Lietuvos vandenyse tautiniai bankai beveik nebeplaukioja. Vienus pasiglemžė privatizacijos cunamis. Kitus taikliais šūviais valdžia paskandino. Aplinkui vien tų vaikagrobių skandinavų stiebų miškas.
Iš lietuviškų stambiausias – Maisto bankas. Tai ir pasidėjau indėlį. Na taip, kaip ir jūs. Įmetėm tų pigių makaronų dėžėn. Ir neapleidžia išdidžios gėdos jausmas.
Nesu ekonomikos žinovas. Rašydamas apie ekonomines tendencijas visuomet bijau suklysti, o suklydęs – apsijuokti. Ir vis dėlto šiandien būtent toji diena, kai noriu tarti keletą žodžių apie keistus lietuviškus ekonominius paradoksus.
Paskata imtis šios temos – videointerviu, kurį šių eilučių autoriui davė Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro daro rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kuo daugiau dirbi, tuo mažiau uždirbi…”
Niekam neapsiverstų liežuvis tvirtinti, jog Lietuvoje nėra rinkos ekonomikos. 
Lietuva taip pat pelnytai didžiuojasi turinti vieną stipriausių regiono ekonomikų.
Tačiau kodėl stiprėjant ekonomikai net 20 proc. gyventojų skursta? Kodėl tiek daug lietuvių emigruoja į svetimas šalis? Kodėl tiek daug lietuvių mieliau renkasi socialines pašalpas nei darbą?
Į portalo Slaptai.lt klausimus atsako Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų insituto vadovas Boguslavas GRUŽEVSKIS.
Tai – antrasis videointerviu (pirmasis – „Kodėl ekonomika auga, o vidutinis darbo užmokestis – ne“). Artimiausiu metu bus paskelbtas trečiasis prof. Boguslavo Gruževskio komentaras: „Didžiausius karus bei socialinius neramumus sukelia turtinė nelygybė“.
Continue reading „Prof. Boguslavas Gruževskis – apie lietuviškojo skurdo ypatumus”
Lietuvoje – rinkos ekonomika. Lietuvoje – demokratinė santvarka. Lietuva nūnai gali didžiuotis turinti net vieną stipriausių regiono ekonomikų.
Tačiau kodėl stiprėjant ekonomikai neskuba augti vidutinis lietuvių darbo užmokestis? Kodėl mūsų valstybėje, turinčioje užtektinai aukštus darbo našumo rodiklius, atlyginimai – maži, o šalyse, kur darbo našumas silpnėja, uždarbiai auga?
Į portalo Slaptai.lt klausimus atsako Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų insituto vadovas Boguslavas GRUŽEVSKIS.
Tai – pirmasis videointerviu. Artimiausiu metu bus paskelbti dar du prof. Boguslavo Gruževskio komentarai: „Lietuviškojo skurdo ypatumai“ ir „Didžiausius karus bei socialinius neramumus sukelia turtinė nelygybė“.
Amerikiečių profesorius – apie įvairių tautų skurdo psichologines priežastis bei prigimtį ir apie tai, kaip jas įveikti
1776 metais škotų filosofas ir ekonomistas Adamas Smitas išleido savo pagrindinį garsųjį „traktatą“, kuriame jis „ištyrė tautų turtingumo prigimtį ir priežastis“. Po Smito ir jo pavyzdžiu daugelis pasaulio ekonomistų taip pat bandė paaiškinti įvairių planetos tautų skurdo prigimtį ir priežastis.
„Turtingasis pasaulis“ išleido trilijonus dolerių maisto ir medicininės pagalbos skurdžioms šalims, įvairiems plėtros projektams, bet tų investicijų našumas išlieka labai menkas.
Skurdui pasibeldus į duris, meilė sprunka per langą. Skurdas kišenėje gimdo skurdą galvoje.
(Patarlės)
Rusijoje 1917 m. spalio perversmininkai skelbė nuostatą, kad reikia grobti tai, ką turi prisigrobusi buržuazija. Grobė, turtą savinosi bei dalinosi bolševikų partijos nomenklatūra, o su tariama buržuazija – pramoninkais, verslininkais, prekybininkais, stambiais ūkininkais – buvo brutaliai susidorojama. Nusavintas turtas, sudėtas ant „pasaulinės revoliucijos“ fikcijos aukuro, virto dūmais; sunaikinta „buržuazija“ produkto nebegamino, Rusijoje prasidėjo badas. Rusijos ūkis, virtęs valstybiniu planiniu ūkiu, taip ir neatsigavo iki sulaukė SSRS griūties.
Lapkričio 27 d. Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko mokslinė konferencija „Pilietinė visuomenė – misija visų ir kiekvieno“. Joje aptartos svarbiausios visuomenės vystymo kryptys bei visuomeninių organizacijų atstovų atrankos į kuriamą Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybą kriterijai.
Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, politikai, valdžios ir nacionalinių skėtinių bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Iš dalies mane liūdina, kad nušviečiant Rusijos įvykius žiniasklaidoje dažnai žmonės painioja šalies būseną (pavyzdžiui, tai, kad žmonės daug girtuokliauja, mažai uždirba ir, išvedus vidurkį, vargsta) su jos trajektorija (žmonės girtuokliauja daugiau, uždirba mažiau ir vargsta vis labiau)“, – rašo Markas Adomanisas savo tinklaraštyje portale “Forbes”.
Europos Sąjungos institucijos skelbia, kad maždaug kas šeštas europietis patiria skurdą ir socialinę atskirtį.
Tačiau nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad realūs skurstančiųjų skaičiai gali būti dar didesni.
Jų atstovai netgi teigia, kad pagal nelygybės, kuri neatsiejama nuo skurdo, lygį dabar dauguma visuomenių yra grįžusios į daug ankstesnius laikus – maždaug 1920-uosius. Kitų metų pradžioje Europos Komisija (EK) pristatys Socialinių investicijų paketą, kuris, tikimasi, prisidės prie skurdo mažinimo. Tačiau skurdui neabejingos nevyriausybinės organizacijos mano, jog Europa turėtų imtis konkretesnių priemonių skurdo problemoms spręsti.
Continue reading „Europoje didėja socialinės nelygybės problema”
Jokia filosofinė mokykla nesugebėjo paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms reikia tokių milžiniškų turtų, kai tuo pat metu milijonai kitų skursta visą gyvenimą.
Žinomas mastytojas ir dramaturgas Moemas Somersetas pastebėjo, kad „duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė.
Bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Pasaulis jau seniai kankinasi globalios sisteminės krizės konvulsijose. O ji pastaraisiais metais tik paaštrėjo. Deja, kaip nėra rimtos krizės priežasčių analizės, taip nėra ir receptų, kaip su ja susidoroti.
Skurdas tampa vis dažnesnis svečias lietuvių šeimose ir apsilanko jis ne tik pas tuos, kurie turi žalingų įpročių. Tačiau susidaro įspūdis, kad kuo daugiau kovojame su skurdu, tuo labiau jis gilėja.
LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su ekonomistu ir sociologu Romu Lazutka diskutavo, kaip sumažinti skurdą ir ar apskritai įmanoma šios negerovės išvengti.
Jūs esate nuosekliausias ir atkakliausias ekonominės kairės minties gynėjas.
Įdomu, kas nustatė, kad aš atkakliausias kairės minties gynėjas? (Šypsosi – red. past.)
Aš… (Šypsosi – red. past.)
Gerai, ačiū. (Šypsosi – red. past.) Kiekvienas gali turėti savo nuomonę.
Continue reading „Romas Lazutka: „Lietuva yra pasirinkusi gana nevykusį ekonomikos modelį“”
Ekonominė krizė paaštrino skurdo problemą. Didėjantis nedarbas ir auganti infliacija vis daugiau žmonių stumia už skurdo ribos. Tikrai nenorime, kad mūsų šalyje nutiktų taip, kaip kai kuriose Lotynų Amerikos valstybėse, kai turtingieji apsitveria aukštomis sienomis nuo vargšų. Tačiau kaip tuomet įveikti skurdo problemą? Apie tai LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas kalbėjosi su Vilniaus miesto Tarybos nariu socialdemokratu Juru Požela.
Lietuvoje didėjantis skurdas bado akis. Tačiau nedaug kas kelia klausimą, kaip už minimalų atlyginimą sugeba išgyventi miestiečių šeima.
Kaip teigia sociologas Arūnas Poviliūnas, pragyventi už minimalų užmokestį žmonėms padeda emigrantų perlaidos, smulki kontrabanda, kitos neaiškios kilmės savitarpio pagalbos formos, todėl tyli visi – ir žmonės, ir valstybė. Apie tai, kaip sumažinti skurdo lygį ir visuomenę išvesti iš aklavietės, LRT laidoje „Įžvalgos“ diskutavo sociologai A. Poviliūnas ir Romas Lazutka bei politikas Juras Požela.
„Lietuva yra įkalinta tam tikrame raidos maršrute ir priklauso nuo to maršruto, institucinės sąrangos. Kiek visa tai dabar galima pakeisti, labai sunku pasakyti. Žmonės ir politikai iš esmės nėra linkę tos tvarkos keisti“, – kritiškai į socialines permainas artimiausiu laiku žiūri A. Poviliūnas.
