Dievogalos kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Mašiotas turėtų džiaugtis gyvenimu. Vieta, kur su žmona įsikūrė, – puiki. Aplink – ramu, tylu, nes nepasiekia didmiesčio triukšmas. O ir Kaunas – čia pat, ranka paduoti.

Saulius Mašiotas. Dievogalos kaimas, Alšėnų seniūnija, Kauno rajonas. Slaptai.lt nuotr.

Ir vis dėlto Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) gyventojui nepasisekė. Prie pat jo sodybos Stiklo gatvėje įsikūrė įmonės, nemokančios ar tiesiog nenorinčios deramai tvarkyti šiukšlių. Visai netoli S.Mašioto žemės išaugo kalnai pačių įvairiausių šiukšlių. S.Mašiotas jaučiasi taip, tarsi gyventų didelio didelio sąvartyno pašonėje.

Taip, kaip dabar laikomos statybinės, buitinės šiukšlės Dievogalos kaime, – neturėtų būti. Tai akivaizdu bent akies krašteliu žvilgtelėjus į visai netoli S.Mašioto sodybos išdygusius kalnus pačių įvairiausių šiukšlių. Civilizuotoje visuomenėje buitinės, statybinės atliekos, švelniai tariant, tvarkomos kiek kitaip. Bet S.Mašiotas neranda teisybės net ir teismuose. Su šiukšles nederamai saugojančiomis įmonėmis jis bylinėjasi ne vienerius metus. Ir vis dėlto – bylos įstrigusios teismuose.

Jūsų dėmesiui – Dievogalos kaimo gyventojo Sauliaus Mašioto pasakojimas, kodėl jis priverstas gyventi prie pat didelio šiukšlyno. Komentarą portalui slaptai.lt taip pat pateikė S.Mašioto kaimynas Algimantas Krokas, (gyvenantis Dievogalos kaime Žemaičių gatvėje) bei Kauno advokatas Vytenis Gubavičius.

2018.12.09; 07:12

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.

„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.

V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.

„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.

Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų?
Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.

Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.

Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.17; 05:00

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kaltinimai Premjerui Sauliui Skverneliui dėl šiukšlių deginimo nesibaigia. Konservatorius reiškia priekaištus premjerui dėl to, kad jis galimai naudojasi savo tarnybine padėtimi siekdamas sau naudos – kad jo namo kaimynystėje „Lietuvos energijos“ statomoje jėgainėje būtų deginama kuo mažiau atliekų, dalį jų pervežant į Kauną.

Pasak G. Landsbergio, ši premjero iniciatyva gali išversti jį iš posto taip, kaip „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istorija išvertė prezidentą Algirdą Brazauską.

„Panaši situacija Lietuvoje jau yra buvusi. Prezidentas Brazauskas paprašė, kad va toks ten viešbutėlis, vardu Draugystė būtų įtrauktas į ten tokį privatizavimo sąrašą. Įtraukta buvo, parduota taip pat. Nusipirkta irgi. Galų gale Draugystė Brazauską ir išvertė iš Premjero posto. Ar neištiks šiukšlina Draugystė ir Premjero Sauliaus?“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Landsbergis.

Konservatorius feisbuko įraše taip pat akcentavo, kad ketvirtadienį paaiškėjo, jog S. Skvenelio namas yra visai šalia „Lietuvos energijos“ Vilniuje statomos šiukšlių deginimo elektrinės.

„Ir čia situacija pradėjo darytis įdomi. Premjeras susitiko ir paprašė, kad šiukšlės Vilniuje deginamos nebūtų. Neva dėl švaresnio oro“, – rašė G. Landsbergis.

„Ši situacija yra akivaizdus interesų konfliktas. Naudodamasis savo pareigomis, Premjeras pasitvarko, kad jo namo kiemas neprarastų rinkoje vertės dėl šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Premjeras net nesistengia slėpti – taip, noriu, kad Lazdynuose šiukšlės deginamos nebūtų. O kaip Kaune? Ir dar – vežiojimas į Kauną kainuos. Mokėsime visi, gyvenantys Vilniuje, nes šiukšlės mažomis kojytėmis iki Kauno pačios nesulakstys.

Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.

Negaliu pasakyti, kur turi būti pastatyta elektrinė, bet esu įsitikinęs, kad nuo privataus intereso klausimų nusišalinti yra privaloma“, – rašė konservatorius.

S. Skvernelis klausimų dėl viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimo sulaukė ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.

Konservatorių lyderis premjero klausė, ar jis nemano, kad turėtų nusišalinti nuo sprendimų dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, kadangi Vilniaus jėgainė statoma netoli jo namo.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis atsakė, kad atstovauja vilniečių, o ne savo interesams.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Priminsiu gerbiamam Gabrieliui Landsbergiui, kad esu laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje Vilniaus apygardoje ir atstovauju Karoliniškių gyventojams. Aišku, keista girdėti iš jūsų, kad demonstruojate norą ir ryžtą, kad ypač gražiame rajone atsirastų dar viena įmonė, kuri terštų aplinką ir blogintų vilniečių gyvenimo kokybę. Turi būti užtikrintas visų Vilniaus gyventojų saugumas, sveikata“, – sakė S. Skvernelis.

G. Landsbergis perklausė, ar premjeras naudojasi savo, kaip ministro pirmininko, pareigomis ir įtaka valstybinėms įmonėms ir siekia sau naudos – kad jo namo kaimynystėje netoli Lazdynų nebūtų teršiama.

„Nesiekiu asmeninės naudos sau. Aš atstovauju Vilniaus gyventojams. Labai keista, kad jūs norite, jog Pilaitės, Lazdynų, Karoliniškių gyventojai turėtų dar vieną taršos sprendimą“, – kalbėjo S. Skvernelis.

ELTA primena, kad trečiadienį, po „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno susitikimo su ministru pirmininku S. Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, pranešta, kad „Lietuvos energijai“ priklausančioje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus papildomai investuota, diegiamos papildomos aplinkosauginės technologijos, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.06.14; 18:07

Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.

„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.

Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:30

Dėl prieš dvejus metus Seimo priimtų atliekų mokesčio įstatymo pataisų kitąmet išaugs mokestis už šiukšlių įvežimą į sąvartynus. Šis pabrangimas guls ant visų Kauno regiono gyventojų pečių. Visos savivaldybės priverstos sąvartyno mokesčio padidėjimą įtraukti į gyventojų šiukšlių išvežimo kainas.

„Prieš keletą metų valstybė planavo, kad 2018-aisiais Lietuvoje veiks 3 atliekų deginimo įmonės. Su tuo buvo susijęs sprendimas nuo 2018 metų stipriai pabranginti šiukšlių vežimą į sąvartynus. Deja, valstybė šį planą įgyvendino tik iš dalies. Šiukšlės kol kas deginamos tik Klaipėdoje. Bet sąvartyno mokesčio pabrangimas atšauktas nebuvo. Kartu su regiono savivaldybių vadovais ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, kad šis sprendimas būtų atidėtas iki tol, kol prie Kauno turėsime atliekų deginimo įmonę. Deja, mūsų argumentai nebuvo išgirsti, ir dabar visos regiono savivaldybės yra priverstos į šiukšlių išvežimo kainą įtraukti didėsiantį taršos mokestį“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Beveik pusė šiukšlių, susidarančių Kaune ir Kauno regione, vežama į sąvartyną, primena ELTA. Valstybė 2015 metais nustatė didėsiantį taršos mokestį už šiukšlių vežimą į sąvartyną. Šiuo metu jis siekia 3 eurus už toną. Pagal numatytą planą, iki 2020 metų mokestis padidės iki 27 eurų už toną.

„Taršos mokestis per labai trumpą laiką padidės 9 kartus. Būtent šį mokestį savivaldybės yra priverstos įtraukti į šiukšlių išvežimo kainą, kurią moka gyventojai. Šiukšlių išvežimo kaina turėtų didėti maždaug penktadaliu“, – teigė G. Petrauskas.

Sprendimus į atliekų išvežimo kainą įtraukti sąvartyno mokestį jau priėmė dauguma Kauno regiono savivaldybių. Metas priimti šį neišvengiamą sprendimą atėjo ir į Kauną. Tai Kauno miesto taryba numato svarstyti ateinantį antradienį vyksiančiame posėdyje.

Pasak G. Petrausko, guodžia tik faktas, kad net ir po to Kaune šiukšlių išvežimas bus dvigubai pigesnis nei Vilniuje. Pavyzdžiui, 120 litrų konteinerio išvežimas du kartus per mėnesį, iki šiol kainavęs apie 6 eurus, po Naujųjų kainuos kiek daugiau nei 7 eurus. Vilniečiai, anot jo, už tą patį moka dvigubai daugiau.

Kauno miesto savivaldybės atstovo Tomo Jarusevičiaus teigimu, atliekų išvežimo kaina nuo sausio 1 dienos vienodai kils visose Kauno regiono savivaldybėse. Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių ir Kauno rajonų gyventojų atliekomis rūpinasi Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, įsteigtas 2005 metais. Įstaigos dalininkai – šešios Kauno regiono savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės įsteigta bendrovė „Kauno švara“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.12; 00:01

Ramiajame vandenyne esanti negyvenama Hendersono sala yra tankiausiai plastikinėmis atliekomis užteršta teritorija pasaulyje, parodė atliktas tyrimas, informuoja BBC.

Jungtinės Karalystės Pitkerno salų grupei priklausančios Hendersono salos paplūdimiuose yra apytikriai 37,7 mln. plastiko gabalų. Didžioji dalis atliekų į salą atkeliauja iš praplaukiančių valčių ir Pietų Amerikos.

Bendras Australijos ir Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas rodo, kad vienam kvadratiniam metrui tenka 671 atlieka, o iš viso atliekų kiekis siekia 17 tonų.

Tyrime, išleistame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, pateikiamas pavyzdys, kaip nuošalios salos tampa pasaulio šiukšlių „surinkėjomis“.

Hendersono saloje galima rasti žvejybos reikmenų ir kasdienio naudojimo daiktų, pavyzdžiui, dantų šepetėlių, žiebtuvėlių ir skustuvų.

„Iš pradžių tai atrodo šiek tiek žaviai, bet iš tiesų taip nėra. Šis plastikas senas, aštrus, trapus ir nuodingas“, – BBC sakė vienas iš tyrimą atlikusiu asmenų.

Hendersono sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl palyginti unikalios ekologijos, garsėjančios 10 augalų ir keturiomis paukščių rūšimis.

Sala driekiasi už 190 km nuo Pitkerno salos ir apie 5 tūkst. km nuo Čilės.

Informacijos šaltinis – ELTA

EPA – ELTA nuotraukoje – Hendersono sala.

2017.05.17; 06:21

 

siuksles02

Šių metų gegužės 5  dienos rytą  Klaipėdoje slapta nuo visuomenės į naujos Klaipėdos šiukšlių deginimo fabriko statybos pradžią rinkosi svečiai iš Klaipėdos savivaldybės, LEZ-o, Suomijos koncerno „Fortum“ vadovai. Apie tai, kad įvyks fabriko statybos iškilmės, žinojo tik labai siauras svečių ir žurnalistų ratas.

Šis renginys net nebuvo paminėtas naujojo Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko oficialioje dienotvarkėje. Tačiau, nepaisant visų slaptumo priemonių, apie tai išvakarėse sužinojo Klaipėdos miesto visuomeninės organizacijos, aktyvūs Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai ir per kelias valandas sugebėjo suorganizuoti protesto akciją prie šiukšlių deginimo fabriko „Fortum“.

Continue reading „Šiukšlių deginimo fabriko statytojai slapstėsi nuo visuomenės…“

siuksles01

Mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, vadinamas ekologija. Jau įpratome produktus, natūraliai išaugintus ir perdirbtus nenaudojant cheminių medžiagų, vadinti ekologiškai švariais. Gamtos poveikis per jos produktus žmogui – viena ekologijos pusė. Ekologijai taip pat priskiriamas žmogaus poveikis gamtai. Abi šios pusės yra susijusios tarpusavyje ir daro viena kitai įtaką, tik jei pirmajai skiriamas ypatingas dėmesys, antroji perdėm ignoruojama. Pasaulyje veikia šimtai mokslinio tyrimo institutų, įvairių organizacijų ir judėjimų, mokymo programų, politinių partijų, tačiau žalingas žmogaus poveikis aplinkai išlieka ir, deja, tebedidėja.

Continue reading „Tai nėra vien Lazdynų “kiemo” reikalas“