Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt nuotr.
Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija krito taip, kaip po „naktinės mokesčių reformos“ prieš dešimtetį. Nors šiuo metu pasitikėjimas Seimu nėra rekordiškai žemas, per pastaruosius trejus metus pasitikėjimas parlamentu aptirpo 18 proc.
Pastarąjį mėnesį žymiai sumažėjo ir Vyriausybės reitingas.
Tarp reitinge esančių institucijų vienintelė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, turėdama ir taip beveik maksimalų pasitikėjimą, sugebėjo dar šiek tiek sustiprinti savo pozicijas reitingų lentelėje.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, kurie pasitiki Lietuvos Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. pileičių, o priešingai galvojančių yra 75 proc.
Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų. Tuomet pasitikinčių Seimu sumažėjo nuo 22 proc. 2008 m. gruodį iki 11 proc. 2009 m. sausį, o nepasitikinčių parlamentu padaugėjo nuo 71 proc. iki 83 proc.
Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį Viktoro Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų. Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, sekant Seimo vertinimo duomenis ilgesnėje perspektyvoje, būtina pažymėti, kad tai dar nėra pats blogiausias šalies parlamento vertinimas. 2010 metų lapkritį Lietuvos Seimu pasitikėjo tik 7 proc. šalies gyventojų, o nepasitikėjo net 90 proc. apklaustų gyventojų.
Žymiai – 7 procentiniais punktais – smuktelėjo ir gyventojų pasitikėjimo rodikliai Vyriausybės darbu. Šiuo metu Ministrų Kabinetu pasitiki 42 proc. gyventojų, kiek daugiau – 55 proc. – teigia, kad nepasitiki.
Apskritai žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų rezultatus, pastarąjį mėnesį pablogėjo beveik visų 20 analizuojamų institucijų vertinimai. Nuostolių nepatyrusios liko tik dvi institucijos: Alytaus gaisro metu visuomenės dėmesio centre atsidūrusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc., o nepasitiki 7 proc.) bei Lietuvos bankas (61 proc. ir 31 proc.) Pastarojo banko pasitikėjimo reitingas nesikeitė, tuo metu Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, įvertinta 1 procentiniu punktu geriau.
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole (pasitiki 52 proc. ir nepasitiki 34 proc.), Valstybės saugumo departamentu (pasitiki 61 proc. ir nepasitiki 22 proc.) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc. ir 22 proc.).
5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki teismais (atitinkamai 39 proc. ir 51 proc.), savivaldybėmis (53 proc. ir 39 proc.) ir Lietuvos kariuomene (69 proc. ir 22 proc.). Tuo metu pasitikinčių Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc. ir 27 proc.) bei policija (73 proc. ir 22 proc.) sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Institucijų, kuriomis visuomenė labiausiai pasitiki, sąrašas nesikeitė
Lietuvos gyventojai šiuo metu labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 91 proc.), Prezidento institucija (79 proc.), policija (73 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (67 proc.), Bažnyčia (67 proc.), Konstituciniu Teismu (66 proc.), Valstybės saugumo departamentu (61 proc.), Lietuvos banku (61 proc.), SODRA (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (61 proc.).
Dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba (57 proc.), savivaldybės (53 proc.), Valstybės kontrolė (52 proc.), prokuratūra (46 proc.), komerciniai bankai (46 proc.) ir profsąjungos (43 proc.).
Apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Seime antradienį vėl bus balsuojama dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. „Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, balsavimas turėtų įvykti ir V. Pranckietis šį kartą turėtų būti atstatydintas.
„Iš tikrųjų matydama tas nuotaikas, drįsčiau manyti, kad turėtų užtekti balsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
Parlamentarės teigimu, antradienį vyksiančios procedūros metu Seimo nariai nebegalės pasisakyti motyvų už ir prieš nepasitikėjimo pareiškimą Seimo pirmininku V. Pranckiečiu.
„Pagal 119 straipsnį, tai yra tiesiog kartojama balsavimo dalis, tai šiuo atveju diskusijų jau nebelieka. Seimo pirmininkas jau irgi yra išklausytas“, – tvirtino A. Širinskienė.
Vis dėlto politikė pažymėjo,kad nors visokių netikėtumų ir gali atsitikti, tačiau išreiškė viltį, jog „opozicija pasiduos demokratijai“ ir balsavimas įvyks.
„Visada gali būti kažkokių netikėtumų – čia yra politika. (…) Sprendimas vis tiek turės būti priiminėjamas, data šiuo atveju yra nustatyta, Seimas apsisprendė ir nubalsavo, tai manykime, kad opozicija vis dėlto pasiduos demokratijai pagaliau ir iš tikrųjų leis procedūrą pabaigti iki galo“, – pridūrė A. Širinskienė.
Spalio 15 d. Seime žlugo V. Pranckiečio atstatydinimo procedūra, primena ELTA. Neeilinio posėdžio, kurį tą pačią dieną sušaukė susirinkusi Seimo valdyba, metu balsavime dalyvavo tik 11 parlamentarų. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 balsalapis buvo sugadintas.
Visą situaciją įvertinti prašoma Seimo etikos sargų, į kuriuos kreipėsi valdantieji ir Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, kuris suabejojo, ar teisėtai Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sušauktas Seimo valdybos posėdis.
Galimybė balsuoti pakartotinai dėl V. Pranckiečio atsirado po to, kai praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nusprendė nepasitikėti komisija, kuri prieš tai antradienį skaičiavo balsus dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu.
Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.
Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.
Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus.
Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.
Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.
Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.
Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.
Per pastaruosius kelis mėnesius krito gyventojų pasitikėjimas Lietuvos prezidento institucija, „Sodra“ ir teismais. Tačiau institucijų pasitikėjimo vertinimo reitinge prasčiausius pasitikėjimo rodiklius turinčių profsąjungų vertinimas ūgtelėjo.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius du mėnesius 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (pasitiki 89 proc., o nepasitiki 8 proc.), „Sodra“ (pasitiki 53 proc. ir nepasitiki 41 proc.) ir teismais (atitinkamai 41 proc. ir 49 proc.), 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių savivaldybėmis (49 proc. ir 45 proc.), 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių bažnyčia (66 proc. ir 22 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc. 37 proc.), Valstybės saugumo departamentu (57 proc. ir 27 proc.) bei prokuratūra (43 proc. 42 proc.). 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų pasitikėjimas policija (70 proc. ir 27 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc. ir 25 proc.), komerciniais bankais (48 proc. ir 44 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (40 proc. ir 57 proc.).
Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai minimalūs. Galima atkreipti dėmesį, kad per paskutinius du mėnesius nepagerėjo nė vienos iš 20 analizuojamų institucijų vertinimas.
Per paskutinius 12 mėnesių (lyginant su 2018 metų sausio mėnesio apklausos rezultatais) labiausiai pagerėjo profsąjungų vertinimas (pasitikinčių profsąjungomis per paskutinius metus padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu profsąjungomis pasitiki 42 proc. ir nepasitiki 39 proc.).
Šiandien Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 89 proc. ir nepasitiki 8 proc.), Lietuvos kariuomene (72 proc. ir 21 proc.), policija (70 proc. ir 27 proc.), bažnyčia (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Konstituciniu Teismu (65 proc. ir 25 proc.), Prezidento institucija (64 proc.), Lietuvos banku (63 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.) ir Valstybės saugumo departamentu (57 proc.).
Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 7 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima (tai „Sodra“, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai, prokuratūra ir profsąjungos).
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 71 proc.) ir Lietuvos Vyriausybe (57 proc.).
Seimas antradienio plenariniame posėdyje turėtų balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai taip pat turi balsuoti dėl su mokesčiais susijusių įstatymų projektų, kuriems po svarstymo pritarė pirmadienį.
Seimas po svarstymo pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Taip pat po svarstymo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kūrenimui skirtoms malkoms ir medienos produktams.
Taip pat po svarstymo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektu pakeitimui, kuriuo siūloma tantjemas, kitą atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunamus autorinius atlyginimus bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamas pajamas apmokestinti taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių. GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc.
Seimas po svarstymo taip pat pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma 10 proc. didinti akcizą etilo alkoholiui. Pagal svarstomus pakeitimus akcizo tarifas etilo alkoholiui didėtų nuo 1 665,04 iki 1 832 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
Tiesa, parlamentaras Justas Džiugelis Seime įregistravo rezoliucijos projektą dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo, kurį pasirašė visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai. Rezoliucija siūloma savaitei, iki šių metų gruodžio 18 d., nukelti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą.
Kaip ELTA jau rašė, pirmas biudžeto projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyko lapkričio 22 d., antras – gruodžio 6 d. Patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų. Įvertinus Seime siūlomų įstatymų pakeitimų projektus, biudžeto pajamos didėja apie 3,5 mln. eurų.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Daug kritikos projektui, kaip įprasta, liejosi iš opozicijos. Konservatoriai siūlė rezoliuciją, siūlydami Seimo vadovybei ir Vyriausybei stabdyti biudžeto projektų svarstymą Seime, kol Vyriausybė ir atitinkami Seimo komitetai nepateiks Seimui rezoliucijoje įvardintos statistinės informacijos, artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų tendencijų ir atitinkamų teisės aktų projektų. Konservatoriai biudžeto svarstymą norėjo išbraukti ir iš ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Frakcijos atstovai sakė, kad taip būtų atsižvelgta į padėtį dėl streikuojančių mokytojų.
Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje pritarė, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos Seimo narių pateiktus siūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto.
Vyriausybės nutarimu pritarta parlamentaro Ramūno Karbauskio siūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.
Pritarta Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui padidinti Kultūros ministerijai numatomus skirti asignavimus profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacinėms išmokoms išmokėti 207 tūkst. eurų.
Pritarta Seimo narės Ritos Tamašunienės siūlymui padidinti numatomus skirti asignavimus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti 200 tūkst. eurų.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Pritarta Seimo nario Mindaugo Puidoko siūlymui padidinti Vytauto Didžiojo universitetui numatomus skirti asignavimus 91 tūkst. eurų.
Pritarta Seimo nario Roberto Šarknicko pasiūlymui sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus skirti asignavimus 2019 m. išlaidoms 100 tūkst. eurų, juos skirti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai asignavimams išlaidoms.
Iš dalies pritarta kai kuriems kitiems parlamentarų pasiūlymams: Seimo narių Aušros Papirtienės ir Arūno Gelūno siūlymams padidinti 10 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomus asignavimus 6,6 mln. eurų.
Iš dalies pritarta Seimo narių Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko ir kitų pasiūlymui padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatomus skirti asignavimus turtui įsigyti 1 mln. eurų. Taip pat V. Bako siūlymui padidinti Valstybės saugumo departamentui numatomus skirti asignavimus išlaidoms 1 mln. eurų. Seimo narių R. Baškienės, Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus darbo užmokesčiui 300 tūkst. eurų.
Kairėje – 3-ieji Seimo rūmai. Slaptai.lt nuotr.
Kitai daliai parlamentarų siūlymų Finansų ministerija siūlė nepritarti.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“.
Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„
P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“.
Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas.
„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis.
Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.
„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis.
Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija.
Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.
„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.
Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.
Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.
Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.
Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.
Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.
Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“
Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.
Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.
Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.
J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.
„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.
A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.
Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Ketvirtadienio, lapkričio 1-osios, rytą atsidarę savo darbinius elektroninius paštus dalis Seimo narių liko nemaloniai nustebę – per naktį „prikapsėjo“ keli tūkstančiai neaiškaus pobūdžio laiškų. Tikima, kad tai – koordinuota kibernetinė ataka, skelbia DELFI.lt.
„Mano vakar paskelbtas šūkis – Visų šalių čeburaškos vienykitės – pasiekė reikalingas ausis. Antra čeburaškų ataka: per naktį 5454 laiškai – visomis pasaulio kalbomis į darbinį paštą. Elektroninis paštas visas užspamintas. Spėju, Seimo filtrai eilinį kartą nesuveikė ir kiberataka pavyko. Tikrai pasiruošę joms per rinkimus?“ – savo paskyroje rašė Arvydas Anušauskas.
Netrukus politikas savo įrašą papildė – esą ataka buvo koordinuota ir nutrūko savaime – baigėsi paryčiais apmokėto užsakymo laikas.
A.Anušausko žiniomis, kibernetinę ataką patyrė ribotas politikų ratas – Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius ir Linas Linkevičius.
„Keli kolegos Seimo nariai pasidalino žinutėmis apie atakas į jų elektroninį paštą. Tas pats ir man. Tūkstančiai tokių laiškų iš po nakties. Todėl, jei kas nors man siuntėte laišką lrs adresu, atsiprašau, galiu būti ir nepastebėjusi“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
Kibernetinės atakos taikiniu naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį tapo ir naujienų portalas DELFI.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis viešai kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami paaiškinti, kodėl jis nusprendė nedalyvauti labai svarbiame Lietuvai formate – Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų susitikime Osle.
„Šiandien Norvegijoje vykstančiame Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės premjerų susitikime Lietuva yra atstovaujama tik užsienio reikalų ministro lygiu. Tai iš principo yra labai blogas žingsnis diplomatijoje, reiškiantis nepakankamą atstovavimą bei prarastas galimybes tiesiogiai spręsti regionui ir mūsų valstybei svarbius klausimus kartu su kitais premjerais. Todėl kreipiamės į ministrą pirmininką prašydami paaiškinti, kas sutrukdė dalyvauti šiame susitikime bei ginti Lietuvos interesus tinkamu politiniu lygiu? Tokie susitikimai paprastai planuojami prieš daugelį mėnesių, todėl tiek premjerui, tiek jo sekretoriatui turėjo būti puikiai žinoma apie šį svarbų renginį gerokai iš anksto ir planai turėjo būti pakoreguoti atitinkamai“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Pasak parlamentarų, pastarojo meto ministro pirmininko politiniai pasirinkimai dėl darbotvarkės jau pradeda kelti vis didesnį nerimą.
„Kai ministras pirmininkas vietoje Seimo specialiai sušaukto posėdžio jo veiklai aptarti pasirenka įmonių atidarymo šventes, tai parodo jo niekinamą požiūrį į Lietuvos parlamentą bei opoziciją. Tačiau kai jis neranda laiko ir galimybių susitikti su viso regiono ministrais pirmininkais, tai jau pradeda kenkti Lietuvos nacionaliniams užsienio ir saugumo interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria teisėsaugos institucijos raginamos įvertinti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės veiksmus, „naudojant neteisėtai darytus pokalbių įrašus VTEK narių šantažui“.
Rezoliucijos projektą „Dėl daromo neleistino spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir neteisėtų įrašų“ Seimo posėdžių sekretoriate penktadienį įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.
Rezoliucijos projekto autoriai ragina Seimo narius R. Karbauskį ir A. Širinskienę „nenaudoti Seimo narių mandatų neteisėtam VTEK šantažui ir pažymi, kad tokie veiksmai nedera su Seimo narių priesaika „sąžiningai tarnauti demokratijai“.
Dokumento projekte VTEK nariai raginami atsiriboti nuo Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės iki šiol vykdyto šantažo ir toliau tęsti objektyvų Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės tyrimą.
Teisėsaugos institucijos taip pat raginamos „nedelsiant imtis visų reikalingų baudžiamojo persekiojimo priemonių ir ryžtingai užkirsti kelią vis dažniau pasitaikančiam neteisėtam valstybės pareigūnų ar tarnautojų pokalbių įrašinėjimui ir tokių įrašų naudojimui, šantažuojant valstybės pareigūnus ar institucijas“.
Dokumento projekte akcentuojama, kad VTEK privalo būti nepriklausoma nuo politikų įtakos ir apsaugota nuo politikų šantažo bei grasinimų susidoroti ar išformuoti visą VTEK.
„Demokratinėje valstybėje yra visiškai nepriimtina slaptos, neteisėtos pokalbių įrašymo aparatūros įrengimas valstybės institucijose ir taip įrašytų pokalbių naudojimas, siekiant sukompromituoti valstybės institucijas ir jų tarnautojus“,- sakoma rezoliucijos projekte.
Ši projektą planuojama pateikti Seimui per opozicijos kitą savaitę šaukiamą neeilinį Seimo plenarinį posėdį.
Seimo opozicija inicijuoja neeilinį Seimo posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicija inicijuoja neeilinį Seimo posėdį ir teikia rezoliuciją dėl Sauliaus Skvernelio įvykdytų Lietuvos teisės aktų pažeidimų bei galimo priesaikos sulaužymo.
„Drauge su frakcijų kolegomis ir frakcijų seniūnais apsisprendėme kviesti neeilinį Seimo posėdį, turbūt kitą antradienį, kurio metu pristatysime Seimo rezoliucijos projektą“, – žurnalistams sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, komentuodamas ketvirtadienį vykusį Seimo konservatorių, Socialdemokratų partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijų posėdį.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad spalio 16 d. Seimo plenariniame posėdyje ministras pirmininkas S. Skvernelis, atsakydamas į Seimo narių iš anksto raštu užduotus klausimus, pateikė melagingą informaciją, atsisakė atskleisti prašomą informaciją apie galimai sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo aplinkybes bei sąmoningai klaidino Seimo narius apie Konstitucijoje, įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos teises ir pareigas.
Remiantis rezoliucijoje išsakytais faktais ir primenant, kad ministras pirmininkas savo duotoje priesaikoje buvo įsipareigojęs Lietuvos Respublikai „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ bei „sąžiningai tarnauti demokratijai”, konstatuojama, kad ministras pirmininkas savo sąmoningais veiksmais galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, kad „neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, apribodamas informacijos laisvę ir teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų bei sudarydamas sąmoningas kliūtis žurnalistams atlikti profesinę pareigą.
„Tokiais veiksmais premjeras sąmoningai siaurina demokratijos ir žodžio laisvės bei teisės į informaciją erdvę, o tai galimai prieštarauja premjero priesaikoje duotiems įsipareigojimams. Todėl Seime bus svarstoma rezoliucija, kurioje ministras pirmininkas raginamas nedelsiant išsklaidyti abejones dėl galimo duotos priesaikos sulaužymo ir konkrečiais sprendimais įrodyti, kad premjeras sąžiningai tarnauja demokratijai. S. Skvernelis taip pat raginamas nedelsiant imtis veiksmų, kad sunaikintas Vyriausybės pasitarimo įrašas būtų atkurtas ir būtų sudaryta galimybė visuomenei bei žiniasklaidai su juo susipažinti“, – rezoliucijos projektą komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
Seimo rezoliucijos projekte rekomenduojama Seimo valdybai ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui, vykdant parlamentinę kontrolę, išsiaiškinti, kodėl Vyriausybės kanceliarija savo veikloje nesilaiko Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamente nustatytų prievolių, taip pat įvertinti ar Vyriausybės kancleris, vadovaudamas Vyriausybės kanceliarijai, tinkamai atlieka savo pareigas.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad bus siekiama premjero S. Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos vadovo Algirdo Stončaičio veiksmų ištyrimo.
„Mes labai aiškiai matome, kad Vyriausybės kanceliarija turi savo reglamentą, kuriuo vadovaujantis pasitarimų medžiaga, įrašas turėtų būti išsaugotas ir turi būti saugomas gana ilgai. Turime aiškiai žinoti, ar institucija vadovaujasi norminiais aktais, kurie parašyti, ar vadovas galbūt viršijo įgaliojimus“, – žurnalistams sakė J. Olekas.
Ketvirtadienį į trijų opozicinių frakcijų posėdį kviesti premjeras S. Skvernelis ir Vyriausybės kancleris A. Stončaitis neatvyko.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio rytą savo feisbuko paskyroje paviešino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbio išklotinę. Pasak R. Karbauskio, tai visiškai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Frakcijos seniūnas ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti P. Urbšio apkaltos procesą.
„Dalinuosi garso įrašo išklotine, kuri atsako į klausimus, kodėl neįsivaizduojamas tolesnis dabartinės sudėties Valstybinės tarnybinės etikos komisijos darbas. Paaiškina, kodėl Seimo narys Povilas Urbšys kaltina mane kerštu, o ne bando neigti ar interpretuoti įvykių aplinkybes. Tampa aišku, kodėl Seimo nariai norės gauti atsakymus iš Seimo pirmininko“, – feisbuke rašo frakcijos seniūnas.
Pasak R. Karbauskio, yra būtinas ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiaiškinimas dėl jo galimo poveikio VTEK veiklai. Tada taps aiški ir jo atsakomybė.
„Pokalbio tarp VTEK narių išklotinė pilnai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Manytina, jog tokia veikla yra nusikalstama, traktuotina kaip priesaikos sulaužymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Po Seimo pirmininko pasiaiškinimo dėl jo galimo dalyvavimo darant poveikį VTEK veiklai taps aiški jo galima atsakomybė.
Mane galima kaltinti viskuo, kurti įvairias istorijas, kurias bandoma pateikti kaip tikras, bet tai nepakeis fakto, fiksuoto garso įrašuose, kuris tampa nepasitikėjimo VTEK ir apkaltos Seimo nariui Povilui Urbšiui pagrindu“, – rašo R. Karbauskis. R. Karbauskis ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti apkaltos procesą P. Urbšiui bei prieduose pateikia visas VTEK narių pokalbių išklotines. V. Pranckietis ketvirtadienį po pietų ketina dalyvauti Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis prakalbo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui, Seimo pirmininko V. Pranckiečio atsakomybę, o VTEK narius paragino pasitraukti.
Seimas pirmadienį pradeda rudens sesiją, kurioje spręsis virtinė svarbių ekonominių klausimų: šalies biudžeto tvirtinimas, socialinės atskirties mažinimas bei projektų, susijusių su Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacija su žemynine Europa, projekto įgyvendinimu.
Rudens sesijoje taip pat numatoma siekti mažinti socialinę atskirtį, įgyvendinant kompleksines – paramos būsto įsigijimui ir nuomai bei vaikų pinigų didinimo – priemones.
Darbų programos prioritetu išlieka ir šalies transporto bei energetikos sektorių efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas.
Seimo rudens sesijoje Vyriausybė siūlys keisti Žemės gelmių įstatymą, taip pat įvesti vadinamuosius alkoblokus asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs arba vengė blaivumo patikrinimo ir panašiai.
Siūloma įvesti ir Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų stiprinama loterijų žaidėjų apsauga ir užtikrinama skaidri loterijų veikla reglamentuojant loterijų reklamą.
Tarp siūlymų – ir leidimas žemės ūkio ministrui skirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Šiuo metu tai daro Vyriausybė.
Tuo metu Ūkio ministerija siūlys apibrėžti startuolio sąvoką, keisti Investicijų įstatymą, kad stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams tektų mažesnė administracinė našta.
Energetikos ministerijos prioritetiniai projektai yra susiję su atsinaujinančios energetikos plėtra, sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, savarankiškai elektros energiją pasigaminančių vartotojų skatinimu, energetikos reguliavimo ir priežiūros sistemos pertvarka.
Sesijos metu taip pat numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl ES ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Bus vykdoma ir parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.
Rudens sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad šalies gyventojai labiausiai pasitiki priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Konstituciniu Teismu (67 proc.), Lietuvos banku (66 proc.), Lietuvos žiniasklaida (64 proc.).
Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).
Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki – 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.).
Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.
Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.
Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.
Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, – aiškino D. Janušauskienė.
Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?
Pasitiki
(%)
Nepasitiki
(%)
Neturi
nuomonės
(%)
1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba
87
11
2
2. Policija
69
23
8
3. Prezidento institucija
69
25
6
4. Lietuvos kariuomene
69
26
5
5. Bažnyčia
68
25
7
6. Konstituciniu Teismu
67
26
7
7. Valstybės sienos apsaugos
tarnyba
66
25
9
8. Lietuvos banku
66
29
5
9. Lietuvos žiniasklaida
64
34
2
10. Sodra
59
35
6
11. Valstybės saugumo
departamentu
58
25
17
12. Savivaldybėmis
56
40
4
13. Specialiųjų tyrimų tarnyba
52
34
14
14. Valstybės kontrole
52
35
13
15. Prokuratūra
50
40
10
16. Lietuvos Vyriausybe
47
49
4
17. Komerciniais bankais
46
48
6
18. Teismais
45
46
9
19. Profsąjungomis
42
40
18
20. Lietuvos Seimu
30
67
3
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.
Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.
Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.
Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.
Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.
Gimiau 1955 m. gruodžio mėn. 24 d Kaune. 1970 metais baigiau Kauno 2 – ąją aštuonmetę, o 1973 metais Kauno 2 – ąją vidurinę mokyklą (Dabar Maironio gimnazija).
1974-1975 metais dirbau „Kauno energetikos remonto“ įmonėje defektoskopininku.
Nuo 1975 iki 1977 metais tarnavau Sovietinėje kariuomenėje kareiviu, statybos daliniuose.
Nuo 1977 metų tęsiau darbą „Kauno energetikos remonto“ įmonėje defektoskopininku. Per darbo laikotarpį buvo suteiktos aukščiausios rentgenografijos ir ultragarso defektoskopininko kategorijos.
1979 – 1985 m. mokiausi ir baigiau Kauno technologijos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) „Elektros sistemų ir tinklų“ specialybę ir įgijau inžinieriaus – elektriko kvalifikaciją.
Nuo 1984 m buvau pervestas į Defektoskopijos laboratoriją inžinieriaus-technologo III kategorijos, o nuo 1987m. inžinieriaus–technologo II kategorijos pareigas, kuriose dirbau iki 1991 m. kovo mėn.
Nuo 1990 metų buvau žaliaraiščių būriuose, saugojau svarbius valstybės renginius ir objektus, o 1991 metais nuo sausio mėn. 08 d. iki vasario mėn. 06 d. gyniau Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.
Nuo 1991 m. vasario mėn. iki 2003 m. birželio mėn. tarnavau Lietuvos kariuomenėje. 1991 m. gruodžio mėn. suteiktas leitenanto karinis laipsnis, 1993 m. spalio mėn. vyresnio leitenanto karinis laipsnis, 1995 m. lapkričio mėn. kapitono karinis laipsnis, o 1999 m. spalio mėn. majoro karinis laipsnis.
2003 m. sukakus nustatytam LR Krašto Apsaugos Sistemos Organizavimo ir Karo Tarnybos Įstatyme amžiui, buvau išleistas į atsargą. Paskutinės pareigos buvo – bataliono vadas. Per tarnybos laikotarpį baigiau daug įvairių kursų, kuopos vado ir štabo karininko kursą, instruktoriaus kursą, tris vadybos kursus, anglų kalbos kursą Kanadoje pagal STANAG 6001, pasiektas lygis 2332, žvalgybos karininko kursą Danijoje, bei kitus specialius kursus.
Esu sukūręs, parašęs ir dėstęs pilietinio ugdymo kursą šauktiniams kariams, 1,2,3-ios pakopos seržantams ir puskarininkiams bei atsargos karininkams. 1993 metais esu sukūręs pirmąjį mokomąjį Lietuvišką filmą „Skyrius kautynėse“. Taip pat esu kūręs ir dėstęs administracijos mokymo kursą Baltijos gynybos koledže Tartu mieste Estijoje.
2001 metais parašiau S-2 karininko mokymo programą, bei skaičiau paskaitas S-2 karininkams.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais esu apdovanotas dviem Lietuvos Respublikos medaliais- Sausio 13-osios medaliu ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjo-savanorio medaliu, be to trimis Krašto apsaugos Ministerijos lygmens medaliais.
Turiu darbo tarptautinėse organizacijose patirties. 1999 – 2000 metais tarnavau tarptautiniame Baltijos gynybos koledže Estijoje, kur vykdžiau Lietuvos karinio atstovo – dėstytojo pareigas. Šiam koledžui vadovavo Danijos generolas ir tarnavo 14 šalių vyresnieji karininkai. Už tarnybą šiame koledže esu apdovanotas Estijos Gynybos Ministerijos ir Baltijos gynybos koledžo tarnybos kryžiumi. Per savo tarnybos laiką užėmiau įvairias vado pareigas, daugiau, kaip 10 metų tarnavau įvairaus lygmens štabuose. Turiu patirties planuojant strateginiame, operatyviniame ir taktiniame lygmenyje.
Nuo 2003 m. lapkričio mėn. tęsiau darbą UAB „Kauno energetikos remontas“ defektoskopijos laboratorijoje vedančiuoju inžinieriumi.
Nuo 2004 iki 2005 metų stačiau KLAI-PET įmonę Klaipėdoje kurioje dirbau darbų vadovu.
2005 balandžio mėn. laimėjau konkursą į Kauno rajono Savivaldybės administracijos Alšėnų seniūno pareigas, kuriose dirbu iki šiol.
Be anglų kalbos gerai žinau rusų kalbą, galiu susikalbėti vokiškai ir lenkiškai.
Esu išsiskyręs, turiu tris sūnus – Rimvydas, 1980 m. gimmo, Vygintas, 1984 m., ir Arimantas, 1991 m.
Labai gerai žinau ir galiu pasiūlyti daug Lietuvos žmonėms naudingų sprendimų Energetikos, Nacionalinio saugumo, Savivaldybių, Verslo plėtros ir kitais klausimais.
Pagarbiai,
Arūnas Stašaitis
LICS kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Kauno kaimiškojoje apygardoje Nr. 66 (Garliava, Ramučiai, Karmėlava, Neveronys, Ežerėlis, Mastaičiai ir kt.). Kandidato numeris LICS sąraše daugiamandatėje apygardoje – Nr. 56.
Stipri žvalgyba ir kontržvalgyba —
Nepriklausomybės garantas!
Arūnas Stašaitis
Gimiau 1955 m. gruodžio mėn. 24 d Kaune. 1970 metais baigiau Kauno 2 – ąją aštuonmetę, o 1973 metais Kauno 2 – ąją vidurinę mokyklą (Dabar Maironio gimnazija).
1974-1975 metais dirbau „Kauno energetikos remonto“ įmonėje defektoskopininku.
Nuo 1975 iki 1977 metais tarnavau Sovietinėje kariuomenėje kareiviu, statybos daliniuose.
Nuo 1977 metų tęsiau darbą „Kauno energetikos remonto“ įmonėje defektoskopininku. Per darbo laikotarpį buvo suteiktos aukščiausios rentgenografijos ir ultragarso defektoskopininko kategorijos.
1979 – 1985 m. mokiausi ir baigiau Kauno technologijos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) „Elektros sistemų ir tinklų“ specialybę ir įgijau inžinieriaus – elektriko kvalifikaciją.
Nuo 1984 m buvau pervestas į Defektoskopijos laboratoriją inžinieriaus-technologo III kategorijos, o nuo 1987m. inžinieriaus–technologo II kategorijos pareigas, kuriose dirbau iki 1991 m. kovo mėn.
Nuo 1990 metų buvau žaliaraiščių būriuose, saugojau svarbius valstybės renginius ir objektus, o 1991 metais nuo sausio mėn. 08 d. iki vasario mėn. 06 d. gyniau Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.
Nuo 1991 m. vasario mėn. iki 2003 m. birželio mėn. tarnavau Lietuvos kariuomenėje. 1991 m. gruodžio mėn. suteiktas leitenanto karinis laipsnis, 1993 m. spalio mėn. vyresnio leitenanto karinis laipsnis, 1995 m. lapkričio mėn. kapitono karinis laipsnis, o 1999 m. spalio mėn. majoro karinis laipsnis.
2003 m. sukakus nustatytam LR Krašto Apsaugos Sistemos Organizavimo ir Karo Tarnybos Įstatyme amžiui, buvau išleistas į atsargą. Paskutinės pareigos buvo – bataliono vadas. Per tarnybos laikotarpį baigiau daug įvairių kursų, kuopos vado ir štabo karininko kursą, instruktoriaus kursą, tris vadybos kursus, anglų kalbos kursą Kanadoje pagal STANAG 6001, pasiektas lygis 2332, žvalgybos karininko kursą Danijoje, bei kitus specialius kursus.
Esu sukūręs, parašęs ir dėstęs pilietinio ugdymo kursą šauktiniams kariams, 1,2,3-ios pakopos seržantams ir puskarininkiams bei atsargos karininkams. 1993 metais esu sukūręs pirmąjį mokomąjį Lietuvišką filmą „Skyrius kautynėse“. Taip pat esu kūręs ir dėstęs administracijos mokymo kursą Baltijos gynybos koledže Tartu mieste Estijoje.
2001 metais parašiau S-2 karininko mokymo programą, bei skaičiau paskaitas S-2 karininkams.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais esu apdovanotas dviem Lietuvos Respublikos medaliais- Sausio 13-osios medaliu ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjo-savanorio medaliu, be to trimis Krašto apsaugos Ministerijos lygmens medaliais.
Turiu darbo tarptautinėse organizacijose patirties. 1999 – 2000 metais tarnavau tarptautiniame Baltijos gynybos koledže Estijoje, kur vykdžiau Lietuvos karinio atstovo – dėstytojo pareigas. Šiam koledžui vadovavo Danijos generolas ir tarnavo 14 šalių vyresnieji karininkai. Už tarnybą šiame koledže esu apdovanotas Estijos Gynybos Ministerijos ir Baltijos gynybos koledžo tarnybos kryžiumi. Per savo tarnybos laiką užėmiau įvairias vado pareigas, daugiau, kaip 10 metų tarnavau įvairaus lygmens štabuose. Turiu patirties planuojant strateginiame, operatyviniame ir taktiniame lygmenyje.
Nuo 2003 m. lapkričio mėn. tęsiau darbą UAB „Kauno energetikos remontas“ defektoskopijos laboratorijoje vedančiuoju inžinieriumi.
Nuo 2004 iki 2005 metų stačiau KLAI-PET įmonę Klaipėdoje kurioje dirbau darbų vadovu.
2005 balandžio mėn. laimėjau konkursą į Kauno rajono Savivaldybės administracijos Alšėnų seniūno pareigas, kuriose dirbu iki šiol.
Be anglų kalbos gerai žinau rusų kalbą, galiu susikalbėti vokiškai ir lenkiškai.
Esu išsiskyręs, turiu tris sūnus – Rimvydas, 1980 m. gimmo, Vygintas, 1984 m., ir Arimantas, 1991 m.
Labai gerai žinau ir galiu pasiūlyti daug Lietuvos žmonėms naudingų sprendimų Energetikos, Nacionalinio saugumo, Savivaldybių, Verslo plėtros ir kitais klausimais.
Pagarbiai,
ARŪNAS STAŠAITIS
* Bus apmokėta iš Arūno Stašaičio rinkiminės sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. LT157300010132196818
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad Seime inicijuojami ir svarstomi įstatymų projektai privalo būti plačiai aptariami su visuomene, nes parlamentas neturi teisės dirbti kaip savitikslis UAB’as.
Tokią poziciją Seimo Pirmininkė išsakė kalbėdama konferencijos „Įstatymų leidybos problemos“ dalyviams.
„Kaip vieną iš įstatymų leidybos problemų galėčiau įvardinti įstatymų leidėjo savotišką uždarumą, atsiribojimą nuo aplinkinio pasaulio. Iš mane pasiekiančių skundų, kreipimųsi ir kitokių raštų apibendrintai galima konstatuoti, kad Seime inicijuojami ir svarstomi projektai per mažai aptariami su suinteresuotomis grupėmis arba jų nuomonė ignoruojama net neįvertinus jos. Mano vertinimu, Įstatymų leidėjas to negali sau leisti, mes neturime teisės atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio ir dirbti kaip savitikslis UAB’as“, – sakė I. Degutienė.
Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?
Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.
