Žemėje aptiktų sprogmenų neutralizavimo specialistams spėlionės nepatinka


Print
Žemėje aptiktų sprogmenų neutralizavimo specialistams spėlionės nepatinka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Retą savaitę viešojoje erdvėje nepasirodo pranešimų apie netikėtai aptiktą po žeme slypintį karo palikimą. Visuomenė apie tai sužino tuomet, kai tą radinį neutralizuoja specialistai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, kad jis nekeltų didelio pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai.

„Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.

– Pastaraisiais metais suintensyvėjus statyboms, jūsų vadovaujami išminavimo specialistai bene dažniausiai kviečiami atsakingai padirbėti į įvairius sostinės rajonus. Gal reikėtų, atsižvelgus į tokią situaciją, jau tvirtinant statybų detaliuosius planus juos suderinti ir su Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu? O gal paprasčiausiai tai nebūtų veiksminga, nes neįmanoma atspėti, kur ką gali aptikti, kol ekskavatorius netikėtai neatkasa tiksinčios bombos?

– Kalbant apie spėliones… Sprogmenų neutralizavimo specialistams nepatinka spėlionės, mūsų darbe viskas turi būti pasverta ir pamatuota šaltu protu bei statistika, paremta aiškiais duomenimis iš kelių šaltinių. Identifikuoti tikslią sprogmens vietą nenuvykus į vietovę ir jo nematant vizualiai arba su paieškos įranga yra praktiškai neįmanoma.

Taip, yra šalių, kuriose prieš pradedant statybos darbus, būtina gauti pažymą iš atitinkamų tarnybų, kad numatytoje teritorijoje atlikti sprogmenų paieškos ir neutralizavimo darbai, bet tai gali sau leisti tik labai turtingos šalys. Tam būtina turėti tiek sustyguotus įstatymus, tiek išteklių, kurių šiuo metu Lietuvos valstybėje tikrai nėra per daug. Galiu tik pasakyti, kad visa informacija apie užterštas teritorijas anksčiau buvo perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Todėl prieš ką nors pradedant statyti ar vykdyti infrastruktūros darbus, departamente galima sužinoti apie tam tikros vietovės užterštumą standartiniais sprogmenimis.

– Tiek daug metų prabėgo po karo, o žemėje vis dar slypi nemažai jo palikimo – bombų, nesprogusių aviacijos sviedinių ir kitokių mirtiną pavojų keliančių dalykų. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos padaliniai dislokuoti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje bei Tauragėje. Ar tai reiškia, kad tose vietovėse kaip tik daugiausiai ir tiksi po žeme karo laikų „dovanų“?

– Negalima teigti, kad ten, kur dislokuoti mūsų kuopos skyriai, yra daugiau sprogmenų nei kitose šalies vietose. Tiesiog iki 2003 metų išminuotojų grupės buvo priskirtos įvairiems Lietuvos kariuomenės padaliniams, o nutarus visus išminuotojus priskirti Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui, jų grupės įkurdintos ten, kur jau buvo kariuomenės infrastruktūra. Vadinasi, grupių išdėstymą lėmė ir Lietuvos kariuomenės vienetų išdėstymas, – taip patogiau organizuoti tarnybą. Bet ir dėl tokio skyrių išdėstymo galime maksimaliai operatyviai reaguoti į pranešimus apie rastus sprogmenis visoje šalies teritorijoje. Kiekvienas skyrius turi jam priskirtą atsakomybės rajoną (Lietuvos Respublikos teritorijos dalį). Gavus pranešimą, į įvykio vietą vyksta arčiausiai esantis sprogmenų neutralizavimo skyrius.

– Kai prieš keliolika metų inžinerijos batalione Kauno Panemunėje teko domėtis šia tema, buvo užsiminta apie sudarinėjamą drauge su istorikais, karo įvykių liudytojais tam tikrą žemėlapį, kuris parodytų konkrečias, galimai „prisotintas“ nesprogusiais sprogmenimis vietas. Tikriausiai šis darbas jau baigtas ir toks žemėlapis egzistuoja? Tik ar jis yra prieinamas, tarkim, miestų, gyvenviečių planuotojams? O gal nesinori gąsdinti žmonių, kurie, besidžiaugdami įsigytu sklypu ir planuodami savąsias statybas, nemato reikalo pasidomėti, kas ten slypi po žeme?

– Metai bėga, tam tikrų dalykų ir idėjų aktualumas keičiasi, kartais idėja sunyksta, o kartais transformuojasi į tobulesnį variantą. Žemėlapis, apie kurį kalbate, buvo perduotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kartu su visa kita informacija. Būtina pažymėti, kad pagrindinis informacijos šaltinis buvo sukaupta statistinė informacija iš gautų pranešimų apie rastus sprogmenis. Kad ir kaip būtų gaila, tuo metu neatsirado suinteresuotos istorikų grupės, kuri būtų galėjusi papildyti statistinius duomenis savo žiniomis ir įžvalgomis apie praėjusius karus.

Aišku, mums gavus užduotį atlikti žvalgybą konkrečioje teritorijoje, yra naudojama statistika, kalbinami tų laikų liudytojai bei peržvelgiami istoriniai šaltiniai. Bet tai daroma tik dirbant konkrečiose teritorijose. Tikrinti privačius sklypus dėl juose galimai esančių standartinių sprogstamųjų užtaisų nėra „madinga“. Greičiausiai dėl to, kad nėra privalomą patikrinimą reglamentuojančio dokumento, o šiam tikslui galima skirti tik ribotus Lietuvos kariuomenės išteklius. Žinoma, yra galimybė ieškoti privačių, tokia veikla užsiimančių kompanijų, bet tai kainuoja papildomai. Iš tikrųjų, manytume, nereikia gąsdinti žmonių, bet verčiau kryptingai juos šviesti apie standartinių sprogmenų keliamas grėsmes ir aiškinti, kaip reaguoti aptikus daiktą, panašų į sprogmenį.

– Daugiau nei prieš trylika metų Kauno Aleksote, aplipusiame vienas prie kito senais bei šiais laikais pastatytais individualiais namais, buvo atrasta 500 kg sverianti aviacijos bomba. Pamatus namui kasęs sklypo savininkas tik vėliau prasitarė turįs pašonėje talpyklų su keliomis tonomis kuro atsargų. O prieš tai jis pasišaukė kaimyną ir užsilipęs ant kraupaus radinio netgi pozavo „sensacingai“ nuotraukai.

Žinau, kad bomba buvo neutralizuojama vietoje, evakavus šimtus žmonių, užtikrinus visas priemones, kad ji nesprogtų ir nepridarytų milžiniškos žalos. Mano brolis, tuo metu buvęs policijos komisaru, atsakingu už kauniečių saugumą toje vietoje, jau po visko pasakojo, kad pareigūnai vargo bevaikydami smalsuolius kuo toliau nuo tos bombos. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų aiškinti visuomenei, kuri apie bombas gal tik iš filmų kažką žino, kokį pavojų jos realiai kelia, ir kas turėtų tai daryti, kai civilinė gynyba (tegu nesupyksta jos atstovai) reiškiasi labiau epizodiškai?

– Sprogmenų neutralizavimo kuopa per metus atlieka nuo 800 iki 1500 sprogmenų neutralizavimo operacijų. Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių. Todėl norėčiau dar kartą pasikartoti ir pabrėžti, kad nereikia vaidinti „didvyrių“ ir bandyti išgelbėti pasaulį patiems. Palikite tai specialiosioms tarnyboms, – jos žino, kaip tai padaryti saugiausiai ir greičiausiai.

Radus daiktą, panašų į sprogmenį, skelbiamas planas „Skydas“, kuriam vadovauja policijos pajėgos. Dalyvauja policija, medikai, ugniagesiai ir kiti specialistai, tarp jų, kaip savo srities specialistai, – ir išminuotojai. Plano „Skydas“ metu kiekviena tarnyba dirbame savo darbą. Kaip pavyzdį galime pasakyti, kad policijos pareigūnai užtikrina specialistų nustatytos teritorijos kordoną, o sprogmenų neutralizavimo specialistai – saugų sprogmens neutralizavimą.

Bomba, minosvaidžio mina, artilerijos sviedinys, granata. Tai žodžiai, kurių skirtumai neturėtų jaudinti paprastų gyventojų, nes visa tai yra vienodai pavojinga jų gyvybei. Civiliams gyventojams nebūtina gilintis apie standartinių sprogmenų klasifikaciją ar sprogdiklių veikimo principus. Kertinė informacija yra, kaip elgtis aptikus daiktą, panašų į sprogmenį. O veiksmai labai paprasti. Radus daiktą, panašų į sprogmenį, jokiu būdu negalima jo liesti, kelti, nešti, judinti ar kitaip keisti jo padėtį. Būtina įspėti aplinkinius apie radinį, pažymėti vietą, kur yra rastas daiktas, ir atsitraukti. Jei po ranka nėra ženklinimo priemonių, tokių kaip „STOP“ juosta ar ryškiaspalviai dažai, tam tiks šaka su ryškia audinio skiaute, akmenų krūvelė ar kitas iš vietovės išsiskiriantis žymeklis. Būtina paskambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pateikti visą informaciją.

– Padidinus kitąmet finansavimą krašto apsaugai, gal daugiau lėšų bus skirta ir išminavimo darbams? O tuomet ko trūktų, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo, ir kada tai galėtų įvykti?

– Ar bus skirta daugiau lėšų? Atsakyti negaliu. Ar tikimės gauti papildomų lėšų kuopai? Žinoma. Kiekvienas vadas nori, kad jo padalinys būtų stiprus, gyvybingas, kaip reikiant aprūpintas naujausia technika bei įranga. Bet taip pat suprantame: lėšos yra ribotos ir skiriamos pagal prioritetus. Mūsų aukščiausias prioritetas – pasiruošimas Tėvynės gynybai. Turime šaunų, labai profesionalų kolektyvą, kuris ir atlieka milžiniškus, nepaprastai reikalingus darbus, – valo iš šalies teritorijos sprogmenis, reaguoja į tokius radinius, remia kariuomenės padalinius, atlieka kitas svarbias funkcijas.

Ką reikėtų padaryti, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo? Nuosekliai dirbti, nenutraukti darbo, kurį vykdome dabar, o jo, galim pasakyti, yra iki soties. Apie terminus kalbėti be galo sunku, nes šio „gėrio“ žemėje dar likę nemažai. Kiekvieną pavasarį besitraukiantis įšalas į žemės paviršių išstumia vis naujus sprogmenis, surandamos naujos užterštos teritorijos. Kaip kuopoje juokaujame, mums to darbo užteks. Užteks jo greičiausiai ir mūsų vaikams.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Mačienė

2017.11.08; 05:00