dažniau patenka į šauktinių sąrašus ir būtinybė atlikti karo prievolę jiems dažnai sukelia nepatogumų dėl šeiminių, darbinių aplinkybių. Taip pat išaiškėjo, kad nemažai vyresnių nei 23 metų jaunuolių yra išvykę į užsienį ar atleidžiami nuo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų.
 
Nuo 2015 m. pavasario privalomąją karo tarnybą yra atlikę 13 tūkst. karo prievolininkų. Šiais metais suplanuota pašaukti apie 3800 šauktinių. Tokį pat kiekį karo prievolininkų numatoma pakviesti ir 2020 metais.
 
Priimtais pakeitimais taip pat nuspręsta patvirtinti karinio personalo rezervo pertvarką, numatančią, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys bus apibrėžiamas kaip parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve.
Šios Karo prievolės įstatymo pataisos įsigalios po to, kai jas pasirašys prezidentas.
 
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 06:00

Seimas ketvirtadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos siūlymą dėl naujo šaukiamojo amžiaus į privalomąją karo tarnybą nustatymo – į ją būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
 
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra mažiau motyvuoti, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos, vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras, Eltai yra sakęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
 
Jo teigimu, įteisinus siūlymą būtų galima pašaukti apie 3 tūkst. nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, o šaukimas jiems būtų papildomas postūmis planuoti savo ateitį ir karinę tarnybą atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią.
 
„Manome, kad tai galimai padėtų mažinti karo tarnybos vengimo atvejų ir vis tiek užtikrintų pakankamą skaičių potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – sakė V. Umbrasas.
 
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 00:30

Liepos 5 ir 7 dienomis dviejuose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionuose rengiama tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ceremoniją. Devynių mėnesių tarnybą praėjusių metų spalį pradėję kariai ją iškilmingai užbaigs rikiuotėse Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje (Jonavos r.).
 
Ceremonijų metu karius sveikins dalinių vadai, karinių įgulų kapelionai, pasižymėjusiems kariams bus įteiktos padėkos už tarnybą. Renginiuose dalyvaus svečiai iš kitų karinių dalinių, karių artimieji.
 
Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje karių išleidimo į atsargą dieną vyks ir dalinio vadų pasikeitimo ceremonija. Renginio Vaidoto batalione Rukloje dalyviams po ceremonijos bus surengta paroda, kurioje bus pristatyta Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir NATO sąjungininkų karinė technika ir ginkluotė.
 
Visi tarnybą baigę šauktiniai kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie bus šaukiami į 20-30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamus parengtojo rezervo kariams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00
 
 
 

Šauktiniai patenkinti: tarnybos sąlygos kariuomenėje sparčiai gerėja. Linos Budzeikaitės nuotr.

Auga šauktinių pasitenkinimas tarnybos sąlygomis. Lyginant su 2016 m., pernai Lietuvos kariuomenėje žymiai padidėjo karių pasitenkinimas maistu, psichologiniu klimatu kuopoje, ginkluote, galimybe sportuoti, medicinos pagalba, rodo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) tyrimas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad karių tarnybos sąlygų gerinimas yra tarp svarbiausių gynybos finansavimo prioritetų.

„Per praėjusius metus atlikta ne viena tiesioginė šauktinių apklausa, siekiant išsiaiškinti svarbiausius jų poreikius ir nedelsiant į juos reaguoti, ir matome, jog priimti sprendimai dėl tarnybos sąlygų gerinimo atsispindi ir šauktinių pasitenkinime kariuomene“, – teigia krašto apsaugos ministras.

Jis pabrėžia, kad net trečdalis šauktinių, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, pareiškia norą toliau rinktis profesinę karo tarnybą, tad investicijos į šauktinių tarnybos sąlygų gerinimą yra būtina kariuomenės, kaip darbdavio, patrauklumo didinimo sąlyga.

Remiantis tyrimo duomenimis, 2018 m. du trečdaliai, arba 59 proc., nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių teigė esantys patenkinti kariuomenėje tiekiamu maistu, tuo tarpu 2016 m. taip manė mažiau nei pusė šauktinių. Per dvejus metus taip pat sumenko ir visiškai nepatenkintų maistu šauktinių skaičius: pernai tokių buvo 16 proc., tuo tarpu 2016 m. maistu nepatenkinti buvo beveik ketvirtadalis šauktinių.

„Pastarieji yra Z kartos atstovai, kuri kariuomenėje pasiilgsta jai priimtinesnio greito maisto, pavyzdžiui, picų, kebabų, tačiau dėl mažos energinės vertės į karių valgiaraščius tokie patiekalai netraukiami“, – aiškina viena tyrėjų, LKA prof. Jūratė Novogrodskienė. 

Atsižvelgus į karių pageidavimus, 2017 metais Lietuvos kariuomenė pakoregavo karių maitinimą – padidintas maistui skiriamas finansavimas, pakoreguoti valgiaraščiai, kuriuose gausu šviežių daržovių, salotų ir vaisių. Stacionarioje valgykloje kariams tiekiami virti makaronai su „Bolognese“ padažu, varškės užtepėlės su žalumynais ar daržovėmis, lazanija su varškės ir špinatų įdaru, švediški kukuliai su padažu, netgi mėsainiai ir gausybė kitų patiekalų, kurių iki šiol nebuvo Lietuvos karių valgiaraštyje.

Beje, to paties valgiaraščio patiekalais vaišinami ir garbingiausi kariuomenės daliniuose viešėję svečiai – pradedant Belgijos karaliumi Philippe’u, Nyderalandų karaliumi Willemu Alexanderiu ir baigiant Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais garbingais svečiais.

Tyrimas taip pat rodo, kad pastebimai išaugo ir karių pasitenkinimas psichologiniu klimatu kuopoje – šiandien juo patenkinti beveik trys ketvirtadaliai, arba 72 proc. šauktinių (2016 m. – 65 proc.). Beveik 80 proc. šauktinių yra visiškai ir greičiau patenkinti ir ginkluote (2016 m. – 69 proc.), sąlygomis sportuoti, teikiamomis medicinos paslaugomis. 

Tyrimo metu buvo vertinamas ir kariui aktualus klausimas dėl avalynės. Nustatyta, kad 70 proc. šauktinių ja buvo patenkinti arba labai patenkinti. Panašiai kariai vertina ir jiems skiriamą aprangą. 

Taip pat tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžioji dalis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių yra patenkinti visais tarnybos aspektais: skyriaus, būrio vado, instruktorių savo srities išmanymu, galimybe lankyti šeimą. Jie taip pat patenkinti gyvenimo sąlygomis, buitimi.

Po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos apie trečdalį jaunuolių norėtų likti Lietuvos kariuomenėje ir tapti profesinės karo tarnybos kariais. Tęsti tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai jaunuoliai daugiausia nori dėl gero užmokesčio ir socialinių garantijų, karjeros perspektyvų ir visuomenės pagarbos kario profesijai.

Lietuvos gyventojų, jaunuolių ir karių požiūrį į tarnybą LKA Mokslo centras atliko 2018 m. lapkritį 44 Lietuvos kariuomenės vienetuose ir daliniuose. Į klausimus atsakė 6428 respondentai, užpildę anketą internetinėje prieigoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 06:00

Lietuvos Respublikai iškilmingai prisiekė beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės daliniuose Alytuje, Rukloje ir Nemenčinėje. 

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių priesaikos ceremonija vyko Alytuje, šalia Laisvės angelo paminklo, pastatyto Nepriklausomybės kovose tarpukariu žuvusiems kariams atminti. Taip pat priesaikos ceremonijos vyko Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ didžiojo kunigaikščio Algirdo batalione Rukloje, Jonavos rajone.

Prisiekusiems kariams buvo suteikti jaunesniojo eilinio kariniai laipsniai. Juos palaimino karo kapelionai. Priesaikos ceremonijose dalyvavo Lietuvos kariuomenės dalinių vadovybė, karių artimieji, draugai, kurie vėliau galėjo susipažinti su karių naudojama technika, ginkluote, tarnybos ir buities sąlygomis, sakoma pranešime.

Priesaika kario tarnybos eigoje – iškilmingas aktas, kuriuo pasižadama ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti įsakymus ir negailint jėgų ir gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Visais laikais laikytis priesaikos buvo šventa pareiga, o ją sulaužyti – didelis nusikaltimas. 

Pirmąsias aštuonias savaites nuo tarnybos pradžios šauktiniai kariai dalyvauja baziniame kario kurse. Jo metu kariai lanko teorines paskaitas, mokosi rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po bazinio kario kurso kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. 

Gražiausias metų šventes Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai sutiks namuose kartu su artimaisiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.22; 17:25

Tarnybą pradeda pirmieji 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai. Balandžio 18 dieną 72 šauktiniai tarnybą pradės į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje, o balandžio 24 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos kuopoje Pabradėje tarnauti pradės 153 kariai. 

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiti šių metų nuolatinės privalomosios pradinės karinės tarnybos karių išvykimai į Lietuvos kariuomenės dalinius vyks etapais visus metus, paskutinieji išvykimai į tarnybos vietas šiais metais suplanuoti gruodžio pradžioje. Šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3 537 karo prievolininkai.

Balandžio 14 d. duomenimis, savo noru atlikti tarnybą jau pareiškė beveik 1 400 jaunuolių, iš jų – per 80 merginų, o iš patekusiųjų į sąrašus karo prievolininkų apie 1 500 yra pateikę prašymus atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.19; 03:45

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl jo viešų teiginių, kad neva emigracijos didėjimą lėmė atnaujintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę.

„Prašau Jūsų nurodyti analizę, kuria remiatės teigdamas, jog išaugusios emigracijos priežastis yra  šiais metais grąžintas šaukimas į privalomąją karo tarnybą“, – kreipimesi teigia Seimo narė.

Continue reading „Premjero prašoma pateikti įrodymus, kaip šaukimas į kariuomenę siejasi su emigracija“

 

http://www.kam.lt/application/site/themes/default/img/s.gifPriesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei lapkričio 13 d., davė beveik 500 jaunuolių, privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, Rukloje (Jonavos r.).

Priesaikos žodžius visų karių vardu skaitė ir dalinio kovinę vėliavą pabučiavo jaunesnysis eilinis Tadas Talala, kuris, pasak kariuomenės instruktorių, tarnybos metu pasižymėjo kaip labai iniciatyvus, gerai įsisavinantis dėstomus dalykus ir draugiškas su kitais kariais.

Continue reading „Lietuvai prisiekė apie 500 Vaidoto bataliono šauktinių“

Spalio 26-oji – Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyko 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Jie papildė jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų gretas.

Continue reading „Tarnybą Vaidoto batalione pradėjo beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių“

Lietuvos Karo prievolės įstatymo pataisos, sugrąžinant privalomąją karinę tarnybą sukėlė plačias diskusijas visuomenėje ir tarp politikų.

Mano asmenine nuomone, tai buvo vienas iš geriausiai pavykusių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų XXI amžiaus hibridinio karo aplinkybėmis, plačiai atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.

Continue reading „Vygaudas Ušackas: „Šauktiniai – vienas geriausiai pavykusių sprendimų““