Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba trečiadienį pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais tikisi dar daugiau Rusijos propagandos ir šnipinėjimo veiklos.
„Rusija ypač naudojasi klausimais, susijusiais su energijos tiekimu Europoje, kaip… svertu“, – sakoma Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos pareiškime.
Tikslingu melagingos informacijos, pavyzdžiui, apie dujų trūkumą ir kainų didėjimą, skleidimu buvo bandoma Vokietijoje sukelti baimę dėl energijos ir maisto trūkumo, kuris esą gali kelti grėsmę šalies egzistavimui, teigė biuras.
„Tikėtina, kad Rusijos propaganda plinta ekstremistų sluoksniuose ir kursto sąmokslo naratyvus, siekdama įvaryti pleištą į mūsų visuomenę“, – tęsiama pareiškime.
Taip pat tikimasi, kad Rusijos valstybė „dar labiau intensyvins ir adaptuos savo politinės ir karinės žvalgybos pastangas“, teigė biuras.
Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis ekonomikai yra temos, kurias politiniai ekstremistai gali instrumentalizuoti, teigė biuras.
Tačiau tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas pareiškime pabrėžė, kad kol kas „nėra jokių plačiai paplitusių antivalstybinių protestų ar smurtinių masinių riaušių požymių“.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė naują organizaciją, Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentą įpareigojo atlikti vidinį tyrimą.
„Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė organizaciją – Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Kaip rodo Registrų centro dokumentai, organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu. Kaip žinoma, tam yra reikalingas interneto ryšys ir mobilusis telefonas. Šie dalykai laisvės atėmimo vietose yra draudžiami. Dėl to Teisingumo ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusius teiginius, pavedė Kalėjimų departamentui pradėti vidinį tyrimą“, – Eltai teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
E. Jablonsko teigimu, Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus pateikti pirminiai duomenys leidžia abejoti, kad buvo pažeisti įkalinimo įstaigos saugumo reikalavimai ir sudarytos prielaidos pasinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis.
Kaip pirmadienį skelbė portalas „Delfi“, Registrų centro dokumentai rodo, kad šių metų birželio 28 dieną Registrų centre buvo įregistruota asociacija – Tarptautinis geros kaimynystės forumas. Jos steigėjai – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui gerai žinomi piliečiai: kauniečiai 56-erių Erika Švenčionienė ir 40-metis Mindaugas Ramoška, Vilniuje gyvenantys 60-ies metų Kazimieras Juraitis ir 51-erių A. Paleckis bei Vilniaus rajone gyvenantis 47-erių Dmitrij Glazkovas. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ per Kalėjimų departamentą kreipėsi į patį nuteistąjį A. Paleckį, prašydama atsakyti apie galimai naujos organizacijos įsteigimą, tačiau šis į atsakyti į klausimus nepanoro.
A. Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas realius laisvės atėmimu 6 metams. Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė.
Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Greičius pripažintas kaltu už šnipinėjimą Rusijos Federacijai ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme.
Pranešime spaudai teigiama, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teisės doktrina ir teismų formuojama praktika, pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas, be informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo. Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys.
Skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo P. A. Čagino (žvalgybinėms operacijoms naudojusio P. Taraškevičiaus asmens tapatybę) prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius, taip pat informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko V. Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. A. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo, rašoma pranešime spaudai.
„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.
„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.
Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.
Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų. Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.
Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.
SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dėl šnipinėjimo Rusijai kaltu pripažintas Algirdas Paleckis trečiadienį buvo suimtas ir išvežtas į įkalinimo įstaigą.
„Pranešame, kad Algirdas Paleckis ką tik buvo suimtas policijos ir išvežtas į Rasų pataisos namus. Iš ten lauksime tolimesnių žinių. Sulaikymo scenos yra nufilmuotos. Jas paviešinsime greitu metu. Na, o pats Algirdas laikosi ramiai, nusiteikęs tvirtai, kovingai. Nes nei kalėjimas, nei bet kokie persekiojimai teisybės neužsmaugs“, – rašoma A. Paleckio feisbuko paskyroje.
Trečiadienį Šiaulių apygardos teismas išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos pilietis Algirdas Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams realiai. Šis teismo patvarkymas kartu su nuosprendžio nuorašu išsiųstas bausmės vykdymo institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas jau yra skelbęs, kad šioje byloje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai. Bylą išnagrinėjęs teismas A. Paleckį pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui buvo paliktos tos pačios: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris praėjusią savaitę nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo paskelbtą nuosprendį.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją, rašoma pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu. Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už ,,paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Pranešime spaudai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A. Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.
Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė.
Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.
Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.
Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad „tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo”. H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.
Miunchenas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį pietų Vokietijos teismas universiteto mokslininkui skyrė vienerių metų lygtinę bausmę už šnipinėjimą Rusijos slaptosioms tarnyboms.
Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas sakė, kad 30-metis Augsburgo universiteto mokslininkas „pripažino faktą, kad atliko tyrimus Rusijos slaptosios tarnybos naudai“.
Rusas doktorantas teismo proceso metu neigė bet kokius tyčinius nusikaltimus ir sakė: „Aš nesu agentas“.
Jis prisipažino perdavęs viešai prieinamą informaciją Rusijos generalinio konsulato Miunchene darbuotojui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išorinės žvalgybos tarnybos SVR agentas.
Tačiau kaltinamasis teigė, kad nieko nežinojo apie šio vyro veiklą. Jis teigė negalėjęs įsivaizduoti, kad Rusijos slaptoji tarnyba susidomės informacija, kuri ir taip buvo viešai prieinama.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Berlynas, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas buvo apkaltintas šnipinėjimu ir informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms 2014–2020 metais, penktadienį pranešė federaliniai prokurorai.
Karininkas, įvardijamas kaip Ralphas G., įtariamas teikęs informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervą, „civilinę gynybą“, 2014 metais Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą tarp Rusijos ir Vokietijos, sakoma federalinės prokuratūros pranešime.
Sofija, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Bulgarija išsiunčia iš šalies dar vieną Rusijos diplomatą, kaltinamą šnipinėjimu. Prokuratūra pradėjo tyrimą prieš Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos, penktadienį pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministerija. Jam nurodyta per 72 valandas palikti šalį.
Jau prieš dvi savaites Bulgarija dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatų.
Be Bulgarijos pastaruoju metu ir kitos šalys, įskaitant JAV, Nyderlandus ir Lenkiją išsiuntė rusų diplomatus.
Mobilusis telefonas – puiki pokalbių pasiklausymo priemonė
Niujorkas, kovo 29 d. (ELTA). Suomijos bendrovė „Nokia“ atliko esminį vaidmenį plėtojant Rusijos kibernetinį šnipinėjimą – ji sukūrė sistemą, leidžiančią slapta klausytis pokalbių telefonu ir perimti elektroninius laiškus. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
„Šį mėnesį „Nokia“ pareiškė nutrauksianti pardavimus Rusijoje ir pasmerkė jos įsiveržimą į Ukrainą. Bet Suomijos kompanija neužsiminė, ką ten paliko: įrenginius ir programinę įrangą, kurie sujungė galingiausią vyriausybinę skaitmeninio stebėjimo sistemą su didžiausiu šalyje telekomunikacijų tinklu“, – rašoma straipsnyje.
Ši „Operatyvinės paieškos veiklos sistema“ (OPVS) tikriausiai naudojama ir šiuo metu, kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas slopina ir tildo antikarinius balsus šalyje, pažymi leidinys. Ji taip pat buvo naudojama sekant Rusijos opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno šalininkus.
Kaip rodo kompanijos dokumentai, kuriuos pavyko gauti laikraščiui, „Nokia“ daugiau kaip penkerius metus tiekė įrangą ir teikė paslaugas, padėdama prijungti OPVS prie didžiausio Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus MTS tinklo. „The New York Times” laikraštis
2008-2017 m. m. apimantys dokumentai taip pat atskleidžia, jog „Nokia“ žinojo, kad padeda Rusijai kurti stebėjimo sistemą. Šis darbas buvo svarbus Suomijos bendrovės verslui Rusijoje, kur ji tapo pagrindine įrangos tiekėja įvairiems klientams. Šis verslas kasmet duodavo šimtus milijonų dolerių pelno.
„Nokia“ neneigia dokumentų autentiškumo. Pasak jos atstovų, kompanija laikosi tarptautinių standartų, tiekdama ryšių įrangą, kuri gali būti naudojama sekimui.
MTS į prašymą pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsiliepė.
Haga, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Nyderlandai išsiunčia 17 Rusijos diplomatų, kurie „slapta dirbo“ žvalgybininkais, antradienį pranešė Nyderlandų užsienio reikalų ministerija.
„Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“ ir informuotas apie išsiuntimą, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.
„Priežastis yra ta, kad turima informacijos… rodančios, jog šie asmenys, akredituoti kaip diplomatai, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – sakoma pranešime.
Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto
Bratislava, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu, vėlų pirmadienio vakarą pranešė Bratislavos užsienio reikalų ministerija. Rusams duotos 72 valandos išvykti, nes jie pažeidė diplomatines taisykles, nurodė ministerija, neatskleidusi nei jų pavardžių, nei pareigų šalies atstovybėje.
Tuo metu mažiausiai trys Slovakijos piliečiai, įtariami gavę atlygį už šnipinėjimą Rusijai, taip pat sulaikyti. „Tai tik pradžia“, – naujienų svetainei Pravda.sk sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Tarp suimtųjų yra gynybos ministerijos pareigūnas ir vidaus žvalgybos tarnybos SIS darbuotojas, taip pat trečiasis asmuo, dirbęs prorusiškoje žiniasklaidoje, pranešė laikraštis „Dennik N“. Policija patvirtino, kad tiria įtariamą šnipinėjimą, bet nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie sulaikytuosius.
Slaptoji tarnyba SIS paneigė, kad vienas iš sulaikytų asmenų šiuo metu dirbo šalies žvalgybos tarnyboje, ir pridūrė, jog kol kas neatskleis jokios papildomos informacijos. Rusija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į jos ambasados darbuotojų išsiuntimą.
Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Sofija, kovo 2 d. (ELTA). Trečiadienį Bulgarijos prokuratūra pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą Rusijos diplomatui, kuris kaltinamas šnipinėjimu.
„Prokuratūra ir Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra tyrimo metu nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietis, turintis diplomatinį imunitetą, vykdė Bulgarijos teritorijoje nereglamentuotą žvalgybinę veiklą, nesuderinamą su diplomatiniais santykiais“, – sakoma pranešime, paskelbtame prokuratūros tinklalapyje.
Pasak žinybos atstovų, vyriausiasis prokuroras informavo Bulgarijos užsienio reikalų ministrę Teodorą Genčovską apie tyrimo metu surinktą medžiagą, kuria remiantis bus imtasi tolesnių veiksmų.
Filmavimo kamera ir diktofonai. Slaptai.lt foto
Roma, vasario 12 d. (ELTA). Italijos kariškio Walterio Bioto, kaltinamo šnipinėjimu Rusijos naudai, teismo procesai prasidės kovo 14-ąją ir 30-ąją. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė jo advokatas Robertas De Vita.
„Kovo mėnesį prasidės du procesai šnipinėjimu kaltinamo W. Bioto atžvilgiu: kovo 14-ąją – Romos kariniame tribunole, kovo 30-ąją – Romos teisme“, – sakė teisininkas. Anot jo, du lygiagretūs procesai tęsia iš pat pradžių susidariusią anomalią situaciją, kai šią bylą tyrė iškart dvi prokuratūros – sostinės ir karinė. Abi anksčiau pareikalavo pradėti įtariamojo teisminį persekiojimą.
Romos prokuratūra kaltina Gynybos ministerijos generaliniame štabe dirbusį W. Biotą šnipinėjimu, valstybės paslapties atskleidimu ir korupcija. O karinė prokuratūra jį kaltina slaptos informacijos atskleidimu, konfidencialios informacijos atskleidimu ir fotografavimu šnipinėjimo tikslais.
R. De Vita ne kartą skundėsi, kad gynybai neleidžiama susipažinti su bylos medžiaga dėl prie jos pridėtų dokumentų slaptumo. Advokatas teigia įrodysiąs savo ginamojo nekaltumą, kadangi nepakanka jo kaltės įrodymų.
W. Biotas buvo sulaikytas praėjusių metų kovo 30 d. vakare automobilių stovėjimo aikštelėje Romos priemiestyje kartu su Rusijos ambasados atašato darbuotoju. Pas juos buvo rasta duomenų laikmena ir dėžutė su grynaisiais pinigais.
Italijos valdžios sprendimu atašato darbuotojas ir jo vadovas – Rusijos karo atašė – išvyko iš šalies. Italijoje šis incidentas buvo pavadintas „priešišku Rusijos aktu“. Rusijos URM pareiškė apgailestavimą dėl jos diplomatų išsiuntimo.
Vėliau iš Rusijos buvo išsiųstas Italijos ambasados Maskvoje atašato darbuotojas.
Irano žvalgybos ženklas
Teheranas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Irano teismas nuteisė prancūzą aštuonerius metus kalėti dėl kaltinimų šnipinėjimu, antradienį pranešė jo šeima ir Paryžiuje gyvenantis advokatas. Jo teigimu, Teheranas naudojasi juo kaip „įkaitu“ derybose su Vakarais.
36 metų Benjaminas Briere yra vienintelis šiuo metu Irane laikomas sulaikytasis iš Vakarų, neturintis ir Irano paso. Jam taip pat skirta papildoma aštuonių mėnesių bausmė už propagandą prieš Irano islamo sistemą, sakoma jo advokato Philippe Valent pranešime.
B. Briere’as, laikomas Vakilabado kalėjime rytiniame Mešhedo mieste, buvo suimtas 2020 metų gegužę, kai nusifotografavo nacionaliniame parke su pramoginiu dronu, šiuo metu jis yra paskelbęs bado streiką. „Šis nuosprendis yra grynai politinio proceso rezultatas (…) neturintis jokio pagrindo“, – sakė Ph. Valent’as. Ketvirtadienį prasidėjusį teismo procesą pavadinęs „maskaradu“, jis pridūrė, kad B. Briere’as „neturėjo teisingo teismo proceso su nešališkais teisėjais“, ir pabrėžė, kad jam nebuvo leista susipažinti su visu jam pareikštu kaltinimu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija nuosprendį pavadino „nepriimtinu“ ir salė, kad B. Briere’as yra „turistas“.
Jis yra vienas iš daugiau nei tuzino Vakarų piliečių, laikomų Irane ir aktyvistų apibūdinamų kaip įkaitai. Aktyvistų teigimu, jie yra nekalti ir nepadarė jokių nusikaltimų, sulaikyti visagalės Revoliucinės gvardijos įsakymu siekiant išgauti Vakarų nuolaidų. Nuosprendis B. Briere’ui paskelbtas Iranui ir galingosioms pasaulio valstybėms siekiant per derybas Vienoje atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tarp sulaikytų užsieniečių yra visų trijų derybose dalyvaujančių Europos valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – piliečių.
„Netoleruotina, kad Benjaminas Briere’as yra laikomas derybų įkaitu, Prancūzijos piliečiu, kurį režimas savavališkai sulaikė vien tam, kad panaudotų kaip valiutą mainuose“, – pridūrė Ph. Valent’as.
B. Briere’o sesuo Blandine naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos brolis yra „politinis įkaitas“, o jo teismas – „teisingumo parodija“. „Tai politinis teismo procesas ir jis naudingas Iranui, kuris siunčia žinią Prancūzijos vyriausybei“, – sakė ji.
Ph. Valent’o teigimu, B. Briere’as „vis labiau silpsta“ dėl bado streiko, kurį pradėjo per Kalėdas, protestuodamas dėl pažangos stokos jo byloje.
Neviltis kalėjimo kameroje
Britas Anoosheh Ashoori, laikomas Irane pastaruosius ketverius su puse metų, savaitgalį taip pat pradėjo bado streiką, o austras Kamranas Ghaderi, laikomas ilgiau nei šešerius metus, atsisako maisto nuo pirmadienio, teigia jų šeimos. Jų veiksmus paskatino bado streikas, kurį Vienoje pradėjo Barry Rosenas, buvęs JAV diplomatas ir 444 dienas trukusios JAV ambasados Teherane apgulties 1979–1981 m. veteranas, kad atkreiptų dėmesį į sulaikytųjų padėtį. Sekmadienį jis baigė bado streiką, kad išvengtų tolesnės žalos savo sveikatai.
Irane taip pat kalinama prancūzų ir iraniečių akademikė Fariba Adelkhah, sulaikyta 2019 metų birželį ir 2020 metų gegužę nuteista kalėti penkerius metus dėl nacionalinio saugumo kaltinimų. 2020 m. spalį jai buvo skirtas namų areštas, tačiau netikėtai šį mėnesį Iranas vėl ją įkalino sakydamas, kad ji pažeidė namų arešto taisykles. F. Adelkhah buvo suimta kartu su savo kolega ir partneriu prancūzu Roland’u Marchalu, kuris buvo paleistas 2020 m. kovą per apsikeitimą kaliniais, kai Prancūzija paleido Irano inžinierių Jallalą Rohollahnejadą.
Iranas tvirtina, kad visi sulaikyti užsieniečiai teisiami pagal vidaus įstatymus, bet ne kartą sakė esąs pasirengęs apsikeisti kaliniais.
Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.
Sofija, gruodžio 10 d. (ELTA). Bulgarijos Stara Zagoros srities teismas penktadienį paliko suimtus Rusijos pilietį Sergejų Zonenką, sulaikytą įtarus jį pramoniniu šnipinėjimu, ir du jo šeimos narius – žmoną ir sūnų, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Tai žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Bulgarijoje konsulinio skyriaus vedėjas Vladimiras Čertkovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje. „Stara Zagoros teismas nusprendė palikti suimtus S. Zonenką ir jo šeimos narius. Šis sprendimas bus apskųstas Plovdivo apeliaciniame teisme“, – sakė Rusijos diplomatas.
Laikraštis „24 časa“ savo tinklalapyje praneša, jog teisėjas sutiko su prokuratūros nuomone, kad žinomas mokslininkas ir ginkluotės specialistas, kuris vadovavo kumuliacinių šaudmenų gamybai Bulgarijos gamykloje „Arsenal“, likęs laisvėje gali pasislėpti nuo tyrėjų ir išvykti iš šalies. Rusijos pilietis kaltinimus savo adresu kategoriškai neigia.
Apie S. Zonenkos sulaikymą spalio 7 d. pranešė Stara Zagoros miesto policijos atstovai. Pasak Bulgarijos pareigūnų, 24 metų Lietuvos pilietis ir jo 59 metų tėvynainė, taip pat Rusijos pilietis dirbo karinėje gamykloje „Arsenal“, o jų veikla buvo susijusi su inovacinėmis technologijomis.
Jie visi buvo sulaikyti spalio 5 d. per specialią operaciją prie sienos su Graikija, kai buvo pranešta, kad įmonėje pasigesta gaminių ir dokumentų. Pasak tyrėjų, dalis dokumentų buvo rasta įtariamųjų automobilyje. Trys užsieniečiai rugsėjo 17 d. išėjo atostogų, iš kurių į darbą negrįžo.
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo automatų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų automatų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Oslas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Švedijoje iki teismo suimti du šnipinėjimu įtariami vyrai, pranešė prokuratūra.
Vienas jų buvo sulaikytas rugsėjį, kitas areštuotas antradienį. Abu kaltinami rimtu, 10 metų trukusiu šnipinėjimu. Pasak advokatų, abu kaltinimus neigia.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vyrai yra broliai, vyresnysis, manoma, buvo aukšto rango vyriausybinės agentūros vadovas ir dirbo saugumo policijoje bei kariuomenėje, pranešė Švedijos naujienų agentūra TT.
Saugumo policijos atstovas sakė, kad byla yra konfidenciali.
Bulgarijos kariuomenė
Sofija, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Bulgarijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė kaltinimus šešiems asmenims, įskaitant kelis Gynybos ministerijos pareigūnus, įtariamiems šnipinėjimu Rusijai.
Kaltinamieji „įkūrė ir valdė grupę, šnipinėjusią, rinkusią ir užsienio šaliai perdavusią informaciją, kurioje būta valstybės paslapčių… bei veikė kaip jos šnipai“, sakoma Sofijos regiono karinės prokuratūros pranešime. Jame priduriama, kad „trys iš šių asmenų atskleidė įslaptintą karinio pobūdžio informaciją“.
Pranešime taip pat nurodoma, kad šiai grupei vadovavo buvęs aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnas, kuris verbavo pareigas einančius pareigūnus, turinčius neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos, priklausančios Bulgarijai ir jos partnerėms ES bei NATO. Tarp šių pareigūnų buvo du Bulgarijos karinės žvalgybos pareigūnai, vieno Gynybos ministerijos skyriaus vadovas ir pareigūnas, atsakingas už įslaptintą informaciją parlamento administracijoje.
Jiems buvo mokama už tai, kad jie perduotų konfidencialią informaciją grupės vadovui ir jo žmonai, turinčiai dvigubą Bulgarijos ir Rusijos pilietybę, kuri tuomet savo ruožtu perduodavo ją Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kovą po šių asmenų sulaikymo surengtoje spaudos konferencijoje teigė prokuratūros atstovė Siyka Mileva.
Penki jų tebėra sulaikyti, o vienas buvo paleistas už užstatą. Teismas dar nėra paskyręs parengiamojo posėdžio datos.
Rusijos ir Bulgarijos santykius pastaraisiais metais paveikė keli šnipinėjimo skandalai. Jie apkartino santykius tarp abiejų sąjungininkių, kurios palaikė artimus kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius po komunistų režimo griūties 1989 m.
FSB emblema
Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu Rusijos Federacijai buvo pareikšti dviem Lietuvos Respublikos piliečiams. Savo kaltės nepripažinusiam Aleksejui Greičiui paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pranešė teismas.
Abu vyrai buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), siekiančia daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.
Kaltinamasis M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir rafinuotai verbavo FSB pareigūnas. M. Tunikaitis, veikdamas su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 6 metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis, t. y. tokiu būdu rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Kaltinamasis A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 4 metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos atstovui. Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, pripažinęs abu kaltinamuosius kaltais dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, pažymėjo, kad, nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.
Slaptas agentų gyvenimas. Slaptai.lt nuotr.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Greičiui, teismas nurodė, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 15 metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. Tunikaičiui, nustatyta, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
