Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį lankydamasi Gasčiūnuose, dalyvavo kovai su smurtu skirto projekto „Įkvėpk“ baigiamajame renginyje, su organizatoriais aptarė projekto rezultatus, susitiko su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis.

Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dar labai gajus, ir tai nėra tik socialinėje rizikoje esančių šeimų reikalas. Projekto organizatoriai pastebėjo, kad mažos bendruomenės nori teigiamų pokyčių, tačiau ne visada randa drąsos ir ryžto jų imtis, ne visada žino, kaip tai padaryti.

Pasak Prezidentės, labai svarbu būti neabejingiems ir pamatyti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Lietuviškas darbštumas ir užsispyrimas, šalies vadovės teigimu, gali suteikti neįtikėtinų pokyčių. Todėl svarbiausia pasitikėti savimi ir pasiryžti keisti ne tik save, bet ir šalia esantį.

Teigiamų rezultatų kovojant su smurtu duoda visuose šalies regionuose ėmę veikti specializuotos pagalbos centrai, dirbantys su smurto aukomis. Problemai spręsti sukurti ir būtiniausi teisiniai instrumentai: Prezidentės iniciatyva veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, taip pat priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios mušti vaikus.

Tačiau svarbiausia, anot šalies vadovės, yra suvokti, kad smurtas šeimoje – tai ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema. Nebijojimas kalbėti, draugiška kaimynystė, pagalba vieni kitiems – veiksmingiausias vaistas nuo smurto ar priklausomybių.

Prezidentės teigimu, vis augantis gerųjų iniciatyvų skaičius – geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo. Daugybė žmonių jau dabar yra pasiruošę keistis, gydytis ar padėti kitiems.

„Įkvėpk“ organizatoriai – Vilniaus miesto krizių centras, Verslo moterų tinklas bei Lietuvos radijas ir televizija per vasarą aplankė 10 šalies regionų. Į socialinės rizikos šeimas orientuotas projektas drąsino smurtą patyrusius žmones, išjudino vietos bendruomenes, įtraukė verslą, nevyriausybines organizacijas, savanorius ir vietos savivaldą spręsti įsisenėjusias priklausomybių ir smurto problemas.

Susitikimuose su atokių šalies miestelių gyventojais dalyvavo ir žinomi šalies žmonės: laidų vedėjai Zita Kelmickaitė, Arnas Mazėtis, Eglė Daugėlaitė, Bernadeta Lukošiūtė, Edvardas Kubilius, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas. Savo patirtimi taip pat dalijosi kelios smurtą šeimoje patyrusios, bet sėkmingai nuo jo išsivadavusios moterys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.18; 01:30

Įvertinę surinktus duomenis ir išnagrinėję kitus gautus dokumentus, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos darbuotojų bei policijos pareigūnų galimai netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio mėnesį, kai tiriant mirtinai sumušto keturmečio berniuko mirties aplinkybes kilo įtarimai, jog pareigūnai galimai netinkamai atliko savo darbą.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė nustatė, kad ir Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, ir ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sumušimo atlikęs policijos tyrėjas neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos jiems atlikti pareigą numatė jų darbo pobūdį ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta tiesioginio priežastinio ryšio tarp minėtų pareigūnų veiksmų ir vėliau, t. y. šiemet sausį, kilusių ypatingai skaudžių pasekmių – mažamečio tyčinio nužudymo.

Pasak prokurorės, pernai lapkričio 23 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš šį vaiką Kėdainių vaiko teisių apsaugos specialistai aktyviai nesinaudojo jiems suteiktais įgaliojimais, numatytomis teisėmis gauti iš kitų institucijų informaciją, turinčią reikšmės įvykio tyrimui, nesidomėjo Kėdainių rajono policijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo eiga, taip pat buvo padaryti kiti pažeidimai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai ir Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. M. veiksmuose. Prokurorės priimtame nutarime konstatuojama, kad atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, tyrėjas netinkamai vykdė savo, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, pareigas, todėl buvo padaryti akivaizdūs mažamečio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimai – berniukas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nespręstas klausimas dėl tinkamo atstovavimo vaiko interesams ikiteisminiame tyrime įtraukiant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus, nors buvo duomenų, kad motina gali sūnui daryti įtaką. Taip pat tyrėjas A. M. kritiškai neįvertino teismo medicinos specialisto išvados.

„Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo lengvas. Tačiau turime vadovautis ne emocijomis, o baudžiamąja teise. Norint konstatuoti, kad valstybės pareigūno ar tarnautojo veiksmuose yra neatsargios nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo – požymių, būtina nustatyti tarp kaltininko padarytos veikos (neatliktų tarnybos pareigų) ir atsiradusių padarinių priežastinį ryšį“, – 2017 m. balandžio 26 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą komentavo prokurorė A. Lipkevičienė.

Pareigūnams baudžiamojon atsakomybėn traukti būtina neginčijamai ir vienareikšmiškai nustatyti, kad berniukas mirė dėl netinkamai atliktų pareigūnų bei valstybės tarnautojų tarnybos pareigų.

Šią savaitę prokurorės priimtą nutarimą kaip aukštesnysis prokuroras įvertino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius ir paliko jį galioti.

Apie prokurorės priimtą nutarimą pranešta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui sprendžiant pareigūnų bei tarnautojų drausminės atsakomybės klausimą.

Minėtą ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus pavedimu atliko prokuroro ir policijos pareigūnų grupė.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2017.05.05; 05:12

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Alytaus rajone, Daugų seniūnijoje, Rimėnų kaime, kur su socialinės apsaugos ir darbo ministre, rajono meru, socialiniais darbuotojais, globėjais ir socialinės rizikos šeimomis aptarė, kokių veiksmų imtis siekiant padėti probleminėms šeimoms ir jose augantiems vaikams.

Prezidentė socialinės atskirties ir smurto mažinimą yra įvardijusi vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų.

Continue reading „Rizikos šeimos turi gauti realią ir greitą pagalbą“

Taigi vis dejuojame, kad pasaulis ne toks, kokio norėtumėm, tuo pačiu lyg ir laukiame,  kada  kažkas iš viršaus mums nuleis  teisingumą ir lygybes.

Taip jau anksčiau buvome įpratę, kad kažkas už mus nuspręsdavo, padarydavo, mums į rankas paduodavo, nors ir didžiausią skurdumą, bet paduodavo. Taip  gyvenome minimalistinėje  visuomenėje, tiek savo laisvėmis, tiek ir pragyvenimo lygiu.

Continue reading „Nedelsiant būtina keisti…“

Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją, neabejingos Lietuvos šeimos inicijuoja telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“.  Anot akcijos iniciatorių, birželio 16 d., 15 val. Katedros aikštėje įvyks pirmasis renginys, kurio metu Lietuvos šeimos bus kviečiamos telktis ir valstybės mastu ginti LR Konstitucijos laiduojamą teisę šeimai auklėti savo vaikus.

Anot vienos iš pilietinės akcijos organizatorių Jolantos Kriščiūnaitės, šio renginio tikslas – atkreipti Lietuvos šeimų ir visuomenės dėmesį į svarstomas įstatymo pataisas, kuriose vaiko teisių apsaugos ir teisėtvarkos institucijoms numatyta galimybė savo nuožiūra, be teismo sprendimo, nedelsiant paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų.

Continue reading „Lietuvos šeimos telkiasi už konstitucinę teisę auklėti savo vaikus“

diskreditacija_1

Pastarosiomis dienomis Vakarų spaudoje pasirodė skandalingų pranešimų apie sudėtingus Vladimiro Putino ir jo žmonos Liudmilos Putinos tarpusavio santykius.

Laikraštyje “The Times” paskelbta Deivido Čarterio publikacija, kurioje rašoma, esą Šaltojo karo metais KGB karininko V.Putino santykiai su žmona Liudmila nepasižymėjo nei abipuse pagarba, nei abipuse ištikimybe. Ši žinia iškilo į paviršių tik dėl to, kad Liudmila Putina kadaise neatsargiai atvėrė širdį Vakarų Vokietijos šnipei. Tai atsitiko tuomet, kai V.Putinas dar tarnavo Rytų Vokietijoje.

Continue reading „Kaip Vladimiro Putino žmona atvėrė širdį šnipei, pravarde “Balkon”“