Palydovinės Sanumdongo vietovės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja galimai rengiasi raketos arba palydovo paleidimui.

Kaip pranešama, komercinių palydovų padarytos nuotraukos rodo suintensyvintą veiklą vietoje, kurioje Šiaurės Korėja anksčiau surinko didžiąją dalį savo balistinių raketų. 

Sanumdongo vietovės vaizdai užfiksuoti vasario 22 d. Pastebėtas didžiulių transporto priemonių judėjimas aplink Sanumdongą.

Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC korespondentės Lauros Bicker teigimu, tai gali būti Šiaurės Korėjos išbandymas JAV po nesėkmingo antrojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimo, viliantis, kad, siekdamos išvengti raketos paleidimo, JAV pasiūlys Šiaurės Korėjai geresnį susitarimą. 

Praėjusią savaitę įvykęs ilgai lauktas antrasis JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas Vietname baigėsi be susitarimo. Abiejų šalių vadovų nuomonės buvo pernelyg skirtingos. Pchenjanas siekia sankcijų sušvelninimo ir atmeta reikalavimus „vienašališkai“ nusiginkluoti. Tuo tarpu Vašingtonas tvirtina, kad sankcijos privalo galioti, kol Šiaurės Korėja atsisakys savo branduolinio arsenalo.

Anksčiau šią savaitę taip pat buvo pranešta, kad Šiaurės Korėja vykdo atstatymo darbus Sohės palydovų paleidimo centre. Pasirodžius pirmiesiems pranešimams, JAV prezidentas sakė, kad būtų „labai nusivylęs pirmininku Kimu“, jei pranešimai, kad Šiaurės Korėja atstato raketų paleidimo vietą, yra teisingi.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.10; 06:33

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja atstato raketų bandymų kompleksą, kurį anksčiau pasižadėjo uždaryti ir kuris neveikė nuo praėjusių metų rugpjūčio, skelbia BBC.

Palydovinės nuotraukos padarytos praėjus dviem dienoms po JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo Vietname, kuris baigėsi be susitarimo. Jose matoma veikla Sohės palydovų paleidimo stotyje Tongčang-ri.

Nuo 2012 metų Sohės stotis buvo pagrindinis Šiaurės Korėjos palydovų paleidimo centras. Jis taip pat buvo naudojamas raketų, galinčių pasiekti JAV, variklių bandymams, tačiau niekada nebuvo naudojamas balistinių raketų paleidimams.

Komplekso išmontavimo darbai prasidėjo pernai, tačiau sustojo, kai derybos su JAV atsidūrė aklavietėje. Šiaurės Korėjos pažadas išmontuoti kompleksą buvo laikomas pasitikėjimą tarp Vašingtono ir Pchenjano stiprinančia priemone.

Vasario 27-28 dienomis Hanojuje vykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas baigėsi be susitarimo, nes abiejų vadovų pozicijos vis dėlto buvo pernelyg skirtingos.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.06; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos diktatorius Kim jong-unas savo antrąjį viršūnių susitikimą Hanojuje baigė be konkrečių rezultatų. Kodėl nepavyko? Svarbiausi klausimai ir atsakymai:

Kodėl viršūnių susitikimas žlugo?

D. Trumpo ir Kim jong-uno pozicijos vis dėlto buvo pernelyg skirtingos. JAV prezidentas reikalauja visiškos Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Anot jo, JAV pusė paragino Kim jong-uną uždaryti ne tik branduolinio ginklo gamybai naudojamo urano sodrinimo gamyklą Jongbjono branduoliniame komplekse, bet ir dar vieną kitoje vietoje. „Aš manau, jis buvo nustebęs, kad mes apie ją žinome“, – sakė D. Trumpas. Šiaurės Korėjos lyderis savo ruožtu pareikalavo, kad nedelsiant būtų atšauktos visos izoliuotai šaliai taikomis sankcijos. Tačiau kad taip atsitiktų, Šiaurės Korėja turi „padaryti daugiau“, pabrėžė JAV prezidentas. To vėlgi Šiaurės Korėja greičiausiai nenorėjo pažadėti. Suartėjimas kompromiso forma, matyt, buvo neįmanomas.

Ką reiškia pokalbių žlugimas?

Tai vienareikšmiškai yra nesėkmė. Pirmasis susitikimas Singapūre buvo svarbus simbolis, tačiau vis dėlto pirmiausiai viešųjų ryšių šou. Dabar Hanojuje iš tikrųjų turėjo būti dėl kažko susitarta – to buvo laukiama. Tačiau nepavyko. Tai yra nusivylimas ir pačiam JAV prezidentui. Jis mielai pabrėžia, kad derybomis su Šiaurės Korėja užkirto kelią branduoliniam karui, spėlioja net apie Nobelio taikos premiją. Tačiau ir jis į JAV grįžta tuščiomis rankomis.

Ar ginčas vėl gali paaštrėti?

Nors viršūnių susitikimas ir baigėsi be rezultatų, tai veikiau pliusas nei minusas. Tonas tarp D. Trumpo ir Kim jong-uno praėjusiais mėnesiais labai pasikeitė. Jie nebesisvaido žaibais, o elgiasi pabrėžtinai draugiškai. Toks D. Trumpas liko ir spaudos konferencijoje Hanojuje. Jis dar kartą pabrėžė gerus santykius su Kim jong-unu ir pasisakė prieš sankcijų sugriežtinimą. Kim jong-unas, be to, pažadėjo nebevykdyti branduolinių bandymų ir nebebandyti balistinių raketų. D. Trumpas sakė, kad tiki juo. Pats Šiaurės Korėjos vadovas kol kas nei viršūnių susitikimo, nei tolesnių planų nekomentavo.

Kuri pusė nutraukė viršūnių susitikimą?

D. Trumpas vengė atsakymo į šį klausimą, tačiau keliskart davė suprasti, kad tai buvo jo iniciatyva. „Nenorėčiau pasakyti, kad tai buvo mano sprendimas. Aš juk noriu išlaikyti santykius“. Ir dar: „Per derybas visad turi būti pasirengęs atsistoti ir išeiti“. Tačiau akivaizdu ir tai, kad D. Trumpo įvaizdžiui tinka parodyti, kad tai jis palieka derybas. O ne kad Kim jong-unas su juo nutraukia pokalbius.

Ar jau planuojamas trečiasis susitikimas?

Ne, tokios datos dar nėra. „Pamatysime, kas bus“, – sakė D. Trumpas. Tačiau derybos, anot jo, tęsis. Prieš tai jau Baltieji rūmai pranešė, kad abiejų šalių derybininkai ateityje tęs pokalbius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 03:30

Šiaurės Korėjos žvalgybos agentai Italijoje pagrobė ir į Šiaurės Korėją grąžino aukšto šios šalies diplomato dukrą. Pats diplomatas lapkritį Italijoje pasiprašė prieglobsčio ir tada dingo. Apie pagrobtą 17-metę rašo Pietų Korėjos žiniasklaida. Šį atvejį tiria ir Italijos užsienio reikalų ministerija.

„Slaptas agentų gyvenimas“. Parodos stendas. Slaptai.lt nuotr.

Italija vertina žiniasklaidos pranešimus, sakė Italijos užsienio reikalų ministras Enzas Moaveras Milanesis. Po to esą „bus daromos išvados“.

Šis atvejis Italijoje sukėlė tikrą audrą. Negirdėta, kad Šiaurės Korėjos žvalgyba pagrobia nepilnametę diplomato dukterį, kuriai dabar jos gimtinėje gresia kančios, sakė Italijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Manlio di Stefanas. Diplomato duktė prieš pagrobimą lankė mokyklą Romoje.

„Amnesty International“ paragino Italijos vyriausybę nedelsiant įsikišti, kad pagrobimas būtų išaiškintas. „Kaip įmanoma, kad Šiaurės Korėjos agentai Romoje galėjo pagrobti nepilnametę?“ – klausė „Amnesty International Italia“ prezidentas Antonio Marchesis.

Pchenjano ambasadorius Romoje Jo Song Gilas yra dar vienas aukštas komunistinės šalies atstovas, atsukęs nugarą jos vadovybei. 48-erių diplomatas yra „saugioje vietoje“, teigia Pietų Korėjos žiniasklaida. 

Jo Song Gilas ambasadoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 metų spalį, kai Italijos vyriausybė, protestuodama prieš Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, išsiuntė iš šalies jo pirmtaką Mun Jong Namą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.21; 08:00

Aukštas Šiaurės Korėjos diplomatas Italijoje, anot žiniasklaidos, pasiprašė prieglobsčio. Ambasadorius Romoje Jo Song Gilas pasiprašė prieglobsčio nežinomoje šalyje, ketvirtadienį rašo Pietų Korėjos laikraštis „Joong Ang Ilbo“, remdamasis neįvardytais diplomatiniais šaltiniais. 

Jo Song Gilas būtų ne pirmas aukštas komunistinės šalies atstovas, atsukęs nugarą vadovybei. Prieš kurį laiką prieglobsčio pasiprašė buvęs Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Londone pavaduotojas Thae Yong Ho.

Jo Song Gilas prieglobsčio prašymą pateikė praėjusį mėnesį, rašo laikraštis. 48-erių diplomatas esą yra „saugioje vietoje“. Ambasadorius pareigas pradėjo eiti 2017 metų spalį, kai Italijos vyriausybė, protestuodama prieš Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, išsiuntė iš šalies jo pirmtaką Mun Jong Namą. Pranešama, kad Jo Song Gilas yra vieno aukščiausių Šiaurės Korėjos funkcionierių „sūnus ar žentas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.04; 02:35

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas teigia, kad ketina laikytis įsipareigojimų dėl denuklearizacijos, tačiau gali ir persigalvoti, jeigu JAV toliau taikys sankcijas režimui, skelbia BBC. 

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. EPA – ELTA nuotr.

Tai jis pareiškė savo tradicinėje Naujųjų metų kalboje. 

Praėjusių metų kalboje Kim Jong Unas kalbėjo apie beprecedentį tarptautinių diplomatinių santykių atgaivinimą su kaimynine Pietų Korėja ir Jungtinėmis Valstijomis. 

Šiųmetėje kalboje, kurią ankstų antradienio rytą transliavo Šiaurės Korėjos valstybinė televizija, šalies vadovas pareiškė, kad „jeigu JAV nesilaikys savo pažado, duoto prieš visą pasaulį, ir toliau atkakliai taikys sankcijas bei spaudimo priemones mūsų respublikai, mums neliks nieko kito kaip tik apsvarstyti naujus būdus apsaugoti savo suverenumą ir interesus“. 

Kim Jong Unas taip pat užsiminė, kad yra pasirengęs bet kuriuo metu susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. 

Pasak BBC, tokie režimo lyderio komentarai galėtų reikšti, kad Šiaurės Korėja 2019 m. lauks JAV veiksmų, o jei tokių nebus, dabartinė pauzė branduolinių ginklų bandymuose galėtų būti nutraukta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.02; 00:05

Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Aukštas Prancūzijos pareigūnas, dirbantis Senate – aukštuosiuose šalies parlamento rūmuose, – sulaikytas jį įtariant šnipinėjimu Šiaurės Korėjai, pranešė Prancūzijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.

Benoit Quennedey buvo sulaikytas sekmadienį vakare pagal kaltinimus „rinkus ir teikus informaciją užsienio valstybei“, pranešė naujienų agentūra AFP. Jis apklausiamas Centrinės vidaus žvalgybos direkcijos pareigūnų.

B. Quennedey namuose Paryžiuje ir jo tėvų namuose Dižone atliktos kratos, pranešė dienraštis „Le Parisien“.

Dienraščio teigimu, B. Quennedey yra aukštas valstybės tarnautojas bei Prancūzijos ir Šiaurės Korėjos draugystės asociacijos pirmininkas.

Senato vadovybė informacijos apie pareigūnui metamus kaltinimus ir areštą kol kas nekomentavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 09:30

Šiaurės Korėja įspėjo JAV, jog grįš prie savo branduolinės politikos, jei Vašingtonas neatšauks ekonominių sankcijų Pchenjanui.

Žodis „byungjin“ vėl gali sugrįžti, o kurso pasikeitimas rimtai svarstomas, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA. Vadinamoji „byungjin politika“ apima branduolinių ginklų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi tuo pat metu – šią politiką Šiaurės Korėja vykdė daug metų.

„Santykių gerinimas ir sankcijos yra nesuderinami dalykai“, – pareiškė ministerija. Deramo JAV atsako esą nėra.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas balandį Darbininkų partijos centro komiteto posėdyje paskelbė, kad jo šalis sėkmingai sukūrė branduolinį ginklą ir todėl daugiau nebereikia branduolinių ir raketų bandymų. „Visa partija ir visa šalis dabar turi susitelkti į socialistinės ekonomikos plėtrą“, – kalbėjo jis tada. Tai esą yra naujoji partijos strategija.

Tačiau JAV reikalauja iš Šiaurės Korėjos visiško branduolinio nusiginklavimo ir kol tai nebus padaryta, nori išlaikyti sankcijas. Pchenjanas su tuo nesutinka.

Kim Jong-unas viršūnių susitikime Singapūre birželį pažadėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui visišką savo šalies denuklearizaciją. Tačiau dėl konkrečių žingsnių ar tvarkaraščio nebuvo susitarta, sankcijos liko galioti. Pažangos nuo viršūnių susitikimo beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 01:30

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley. EPA – ELTA nuotr.

JAV pirmadienį apkaltino Rusiją pažeidinėjant Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai.

Skubiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley sakė, kad JAV turi įrodymų apie Rusijos „nuoseklius ir plataus masto Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimus“.

N. Haley teigimu, Rusija laipsniškai siekia pakenkti sankcijų režimui ir sukčiauja, nepaisant to, kad remia Jungtinių Tautų sankcijų rezoliucijas.

Įvairios sankcijos Šiaurės Korėjai buvo paskelbtos dėl nesibaigiančių raketų paleidimų ir branduolinių bandymų, jomis siekiama priversti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinės programos.

JAV teigia, kad Jungtinių Tautų sankcijos, kurios sudavė smūgį Šiaurės Korėjos ekonomikai, privalo galioti, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų programos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.19; 06:30

Šiaurės Korėja paminėjo 70-ąsias įkūrimo metines surengdama karinį paradą be balistinių raketų. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių sekmadienį žygiavo kariniame parade Pchenjane šaliai minint 70-ąsias įkūrimo metines. Juos keitė artilerijos pabūklai ir tankai, tačiau tarpžemyninės balistinės raketos, dėl kurių buvo pritaikytos sankcijos, parade nepasirodė, informuoja AFP.

Šiaurės Korėja švenčia 70-ąsias įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.

Kariniame parade nebuvo matyti pernai išbandytų balistinių raketų „Hwasong-14“ ir „Hwasong-15“, galinčių pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas ir pakeitusių strateginį jėgų balansą. Vietoj to Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas demonstravo savo draugystę su Kinija, iškeldamas prezidento Xi Jinpingo pasiuntinio ranką jiems sveikinant žmones.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, įprastai vadinama Šiaurės Korėja, buvo įkurta 1948 m. rugsėjo 9 d., praėjus trejiems metams po to, kai Maskva ir Vašingtonas padalino Korėjos pusiasalį į dvi dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Šiaurės Korėjos kareiviai. EPA – ELTA nuotr.

Ši data svarbi Šiaurės Korėjos politiniame kalendoriuje, ypač kai ji žymi jubiliejus, ir nuo seno buvo naudojama pademonstruoti naujausią karinę ginkluotę.

Tačiau pernelyg militaristinis pasirodymas galėjo sutrukdyti diplomatinėms pastangoms pusiasalyje po to, kai birželį Kim Jong Unas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir prieš rugsėjį Pchenjane įvyksiantį trečiąjį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 06:52

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) teigia nematanti jokių požymių, kad Šiaurės Korėjos branduolinė veikla būtų nutraukta, nepaisant šalies pažadų tą padaryti.

„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos tąsa ir tolesnė plėtra bei su tuo susiję KLDR pareiškimai kelia didelį rūpestį“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje TATENA ataskaitoje. Joje vartojamas oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas.

2009 metais Pchenjanas išvijo TATENA inspektorius iš Jongbjono branduolinių tyrimų centro ir nuo to meto savo teritorijoje organizacijai neleidžia atlikti patikrinimų. Dėl šios priežasties TATENA stebėseną vykdo pasitelkdama viešai prieinamą informaciją ir palydovines nuotraukas.

„Kadangi agentūra negali atlikti patikrinimų KLDR, jos žinios apie šalies branduolinę programą yra ribotos, ir, šaliai toliau vykdant branduolinę veiklą, tų žinių vis mažėja“, – sakoma ataskaitoje.

Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad būta požymių, jog nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios veikė garo jėgainė, aptarnaujanti Jongbjone esančią radiochemijos laboratoriją.

Tačiau jėgainės veikimo laikas buvo toks trumpas, kad jo nebūtų pakakę norint visiškai perdirbti eksperimentinės branduolinės jėgainės reaktoriaus šerdį, priduriama ataskaitoje.

Birželį Singapūre vykusiame precedento neturinčiame Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime abstrakčiai susitarta denuklearizuoti Korėjos pusiasalį. Tačiau nuo to laiko pastebimos pažangos šiuo klausimu beveik nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 06:00

Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo akimirka. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja toliau plėtoja savo branduolinę bei raketų programas, taip pažeisdama Jungtinių Tautų sankcijas, teigiama konfidencialioje Jungtinių Tautų (JT) organizacijos ataskaitoje, penktadienį skelbė „Reuters“.

Agentūros duomenimis, ataskaita buvo pateikta JT sankcijų Šiaurės Korėjai komitetui penktadienį vakare. Ją šešis mėnesius rengė nepriklausomi ekspertai, vertinantys, kaip vykdomos JT sankcijos.

Kaip skelbia agentūra, susipažinusi su dokumentais, Šiaurės Korėja mėgino parduoti ginkluotę kelioms Artimųjų Rytų bei Afrikos šalims, įskaitant ir maištininkus-husius Jemene. Organizacijos duomenimis, šalis tęsia karinį bendradarbiavimą su Sirija.

Be to, JT tvirtina, kad Šiaurės Korėja pažeidė draudimą eksportuoti tekstilės produkciją, nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo eksportavusi tekstilės gaminių už daugiau nei 100 mln. dolerių.

Šiaurės Korėjai šiuo metu galioja griežtas sankcijų režimas, įskaitant finansines sankcijas, ginklų embargą, draudimą tiekti raketinį kurą, ginkluotę ir dvigubos paskirties medžiagas, taip pat eksportuoti iš šalies anglį, geležį, šviną, jūros produktus bei kitą produkciją. Pastarąjį kartą sankcijos šaliai buvo sugriežtintos gruodžio 22 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 00:30

Baltieji rūmai ketvirtadienį informavo, kad prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė naujo Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno laiško. Tačiau, kas šiame laiške rašoma, neatskleidžiama.

Viešai nesimatant ženklų, kad būtų padaryta pažangos įgyvendinant D. Trumpo tikslą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį, Baltieji rūmai teigė, kad laiške rašoma apie tuos pačius klausimus, kaip ir per birželio 12 dieną Singapūre vykusį lyderių susitikimą.

„Rugpjūčio 1 dieną gautas prezidentui Trumpui skirtas pirmininko Kimo laiškas“, – pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah’a Sanders.

„Šiuo metu vykstančiu vadovų susirašinėjimu siekiama pratęsti Singapūre vykusias diskusijas ir padaryti pažangos, įgyvendinant bendrame JAV ir Šiaurės Korėjos pareiškime išdėstytus įsipareigojimus“, – pridūrė S. Sanders.

D. Trumpas apie šį laišką trumpai užsiminė vėlyvoje tviterio žinutėje, kurioje padėkojo Kim Jong-unui už JAV grąžintus dešimčių per Korėjos karą žuvusių šalies karių palaikus. Trečiadienį jie buvo pargabenti į Havajus.

„Ačiū, pirmininke Kim Jong-unai, kad tesėjote žodį ir pradėjote mūsų didžių ir mylimų žuvusiųjų palaikų grąžinimo procesą! Visai nesu nustebęs, kad ėmėtės šio geranoriško veiksmo“, – teigė D. Trumpas.

„Be to, ačiū už mielą jūsų laišką – tikiuosi, greitai pasimatysime!“ – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 02:30

V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.

„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.

D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.

„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.

Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 02:30

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Lažybos – pavojingas užsiėmimas. Akimirksniu galima viską pralošti – ir garbę, ir turtus. Bet tie, kurie tvirtina, jog liepos 16-ąją numatytas aukščiausio rango JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Suomijos sostinėje naudingesnis Vladimirui Putinui nei Donald Trump, – rizikuoja mažiau nei tie, kurie mano, jog D. Trump pergudraus Kremliaus šeimininką.

Kol kas V. Putino niekas nepergudravo. Greičiausiai nepergudraus ir D. Trump. Nors JAV vadovas moka būti kietas kaip uola, sakykim, derėdamasis dėl laisvosios prekybos sutarčių su Vokietijos kanclere ar Prancūzijos prezidentu bei spausdamas sąjungininkus dėl nesumokėtų kaštų į bendrą gynybos biudžetą, tai dar nereiškia, kad iš Helsinkio jis parskris pasikabinęs pergalės vainiką.

Taip, D. Trump džiūgauja sutramdęs Korėjos diktatorių. Šią sėkmę jis norėtų patirti ir Helsinkyje. Bet iki tikro triumfo – toli. Dar nežinia, ar tas žemo ūgio Šiaurės Korėjos diktatorius – tikrai sutramdytas? Tarp JAV žvalgybininkų yra manančiųjų, kad Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas. Jis rėmėsi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais. Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Yongbyone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV”. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai atsisakė komentuoti situaciją. D. Trump nepalankią žinią patvirtino tik naujienų agentūra „Reuters”: žvalgybininkai, kurių tapatybės neatskleidžiamos, tikrai teigė, jog turi informacijos, kuri kardinaliai prieštarauja JAV prezidento Donald Trump nuomonei, esą „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus”.

JAV žvalgyba mano, kad Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą. EPA-ELTA nuotr.

Bet net jei Kim Jong-un kruopščiai laikysis duotų įsipareigojimų, D. Trump pergalę Šiaurės Korėjos fronte visąlaik temdys aplinkybė, kokia kaina ji buvo pasiekta. D. Trump sutikimas derėtis su Šiaurės Korėjos vadovu „kaip lygus su lygiu”, – tai didelis nusižeminimas. Ir asmeninis D. Trump nusižeminimas, ir visos Amerikos pažeminimas. Juk Kim Jong-un savo politinius priešininkus dar visai neseniai šėrė alkaniems šunims. O D. Trump tokį valdovą susitikimo metu apibėrė pagyrimais nuo galvos iki kojų, glėbesčiavosi, spaudė dešinę, sėdėjo prie vieno stalo. Nedrįstu tvirtinti, kad šiuo konkrečiu atveju nereikėjo amerikietiškojo nusižeminimo vardan bendrų pasaulio interesų. Tačiau nederėjo bent jau stabdyti JAV karių pratybų Pietų Korėjoje. Tegul Šiaurės Korėja pirmiausia išardo bent vieną slaptąjį objektą. O tada, tik tada, bus galima atsisakyti ir mokomųjų karinių pratybų.

Taigi diplomatinių pergalių Korėjos pusiasalyje dar nematome. Kol kas regime tik didelį D. Trump norą bartis su savo sąjungininkais Europoje ir tuo pačiu metu – bičiuliautis su autokratinio pobūdžio lyderiais. Kodėl D. Trump draugiškesnis Rusijos ir Šiaurės Korėjos diktatoriams, o ne tradiciniams NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkams? Europos ir NATO struktūrose – daug negražiai besielgiančių sąjungininkų. Dešimtys ES šalių turėtų gynybai skirti nepalyginamai daugiau lėšų. Iki šiol jos tikrai išnaudojo JAV kaip „kiaulę taupyklę”, dalinančią pinigus visiems, kas tik paprašo. Ir vis tik blogas sąjungininkas geresnis už neva gerą Rusiją ar Šiaurės Korėją. Buvęs JAV ambasadorius Sovietų Sąjungai Stephen Sestanovich pastebi, kad D. Trump klaidingai elgiasi manydamas lengviau įveiksiąs V. Putiną, jei derėsis vienas, be draugų iš NATO ir ES. 

Šiaurės Korėja siekė, kad viršūnių susitikime ji būtų pristatoma kaip lygi Jungtinėms Valstijoms. EPA-ELTA nuotr.

V. Putinui labai patinka, kai D. Trump pykstasi su daugeliu kolegų iš NATO ir ES. Ši aplinkybė didina V. Putino galimybes įtakoti D. Trump. Kaip V. Putinas gali vedžioti už nosies Baltųjų rūmų vadovą, įtikinamai aprašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edward Lucas (BNS). Pasak E. Lucas, V. Putinas greičiausiai aršiai kritikuos buvusį JAV prezidentą Barack Obama, nes žino, kad D. Trump jo nekenčia, kritikuos Vokietijos kanclerę, Prancūzijos prezidentą, nes D. Trump jų taip pat nemėgsta, tvirtins, jog dėl Rusijai taikomų ekonominių sankcijų kenčia ne tik Rusijos, bet ir Amerikos verslininkai, peiks korupcijoje skendinčią Ukrainą (kam Amerikai ta Ukraina, jei Washingtonas gali bendradarbiauti su kelis kartus didesne ir reikšmingesne Rusija), ragins atitraukti amerikiečių karius iš Rytų Europos, nes tai Washingtonui per daug kaštuoja, skatins Ameriką labiau draugauti ne su G-7, o su Kinija, Rusija ir JAV (G-3).

Žodžiu, Suomijos sostinėje JAV vadovo laukia daug klastų. Rusijos ir JAV viršūnių susitikimas Suomijoje – V. Putino galimybė ženkliai pakenkti Vakarams. Sunku patikėti, jog liepos 16-ąją V. Putinas pažadėtų traukti iš Ukrainos. Jau vien tai, kad tokios derybos įvyks Rusijai nežengus nė vieno žingsnio atgal, – akivaizdi Kremliaus pergalė. O kokių pergalių tikisi D. Trump? Paprašys Rusijos paramos pažabojant Iraną? Jei D. Trump šito reikia, V. Putinas pažadės. Kodėl gi nepažadėjus? V. Putinas – apgavysčių meistras. Gal net Rusija pridarys Iranui nemalonumų. Bet ne už ačiū, ne už gražias akis. Pavyzdžiui, mainais į galimybę nekliudomai šeimininkauti Rytų Europoje.

D. Trump labai nori pasauliui įrodyti esąs prezidentas, kuris sugeba susitarti net su pačiais problematiškiausiais autokratais. V. Putinas būtinai suteiks tokią iliuziją – vaizduos minkštą, draugišką, sukalbamą vadovą. Bet kai Rusija privalės tai patvirtinti konkrečiais darbais, Amerika ir vėl supras, kad ją – apgavo. Tik rusiškas melas bus žymiai skaudesnis už tradicinių sąjungininkų mėginimus ekonomiškai kuo ilgiau išnaudoti Ameriką.

Beje, viena iš D. Trump keistų savybių – neprognozuojamumas. Jis gali ,,Twitter” džiūgauti, jog „Rusija toliau tvirtina, kad nesikišo į JAV prezidento rinkimus”, ir tuo pačiu – Rusijai taikyti skaudžias ekonomines sankcijas, išvyti iš Amerikos gausų šnipinėjimu kaltinamų rusų diplomatų būrį. Jis gali duoti Ukrainai letalinių ginklų ir tuo pačiu tvirtinti, jog Helsinkyje neatmeta galimybės pripažinti Krymo okupaciją įvykusiu faktu.

Suomijos vėliava (Finland)

Pastaruoju metu užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad privačiuose pokalbiuose D. Trump keikė NATO kaip labai blogą organizaciją, o Prancūzijos prezidentą ragino trauktis iš ES. Tad aiškios prognozės, kaip D. Trump žada elgtis Helsinkyje, – neįmanomos.

Ir vis dėlto nenoriu tikėti, kad jis išduotų tikrąsias Vakarų vertybes. Noriu tikėti pačiu geriausiu variantu: D. Trump bendraus su V. Putinu kietai, nedarydamas didelių kompromisų.

Šis straipsnis buvo paskelbtas JAV leidžiamame lietuvių laikraštyje „Draugas“

2018.07.11; 06:05

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo Pchenjane siekia konkrečių Šiaurės Korėjos branduolinių įsipareigojimų. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo per derybas su aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnais nurodė tris būtinus derybų tikslus, tai yra, visiškas Korėjos pusiasalio branduolinis nusiginklavimas, saugumo garantijos regione ir per 1950-1953 metų Korėjos karą žuvusių amerikiečių palaikų perdavimas.

JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pabrėžė, kad Vašingtonas nešvelnina savo pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

Šeštadienį vyksta antrasis M. Pompeo derybų su Šiaurės Korėjos pareigūnais raundas. Pirmasis penktadienį truko tris valandas. Jam pasibaigus, JAV valstybės sekretorius tviteryje rašė, jog didžiuojasi „mūsų komandos darbu“, tačiau išsamiau derybų neaptarė. Šeštadienį M. Pompeo turėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.

Taip pat pranešama, kad JAV ir Šiaurės Korėja sutarė steigti darbo grupes, kurios prižiūrėtų konkrečias Pchenjano branduolinio nusiginklavimo priemones.

Šeštadienio vakarą M. Pompeo vyks į Tokiją, kur sekmadienį bus surengtos jo derybos su Japonijos ministru pirmininku Shinzu Abe, užsienio reikalų ministru Taro’u Kono’u, taip pat Pietų Korėjos užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha, kuri specialiai deryboms atvyksta į Japoniją. Taip pat vyks trišalės Japonijos, JAV ir Pietų Korėjos užsienio politikos tarnybų vadovų derybos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.08; 03:00

JAV žvalgyba mano, kad pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą ir gali mėginti tai nuslėpti, tuo pačiu metu siekdama nuolaidų derybose dėl branduolinio ginklo su JAV. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

NBC pranešė, kad JAV žvalgybos vertinimas prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo nuomonei, kuris po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu pareiškė, kad „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus“.

Pranešime remtasi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais, kurių teigimu, Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą branduoliniams ginklams, nepaisant to, kad palaikė diplomatinius santykius su JAV.

Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Jongbjone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV“.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:03

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsargiai vertina liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą.

Užsienio žurnalistams Briuselyje Lietuvos vadovė sakė, kad daug lūkesčių į šį susitikimą nededanti. Prezidentė, atsakydama į žurnalistų klausimą, priminė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas neseniai buvo susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

„Matysime ateityje. Mes jau matėme vieną aukšto lygio susitikimą tarp Kimo ir prezidento. Pamatysime, kas nutiks. Mes neturime daug lūkesčių, esame labai atsargūs“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.30; 03:00

Buvusi NBA žvaigždė Dennis Rodmanas, ne kartą bendravęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, apibūdino jį kaip didelį vaiką, svajojantį apsilankyti Jungtinėse Valstijose ir užtikrinti savo tautai gerą gyvenimą, praneša „Interfax“.

Paprašytas papasakoti, kas per žmogus yra Kim Jong-unas, Singapūre esantis D. Rodmanas pareiškė, kad jo bičiulis – „tarsi didelis vaikas“, norintis gražiai gyventi. Bet, buvusio sportininko nuomone, Kim Jong-unas „stengiasi apginti savo tautą“ ir savo garbę.

„Tas vyrukas nori važinėti po pasaulį, atskristi į JAV, mėgautis gyvenimu. Ir jis nori, kad gyvenimu mėgautųsi ir jo tauta“, – pridūrė D. Rodmanas.

Anot jo, Šiaurės Korėjos lyderis nejaučia priešiškumo Jungtinėms Valstijoms. „Jis myli amerikiečius, nori atskristi į JAV. Jis tikrai nori atskristi ir pažiūrėti krepšinio rungtynes“, – tikino buvęs sportininkas.

Teigiama, kad Kim Jong-unas yra didelis krepšinio gerbėjas.

D. Rodmanas penkis kartus lankėsi Šiaurės Korėjoje, kai Kim Jong-unas tapo šalies vadovu, ir vadina jį „draugu visam gyvenimui“. Pernai D. Rodmanas atvežė Kim Jong-unui dovanų knygą „Sandorio menas“, kurios autorius – JAV prezidentas D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 05:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV studento Otto Warmbiero mirtis paskatino pokyčius JAV ir Šiaurės Korėjos santykiuose, ir tie pokyčiai lėmė dvišalių santykių atšilimą.

JAV studentas O. Warmbieras buvo 18 mėnesių kalinamas Šiaurės Korėjoje ir mirė netrukus po to, kai iš kalėjimo buvo paleistas komos būsenos.

„O. Warmbieras yra labai ypatingas asmuo ir ilgą laiką bus mano gyvenime. Jo tėvai – geri mano draugai. Manau, kad be Otto to nebūtų atsitikę. Kažkas pasikeitė nuo tos dienos. Tai buvo siaubingas dalykas, tai buvo žiauru, tačiau labai daug žmonių pradėjo sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta. Tikrai manau, kad Ottas yra tas asmuo, kuris nemirė tuščiai. Sakiau tai jo tėvams. Ypatingas jaunas vyras. Ir turiu pasakyti, ypatingi tėvai, ypatingi žmonės“, – per spaudos konferenciją Singapūre kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas atsakinėjo į klausimus per spaudos konferenciją po istorinio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.

Kalbėdamas apie žmogaus teises Šiaurės Korėjoje, D. Trumpas pridūrė: „Šis klausimas buvo aptartas, išsamiau bus aptariamas ateityje“.

Studentas 2016-ųjų kovą buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų už tai, kad viešėdamas Šiaurės Korėjoje pavogė propagandinį plakatą. Atliekant bausmę, jį ištiko koma. Netrukus po to, kai „dėl humanitarinių priežasčių buvo paleistas ir grįžo į JAV, O. Warmbieras mirė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 04:00