Danske Bankas

Nico Hines / The Daily Beast

2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą  neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.

„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.

Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.

2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.

„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.

Samdomas žudikas

Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.

Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.

Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.

Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.

Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.

Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai,  iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.

FSB emblema

Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.

„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.

Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.

„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.

Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma

Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.

Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.

Šaltinis: The Daily Beast

2018.10.12; 09:05

Seimui ketvirtadienį priėmus vadinamąjį „Magnickio“ įstatymą, draudžiantį į Lietuvą atvykti asmenims, padariusiems nusikaltimus žmoniškumui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis įregistravo jį įgyvendinančią rezoliuciją, kuria siūloma uždrausti atvykti į Lietuvą 44 asmenims.

„Seimo palaikymas „Magnickio“ įstatymui įrodo, kad suvokiame savo, kaip demokratinės valstybės, atsakomybę neleidžiant žmogaus teisių pažeidėjams, kuriuos gina korumpuota valdžia, likti nenubaustiems. Už tokių nusikaltimų, kaip Sergejaus Magnickio kankinanti mirtis kalėjime, stovi konkretūs žmonės, ir jie turi būti įvardinti. Šia rezoliucija siekiu, kad 44 asmenims, kurie yra įtraukti ir į JAV Magnickio sąrašą, būtų pritaikytos lietuviškojo „Magnickio“ įstatymo sankcijos“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Seimo priimti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai yra svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad į Lietuvos teritoriją atvykti būtų draudžiama užsieniečiams, įvykdžiusiems stambaus masto nusikaltimus žmogaus teisių, korupcijos ir pinigų plovimo srityse, ir prisidedantis prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo. Tačiau taip pat akcentuojama, kad šis procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys kelią tokiems asmenims Lietuvoje ir per Lietuvą įsigyti turtą bei laikyti nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir užtikrinantys jų įšaldymą.

G. Landsbergis tikisi, kad už šių įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą atsakingi užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai nedelsdami imsis veiksmų, reikalingų jas įgyvendinti, bei inicijuos atitinkamas konsultacijas su „Magnickio“ teisės aktus priėmusiomis šalimis.

Be to, Seimui siūloma šia rezoliucija kreiptis į kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių nacionalinius parlamentus, raginant priimti „Magnickio“ teisės aktus, taip stiprinant bendrą teisingumo, atsakomybės ir skaidrumo erdvę. O Lietuvos Vyriausybė raginama šį klausimą kelti atitinkamais ES Tarybos lygiais. ES vyriausioji įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini), Europos Komisija bei Europos Taryba kviečiami įsiklausyti į Europos Parlamento raginimus priimti „Magnickio“ sankcijas ES lygiu ir artimiausiu metu pradėti visapusiškas diskusijas dėl atitinkamo ES teisės akto.

Sergejaus Magnickio vardu pavadintus, sankcijas numatančius teisės aktus jau yra priėmusios JAV, Estija, Didžioji Britanija ir Kanada.

Ketvirtadienį minimos Rusijos teisininko Sergejaus Magnickio, atskleidusio finansines Rusijos Federacijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, kalinto 358 dienas bei kankinto ir 2009 m. lapkričio 16 d. mirusio, mirties metinės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.17; 04:45

Markas Lendleris / The New York Times

„Praėjus šešiems metams po mįslingos mirties kalėjimo kameroje Maskvoje, Sergejus Magnitskis tapo nuo putiniškoje Rusijoje egzistuojančio žiaurumo nukentėjusiojo simboliu“, – rašo The New York Times.

„Tačiau dabar kilo triukšmas dėl dokumentinio filmo, kuriame Magnitskis pavaizduotas labiau kaip bendrininkas, negu kaip auka. Kritikai bando uždrausti filmo rodymą, kuris numatomas kitą savaitę Vašingtone, – praneša žurnalistas Markas Lendleris.

Ženkliukai, kuriuose - teisininko Sergejaus Magnickio portretas.
Ženkliukai, kuriuose – teisininko Sergejaus Magnickio portretas.

„Europoje filmo „Magnickio aktas. Užkulisiuose“ rodymai buvo atšaukti po to, kai Viljamas Brauderis pagrasino teisminiais ieškiniais dėl šmeižto,“ – teigiama straipsnyje. Laikraštyje Brauderis taip charakterizuojamas: „Finansistas, gimęs Amerikoje, jis nesutarė su Rusijos vyriausybe, pasamdė juristą ir auditorių Magnitskį tirti didelio masto mokesčių slėpimo schemos po to, kai vyriausybė užgrobė tris rusiškuosius jo kompanijos filialus.“

Vašingtone filmo rodymas planuojamas privačiame žurnalistikos muziejuje Newseum. Brauderio ir Natalijos Magnitskajos juristai, taip pat mirusiojo juristo motina, nusiuntė muziejui laišką, reikalaudami atšaukti rodymą. Tačiau muziejaus vadovybė nesutiko.

„Mes giname žodžio ir nuomonių reiškimo laisvę,“ – pareiškė Skottas Viljamsas, pagrindinis muziejaus direktorius. Jis pažymėjo, kad muziejus nefinansuoja filmo rodymo, o tik nuomoja savo kino salę.

Brauderis teigia, kad filmo režisierius Andrejus Nekrasovas apjuodina save patį ir suteršia Magnitskio atminimą. „Filme tvirtinama, kad plačiai pripažinta Magnitskio mirties versija yra netikra; policininkai jo nemušė prieš mirtį, jis neteigė savo parodymuose, kad policija susitarė pagrobti 230 milijonų dolerių, pridengiant tai pavogtų mokesčių grąžinimu. Filme taip pat tvirtinama, kad Brauderis surežisavo sukčiavimą,“ – teigiama straipsnyje. 

Slaptai.lt nuotraukoje: režisierius Andrejus Nekrasovas, kurio dokumentinis filmas kelia sumaištį ir Europoje, ir Amerikoje.
Slaptai.lt nuotraukoje: režisierius Andrejus Nekrasovas, kurio dokumentinis filmas kelia sumaištį ir Europoje, ir Amerikoje.

Laikraštyje pastebima: Magnitskio palikimas – kažkas neaiškaus, kaip jis tapo ryškiu nukentėjusiojo nuo rusiškojo žiaurumo simboliu. „2012 metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, pavadintą jo vardu, kurio juodajame sąraše pateikiami Rusijos oficialieji asmenys, prisidėję prie žmogaus teisių pažeidimų. Į tai atsakydamas, Kremlius pritaikė sankcijas keliems JAV piliečiams ir uždraudė amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus,“ – teigiama straipsnyje.

Šiuo metu amerikietiškų įstatymų leidėjai bando priimti įstatymą apie JAV taikomas sankcijas bet kuriai šaliai už žmogaus teisių pažeidimus. „Dideliam Rusijos valdžios nepasitenkinimui, šis įstatymas taip pat vadinsis Magnitskio vardu. Filmo rodymas Newseum – ypatingai ginčytinas sumanymas, nes juo gali susidomėti kongresmenai ir jų padėjėjai“, – rašoma straipsnyje.

Režisierius Nekrasovas, duodamas interviu, pasakė, kad pradžioje negalvojo paneigti Magnitskio mirties aplinkybių versijos. „Jis sakė, kad labiau galvojo apie dokumentinę dramą, kurioje parodytos paskutinės Magnitskio gyvenimo dienos, ir konsultavosi su Brauderiu, kuriam ruošėsi skirti pasakotojo funkciją filme. Bet, teigia Nekrasovas, kada jis pradėjo įdėmiai nagrinėti bylos originalų dokumentus, tuomet jis suabejojo įvykių versija, kurią pateikia Brauderis,“ – rašoma straipsnyje. 

Laikraštyje pastebima: „Brauderio juristai pateikė tikrus dokumentinius įrodymus – Magnitskio mušimų kameroje fotografijas. Taip pat jie remiasi parodymų protokolais, kuriuose jis įvardijo policininkų pavardes, tvirtindamas, kad jie buvo prisidėję prie mokesčių slėpimo“.

Leidinys primena, kad 2011 metais Žmogaus teisių taryba prie tuometinio Rusijos prezidento Dmitijaus Medvedevo padarė išvadą, kad Magnitskis buvo sumuštas ir vienuolika mėnesių negydomas kalėjime.

Informacijos šaltinis – „The New York Times“

2016.06.12; 04:50

Aleksejus Navalnas (Navalnyj), erzinęs asmeniškai Vladimirą Putiną tuo, kad apšaukė „Vieningąją Rusiją“ kaip „sukčių ir vagių partiją“, pripažintas kaltu „Kirovles“-o pinigų grobstymu ir nuteistas penkerius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje.

Kaip elgsis Vakarai? Kokius spaudimo momentus Kremliui bandys taikyti Londonas, Vašingtonas, Berlynas ar Briuselis?

Vakarai tikriausiai tik beviltiškai pakraipys galvą, iš anksto apgailestauja "The Times", patardamas suprasti dabartinio Rusijos režimo esmę: „Ši sistema skelbia nusikaltėliais tuos, kas prieš V.Putiną“.

Continue reading „Nuosprendis Aleksejui Navalnui – Vakarų žurnalistų ir ekspertų akimis“

„Londone gyvenantys Kremliaus priešininkai panikuoja: įtartina Boriso Berezovskio mirtis (jis buvo rastas pakartas) verčia prisiminti kitas bylas ir kitus velionis. Šiame prastame detektyve herojai klausia savęs: kieno eilė bus rytoj?“ – perduoda "L‘Express" specialusis korespondentas Akselis Gildenas.

Boriso Berezovskio mirtis verta Agatos Krisi romano, kuris, straipsnio autoriaus nuomone, galėtų vadintis „Vonios kambario paslaptis“. Kovo 23-ąją galingiausias Boriso Jelcino epochos oligarchas buvo rastas gulintis ant grindų užrakintame vonios kambaryje.

Pasak Skotland Jardo komunikato, ant B.Berezovskio kaklo buvo rasta skiautė medžiagos, kurios lopinėlį policininkai aptiko ir ant dušo žarnos. Be to, jam buvo sulaužytas šonkaulis. Neaptikusi B.Berezovskio mirties aplinkybėse nieko įtartino, policija padarė išvadą, kad jis pasikorė, o medžiaga neišlaikė jo svorio.

Continue reading „Rusijos opozicionieriai Londone ilgai negyvena“

„Aš pakliuvau tarp uždraustųjų ir tuo didžiuojuosi“, – tvirtina Džonas Ju, figūruojantis Rusijos „juodajame sąraše“. „Valdininkai, pritariantys kankinimams Gvantaname, ne geresni už Magnickio kalėjimo prižiūrėtojus“, – polemizuoja teisininkas Kristoferis Braučlis.

Veidrodinis Kremliaus atsakymas dar kartą išryškino, kad JAV ir Rusijos vertybės skirtingos, nurodo "Le Monde": jeigu Vašingtonui didvyris – tai kovotojas su korupcija Magnickis, tai Maskvai didvyris – ginklų prekeivis Butas ir narkotikų kontrabandininkas Jarošenka.

Continue reading „„Sąrašų karas“ parodė, kodėl „perkrova“ neprigijo“

Iš Maskvos policijos atsistatydinęs bendradarbis padavė į teismą britų verslininką, kuris demaskavo korumpuotų valdininkų ir šešėlinių nusikalstamo pasaulio veikėjų gaujos sąsajas su stambiausia Rusijos istorijoje mokesčių afera. Taip rašo “The Independent”.

„Papulkininkis Pavelas Karpovas padavė į Aukštąjį teismą ieškinį, kaltindamas šmeižtu ir dezinformacija milijonierių Viljamą Brauderį, rizikos draudimų fondo magnatą“, – aiškina žurnalistas Jerome Tayloras.

Continue reading „Britas, metęs iššūkį gaujai, kurią demaskavo Sergejus Magnickis, tapo atsakovu šmeižto byloje“

stop_hand_1

Aleksandro Perepilično lavonas buvo rastas praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis davė Šveicarijos tyrėjams parodymus pinigų plovimo byloje.

Taip rašo “The Times” Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų deputatas Dominykas Rejebas.

Autoriaus nuomone, tai jau „ketvirta nepaaiškinta mirtis“ šios bylos analuose. Pirmasis buvo Sergejus Magnickis („savo epochos Solženycinas“, – taip jį vadina autorius).

Britai privalo žinoti, ar leista kam nors iš 60-ies „įtariamųjų Magnickio byloje“ (D.Rejebo formuluotė) įvažiuoti į Britaniją. Deputatas taip pat ragina Didžiosios Britanijos vyriausybę „kartu su Šveicarija apginti kitus liudytojus, išsiaiškinti, ar kas nors iš liudytojų gyvena Didžiojoje Britanijoje, ir pasikeisti informacija“.

Continue reading „Uždrauskite numanomiems Rusijos gangsteriams įvažiavimą į Didžiąją Britaniją“

magnickij_foto

„Kai Sergejus Magnickis merdėjo kalėjime Butyrskaja kalėjime (jo paaštrėjusios ligos negydė, o nuo mušimų ji paaštrėjo), mažai kas girdėjo jo šauksmus iš skausmo“, – taip prasideda “The Independent” korespondento Shauno Walkerio straipsnis.

Niekas iš tų, kas leido S.Magnickiui mirti, nenuspėjo, kad jo mirtis sukels garsią tarptautinę kampaniją ir taps „vienu iš aštriausių priminimų, kad verslas pokomunistinėje Rusijoje pavojingas“, kaip formuluoja autorius.

Continue reading „Tie, kas leido Magnickiui mirti, tikėjosi, kad mirs ir jo byla. Jie apsigavo“

magnickis_sergejus

Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Kremlių išmėgino naują diplomatinį ginklą. Amerika sudarė sąrašą iš maždaug 60-ies rusų valdininkų, kurie, oficialiojo Vašingtono manymu, neabejotinai kalti dėl juristo Sergėjaus Magnickio mirties Maskvos kalėjime.

Amerikiečiai ne tik sudarė ilgąjį sąrašą. Jie paskelbė paaiškinimus, kodėl šie Rusijos pareigūnai nepageidaujami JAV teritorijoje. Kalbant dar tiksliau, 60-imt rusų valdininkų tapo “personomis non gratomis” ir jiems draudžiama įvažiuoti į JAV teritoriją.

Continue reading „Juodasis amerikiečių sąrašas – prieš juodąjį rusų sąrašą“