Belgradas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Po dvejų žudynių, kurios praėjusią gegužę pareikalavo 18 žmonių gyvybių, žmonės Serbijoje atidavė iš viso 108 833 neteisėtai laikytus ginklus. Tai Belgrade pareiškė policijos atstovė, kurią cituoja serbų naujienų agentūra „Tanjug“. Atiduoti ginklus žmones ragino vyriausybė.
Terminas nebaudžiamiems atiduoti ginklus, kuris kartą jau buvo pratęstas, baigėsi penktadienio vidurnaktį. Policijos duomenimis, atiduota 82 400 rankinių šaunamųjų ginklų, apie 26 500 minų ir kitų sprogmenų, taip pat 4,2 mln. vienetų šaudmenų.
Dvejos žudynės smarkiai sukrėtė Serbijos visuomenę. 13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės tarpusavyje nėra susijusios. Nuo tada kiekvieną savaitę dešimtys tūkstančių serbų protestuoja prieš smurtą. Demonstracijos turėjo vykti ir šeštadienio vakarą.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus buvo viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Serbijos vėliavos. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių Serbijos sostinėje Belgrade ir dar trijuose miestuose išėjo į gatves, protestuodami prieš smurtą šalyje. Tai buvo septintas protestas iš eilės nuo tada, kai per dvejas žudynes gegužę buvo nušauta 18 žmonių.
Mitingo Belgrade dalyviai šeštadienio vakarą susirinko prie parlamento sostinės centre. Dviem atskiromis kolonomis jie žygiavo prie miesto greitkelio, kur dviem valandoms blokavo kelio ruožą.
Demonstracijos taip pat vyko Novi Sado, Nišo ir Kragujevačo didmiesčiuose. Mitingų dalyviai reikalavo prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir už saugumo aparatą atsakingų pareigūnų atsistatydinimo. Protestuotojai kaltino A. Vučičių ir jo kontroliuojamą bulvarinę žiniasklaidą kuriant neapykantos ir smurto atmosferą. Žmones į demonstracijas sukvietė kairioji ir liberali opozicija bei piliečių judėjimai.
13-metis paauglys gegužės pradžioje vienoje Belgrado mokykloje nušovė devynis bendramokslius ir sargą. Po dienos 21 metų vyras viename kaime netoli sostinės nušovė aštuonis žmones. Abejos žudynės, kurios tarpusavyje tiesiogiai nesusijusios, sukrėtė Serbijos visuomenę.
Prieš kelias savaites Serbija iki birželio 30 d. pratęsė terminą atiduoti neteisėtai laikomus ginklus. Iki šios datos gyventojai gali atiduoti ginklus nebaudžiami. Iki šiol jau atiduota dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų ir sprogmenų.
Serbijos istorija yra paženklinta karų dešimtajame dešimtmetyje – Jugoslavijos karo, Kroatijos karo ir Kosovo karo. Raginimas anonimiškai ir nebaudžiamai atiduoti ginklus yra viena priemonių, kurių po žudynių ėmėsi Serbijos vyriausybė.
Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotr.
Belgradas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių susirinko Serbijos sostinėje Belgrade į demonstraciją prieš smurtą po dviejų gegužės mėnesį įvykusių masinių žudynių per kurias žuvo 18 žmonių, informuoja AFP.
Tai buvo trečiasis „Serbija prieš smurtą“ protestas pastarosiomis savaitėmis, kuris į gatves pritraukė tūkstančius serbų, siekiančių aukštas pareigas užimančių valdžios pareigūnų atsistatydinimo.
„Mes šokiruoti, mes negalime patikėti tuo, kas vyksta ir mes esame pikti. Visiems mums kyla klausimas, kokią valstybę paliksime savo vaikams?“, – protestuotoja Jelena Mihailovič penktadienį sakė miniai žmonių prie parlamento.
Tai vieni didžiausių mitingų nuo tada, kai po masinių demonstracijų daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nuverstas tuometis šalies vadovas Slobodanas Miloševičius.
Keli opozicijos politikai vėlų penktadienį surengė dviejų svarbių Belgrado tiltų blokadą ir ragino savo rėmėjus nesitraukti nuo kelio tol, kol bus priimti visi jų reikalavimai, o kai kurie protestuotojai įsirengė palapines.
Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atšauktų smurtinį turinį rodančių TV kanalų retransliacijos licencijas. Jie taip pat siekia uždrausti provyriausybinius laikraščius kurstančius įtampą ir nukreiptus prieš politinius disidentus, ir reikalauja vidaus reikalų ministro bei žvalgybos tarnybos vadovo atsistatydinimo.
Penktadienį proeuropietiška opozicija išėjo iš specialios parlamento sesijos kaltindama valdančiąją partiją ir jos sąjungininkes siekiu nutildyti demonstracijas užuot sprendus žmonių iškeltas problemas. Dešimtys tūkstančių serbų protestavo prieš masines žudynes ir šaunamuosius ginklus. EPA-ELTA nuotrauka
Demokratų partijos pirmininkas Zoranas Lutovacas sakė, kad jo partija nenori būti tokių įvykių parlamente dalimi ir vietoj to prisidėsianti prie protestuotojų.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sumenkino demonstracijas pareikšdamas, kad jos tėra „politinis triukas“. Kitą savaitę jis žada surengti savo rėmėjų mitingą, kuris, anot jo, „bus didžiausias Serbijos istorijoje“.
Tuo metu artima A. Vučičiaus sąjungininkė premjerė Ana Brnabič pareiškė, kad po masinių šaudynių „užsienio saugumo tarnybos“ neva siekia sukelti neramumus ir destabilizuoti padėtį Serbijoje.
Po mirtinų išpuolių A. Vučičius pažadėjo imtis ambicingo plano ir nuginkluoti serbus, kurie laiko ginklus tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
Serbija yra daugiausiai ginklų savininkų turinti Europos valstybė. Remiantis šaunamųjų ginklų tyrimų organizacija „Small Arms Survey“, maždaug 39 iš 100 serbų laiko šaunamuosius ginklus.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Haga, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinio vizito Nyderlanduose metu sakomą kalbą apie Europos suverenitetą.
45 metų Prancūzijos vadovas susidūrė su protestais ir streikais Prancūzijoje prieš jo pensijų reformas, o ketvirtadienį numatoma nauja streikų diena.
„Kur Prancūzijos demokratija? Kada mes ją praradome?“ – šaukė demonstrantai, buvę Hagos „Amare“ teatro, kuriame E. Macronas sakė kalbą, salėje tarp klausytojų, matė AFP žurnalistai.
Dvi protestuotojos laikė geltoną plakatą su užrašu „Smurto ir veidmainystės prezidentas“, o vienas protestuotojas kitoje teatro pusėje iškėlė mėlyną plakatą.
„Galiu atsakyti į šį klausimą, jei duosite man šiek tiek laiko“, – atsakė E. Macronas. Maždaug po minutės apsaugininkai protestuotojus išvedė iš salės. Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kalbą maždaug dviejų dešimčių protestuotojų grupė taip pat skandavo šūkius prie teatro.
E. Macronas toliau sakė, kad „labai svarbu rengti socialinius debatus“ ir kad „aš galiu atsakyti į visus jums rūpimus klausimus apie tai, ką mes diskutuojame Prancūzijoje“. Jis sakė, kad žmonės, kurie daro „ką (jie) nori“ prieš įstatymus, su kuriais nesutinka, „kelia pavojų demokratijai“.
E. Macronas susiduria su didžiausiu iššūkiu per savo antrąją kadenciją dėl savo itin svarbios pensijų sistemos pertvarkos, kuri apima pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų ir reikalavimą, kad žmonės dirbtų ilgiau, norėdami gauti visą pensiją.
Vašingtonas, vasario 18 d. (AFP-ELTA). JAV penktadienį pranešta apie dar vienas kruvinas šaudynes. Turimomis žiniomis, ginkluotas užpuolikas ugnį paleido Misisipės valstijoje, pražudydamas šešis žmones.
Anot vietos policijos, mirtinas incidentas įvyko nedideliame Arkabutlos miestelyje. Įtariamasis 52-ejų Richardas Dale’as Crumas siautėjo keliose skirtingose miestelio vietose. Iš pradžių jis nušovė žmogų parduotuvėje, o tuomet nuvyko į netoliese esantį gyvenamąjį namą ir nušovė, kaip paaiškėjo vėliau, savo buvusią žmoną. Po to užpuolikas automobiliu nuvažiavo į savo paties namus – šalia jų taip pat buvo rasti dviejų žmonių kūnai. Negana to, kaimyniniame name vėliau buvo aptikti dar du lavonai su šautinėmis žaizdomis.
Misisipės gubernatorius Tate’as Reevesas tviteryje parašė, kad buvo informuotas apie naujausią šaudynių seriją. „Šiuo metu manome, kad jis veikė vienas. Jo motyvai neaiškūs, – tikino T. Reevesas. – Prašau jūsų melstis už šio tragiško smurto aukas ir jų artimuosius.“
Po šio incidento JAV prezidentas Joe Bidenas pakartojo savo raginimą šalyje imtis ginklų įstatymo reformos. „Gana“, – pranešime sakė J. Bidenas. Valstybės vadovas pažymėjo, kad nuo šių metų pradžios praėjo tik 48 dienos, o JAV jau būta mažiausiai 73 masinių šaudynių.
„Minčių ir maldų nepakanka. Smurtas panaudojant šaunamuosius ginklus yra epidemija. Kongresas turi veikti dabar pat“, – pabrėžė prezidentas.
Apie naujausias šaudynes pranešta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai šiaurinėje Mičigano valstijoje šaulys, taip pat be aiškaus motyvo, paleido ugnį universiteto teritorijoje ir pražudė tris žmones.
Praėjusiais metais JAV suskaičiuota apie 44 tūkst. su šaunamaisiais ginklais susijusių mirčių. Maždaug pusė jų figūruoja nužudymo bylose.
Ukrainos Bučos meras Anatolijus Fedorukas su pavaduotoja Mykhailyna Skoryk-Shkarivska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniuje penktadienį viešintis Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad jo vadovaujamas miestas stengiasi grįžti į normalų gyvenimą. Visgi, pažymi jis, kol kas tam trūksta plačios ir tvarios tarptautinės finansinės paramos.
„Savo vaisių duoda tik dvišalis bendradarbiavimas ir turimos partnerystės su atskiromis savivaldybėmis. Visa kita – tik kalbos apie dideles perspektyvas ir ateities planus. Ne daugiau“, – interviu Eltai sakė A. Fedorukas.
Rusijos brutalumo Ukrainoje simboliu tapusios Bučos meras A. Fedorukas su savo pavaduotoja, Irpinės miesto tarybos nare Mykhailyna Skoryk-Shkarivska, aplankė Vilniaus Rotušėje veikiančią virtualios realybės instaliaciją „Emocinis lūžis“.
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Rusiją įvykdžius karo nusikaltimus, kai išvedus Rusijos pajėgas prie Kyjivo aptikta šimtai kūnų. Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“. Parodoje „Emocinis lūžis”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.
Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Besitęsiant protestams prieš Izraelio vyriausybės planuojamą teismų reformą, šalies premjeras Benjaminas Netanyahu baiminasi smurto grėsmės ir grasinimų nužudyti, informuoja dpa.
Sekmadienį jis sukritikavo „augančią ir ribas peržengiančią smurto kurstymo bangą“ ir „atvirą grasinimą nužudyti Izraelio premjerą“ bei grasinimus prieš kitus išrinktus pareigūnus.
Jis turėjo omenyje Izraelio atsargos pulkininko žinutę feisbuke, kurioje sakoma, kad „diktatoriaus galias prisiimantis premjeras yra paženklintas mirtimi drauge su savo ministrais ir žmonėmis vykdančiais jo nurodymus“.
Buvęs naikintuvo pilotas, 1981 m. vadovavęs Izraelio karinių oro pajėgų atakai prieš Irako branduolinį reaktorių, vėliau atsiribojo nuo socialiniame tinkle išreikštų minčių, bet policija vis tiek pradėjo tyrimą.
Izraelyje kelias savaites tęsiasi demonstracijos prieš B. Netanyahu dešiniųjų vyriausybės planus specialiai susilpninti šalies teismų sistemą. Ekspertai perspėja, kad reforma kelia pavojų demokratijai Izraelyje, tačiau B. Netanyahu tokius teiginius atmeta.
Tuo metu šalies vidaus saugumo agentūros „Shin Bet“ vadovas Ronenas Baras pareiškė, kad raginimai smurtauti bus visiškai netoleruojami.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.
Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.
„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.
Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.
Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.
„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.
„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (…) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.
Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.
„Mes matome jau karantino pasekmes. (…) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.
„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.
Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.
„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.
V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.
ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.
Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus
Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Kolorado Springsas, JAV, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 18 buvo sužeisti per masines šaudynes LGBTQ naktiniame klube JAV Kolorado Springso mieste, sekmadienį pranešė policija.
Policijos atstovė spaudai Pamela Castro sakė, kad šaudymas įvyko „šį vakarą vietos klube“, 18 žmonių sužeisti, penki žuvo, bet „tęsiant tyrimą šis skaičius gali keistis„. P. Castro teigimu, policija gavo pagalbos skambutį šeštadienį prieš pat vidurnaktį (sekmadienį 6 val. 57 min. GMT laiku), pranešta, kad vietos klube „Club Q“ šaudoma.
Ji sakė, kad į įvykio vietą išvykusios medikų komandos ir pareigūnai „viduje aptiko vieną asmenį, kuris, mūsų manymu, yra įtariamasis“.
„Club Q“ tai pavadino „beprasmišku mūsų bendruomenės puolimu“ bei feisbuke dėkojo „už greitą didvyrių klientų, sutramdžiusių užpuoliką ir nutraukusių šį neapykantos išpuolį, reakciją“. Anksčiau šeštadienį klubas paskelbė apie LGBTQ renginį, prasidėsiantį 20 valandą.
„Švenčiame Transseksualų atminimo dieną su įvairiomis lyčių tapatybėmis ir pasirodymo stiliais“, – buvo skelbiama.
2016 m. birželio 12 d. užpuolikui pradėjus šaudyti Orlando naktiniame klube „Pulse“, Floridoje, žuvo 49, buvo sužeista daugiau nei 50 žmonių, tai buvo didžiausios tokios šaudynės šiuolaikinėje JAV istorijoje. JAV prezidentas Joe Bidenas pernai paminėjo penktąsias šaudymo Orlande metines ir pažadėjo paskelbti klubą nacionaliniu memorialiniu paminklu.
Vašingtonas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos paskelbė apie naujas sankcijas Iranui. Tai reakcija į smurtinius veiksmus prieš „taikius demonstrantus“ šalyje, pirmadienį Vašingtone pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Anot jo, jau šią savaitę Vašingtonas įves tolesnes sankcijas „asmenims, kurie vykdo smurtą prieš taikius demonstrantus“.
Detalių J. Bidenas neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad JAV „ir toliau trauks atsakomybėn Irano pareigūnus bei rems iraniečių teisę į taikius protestus“.
Vašingtonas jau rugsėjo pabaigoje įvedė naujas sankcijas Irano dorovės policijai ir virtinei saugumo pareigūnų. JAV prezidentas dabar neslėpė savo „didelio susirūpinimo“ pranešimais dėl „vis brutalesnių veiksmų prieš demonstrantus Irane, įskaitant studentus ir moteris“. JAV remia Irano moteris ir visus Irano piliečius, kurių drąsa yra „įkvėpimas pasauliui“, – kalbėjo J. Bidenas.
Prieš tai Baltųjų rūmų atstovė Karin Jean-Pierre pareiškė, kad JAV „sunerimusios ir pasipiktinusios“ dėl Irano institucijų vykdomo studentų protestų malšinimo.
Naktį į pirmadienį Teherano Šarifo universitete kilo smarkūs susirėmimai. Policija čia prieš 200 demonstrantų panaudojo ašarines dujas. Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Chamenėjus dėl beveik tris savaites trunkančių protestų kaltina JAV ir Izraelį.
Protestus Irane sukėlė 22-ejų Mahsos Amini mirtis. Jauna kurdė rugsėjo 13-ąją buvo sulaikyta dorovės policijos, nes ji ne pagal taisykles dėvėjo musulmonišką galvos apdangalą. Jauna moteris po sulaikymo neaiškiomis aplinkybėmis susmuko policijos nuovadoje ir po trijų dienų ligoninėje mirė.
Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, spalio 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 174. Tai vietos televizijai „Kompas TV“ sakė Rytų Javos provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Emiras Dardakas.
Ši tragedija yra viena didžiausių nelaimių pasaulio sporto stadionuose.
Riaušės kilo šeštadienį Malange Rytų Javos provincijoje. Policijos duomenimis, po rungtynių įtūžę futbolo sirgaliai puolė į aikštę, kai jų klubas „Arema FC“ 2:3 pralaimėjo rungtynes pagrindiniam savo varžovui „Persebaya Surabaya“ – pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius. Pareigūnai tada mėgino įtikinti sirgalius grįžti į tribūnas ir galiausiai panaudojo ašarines dujas, kai žuvo du policininkai. Tai sukėlė masinę paniką.
Prie išėjimo kilo spūstis, ėmė trūkti „oro ir deguonies“, sakė policijos vadas Nico Afinta. Daug aukų buvo mirtinai sutryptos.
Indonezijos futbolo federacija savaitei sustabdė pirmosios lygos rungtynes. Ji taip pat uždraudė „Arema FC“ klubui likusį sezoną žaisti rungtynes namuose ir paskelbė, kad į Malangą bus siunčiama komanda, kuri tirs riaušių priežastis. „Apgailestaujame dėl incidento ir atsiprašome aukų šeimų bei visų kitų“, – sakė federacijos pirmininkas Mochamadas Iriawanas. Dėl riaušių, kilusių po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Organizatoriai ignoravo institucijų rekomendacijas surengti rungtynes popietę, o ne vakare, sakė Indonezijos politinių, teisinių ir saugumo politinių reikalų koordinavimo ministras Mahfudas MD. Be to, jo teigimu, buvo rekomenduota parduoti tik 38 000 bilietų. Tačiau jų buvo parduotas 42 000 ir užpildytas visas stadionas.
Sirgalių smurtas yra problema Indonezijoje. Didelis susipriešinimas neretai sukelia mirtinus susirėmimus.
Teheranas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Per daugiau nei savaitę vykstančius protestus, kuriuos iššaukė sulaikytos jaunos moters mirtis, Irano policija tik vienoje provincijoje suėmė daugiau nei 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim”.
Gilano provincijos policijos vadas generolas Azizollah Malekis paskelbė „apie 739 riaušininkų, įskaitant 60 moterų, areštą“, pranešė Irano žiniasklaida.
A. Navalnas iš kolonijos Pokrove perkeltas į nežinomą vietą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, birželio 15 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pareiškė, kad buvo perkeltas į griežto režimo pataisos darbų koloniją, kurią jo sąjungininkai vadina „vienu baisiausių Rusijos kalėjimų“.
Praėjusį mėnesį didžiausias prezidento Vladimiro Putino priešas, cituodamas kalinius, sakė, kad Rusijos valdžia ruošia jam „kalėjimą kalėjime“. Dvejus su puse metų A. Navalnas kalėjo Pokrovo mieste, už 100 kilometrų į rytus nuo Maskvos, už lygtinio paleidimo pažeidimą dėl senų kaltinimų sukčiavimu, o jo sąjungininkai tai vadina bausme už iššūkį Kremliui. Kovo mėnesį 46 metų A.Navalno įkalinimo laikas buvo pratęstas iki devynerių metų, pripažinus jį kaltu dėl aukų jo politinėms organizacijoms pasisavinimo ir nepagarbos teismui.
„Sveiki visi iš griežto režimo zonos“, – trečiadienį Instagrame paskelbė A. Navalnas. „Vakar buvau perkeltas į IK-6 „Melechovo“, – parašė jis ir pridūrė, kad yra karantine ir neturi „daugiau ką pasakyti“. Kolonija netoli Vladimiro miesto, maždaug už 250 kilometrų į rytus nuo Maskvos, buvo daugelio žiniasklaidos tyrimų dėl prievartos prieš kalinius objektas. A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš gegužę sakė, kad „vieta, į kurią jis turi būti perkeltas, pagarsėjusi tuo, jog ten kaliniai kankinami ir žudomi“. Melechovo kalėjimo koloniją ji apibūdino kaip „vieną baisiausių Rusijos kalėjimų“.
A.Navalnas išgarsėjo kaip kovos su korupcija tinklaraštininkas ir prieš įkalinimą mobilizavo antivyriausybinius protestus visoje Rusijoje. 2020 m. jis vos išgyveno nuodijimą sovietų sukurta karinės paskirties nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl to A. Navalnas kaltina Rusijos valdžią, bet Kremlius neigia kaip nors prisidėjęs. Praėjusiais metais jis buvo suimtas grįžęs po gydymo Vokietijoje, tai sulaukė plataus pasmerkimo užsienyje ir užtraukė Vakarų sankcijas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino Lietuvą migrantų žudymu, pasirodžius pranešimams apie dar vieną mirtį prie rytinės Europos Sąjungos (ES) valstybės sienos.
„Šioje migracijos krizėje niekšai nuėjo taip toli, kad žudo žmones“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su Baltarusijos gynybos ministerijos atstovais. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Migrantai atvežami prie Baltarusijos sienos „negyvi, o gal pusgyviai“ iš ES pusės ir ten išmetami, tvirtino 67 metų A. Lukašenka, pasirodęs vilkintis karinę uniformą.
Europos Sąjunga kaltina A. Lukašenką, dažnai vadinamą „paskutiniu Europos diktatoriumi“, tyčia skraidinant žmones iš krizių zonų, pavyzdžiui, Irako, ir stumiant juos prie ES sienos. Migrantai taip pat ne kartą skundėsi dėl netinkamo Baltarusijos saugumo pajėgų elgesio.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos pasienietis pirmadienio rytą pranešė, kad pasienyje su Lietuva rastas negyvas vyras, savaitgalį buvo aptiktas kitas kūnas.
Informacijos negalima patikrinti nepriklausomai. Tarptautinis Raudonasis Kryžius neseniai pranešė apie daugiau nei 10 mirčių prie sienos rytiniame ES flange.
Lenkijos pasieniečiai pirmadienį pranešė, kad per 24 valandas iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją mėgino patekti iš viso 92 migrantai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepavargdamas kartoja ir kartoja, kad mokslu reikia tikėti. Žinia, dėl tokio savo užsidegimo anas pagrįstai susilaukė pajuokos viešojoje erdvėje, žmonėms atkreipiant dėmesį, kad mokslinės hipotezės yra grindžiamos įrodymais arba eksperimentine baze, paliekant tikėjimą Šventajame Rašte apreikštų tiesų išpažinimo sferai. Galima pasakyti ir taip, kad mokslo tiesų pagrindimui nėra jokio reikalo pasitelkti aukštesniosios tikėjimo sąmonės, neretai išeinančios už patirties ribų, resursų. Tai taip akivaizdu, kad mes iš inercijos pražiopsome faktą, kad Vakarų istorijoje iš tiesų jau ne vieną kartą buvo kviečiama tikėti mokslu, – šio fakto taip pat nederėtų apeiti!
Čia pat galime pateikti kažką panašaus į apibrėžimą apie tai, kad mokslu paprastai yra kviečiama tikėti būtent tada, kai mokslo vardas yra ideologiškai nusavinamas kokios nors politinė grupuotė naudai, drauge visą mokslo infrastruktūrą nukreipiant prieš ideologiškai nepageidaujamus reiškinius arba politinius oponentus. Dar kitaip tariant, mokslu paprastai kviečiama tikėti tada, kai mokslas yra įpainiojamas į ideologines kolizijas.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mokslu kvietė tikėti dar XVII ir XVIII amžių Apšvietos filosofija, atstovaujanti III luomo arba, kitaip tariant, nekilmingųjų interesus, kovoje su privilegijuotais to meto visuomenėje bajorijos ir dvasininkijos luomais. Būtent Apšvietos filosofija sukūrė precedentą ypač radikaliam mokslo ir religinės pasaulio interpretacijos priešpastatymui, šventai įtikėjusi, kad visuomenės pažangą galiausiai lemia mokslo žinių populiarinimas. Kaip atrodo, būtent tada užgimė posakis, kad mokslas yra šviesa, o ne mokslas – tamsa, bažnytininkus pavadinant tamsybininkais.
Apšvietos amžiaus filosofijos pozicijos yra tūkstančius kartus aptartos ir išnarstytos po kaulelį, taigi būtų nuodėmė dar kartą kalbėti apie tą minties sferą, kuri yra ne kartą apsvarstyta, išvaikščiota ir išvažinėta taip, tarsi viskas čia galop patampa suplūkta asla. Vis tik galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į ne tokią vienareikšmę kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio Apšvietos filosofijoje užgimusią iš esmės matematinę valstybės kaip bendrosios valios santykyje su atskira individo valia sampratą, kai valstybė prieš atskirą individą iškyla kaip visų bendrijos individų valių suma -1 santykyje su nuogu vienetu. Todėl, be visa ko kito, čia laikomasi požiūrio, kad visa, kas skiria, individą ir valstybę, t. y patriarchalinė šeima ir patriarchalinė priklausomybė, bažnyčia, kitos žmonių organizuotumo korporacinės formos yra istoriškai netikslingi dariniai, kuriuos reikia panaikint.
Vilniaus Universitetas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kita vertus, taip išlukštentas iš bendruomeniškumo formų atskiras žmogus dažnai praranda tą paskutinę apsaugos priemonę, kuri galėtų amortizuoti nemotyvuotą valstybės prievartą. Iš tiesų, istorinė patirtis rodo, kad ta pati Apšvietos filosofija, kuri suformulavo visuomenės demokratinio organizavimo pagrindinius principus, iš kitos pusės, korporacijos neigimu užtikrino palankios terpės autoritarizmo ar totalitarizmo atsiradimui išsaugojimą. Įdomu, kad Apšvietos filosofijos paruošta Didžioji prancūzų revoliucija buvo ne šiaip paprasta giljotinos šventė ir krikštas krauju, šios revoliucijos nusiteikimą mokslo labui rodo ir tai, kad to meto Prancūzija buvo padalinta į departamentus, žemėlapyje su liniuote nubraižius taisyklingus kvadratus.
Žodyne rasime maždaug tokį paaiškinimą, kad korporacija yra vadinama teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai ar luominiai interesai. Žinia, luominėje visuomenėje korporacija visų pirma buvo vadinami cechas ir gildija. Tačiau ir šiuolaikinėje beluomėje visuomenėje galime rasti korporacijos likučius, tarkime, universitetų autonomijos principo užtikrinime ir sėkmės lydimoje profsąjungų veikloje. Kaip jau buvo užsiimta, korporacijos adaptuotu pavidalu, pritaikant ją mūsų laikmečio sąlygoms, susigrąžinimas yra svarbus dalykas, siekiant realios žmogaus teisių apsaugos. Paprastai modernioje visuomenėje perdarytos korporcijos principo didžiausi gynėjai būna konservatorių partijos, o Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai, čia konservatoriais besivadinantys politikai yra didžiausi universitetų autonomijos ir profsąjungų priešai.
Gerasis nykštukas. Slaptai.lt foto
Jau XIXa. viduryje atsirandančio pozityvizmo pradininkai, vieninteliu pozityviu žinojimu pripažindami tik specialiojo mokslinio pažinimo rezultatus, ne tik atsiriboja nuo religinės tikrovės interpretacijos, bet su dar didesne aistra siekia užginčyti filosofinės refleksijos prasmingumą, kai filosofija tuometės mokslų diferenciacijos sąlygomis buvo radusi pakankamai patogų prieglobstį žmogaus tikrovės, istorijos ir visuomenės problematikos aptarimo sferoje. Taigi nenuostabu, kad pozityvistinės mąstysenos kūrėjams ypač svarbu buvo pagrįsti mokslinio visuomenės pažinimo galimybę, tai suprantant kaip užduotį į visuomenės pažinimą perkelti tas metodologine procedūras, kurios jau yra pasiteisinusios gamtos pažinime ir sukuriant visuomenės mokslą pagal gamtos mokslų pavyzdį, drauge tokiu būdu siekiant išmušti filosofijai bet kokį jos prasmingumo pagrindą, paliekant jai nebent teisę toliau vegetuoti tik kaip muziejinei disciplinai be jokio realaus turinio.
Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau, kaip atrodo šių eilučių autoriui, tai, ko nepavyko padaryti pozityvistinės mąstysenos korifėjams, su trenksmu ir pertekliumi, tiesa, remdamiesi visai kitais pagrindais, padarė marksizmo kūrėjai, pagal gamtamokslio pavyzdį užsimoję nustatyti geležinius istorijos dėsnius, o po to su žiaurių režimų pagalba pabandę įkišti žmonių gyvenimus į taip nustatytus visuomenė raidos ir funkcionavimo dėsnius. Žmogus, nesugebantis susitapatinti su tokiais visuomenės raidos dėsniais, geriausiu atveju buvo atpažįstamas kaip psichinis ligonis. Taigi, kaip atrodo bent man, mokslinis komunizmas yra karikatūrinė visuomenės aiškinimo perspektyva ne dėl to, kad tokiam aiškinimui iš tiesų trūksta reikiamo mokslinio pagrindimo, o greičiau dėl mokslinio požiūrio pertekliaus, įvertinat tą aplinkybę, kad jokia kita doktrina negali prilygti moksliniam komunizmui pagal nuoseklumą ir ypač brangintiną universalaus mokslo teorijoje sugebėjimą iki loginės pabaigos įvykdyti gamtos mokslų patirties perkėlimą į žmogaus tikrovės aptarimo sferą.
Už mokslinį komunizmą mokslingesnis gali būti nebent tik mokslinis ateizmas!
Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“. Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms. Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, jog Europa skubiai turi spręsti ir keisti migracijos politiką ir su šia sritimi susijusius teisės aktus, o to nepadarius, mūsų laukia liūdnos perspektyvos.
„Ką palaikome šiandien: teisėtas priemones, pirmose gretose stovinčius pasieniečius ar tuos migrantus, kurie į mūsų šalį veržiasi neteisėtomis priemonėmis, kuriems negresia nei badas, nei mirtis, nei represijos jų šalyse ir kurių tikslas ne bet kokia saugi valstybė, o tik Vokietija ar Skandinavija?“ – klausia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko, žmones lengva sugraudinti, vaizdai Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje virpina širdį, tačiau migrantai anapus tvoros, didžioji jų dauguma, nesistengia elgtis civilizuotai ir teisėtai. Priešingai, jie plėšo savo pasus, su kuriais atskrido į Baltarusiją, slepia tapatybes, meluoja apie kilmės šalį, o prireikus kaip skydą naudoja ne tik savo moteris, bet ir vaikus.
„Net ir tie, kuriems pavyko prasmukti ir šiuo metu gyvena migrantų stovyklose, dauguma nesielgia kaip prieglobsčio prašytojai, kuriems iš tiesų sugrįžimas į namus reikštų mirties nuosprendį. Jie mėto iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų skirtą maistą, duotas higienos priemones, drabužius, tyčia gadina turtą ir protestuoja dėl neva netinkamų apgyvendinimo sąlygų, o kartais net puola pareigūnus, kaip kad nutiko Medininkų užsieniečių registracijos centre, kur tarpusavyje susikivirčijusios moterys puolė ir apkandžiojo pareigūnus. Ir vis reikalauja, reikalauja, reikalauja „FREEDOM“, – sako R.Liepa.
Libijos karinis jūrų laivynas: daugiau nei 600 į Europą plaukusių migrantų buvo sugrąžinti atgal į šalį. EPA-ELTA nuotr.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovų, žibalo į ugnį įpila ir mūsų tautos išrinktieji, kurie galimai matydami, jog gali uždirbti lengvų balų reitingų lentelėse ir taip kraudamiesi kapitalą rinkimams, profsąjungos nuomone, tapo savotiškais migrantų tarpininkais, užuot žadinę miegančius Europos politikus skubos tvarka taisyti su migracija susijusius, beviltiškai pasenusius teisės aktus.
„Butelius ir akmenis į pareigūnus svaidantys migrantai, užuot teisėtu būdu apsilankę ambasadoje ar pasienio kontrolės punkte, daromi aukomis, bedant pirštu į mūsų šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jos pareigūnus, kad šie jų neįleidžia. Priminsime, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija – saugoti valstybės sieną, kad ji netaptų „praeinamu“ kiemu, o šalies gyventojai būtų saugūs. Pasieniečiai ir jiems talkinantys kiti pareigūnai ir toliau gins tas vertybes, kurios svarbiausios – savo šalį bei Lietuvos žmones. Norisi tiek politikų, kurie stojo migrantų pusėn, tiek graudinamos visuomenės paklausti, kas jums šiandien svarbiau – jūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų pasieniečiai, patiriantys didžiulį stresą, įtampą ir psichologinį spaudimą, vėl atšaukti iš atostogų, nes valstybėje sudėtinga situacija, ar anapus tvoros esantys migrantai, paminantys teisę ir jėga bandantys patekti į mūsų šalį?“ – klausė R.Liepa.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, migracijos politika turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir atitikti šių dienų realijas.
„Ši atsakomybė krinta ant visų Europos valstybių politikų pečių. Situacija, kurią stebime prie Lenkijos valstybės sienos, netrukus gali pasikartoti ir prie Lietuvos ar kitos Europos valstybės sienos. Minia anapus sienos nepanaši į prieglobsčio prašytojus, o į agresorius, kurie kėsinasi į suverenios valstybės ginamas vertybes. Juk eidami į svečius ar kreipdamiesi pagalbos į kaimyną nesibeldžiame į jo duris kojomis ir smūgiais?“ – sako pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas. Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Ž.Kalpoko, Baltarusija naudojasi Europos Sąjungos biurokratizuotu prieglobsčio teisės mechanizmu, nes žino, kad taip galės dirbtinai atkreipti dėmesį ir parodyti, kokia Europa iš tikrųjų yra nehumaniška ir kaip neva pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Europai laikas atsibusti ir pradėti kritiškai vertinti migrantų elgesį ir jų tikruosius ketinimus. Tikimės, kad ši migracinė krizė pagaliau pakeis Europos politikų mąstymą ir Europos Sąjunga supras, kad visų alkstančiųjų, trokštančių geresnio ir sotesnio gyvenimo mūsų žemyne, nepamaitins. Chroniškas noras pasirūpinti visu likusiu pasauliu ir jo nelaimingaisiais, bandant patenkinti jų norus yra sizifiška našta, kurios Europos Sąjunga nepakels, todėl viliamės rimtų pokyčių Europos migracijos politikoje – tai ir procedūrų trumpinimo, prieglobsčio prašytojo vertinimo kriterijų peržiūrėjimo“, – sakė Ž.Kalpokas.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po šeštadienį surengto Astros Genovaitės Astrauskaitės dar vieno mitingo prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. Astrauskaitės galimų raginimų organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už viešą raginimą smurtu pažeisti šalies suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Patrankos senovinės. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
