Liepos 5 ir 7 dienomis dviejuose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionuose rengiama tarnybą baigusių nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ceremoniją. Devynių mėnesių tarnybą praėjusių metų spalį pradėję kariai ją iškilmingai užbaigs rikiuotėse Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje (Jonavos r.).
 
Ceremonijų metu karius sveikins dalinių vadai, karinių įgulų kapelionai, pasižymėjusiems kariams bus įteiktos padėkos už tarnybą. Renginiuose dalyvaus svečiai iš kitų karinių dalinių, karių artimieji.
 
Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje karių išleidimo į atsargą dieną vyks ir dalinio vadų pasikeitimo ceremonija. Renginio Vaidoto batalione Rukloje dalyviams po ceremonijos bus surengta paroda, kurioje bus pristatyta Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir NATO sąjungininkų karinė technika ir ginkluotė.
 
Visi tarnybą baigę šauktiniai kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie bus šaukiami į 20-30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamus parengtojo rezervo kariams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00
 
 
 

Šauktiniai patenkinti: tarnybos sąlygos kariuomenėje sparčiai gerėja. Linos Budzeikaitės nuotr.

Auga šauktinių pasitenkinimas tarnybos sąlygomis. Lyginant su 2016 m., pernai Lietuvos kariuomenėje žymiai padidėjo karių pasitenkinimas maistu, psichologiniu klimatu kuopoje, ginkluote, galimybe sportuoti, medicinos pagalba, rodo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) tyrimas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad karių tarnybos sąlygų gerinimas yra tarp svarbiausių gynybos finansavimo prioritetų.

„Per praėjusius metus atlikta ne viena tiesioginė šauktinių apklausa, siekiant išsiaiškinti svarbiausius jų poreikius ir nedelsiant į juos reaguoti, ir matome, jog priimti sprendimai dėl tarnybos sąlygų gerinimo atsispindi ir šauktinių pasitenkinime kariuomene“, – teigia krašto apsaugos ministras.

Jis pabrėžia, kad net trečdalis šauktinių, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, pareiškia norą toliau rinktis profesinę karo tarnybą, tad investicijos į šauktinių tarnybos sąlygų gerinimą yra būtina kariuomenės, kaip darbdavio, patrauklumo didinimo sąlyga.

Remiantis tyrimo duomenimis, 2018 m. du trečdaliai, arba 59 proc., nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių teigė esantys patenkinti kariuomenėje tiekiamu maistu, tuo tarpu 2016 m. taip manė mažiau nei pusė šauktinių. Per dvejus metus taip pat sumenko ir visiškai nepatenkintų maistu šauktinių skaičius: pernai tokių buvo 16 proc., tuo tarpu 2016 m. maistu nepatenkinti buvo beveik ketvirtadalis šauktinių.

„Pastarieji yra Z kartos atstovai, kuri kariuomenėje pasiilgsta jai priimtinesnio greito maisto, pavyzdžiui, picų, kebabų, tačiau dėl mažos energinės vertės į karių valgiaraščius tokie patiekalai netraukiami“, – aiškina viena tyrėjų, LKA prof. Jūratė Novogrodskienė. 

Atsižvelgus į karių pageidavimus, 2017 metais Lietuvos kariuomenė pakoregavo karių maitinimą – padidintas maistui skiriamas finansavimas, pakoreguoti valgiaraščiai, kuriuose gausu šviežių daržovių, salotų ir vaisių. Stacionarioje valgykloje kariams tiekiami virti makaronai su „Bolognese“ padažu, varškės užtepėlės su žalumynais ar daržovėmis, lazanija su varškės ir špinatų įdaru, švediški kukuliai su padažu, netgi mėsainiai ir gausybė kitų patiekalų, kurių iki šiol nebuvo Lietuvos karių valgiaraštyje.

Beje, to paties valgiaraščio patiekalais vaišinami ir garbingiausi kariuomenės daliniuose viešėję svečiai – pradedant Belgijos karaliumi Philippe’u, Nyderalandų karaliumi Willemu Alexanderiu ir baigiant Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais garbingais svečiais.

Tyrimas taip pat rodo, kad pastebimai išaugo ir karių pasitenkinimas psichologiniu klimatu kuopoje – šiandien juo patenkinti beveik trys ketvirtadaliai, arba 72 proc. šauktinių (2016 m. – 65 proc.). Beveik 80 proc. šauktinių yra visiškai ir greičiau patenkinti ir ginkluote (2016 m. – 69 proc.), sąlygomis sportuoti, teikiamomis medicinos paslaugomis. 

Tyrimo metu buvo vertinamas ir kariui aktualus klausimas dėl avalynės. Nustatyta, kad 70 proc. šauktinių ja buvo patenkinti arba labai patenkinti. Panašiai kariai vertina ir jiems skiriamą aprangą. 

Taip pat tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžioji dalis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių yra patenkinti visais tarnybos aspektais: skyriaus, būrio vado, instruktorių savo srities išmanymu, galimybe lankyti šeimą. Jie taip pat patenkinti gyvenimo sąlygomis, buitimi.

Po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos apie trečdalį jaunuolių norėtų likti Lietuvos kariuomenėje ir tapti profesinės karo tarnybos kariais. Tęsti tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai jaunuoliai daugiausia nori dėl gero užmokesčio ir socialinių garantijų, karjeros perspektyvų ir visuomenės pagarbos kario profesijai.

Lietuvos gyventojų, jaunuolių ir karių požiūrį į tarnybą LKA Mokslo centras atliko 2018 m. lapkritį 44 Lietuvos kariuomenės vienetuose ir daliniuose. Į klausimus atsakė 6428 respondentai, užpildę anketą internetinėje prieigoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 06:00

Lietuvos Respublikai iškilmingai prisiekė beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės daliniuose Alytuje, Rukloje ir Nemenčinėje. 

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių priesaikos ceremonija vyko Alytuje, šalia Laisvės angelo paminklo, pastatyto Nepriklausomybės kovose tarpukariu žuvusiems kariams atminti. Taip pat priesaikos ceremonijos vyko Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ didžiojo kunigaikščio Algirdo batalione Rukloje, Jonavos rajone.

Prisiekusiems kariams buvo suteikti jaunesniojo eilinio kariniai laipsniai. Juos palaimino karo kapelionai. Priesaikos ceremonijose dalyvavo Lietuvos kariuomenės dalinių vadovybė, karių artimieji, draugai, kurie vėliau galėjo susipažinti su karių naudojama technika, ginkluote, tarnybos ir buities sąlygomis, sakoma pranešime.

Priesaika kario tarnybos eigoje – iškilmingas aktas, kuriuo pasižadama ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti įsakymus ir negailint jėgų ir gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Visais laikais laikytis priesaikos buvo šventa pareiga, o ją sulaužyti – didelis nusikaltimas. 

Pirmąsias aštuonias savaites nuo tarnybos pradžios šauktiniai kariai dalyvauja baziniame kario kurse. Jo metu kariai lanko teorines paskaitas, mokosi rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po bazinio kario kurso kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. 

Gražiausias metų šventes Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai sutiks namuose kartu su artimaisiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.22; 17:25

Tarnybą pradeda pirmieji 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai. Balandžio 18 dieną 72 šauktiniai tarnybą pradės į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje, o balandžio 24 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos kuopoje Pabradėje tarnauti pradės 153 kariai. 

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kiti šių metų nuolatinės privalomosios pradinės karinės tarnybos karių išvykimai į Lietuvos kariuomenės dalinius vyks etapais visus metus, paskutinieji išvykimai į tarnybos vietas šiais metais suplanuoti gruodžio pradžioje. Šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3 537 karo prievolininkai.

Balandžio 14 d. duomenimis, savo noru atlikti tarnybą jau pareiškė beveik 1 400 jaunuolių, iš jų – per 80 merginų, o iš patekusiųjų į sąrašus karo prievolininkų apie 1 500 yra pateikę prašymus atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.19; 03:45

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl jo viešų teiginių, kad neva emigracijos didėjimą lėmė atnaujintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę.

„Prašau Jūsų nurodyti analizę, kuria remiatės teigdamas, jog išaugusios emigracijos priežastis yra  šiais metais grąžintas šaukimas į privalomąją karo tarnybą“, – kreipimesi teigia Seimo narė.

Continue reading „Premjero prašoma pateikti įrodymus, kaip šaukimas į kariuomenę siejasi su emigracija“

 

http://www.kam.lt/application/site/themes/default/img/s.gifPriesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei lapkričio 13 d., davė beveik 500 jaunuolių, privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, Rukloje (Jonavos r.).

Priesaikos žodžius visų karių vardu skaitė ir dalinio kovinę vėliavą pabučiavo jaunesnysis eilinis Tadas Talala, kuris, pasak kariuomenės instruktorių, tarnybos metu pasižymėjo kaip labai iniciatyvus, gerai įsisavinantis dėstomus dalykus ir draugiškas su kitais kariais.

Continue reading „Lietuvai prisiekė apie 500 Vaidoto bataliono šauktinių“

Spalio 26-oji – Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyko 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Jie papildė jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų gretas.

Continue reading „Tarnybą Vaidoto batalione pradėjo beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių“

Lietuvos Karo prievolės įstatymo pataisos, sugrąžinant privalomąją karinę tarnybą sukėlė plačias diskusijas visuomenėje ir tarp politikų.

Mano asmenine nuomone, tai buvo vienas iš geriausiai pavykusių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų XXI amžiaus hibridinio karo aplinkybėmis, plačiai atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.

Continue reading „Vygaudas Ušackas: „Šauktiniai – vienas geriausiai pavykusių sprendimų““