siauliai_miestas

Su­ma­žė­jus gy­ven­to­jų, did­mies­čio sta­tu­so ne­te­ko Pa­ne­vė­žys. Prie šios ri­bos ar­tė­ja ir Šiau­liai.

Pa­si­kei­tus sta­tu­sui bu­vę did­mies­čiai ga­li ne­tek­ti ne tik var­do – ga­li su­ma­žė­ti jiems ski­ria­ma pa­ra­ma, mies­tui tvar­ky­ti ski­ria­mos lė­šos.

Su­ma­žė­ję mies­tai tam­pa ne­pa­trauk­lūs in­ves­tuo­to­jams. Per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus iš Šiau­lių iš­vy­ko per 18 tūkst. gy­ven­to­jų. Ir nors iki lem­tin­gos 100 tūkst. ri­bos dar yra be­maž 8000 gy­ven­to­jų, at­si­žvel­giant į pas­ta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jas, Šiau­liai ga­li ne­tek­ti did­mies­čio sta­tu­so po po­ros me­tų.

Continue reading „Šiauliai baiminasi prarasti didmiesčio statusą, Kauną emigracija stipriai sumažino”

« 2 2 »

Buvau Šiauliuose. Teturėjau vos pora valandų laisvo laiko. Po ilgesnio nebuvimo šiame mieste norėjosi pereiti bent centrine Vilniaus gatve, pėsčiųjų bulvaru, užsukti į šalia esantį parką, kur prieš kelis dešimtmečius vežiojau ką tik gimusį sūnų.

Buvo vėsus, bet ramus, saulėtas rytas. Ant laikrodžio tupintis gaidys skelbė savaitės paskutinės darbo dienos pradžią. Netoli jo liepsnojo, degė didžiulis klevas. Didždvario gimnazijos gimnazistė (A.Tuleikio “Mergaitė su dūdele”) – graži kaip Eglė žalčių karalienė – sėdėjo ant rutulio, o kitoje gatvės pusėje – kūdikėlis ant ne mažiau gražios motinos kelių (A.Tuleikio “Motinystė”); B.Kasperavičienės “Pelikanai” fontane laukė vandens; aukštai ant namo stogo užsilipęs Egidijus Vareikis kvietė “Pasitikėti gerumu”; netoliese žviegė alkanas paršelis; lizdelyje apie meilę čiulbėjo paukštelių porelė; Šiaulių dramos teatras kvietė į “Blusyno pasakojimą”; “Gintarinės vaistinės” gyvatė jau buvo pasirengusi šuoliui; arbatinėje “Presto” garavo arbata; prie “Žiburio” knygyno moteris šlavė pageltusius lapus…

Continue reading „Aušra Šiaulių parke”