Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį pateikti nauji kaltinimai, kad jis bandė trukdyti tyrimui dėl netinkamo elgesio su ypač slaptais dokumentais, ketindamas ištrinti stebėjimo kamerų įrašus savo valdose Mar-a-Lage Floridoje.
Federaliniai prokurorai paskelbė naują kaltinamąjį aktą, nukreiptą prieš 2024 metų respublikonų prezidento pirminių rinkimų lyderį, kuris turėtų stoti prieš teismą rinkimams įsibėgėjus kitų metų gegužę.
Nauji kaltinimai buvo pateikti tą pačią dieną, kai D. Trumpas pranešė, kad jo advokatai susitiko su Teisingumo departamento pareigūnais prieš atskirą numatomą kaltinamąjį aktą dėl jo įtariamų pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.
Buvusiam prezidentui, kuriam du kartus buvo pradėtas apkaltos procesas, praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai įslaptintų dokumentų byloje, kurioje jis kaltinamas sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui, nes palikdamas Baltuosius rūmus su savimi pasiėmė itin slaptą branduolinę ir gynybos informaciją.
Pasak kaltinamojo akto, D. Trumpas savo namuose Mar-a-Lage, Floridoje, laikė bylas, tarp kurių buvo Pentagono, CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros dokumentų, nesaugomas ir trukdė pareigūnų pastangoms juos atgauti.
Ketvirtadienį paskelbtame papildomame kaltinamajame akte milijardierius kaltinamas veikęs kartu su kitu kaltinamuoju šioje byloje, asmeniniu padėjėju Waltinu „Waltu“ Nauta, ir nauju kaltinamuoju, nekilnojamojo turto valdytoju Carlosu de Oliveira, siekiant ištrinti Mar-a-Lago“ apsaugos kamerų įrašus.
Nauji kaltinimai pridedami prie jau pateiktų kaltinimų dėl „tyčinio nacionalinės gynybos informacijos slėpimo“ ir dėl ketinimų trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų teikimo ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių D. Trumpas praėjusį mėnesį nepripažino savo kaltės. Naujajame kaltinamajame akte pasakojama apie C. de Oliveiros ir ketvirto neįvardyto darbuotojo pokalbį, kuriame C. de Oliveira sako, kad „viršininkas“ nori, jog iš serverio viskas būtų ištrinta.
Jame taip pat pridedamas papildomas kaltinimas pagal Šnipinėjimo aktą, susijęs su tuo, kad D. Trumpas įtariamas laikęs įslaptintą dokumentą „apie karinę veiklą užsienio šalyje“.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, kuriame cituojamas pokalbio garso įrašas, D. Trumpas 2021 metais savo golfo klubo Naujajame Džersyje lankytojams apie gynybos dokumentą esą kalbėjo: „Būdamas prezidentas galėjau jį išslaptinti“ ir „Dabar negaliu, žinote, bet tai vis tiek yra paslaptis“.
Ketvirtadienio vakarą duodamas interviu „Fox News Digital“ D. Trumpas naujus kaltinimus atmetė pavadindamas juos „juokingais“. „Tai aukščiausio lygio kišimasis į rinkimus“, – sakė jis, kaltindamas savo galimą kampanijos oponentą prezidentą Joe Bideną ir Teisingumo departamentą „netinkamu prokurorų elgesiu“.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Federalinių kaltinimų susilaukusio buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatė sekmadienį prakalbo apie galimą savo kliento gynimo strategiją įslaptintų dokumentų byloje, pareikšdama, kad šie dokumentai buvo išslaptinti arba paimti atsiminimui, o eksprezidentui mesti įtarimai yra politiškai motyvuoti.
Viena iš D. Trumpo teisininkių Alina Habba tvirtino, kad jos klientas „nepadarė nieko blogo“ ir nepripažins savo kaltės, jog sušvelnintų bylos padarinius, D. Trumpui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Jis niekada nepripažins kaltės, nes nebuvo nieko blogo išslaptinti dokumentus, – laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė A. Habba. – Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai puikus kišimosi į rinkimus pavyzdys.“
A. Habba taip pat siekė vaizduoti D. Trumpo priešinimąsi federalinių agentų pastangoms peržvelgti dėžių, aptiktų per kratą jo rezidencijoje Mar-a-Lago, turinį kaip susierzinimą dėl pareigūnų naršymo po jo asmeninius daiktus. „Jis turi teisę turėti savo paties išslaptintus dokumentus… daiktus atsiminimui, daiktus, kuriuos jis turi teisę pasiimti, – kalbėjo advokatė. – Tad jei aš turiu dokumentų, kuriuos turiu teisę turėti kaip Baltuosius rūmus palikęs prezidentas, ar aš noriu, kad kažkas knaisiotųsi po mano asmeninius daiktus? Ne.“
Tačiau JAV generaliniu prokuroru paskutiniais D. Trumpo prezidentavimo metais dirbęs Billas Barras teigė, kad buvusiam jo bosui gresia „svarūs kaltinimai“. Jis pabrėžė, kad D. Trumpas nėra tapęs „raganų medžioklės“ taikiniu. „Tai, kad prezidentas turi visapusišką teisę pripažinti bet kurį dokumentą asmeniniu… yra absurdiška“, – B. Barras sakė „Fox“.
Pranešama, kad pagal kiekvieną iš kaltinimų, kuriuos pateikė JAV Teisingumo departamento specialusis advokatas Jackas Smithas, gresia iki 20 metų kalėjimo. Kaltinamajame akte departamentas kalbėjo apie įrodymus, tarp kurių – garso įrašas iš 2021 metų liepą vykusio D. Trumpo susitikimo su keliais žmonėmis, neturinčiais teisės susipažinti su įslaptintais dokumentais. Įrašas leidžia manyti, kad D. Trumpas parodė jiems dokumentą, kurį eksprezidentas pavadino „slaptu“ ir „konfidencialiu“.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad susilaukė kaltinimų dėl savo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais.
„Korumpuota Bideno administracija informavo mano advokatus, kad man buvo pareikšti kaltinimai, regis, dėl dėžių sąmokslo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Tai – istorinė akimirka Jungtinėms Valstijoms, nes tai yra pirmas kartas, kai buvusiam ar esamam prezidentui pareiškiami federaliniai kaltinimai. D. Trumpo teisininkas Jimas Trusty’is sakė CNN, kad jo klientui buvo pareikšti septyni kaltinimai, be kita ko, susiję su sąmoningu dokumentų laikymu pažeidžiant šnipinėjimo įstatymą, klaidingos informacijos teikimu, trukdymu vykdyti teisingumą ir sąmokslu. Daugiau detalių apie kaltinimus kol kas nėra.
Dar vienos kadencijos JAV prezidento poste šiuo metu siekiantis D. Trumpas paskelbtame įraše teigė, kad sulaukė nurodymų kitą antradienį atvykti į Majamio teismą. „Niekada nemaniau, kad kažkas panašaus gali atsitikti buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui“, – sakė jis.
D. Trumpas šia žinia pasidalino praėjus dienai po to, kai JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad federaliniai prokurorai informavo eksprezidento advokatus, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, kuriame domimasi D. Trumpo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. D. Trumpas prieš tai jau buvo tapęs pirmuoju buvusiu ar esamu JAV prezidentu, kuriam buvo pareikšti kaltinimai. D. Trumpas jų susilaukė byloje dėl pinigų, sumokėtų mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Pareiškus naujausius kaltinimus, buvęs prezidentas tvirtino esąs nekaltas ir aiškino, kad tokiu būdu Teisingumo departamentas neva kišasi į rinkimus, nes jis apklausose lenkia dabartinį JAV lyderį Joe Bideną. „Negalime leisti, kad tai tęstųsi,“ – pareiškė D. Trumpas.
Kaip trečiadienį skelbė JAV žiniasklaidos priemonės, specialusis advokatas Jackas Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų.
Nors eksprezidentas neigė įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką, jis yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.
Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.
Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.
Internetinė platforma
Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.
Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.
Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.
Slaptieji agentai
Vašingtonas, balandžio 12 d. (ELTA). Po dokumentų nutekinimo Pentagonas nusprendė gerokai sumažinti asmenų, turinčių prieigą prie slaptos informacijos, skaičių.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu „CBS News“.
„Nuo balandžio 7 d. gerokai sutrumpėjo darbuotojų, gaunančių reguliarius atnaujinimus su slapta informacija, sąrašai. Iki nutekinimo prieigą prie tokio pobūdžio informacijos turėjo apie 1000 žmonių“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad „CBS News“ žurnalistai peržiūrėjo kai kuriuos nutekintus dokumentus. Jie visi yra spalvoti spaudiniai su tekstu, grafika ar žemėlapiais. Dokumentai greičiausiai buvo išlankstyti, o tada nufotografuoti ir išplatinti socialiniuose tinkluose, įskaitant „4Chan“ ir „Discord“.
Kaip pranešė televizijos kanalas, remdamasis su situacija susipažinusiu pareigūnu, ne visi spausdintuvai JAV valdžios institucijų biuruose turi galimybę spausdinti slaptus dokumentus.
Pavyzdžiui, prietaisai, kuriais galima juos spausdinti, iš pradžių yra užregistruojami ir gauna unikalų ID. Turint šią informaciją bus lengviau identifikuoti nutekinimo šaltinį.
Portalas „rbc.ua“ primena, jog Amerikos gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad JAV labai rimtai žiūri į slaptų dokumentų nutekinimą. Jis žadėjo „apversti kiekvieną akmenį“, kad būtų rastas nutekinimo šaltinis.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai
Kyjivas, balandžio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Tariamų dokumentų apie Ukrainos kontrpuolimą paskelbimas yra rusų blefas, miglos pūtimas į akis. Tokia publikacija – priešo operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.
„Jei turite veikiantį kanalą žvalgybos duomenims iš Pentagono gauti – jūs jo nenaikinsite dėl vienos dienos informacinio triukšmo. Jei turite informacijos apie priešininko rėmimo lygį ir jo karinius planus – apsimesite, kad jūs to neturite. Jei mėginate sukurti vaizdą, kad žinote, vadinasi, jūs nieko nežinote. Tai blefas, miglos pūtimas į akis. Jūs neturite duomenų, o tik bandote destabilizuoti situaciją, informaciniu ir psichologiniu požiūriu paveikti sprendimus priimančius asmenis“, – parašė „Telegram“ kanale M. Podoliakas.
Anot jo, Rusija stengiasi trūks plyš perimti informacinę iniciatyvą, paveikti Ukrainos kontrpuolimo planų rengimą, sukelti abejonių, sukompromituoti ankstesnes idėjas, išgąsdinti savo „informuotumu“. „Bet tai tik įprastiniai Rusijos žvalgybos operatyvinio žaidimo elementai – ir nieko daugiau. Tai neturi nieko bendra su tikraisiais Ukrainos planais”, – patikino pareigūnas.
Stopfake.org – prieš rusišką melą
„Be abejo, bet koks karas yra susijęs su nuolatiniais priešo žvalgybos mėginimais gauti prieigą prie Generalinio štabo planų. Ir jei Rusija tikrai gautų realių dokumentų, vargu ar ji juos viešintų. Juk kur kas naudingiau parengti spąstus, dedantis, kad nieko nežinai apie priešo planus. Todėl šiandieninė publikacija – akivaizdus Rusijos operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos kareiviai pirmieji „susipažins“ su tikraisiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, gal net „labai greitai“.
Anksčiau leidinys „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO planais dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, nutekinimą.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Skandale dėl rastų slaptų vyriausybinių dokumentų JAV Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) atliko kratą Delavero universitete – ieškota konfidencialių prezidento Joe Bideno dokumentų. Apie tai trečiadienį pranešė stotis CNN, remdamasi su tyrimu susijusiais asmenimis.
Esą buvo atliktos dvi kratos, kurios vykdytos sutikus J. Bideno advokatams. Dviejose skirtingose vietose paimta dokumentų, tačiau tarp jų su žyma „slapti“ nebuvo. Dokumentus tiria FTB.
Praėjusiomis savaitėmis kelis kartus privačiose J. Bideno patalpose buvo rasta slaptų dokumentų iš to meto, kai J. Bidenas buvo viceprezidentas. Dokumentai aptikti biuro patalpose Vašingtone, jo namuose Vilmingtone bei ten esančiame garaže. Vasario pradžioje krata atlikta ir J. Bideno savaitgalio namuose Delavere, tačiau čia daugiau konfidencialių dokumentų nerasta. Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Demokratui prezidentui minėti radiniai politiniu požiūriu yra keblus dalykas: pasitraukus iš pareigų, nėra leidžiama slaptų vyriausybinių dokumentų laikyti privačiai. Jie turi būti saugomi JAV Nacionaliniame archyve. J. Bidenas 2009–2017 metais prezidentaujant Barackui Obamai buvo jo pavaduotojas.
Praeityje slaptų dokumentų rasta ir pas buvusį prezidentą Donaldą Trumpą bei jo viceprezidentą Mike‘ą Pence‘ą.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Prezidento Joe Bideno pajūrio name Delavere, kuriame JAV teisėsauga atliko kratą, slaptų dokumentų nerasta, trečiadienį pareiškė prezidento advokatas.
„Dokumentų su slaptumo žymomis nerasta“, – sakė advokatas Bobas Baueris pareiškime po paskutinės kratos, kurios metu prezidento valdoje buvo ieškoma netinkamai saugomų dokumentų.
Vis dėlto agentai paėmė „tolesnei peržiūrai tam tikrą medžiagą ir ranka rašytus užrašus, kurie, atrodo, yra susiję su jo, kaip viceprezidento, veiklos laikotarpiu“.
Ši krata, kuri, kaip anksčiau teigė B. Baueris, atlikta „prezidentui visapusiškai remiant ir bendradarbiaujant“, buvo atlikta po panašių kratų, kurių metu buvo rastas nedidelis kiekis dokumentų J. Bideno namuose Vilmingtone ir buvusioje biuro patalpose Vašingtone.
Atskleidimų gausa užgriuvo J. Bideną, kuris pasitinka pirmosios prezidento kadencijos vidurį ir, kaip pranešama, ruošiasi paskelbti, kad kandidatuos dar kartą.
Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.
Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.
Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.
Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.
O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.
Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.
A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.
Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.
A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…
Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.
Slaptieji sąrašai. Top secret
Varšuva, sausio 14 d. (ELTA). Internete atsidūrė daugiau kaip 1,7 mln. slaptų dokumentų, susijusių su visomis Lenkijos armijos veiklos sritimis. Tai penktadienį pranešė portalas „Onet.pl“.
Gautomis žiniomis, į internetą nutekėjo informacija apie Lenkijos sausumos kariuomenės, karinių oro pajėgų ir laivyno ginkluotę, šaudmenis, atsargines dalis, aprangą ir t. t. Dalis duomenų susiję su karine technika, kurią Lenkija įsigijo Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje ir Izraelyje.
„Šie dokumentai verti daugybės pinigų. Tai strateginiai duomenys, kurių stengiasi gauti Rusijos žvalgyba. Jie suteikia galimybę tiksliai įvertinti, kokia kariuomenės dalinių materialinė būklė, kiek turime atsargų, kuriems daliniams teikiamas prioritetas, o apskritai – koks mūsų šalies gynybinis pajėgumas. Tokie duomenys turi itin svarbią reikšmę planuojant puolamąsias operacijas“, – pareiškė žurnalistams generolas Piotras Pytelis, buvęs Lenkijos kariuomenės kontržvalgybos tarnybos vadovas.
Preliminariais duomenimis, dokumentai nutekėjo Bydgoščiuje, kur įsikūrusi Lenkijos ginkluotųjų pajėgų paramos inspekcijos logistikos planavimo vadovybė, dėl vieno iš darbuotojų klaidos.
Reaguodamas į šią informaciją, Nacionalinės gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Błaszczakas tviteryje parašė: „Nusiraminkite, nenutekėjo jokia slapta informacija, o Lenkija yra saugi“.
Džonas Kenedis su žmona Žaklina Dalase, iki nelaimės likus vos kelioms akimirkoms. EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, gruodžio 16 d. (tca/dpa-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija išslaptino beveik 1 500 dokumentų, susijusių su 1963 metais įvykdytu prezidento Johno F. Kennedy (JFK) nužudymu.
Bene didžiausias atradimas yra tas, kad, likus kelioms savaitėms iki 1963 metų lapkričio dienos, kai buvo nušautas JFK, būsimasis žudikas Lee Harvey Oswaldas buvo susitikęs su KGB pareigūnu SSRS ambasadoje Meksikoje.
Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ataskaitoje aiškėja, kad ji žinojo, jog L. H. Osvaldas lankėsi SSRS ambasadoje su prašymu išduoti pasą ar vizą, tačiau nelaikė jo didele grėsme.
Dokumentai paviešinami praėjus dviem mėnesiams po to, kai J. Bidenas atidėjo planuotą JFK medžiagos atskleidimą, siekdamas „apsisaugoti nuo galimos žalos karinei gynybai, žvalgybos operacijoms, teisėsaugai ar užsienio santykių palaikymui, nes ji yra tokia rimta, kad nusveria visuomenės interesą nedelsiant ją paskelbti“.
Trečiadienį paskelbus dokumentus bus atlikta išsami likusių įslaptintų dokumentų, kurių yra apie 10 tūkst., saugumo patikra, tačiau jos vykdymo terminas nenustatytas.
Dauguma trečiadienį paskelbtų dokumentų yra susiję su L. H. Oswaldu.
Tiek J. Bidenas, tiek buvęs prezidentas Donaldas Trumpas FTB, CŽA ir kitų nacionalinio saugumo agentūrų nurodymu atidėjo JFK dokumentų paskelbimą. 1992 metais Johno F. Kennedy nužudymo dokumentų rinkimo akte buvo nurodyta, kad visi su nužudymu susiję dokumentai turi būti paviešinti iki 2017 metų spalio, tačiau tai dar nebuvo padaryta.
Daugumoje dokumentų, kurie buvo paviešinti po to termino pabaigos, atliktas tam tikras redagavimas.
Prieš trečiadienio paviešinimą Nacionalinis archyvas apskaičiavo, kad jau išslaptinta daugiau kaip 90 proc. vyriausybinių bylų, susijusių su nužudymu.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as lieka Didžiosios Britanijos kalėjime. Londono teismo teisėja trečiadienį atmetė gynybos prašymą paleisti jį už užstatą.
Ta pati teisėja pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti 49 metų australą. Vanessa Baraitser šį savo sprendimą argumentavo psichine jo sveikatos būkle ir kalinimo sąlygomis, kurios jo laukia JAV. Esą gali būti, kad jis vienutėje mėgintų nusižudyti.
Dabar teisėja pareiškė, kad J. Assange‘as Balmaršo griežtojo režimo kalėjime gerai prižiūrimas. Be to, kyla pavojus, kad jis, kaip jau praeityje, mėgins pabėgti.
J. Assange‘as beveik septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, taip vengdamas baudžiamojo persekiojimo. Sprendimas neišduoti jo JAV gali būti skundžiamas, kaip ir sprendimas nepaleisti jo už užstatą.
JAV teisėsauga kaltina J. Assange‘ą savo portale paviešinus slaptus dokumentus apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane.
Pranešama, kad Šiaurės Korėjos programišiai iš Pietų Korėjos pavogė didelį kiekį karinių dokumentų. Tarp jų buvo ir planas, kaip nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), informuoja BBC.
Pietų Korėjos parlamentaras Ri Čeol Hi (Rhee Cheol-hee) pranešė, kad informacija pavogta iš šalies gynybos ministerijos serverių.
Tarp programišių pasisavintųjų dokumentų yra JAV ir Pietų Korėjos sudaryti planai, kuriuose aptariama strategija nenumatyto karo atveju. Be to, dokumentų rinkinyje yra ir sąjungininkių vyriausiesiems vadams skirtos ataskaitos.
Pietų Korėjos gynybos ministerija šių įtarimų iki šiol nesutiko komentuoti.
Skelbiama, kad programišiai taip pat gavo prieigą prie specialiosioms pajėgoms skirtų planų ir informacijos apie strategiškai svarbias Pietų Korėjos jėgaines bei karinius objektus.
Šis įsilaužimas į Pietų Korėjos serverius įvyko dar pernai rugsėjį. Šių metų gegužę Seulas informavo, kad iš šalies institucijų buvo pavogtas didelis kiekis duomenų ir kad kibernetinę ataką galėjo surengti Šiaurės Korėja. Tačiau tuomet detalesnės informacijos, kas konkrečiai buvo pavogta, ji neatskleidė.
Pati Šiaurės Korėja šiuos įtarimus neigė.
Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad pastaraisiais metais Seulas patyrė daugybę savo kaimynės kibernetinių atakų. Daugelis jų buvo nukreiptos į valdžios institucijų interneto svetaines ir infrastruktūrą.
Šį straipsnelį parašiau ir siunčiu specialiai dienraščiui slaptai.lt, tikėdamas jo misijos sėkme išslaptinti pasaulį, nuslėptą informaciją paverčiant viešomis žiniomis, užkulisius – apšviesta scena.
I dalis
Ne paslaptis, kardinalusis falšas kaip šūdmusių spiečius plūduriuoja tai šen, tai ten, tūpdamas ant visokiausių objektų, įgydamas įvairiausius pavidalus. Tačiau šiandien, kaip atrodo, tokio sutirštinto falšo fotografija išryškėja visu gražumu pirmiausiai bandant įpiršti tautai požiūrį, kad valdžios kritika gali pasitarnauti priešui, yra paranki nedraugiškai mūsų kaimynei Rusijai.
Iš tiesų, tokių teiginių apie valdžios kritikos žalą padažnėjęs tiražavimas nurodo į ypatingą falšo paūmėjimo atvejų mūsų padangėje ir galbūt žymi tai, kad Rusija priartėjo dar labiau nei Zapad pratybos arba morališkai jau įžengė į mūsų teritoriją.
Kaip reikia nemėgti savo tautos, daugumą žmonių laikyti visiškais kvailiais, jeigu ryžtamasi savo netinkamumą užimti valdžios postus maskuoti nuorodomis į neišgalvotą Rusijos grėsmę arba dangstytis valstybės paslapties skraite, a?
Informacinį karą su Rusija pralaimime ne tiek tuo atveju, kai jau pradedame nesuspėti atremti akivaizdžiai melagingų ir nesąmoningų pranešimų, platinamų kulkosvaidžio ritmu, o labiau tada, kai mūsų valdžia informacinių karų pretekstu pradeda brandinti kažką panašaus į kritikos suturėjimo planus, noromis ar nenoromis kopijuodama rusiškus pavyzdžius.
Didžiausio pralaimėjimo scenarijus ir yra tokio supanašėjimo linkmė.
Kad kalbu apie visai nejuokingus dalykus, rodo ir toks praeitos savaitės kurioziškas nutikimas, kai visuomenėje pasklidus žiniai apie KTU rektoriaus habilitacinio darbo kompiliacinius užmojus, KTU tarnybos paskelbė pranešimą spaudai, kuriame tvirtinimą, kad universiteto šmeižimą ir rektoriaus puolimą be pagrindo platinant melagingas žinias organizuoja Rusija ir silpni universitetai. Įdomūs sąjungininkai, ar ne, Rusija ir nusilpusio imuniteto universitetai, ar Rusija dabar jau kviečia vienytis visus pasaulio paliegėlius?
Slaptosios žinios
Daugelis išgirdę tai kvatojo pamesdami pilvus, o šių eilučių autorius liūdėjo: gaila buvo to žmogaus, kuris dabar tikriausiai išgyvena pragarus, galimai paslydęs dėl savo tuštybės, gaila kitų universiteto žmonių, talentingų mokslininkų, puikių darbuotojų, garbingų tautiečių ir bendrapiliečių, kurie dabar tampa vieno žmogaus tuščiagarbiškumo įkaitais.
Tačiau simptomiškas yra pats bandymas griebtis Rusijos grėsmės užkeikimų tarsi šiaudo skęstant, tokiu būdu dangstant savo nelabai garbingus kompleksus ir poelgius. Nejaugi kam nors atrodo, kad ištarus Rusijos vardą žmonės praranda sveiką nuovoką ir apduję pradeda klaidžioti nesiorientuodami aplinkoje? Kita vertus, neužmirškime, kad tokio triuko užtamsinti langus, apsidrausti nuo kritikos dangstantis šventu valstybės interesų gynimo reikalu skirtingo rango administratorius išmokė įtakingi politikai, sugebantys manipuliuoti žmonėmis.
Kyla toks įspūdis, kad pastaraisiais metais Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba vis geriau ir geriau, išradingiau, savo išaugusiu profesionalumu dėmesį jau atkreipė ir departamento viešųjų ryšių tarnyba. Garbė jiems!
Tačiau negaliu užmiršti ir to kartėlio, kuris apniko išgirdus, kai kartą atsinaujinusio departamento aukštas pareigūnas pareiškė, kad Lietuvos politinės vadovybės kritika tiesiogiai tarnauja Rusijos interesams. Tikrai nemanau, kad tokiu būdu žmogus, rūpindamasis savo karjeros tvarumu, pabandė įsiteikti politikams. Greičiau yra taip, kad ne visi aukšti pareigūnai kažką nutuokia apie skirtumą tarp valdžios ir valstybės, ne visada matomą plika akimi, bet akivaizdžiai išryškinamą filosofinės artikuliacijos būdu, kai siekiama esmės atodangos.
Todėl, galimas daiktas, nemenka dalimi teisus yra šiandien kalamas prie sienos TSPMI profesorius, kuris sako, kad atsainus požiūris į filosofijos dėstymą universitete užtraukia pavojų visai valstybei.
Žinia, į valdžią patenka ne tik turtingi idėjomis žmonės, taigi, būna ir taip, kad svarbiausiu resursu, siekiant įtakingų postų, tampa tiesiog piniginės tūris. Tada sakoma, kad žmogus nusipirko postą, investavo į savo politinę ateitį. Tačiau net ir tokiu atveju, kai valdžia tampa slogučiu, valstybė nežlunga, jeigu piliečiai neįpuola į rezignaciją, nepasiduoda nevilčiai. Tokiu atveju valstybė tęstinumą užtikrina mūsų kritinis patosas, nesitaikstymas su valdžios nuosmukiu.
II dalis
Kaip atrodo man, labiausiai supainiota, prasikišanti ypatingai nevykusiais sprendimais yra kaip tik ta naujosios Lietuvos valstybinių institucijų tvarkymo ir jų veiklos reglamentavimo sritis, kurią čia sąlyginai pavadinsiu slaptumo fenomenu.
Pažymėdamas, kad reikalo esmė taip atrodo man, kartu leidžiu suprasti, kad čia išsakysiu tik savo visiškai subjektyvius, atsitiktinius ir padrikus pastebėjimus, nepretenduodamas į fundamentalius apibendrinimus. Kita vertus, kažin ar gali būti toks dalykas kaip slaptumo vadyba iš principo, o jeigu vis tik kažkokiu būdu tokia disciplina yra, tai ji, žinoma, jau pagal apibrėžimą turi būti slaptas, vadinasi, mums, nepašvęstiesiems, dar nežinomas mokslas.
Taigi, vardan tikrumo, perklauskime savęs dar kartą: ar turi teisę apie tokį subtilų dalyką kaip šis kalbėti atitolęs stebėtojas, sakykime taip, pilietis pašalietis, visai ne valstybės tarnautojas pagal savo profesiją? Guodžiuosi visų pirma tuo, kad kartais pro apverstą žiūroną dalykų padėtis gali pasimatyti dar ir geriau nei įsistebeilijus iš pernelyg arti, žiūrint prikišamai, prispaustomis prie objekto akimis.
Kita vertus, žiūrint iš visuomenės sutarties teorijos, kuri apibrėžia demokratinės visuomenės pamatinius principus, taško, ne kažkoks atskiras, privilegijuotas valstybininkų luomas, išrinktasis ar paskirtasis, o kiekvienas pilietis yra vienodai valstybės centras, taigi toks pilietis turi teisę, o retkarčiais net privalo pasisakyti visais valstybės gyvenimo klausimais. Kitaip tariant, demokratinėje visuomenėje minėto tipo pašaliečių nėra arba bent jau neturėtų būti.
Jeigu norite, pasakysiu iškart, kad negaliu atsistebėti mūsų padangėje dėl kažkokių paslaptingų priežasčių besitęsiančiu slaptos informacijos sureikšminimo, išsiliejant iš visų krantų, reiškiniu, kai atsinaujinančios nuorodos į daugėjančios slaptos informacijos tipus, nesibaigiančios diskusijos dėl darbo su slapta informacija galimybių ir panašūs dalykai tampa labai triukšmingų batalijų reikalu, tikru turgumi, kur, kaip atrodo, kažkas išties nenutrūkstamu srautu perkama ir parduodama.
Moteriška paslaptis
Dar daugiau, – nors iš pažiūros sunku tuo patikėti, vis tik, kaip jau esu kažkur andai užsiminęs, yra požymių, leidžiančių manyti, kad Lietuvoje slaptumo ir prieigų prie slaptumo apibrėžtis tampa vos ne visuomenės stratifikacijos principu, savotišku luominės sąmonės šaltiniu, kai iš esmės techniniai dalykai be galo hipostazuojami, tampa politiškai užaštrintais dalykais, tokiais kodais, kurie leidžia inicijuoti naujus socialumo tipus.
Slaptoji kanceliarija tampa ypatingai svarbiu politinio gyvenimo ir socialinės hierarchijos veiksniu? Jeigu taip yra iš tiesų be išlygų ir tokia tendencija progresuos toliau, tai reiškia, kad mūsų maža šalis nepastebimai gali persiimti didelės antiutopijos vertybėmis.
Iš tiesų, ženkime šia kryptimi mintimis dar truputėli į priekį ir nesunkiai įsivaizduosime, kad štai susiformuoja visuomenės tipas, kai atitinkamoms žmonių grupėms leidžiama dėvėti tik tam tikros spalvos kelnes, pavyzdžiui, vieniems raudonas, kitiems geltonas, dar kitiems pilkas pagal žmonių teisę įgyti ir disponuoti slapta informacija, įvertinant būtent kiekvieno iš jų prileidimo prie slaptumo laipsnį. Kelnių spalva čia viešai parodytų žmogaus luominę padėtį (triusikų – neviešai) pagal jo dalyvavimo slaptumo struktūroje indeksą. Sakote, kad tokia vizija visiškai nedera su Briuselio skelbiamais modernizacijos vajais. Tai tiesa, tačiau būna ir taip, kad kartais prieštaringiausi dalykai pradeda tarpusavyje derėti arba net sutampa.
A.Konan Doilis yra pastebėjęs, jog geriausias būdas kažką paslėpti, tai palikti šį neviešą, slapstomą dalyką visų akivaizdoje, būtent tokiu būdu nuslepiant jo slaptumo statusą. Leiskite į pagalbą pasitelkti dar ir kitą pavyzdį: ką nors iš tiesų užmirštame ne tada, kai užmirštame, bet tik tada, kai kartu užmirštame, jog užmiršome. Jeigu prisimename, kad kažką užmiršome, tai save vis dar skatiname prisiminti užmirštą dalyką.
Taip ir slapta informacija iš tiesų gali būti vadinama slapta tik tada, kai nėra viešų nuorodų į jos slaptumą. Taigi, kai į slaptą dalyką jau baksnojame pirštu, pabrėžiant jo slaptumą, mes siekiame pritraukti dėmesį, drauge šitaip bandome užkelti slaptumo kainą. Tokiu būdu prasideda vieši ir nevieši žaidimai iš slaptumo.
Kita vertus, visai nenoriu pasakyti, kad valstybė negali turėti paslapčių, nesiūlau atšaukti dokumentų grafas „slaptai“, „tarnybiniam naudojimui“ ar pan., tikrai nenoriu įpiršti blogo patarimo, kad valstybės tarnautojai neatsakingai žiūrėtų į paslapties statusą turinčią informaciją, nesaugotų tokios informacijos. Anaiptol! Kalbu čia apie tą situaciją, kai, peržengiant tam tikrą ribą slaptumo forsavime, išaugęs slaptumas (ar kvazislaptumas) tampa visuomenės procesų deformacijos sąlyga ir drauge simptomu.
Žvelkime atidžiau. Stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokia slaptumo hipostazė, žinoma, yra orientuota ne į paslapties išsaugojimą, bet tarnauja įtakos įgijimui ir procesų valdymui. Suprantama, kad tokią nelabai legalią slaptumo vertę savo ruožtu siekiama nuslėpti su papildomomis pastangomis, todėl slaptumas kaip toks visuomenės gyvenime daugėja su nevaldoma progresija, kartais gali tapti visiškai iracionaliu procesu. Tokio kraštutinai išvirkščio požiūrio į slaptumą pavyzdys, savotiškas rodiklis, mano galva, yra teismo procesai dėl teisės dirbti su slapta informacija. Neteko girdėti, kad tokie procesai vyktų kitose demokratinėse šalyse (kad ir kaip būtų, situacija iškalbinga jau vien dėl to, jog tokia problema ten nėra „garsi“).
Tačiau net nesižvalgant į šalis sveika nuovoka leidžia suprasti, kad natūralios dalykų padėties požiūriu, ne profesija ir karjeros galimybė turėtų būti išvedami iš teisės dirbti su slaptais dokumentais, o kaip tik atitinkama profesija, užimamos pareigos savaime turėtų užtikrinti tokią teisę. Jeigu yra atvirkščiai, tai ir prisipažinkime, kad gyvename atvirkščiai, aukštyn kojomis, išvirkščio politinio organizmo akiratyje.
Šiaip ar taip, kaip atrodo, labiau stipri ir mobili yra ta valstybė, kuri laikui bėgant mažiau apsunksta nuo savo ir svetimų paslapčių. Slaptumo sureikšminimas kartais net tampa pavojingu pačiai valstybei reiškiniu, nes būtent tokiu būdu sukuriama palanki terpė visų rūšių piktnaudžiavimams. Todėl sveikstantis politinis organizmas siekia skaidrumo, labiau vertina dienos šviesą nei prietemą ir šešėlius.
Kažkada pusiau juokais, pusiau rimtai jau esu sakęs, kad didžiausia valstybės paslaptis yra ta, kad jokios valstybės paslapties nėra. Paslaptinga gali būti tik moteris, bet ir tai ne kiekviena.
„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.
Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.
Loidas M.Bučeris – Amerikos žvalgybinio laivo „Pueblo“ kapitonas. Laivą sučiupo šiaurės korėjiečiai tarptautiniuose teritoriniuose vandenyse ties Šiaurės Korėjos pakrante.
Sučiupo 1968 metų sausio 23 dieną. L.M.Bučeris – karininkas povandenininkas, vadovavęs „Pueblo“ nuo tada, kai laivas buvo priimtas apsiginklavimui būtent kaip žvalgybinis objektas. Tiksliau tariant – 1967 gegužę. Kapitonas buvo laikomas kartu su komanda įkalintas nuo laivo užgrobimo dienos iki pat 1968 metų gruodžio 23-ios dienos.
L.M.Bučeris (Lloyd Bucher, 3 rango kapitonas, 1928 – 2004)gimė Boiz-Taune Nebraskos valstijoje ir užsirašė į KJP (Karines Jūrų Pajėgas) būdamas vos 17 metų – 1945-aisiais. Baigęs terminuotą tarnybą, jis įstojo į atsargos karininkų parengimo kursus ir po jų 1953 metais vėl grįžo į KJP. Iki savo paskyrimo „Pueblo“ vadu L.M.Bučeris tarnavo antvandeniniuose laivuose, povandeniniuose laivuos ir štabuose.
