Informacija dėl sprogmens Apeliacinio teismo pastate nepasitvirtino. 10 val. 43 min. planas „Skydas“ buvo atšauktas.
 
Kaip ELTA jau pranešė, antradienio rytą policija Vilniuje gavo pranešimą, kad užminuotas Apeliacinio teismo kiemas ir pastatas. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ pareigūnai priėmė sprendimą evakuoti žmones iš teismo pastato 3-iojo ir 4-ojo aukštų.
 
Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, 8 val. 47 min. vyras telefonu pranešė, kad Apeliacinio teismo pastatas, esantis Gedimino pr. 40, užminuotas, ir padėjo ragelį, daugiau nesuteikęs informacijos. 9 val. 5 min. buvo įvestas planas „Skydas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:38; 

Vilkaviškio rajone, prie sienos su Rusija, melioracijos griovį kasęs ekskavatorininkas aptiko karo laikų artilerijos sviedinį. Pasieniečiai ėmėsi jo apsaugos, kol atvyko išminuotojai ir pavojingą radinį sunaikino vietoje.
 
Pagal pranešimą, ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilkaviškio rajono Stanaičių kaime melioracijos griovį kasęs bendrovės ekskavatorininkas rado sprogmenį. Ši vieta yra už maždaug 400 metrų nuo valstybės sienos su Rusija.
 
Pasieniečiai iškart išvyko į įvykio vietą ir ėmėsi saugoti radinį bei aplinkinę teritoriją. Taip pat VSAT pareigūnai informavo policiją, išminuotojus, kitas institucijas. Kaip nustatyta panašiais atvejais, buvo paskelbtas planas „Skydas“.
 
Kiek vėliau atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad ekskavatorininko rastas sprogmuo – Antrojo pasaulinio karo 150 mm artilerijos sviedinys. Išminuotojai pavojingą sprogmenį sunaikino vietoje.
 
2019 m. pasieniečiams teko 12 kartų panašiomis aplinkybėmis imtis aptiktų sprogmenų ir aplinkinių teritorijų apsaugos. Dažniausiai – 7 kartus – pavojingi radiniai buvo aptikti prie sienos su Rusija. 4 kartus tai įvyko prie sienos su Baltarusija. Kartą karo laikų sprogmenų apsauga teko rūpintis pakrančių apsaugos pasieniečiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (VPK) antradienio rytą gavus pranešimą, kad miesto apylinkės teisme padėtas sprogmuo, įvestas planas „Skydas“.
 
Pagal pranešimą, 8 val. 21 min. paskambinęs vyras pasakė, kad Vilniaus m. apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A) padėtas sprogmuo, kuris sprogs 9.00 val.
 
Aplinkybės neaiškios. Skambinusysis daugiau informacijos nepateikė, padėjo ragelį. 8 val. 26 min. buvo įvestas planas „Skydas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.12; 10:06

Policija gavo 46 pranešimus (18 iš jų – išankstinio balsavimo metu), ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti du Administracinio nusižengimo kodekso (ANK) protokolai pagal 484 str. – dėl alkoholių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymo viešose vietose.

Vienas protokolas surašytas dėl įvykio Pakruojo rajone, Sosdvario kaimo rinkimų apylinkėje, kur neblaivus vyras pranešė apie sprogmenį, kuris po valandos esą turi sprogti. Buvo apžiūrėta rinkimų apylinkė, planas „Skydas“ nebuvo įvestas, nes asmuo policijai žinomas. Tai jau septintas šio asmens melagingas pranešimas šiemet apie galimą sprogmenį. Asmuo (gimęs 1972 m.) sulaikytas, pristatytas į policijos komisariatą.

14.54 val. gautas pranešimas, kad Švenčionių rajono Naujo Strūnaičio kaime neblaivus vyras (gimęs 1956 m.), kuriam nustatytas 2,89 prom. girtumas, atvykęs į apylinkės komisiją elgėsi neadekvačiai, reiškė pretenzijas, sugadino jam išduotus biuletenius. 

Dar vienas įvykis registruotas sostinės 1 policijos komisariate dėl to, kad vyras, atėjęs balsuoti, sužinojo, kad jo vardu jau buvo balsuota ir pasirašyta dalyvio sąraše. Aplinkybės tiriamos. 

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.05.13; 05:00

Šeštadienio vakarą Lietuva iš Rusijos pareigūnų sulaukė prašymo sustabdyti bet kokį eismą tiltu į Kaliningradą. 

Kaip lrytas.lt portalui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas, Rusijoje buvo gautas pranešimas, kad Karalienės Luizos tiltas užminuotas. Rusija paprašė Lietuvos sustabdyti eismą Lietuvą su Kaliningradu jungiančiu tiltu. 

Lietuvos pusėje buvo įvestas planas „Skydas“. Prie Karalienės Luizos tilto atvyko ugniagesiai, policija ir išminuotojai. Prieš vidurnaktį pasieniečiai pranešė, kad eismas vėl atnaujintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 05:00

Žemėje aptiktų sprogmenų neutralizavimo specialistams spėlionės nepatinka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Retą savaitę viešojoje erdvėje nepasirodo pranešimų apie netikėtai aptiktą po žeme slypintį karo palikimą. Visuomenė apie tai sužino tuomet, kai tą radinį neutralizuoja specialistai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, kad jis nekeltų didelio pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai.

„Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.

– Pastaraisiais metais suintensyvėjus statyboms, jūsų vadovaujami išminavimo specialistai bene dažniausiai kviečiami atsakingai padirbėti į įvairius sostinės rajonus. Gal reikėtų, atsižvelgus į tokią situaciją, jau tvirtinant statybų detaliuosius planus juos suderinti ir su Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu? O gal paprasčiausiai tai nebūtų veiksminga, nes neįmanoma atspėti, kur ką gali aptikti, kol ekskavatorius netikėtai neatkasa tiksinčios bombos?

– Kalbant apie spėliones… Sprogmenų neutralizavimo specialistams nepatinka spėlionės, mūsų darbe viskas turi būti pasverta ir pamatuota šaltu protu bei statistika, paremta aiškiais duomenimis iš kelių šaltinių. Identifikuoti tikslią sprogmens vietą nenuvykus į vietovę ir jo nematant vizualiai arba su paieškos įranga yra praktiškai neįmanoma.

Taip, yra šalių, kuriose prieš pradedant statybos darbus, būtina gauti pažymą iš atitinkamų tarnybų, kad numatytoje teritorijoje atlikti sprogmenų paieškos ir neutralizavimo darbai, bet tai gali sau leisti tik labai turtingos šalys. Tam būtina turėti tiek sustyguotus įstatymus, tiek išteklių, kurių šiuo metu Lietuvos valstybėje tikrai nėra per daug. Galiu tik pasakyti, kad visa informacija apie užterštas teritorijas anksčiau buvo perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Todėl prieš ką nors pradedant statyti ar vykdyti infrastruktūros darbus, departamente galima sužinoti apie tam tikros vietovės užterštumą standartiniais sprogmenimis.

– Tiek daug metų prabėgo po karo, o žemėje vis dar slypi nemažai jo palikimo – bombų, nesprogusių aviacijos sviedinių ir kitokių mirtiną pavojų keliančių dalykų. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos padaliniai dislokuoti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje bei Tauragėje. Ar tai reiškia, kad tose vietovėse kaip tik daugiausiai ir tiksi po žeme karo laikų „dovanų“?

– Negalima teigti, kad ten, kur dislokuoti mūsų kuopos skyriai, yra daugiau sprogmenų nei kitose šalies vietose. Tiesiog iki 2003 metų išminuotojų grupės buvo priskirtos įvairiems Lietuvos kariuomenės padaliniams, o nutarus visus išminuotojus priskirti Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui, jų grupės įkurdintos ten, kur jau buvo kariuomenės infrastruktūra. Vadinasi, grupių išdėstymą lėmė ir Lietuvos kariuomenės vienetų išdėstymas, – taip patogiau organizuoti tarnybą. Bet ir dėl tokio skyrių išdėstymo galime maksimaliai operatyviai reaguoti į pranešimus apie rastus sprogmenis visoje šalies teritorijoje. Kiekvienas skyrius turi jam priskirtą atsakomybės rajoną (Lietuvos Respublikos teritorijos dalį). Gavus pranešimą, į įvykio vietą vyksta arčiausiai esantis sprogmenų neutralizavimo skyrius.

– Kai prieš keliolika metų inžinerijos batalione Kauno Panemunėje teko domėtis šia tema, buvo užsiminta apie sudarinėjamą drauge su istorikais, karo įvykių liudytojais tam tikrą žemėlapį, kuris parodytų konkrečias, galimai „prisotintas“ nesprogusiais sprogmenimis vietas. Tikriausiai šis darbas jau baigtas ir toks žemėlapis egzistuoja? Tik ar jis yra prieinamas, tarkim, miestų, gyvenviečių planuotojams? O gal nesinori gąsdinti žmonių, kurie, besidžiaugdami įsigytu sklypu ir planuodami savąsias statybas, nemato reikalo pasidomėti, kas ten slypi po žeme?

– Metai bėga, tam tikrų dalykų ir idėjų aktualumas keičiasi, kartais idėja sunyksta, o kartais transformuojasi į tobulesnį variantą. Žemėlapis, apie kurį kalbate, buvo perduotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kartu su visa kita informacija. Būtina pažymėti, kad pagrindinis informacijos šaltinis buvo sukaupta statistinė informacija iš gautų pranešimų apie rastus sprogmenis. Kad ir kaip būtų gaila, tuo metu neatsirado suinteresuotos istorikų grupės, kuri būtų galėjusi papildyti statistinius duomenis savo žiniomis ir įžvalgomis apie praėjusius karus.

Aišku, mums gavus užduotį atlikti žvalgybą konkrečioje teritorijoje, yra naudojama statistika, kalbinami tų laikų liudytojai bei peržvelgiami istoriniai šaltiniai. Bet tai daroma tik dirbant konkrečiose teritorijose. Tikrinti privačius sklypus dėl juose galimai esančių standartinių sprogstamųjų užtaisų nėra „madinga“. Greičiausiai dėl to, kad nėra privalomą patikrinimą reglamentuojančio dokumento, o šiam tikslui galima skirti tik ribotus Lietuvos kariuomenės išteklius. Žinoma, yra galimybė ieškoti privačių, tokia veikla užsiimančių kompanijų, bet tai kainuoja papildomai. Iš tikrųjų, manytume, nereikia gąsdinti žmonių, bet verčiau kryptingai juos šviesti apie standartinių sprogmenų keliamas grėsmes ir aiškinti, kaip reaguoti aptikus daiktą, panašų į sprogmenį.

– Daugiau nei prieš trylika metų Kauno Aleksote, aplipusiame vienas prie kito senais bei šiais laikais pastatytais individualiais namais, buvo atrasta 500 kg sverianti aviacijos bomba. Pamatus namui kasęs sklypo savininkas tik vėliau prasitarė turįs pašonėje talpyklų su keliomis tonomis kuro atsargų. O prieš tai jis pasišaukė kaimyną ir užsilipęs ant kraupaus radinio netgi pozavo „sensacingai“ nuotraukai.

Žinau, kad bomba buvo neutralizuojama vietoje, evakavus šimtus žmonių, užtikrinus visas priemones, kad ji nesprogtų ir nepridarytų milžiniškos žalos. Mano brolis, tuo metu buvęs policijos komisaru, atsakingu už kauniečių saugumą toje vietoje, jau po visko pasakojo, kad pareigūnai vargo bevaikydami smalsuolius kuo toliau nuo tos bombos. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų aiškinti visuomenei, kuri apie bombas gal tik iš filmų kažką žino, kokį pavojų jos realiai kelia, ir kas turėtų tai daryti, kai civilinė gynyba (tegu nesupyksta jos atstovai) reiškiasi labiau epizodiškai?

– Sprogmenų neutralizavimo kuopa per metus atlieka nuo 800 iki 1500 sprogmenų neutralizavimo operacijų. Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių. Todėl norėčiau dar kartą pasikartoti ir pabrėžti, kad nereikia vaidinti „didvyrių“ ir bandyti išgelbėti pasaulį patiems. Palikite tai specialiosioms tarnyboms, – jos žino, kaip tai padaryti saugiausiai ir greičiausiai.

Radus daiktą, panašų į sprogmenį, skelbiamas planas „Skydas“, kuriam vadovauja policijos pajėgos. Dalyvauja policija, medikai, ugniagesiai ir kiti specialistai, tarp jų, kaip savo srities specialistai, – ir išminuotojai. Plano „Skydas“ metu kiekviena tarnyba dirbame savo darbą. Kaip pavyzdį galime pasakyti, kad policijos pareigūnai užtikrina specialistų nustatytos teritorijos kordoną, o sprogmenų neutralizavimo specialistai – saugų sprogmens neutralizavimą.

Bomba, minosvaidžio mina, artilerijos sviedinys, granata. Tai žodžiai, kurių skirtumai neturėtų jaudinti paprastų gyventojų, nes visa tai yra vienodai pavojinga jų gyvybei. Civiliams gyventojams nebūtina gilintis apie standartinių sprogmenų klasifikaciją ar sprogdiklių veikimo principus. Kertinė informacija yra, kaip elgtis aptikus daiktą, panašų į sprogmenį. O veiksmai labai paprasti. Radus daiktą, panašų į sprogmenį, jokiu būdu negalima jo liesti, kelti, nešti, judinti ar kitaip keisti jo padėtį. Būtina įspėti aplinkinius apie radinį, pažymėti vietą, kur yra rastas daiktas, ir atsitraukti. Jei po ranka nėra ženklinimo priemonių, tokių kaip „STOP“ juosta ar ryškiaspalviai dažai, tam tiks šaka su ryškia audinio skiaute, akmenų krūvelė ar kitas iš vietovės išsiskiriantis žymeklis. Būtina paskambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pateikti visą informaciją.

– Padidinus kitąmet finansavimą krašto apsaugai, gal daugiau lėšų bus skirta ir išminavimo darbams? O tuomet ko trūktų, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo, ir kada tai galėtų įvykti?

– Ar bus skirta daugiau lėšų? Atsakyti negaliu. Ar tikimės gauti papildomų lėšų kuopai? Žinoma. Kiekvienas vadas nori, kad jo padalinys būtų stiprus, gyvybingas, kaip reikiant aprūpintas naujausia technika bei įranga. Bet taip pat suprantame: lėšos yra ribotos ir skiriamos pagal prioritetus. Mūsų aukščiausias prioritetas – pasiruošimas Tėvynės gynybai. Turime šaunų, labai profesionalų kolektyvą, kuris ir atlieka milžiniškus, nepaprastai reikalingus darbus, – valo iš šalies teritorijos sprogmenis, reaguoja į tokius radinius, remia kariuomenės padalinius, atlieka kitas svarbias funkcijas.

Ką reikėtų padaryti, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo? Nuosekliai dirbti, nenutraukti darbo, kurį vykdome dabar, o jo, galim pasakyti, yra iki soties. Apie terminus kalbėti be galo sunku, nes šio „gėrio“ žemėje dar likę nemažai. Kiekvieną pavasarį besitraukiantis įšalas į žemės paviršių išstumia vis naujus sprogmenis, surandamos naujos užterštos teritorijos. Kaip kuopoje juokaujame, mums to darbo užteks. Užteks jo greičiausiai ir mūsų vaikams.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Mačienė

2017.11.08; 05:00

Pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste rengiamos aviacijos saugumo ir specialiųjų tarnybų pratybos, kurių metu imituojamas sprogstamojo įtaiso aptikimas keleivių terminalo viešojoje vietoje bei tikrinami tarnybų veiksmai siekiant likviduoti žmonėms kilusią grėsmę.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė, tokių sprogmens neutralizavimo pratybų tikslas – pasiruošti pačioms netikėčiausioms ir ekstremaliausioms situacijoms oro uoste.

„Turime būti visada pasiruošę užtikrinti žmonių saugumą ir neeilinių situacijų metu viską atlikti tinkamai. Tokios pratybos suteikia vertingą patirtį ir leidžia ne tik pasiruošti galimai nepaprastajai situacijai, bet ir parodo, ar sklandžiai veikia turimi nepaprastųjų situacijų valdymo planai, ar yra poreikis juos atnaujinti“, – sakė A. Mažeikytė.

Pratybų metu sostinės oro uosto aviacijos saugumo darbuotojas oro uosto viešojoje vietoje randa be priežiūros paliktą įtartiną lagaminą, kurį identifikuoja kaip galimai sprogstamąjį įtaisą. Apie tai Vilniaus oro uostas informuoja specialiąsias tarnybas, kurios įveda planą „Skydas“, t. y. atvyksta Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, kitų institucijų pareigūnai, gelbėjimo tarnybų atstovai.

Sprogmens neutralizavimo pratybos įprastinės Vilniaus oro uosto veiklos nesutrikdys.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.16; 05:30