Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
Aukščiausio lygio JAV generolas penktadienį teigė, kad šalies karinės pajėgos yra pasirengusios viskam, ko gali sulaukti iš Šiaurės Korėjos, Pchenjanui pažadėjus „kalėdinę dovaną“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų įtampai mažinti.
„(Šiaurės) Korėja yra viena iš tų vietų pasaulyje, kur nuolatos išlaikome aukštą pasirengimo lygį“, – sakė JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley’is. JAV aljansas su Japonija ir Pietų Korėja yra „tvirtas, kaip uola“.
„Manau, kad šiuo metu jis yra pasirengęs apginti JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos interesus“, – reporteriams sakė M. Milley’is.
Jis atsisakė komentuoti, ar JAV ir sąjungininkų pajėgos regione sustiprino pasiruošimą galimam Šiaurės Korėjos branduolinės raketos bandymui.
„Šiaurės Korėja yra daug visko žadėjusi. Manau, žinote visa tai. Tad esame pasirengę viskam“, – teigė jis.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad JAV, jei prireiktų, kovai būtų pasiruošusios „kad ir šiąnakt“.
„Ir toliau tikiuosi, kad mums pavyks atnaujinti procesą ir išsilaikyti diplomatiniame kelyje“, – sakė M. Esperas.
Pchenjenas pademonstravo nusivylimą po trijų susitikimų su Donaldu Trumpu nematydamas jokių perspektyvų dėl galimo sankcijų sušvelninimo.
Šio mėnesio pradžioje Šiaurės Korėja pažadėjo JAV įteikti „kalėdinę dovaną“, jei iki metų pabaigos JAV nepaskelbs nuolaidų.
JAV ir Šiaurės Korėjos derybininkas Stephenas Biegunas, tik ką paskelbtas valstybės sekretoriaus pavaduotoju, šią savaitę apsilankė Seule, Tokijuje ir Pekine, kur aptarė regiono saugumo situaciją.
Seule Pchenjano komentarus jis pavadino „priešiškais ir visiškai nereikalingais“. Šiaurės Korėjai S. Biegunas metė iššūkį atkurti derybas: „Laikas įgyvendinti mums priklausančias užduotis. Padarykime tai. Esame čia, jūs žinote, kaip mus pasiekti.“
Provokacinis raketų bandymas, teigė S. Biegunas, „nepadės pasiekti ilgalaikės taikos Korėjos pusiasalyje“.
Kim Jong Unas stebėjo raketų paleidimo sistemos bandymą. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo ketvirtadienį vykusį „itin didelės raketų salvinės ugnies sistemos“ bandymą, paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida, užsimindama, kad tai gali būti paskutinis šios raketų sistemos bandymas.
Pchenjanas ketvirtadienį – per JAV Padėkos dienos šventę – paleido tai, ką Seulas pavadino „neidentifikuotais sviediniais“, teigė Pietų Korėjos pareigūnai, įstrigus JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms dėl branduolinio nusiginklavimo.
Japonijos premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad Šiaurės Korėja ketvirtadienį išbandė balistines raketas, o tai yra „rimtas pasipriešinimas“ tarptautinei bendruomenei. Pagal Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcijas dėl šalies branduolinės ir raketų programos, Pchenjanui draudžiama leisti tokias raketas.
Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA paskelbė besišypsančio Kim Jong Uno nuotrauką. Šalies lyderis raketos paleidimą stebėjo dėvėdamas juodą odinį paltą, jam plojo kailines kepures užsidėję kariai.
KCNA taip pat parodė vieną iš raketų, kylančią į dangų. Raketa buvo paleista iš ant sunkvežimio pastatytos sistemos.
Šiuo bandymu „siekta galiausiai ištirti“ sistemos kovinius pajėgumus. Bandymas esą „įrodė karinį ir techninį ginkluotės sistemos pajėgumą ir patikimumą“, tvirtino KCNA, pabrėždama, kad Kim Jong Unas išreiškė „didžiulį pasitenkinimą“.
Per rugsėjį vykusį tokios pat sistemos bandymą KCNA tikino, kad kai kurie raketų sistemos aspektai dar bus bandomi, šį kartą neužsiminta apie būsimus bandymus.
Pasak KCNA, Kim Jong Unas užtikrino, kad „šiemet kariuomenė sukūrė ir patobulino daug galingos ginkluotės ir įrangos“.
Portalo „NK News“ Šiaurės Korėjos analitikės Rachel Minyoung Lee teigimu, KCNA parinkti žodžiai rodo, kad šios raketų sistemos Šiaurės Korėja nebebandys.
Visgi, pridūrė ekspertė: „Šiaurės Korėjai netrūksta ginklų, kuriuos šalis gali išbandyti šiemet ar 2020 m.“
Nuo rugpjūčio tai buvo jau ketvirtas „itin didelės“ Pchenjano raketų sistemos bandymas. Pastaraisiais mėnesiais šalis išbandė ir kitų ginklų, taip siekdama didinti spaudimą Vašingtonui.
Branduolinio nusiginklavimo derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos įstrigo nuo Hanojuje vykusio Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo, kuris žlugo. Nuo tada Pchenjanas reikalauja, kad JAV keistų savo poziciją.
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį užsiminė apie galimą ketvirtą susitikimą su Kim Jong Unu, tačiau Šiaurės Korėjos atstovai tvirtino, kad šalis nesidomi viršūnių susitikimais, kurie „nieko mums neduoda“.
Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja nebandė raketų gruodžio mėnesį. Paskutinis paleidimas gruodį buvo atliktas 2015 metais.
JAV agresija ir nusiginklavimo troškimas reiškia, kad kito Vašingtono ir Pchenjano aukščiausio lygio susitikimo galimybė tampa abejotina, penktadienį skelbė Šiaurės Korėja, nors ir gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą kaip „drąsų“ ir „išmintingą“.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Kim Kye Gwanas taip pat sukritikavo bendras Vašingtono ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja laiko pasiruošimu invazijai, bei griežtesnes sankcijas ir spaudimą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Kim Kye Gwanas, be kita ko, tvirtino, kad kol Pchenjanas „nuoširdžiai stengėsi sukurti pasitikėjimą“, JAV politikai liko „apsėsti“ idėjos taikyti sankcijas, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų.
Patarėjas teigia abejojąs, kad kito aukščiausio lygio susitikimo metu galėtų būti pasiekta kokia nors pažanga dėl vyraujančios nuomonės Vašingtone, kad Šiaurės Korėja pirmiausiai privalo nusiginkluoti.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos politikas pagyrė dabartinį JAV vadovą D. Trumpą. Pasak Kim Kye Gwano, D. Trumpas „skiriasi nuo savo pirmtakų“.
Kim Kye Gwano pranešimas paskelbtas, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad „greitu metu gali įvykti“ dar vienas susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
JAV ir Šiaurės Korėja pernai pradėjo derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo, mainais į JAV saugumo garantijas ir jam taikomų sankcijų sušvelninimą.
Derybos atsidūrė aklavietėje po antrojo nesėkmingo D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo vasarį. Nors birželį abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje neplanuotai įvykusio susitikimo metu D. Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė atnaujinti darbinio lygmens derybas, abi šalys iki šiol nesusitarė nei dėl susitikimo datos, nei vietos.
JAV skyrė sankcijų trims Šiaurės Korėjos valstybės remiamoms grupuotėms. Anot JAV vyriausybės, šios grupuotės yra atsakingos už prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą nukreiptas kibernetines atakas.
Viena iš grupuočių, žinoma kaip „Lozoriaus grupė“, galimai surengė „WannaCry 2.0“ išpirkos programų išpuolį ir įsilaužimą į „Sony“ įmonės duomenis.
JAV iždo departamento atstovai taip pat teigė, kad Šiaurės Korėjos grupuotės mėgino vogti iš finansinių institucijų ir įgyti duomenų apie privačias kredito korteles tam, kad finansuotų Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas.
Iždo darbuotojai patikino, jog Šiaurės Korėjos įsilaužimai planuoti siekiant rinkti žvalgybos informaciją, ypač iš Pietų Korėjos. Interneto paslaugos Šiaurės Korėjoje yra atidžiai kontroliuojamos, o prieiga – ribota, tad interneto subjektai yra smarkiai priklausomi nuo valdžios.
JAV vyriausybė atskleidė, kad trys valstybės remiamos programišių grupuotės nuo 2017 metų pavogė maždaug 571 milijoną dolerių kriptovaliuta.
Šiaurės Korėja šeštadienio rytą paleido dar dvi, manoma, trumpojo nuotolio raketas, pranešė Pietų Korėjos karinių pajėgų atstovai.
Tai jau septintasis raketų bandymas po to, kai liepos pabaigoje Šiaurės Korėja nutraukė 17 mėnesių laikotarpį be raketinių bandymų.
Pchenjanas pakartotinai pareiškė pyktį dėl vykstančių JAV–Pietų Korėjos karinių pratybų ir teigė, kad raketų bandymai yra atsakas į jas. Nors šios karinės pratybos ir praeityje sukeldavo įtampų, JAV–Pietų Korėjos mokymai jau buvo baigti praėjusią savaitę. Šeštadienį Pietų Korėjos atstovai pabrėžė, kad pastarasis raketų paleidimas, įvykdytas pratyboms jau pasibaigus, sukėlė „didžiulį susirūpinimą“.
Karinės pajėgos informavo, kad raketos buvo paleistos 6 val. 45 min. ir 7 val. 2 min. (45 min. po vidurnakčio ir 1 val. 2 min. Lietuvos laiku) iš rytuose esančio Sandoko miesto Pietų Hamgiongo provincijoje. Atstovai teigė, kad raketos nuskrido maždaug 380 km, prieš nukrisdamos į Japonijos jūrą jos pasiekė 97 km aukštį.
„Mūsų karinės pajėgos atidžiai prižiūri situaciją ir būdrauja dėl galimų tolimesnių raketų paleidimų – esame parengties pozicijoje“, – pareiškime teigė Pietų Korėjos Jungtiniai štabų vadai.
Japonijos gynybos ministras Takeshis Iwayas patvirtino, kad raketos nepasiekė Japonijos teritorinių vandenų. Vis dėlto, šį paleidimą jis pavadino aiškiu Jungtinių Tautų principų, kurie neleidžia Šiaurės Korėjai leisti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio raketų, pažeidimu.
Pchenjanas ir Vašingtonas šiuo metu bando atnaujinti užstrigusias derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ir šaliai skiriamų ekonominių sankcijų.
Pietų Korėjos pajėgos sulaikė šiaurės korėjietį, kirtusį griežtai saugumą sieną tarp abiejų šalių. Dezertyravęs karys demilitarizuotą zoną perbėgo naktį į ketvirtadienį, pranešė Pietų Korėjos generalinis štabas.
Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, pastarąjį kartą Šiaurės Korėjos karys sieną į Pietus kirto gruodį.
Kasmet šimtai šiaurės korėjiečių pabėga į Pietų Korėją. Tačiau tipinis pabėgimo maršrutas eina per Šiaurės Korėjos sieną su Kinija. Perbėgimai per vidinę sieną tarp Korėjų yra reti, be kita ko, todėl, kad ji labai užminuota, apsaugota tvorų ir saugoma kareivių.
Šiaurės Korėja ankstų trečiadienio rytą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbė Pietų Korėjos kariuomenė, praneša BBC.
Pirmoji raketa paleista 5.06 val. ryto vietos laiku, o antroji – 5.27 val. iš teritorijos, esančios netoli Vonsano uosto.
Kaip nurodoma, raketos nuskriejo 250 km ir pakilo į 30 km aukštį, galiausiai nukrisdamos į Japonijos jūrą, kuri dar žinoma kaip Rytų jūra.
Tai jau antrasis Šiaurės Korėjos raketų bandymas per savaitę. Dvi trumpojo nuotolio balistinės raketos išbandytos, praėjus šešioms dienoms po ankstesnio bandymo. Praėjusį ketvirtadienį Šiaurės Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio raketas: viena nuskriejo apie 690 km, o kita – 430 km.
Praėjusios savaitės raketų bandymai buvo pirmoji tokia provokacija po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo birželio pabaigoje. Abu vadovai susitiko Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje ir sutarė atnaujinti derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo.
Po praėjusios savaitės bandymo Pchenjanas teigė, kad tai yra „rimtas įspėjimas“ Pietų Korėjai dėl jos planuojamų karinių pratybų su JAV. Šiaurės Korėja jau anksčiau pareiškė pasipiktinimą, kad rugpjūtį vyks bendros kasmetės Seulo ir Vašingtono karinės pratybos, kurias Šiaurės Korėja suvokia kaip pasiruošimą karui. Pchenjanas taip pat įspėjo, kad pratybos gali turėti įtakos derybų su JAV atnaujinimui.
Vienas analitikas teigė, kad, rengiantis karinėms pratyboms, Šiaurės Korėjos raketų bandymai tęsis.
„Tai žinutė Vašingtonui ir Seului: stabdykite bendras pratybas arba mes toliau rodysime savo puolamuosius karinius pajėgumus“, – sakė Nacionalinių interesų centro analitikas Harry’is Kazianis.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmadienį sakė besiviliantis, kad JAV ir Šiaurės Korėjos derybos gali prasidėti „labai greitai“, bet pridūrė, kad nėra suplanuota jokių susitikimų tarp abiejų šalių vadovų.
Praėjusiais metais Kim Jong-unas pasižadėjo, kad Šiaurės Korėja sustabdys branduolinius bandymus ir tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus. Vis dėlto panašu, kad Pchenjanas tęsia branduolinę veiklą.
Sulaikytas, o po to paleistas ir iš Šiaurės Korėjos deportuotas australų studentas šalyje šnipinėjo, skelbia valstybinė Pchenjano žiniasklaida.
29-erių Alekas Sigley’is Šiaurės Korėjoje dingo maždaug prieš dvi savaites. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo sulaikytas, o ketvirtadienį australą Šiaurės Korėjos pareigūnai paleido ir jis buvo išskraidintas į Japoniją.
„A. Sigley’is nuoširdžiai prisipažino šnipinėjęs ir rinkęs informaciją apie Šiaurės Korėją, o vėliau ta informacija jis dalijosi su kitais. Jis ne kartą prašė mūsų atleidimo už kišimąsi į mūsų suverenitetą“, – paskelbė valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Pasak KCNA, vienas iš nedaugelio uždaroje šalyje gyvenančių vakariečių, A. Sigley’is buvo sulaikytas birželio 25 d. neva už propagandos prieš šalį platinimą.
„A. Sigley’is, paprašytas prieš Šiaurės Korėją nusiteikusių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „NK News“, keletą kartų perdavė informaciją, įskaitant nuotraukas ir analitinę medžiagą, kurią jis surinko pasinaudodamas savo kaip tarptautinio studento statusu ir keliaudamas po įvairius Pchenjano kampelius“, – pranešė KCNA.
Pasak naujienų agentūros, Šiaurės Korėja suteikė jam malonę ir deportavo iš šalies liepos 4 d.
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley’is parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
Australijos studentas, kuris buvo dingęs – suimtas Šiaurės Korėjoje, ketvirtadienį buvo paleistas ir, pasak Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono, dabar yra saugus ir gerai jaučiasi.
Ši žinia apie 29 metų studentą Aleką Sigley’ų buvo pranešta praėjus daugiau nei savaitei po to, kai australas buvo paskelbtas dingusiu Pchenjane.
Australija neturi savo diplomatinės misijos Pchenjane, jai Šiaurės Korėjoje atstovauja Švedijos ambasada. Kai paaiškėjo, kad Šiaurės Korėjoje buvo suimtas Australijos pilietis, Pchenjane Australijai teko ieškoti derybas vykdysiančio užnugario ir neoficialių ryšių, Šiaurės Korėjoje šią bylą aiškinosi ir su vyriausybe derėjosi Švedijos pasiuntinys. S. Morrisonas per posėdį parlamente ketvirtadienį teigė esąs be galo dėkingas Švedijos vyriausybės atstovams, kurie suteikė tiek daug pagalbos.
Australų studentas Kim Il Sungo universitete Pchenjane studijavo korėjiečių literatūrą ir rengdavo ekskursijas užsieniečiams, atvykstantiems į Šiaurės Korėją. Po studento dingimo buvo pranešta, kad prieš tris mėnesius A. Sigley`us parašė straipsnį laikraščiui „The Guardian“, kuriame papasakojo apie galimybę keliauti po Šiaurės Korėjos sostinę be palydos ir pietauti ten, kur jam patinka.
Australijos premjeras patvirtino, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė studentą jau paleido iš įkalinimo, australas saugiai paliko šalį.
Kim Čen Unas (Kim Jon Unas) buvo „mažasis diktatorius“, kuris privačioje mokykloje Šveicarijoje, kur jis mokėsi, užsipuldavo protingesnius mokinius.
„Naujoji Šiaurės Korėjos lyderio-atsiskyrėlio Kim Čen Uno biografija atskleidžia naujas detales privilegijuotos, bet užsisklendusios vaikystės, kuri pramynė kelią jo tironiškam valdymui kaip jauniausio pasaulyje lyderio, turinčio branduolinį ginklą“, – rašo „The Telegraph“.
„Remiantis knyga „Didysis įpėdinis: slaptas Kim Čen Uno pakilimas ir valdymas“, kurią parašė „The Washington Post“ žurnalistė Anna Fifield, vienišus ankstyvus gyvenimo metus Kimas leido prabangiuose siena su 15 pėdų metaliniais vartais apjuostuose kompleksuose, esančiuose sostinėje Pchenjane, arba šeimos name netoli pajūrio miesto Vonsano paplūdimio.
Jis nieko nestokojo, nes tuometis režimo lyderis Kim Čong Ilas, jo tėvas, stebėjo, kad jis turėtų kompiuterinius žaidimus „Super Mario“, kiniškojo biliardo (pinbolo) automatus ir daugybę įrenginukų, daugiau nei bet kuri Europos žaislų parduotuvė.
Filmai apie Ben Hurą, Drakulą ir Džeimsą Bondą buvo rodomi privačiuose kino teatruose su garso izoliacija, – teigiama straipsnyje. Mažasis Kimas buvo pamišęs dėl lėktuvų ir laivų modelių, bet jis taip pat turėjo tikrą automobilį ir tikrą pistoletą – automobilį, kurį jo tėvas modifikavo taip, kad tas galėjo jį vairuoti sulaukęs 7 metų, ir pistoletą „Colt 45“, kurį jis nešiojosi dėkle ant klubo, kai jam buvo 11 metų“.
Džeimsas Bondas
„Dar ankstyvoje vaikystėje jis buvo ruošiamas vadovauti. „Berniukas augo galvodamas, kad jis yra ypatingas“, – pabrėžia autorius. Savo aštuntąjį gimtadienį jis praleido ne kitų vaikų draugijoje, o apvilktas juodu kostiumu ir peteliške, ir pagarbą reiškiantys aukšti valdininkai teikė jam gėlių puokštes. (…) Greičiausiai jo tvirtas charakteris suteikė jam galimybę užkariauti tėvo palankumą apeinant netikrą brolį Kim Čen Namą, maištingąjį pleibojų, vėliau išsiųstą į Makao, ir Kim Čen Čolą, kitą vyresnįjį brolį, kuris buvo tinkamesnis pagal amžių, bet uždaras ir kūrybingas.“
„Vienas incidentas, kurį prisimena Kendzis Fudzimoto, daug metų Kimų šeimoje dirbęs japonas virtuvės šefas, greičiausiai liudija, kad jo negailestingo charakterio bruožas išryškėjo seniai: kai jis pirmąkart susitiko 6-metį Kimą, kuris buvo aprengtas miniatiūrine karininko uniforma, vaikas atsisakė paspausti jam ranką ir pažiūrėjo į jį įdėmiai, tarsi galvotų: „Jūs, japonai, pasibjaurėtini“.
„Kimui buvo tik 12 metų, kai jį 1996 metais išsiuntė mokytis į Berną Šveicarijoje. Jis buvo nukirptas „dubenėliu“ ir dėvėjo „Nike“ firminius sportinius kostiumus ir avalynę. Jam buvo suteiktas slapyvardis „Pak Unas“ ir jis kartu su Čen Čolu pirmiausia gyveno su teta iš motinos pusės Ko Jun Suk ir jos vyru Ri Gangu, kurie prisistatinėjo esantys jų tėvai, prieš išvykdami į Jungtines Amerikos Valstijas praėjus dvejiems metams.
Pasak buvusių bendraklasių, Kimas buvo ribotų akademinių gabumų ir ūmaus būdo. Paauglys, kuris suaugęs įsakys užmušti savo dėdę ir netikrą brolį, buvo žinomas kaip užsipuolantis savo bendraamžius, spardantis juos per kojas ir besispjaudantis, kai jie kalbėjo vokiškai, kalba, kurią jis bandė suvaldyti. Jo aistra buvo krepšinis, ir kai jis išėjo į aikštelę apsivilkęs savo originaliais marškinėliais „Chicago Bulls“ su Maiklo Džordano numeriu – 23, išryškėjo jo kaip lenktyniaujančiojo savybė. Žmonės kalbėjo, kad jis buvo agresyvus ir dažnai susižodžiaudavo su kitais“, – rašoma laikraštyje.
„(…) Tačiau formuojantys Šveicarijos metai, užuot ugdę būsimą lyderį kuo progresyvesnį, mano A. Fifield, „leido suvokti, kad jeigu jis gyventų išoriniame pasaulyje, jis būtų niekuo neišsiskiriantis. Būtų niekas, – paaiškina ji. – Užuot įtikinę jį pakeisti savo šalį, šie metai parodė jam, kad būtina įamžinti sistemą, kuri jį, jo tėvą ir senelį pavertė dievais.“
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno antrininkas. EPA-ELTA nuotr.
„(…) Tačiau dėl savo negailestingumo jis nenumojo ranka į būtinybę gerinti Šiaurės Korėjos gyvenimo lygį, ypač „milenialų“ kartos. Šiaurės Korėjos gyventojai valdant Kimui turi daugiau laisvės uždirbti pinigų kurdami privatų verslą ir bent jau sostinėje jie gali panaudoti juos smartfonams pirkti arba pietums suvalgyti picą ir išgerti kapučino kavos“, – rašo publikacijos autorius.
„Pastarąsias kelias savaites ekspertai mąsto apie tai, ar Kimo staigiai pristabdytas Masines žaidynes išprovokavo viešas bumbėjimas. (…) Tūkstančių vaikų dalyvavimas – po kelių mėnesių varginančios praktikos – buvo labai iškritikuotas už šalies ribų ir sukėlė tėvų, kurių dalis bando naudodami kyšius atsiimti savo vaikus, nepasitenkinimą“, – pabrėžia „The Telegraph“.
Šiaurės Korėjos vadovas. EPA-ELTA nuotr.
„Tai tuščias laiko gaišimas, mokiniai atitraukiami nuo jų užsiėmimų. Kim Čen Unas greičiausiai nusprendė grąžinti vaikus į mokyklą, – sako Andrejus Lankovas, Seulo Kukmino universiteto profesorius. – Kim Čen Uną neramina įtaka, kuri daroma baziniams išsilavinimo standartams.“
Kristoferis Ridžardsonas, Australijos mokslininkas ir Šiaurės Korėjos ekspertas, mano, kad netikėtas Žaidynių uždarymas rodo dilemą, su kuria susiduria Kimo režimas, kovojantis už tai, kas šiuolaikinėje epochoje išsaugotų valdžią.
„Jie žino, kad yra tarp kūjo ir priekalo. Jeigu jie įvykdys reformas, jų laukia nuosmukis, bet jeigu jie ir toliau pliaukš kaip dabar, be pokyčių jų pozicija irgi bus vis nestabilesnė, – pasakė jis. – Kaip jiems išlaviruoti tarp šių dviejų jėgų? Pchenjane viešpatauja savotiškas paralyžius, nes jis iš tiesų nežino, ką daryti.“
Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
Šiaurės Korėja toliau vykdo viešus žudymus tam, kad įbaugintų piliečius. Kita vertus, egzekucijų kiekis mažėja dėl kylančio tarptautinio spaudimo, praneša AFP.
Ilgą laiką Pchenjanas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas sukelti gyventojų baimę, pasitelkia viešąsias egzekucijas. Šalies vadovas Kim Jong Unas praeityje mirties bausmes yra vykdęs ir vyriausiems patarėjams, taip pat 2013 m. egzekucija buvo įvykdyta ir jo dėdei Jang Song Thaekui.
Organizacijų grupės „Transitional Justice Working Group“ atstovai paruošė pranešimą ir apibendrino, kad per kelis dešimtmečius buvo įvykdyta daugiau nei šimtas viešų žudymų.
Naujausias jų įvyko 2015 metais. Egzekucijos buvo grindžiamos tokiais neaiškiais kaltinimais kaip smulkių monetų ar karvės vagystės.
„Viešojo susidorojimo taisyklės reikalauja, kad trys šauliai paleistų tris ratus šovinių į pasmerktąjį. Iš viso paleidžiamos devynios kulkos“, – sakė Seule veikianti grupė, kuri siekia išryškinti Šiaurės vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
Tai buvo plačiai paplitęs susidorojimo, ypač su elitu, būdas. Ši praktika buvo „sukurta maksimizuoti visuomenės baimę“, nes žinota, kad gandas apie egzekucijos metodus pasklis po visą šalį.
Vis dėlto studija, paremta 610 iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų liudijimais, taip pat parodė, kad Pchenjanas įsisąmonino, jog tarptautiniame lauke yra atidžiai stebimas, ir tai privertė mažinti viešojo susidorojimo praktiką.
„Nuo 2005 pastebima, kad viešos kartuvės išnyko ar bent jau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Kai kurie svarsto, kad šį pasikeitimą lėmė tarptautinis spaudimas pabaigti tokią praktiką“, – rašoma pranešime.
„Slaptų egzekucijų galėjo ir padaugėti, bet Šiaurės Korėja, atrodo, yra atsargesnė skirdama mirties bausmes, nes siekia įgyti pripažinimą ir normalios šalies statusą“, – teigė Ethanas Shinas, vienas iš pranešimo autorių.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas išbandė naują mirties bausmės būdą, rašo sekmadienį Didžiosios Britanijos laikraštis „Daily Star“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, esą jis įmetė nusikaltusį generolą į didžiulį akvariumą, kuriame knibždėjo alkanos piranijos.
Kariškis, kurio vardas neskelbiamas, buvo įtartas perversmo rengimu.
Milžiniškas akvariumas su plėšriomis žuvimis įrengtas pagrindinėje Šiaurės Korėjos vadovo rezidencijoje – Ryongsongo rūmuose.
Prieš įmetant generolą į vandenį, kuriame buvo pilna piranijų, jam buvo padarytos kelios durtinės žaizdos. Pasak „Daily Star“ šaltinių, kariškio mirties priežastis tebėra nežinoma. Jis galėjo nukraujuoti, tapti piranijų auka arba nuskęsti.
„Kimas įprato bauginti žmones. Daugeliui valstybės priešų buvo surengtos viešos egzekucijos. Jis nori, kad visi, net jo artimiausia aplinka, žinotų, jog niekas nėra apsaugotas nuo kankinamos mirties, jeigu jis įtars ką nors bloga, – sakė žurnalistams neįvardytas šaltinis. – Jis baudė mirtimi savo šeimos narius ir aukštus pareigūnus. Tik todėl, kad jie per mažai plojo jam kalbant“.
Birželio pradžioje Šiaurės Korėjos vadovo svarbiausias politikos patarėjas Kim Jong-cholas pasirodė viešumoje, nors Pietų Korėjos žiniasklaida prieš tai skelbė, kad po antrojo nesėkmingo Kim Jong-uno susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Kim Jong -cholas buvo išsiųstas į darbo ir perauklėjimo stovyklą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.
Kovo mėnesį po nesėkmingo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimo Hanojuje buvo įvykdyta mirties bausmė Šiaurės Korėjos specialiajam atstovui politikos JAV atžvilgiu klausimams Kim Hyok-cholui.
Tai penktadienį pranešė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“, remdamasis šaltiniais Šiaurės Korėjoje.
Leidinio žiniomis, egzekucija taip pat buvo įvykdyta keturiems derybose dalyvavusiems Šiaurės Korėjos URM darbuotojams. Jie buvo apkaltinti šnipinėjimu JAV naudai.
Dar keli viršūnių susitikimo dalyviai, tarp jų – Kim Jong-uno vertėjas, atsidūrė pataisos stovyklose.
JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas buvo surengtas Vietnamo sostinėje vasario 27-28 dienomis. Po kelių pokalbių, taip pat ir akis į akį, D. Trumpui ir Kim Jong-unui nepavyko sudaryti susitarimų.
Doan Thi Huong. EPA – ELTA nuotr.
Antroji moteris, kaltinta Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymu, penktadienį buvo išleista iš kalėjimo.
Vietnamo pilietė Doan Thi Huong iš kalėjimo paleista apie 7.20 val. ryto Malaizijos laiku.
„Ji buvo išleista ir šį vakarą išskris į Hanojų“, – sakė jos advokatas Hisyamas Tehas.
Vietnamietė Doan Thi Huong ir Indonezijos pilietė Siti Aisyah buvo kaltinamos 2017 metų vasarį Kvala Lumpūro oro uoste nužudžius Kim Jong Namą panaudojant nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.
Abi moterys neigė kaltinimus ir teigė maniusios, kad dalyvauja slaptos kameros pobūdžio laidoje.
Indonezijos vyriausybės prašymu indonezietė netikėtai buvo paleista. Tuo metu Doan Thi Huong buvo sušvelninti kaltinimai ir šių metų balandį ji sutiko su lengvesniais kaltinimais. Moteris buvo nuteista 3,5 metų kalėjimo bausme. Teisėjas nusprendė, kad prie bausmės laiko gali būti priskaičiuojamas laikas, kurį, laukdama nuosprendžio, moteris jau praleido kalėjime.
Be kita ko, pagal Malaizijos įstatymus, buvo galima prašyti sutrumpinti kalėjimo bausmės terminą, dėl to moteris paleista į laisvę jau gegužės pradžioje.
Įtariama, kad su Kim Jong Namo nužudymu yra susiję keturi Šiaurės Korėjos piliečiai, bet Pchenjanas neigė esąs kaip nors susijęs su šia žmogžudyste.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pats asmeniškai prižiūrėjo trumpojo nuotolio raketų paleidimą į Japonijos jūrą, sekmadienį paskelbė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.
Pchenjanas iš rytinės šalies pakrantės šeštadienį paleido raketas, kurias Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas (JCS) pavadino „sviediniais“.
Pasak KCNA, pats šalies lyderis prižiūrėjo raketų paleidimą, „kad įkvėptų visą kariuomenę ir užtikrintų nuolatinę karinę parengtį“.
Seulas įspėjo Šiaurės Korėją nesiimti jokių veiksmų, kurie eskaluoja įtampą pusiasalyje. Tuo metu Baltieji rūmai tikino „žinantys apie Šiaurės Korėjos veiksmus“ ir sakė „tęsiantys stebėjimą“. Visgi Donaldas Trumpas tviteryje pareiškė pasitikintis Kim Jong Unu ir teigė esąs tikras dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo susitarimo sėkmės.
„(Kim Jong Unas) žino, kad aš esu su juo, ir jis nenori sulaužyti man duoto pažado. Susitarimas įvyks! Tikiu, kad Kim Jong Unas suvokia didžiulį Šiaurės Korėjos ekonomikos potencialą ir nedarys nieko, kas galėtų tam sutrukdyti“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.
Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, šeštadienį paleido kelias trumpojo nuotolio raketas. Raketos buvo paleistos 20 minučių intervalu iš kaimyninės šalies rytinės pakrantės. Jos nuskriejo apie 70-200 km ir tada nukrito į jūrą.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį pasaulio dėmesys nukryps į prie Šiaurės Korėjos sienos esantį Rusijos uostą Vladivostoką, kur susitiks šių valstybių lyderiai Kim Jong-unas bei Vladimiras Putinas. Nors susitikimas neeilinis, tačiau, politologo Lino Kojalos vertinimu, tarp šalių neįvyks didelių susitarimų ar sandorių.
Pasak jo, tai greičiausiai bus diplomatinė žinia pasauliui, kad Rusija geba megzti pokalbį su ,,pačiais sunkiausiais“ veikėjais ar tiesiog, kad turi svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje.
Rusijos dalyvavimas derybose su Kim Jong-unu, teigia ekspertas, yra prestižo ir reputacijos klausimas. Žlugus Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimams, Rusija, Eltai sakė L. Kojala, bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką derybose su Šiaurės Korėja ir taip susigrąžinti pasaulio lyderių dėmesį.
,,Rusijai tai globalios geopolitinės svarbos ir pasaulinio dėmesio klausimas, nes Kim Jong-unas nėra dažnai su užsienio valstybių lyderiais susitinkantis valstybės vadovas. Susitikimas svarbus ir tuo aspektu, kad dabar derybos tarp JAV ir Šiaurės Korėjos stringa, o Rusija bandys save pateikti kaip svarbų tarpininką, kuris gali tą procesą pastūmėti viena ar kita kryptimi. Ne veltui prieš šį susitikimą aukšto lygio diplomatai vyko į Maskvą ir, ko gero, diskutavo apie tai su Rusijos atstovais“, – sakė L. Kojala.
Tuo tarpu Šiaurės Korėjai svarbus ne tik ekonominis bendradarbiavimas su Rusija, bet taip pat ir diplomatinių santykių užmezgimas. Pasak L. Kojalos, Šiaurės Korėja nori parodyti, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško ir turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija.
V. Putinas priima Kim jong-uną. EPA-ELTA nuotr.
,,Rusija Šiaurės Korėjai yra kaimynė, kuri, skirtingai nei JAV, nepalaiko pačių griežčiausių sankcijų. Rusija užima poziciją, kad sankcijos ateityje galėtų būti švelninamos. Kartu Maskva ieško ir galimybių, kad tarptautinėje erdvėje atsirastų daugiau taip manančių valstybių. Šiaurės Korėja, be ekonominio intereso, taip pat vykdo diplomatinį žaidimą, kuris rodo, kad ji ne tik vysto santykius su JAV, bet ieško sąlyčio taškų bei turi alternatyvių partnerių, tokių kaip Rusija. Rusija šiuo atžvilgiu kaip kaimynė atlieka svarbų vaidmenį“, – L. Kojala.
Pasak politologo, vien jau tai, kad po vadovų susitikimų nėra numatyti jokie komentarai žiniasklaidai, parodo, jog naivu tikėtis ryškesnių susitarimų ar sandorių. L. Kojala primena, kad tai pirmas V. Putino ir Kim Jong-uno susitikimas, todėl, anot jo, vyksiantis Šiaurės Korėjos lyderio vizitas Rusijoje simbolizuoja ir diplomatinių santykių užmezgimą.
L. Kojalos teigimu, kaip ir JAV ar Kinijai, Rusijai taip pat nepatogu, kad Šiaurės Korėja yra branduolinė valstybė. Todėl Šiaurės Korėjos pasitraukimas iš Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties kelia nestabilumo jausmą ir Maskvai. Pasak politologo, jei V. Putinas sugebės bent kiek prisidėti prie situacijos sprendimo, taip jis galės parodyti, kad Rusijos vaidmuo regione vis dar svarbus.
,,Rusijai Šiaurės Korėjai yra ne tik svarbi kaimynė, su kuria yra tiesioginė siena, bet taip pat jai svarbus ir denuklearizacijos procesas, kuris šiandien stagnuoja. Rusija nori save pateikti kaip svarbią veikėją, kuri šį stagnuojantį procesą galėtų vienu ar kitu aspektu išjudinti“, – teigia politologas.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusijos Vladivostoko uostamiestį, kur ketina susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
Anot Rusijos valstybinės televizijos, Kim Jong-unas pareiškė viršūnių susitikime su V. Putinu norįs kalbėtis apie Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas apskritai.
Paskutinis Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalis susitikimas įvyko 2011 m. Tuomet prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitiko su Kimo tėvu Kim Jong-ilu.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas trečiadienį atvyko į Rusiją pirmojo savo viršūnių susitikimo su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jo šarvuotas specialus traukinys ankstų rytą kirto Šiaurės Korėjos ir Rusijos sieną ir sustojo Hasano pasienio geležinkelio stotyje, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.
„Kim jong-unas išlipo iš traukinio“, – sakė vietos politikė. Jis buvo pasitiktas su gėlėmis. „Dabar jis galės aplankyti Kim Il Sungo muziejų“, – pridūrė politikė, turėdama omenyje 1986-aisiais vietovėje pastatytą statinį. Čia per keliones trumpam sustodavo dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo senelis Kim Il Sungas ir tėvas Kim jong-ilas.
Iš čia traukinys, agentūros TASS duomenimis, septynias valandas riedės į Usurijską, esantį už 100 km į šiaurę nuo Vladivostoko. Tada Kim jong-unas Transsibiro geležinkeliu važiuos toliau į uostamiestį. Susitikimas su V. Putinu planuojamas ketvirtadienį Vladivostoke. Susitikime pirmiausiai bus kalbama apie Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą, taip pat apie abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo plėtrą.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas „greitu metu“ apsilankys Rusijoje, kur įvyks pirmasis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį skelbė valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida, patvirtindama anksčiau Kremliaus paskelbtą pranešimą.
Kimas „greitai apsilankys Rusijos Federacijoje V. Putino kvietimu“, – skelbė Šiaurės Korėjos naujienų tarnyba KCNA, tačiau nenurodė, kada ir kur susitiks abiejų šalių vadovai.
Kremlius praėjusią savaitę pranešė, kad Kim Jong-unas ir V. Putinas susitiks Rusijoje „antroje balandžio mėnesio pusėje“, bet daugiau detalių nepateikė.
Tikimasi, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovai susitiks Vladivostoko mieste, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, galimai trečiadienį arba ketvirtadienį.
Tai bus pirmasis Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas nuo to laiko, kai prieš aštuonerius tuometis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas – dabartinio Šiaurės Korėjos vadovo tėvas – susitiko su Dmitrijumi Medvedevu.
Rusiją ir Šiaurės Korėją sieja palyginti šilti santykiai. Rusija kartais teikia Šiaurės Korėjai pagalbą maistu, o Rusijos prezidentas V. Putinas jau seniai išdėstė savo pasirengimą susitikti su režimo vadovu.
Kim Jong-uno ir V. Putino susitikimas vyks praėjus mažiau kaip dviem mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Kim Jong-unu. Vietname vykęs antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas baigėsi be susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.
Šiaurės Korėja turi naują nominalų šalies vadovą. Praėjus mėnesiui nuo parlamento rinkimų, Aukščiausias liaudies susirinkimas šalies lyderio Kim yong-uno pavaduotoją Choe Ryong Hae išrinko parlamento prezidiumo pirmininku, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Choe Ryong Hae pakeitė 91-erių Kim Yong Namą, kuris šioje pozicijoje daug metų buvo laikomas nominaliu valstybės vadovu ir šalies „užsienio politikos veidu“. Priešingai nei Kim Yong Namas, kuris sprendimų nepriiminėjo, Choe Ryong Hae laikomas politikos sunkiasvoriu. Pietų Korėjos žiniasklaida pernai pavadino jį antruoju žmogumi po Kim yong-uno. Apie Kim Yong Namo atleidimą dėl garbingo jo amžiaus pastaraisiais metais spėliota ne kartą.
Kim yong-unas Liaudies susirinkimo posėdyje ketvirtadienį, kaip ir tikėtasi, patvirtintas Valstybė reikalų komisijos pirmininku – tai yra aukščiausias šalies postas.
Kovą vykusiuose rinkimuose visi 687 kandidatai, oficialiais duomenimis, gavo 100 proc. balsų. Kiekvienoje rinkimų apygardoje paprastai yra tik vienas prieš tai partijos iškeltas kandidatas.
