danske_bankas

Internetinėje erdvėje radau nedidelį, tačiau iškalbingą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus tekstą, analizuojantį, ar kai kurie Lietuvos teritorijoje veikiantys bankai mūsų neapgaudinėja, siūlydami neva milžiniškas palūkanas už į jų saugyklas padėtus gyventojų indėlius. Kolegai žurnalistui D.Radzevičiui įtarimų sukėlė kai kurie konkretūs Danske banko pasiūlymai.

Jis rašė facebook’e radęs tokį skelbimą ir raginimą žaisti: “Iki 2009 m. spalio 12 d. bet kuriame Danske banko padalinyje galite išbandyti savo sėkmę ir laimėti net iki 10 % papildomų terminuotojo indėlio palūkanų. Šiuo metu kartu su žaidimo laimėjimu už indėlį galite gauti net 17.8 % metinių palūkanų”. Štai koks buvo D.Radzevičiaus nusistebėjimas.

“Pradžioje nusišypsojau, o tada pamaniau pasidomėti, koks čia žaidimas. Ir mano įspūdis toks, kad ekonominio sunkmečio metu bankas organizuoja tokį žaidimą, kuris primena žaidimą antpirščiais turgaus tarpuvartėje. Arba miesto mugėse prekeivių siūlomas loterijas, kuomet už 2 litus gali pirkti bilietą, ir visi bilietai laimingi. Tik prizų vertė dažnai būna mažesnė nei 1 litas. Todėl tavo laimė tokia – perki pigų daiktą brangiai. Linksma ar ne? Man tai kvaila. Bet kai kam gal ir linksma.

Continue reading „Danske bankas atsisakė teikti komentarą”

video_cip

Edvino Šnorės pavardė šiandien žinoma visame pasaulyje. Šis politinius mokslus Rygos Tarptautinių santykių universitete studijavęs latvis išgarsėjo sukūręs maždaug pusantros valandos trukmės dokumentinį filmą „The Soviet story”. Dokumentinis filmas pasakoja tiek apie Sovietų Sąjungos laikų nusikaltimus žmoniškumui, tiek apie dabartinės Rusijos imperialistinę, agresyvią, grobuonišką politiką. E.Šnorės filmas pirmą kartą parodytas 2008 metų balandžio 9 dieną Europos Parlamente, čia jis sukėlė tikrą ažiotažą. Daugelis Prancūzijos, Vokietijos, Italijos parlamentarų prisipažino nieko nežinoję apie tikrąją šiandieninės Rusijos politikos esmę.

Continue reading „Ištrauka iš pasaulį sukrėtusio Edvino Šnorės dokumentinio filmo “The soviet story””

demokratija_1

TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ daug dėmesio sulaukė spalio 1 dieną Vilniuje praūžusios protesto akcijos.

Žurnalistė Indrė Makaraitytė į žiūrovus kreipėsi klausimais: ar pasitikėtumėte tuo gynėju, kurį dosniai remia pats priešininkas? Ar pasitikėtumėte tokiu advokatu, kurį dosniai remia pats prokuroras?

Anot žurnalistės, jau bene trejetą mėnesių premjeras Andrius Kubilius dėl algų, pensijų, motinystės pašalpų mažinimo bei kitų išmokų mažinimo derasi su tomis profsąjungomis, kurias Vyriausybė šimtais tūkstančių finansuoja iš Valstybės biudžeto. Dėl mūsų lito kovojančios profsąjungos tikina, kad joms Vyriausybės skiriama parama ryžto priešintis premjero siekiams nesumenkina.

Continue reading „Nacionalinis susitarimas – tik su kišeninėmis profsąjungomis?”

stankeras_foto

Petro Stankero knygoje “Lietuvių policijos batalionai. 1941-1945 metai” (Литовские полицейские батальоны 1941-1945 гг”, “Издательский дом “Вече”, 2009), neskaitant žydų temos (“Žydų policija Lietuvos teritorijoje”), apie kurią mūsų tinklapyje rašyta (“Ir žydai šaudė žydus”), trumpai paliečiama ir kita Lietuvoje labai nepageidaujama tema – “Lenkų problemos Lietuvos žemėje”. Atrodo, netrukus bus neviešai draudžiama rašyti ir rusiškomis temomis, tokiomis, kaip Hitlerio ir Stalino suokalbis 1939-aisiais, 1940-ųjų Lietuvos okupacija, prieškario ir pokario trėmimai ir pan. Kad neerzintumėm Medvedevo ir Putino, kad rusai pirktų mūsų pieną, kad įsileistų vežėjus, kad, pagaliau, neįsiveržtų į Lietuvos teritoriją, kaip tai padarė Gruzijoje. Juk jeigu taip atsitiktų, Europos Sąjungos ekspertai apkaltintų Lietuvą, ne Rusiją, kaip apkaltino Gruziją: abi pusės, matote, kaltos. Ir Kęstutis Girnius tokiai išvadai pritartų, nes Gruzijos atžvilgiu jis neabejoja: ES ataskaita – smūgis Gruzijai. Ne ES jis kaltina, o Gruziją. Man atrodo, geriau būtų sakyti: ES ataskaita – pataikavimas Rusijai. Bet K. Girnius – stipresniųjų pusėje. Gal ne be reikalo pas jį buvo užėję P.Malakausko berniukai?

Continue reading „“Šalin chamus litvinus””

landsbergis 3

Lietuviškų televizijos laidų, kurias mielai žiūriu, kurių iš anksto laukiu, – nėra gausu. Praėjusią savaitę vis tik viena tema įsiminė. Omenyje turiu per LRT parodytą istoriko Alfredo Bumblausko ir prof. Vytauto Landsbergio diskusiją, kurios metu ginčytasi dėl politikų ir istorikų tarpusavio nesutarimų, skirtingų praeities interpretacijų, dažnų istorijos falsifikatų.

2009–ųjų rugsėjo 27-osios “Tūkstantmečio pokalbiai” laidą tikriausiai būtų galima vadinti istorine. Juk per pastaruosius keletą metų istorikas A.Bumblauskas, berods, pirmą kartą suteikė tribūną oponentui, kuris laikosi kitokio, nei jis, požiūrio į Lietuvos praeitį. Bandydamas prisiminti bent jau paskutiniuosius šio istoriko disputus televizijoje, laidų, kuriose dalyvautų ryškesni bumblauskiškosios istorijos traktavimo oponentai, neprisimenu. Jei A.Bumblauskas kartais ir pasikviečia kosmopolitiniam, nihilistiniam Lietuvos istorijos traktavimui prieštarauti drįstančių pašnekovų, tai toks kvietimas vis dėlto suteikiamas išimtinai tiems, kurie ginčijasi tik dėl detalių, smulkmenų, bet, gink Dieve, ne dėl esminių dalykų. Taigi visuomet sukuriama tik regimybė, jog A.Bumblauskas net sušilęs ginčijasi su kitaip manančiais.

Continue reading „Solidus prof. Vytauto Landsbergio antausis istorikui Alfredui Bumblauskui”

pinigeliai_2

Seimo pirmininkė Irena Degutienė imasi kai kurių dalinių priemonių pažaboti seimūnų apetitus. Jos nuomone, reikėtų mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas (tokias lėšas gauna kiekvienas Seimo narys, ir dabar jos siekia 3,5 tūkstančio litų). Seimo pirmininkė mano, kad šią sumą reikia sumažinti iki 2 tūkstančių litų. Be to, ketina apriboti ir įvairias reprezentacijai skirtas lėšas. Gal tai nors kiek prisidės prie valdžios deklaruojamo solidarumo tautai liepiant “susiveržti diržus”.

Tuo metu, kai Seime nesutariama, kaip patiems veržtis diržus, kainos Lietuvoje kyla – tai susiję tiek su nuo rugsėjo mėnesio pakilusiu PVM tarifu, tiek su kai kurių verslo struktūrų bandymu pasipelnyti. Yra ir kitų kainų kilimo priežasčių – brangsta žaliavos.

Continue reading „“Jei Vilniuje vanduo brangsta, tai Taline – atvirkščiai…””

azeru_aukos 007

Vienas iš populiariausių, įtakingiausių Azerbaidžano internetinių portalų www.day.az  2009 metų rugsėjo 30 dieną paskelbė interviu su Slaptai.lt redaktoriumi Gintaru Visocku. Interviu pavadintas: «Мне понятна боль азербайджанцев из-за нагорно-карабахской трагедии». Day.az žurnalistas Rasulas Mechtijevas (Расул Мехтиев) klausia, kodėl Slaptai.lt pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria musulmonų – krikščionių tarpusavio santykiams bei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemoms, teiraujasi, koks Slaptai.lt požiūris į Kalnų Karabacho tragediją, domisi, kaip Slaptai.lt sekasi bendradarbiauti su Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos lyderiu Mahiru Gamzajevu. Day.az žurnalistui R.Mechtijevui taip pat smalsu sužinoti, kodėl musulmoniškų temų šiandien nevengia ir krikščioniškosios pakraipos laikraštis “XXI amžius”, su kuriuo portalas Salptai.lt sėkmingai bendradarbiauja ne vienerius metus. Tikimės, jog šis interviu bus įdomus ir Lietuvos skaitytojams. Azerbaidžaniečio Rasulo Mechtijevo ir lietuvio žurnalisto Gintaro Visocko pokalbį pateikiame lietuvių kalba.

Continue reading „“Man suprantamas azerbaidžaniečių skausmas dėl Kalnų Karabacho tragedijos””