Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone kiekvienos Lietuvos upės dugne. Tuo dar kartą įsitikino „River Cleanup Lietuva“ savanoriai, šį savaitgalį švarinę šalies upes. Organizatorių teigimu, į tvarkymosi iniciatyvą šiemet užsiregistravo beveik šimtas komandų, kurios tvarkė per 50 upių ir kitų vandens telkinių.
Centrinis iniciatyvos renginys šeštadienio rytą vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik viena tona atliekų, tarp jų – 25 padangos.
Žaliosios politikos instituto duomenimis, upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.
„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – sako iniciatyvai Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės.
Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.
„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.
Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas ir abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.
„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.
Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą, nurodoma Žaliosios politikos instituto pranešime. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.
Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai.
Pasaulis juda pirmyn, žmonės tikrai turėtų suklusti. Tikrai iki šiol yra tokių, kurie kas mėnesį suka galvą, kaip išvežti šiukšles. Kam tai daryti, kai galima pasirinkti atliekų išvežimą? Jau seniai nebereikia galvoti apie tokius dalykus. Kam spręsti problemas, kurios gali būti lengvai išsprendžiamos. Koks sprendimas? Susisiekti su atliekų išvežimą siūlančiomis įmonėmis ir pasiteirauti dėl kainos.
Kas toliau? Išsirinkti geriausią pasiūlymą ir sutaupyti. Svarbu nesuklysti dėl geriausio pasiūlymo. Tai tikrai ne pats pigiausias pasiūlymas. Na, sutaupyti tikrai smagu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog svarbu ne tik kaina, bet ir kiti dalykai. Kartais geriau mokėti brangiau, tačiau gauti reikiamą kokybę ir paslaugas. Naudinga pasidomėti, kiek kainuoja paslaugos, jog būtų galima gauti reikiamas paslaugas ir nemokėti brangiai.
Na, o tie, kurie nenori brangiai mokėti, turėtų pagalvoti apie tai, kokias paslaugas pasirinkti. Naudinga pasidomėti atliekų išvežimą siūlančiomis įmonėmis, jog būtų galima mokėti pigiau. Atliekų išvežimas naudinga paslauga, todėl ją siūlo tikrai ne viena įmonė. Visgi, kai kurie taupo laiką ir neieško įmonės atidžiai. Pasidomėjus įmonėmis galima rasti naudingą pasiūlymą ir sutaupyti pinigus. Naudinga pasidomėti ir negriebti pirmo pasiūlymo. Kas iš to, jog siūlomos geros kainos? Gali būti, jog nebrangi kaina yra tik priedanga. Žinoma, jog daugelis rinksis pigias kainas, tačiau kas tuomet, kai paslaugos atliekamos nekokybiškai? Svarbu, jog būtų suteiktos kuo geresnės sąlygos ir būtų galima ne tik sutaupyti, bet ir mėgautis paslaugomis.
Greitas atliekų išvežimas Švarista.
Patarimai, kaip išsirinkti atliekų išvežimą:
● Pagalvokite, kur būtų pigiau. Susisiekite su kuo daugiau įmonių ir pasiteiraukite dėl kainų, tuomet nuspręskite, kuri kaina labiausiai patinka. Nereikia rinktis pigiausios kainos. Tai gali būti nepraktiška. Deja, bet optimaliausi variantai neretai ne patys patikimiausi. Kartais reikia mokėti brangiau tam, jog būtų galima gauti geresnes sąlygas. Naudinga pasidomėti kainomis ir tuomet nuspręsti, kurį variantą pasirinkti. Kartais brangiau mokėti apsimoka, kadangi galima gauti kokybiškesnį aptarnavimą.
● Kas būtų patogiau? Rinktis paslaugas reikia ne tik pagal kainą, bet ir kitus dalykus. Norite nuomoti statybinį konteinerį? Tuomet patogu rasti įmonę, kuri siūlo ir atliekų išvežimą, ir konteinerių nuomą. Svarbu pasidomėti paslaugomis, jog būtų galima gauti geriausias sąlygas. Naudinga skirti dėmesio tam, jog būtų galima gauti tai, kas dirbs efektyviai ir kokybiškai. Atliekų išvežimas naudinga paslauga, todėl svarbu pasidomėti, jog būtų galima gauti ne tik pigią kainą, bet ir kokybišką aptarnavimą. Tai tikrai svarbu. Visgi, reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus. Svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė. Pagalvokite, kurią įmonę išsirinkti būtų geriausia. Galima pasidomėti ir tuomet nuspręsti, kuris
pasirinkimas pats geriausias.
Pirmadienį prasideda akcija „Atliekų vežimas“. Ji skirta atliekų vežimo pažeidimų prevencijai ir efektyvesnei kontrolei.
„Šių metų aplinkosaugos akcijų planą papildė atliekų gabenimo keliuose kontrolė. Akcijos metu tikrinsime tiek tarpvalstybinių, tiek vietinių atliekų vežimą. Tokios akcijos reikalingos siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir nelegaliems atliekų vežimams, stiprinti nelegalių atliekų vežimų prevenciją“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas.
Siekiant užkardyti atliekų vežimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šalyje bus organizuojami reidai, transporto priemonių tikrinimas. Akcijos metu aplinkosaugininkai bendradarbiaus su kitomis institucijomis.
Aplinkos apsaugos departamentas tikisi, kad akcija prisidės prie atliekų vežimo ir nelegalių vežimų prevencijos stiprinimo.
Už atliekų įvežimo ar importo į Lietuvą reikalavimų pažeidimą ir už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus atsakingiems asmenims bus rašomi protokolai ir skiriamos nuobaudos. Administracinių nusižengimų kodeksas už pažeidimus numato baudą nuo 30 iki 3 000 eurų. Už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą numatyta nuo 600 iki 1 200 eurų bauda, nurodoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.
Viduržemio jūros regione toks populiarus masinis turizmas, anot JT ataskaitos, turi pragaištingų padarinių aplinkai.
„Masinis turizmas pakrantėje daro didelę žalą aplinkai“, – sakoma trečiadienį JT Aplinkos apsaugos programos (UNEP) paskelbtame dokumente. Tai ir buveinių nykimas, išaugęs vandens suvartojimas, atliekos, taip pat saugomų ir labai pažeidžiamų augalų ir gyvūnų rūšių trikdymas.
Į Viduržemio jūros šalis vykstančių turistų skaičius per praėjusius 20 metų padvigubėjo – jie dabar sudaro 30 proc. visų turistų pasaulyje. Be to, Viduržemio jūra yra antras populiariausias kruizinių kelionių regionas po Karibų. Šis regionas, anot ataskaitos, labiau nei kiti pasaulio regionai paveiktas ir klimato krizės padarinių. Jis šyla 20 proc. greičiau už globalų vidurkį.
UNEP pastarąjį kartą tokį aplinkos padėties įvertinimą Viduržemio jūros regione skelbė prieš daugiau nei 10 metų. Ataskaitą rengė 150 specialistų.
Vėjuota ši žiema. Ir nenormali, kaip kad nenormali būsena ne kurių mūsų visuomenės veikėjų galvose ir jų moralinėje ekologijoje.
Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai, praskridę virš Druskininkų, upelyje pamatė primesta padangų. Vis nauji taršos židiniai randasi visoje Lietuvoje. Tai baugina, liūdina ir piktina bei sukelia beviltiškumo jausmą. Ką turėtume daryti, – niekas nežino. Net Karbauskis – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Gal todėl Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasiūlė idėją jaunuoliams iki aštuoniolikos metų leisti nemokamai žvejoti; esą turėdami užsiėmimą jie mažiau nusikals.
Idėjinė impotencija, kuriai nėra jokių vaistų.
Daugeliui normalių žmonių kyla paprastas klausimas: kodėl tik dabar visa tai iškilo? Po baisios nelaimės Alytuje, po tarptautinio lygio skandalo Grigeo Klaipėdoje, Pakruojo rajone; po skandalo Vilniuje, kur tebeteršiama Neris…
Daug po.
O kur anksčiau buvo, ir niekas nieko nežinojo; kuo dabar kvėpuoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dar neseniai taip uoliai nuiminėjęs atminimo lentas mūsų šalies patriotams, keitęs jų vardu pavadintus gatvių pavadinimus?
Tik tiek tesugeba? Nieko nematė, nieko neužuodė.
Ir daugiau nieko, ir niekas nieko nematė.
Autoritetingi ekologijos specialistai unisonu tvirtina, jog ekologinė tarša Vilniaus centre dešimtimis, o gal ir šimtais kartų viršija smarvę, kuri uodžiama mažame ūkininko tvarte. O ir apskritai tai nelygintini dalykai. Nes ūkininko tvarte nėra taršos, o tik natūralus mėšlas; nėra asmeninių interesų painiojimo su visuomeniniais, nėra piaro, kultūrinės taršos, kaip kad „Metų žmogaus“ rinkimuose.
Daug ko nėra ūkininko tvarte. O štai Seime, savivaldybėse bei daugelyje kitų institucijų vyksta atvira, ciniška ir nevaldoma kotletų valgymo už dyka misterija.
Net premjeras S. Skvernelis sako, kad tai normalu, kad tai įprasta praktika.
Tad ko stebimės?
Net į Nacionalinį operos ir baleto teatrą yra įsileidžiami elitiniai tuščiagalviai pajacai parodyti, ir net solidžių mūsų žiniasklaidos internetinių portalų vadinami žvaigždėmis.
Šalia žvaigždės Stonkuvienės – Alytaus meras Nerijus Cesiulis… Ir tik iki klyno tepakilęs renginio vedėjų – E.Jakilaičio ir G. Savicko humoras. Įdomu, ką pasakytų Zigmundas Froidas?
Nejaučiame skirtumo: kas netikra, sumazgiota su retu mūsų visuomenėje tikrumu.
Ar protas jau palieka ir mūsų „elitą“?
Man regis, šiuolaikinė „moderni“ Lietuva susidūrė su labai sudėtinga ir sunkiai paaiškinam realybe.
Nekantriai naujųjų laikų „mąstytojai“ laukė, kol išmirs senoji moraliai supuvusi sovietinės kartos lietuvių inteligentija, kurios iš tikrųjų nemaža dalis kolaboravo su sovietiniu režimu. Esą ateis nauja karta, ir viskas pasikeis. Mūsų lūkesčiai beveik išsipildė – jų liko tik vienas kitas. Ir štai ant šlovės pjedestalo užlipo tie kiti – nieko apskritai nenuveikę, ir net negebantys normaliai išreikšti įsivaizduojamos minties žodžio pavidalu.
Jie vien savo išoriniu antikultūrinio žmogaus pavidalu tapatinasi su kultūra; jie „kultūringai“ dalyvauja dūzgėse, net „kultūringai“ geria ir valgo už dyka; beje, lygiai taip pat, kaip prieš Lietuvos okupaciją Rusijos ambasadoje Kaune Liudas Gira ir Justas Paleckis. Suprantama, vėliau su kaupu atidirbo už ėdesį už dyka.
Bet nieko už dyka šiame gyvenime nėra. Net žiemos Lietuvoje nėra. Nes savo lūzeriška elgsena irgi prisidedame prie moralinės klimato kaitos.
Nuo sausio 1 dienos Vilniuje įsigalioja naujos atliekų tvarkymo kainos.
Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo kaina keisis: nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.
Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.
Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausiai mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį.
Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąja dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.
Dievogalos kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Mašiotas turėtų džiaugtis gyvenimu. Vieta, kur su žmona įsikūrė, – puiki. Aplink – ramu, tylu, nes nepasiekia didmiesčio triukšmas. O ir Kaunas – čia pat, ranka paduoti.
Ir vis dėlto Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) gyventojui nepasisekė. Prie pat jo sodybos Stiklo gatvėje įsikūrė įmonės, nemokančios ar tiesiog nenorinčios deramai tvarkyti šiukšlių. Visai netoli S.Mašioto žemės išaugo kalnai pačių įvairiausių šiukšlių. S.Mašiotas jaučiasi taip, tarsi gyventų didelio didelio sąvartyno pašonėje.
Taip, kaip dabar laikomos statybinės, buitinės šiukšlės Dievogalos kaime, – neturėtų būti. Tai akivaizdu bent akies krašteliu žvilgtelėjus į visai netoli S.Mašioto sodybos išdygusius kalnus pačių įvairiausių šiukšlių. Civilizuotoje visuomenėje buitinės, statybinės atliekos, švelniai tariant, tvarkomos kiek kitaip. Bet S.Mašiotas neranda teisybės net ir teismuose. Su šiukšles nederamai saugojančiomis įmonėmis jis bylinėjasi ne vienerius metus. Ir vis dėlto – bylos įstrigusios teismuose.
Jūsų dėmesiui – Dievogalos kaimo gyventojo Sauliaus Mašioto pasakojimas, kodėl jis priverstas gyventi prie pat didelio šiukšlyno. Komentarą portalui slaptai.lt taip pat pateikė S.Mašioto kaimynas Algimantas Krokas, (gyvenantis Dievogalos kaime Žemaičių gatvėje) bei Kauno advokatas Vytenis Gubavičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.
„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.
V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.
„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.
Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.
Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kaltinimai Premjerui Sauliui Skverneliui dėl šiukšlių deginimo nesibaigia. Konservatorius reiškia priekaištus premjerui dėl to, kad jis galimai naudojasi savo tarnybine padėtimi siekdamas sau naudos – kad jo namo kaimynystėje „Lietuvos energijos“ statomoje jėgainėje būtų deginama kuo mažiau atliekų, dalį jų pervežant į Kauną.
Pasak G. Landsbergio, ši premjero iniciatyva gali išversti jį iš posto taip, kaip „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istorija išvertė prezidentą Algirdą Brazauską.
„Panaši situacija Lietuvoje jau yra buvusi. Prezidentas Brazauskas paprašė, kad va toks ten viešbutėlis, vardu Draugystė būtų įtrauktas į ten tokį privatizavimo sąrašą. Įtraukta buvo, parduota taip pat. Nusipirkta irgi. Galų gale Draugystė Brazauską ir išvertė iš Premjero posto. Ar neištiks šiukšlina Draugystė ir Premjero Sauliaus?“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Landsbergis.
Konservatorius feisbuko įraše taip pat akcentavo, kad ketvirtadienį paaiškėjo, jog S. Skvenelio namas yra visai šalia „Lietuvos energijos“ Vilniuje statomos šiukšlių deginimo elektrinės.
„Ir čia situacija pradėjo darytis įdomi. Premjeras susitiko ir paprašė, kad šiukšlės Vilniuje deginamos nebūtų. Neva dėl švaresnio oro“, – rašė G. Landsbergis.
„Ši situacija yra akivaizdus interesų konfliktas. Naudodamasis savo pareigomis, Premjeras pasitvarko, kad jo namo kiemas neprarastų rinkoje vertės dėl šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Premjeras net nesistengia slėpti – taip, noriu, kad Lazdynuose šiukšlės deginamos nebūtų. O kaip Kaune? Ir dar – vežiojimas į Kauną kainuos. Mokėsime visi, gyvenantys Vilniuje, nes šiukšlės mažomis kojytėmis iki Kauno pačios nesulakstys.
Negaliu pasakyti, kur turi būti pastatyta elektrinė, bet esu įsitikinęs, kad nuo privataus intereso klausimų nusišalinti yra privaloma“, – rašė konservatorius.
S. Skvernelis klausimų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimo sulaukė ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.
Konservatorių lyderis premjero klausė, ar jis nemano, kad turėtų nusišalinti nuo sprendimų dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, kadangi Vilniaus jėgainė statoma netoli jo namo.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis atsakė, kad atstovauja vilniečių, o ne savo interesams.
„Priminsiu gerbiamam Gabrieliui Landsbergiui, kad esu laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje Vilniaus apygardoje ir atstovauju Karoliniškių gyventojams. Aišku, keista girdėti iš jūsų, kad demonstruojate norą ir ryžtą, kad ypač gražiame rajone atsirastų dar viena įmonė, kuri terštų aplinką ir blogintų vilniečių gyvenimo kokybę. Turi būti užtikrintas visų Vilniaus gyventojų saugumas, sveikata“, – sakė S. Skvernelis.
G. Landsbergis perklausė, ar premjeras naudojasi savo, kaip ministro pirmininko, pareigomis ir įtaka valstybinėms įmonėms ir siekia sau naudos – kad jo namo kaimynystėje netoli Lazdynų nebūtų teršiama.
„Nesiekiu asmeninės naudos sau. Aš atstovauju Vilniaus gyventojams. Labai keista, kad jūs norite, jog Pilaitės, Lazdynų, Karoliniškių gyventojai turėtų dar vieną taršos sprendimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad trečiadienį, po „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku S. Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, pranešta, kad „Lietuvos energijai“ priklausančioje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.
Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.
„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.
Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.
Dėl prieš dvejus metus Seimo priimtų atliekų mokesčio įstatymo pataisų kitąmet išaugs mokestis už šiukšlių įvežimą į sąvartynus. Šis pabrangimas guls ant visų Kauno regiono gyventojų pečių. Visos savivaldybės priverstos sąvartyno mokesčio padidėjimą įtraukti į gyventojų šiukšlių išvežimo kainas.
„Prieš keletą metų valstybė planavo, kad 2018-aisiais Lietuvoje veiks 3 atliekų deginimo įmonės. Su tuo buvo susijęs sprendimas nuo 2018 metų stipriai pabranginti šiukšlių vežimą į sąvartynus. Deja, valstybė šį planą įgyvendino tik iš dalies. Šiukšlės kol kas deginamos tik Klaipėdoje. Bet sąvartyno mokesčio pabrangimas atšauktas nebuvo. Kartu su regiono savivaldybių vadovais ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, kad šis sprendimas būtų atidėtas iki tol, kol prie Kauno turėsime atliekų deginimo įmonę. Deja, mūsų argumentai nebuvo išgirsti, ir dabar visos regiono savivaldybės yra priverstos į šiukšlių išvežimo kainą įtraukti didėsiantį taršos mokestį“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, vežama į sąvartyną, primena ELTA. Valstybė 2015 metais nustatė didėsiantį taršos mokestį už šiukšlių vežimą į sąvartyną. Šiuo metu jis siekia 3 eurus už toną. Pagal numatytą planą, iki 2020 metų mokestis padidės iki 27 eurų už toną.
„Taršos mokestis per labai trumpą laiką padidės 9 kartus. Būtent šį mokestį savivaldybės yra priverstos įtraukti į šiukšlių išvežimo kainą, kurią moka gyventojai. Šiukšlių išvežimo kaina turėtų didėti maždaug penktadaliu“, – teigė G. Petrauskas.
Sprendimus į atliekų išvežimo kainą įtraukti sąvartyno mokestį jau priėmė dauguma Kauno regiono savivaldybių. Metas priimti šį neišvengiamą sprendimą atėjo ir į Kauną. Tai Kauno miesto taryba numato svarstyti ateinantį antradienį vyksiančiame posėdyje.
Pasak G. Petrausko, guodžia tik faktas, kad net ir po to Kaune šiukšlių išvežimas bus dvigubai pigesnis nei Vilniuje. Pavyzdžiui, 120 litrų konteinerio išvežimas du kartus per mėnesį, iki šiol kainavęs apie 6 eurus, po Naujųjų kainuos kiek daugiau nei 7 eurus. Vilniečiai, anot jo, už tą patį moka dvigubai daugiau.
Kauno miesto savivaldybės atstovo Tomo Jarusevičiaus teigimu, atliekų išvežimo kaina nuo sausio 1 dienos vienodai kils visose Kauno regiono savivaldybėse. Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių ir Kauno rajonų gyventojų atliekomis rūpinasi Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, įsteigtas 2005 metais. Įstaigos dalininkai – šešios Kauno regiono savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės įsteigta bendrovė „Kauno švara“.
Ramiajame vandenyne esanti negyvenama Hendersono sala yra tankiausiai plastikinėmis atliekomis užteršta teritorija pasaulyje, parodė atliktas tyrimas, informuoja BBC.
Jungtinės Karalystės Pitkerno salų grupei priklausančios Hendersono salos paplūdimiuose yra apytikriai 37,7 mln. plastiko gabalų. Didžioji dalis atliekų į salą atkeliauja iš praplaukiančių valčių ir Pietų Amerikos.
Bendras Australijos ir Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas rodo, kad vienam kvadratiniam metrui tenka 671 atlieka, o iš viso atliekų kiekis siekia 17 tonų.
Tyrime, išleistame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, pateikiamas pavyzdys, kaip nuošalios salos tampa pasaulio šiukšlių „surinkėjomis“.
Hendersono saloje galima rasti žvejybos reikmenų ir kasdienio naudojimo daiktų, pavyzdžiui, dantų šepetėlių, žiebtuvėlių ir skustuvų.
„Iš pradžių tai atrodo šiek tiek žaviai, bet iš tiesų taip nėra. Šis plastikas senas, aštrus, trapus ir nuodingas“, – BBC sakė vienas iš tyrimą atlikusiu asmenų.
Hendersono sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl palyginti unikalios ekologijos, garsėjančios 10 augalų ir keturiomis paukščių rūšimis.
Sala driekiasi už 190 km nuo Pitkerno salos ir apie 5 tūkst. km nuo Čilės.
Šių metų gegužės 5 dienos rytą Klaipėdoje slapta nuo visuomenės į naujos Klaipėdos šiukšlių deginimo fabriko statybos pradžią rinkosi svečiai iš Klaipėdos savivaldybės, LEZ-o, Suomijos koncerno „Fortum“ vadovai. Apie tai, kad įvyks fabriko statybos iškilmės, žinojo tik labai siauras svečių ir žurnalistų ratas.
Šis renginys net nebuvo paminėtas naujojo Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko oficialioje dienotvarkėje. Tačiau, nepaisant visų slaptumo priemonių, apie tai išvakarėse sužinojo Klaipėdos miesto visuomeninės organizacijos, aktyvūs Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai ir per kelias valandas sugebėjo suorganizuoti protesto akciją prie šiukšlių deginimo fabriko „Fortum“.
Mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, vadinamas ekologija. Jau įpratome produktus, natūraliai išaugintus ir perdirbtus nenaudojant cheminių medžiagų, vadinti ekologiškai švariais. Gamtos poveikis per jos produktus žmogui – viena ekologijos pusė. Ekologijai taip pat priskiriamas žmogaus poveikis gamtai. Abi šios pusės yra susijusios tarpusavyje ir daro viena kitai įtaką, tik jei pirmajai skiriamas ypatingas dėmesys, antroji perdėm ignoruojama. Pasaulyje veikia šimtai mokslinio tyrimo institutų, įvairių organizacijų ir judėjimų, mokymo programų, politinių partijų, tačiau žalingas žmogaus poveikis aplinkai išlieka ir, deja, tebedidėja.