Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šaliai kovojant su koronavirusu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad šis virusas nėra amžinas dalykas ir kviečia neužmiršti, kad labai ilgai turėsime Astravo virusą – „astrovirusą“.
 
„Koronavirusas tartum čia yra amžinas… Tai neamžinas dalykas, mes turėsime kitą virusą labai ilgai – tai bus Astravo virusas arba „astrovirusas“ ir dabar tartum mums tai nerūpi. Tai labai klaidinga nuostata, tai turi labai rūpėti, nes tai yra Lietuvos likimas ir parlamentas yra labai atsakingas. Jeigu jam nerūpi, tai jis prastas parlamentas“, – turėdamas mintyje Astravo atominę jėgainę trečiadienį dalyvavęs Seime vykusioje diskusijoje sakė V. Landsbergis.
 
Į Seimo rūmus aptarti parlamento vaidmenį krizinėje situacijoje buvusius Nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkus pakvietė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
 
V. Landsbergio nuomone, Seimo sugebėjimas dirbti arba nedirbti ne tiek priklauso nuo atsitiktinių ligų, kiek nuo paties Seimo kokybės ir ką būtent Seimas nori dirbti.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
„Sunku kalbėti apie Seimą kai dirba viena grupė, kuri turi tam tikrą balsų persvarą ir pasivadina Seimu. Tai ką ji daro ir vadinasi Seimo darbas, nors ištikrųjų Seimas yra kas kita. Seimas yra pasikalbėjimo, susitarimo  bendradarbiavimo vieta. Nors kai kam atrodo, kad tai kovų laukas, varžybų aikštelė. Mes dar mokomės tikro parlamentarizmo, gal ir priartėsime šiek tiek, gal artėjame, o kai kada neatrodo, kad artėjame prie bendradarbiavimo vietos. Dažniau tai varžybų ir kovų vieta“, – taip Seimo darbą įvertino prof. V. Landsbergis.
 
Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo darbą per koronaviruso krizę įvertino septynetu, nes to darbo, jos nuomone, buvo mažoka.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

„Jeigu vertinti Seimo darbą, tikrai jo mažokai buvo ir mažokai matėsi. Tai negalėčiau gero pažymio parašyti, septynetą gal būt, nes šiame etape dominavo Vyriausybė. Todėl tas pažymys ir yra toks. Manyčiau, kad čia tiesiog buvo toks politinis susitarimas matomai, kad Seimas šiek tiek atsitraukė. Mano nuomone, Seimas galėjo vykdyti parlamentinę kontrolę, pvz., vertinti teisės aktus, kuriuos priima Vyriausybė, ar jie neprieštarauja Konstitucijai. Taigi darbų buvo, bet pasirinkimas buvo kitoks“, – žurnalistams sakė L. Graužinienė.  
 
Diskusijoje apie  krizę, karantiną ir parlamento vaidmenį dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos buvę Seimo pirmininkai V. Landsbergis, Česlovas Juršėnas, Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, Irena Degutienė, Vydas Gedvilas, L. Graužinienė ir dabartinis parlamento vadovas V. Pranckietis. Į renginį neatvyko tik buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 03:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį tęs tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD), netinkamo panaudojimo.
 
Kaip Eltą informavo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas trečiadienį apklaus buvusius Seimo pirmininkus, kurie praėjusią savaitę į posėdį atvykti negalėjo.
 
„Uždaras posėdis ir kviečiame tuos pačius asmenis, kurie neatvyko praėjusį posėdį: buvusius Seimo pirmininkus – Ireną Degutienę ir Vydą Gedvilą. Tuo pačiu opozicija paprašė iškviesti ir premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kartu jis pridūrė, kad du kviesti asmenys atsisakė dalyvauti trečiadienį vyksiančiame posėdyje, tačiau į visus klausimus, pasak jo, atsakė raštu.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jau turime du raštiškus atsisakymus, bet tuo pačiu ir paaiškinimus į tam tikrus klausimus, kuriuos mes ruošėmės užduoti komisijos (posėdžio. – ELTA) metu“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
 
Paklausus, kodėl į posėdį nekviečiamas Seimo pirmininku dirbęs Arūnas Valinskas, D. Gaižauskas atsakė, jog toks sprendimas buvo padarytas, įvertinus A. Valinsko darbo Seimo vadovu aplinkybes.
 
„Pradžioje buvome numatę visus Seimo pirmininkus nuo 2009 m. kviesti. Patikrinę tam tikrą informaciją, kurią turime, – ir įslaptintą informaciją, pamatėme, kad A. Valinsko laikais jis tikrai tos informacijos gavo labai minimaliai, dėl to nusprendėme jo net nekviesti“, – pridūrė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad antradienį 44 parlamentarai pasirašė dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 00:30

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad užgautų asmeninių ambicijų karai, vieši galios žaidimai paminant teisę ir sveiką protą, panašu, kad galutinai paralyžiavo ir diskreditavo šalies parlamentą.
 
Liberalų nuomone, priešlaikiniai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.
 
Seimo opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja dėl to, į ką pavirto „valstiečių“ daugumos terorizuojamas Seimas. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nepaisant prastėjančių pasaulinių ir šalies ekonomikos prognozių, į Seimą atkeliavusio kitų metų valstybės biudžeto ir kitų mokestinių įstatymų projektų, valdantieji parlamente, kaip užsikirtusi patefono plokštelė, kalba tik apie Seimo pirmininko atstatydinimą.
 
 „Kaip blogame košmare vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – bet kokia kaina pašalinti dabartinį Seimo pirmininką. Jo gelbėjimas niekada nebuvo ir nebus mūsų, opozicijos, misija. Mūsų, parlamentarų, uždavinys yra kurti teisinius pagrindus geresniam šalies gyventojų gyvenimui. Tačiau, deja, bet vieno žmogaus ambicijomis valdomas „valstiečių“ buldozeris jau gerą pusmetį sugeba įžiūrėti vienintelį prioritetą – dabartinio Seimo vadovo atstatydinimą. Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija primygtinai ragina Seimo valdančiuosius susitelkti į svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – svarstymą ir nebeversti viso parlamento partinių ginčų ar asmeninių nesutarimų sprendimo lauku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 10:21

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis švenčia pergalę – jis išsilaikė Seimo pirmininko pareigose.
 
Tai paaiškėjo po antradienį vakare surengto slapto balsavimo Seime. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.
 
Sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Beje, Statutas numato, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
 
Valdantieji planavo, kad V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų klausimas bus įrašytas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tačiau pačiam V. Pranckiečiui paprašius, balsavimas buvo surengtas antradienį nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, kurį sušaukė Seimo valdyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 00:01

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį lankysis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno rajono skyriaus narių susitikime, rašoma Seimo vadovo dienotvarkėje. Tai, ko gero, bus paskutinis V. Pranckiečio, kaip LVŽS nario, susitikimas su laikinosios sostinės rajono skyriaus „valstiečiais“.
 
Po užsitęsusios įtampos tarp LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio ir Seimo pirmininko pastarasis rugpjūčio 22 d.  pareiškė, kad traukiasi iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos savo noru. Tuomet Seimo vadovas tvirtino, kad oficialų pareiškimą trauktis iš partijos pateiks dar iki LVŽS tarybos posėdžio, kuriame planuota spręsti tolesnį jo likimą partijoje. LVŽS tarybos posėdis vyks penktadienį – rugsėjo 6 d.
 
ELTA primena, kad įtampa tarp LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje.
 
Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis. Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kurie Seimo pirmininko elgesyje pažeidimų neįžvelgė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.05; 00:01

Aš padedu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonėms būti laisviems, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad jei ir būtų pašalintas iš pareigų, iš „valstiečių“ partijos nesitrauktų.
 
„Jeigu atšauktų mane iš šitų pareigų, aš tikrai likčiau toje pačioje partijoje, nes manau, kad tiems žmonėms irgi reikia suteikti daugiau laisvių. O šiandien, deja, yra taip, kad (…) aš padedu žmonėms būti labiau laisviems“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.
 
Parlamento vadovo teigimu, jo buvimas LVŽS turi aiškią prasmę – apsaugoti partiją nuo vienvaldystės.
 
„Aš matau tai labai tikslingai, kad nebūtų tokios vienvaldystės ir nebūtų tokiu būdu lyderiaujama toje partijoje. Tai, manau, turi didelę prasmę“, – sakė V. Pranckietis, pabrėždamas, kad jaučia kai kurių partijos skyrių ir LVŽS frakcijai Seime priklausančių politikų palaikymą. Tačiau, akcentavo jis, pastarųjų parama nėra viešai artikuliuojama, esą bijomasi, kad apie tai sužinos LVŽS lyderiai.
 
Seimo vadovas, komentuodamas pastaruoju metu kilusią įtampą tarp jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, teigė santykių su juo nebepalaikąs ir apskritai reiškė apgailestavimą, kad tenka dirbti viename Seime.
 
„Santykiai nesikūrė geryn, po visų tų skandalų, kurie yra žinomi viešoje erdvėje ir jie yra tokie, kokie yra, deja, mes turime būti ir dirbti viename Seime“,- kalbėjo V. Pranckietis.
 
Skeptiškai bei sarkastiškai V. Pranckietis įvertino ir bandymą Seimo vadovo postą perleisti „socialdarbiečiams“. Seimo vadovas toliau laikosi anksčiau deklaruotos pozicijos, kad tai tėra R. Karbauskio bandymas patraukti jį iš pareigų. V. Pranckietis tokį, pasak jo, LVŽS lyderio sumanymą įvardino kaip ėjimą „žirgu šaškių žaidime“.
 
Tačiau, akcentavo jis, ko gero, LVŽS pirmininko planas nepavyks, nes, užtikrintai kalbėjo Seimo vadovas, balsų Seime jį patraukti iš pareigų neužteks.  
 
„Puikiai žinau, kad tų balsų neužteks, todėl iniciatoriams labai sunku apsispręsti tai daryti. Tai būtų įsirodymas, kad šitas veiksmas yra neteiktinas“, – sakė V. Pranckietis.  
 
Įtampa tarp Seimo vadovo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderių kilo pirmajam atsisakius trauktis iš pareigų ir savo postą perleisti, kaip numato koaliciją formuojančių politinių jėgų memorandumas, „socialdarbiečiams“.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų.
 
7 frakcijos narius Seime turintys „tvarkiečiai“ prioritetu laiko Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ir Teisingumo ministerijas. 11 frakcijos narių turintys „socialdarbiečiai“ – kalbama viešai – nusitaikę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pastariesiems taip pat, kaip skelbiama pasirašytame memorandume, turėtų priklausyti ir Seimo pirmininko postas.
 
Pasirašytame trijų partijų memorandume taip pat pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis turėtų išlikti savo poste. 8 frakcijos narius Seime turinti LLRA-KŠS siekio užimti konkrečius postus nedeklaravo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 11:08

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad, jei būtų pakviestas, susitiktų su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda.
 
„Kai pakvies išrinktasis prezidentas, tada ir nuvažiuosiu“, – penktadienį, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė V. Pranckietis.
 
Seimo vadovo teigimu, kol kas tokio susitikimo nėra numatyta.
 
V. Pranckietis, komentuodamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymą jam atsistatydinti, sakė tikįs, kad išrinktasis prezidentas G. Nausėda susilaikys nuo veiksmų, susijusių su vidinėmis kovomis Seime.
 
„Manau, kad prezidentas susilaikys nuo veiksmų, kurie įtakoja vidines kovas, batalijas Seime“, – sakė V. Pranckietis.
 
Kaip jau skelbta, premjeras Saulius Skvernelis penktadienį susitiks su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės ateitį.
 
2019.05.31; 00:30
 

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė: rašto nenutekinome. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sekretoriato galėjo nutekėti žvalgybinė informacija. Ji tvirtina, kad Seimo pirmininko sekretoriatas šio rašto tikrai nenutekino.

„Mes to rašto nenutekinome, o tą raštą turėjo Seimo kanceliarijoje, mano skaičiavimais, tarp 20-30 žmonių jau su Seimo pirmininko viza. Tas raštas Seimo kanceliarijos padaliniuose jau buvo svarstytas, į jį buvo pateikti atsakymai, vadinasi, tas raštas galėjo būti paplitęs daugiau nei tarp 30 žmonių. Čia skandalo iš tikrųjų nematome. Tikrai galime pasakyti, kad mes to rašto nenutekinome“, – Eltai sakė G. Žukaitė. 

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo žvalgybinės informacijos nutekinimo. 

Pasak G. Žukaitės, šiuo metu Seimo kanclerė sudarė komisiją, kuri atliks tyrimą, kas tą raštą galėjo nutekinti.

„Tai nebuvo įslaptintas raštas, tai buvo susirašinėjimas Valstybės saugumo departamento (VSD) su Seimo pirmininku, tame rašte nebuvo pateikta jokios jautrios informacijos, ko Seimo pirmininkas ar VSD nebūtų komentavę viešojoje erdvėje. Mes to rašto tikrai neplatinome, niekas į mus nesikreipė, prašydamas susipažinti su tuo raštu“, – sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkei A. Širinskienei kylo įtarimų po to, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis, kuris buvo iliustruotas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio raštu parlamento vadovui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-08

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad niekas neragina jo atsistatydinti ir apskritai nematąs jokios priežasties tai daryti. Priešingai, V. Pranckietis prabilo apie valdančiųjų pozicijų stiprinimą prisijungus prie koalicijos naujai politinei jėgai. Jos Seimo Pirmininkas neįvardino.

Seimo vadovo nuomone, jokios prasmės neturi ir kalbos apie pirmalaikius rinkimus. V. Pranckietis pabrėžė, kad siekiai paleisti Seimą yra ne kas kita kaip politikavimas ir politinės reklamos opozicijai darymasis.

V. Pranckietis sako, kad ketvirtadienį įvykęs apsižodžiavimas su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu yra nereikšmingas ir kilęs vien dėl emocijų.

Į klausimą, ar įmanoma po tokių pasisvaidymų dirbti kartu, V. Pranckietis atsakė: mes jau dirbame kartu“.

Seimo Pirmininkas aiškino, kad niekas iš opozicinių partijų nesiūlė jam trauktis iš Seimo vadovo posto. „Man dar niekas nesiūlė atsistatydinti. Aš pirmą kartą girdžiu tokį pasiūlymą“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo Pirmininkas akcentavo, kad Seimas dirba gerai, o valdantieji artimiausiu metu ketina net sustiprėti. Pasak Pirmininko, yra politinių grupių, norinčių prie „valstiečių“ prisijungti.

„Seimas dirba, sprendimus priiminėja, kaip matote, dauguma yra. Ji, atrodo, dar sustiprės, nes yra daugiau norinčių dirbti drauge prie daugumos“, – kalbėjo V. Pranckietis, pridurdamas, kad negali būti net kalbos apie pirmalaikius rinkimus.

Apie būtinybę Seimo Pirmininkui trauktis yra prakalbusios opozicinės partijos.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį teigė, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, ketvirtadienio mitinge kalbėjęs, jog jam yra gėda dėl Seimo sprendimų, turėtų atsakyti už savo žodžius.

„Jeigu pasakai ir matai, kad kažkas yra negerai, turi turėti labai aiškų planą, ryžtą ir įrankį tą netvarką pakeisti į tvarką“, – penktadienį interviu delfi.lt konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Premjeras pabrėžė, kad Seimo Pirmininko vienas iš svarbiausių uždavinių yra suburti visus Seimo narius konstruktyviam bendram darbui. Todėl, pabrėžė S. Skvernelis, jei V. Pranckietis mano galįs tai padaryti – turėtų tęsti darbus, o jei nemato galimybių konsoliduoti Seimą – tai, davė suprasti Premjeras, V. Pranckietis turėtų trauktis iš pareigų.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusiame mitinge „Mes kaltinam“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas R. Karbauskis, užlipęs į sceną, pareiškė, kad prieš tai čia kalbėjusiam Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui trūksta politinės patirties.

„Liūdnai atrodė Seimo Pirmininkas scenoje“, – teigė R. Karbauskis. Jis taip reagavo į anksčiau mitinge išsakytus V. Pranckiečio teiginius, kad jam gėda dėl Mindaugo Basčio, Gretos Kildišienės ir kitų viešą ažiotažą sukėlusių istorijų. Anot R. Karbauskio, jei Seimo Pirmininkui gėda – jis turėtų atsistatydinti.

Po mitingo „Lietuvos ryto“ televizijai V. Pranckietis teigė, kad neketina atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pareigų, nes, pasak jo, turi parlamento palaikymą. Jis akcentavo, kad, ne vien R. Karbauskis sprendžia tokius reikalus. Pasak V. Pranckiečio, R. Karbauskis, ragindamas jį atsistatydinti, tikriausiai pasikarščiavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 05:00

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį Buivydžių kaime, Vilniaus rajone susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais užsienio valstybių ambasadoriais sakė, kad Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu yra principinga ir aiški.

„Astravo AE statybos turi būti sustabdytos dėl projekto neatitikimo tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto vystymo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos vystant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąją nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse“, – sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, netinkamai parinkta vieta AE statybai yra viena didžiausių grėsmių ir svarbiausių pažeidimų šiame projekte.

„Aikštelė parinkta politiniu sprendimu, dar prieš tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, o tai sunku būtų įsivaizduoti demokratinėje šalyje. Būtent todėl neatliekami moksliniai tyrimai, vengiama tarptautinių ekspertų aikštelės parinkimui vertinti, manipuliuojama tarptautiniais instrumentais“, – sakė Seimo Pirmininkas.

V.Pranckiečio teigimu, Astravo AE yra geopolitinis projektas, be ekonominio pagrįstumo. „Tai grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, todėl vasario mėnesį Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimais, o balandžio 20 d. Lietuvos Seime vienbalsiai priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“, – teigė V. Pranckietis.

Jo nuomone, selektyvus tarptautinių reikalavimų taikymas, ypač pastangos legitimizuoti projektą atgaline tvarka negali būti toleruojamas. „Tai ne tik grėsmė Europos Sąjungos (ES) aplinkai ir gyventojams, tai ir tarptautinės teisės viršenybės klausimas. ES šalys yra nekart pareiškusios principinę poziciją dėl branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų taikymo kaimynystėje. Šiandien ypač svarbu, kad ES vieningai pasiųstų stiprų signalą, jog kompromisų saugos sąskaita nebus“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Penktadienį susitikimą su ambasadoriais Buivydžių kaime organizavo Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija, siekdama pristatyti Astrave statomos atominės elektrinės grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 03:50

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu ir aptarė dvišalius bendradarbiavimo klausimus, teigė, jog Europai ir transatlantiniams partneriams siunčiamas klaidingas signalas, kas Lietuvai yra svarbiausi partneriai.

„Atrodo, jog ir vėl kartojasi buvusio Seimo Pirmininko Vido Gedvilo istorija, kuomet jis pradėjęs pirmininkauti išsakė jau „klasika“ tapusią mintį, jog pirmiausia reikia stiprinti santykius su Rusija, kadangi pastaroji yra arti, o ne su JAV, kuri – toli.

Dabartinis Seimo vadovas V. Pranckietis susitikdamas su Rusijos ambasadoriumi siunčia analogišką ir keistą signalą… Tą signalą atkartoja kai kurių valdančiosios koalicijos Seimo narių kalbos, jog sukurta tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Dūma grupė leis bendradarbiauti kultūros, mokslo ir technologijų srityse.

Tačiau toks bendradarbiavimas yra labai pavojingas. Negalime pradėti kalbos apie kultūrinį ir bet kokį kitą bendradarbiavimą, nekalbėdami apie Ukrainą ar Gruziją, ir Kremliaus vykdomą agresiją tose valstybėse. Nustumti šiuos klausimus į šalį – būtent tai, ko siekia Rusija.

Ar naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma padės tokius siekius įgyvendinti – pamatysime artimiausiu metu. Tačiau bet kuriuo atveju Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tokiam santykių „normalizavimui“ nepritars“, – pabrėžė A. Ažubalis.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.01.10; 05:05

Savaitė buvo turtinga svarbių užsienio politikos įvykių: nuo B. Obamos ir Irano Prezidento telefoninio pokalbio, Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijos dėl Sirijos iki Berluskonio sprendimo atšaukti savo ministrus, taip sugriaunant Italijos koaliciją, ir Graikijos ultradešiniųjų partijos „Aukso aušra“ lyderių suėmimo, kas gali sukelti politinę krizę Graikijoje.

Šioje svarbių įvykių sekoje aš atkreipčiau dėmesį į Rusijos Premjero, buvusio Prezidento D. Medvedevo straipsnį – pirmas toks atviras Rusijos prisipažinimas, kad ekonomiškai ji žlunga, jeigu dar ne žlugus.

Prie svarbių lietuviškos užsienio politikos reikalų šią savaitę atkreipčiau dėmesį į Ukrainos opozicijos lyderių vizitą Lietuvoje, kuris yra organizuotas mūsų partijos pastangomis. Mes nuosekliai ir intensyviai dirbame su Ukrainos opozicija, kad Ukrainos politinės partijos išlaikytų ir stiprintų bendranacionalinį sutarimą dėl suartėjimo su Europos Sąjunga (džiaugiamės, kad tai tikrai vyksta).

Continue reading „Mes rūpinamės, kaip pastatyti, ši koalicija – kaip „paskandinti““

copy of gedvilas_seimo_pirmininkas

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las po in­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Svo­bo­da“ su­si­lau­kė kri­ti­kos iš įvai­rių po­li­ti­kų bei po­li­to­lo­gų, pa­reiš­kęs, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja ir „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“ bei teig­da­mas, kad Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­bai daug du­jų, tuo me­tu Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos yra la­bai to­li ir nuo jų du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

Pa­sak Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir di­plo­ma­ti­jos fa­kul­te­to do­cen­to Arū­no Mo­lio, Sei­mo pir­mi­nin­kas drau­giš­kus san­ty­kius su ša­li­mis grin­džia „pa­tai­ka­vi­mu, nuo­lai­džia­vi­mu, ne­da­ry­mu ar ne­pa­ste­bė­ji­mu to, ką tu­ri pa­ste­bė­ti de­mo­kra­tine sa­ve va­di­nan­ti ša­lis“. Pa­sak jo, kryž­ke­lė­je tarp Ry­tų ir Va­ka­rų esan­ti Lie­tu­va tu­ri „įvai­rios pa­tir­ties, ge­bė­ji­mų, in­te­re­sų ir po­vei­kio prie­mo­nių, ta­čiau taip pat – mo­ra­li­nių ir tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų“. Ki­ti po­li­to­lo­gai tei­gia, kad nuo­lat rei­kia klaus­ti: ko­kia kai­na bus ben­dra­dar­biau­ja­ma?

Continue reading „Seimo pirmininkas sulaukė kritikos“